CP v2

Tag: Probiotikai

  • Karščiuose geriau už vandenį? Kefyras ne tik drėkina, bet ir gali padėti žarnynui

    Per karščius organizmui reikia ne tik vandens, bet ir elektrolitų bei lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų. Kefyras dažnai minimas kaip vienas praktiškiausių pasirinkimų, nes vienu metu padeda papildyti skysčius, suteikia baltymų ir mineralų bei gali palaikyti virškinimą.

    Kefyras yra fermentuotas pieno gėrimas, gaminamas iš pieno ir kefyro kultūrų, kuriose yra pieno rūgšties bakterijų ir mielių. Fermentacijos metu susidaro pieno rūgštis, lemianti būdingą rūgštelę, o taip pat kefiranas, siejamas su palankesne žarnyno mikrobiotos pusiausvyra.

    Kefyre natūraliai yra kalcio, fosforo, magnio ir kalio, taip pat B grupės vitaminų, kurie svarbūs energijos apykaitai. Dėl tokios sudėties gėrimas gali būti naudingas vasarą, kai gausiau prakaituojant prarandama dalis mineralų.

    Reguliarus fermentuotų pieno produktų vartojimas siejamas su geresne virškinimo funkcija ir mikrobiotos įvairove, o kai kuriems žmonėms kefyras gali palengvinti vidurių užkietėjimą ar sumažinti pilvo pūtimą. Tyrimai taip pat rodo, kad fermentuoti pieno produktai gali būti susiję su palankesniais gliukozės ir cholesterolio rodikliais, tačiau tai nėra gydymas ir nepakeičia subalansuotos mitybos.

    Vis dėlto kefyras tinka ne visiems. Jo reikėtų vengti žmonėms, turintiems alergiją karvės pieno baltymams, o esant ryškiai laktozės netolerancijai verta stebėti individualią reakciją, nors fermentacijos metu laktozės kiekis paprastai sumažėja.

    Atsargumas rekomenduojamas ir sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis ar esant histamino netolerancijai, nes fermentuoti produktai kai kuriems gali paūminti simptomus. Svarbu žinoti ir tai, kad fermentacijos metu kefyre susidaro labai mažas alkoholio kiekis, todėl jis gali būti netinkamas vartojant disulfiramą turinčius vaistus.

    Jei kefyro skonis per rūgštus, jį galima sutirštinti ir sušvelninti vaisiais, pavyzdžiui, braškėmis, avietėmis ar mėlynėmis. Norint skystesnio kokteilio, pakanka įpilti truputį vandens, pieno ar augalinio gėrimo, o papildomai sotumui galima įmaišyti išbrinkintų ispaninio šalavijo sėklų.

  • Graikės valgo tai kasdien ir lieknėja: pusryčiai su graikišku jogurtu stebina baltymais

    Graikijoje pusryčiai dažnai būna lengvi ir neapsunkinantys skrandžio, o didesnė dienos dalis maisto neretai suvalgoma vakare. Dėl to rytais populiarūs paprasti deriniai, kuriuos galima paruošti per kelias minutes, bet jie suteikia sotumo ir energijos.

    Vienas dažniausių pasirinkimų – graikiškas jogurtas su medumi ir riešutais. Tradiciškai graikai renkasi vietinį medų, pavyzdžiui, čiobrelių ar apelsinų žiedų, o prie jo dera graikiniai riešutai, pistacijos ar migdolai.

    Kas išskiria graikišką jogurtą?

    Graikiškas jogurtas nuo įprasto skiriasi tuo, kad yra perkoštas, todėl tampa tirštesnis ir kremiškesnis. Dėl tokio gamybos būdo jame dažniausiai būna daugiau baltymų, o baltymai siejami su didesniu sotumu, todėl tai patogus pasirinkimas ryte.

    Maistinė vertė priklauso nuo gamintojo ir riebumo, bet 100 gramų porcija dažnai turi maždaug 80–115 kilokalorijų. Renkantis produktą verta pasižiūrėti sudėtį ir pridėtinio cukraus kiekį, nes jis gali smarkiai padidinti bendrą kaloringumą.

    Probiotikai, kaulai ir širdis

    Fermentuoti pieno produktai gali turėti gyvųjų bakterijų kultūrų, kurios siejamos su žarnyno mikrobiotos įvairove. Tai svarbu virškinimui, o netiesiogiai gali prisidėti ir prie bendros savijautos bei imuninės sistemos funkcijos.

    Be baltymų, graikiškame jogurte yra kalcio, taip pat B grupės vitaminų, o kai kuriuose produktuose – ir jodo. Pakankamas kalcio ir baltymų kiekis mityboje svarbus raumenims ir kaulams, o subalansuota mityba siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Kaip pasigaminti graikiškus pusryčius namuose?

    Į dubenėlį įdėkite didesnę porciją graikiško jogurto, ant viršaus užpilkite šaukštą medaus ir pabarstykite smulkintais riešutais. Jei norisi daugiau skonio, galima įdėti šiek tiek uogų, o norint kontroliuoti cukrų – rinktis natūralų jogurtą ir medų naudoti saikingai.

    Norint dar sotesnio varianto, galima pridėti šaukštą džemo, tačiau verta prisiminti, kad tai paprastai didina cukraus kiekį. Alternatyva – trintos uogos ar vaisiai, kurie suteikia saldumo ir skaidulų.

    Graikiško jogurto dubenėlis su medumi ir riešutais yra paprastas, bet maistingas sprendimas tiems, kurie rytais nenori sunkiai virškinamo maisto. Toks pusryčių modelis dera ir prie Viduržemio jūros regiono mitybos principų, kur vertinami natūralūs produktai, saikingumas ir balansas.

  • Nevartokite tuščiu skrandžiu: 4 populiarūs papildai, kuriuos būtina gerti su maistu

    Kai kurie maisto papildai, geriami nevalgius, įsisavinami prasčiau arba dažniau sukelia nemalonius pojūčius, pavyzdžiui, pykinimą ar rėmenį. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia laikytis etiketėje nurodytų rekomendacijų ir atsižvelgti į tai, kaip konkretus junginys pasisavinamas virškinamajame trakte.

    Prie papildų, kuriuos dažniau rekomenduojama vartoti su maistu, priskiriami riebaluose tirpūs vitaminai, tam tikri probiotikai, kalcio karbonatas ir omega-3 riebalų rūgštys. Maistas gali veikti kaip buferis skrandžio rūgščiai, o riebalai padeda organizmui efektyviau pernešti kai kurias medžiagas.

    Riebaluose tirpūs vitaminai

    Vitaminai A, D, E ir K yra riebaluose tirpūs, todėl dažniausiai geriau pasisavinami kartu su maistu, kuriame yra riebalų. Toks derinys padeda suaktyvinti tulžies rūgščių išsiskyrimą, o jos prisideda prie riebaluose tirpių vitaminų pernešimo ir įsisavinimo.

    Praktiškai dažnai pakanka, kad valgyme būtų nedidelis kiekis sveikųjų riebalų: šaukštas alyvuogių aliejaus, sauja riešutų, avokadas, riebi žuvis, kiaušiniai ar riebesni pieno produktai. Jei mityboje riebalų labai mažai, šių vitaminų nauda gali būti mažesnė.

    Probiotikai

    Probiotikų veiksmingumas priklauso nuo to, kiek gyvų bakterijų pasiekia žarnyną, o skrandžio rūgštis daliai jų gali būti nepalanki. Dėl to kai kuriuos probiotikus rekomenduojama vartoti su maistu, nes jis gali sumažinti rūgšties poveikį ir pagerinti bakterijų išlikimą.

    Dažnai patariama probiotiką derinti su subalansuotu valgymu, kuriame yra baltymų, skaidulų ir šiek tiek riebalų. Vis dėlto skirtingos sudėtys ir technologijos skiriasi, todėl patikimiausia vadovautis konkretaus produkto instrukcija.

    Kalcio papildai

    Kalcio karbonatas paprastai geriausiai pasisavinamas vartojant su maistu, nes jo įsisavinimui svarbi skrandžio rūgštis, kurios po valgio būna daugiau. Kita vertus, didelės kalcio dozės vienu kartu pasisavinamos ne taip efektyviai.

    Dažnai rekomenduojama didesnį kiekį paskirstyti per dieną ir vienu kartu neviršyti maždaug 500 miligramų. Taip pat svarbu pakankamas vitamino D kiekis, nes jis reikšmingas kalcio įsisavinimui ir kaulų sveikatai.

    Kalcį paprastai patariama vartoti atskirai nuo geležies, nes šios medžiagos gali konkuruoti dėl įsisavinimo. Jei vartojate kelis papildus ar vaistus, saugiausia suderinti laiką su vaistininku arba gydytoju.

    Omega-3 riebalų rūgštys

    Omega-3 papildai, ypač žuvų taukai, dažnai vartojami širdies, smegenų ir regos funkcijoms palaikyti. Juose esančios riebalų rūgštys EPA ir DHA paprastai geriau pasisavinamos, kai vartojamos kartu su maistu, kuriame yra riebalų.

    Vartojimas su valgiu neretai padeda ir geriau toleruoti papildą, sumažindamas nepageidaujamus pojūčius, pavyzdžiui, žuvies poskonį, rėmenį, pykinimą ar viduriavimą. Jei simptomai kartojasi, verta įvertinti dozę, vartojimo laiką arba pasitarti su specialistu.

  • Šie parduotuvės jogurtai gali būti cukraus spąstai: kaip atpažinti nevertingą produktą

    Dalis parduotuvėse parduodamų jogurtų tik iš pirmo žvilgsnio atrodo sveikas pasirinkimas. Dažniausia problema slypi sudėtyje: saldinti vaisių sluoksniai, sirupai ir kiti priedai „dietinį“ produktą paverčia desertu.

    Specialistai primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti pridėtinį cukrų iki mažiau nei 10 proc. paros energijos, o papildoma nauda siejama su mažiau nei 5 proc. riba. Todėl net vienas saldus pieno desertas gali reikšmingai prisidėti prie dienos cukraus kiekio, ypač jei jis valgomas kasdien.

    Kas išduoda prastą sudėtį

    Vertinant jogurtą svarbiausia ne pakuotės pažadai, o etiketė. Kuo ilgesnis ingredientų sąrašas, tuo didesnė tikimybė, kad produktas bus labiau panašus į apdorotą desertą, o ne į paprastą rauginto pieno gaminį.

    Dažnai prastesnę maistinę vertę rodo tirštikliai, pavyzdžiui, krakmolas, taip pat želatina, kvapiosios medžiagos, dažikliai ar konservantai. Tokie priedai nebūtinai yra „pavojingi“ savaime, tačiau jie dažnai signalizuoja, kad skonis ir tekstūra sukurti technologijomis, o ne natūralia sudėtimi.

    Ilgas galiojimas ir „nulio riebalų“ triukai

    Dar vienas signalas gali būti ypač ilgas galiojimo laikas. Produktai, kurie lentynoje išsilaiko neįprastai ilgai, neretai būna stipriau termiškai apdoroti, o tai gali sumažinti gyvų bakterijų kiekį, dėl kurių jogurtas dažnai ir pasirenkamas.

    Ne mažiau klaidinanti gali būti ir ryški „0 proc. riebumo“ žyma. Praktikoje skonis neretai kompensuojamas didesniu cukraus kiekiu ar saldikliais, todėl toks pasirinkimas nebūtinai tampa palankesnis svoriui ar bendrai mitybos kokybei.

    Ką rinktis vietoje saldintų variantų

    Geriausiu kasdieniu pasirinkimu dažniausiai laikomas natūralus baltas jogurtas be priedų, kurio sudėtis trumpa ir aiški: pienas ir raugas. Jei norisi saldumo, jį paprasčiau susikurti namuose, įdedant uogų, vaisių, riešutų ar sėklų.

    Tokiu būdu lengviau kontroliuoti pridėtinio cukraus kiekį ir pasirinkti tik tai, kas išties suteikia maistinės vertės. Ilgainiui tai padeda ne tik sumažinti saldumynų poreikį, bet ir išlaikyti stabilesnę kasdienę mitybą.

  • Traškus supermaistas iš rūsio: raugintas salieras stiprina žarnyną, imunitetą ir širdį

    Salieras lietuvių virtuvėje žinomas seniai, tačiau vis dažniau prisimenama ir jo rauginta versija. Fermentuojant daržovę, keičiasi skonis, o kartu atsiranda natūralių pieno rūgšties bakterijų, kurios siejamos su geresne žarnyno mikrobiotos pusiausvyra.

    Raugintas salieras vertinamas dėl skaidulų ir maistinių medžiagų, kurios svarbios kasdienei mitybai. Jame yra vitamino K, taip pat B grupės vitaminų, o iš mineralų dažniausiai minimi kalis ir magnis, reikalingi normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai.

    Žarnyno sveikatos tema pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių mitybos tendencijų, todėl fermentuoti produktai grįžta į kasdienį racioną. Specialistai pabrėžia, kad mikrobiota svarbi ne tik virškinimui, bet ir imuninei sistemai, todėl raciono įvairovė, skaidulos ir fermentuoti produktai dažnai laikomi praktišku pasirinkimu.

    Raugintame saliere natūraliai esantis kalis siejamas su normalios kraujospūdžio kontrolės palaikymu, o vitaminas K svarbus kaulų būklei. Dėl šių savybių ši daržovė dažnai minima kaip tinkama vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau ji gali būti naudinga visiems, kurie nori daugiau augalinio maisto ir lengvesnių užkandžių.

    Virtuvėje raugintas salieras gali tapti greitu garnyru prie mėsos ar žuvies, priedu į sriubas ir troškinius, taip pat įdomesne alternatyva sumuštiniuose vietoj įprastų marinuotų agurkų. Jis tinka ir salotoms, ypač su bulvėmis, kai norisi ryškesnio rūgštumo ir aromato.

    Norint pasigaminti namuose, svarbiausia švara ir tinkamas sūrymas, kad daržovės būtų visiškai apsemtos. Dažnai derinami priedai, pavyzdžiui, česnakas, krapai, krienas, lauro lapai, o rūgštesnei natai galima įdėti citrinos ir plonai pjaustyto obuolio.

    Raugintus produktus verta vartoti saikingai, ypač jei jautriai reaguojate į didesnį druskos kiekį. Jei turite lėtinių ligų ar laikotės gydytojo paskirtos dietos, dėl dažnesnio fermentuotų produktų vartojimo pravartu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Dietologė įspėja: be šio pieno produkto iš parduotuvės geriau neišeiti – nauda nustebins

    Dietologai vis dažniau išskiria graikišką jogurtą kaip vieną praktiškiausių pieno produktų kasdieniam racionui, ypač tiems, kurie siekia daugiau baltymų ir ilgesnio sotumo. Jis gaminamas papildomai nukošiant išrūgas, todėl tampa tirštesnis ir maistingesnis už įprastą jogurtą.

    Dietologė Jane Leverich pabrėžia, kad dėl tokio gamybos būdo graikiškame jogurte paprastai būna daugiau baltymų, o tai svarbu raumenų masei palaikyti, atsistatymui po fizinio krūvio ir alkio kontrolei. Didesnis baltymų kiekis taip pat gali padėti stabiliau palaikyti gliukozės kiekį kraujyje ir ilgiau išlaikyti energiją.

    „Graikiškas jogurtas yra vienas paprasčiausių būdų padidinti baltymų kiekį maiste, nes jį lengva įmaišyti į pusryčius, užkandžius ar net pagrindinius patiekalus“, – sakė Jane Leverich.

    Ne mažiau svarbi ir žarnyno sveikata. Graikiškas jogurtas yra fermentuotas produktas, kuriame, priklausomai nuo gamintojo, gali būti gyvų ir aktyvių bakterijų kultūrų, siejamų su virškinimo komfortu ir mikrobiotos įvairove. Mokslinėje literatūroje fermentuoti pieno produktai dažnai aptariami kaip viena iš priemonių papildyti mitybą probiotinėmis kultūromis.

    Kita priežastis, kodėl šis produktas vertinamas, yra jo universalumas. Graikišką jogurtą galima valgyti vieną, derinti su uogomis, vaisiais, riešutais ar avižomis, naudoti glotnučiams, padažams ir užtepėlėms, taip pat pakeisti riebesnius ingredientus, pavyzdžiui, majonezą ar grietinę.

    Vis dėlto ne kiekvienas indelis parduotuvėje garantuoja vienodą sudėtį. Renkantis verta tikrinti maistingumo lentelę ir sudedamąsias dalis: kokybiškesniu pasirinkimu dažniausiai laikomas jogurtas, kuriame yra apie 8–12 gramų baltymų 100 gramų produkto, o sudėtis trumpa ir aiški.

    Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į cukrų. Natūraliame jogurte cukrūs daugiausia yra laktozė, todėl jų kiekis dažnai siekia apie 4–6 gramus 100 gramų. Jei skaičius gerokai didesnis, tikėtina, kad pridėta cukraus ar saldintų priedų, kurie gali pakeisti produkto maistinę vertę.

  • Virškinimo fermentų papildai: gydytojas atskleidė, kodėl daugelis juos perka be reikalo

    Virškinimo fermentai yra baltymai, kuriuos natūraliai gamina organizmas, kad maistas būtų suskaidytas į pasisavinamas maistines medžiagas. Nors papildai su fermentais plačiai reklamuojami kaip greitas sprendimas nuo pilvo pūtimo ar rėmens, daugeliu atvejų jų reali nauda yra ribota.

    Virškinimas prasideda dar burnoje, nes seilėse esantys fermentai pradeda skaidyti angliavandenius. Vėliau fermentus išskiria skrandis, plonoji žarna ir kasa, o būtent kasa atlieka vieną svarbiausių vaidmenų efektyviai suvirškinant riebalus, baltymus ir angliavandenius.

    Kokie fermentai svarbiausi?

    Tarp pagrindinių fermentų dažniausiai minimi amilazė, lipazė ir proteazės. Amilazė padeda skaidyti sudėtinius angliavandenius, lipazė yra būtina riebalų virškinimui, o proteazės skaido baltymus į mažesnes dalis, kurias organizmas gali panaudoti.

    Plonojoje žarnoje papildomai veikia tokie fermentai kaip laktazė, kuri skaido laktozę, ir sacharazė, atsakinga už sacharozės skaidymą. Kai kuriems žmonėms būtent konkretaus fermento, pavyzdžiui, laktazės, trūkumas sukelia aiškius simptomus po tam tikrų produktų.

    Kada fermentų gali trūkti?

    Fermentų stoka pasitaiko tada, kai organizmas nebegamina pakankamai fermentų ar jų veikla sutrinka. Tai gali būti susiję su genetiniais veiksniais, taip pat su kasos ligomis ir būklėmis, pavyzdžiui, lėtiniu pankreatitu, cistine fibroze, operacijomis virškinimo trakte ar kasos vėžiu.

    Tokiais atvejais gali išsivystyti malabsorbcija, kai žarnynas prastai įsisavina maistines medžiagas. Dažniausiai įspėja pilvo skausmas ar spazmai, pilvo pūtimas, viduriavimas, padidėjęs dujų kaupimasis, riebios išmatos ir nepaaiškinamas svorio kritimas.

    Fermentai ir probiotikai nėra tas pats

    Probiotikai ir virškinimo fermentai atlieka skirtingas funkcijas. Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie padeda palaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir gali prisidėti prie virškinimo komforto, tačiau jie tiesiogiai neskaido maisto komponentų.

    Dėl mikrobiotos disbalanso taip pat gali atsirasti pilvo pūtimas ar didesnis dujų kiekis, todėl žmonės neretai supainioja priežastį ir renkasi netinkamą priemonę. Dėl to, jei simptomai kartojasi, svarbiausia yra aiškiai įvertinti, ar problema kyla dėl fermentų stokos, ar dėl mitybos bei žarnyno mikrobiotos.

    Kodėl nereceptiniai papildai ne visada padeda?

    Nereceptiniai virškinimo fermentų papildai dažnai pristatomi kaip priemonės nuo rėmens, pūtimo, dujų ar viduriavimo. Jų sudėtyje gali būti amilazės, lipazės, proteazių, laktazės, taip pat alfa galaktozidazės, kurią žmonių organizmas pats negamina.

    „Svarbu prisiminti, kad maisto papildai nėra vertinami taip pat griežtai kaip vaistai, todėl realus fermentų kiekis, jų koncentracija ir poveikis gali skirtis nuo to, kas deklaruojama etiketėje“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie papildų vartojimo ribotumus.

    Be to, daliai žmonių kai kurie fermentai gali net sustiprinti nemalonius pojūčius, pavyzdžiui, padidinti pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi. Dėl to savarankiškas vartojimas, ypač ilgą laiką, gali atitolinti tikrosios priežasties nustatymą.

    Ką daryti vietoj papildų?

    Dažniausiai virškinimui labiausiai padeda subalansuota, įvairi mityba, kurioje netrūksta daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir liesų baltymų šaltinių. Toks racionas palaiko tiek fermentų veiklą, tiek žarnyno mikrobiotos įvairovę, kuri siejama su geresniu virškinimo komfortu.

    Gydytojai primena, kad virškinamojo trakto dirginimas dažnai kyla ne dėl fermentų trūkumo, o dėl per didelio itin perdirbtų, riebių ar keptų produktų kiekio. Dauguma sveikų žmonių turi pakankamai natūralių fermentų, todėl papildai paprastai nėra būtini, o užsitęsus simptomams geriausia pasitarti su gydytoju.

  • Kas nutinka, jei kasdien gersite kefyrą: po savaitės pajusite pokyčius, bet yra ir išimčių

    Kefyras – fermentuoto pieno gėrimas, kurio sudėtyje yra gyvų bakterijų kultūrų ir mielių. Dėl fermentacijos jis dažnai laikomas vienu palankiausių pieno produktų virškinimui, o daliai žmonių reguliarus vartojimas siejamas su mažesniu pilvo pūtimu ir sklandesniu tuštinimusi.

    Mokslinėje literatūroje kefyras dažniausiai minimas kaip probiotikų šaltinis, galintis palaikyti žarnyno mikrobiotos įvairovę. Būtent mikrobiotos pokyčiai neretai siejami su savijauta, imuninės sistemos veikla ir uždegiminių procesų reguliavimu, nors individuali reakcija gali būti labai skirtinga.

    Kodėl kefyras dažnai rekomenduojamas?

    Kefyre yra visaverčių baltymų, taip pat svarbių mikroelementų, tarp jų kalcio ir fosforo, bei B grupės vitaminų. Dėl to jis gali būti patogus kasdienis pasirinkimas tiems, kurie nori papildyti racioną baltymais ir palaikyti kaulų būklę, ypač jei mityboje trūksta pieno produktų.

    Dar vienas privalumas – fermentacijos metu dalis laktozės suskaidoma, todėl kai kuriems žmonėms kefyrą toleruoti lengviau nei pieną. Vis dėlto tai nereiškia, kad jis tiks visiems: esant ryškiam laktozės netoleravimui ar jautrumui pieno produktams, simptomai gali išlikti.

    Kada gerti: ryte ar vakare?

    Vieno universalaus atsakymo nėra, tačiau dalis žmonių pastebi, kad kefyras ryte gali padėti suaktyvinti žarnyno peristaltiką. Kiti renkasi jį vakare kaip lengvą užkandį, ypač jei siekia mažiau apsunkinti virškinimą prieš miegą.

    Praktikoje svarbiausia stebėti savo savijautą: jei išgėrus kefyro jaučiate pilvo pūtimą ar diskomfortą, vertėtų mažinti kiekį ir vartojimą didinti palaipsniui. Dažniausiai minimas kasdienis kiekis – nuo vienos iki trijų stiklinių, tačiau jis turėtų derėti su bendra mityba ir individualia tolerancija.

    Kam kefyras gali netikti?

    Kefyro reikėtų vengti žmonėms, alergiškiems pieno baltymams, nes net ir nedidelė porcija gali sukelti alerginę reakciją. Taip pat atsargumo reikia, jei virškinamojo trakto ligos yra paūmėjimo fazėje, nes fermentuoti produktai kai kuriems gali sustiprinti simptomus.

    Jeigu turite lėtinių ligų, vartojate vaistus ar kyla abejonių dėl tinkamumo, saugiausia pasitarti su gydytoju arba dietologu. Tai ypač aktualu tuomet, kai naujus produktus į racioną norima įtraukti dėl konkrečių sveikatos tikslų.

    Skoniui pagerinti kefyrą dažnai maišo su vaisiais, cinamonu ar kakava, taip pat naudoja kokteiliuose. Specialistai paprastai pataria vengti pridėtinio cukraus ir nešildyti kefyro, nes aukšta temperatūra gali sumažinti gyvų kultūrų kiekį.

  • Varškė ar graikiškas jogurtas: kuris geriau sotina ir kam jų reikėtų vengti?

    Varškė ar graikiškas jogurtas: kuris geriau sotina ir kam jų reikėtų vengti?

    Pieno produktai Lietuvoje ir Europoje išlieka kasdienio raciono dalis, o tarp dažniausių pasirinkimų – grūdėta varškė ir tirštas graikiško tipo jogurtas. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs, tačiau jų maistinė sudėtis ir poveikis savijautai gali skirtis. Todėl vieno universaliai geriausio varianto nėra.

    Fermentuoti pieno produktai dažnai vertinami palankiau nei įprastas pienas, nes juose paprastai būna mažiau laktozės, o kai kuriuose yra gyvųjų bakterijų kultūrų. Dėl to daliai žmonių jie gali būti lengviau virškinami, tačiau netoleruojantiems laktozės ar alergiškiems pieno baltymams simptomai gali išlikti. Tokiais atvejais pasirinkimą verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Skiriasi baltymai ir sotumas

    Grūdėta varškė dažnai pasirenkama dėl didesnio baltymų kiekio ir sotumo jausmo, todėl ji patogi po treniruočių ar mažinant svorį. Baltymai svarbūs raumenų atsistatymui, o pakankamas jų kiekis racione siejamas su ilgesniu sotumu ir mažesniu užkandžiavimu. Praktikoje daug lemia ir porcija bei priedai, pavyzdžiui, cukrus ar saldūs užpilai.

    Graikiško tipo jogurtas taip pat yra baltymingas, tačiau jo vertė dažnai siejama su fermentacija ir bakterijų kultūromis, kurios gali prisidėti prie žarnyno mikrobiotos įvairovės. Jei renkamasi natūrali versija be pridėtinio cukraus, tai gali būti patogus kasdienis pasirinkimas pusryčiams ar užkandžiui. Dalis žmonių jogurtą toleruoja lengviau nei grūdėtą varškę.

    Kam svarbu atkreipti dėmesį?

    Renkantis grūdėtą varškę verta pasižiūrėti į druskos kiekį, nes kai kuriuose produktuose natrio būna daugiau. Tai aktualu žmonėms, kurie turi aukštą kraujospūdį ar riboja druską dėl širdies ir kraujagyslių rizikos. Taip pat reikšmę turi riebalų kiekis: riebesni variantai gali didinti bendrą sočiųjų riebalų dalį mityboje.

    Graikiško tipo jogurto atveju dažna klaida – rinktis aromatizuotas versijas, kuriose būna daugiau pridėtinio cukraus. Tokie produktai gali būti kaloringesni ir prasčiau atitikti tikslą gerinti mitybos kokybę. Jei svarbus jautresnis virškinimas, dažniau rekomenduojama rinktis natūralų, be saldiklių ir kuo trumpesnės sudėties.

    Ką rinktis kasdien?

    Jei prioritetas yra sotumas ir didesnis baltymų kiekis, dažniau tiks grūdėta varškė, ypač derinant ją su daržovėmis ar uogomis. Jei norisi švelnesnio produkto virškinimui ir fermentuoto pasirinkimo kasdienai, praktiškas sprendimas gali būti natūralus graikiško tipo jogurtas. Abiem atvejais verta sekti porcijas ir rinktis kuo mažiau perdirbtus variantus.

    Svarbiausia, kad mityba būtų įvairi: baltymų šaltinių galima gauti ir iš žuvies, ankštinių, liesos mėsos, kiaušinių, o žarnynui palankių fermentuotų produktų yra ir tarp kefyro ar raugintų daržovių. Jei atsiranda pilvo pūtimas, bėrimai ar kiti simptomai, tai gali būti signalas peržiūrėti pieno produktų kiekį ir pasitarti su specialistu.

  • Jelitas vadina antruoju smegenų centru: šie psichobiotikai gali padėti nuotaikai ir stresui

    Jelitas vadina antruoju smegenų centru: šie psichobiotikai gali padėti nuotaikai ir stresui

    Mokslininkams vis daugiau dėmesio skiriant žarnyno ir smegenų ryšiui, keičiasi ir požiūris į nuotaikos bei streso valdymą. Žarnyne veikia enterinė nervų sistema, turinti apie 100 milijonų nervinių ląstelių, todėl jis neretai vadinamas antruoju smegenų centru.

    Šis ryšys svarbus ir dėl to, kad didelė dalis su savijauta siejamų medžiagų gaminama būtent virškinamajame trakte. Dalis tyrimų rodo, jog žarnyne susidaro didžioji dalis organizmo serotonino, o mikrobiotos pusiausvyra gali turėti įtakos tam, kaip jaučiamės kasdien.

    2013 metais mokslininkai Tedas Dinanas ir Johnas F. Cryanas įvedė terminą psichobiotikai. Taip vadinamos tam tikros probiotinių bakterijų padermės, kurios, vartojamos tinkamais kiekiais, gali būti susijusios su teigiamu poveikiu stresui ir kai kuriems psichikos sveikatos simptomams.

    Kaip žarnynas „kalbasi“ su smegenimis?

    Vienas svarbiausių mechanizmų siejamas su mikrobiotos gebėjimu daryti įtaką signalams, keliaujantiems nervu klajokliu, taip pat imuninės sistemos reakcijoms. Kai mikrobiotos pusiausvyra sutrinka ir išsivysto disbiozė, gali keistis uždegiminiai procesai bei signalų perdavimas, o tai daliai žmonių siejama su prastesniu miegu, didesniu nerimu ar apatija.

    Dažniausiai minimos bakterijų grupės yra Lactobacillus ir Bifidobacterium, kurios dalyvauja procesuose, susijusiuose su neurotransmiterių apykaita ir žarnyno barjero funkcija. Tyrimuose taip pat nagrinėjama, kaip mityba, turtinga skaidulų, gali būti susijusi su mažesniu kortizolio atsaku į stresą, nors individualūs skirtumai išlieka dideli.

    „Mityba gali būti svarbi emocinės savijautos dalis, tačiau ji nepakeičia gydymo, kai simptomai ryškūs ar užsitęsę“, – pabrėžia gydytojai ir mitybos specialistai, vertindami augančią žarnyno ir smegenų ašies tyrimų bazę.

    Svarbu suprasti ir ribas: psichobiotikų tema sparčiai vystoma, bet ne visų produktų ar papildų poveikis įrodytas vienodai stipriai. Dėl to specialistai dažniau akcentuoja ilgalaikį mitybos modelį, o ne vieną stebuklingą produktą.

    Psichobiotikai iš lėkštės

    Lengviausias kelias palaikyti mikrobiotos įvairovę dažnai yra fermentuoti produktai. Tradicinės natūralios raugintos daržovės, tokios kaip rauginti kopūstai, rauginti agurkai, burokėlių gira ar kimči, gali papildyti racioną pieno rūgšties bakterijomis.

    Renkantis svarbu atskirti tikrą fermentaciją nuo konservavimo actu, nes tokie produktai dažniausiai neturi gyvų kultūrų. Skonis gali būti panašus, tačiau poveikis mikrobiotai paprastai skiriasi.

    Kita grupė yra natūralūs fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, kefyras, natūralus jogurtas ar pasukos. Jie gali būti patogus būdas kasdien papildyti racioną bakterijomis, tačiau vertėtų rinktis variantus be pridėtinio cukraus ir saldintų priedų.

    Prie fermentuotų produktų priskiriama ir kombučia bei fermentuota soja, pavyzdžiui, tempehas, miso ar natto. Vis dėlto kombučios sudėtį verta tikrinti atidžiai, nes dalis gaminių turi daug cukraus, o kai kurioms žmonių grupėms, pavyzdžiui, nėščiosioms ar turintiems nusilpusį imunitetą, ji gali būti netinkama.

    Be skaidulų bakterijos „neužauga“

    Net ir gerosios bakterijos yra mažiau naudingos, jei joms trūksta maisto. Tam svarbūs prebiotikai, įskaitant inuliną, fruktooligosacharidus ir atsparų krakmolą, kurių gausu cikorijose, česnakuose, svogūnuose, poruose, šparaguose, ankštinėse daržovėse bei avižose.

    Praktiškas triukas, apie kurį kalba mitybos specialistai, yra atvėsinti po virimo ryžiai ar bulvės, nes tokiu būdu gali padidėti atsparaus krakmolo kiekis. Tokie pokyčiai dažnai lengvai pritaikomi kasdienybėje, nekeičiant viso meniu iš esmės.

    Kartu rekomenduojama riboti tai, kas mikrobiotai dažniau kenkia: didelius pridėtinio cukraus kiekius, itin perdirbtą maistą, perteklinį alkoholį, taip pat per dažną perdirbtos mėsos vartojimą. Subalansuotas racionas ir nuoseklumas paprastai duoda daugiau naudos nei trumpalaikės dietos.

    Jei savijauta prasta, vargina nemiga, nuolatinis nerimas ar depresijos požymiai, vien mitybos korekcijų gali nepakakti. Tokiais atvejais saugiausia kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą ir sprendimus derinti individualiai.