Tag: Probiotikai

  • Kiszonkės ir probiotikai gali padėti įsisavinti geležį – mokslininkai įvertino poveikį

    Kiszonkės ir probiotikai gali padėti įsisavinti geležį – mokslininkai įvertino poveikį

    Geležies pasisavinimą organizme gali padėti pagerinti fermentuoti produktai (kiszonkės) ir tam tikri probiotikai – tokią kryptį vis dažniau nagrinėja mokslininkai. Geležis būtina hemoglobinui, kuris perneša deguonį į ląsteles, taip pat raumenų, imuninės sistemos ir smegenų veiklai.

    Vienas svarbiausių geležies atsargų rodiklių yra feritinas – baltymas, kuris kaupia geležį. Svarbu tai, kad hemoglobino rodikliai gali būti normalūs, o geležies atsargos vis tiek labai mažos – tai vadinama geležies trūkumu be mažakraujystės.

    Tokiam trūkumui gali būti būdingas lėtinis nuovargis, susilpnėjusi koncentracija, mažesnė fizinio krūvio tolerancija, neramių kojų sindromas ar net neįprasti potraukiai, pavyzdžiui, noras valgyti ledą. Šeimos gydytojas Adrianas Krzymińskis pabrėžia, kad šie simptomai nėra specifiniai – jie gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių.

    Esant mažam feritino kiekiui, mitybos pagrindas – reguliarus geležies turinčių produktų vartojimas, tačiau svarbu suprasti, kad skirtingos geležies formos įsisavinamos nevienodai. Dėl to reikšmę turi ne vien geležies kiekis lėkštėje, bet ir jos biologinis prieinamumas.

    Dvi geležies formos maiste

    Maiste aptinkamos dvi geležies formos: heminė ir neheminė. Heminė geležis yra mėsoje, žuvyje ir jūros gėrybėse – ji paprastai įsisavinama lengviau.

    Neheminė geležis dažniau randama augaliniuose produktuose ir kiaušiniuose, o jos pasisavinimas labiau priklauso nuo viso patiekalo sudėties. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie renkasi vegetarišką ar veganišką mitybą – geležies kiekio gali pakakti, bet valgiaraštį tenka planuoti atidžiau.

    Minima ir svarbi išimtis dėl kepenėlių: jos turi daug geležies, tačiau dėl didelio vitamino A kiekio nėščiosioms jų reikėtų vengti arba vartoti itin atsargiai.

    Nors kai kurios sėklos ar grūdai, skaičiuojant 100 gramų, gali turėti daug geležies, tai dar nereiškia, kad organizmas jos pasisavins daugiau nei iš mėsos. Praktikoje lemiamas veiksnys – įsisavinimas.

    Kas padeda ir kas trukdo įsisavinti geležį

    Vienas paprasčiausių būdų padėti organizmui pasisavinti geležį – geležies šaltinius derinti su vitaminu C. Vitaminas C padeda sudaryti tirpius kompleksus, kurie palengvina geležies įsisavinimą plonojoje žarnoje.

    Kasdienėje mityboje tai reikštų, kad prie lęšių, pupelių ar grikių verta pridėti vitaminu C turinčių produktų. Pavyzdžiui, avinžirnių salotos su petražolėmis, raudonąja paprika ir citrinos sultimis geležies pasisavinimo požiūriu būtų palankesnės nei vien avinžirniai.

    Kita vertus, net ir gerai subalansuotas racionas gali neduoti laukiamo efekto, jei geležies šaltiniai nuolat derinami su medžiagomis, kurios slopina pasisavinimą. Tarp jų įvardijami kavos ir arbatos polifenoliai, fitatai (jų daug pilno grūdo produktuose, sėklose, ankštinėse kultūrose) ir didesni kalcio kiekiai.

    Tai nereiškia, kad būtina atsisakyti kavos, arbatos, pilno grūdo ar pieno produktų – svarbiau jų vartojimą protingai išdėlioti. Pavyzdžiui, kavą ar arbatą rekomenduojama gerti tarp valgymų, darant maždaug 1–2 valandų pertrauką.

    Fermentacija, mikrobiota ir probiotikai: ką rodo tyrimai

    Fermentacija laikoma dar viena kryptimi, kuri gali būti naudinga: duona su raugu, tempehas ar raugintos daržovės gali turėti mažiau antimaistinių medžiagų, nes fermentacijos metu dalis fitatų suyra. Tai teoriškai gali palengvinti geležies panaudojimą.

    Mokslininkai taip pat domisi žarnyno mikrobiota ir konkrečiais probiotikais. Išskiriama bakterijų padermė Lactiplantibacillus plantarum 299v, kuri siejama su galimai palankesniu geležies terapijos toleravimu.

    2024 metais „British Journal of Nutrition“ publikuotame tyrime, kuriame dalyvavo 295 žmonės, sergantys geležies stokos mažakraujyste, buvo vertintas geriamųjų geležies preparatų derinys su minėtu probiotiku. Probiotiką vartojusioje grupėje rečiau fiksuotos virškinamojo trakto reakcijos (13 proc. palyginti su 46,5 proc.) ir rečiau nutrauktas gydymas, taip pat pastebėti palankesni kai kurių geležies apykaitos rodiklių pokyčiai.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad probiotikas nepakeičia nei adekvataus geležies kiekio mityboje, nei gydymo, kai diagnozuojama mažakraujystė. Esant sumažėjusiam feritinui, svarbiausia ne tik „kelti skaičių“, bet ir nustatyti, kodėl atsargos išseko.

    Gydytojas atkreipia dėmesį, kad normali kraujo morfologija dar nereiškia, jog geležies netrūksta, o normalus ar net padidėjęs feritinas ne visada rodo geras atsargas – feritinas gali didėti ir dėl uždegimo, infekcijų ar kepenų ligų.

    Tarp dažnų feritino sumažėjimo priežasčių minimi lėtinis kraujo netekimas (pvz., gausios menstruacijos ar kraujavimas iš virškinamojo trakto), per maža geležies gausa maiste, pasisavinimo sutrikimai (pvz., sergant celiakija ar kitomis virškinamojo trakto ligomis) ir padidėjęs poreikis.

    Tekste taip pat primenamas hepcidino vaidmuo – tai kepenyse gaminamas hormonas, reguliuojantis geležies įsisavinimą ir išsiskyrimą. Padidėjęs hepcidino kiekis gali mažinti geležies prieinamumą, todėl geležies papildų vartojimo schemą turėtų parinkti gydytojas – vieniems žmonėms gali tikti vartojimas kas antrą dieną, tačiau tai nėra universali taisyklė.

    Jeigu laboratoriniai rodikliai rodo mažą feritiną ar įtariamas geležies trūkumas, vien mitybos korekcijų gali nepakakti. Saugiausia išeitis – aptarti tyrimų rezultatus su gydytoju ir kartu ieškoti tikrosios priežasties.

  • Mitybos specialistai įvardijo baltymingą užkandį ilgaamžiškumui: jogurtas su braškėmis ir graikiniais riešutais

    Baltymais turtingi užkandžiai gali būti paprastas būdas prisidėti prie sveikesnio senėjimo – ypač tuomet, kai su amžiumi natūraliai mažėja raumenų masė ir jėga. Mitybos specialistai vienu iš palankiausių variantų įvardija jogurto desertą su braškėmis ir graikiniais riešutais.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje dietologai aiškina, kodėl toks derinys laikomas praktišku pasirinkimu kasdienai: jis sotus, lengvai paruošiamas ir sujungia baltymus, vaisius bei sveikuosius riebalus.

    Pagrindas šiame užkandyje – tirštas, baltymingas graikiško tipo jogurtas. Straipsnyje nurodoma, kad viena porcija tokio deserto gali turėti 12 gramų baltymų, o tai padeda pasiekti dienos baltymų normą ir palaikyti raumenų būklę.

    Kitas svarbus akcentas – kaulų sveikata: teigiama, kad šis užkandis taip pat suteikia 11 proc. rekomenduojamos kalcio paros normos. Tai aktualu vyresniame amžiuje, kai didėja rizika prarasti kaulų tankį.

    Kuo naudingas jogurto, riešutų ir uogų derinys

    Dietologų teigimu, baltymai ypač svarbūs raumenims, o kartu su jėgos treniruotėmis gali prisidėti prie geresnės fizinės formos išlaikymo. Straipsnyje minima, kad tyrimai rodo: po pasipriešinimo treniruočių vartojant baltymų turintį jogurtą, raumenų masės ir jėgos prieaugis gali būti didesnis nei renkantis užkandį be baltymų.

    Graikiško tipo jogurtas minimas ir dėl probiotikų – naudingųjų bakterijų, kurios siejamos su žarnyno sveikata. Taip pat pabrėžiama, kad mokslinių duomenų apie žarnyno mikrobiomos ryšį su sveiku senėjimu dar reikia daugiau, tačiau renkantis jogurtą siūloma atkreipti dėmesį į užrašą apie „gyvas ir aktyvias kultūras“.

    Graikiniai riešutai išskiriami kaip vienas geriausių augalinių omega-3 riebalų šaltinių (ALA). Straipsnyje teigiama, kad jie taip pat turi antioksidantų ir polifenolių, kurie gali padėti apsaugoti smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso ir su uždegimu siejamų procesų.

    Kartu pažymima, kad nors kai kurie tyrimai graikinių riešutų vartojimą sieja su geresniais kognityvinės sveikatos rodikliais ir mažesne ankstyvos mirties rizika, tai dar nereiškia, jog būtent riešutai tiesiogiai „prailgina gyvenimą“ – veikiau jie tinka kaip maistingos mitybos dalis.

    Braškės ir fisetinas: ką sako mokslas

    Braškės šiame užkandyje svarbios ne tik dėl skonio – jos suteikia skaidulų, vitamino C ir įvairių augalinių junginių. Dietologė Jennifer Scheinman straipsnyje pabrėžia fisetiną – flavonoidą antioksidantą, kurio galimas vaidmuo sveikame senėjime yra tiriamas.

    Publikacijoje aiškinama, kad mokslininkai analizuoja vadinamąsias senstančias (senescentines) ląsteles – jos nustoja dalytis, bet neišnyksta, o kauptis pradėjusios gali skatinti uždegiminius procesus ir veikti aplinkines sveikas ląsteles.

    Vis dėlto pabrėžiama ir svarbi riba: nors braškėse yra fisetino, nėra įrodyta, kad jų valgymas žmonėms „išvalo“ senstančias ląsteles ar tiesiogiai lėtina senėjimą. Nepaisant to, braškės įvardijamos kaip maistinga mitybos dalis.

    Kam toks užkandis gali netikti ir kaip jį patogiai pasiruošti

    Daugumai žmonių jogurto desertas su braškėmis ir graikiniais riešutais tinka kaip sotus užkandis, ypač tiems, kurie nori daugiau baltymų, vaisių ir sveikųjų riebalų. Tačiau straipsnyje išskiriamos situacijos, kai reikėtų prisitaikyti.

    Pirmiausia – alergija riešutams: graikiniai riešutai gali sukelti stiprias alergines reakcijas, todėl tokiu atveju jų reikėtų atsisakyti arba keisti į kitą saugią alternatyvą. Taip pat minima pieno alergija ar laktozės netoleravimas – tuomet gali prireikti laktozės neturinčio ar augalinio jogurto.

    Dar viena praktinė detalė – kramtymo ar rijimo sunkumai: kai kuriems žmonėms riešutai gali būti per kieti, todėl siūloma juos smulkinti arba rinktis riešutų ar sėklų sviestą, jei tai atitinka individualius poreikius.

    Norint turėti „griebk ir eik“ variantą, siūloma desertą susluoksniuoti indelyje ar stiklainyje iš anksto, o riešutus berti prieš pat valgant – taip jie išliks traškūs. Toks užkandis gali tikti ir po treniruotės, ir kaip greiti pusryčiai.

  • 6 baltymingi jogurtai, kuriuos verta pirkti: maisto autorė pataria, ką rinktis

    Baltymingas jogurtas gali būti greitas būdas papildyti dienos racioną, ypač kai norisi sotaus užkandžio be ilgo gaminimo. Tačiau lentynose pasirinkimas toks didelis, kad rasti tikrai vertą dėmesio variantą – ne taip paprasta.

    JAV leidinys „EatingWell“ pateikia maisto autorės atrinktus jogurtus, kuriuos ji renkasi būtent dėl baltymų kiekio, skonio ir tekstūros. Į sąrašą pateko tiek islandiško tipo skyras, tiek graikiško tipo jogurtai.

    Autorė pabrėžia, kad renkantis jai svarbiausia – kuo daugiau baltymų porcijoje, bet ne mažiau reikšmingas ir skonis: ji vengia variantų, kurie primena „praskiestus ledus“, taip pat dažnai nesirenka jogurtų su vaisių gabaliukais.

    Straipsnyje kartu primenama praktiška taisyklė: verta atidžiai skaityti etiketes – ieškoti gyvų aktyvių kultūrų, įvertinti, iš kur gaunamas saldumas, ir palyginti baltymų kiekį skirtingose pakuotėse.

    Skyras ir graikiško tipo jogurtai

    Į sąrašą įtrauktas „Icelandic Provisions“ skyras. Autorė teigia, kad šio prekės ženklo skonius vertina už mažesnį saldumą ir švelnesnį rūgštumą, o kai kurių skonių deriniai jai pasirodė neįprasti ir įdomūs.

    Tarp paminėtų faktų – kad šio prekės ženklo natūralus skyras turi 17 gramų baltymų, o aromatizuoti variantai, anot autorės pateikiamų pavyzdžių, dažnai turi po 15 gramų baltymų vienoje pakuotėje.

    Dar vienas jos pasirinkimas – „Siggi’s“ skyras. Pasak autorės, vanilinis liesas šio prekės ženklo variantas išsiskiria tuo, kad aromatizuotame jogurte ji matė 16 gramų baltymų vienoje pakuotėje.

    Skirtingo tipo mėgėjams ji mini ir „Tillamook“ graikišką vanilinį jogurtą, kurio, jos nurodymu, vienoje pakuotėje yra 14 gramų baltymų. Autorė pažymi, kad jo tekstūra plonesnė nei skyro ir skonis saldesnis – labiau primena desertą.

    Pigesnis bazinis variantas ir desertui prilygstantis pasirinkimas

    Ieškantiems neutralaus pagrindo, kurį galima gardinti patiems, autorė išskiria „Trader Joe’s“ graikišką liesą natūralų jogurtą. Ji rašo, kad jį renkasi, kai reikia universalaus produkto – pavyzdžiui, su medumi ar granola.

    Į sąrašą pateko ir „Ellenos“ graikiškas jogurtas, kurį autorė apibūdina kaip tokį, kurį norisi valgyti tarsi desertą. Ji atkreipia dėmesį, kad šio prekės ženklo citrinų kremo skonyje yra kiaušinių, o produktą reikia išmaišyti, kad skonis pasiskirstytų tolygiai.

    Autorė pabrėžia, kad šis variantas, nors turi 12 gramų baltymų, išsiskiria ir didesniu cukraus kiekiu (23 gramai) bei kaloringumu, todėl ji jo nelaiko „pilnaverčiu patiekalu“, o veikiau saldžiu desertu.

    Dar vienas paminėtas pasirinkimas – „Stonyfield“ graikiško tipo jogurtai. Autorė rašo, kad tai plačiai parduodamas prekės ženklas, kurį ji mato daugelyje parduotuvių, o kai kuriuos jų variantus vertina dėl baltymų kiekio ir ne per saldaus skonio.

    Kaip išsirinkti baltymingą jogurtą

    Straipsnyje pateikiami keli atrankos principai, kurie gali praversti ir Lietuvos pirkėjams. Pirmiausia – peržiūrėti sudėtį: ieškoti gyvų aktyvių kultūrų ir vengti produktų su daug dirbtinių priedų.

    Taip pat siūloma įvertinti, kuo saldinamas jogurtas. Paminima, kad „be cukraus“ produktai neretai saldinami stevija, kuri kai kuriems žmonėms gali netikti dėl skonio ar jautrumo.

    Galiausiai rekomenduojama palyginti baltymų kiekį ne tik „vienoje pakuotėje“, bet ir pagal svorį – paprastas skaičiavimas padeda suprasti, kuris produktas iš tiesų suteikia daugiau baltymų už tą pačią porciją.

  • Vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar viduriavimas: kaip išsirinkti tinkamą maisto papildą

    Vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar pilvo pūtimas – problemos, dėl kurių žmonės neretai skuba į vaistinę ieškoti greito sprendimo. Tačiau specialistai primena: „vieno stebuklingo“ papildo, tinkančio visiems atvejams, nėra.

    Kaip rašoma „EatingWell“, dietistė Christina O’Connor pirmiausia pataria pradėti nuo bazinių dalykų: daugiau skaidulų, pakankamai skysčių, judėjimo, miego ir streso valdymo. Tik jei šie įpročiai sutvarkyti, o savijauta negerėja, verta svarstyti tikslingą papildą.

    Gydytojas Davidas Kahana pabrėžia, kad signalas ieškoti papildomos pagalbos – kai nereguliarumas kelia diskomfortą arba tęsiasi ilgiau nei kelias dienas. Vis dėlto, tinkamas pasirinkimas priklauso nuo konkrečių simptomų, mitybos įpročių ir kitų sveikatos būklių.

    Kita svarbi detalė – maisto papildai nėra reguliuojami taip griežtai kaip vaistai. Dėl to renkantis verta atkreipti dėmesį ne tik į reklaminius pažadus, bet ir į sudėtį, klinikinius tyrimus bei nepriklausomą patikrą.

    Rinkitės pagal simptomus

    Specialistai pabrėžia, kad skirtingoms virškinimo bėdoms reikalingi skirtingi sprendimai. Kai simptomai ryškūs, ūmūs arba turi aiškią medicininę priežastį, dažniau prireikia vaistų – nereceptinių ar receptinių.

    Maisto papildai dažniau pasirenkami tuomet, kai tikslas – ilgalaikė žarnyno veiklos parama ar mikrobiotos pusiausvyra. Todėl pirmas žingsnis – įvardyti, kas tiksliai kelia problemą.

    Jei vargina vidurių užkietėjimas, dažnai siūloma pradėti nuo prebiotinių skaidulų – pavyzdžiui, psilio luobelių, kviečių sėlenų ar akacijos skaidulų. Pilvo pūtimo ar galimos mikrobiotos disbalanso atvejais gali būti svarstomi probiotikai, o prastas virškinimas po valgio siejamas su virškinimo fermentais, tokiais kaip proteazė, amilazė ar lipazė.

    Kokybės ženklai: sudėtis ir nepriklausoma patikra

    Renkantis papildą patariama neapsigauti vien ilgu sudedamųjų dalių sąrašu. Dietistė C. O’Connor atkreipia dėmesį, kad ilgos sudėties, „proprietary blend“ tipo mišiniai, kuriuose neaiškūs konkrečių medžiagų kiekiai, taip pat gausūs užpildai ar saldikliai kai kuriems žmonėms gali dar labiau dirginti virškinimą.

    Geriau rinktis produktus su kliniškai tirtomis medžiagomis, kurių saugumas ir veiksmingumas vertintas pagal konkrečią problemą. Pavyzdžiui, renkantis probiotiką svarbu, ar tirtas ne tik bendras „probiotikų“ poveikis, bet ir konkreti padermė, ir ar tyrimai atlikti su žmonėmis.

    Kitas kriterijus – nepriklausomas trečiosios šalies testavimas, kuris gali suteikti daugiau pasitikėjimo dėl grynumo ir veikliųjų medžiagų kiekio. Jei gamintojas aiškiai nenurodo, kaip ir kur tikrinama produkto kokybė, tai laikoma prastu ženklu.

    Kas dar padeda žarnynui

    Specialistai primena, kad papildai neturėtų būti vienintelis sprendimas. Žarnyno veiklai didelę įtaką turi kasdieniai įpročiai, ypač skaidulų kiekis racione.

    Didinant skaidulų kiekį, svarbu nepamiršti ir skysčių – vanduo padeda skaiduloms „dirbti“ ir sklandžiau judėti virškinamuoju traktu. Taip pat naudinga judėti: fizinis aktyvumas siejamas su geresne savijauta esant kai kurioms virškinimo ligoms.

    Galiausiai pabrėžiama ir praktiška taisyklė: geriausias papildas yra tas, kurį realiai pavyks vartoti nuosekliai – ar tai būtų kapsulės, milteliai, ar guminukai. O jei simptomai užsitęsia, kartojasi ar kelia nerimą, saugiausia pasirinkimą aptarti su gydytoju ar dietistu.

  • Ką valgyti ir gerti prieš gripo skiepą ir po jo: gydytojų bei dietologų patarimai

    Tinkamai pasirinktas maistas ir gėrimai prieš skiepą nuo gripo ir po jo gali padėti geriau jaustis bei lengviau ištverti galimus nedidelius šalutinius pojūčius. Medikai primena, kad itin svarbu pasirūpinti skysčiais ir neiti skiepytis visiškai nevalgius.

    Apie tai rašo „EatingWell“, kalbinęs gydytojus, slaugytojus ir dietologus. Jie sutaria: staigių mitybos eksperimentų prieš skiepą nereikia, tačiau keli paprasti įpročiai gali būti naudingi.

    Specialistai pabrėžia, kad gripo sezonui artėjant skiepytis dažniausiai rekomenduojama rudenį, kad organizmas spėtų suformuoti apsaugą dar prieš aktyviausią virusų plitimą. Taip pat primenama, jog gripo vakcina negali „sukelti gripo“ – tai vienas dažniausių mitų.

    Kita svarbi detalė – skiepai rekomenduojami visiems nuo 6 mėnesių amžiaus kasmet. Skiepydamiesi žmonės saugo ne tik save, bet ir aplinkinius: šeimos narius, kolegas, bendramokslius bei tuos, su kuriais susiduria kasdien.

    Patarimai prieš gripo skiepą

    Viena dažniausių rekomendacijų – šiek tiek padidinti suvartojamo vandens kiekį. Medikai pataria kelias dienas iki skiepo sąmoningai išgerti papildomą stiklinę ar dvi vandens per dieną.

    Pakankamas skysčių kiekis padeda organizmui palaikyti įprastą temperatūrą, o tai gali būti aktualu, nes karščiavimas įvardijamas kaip galimas (nors dažniausiai nestiprus) šalutinis poveikis.

    Taip pat siūloma daugiau dėmesio skirti maistui, kuris siejamas su mažesniu uždegiminiu atsaku organizme. Nors nėra vieno ingrediento ar vitamino, galinčio apsaugoti nuo ligų, subalansuota ir maistingų produktų gausi mityba palaiko imuninės sistemos darbą.

    Dietologai ragina rinktis „spalvingesnę“ lėkštę – įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, kad kasdienėje mityboje netrūktų vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Be to, vaisiai ir daržovės prisideda ir prie papildomos hidratacijos.

    Dar vienas praktiškas patarimas prieš skiepą – turėti užkandį. Slaugytojų teigimu, daliai žmonių skiepijimas sukelia nerimą, o kartais dėl jo gali pasitaikyti ir apalpimas. Nedidelis užkandis ir vanduo prieš procedūrą kai kuriais atvejais padeda to išvengti.

    Patarimai po gripo skiepo

    Po skiepo specialistai rekomenduoja ir toliau gerti pakankamai vandens – ypač skiepijimo dieną, taip pat dieną prieš ir po jos. Teigiama, kad dehidratacija gali sustiprinti galvos skausmą, kuris kartais pasireiškia po skiepo.

    Kalbant apie mitybą po vakcinos, pažymima, kad griežtų draudimų paprastai nėra. Vis dėlto, jei žmogus pajunta pykinimą (jis įvardijamas kaip retas ir dažniausiai lengvas šalutinis poveikis), gali praversti paprastesni, lengviau virškinami produktai.

    Tarp tokių paminimi įprasti „sandėliuko“ pasirinkimai – ryžiai ar makaronai, taip pat sūrūs sausainiai. Kaip lengvai toleruojami variantai išskiriami ir bananai bei avokadai.

    Ko tikėtis ir ką svarbu prisiminti

    Specialistai primena, kad lengvi pojūčiai po skiepo paprastai praeina per kelias dienas. Jei prieš skiepą pradėjote gerti daugiau vandens ar rinktis daugiau maistingų produktų, rekomenduojama šiuos įpročius tęsti ir toliau – jie naudingi ne tik gripo sezono metu.

    Kartu akcentuojama, kad skiepas nėra „stebuklinga kulka“: be vakcinacijos, svarbios ir kitos priemonės – rankų higiena, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir bendra subalansuota mityba.

  • Dietologai nuramino: jogurtą žarnyno sveikatai galima valgyti bet kuriuo paros metu

    Jogurtas dažnai siejamas su geresne virškinimo sistemos savijauta, tačiau dietologai sako, kad „tobulo“ paros meto jam nėra – jį galima valgyti kada patogiausia.

    Kaip rašoma „EatingWell“, svarbiausia ne laikrodis, o tai, ar jogurtas turi gyvų ir aktyvių bakterijų kultūrų, taip pat kaip dažnai jis įtraukiamas į mitybą.

    Jogurto nauda žarnynui siejama su probiotikais – naudingomis bakterijomis. Jos gali prisidėti prie mikrobiotos pusiausvyros, konkuruodamos su mažiau palankiais mikroorganizmais.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad jogurte esantis pieno „maistinių medžiagų pagrindas“ padeda probiotikams geriau atlaikyti rūgščią skrandžio aplinką, todėl vartojimo laikas tampa mažiau reikšmingas.

    Nuo ko priklauso jogurto nauda žarnynui

    Dietologai atkreipia dėmesį, kad skirtingų gamintojų produktuose gyvų bakterijų kiekis ir rūšys gali gerokai skirtis. Dėl to vien tik „jogurtas“ etiketėje dar nereiškia vienodos sudėties.

    Norint lengviau atsirinkti, siūloma ieškoti žymos „Live & Active Cultures“ (gyvos ir aktyvios kultūros). Tai savanoriška sertifikacija, rodanti, kad gamybos metu produkte buvo pakankamas kultūrų kiekis.

    Taip pat pabrėžiama, kad probiotikų poveikis yra „padermėms specifiškas“ – skirtingos bakterijų rūšys gali veikti nevienodai, todėl kai kurie jogurtai gali būti labiau orientuoti į tam tikrus virškinimo poreikius.

    Kodėl svarbiau reguliarumas, o ne valanda

    Pasak dietologų, probiotinės bakterijos žarnyne neužsibūna ilgai – jos tiesiog keliauja virškinamuoju traktu. Todėl vienkartinė porcija nebūtinai suteiks ilgalaikį efektą.

    Dėl šios priežasties didesnę reikšmę turi nuoseklus jogurto vartojimas kaip subalansuotos mitybos dalis, o ne tai, ar jį suvalgysite ryte, per pietus ar vakare.

    Su kuo derinti, kad „pamaitintumėte“ gerąsias bakterijas

    Jogurtas suteikia naudingų mikroorganizmų, bet jų „darbo“ sąlygos priklauso ir nuo to, ką valgome kartu. Dietologai primena apie prebiotikus – skaidulas, kurios tampa maistu gerosioms bakterijoms.

    Prie jogurto siūloma rinktis prebiotikų turinčius produktus, pavyzdžiui, uogas, bananus ar avižas. Minimi ir kiti pasirinkimai, tokie kaip linų sėmenys ar kviečių gemalai.

    Dar vienas patarimas – atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų. Paprastas, nesaldintas jogurtas su vaisiais dažnai laikomas palankesniu pasirinkimu nei stipriai saldinti variantai.

    Taip pat išskiriamas graikiško tipo (nusunktas) jogurtas: jis labiau koncentruotas ir gali suteikti daugiau baltymų, o kai kuriais atvejais – ir daugiau probiotikų vienoje porcijoje.

  • Varškė ar graikiškas jogurtas pusryčiams? Kuri alternatyva palankesnė cukraus kiekiui kraujyje

    Pusryčiai gali stipriai paveikti cukraus kiekį kraujyje – ypač jei ryte renkatės daug rafinuotų angliavandenių ir mažai baltymų ar skaidulų. Todėl dažnas ieško paprasto, baltymais turtingo pasirinkimo, kuris padėtų išvengti staigių gliukozės šuolių.

    Tarp populiariausių variantų dažnai minimi du pieno produktai: liesesnė varškė ir natūralus liesesnis graikiškas jogurtas. „EatingWell“ straipsnyje dietologai lygina, kaip šie produktai gali veikti gliukozės kontrolę ir ką verta žinoti renkantis kasdien.

    Pagrindinė mintis paprasta: svarbu ne tik vienas produktas, bet ir visas valgymas – su kuo jį derinate, kokio dydžio porcija, ar yra skaidulų. Vis dėlto skirtingi produktai turi savų niuansų, kurie gali būti reikšmingi žmonėms, stebintiems cukraus kiekį kraujyje.

    Ir varškė, ir graikiškas jogurtas paprastai yra santykinai mažiau angliavandenių turintys bei baltymais turtingi pusryčiai. Tačiau graikiškas jogurtas dažniau turi probiotikų, todėl jam suteikiamas nedidelis pranašumas.

    Kaip varškė gali veikti cukraus kiekį kraujyje

    Varškėje esantys riebalai ir baltymai gali lėtinti virškinimą, todėl gliukozė į kraują patenka tolygiau. Tai ypač aktualu, jei pusryčiai kitu atveju būtų sudaryti daugiausia iš greitai pasisavinamų angliavandenių.

    Dar vienas dažnai minimas aspektas – kazeinas, lėčiau virškinamas pieno baltymas. Tekste pabrėžiama, kad skirtingi baltymai gali lemti nevienodą glikeminį atsaką, o kazeinas kai kuriuose tyrimuose siejamas su švelnesniu poveikiu gliukozės lygiui.

    Kuo išsiskiria graikiškas jogurtas

    Graikiškas jogurtas, kaip ir varškė, suteikia daug baltymų. Baltymai kartu su riebalais gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje po valgio, nes sulėtina maisto pasisavinimą.

    Papildomas privalumas – probiotikai. Straipsnyje aptariama, kad kai kuriuose apžvalginiuose tyrimuose probiotikų vartojimas siejamas su geresniais glikemijos rodikliais, tačiau pabrėžiama svarbi išlyga: ryškiausia nauda pastebėta žmonėms, turintiems prediabetą arba 2 tipo diabetą, tad rezultatų nereikėtų automatiškai taikyti visiems.

    Taip pat minima, kad probiotikai gali būti susiję su žarnyno gaminamomis trumpųjų grandinių riebalų rūgštimis ir hormonais, dalyvaujančiais gliukozės reguliavime, tačiau šiai sričiai dar reikia daugiau tyrimų.

    Ką rinktis pusryčiams ir kaip valgyti protingai

    Dietologų vertinimu, abu pasirinkimai gali būti palankūs cukraus kiekiui kraujyje, jei renkatės natūralų, nesaldintą produktą. Svarbu atkreipti dėmesį į etiketę – jei norite probiotikų, ieškokite žymos apie „gyvas ir aktyvias kultūras“ (tai gali galioti ir kai kurioms varškėms).

    Praktinis patarimas, kuris kartojamas ne kartą: pridėkite skaidulų. Vaisiai, sėklos, riešutai ar pilno grūdo produktai gali padėti sukurti labiau subalansuotą pusryčių dubenėlį.

    Galiausiai, net ir „geras“ produktas nepadės, jei porcija bus pernelyg didelė. Porcijų kontrolė ir subalansuotas derinimas su kitais produktais išlieka svarbiausiais veiksniais, jei tikslas – stabilesnis cukraus kiekis kraujyje.

  • Papildai moterims: kaip vienu planu pagerinti virškinimą, miegą ir svorio kontrolę

    Skubėjimas, nuolatinė įtampa ir nereguliarūs valgymo įpročiai daugeliui moterų baigiasi panašiai: atsiranda lėtinis nuovargis, sutrinka tuštinimasis, o kūno svorį tampa vis sunkiau kontroliuoti. Dažna klaida – šias problemas spręsti atskirai, nors organizmo sistemos veikia kaip viena grandinė.

    Kai prastėja miegas, gali išsibalansuoti medžiagų apykaitos reguliavimas ir didėti alkio epizodai, o sutrikęs virškinimas siejamas su prastesne savijauta ir sunkesniu atsipalaidavimu. Todėl „vieno simptomo“ taisymas ne visada duoda rezultatą – dažnai reikia žiūrėti plačiau.

    Originaliame tekste pabrėžiama holistinė logika: žarnyno mikroflora, miego kokybė ir hormoniniai procesai tarpusavyje susiję, o stabilizavus kelias sritis vienu metu galima lengviau pasiekti geresnę savijautą. Mintis paprasta – geresnis miegas padeda dieną lengviau suvaldyti apetitą, o tvarkingesnis virškinimas gali pagerinti energiją ir „lengvumo“ pojūtį.

    Vis dėlto kalbant apie maisto papildus svarbu nepamiršti, kad jie nėra stebuklingas sprendimas: poveikis priklauso nuo bendrų įpročių, o prieš derinant kelis produktus verta įsivertinti individualią situaciją, ypač jei turite sveikatos sutrikimų ar vartojate vaistus.

    Kaip miegas susijęs su apetitų kontrole

    Tekste akcentuojama, kad svorio kontrolę lemia ne tik kalorijos ar fizinis aktyvumas, bet ir naktinė regeneracija. Gilaus miego metu vyksta intensyvūs atsistatymo procesai, o hormonų pusiausvyra daro įtaką tam, kaip elgiamės su maistu dieną.

    Minimi du hormonai – leptinas ir grelinas. Kai miego trūksta, grelino lygis gali didėti, todėl sustiprėja alkis, ypač noras rinktis kaloringą maistą.

    Taip pat pabrėžiama kortizolio tema: užsitęsęs stresas ir nepakankamas poilsis siejami su aukštesniu šio hormono lygiu, o tai gali apsunkinti riebalų mažinimą, ypač pilvo srityje.

    Kaip galimi pagalbininkai įvardijamos raminančios, užmigti padedančios medžiagos: melatoninas, apynių ekstraktas, valerijonas ar ašvaganda. Tokie pasirinkimai siejami su lengvesniu užmigimu ir geresne savikontrole kitą dieną.

    Žarnyno būklė ir svorio mažinimas: kur ryšys?

    Žarnynas tekste vadinamas „antruoju smegenų centru“, o mikrobiomos balansas pristatomas kaip reikšmingas bendros savijautos veiksnys. Pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar sunkumo jausmas apibūdinami ne tik kaip diskomfortas, bet ir kaip ženklas, kad virškinimo procesai gali būti išsiderinę.

    Pažymima, kad mikrobiomas dalyvauja energijos „išgavime“ iš maisto ir tam tikrų vitaminų sintezėje. Kai išsivysto disbiozė (pusiausvyros sutrikimas), organizmas gali būti linkęs sukaupti daugiau energijos net iš panašaus suvalgomo kiekio.

    Tekste taip pat minima, kad geriau veikiantis virškinimas gali sumažinti pūtimą ir užkietėjimą, o tai neretai pagerina savijautą ir vizualiai „palengvina“ siluetą. Kaip parama kasdienybei įvardijami probiotikai, skaidulos ir virškinimo fermentai.

    Tarp augalinių medžiagų minimi artišoko, pipirmėtės ir margainio ekstraktai – jie siejami su virškinimo sulčių ir tulžies išsiskyrimo skatinimu.

    Kaip derinti papildus, kad būtų saugiau

    Tekste pabrėžiama, kad tikslas nėra vartoti daug skirtingų tablečių vienu metu. Siūloma rinktis papildus, kurių poveikis logiškai papildo vienas kitą ir neturėtų kelti neigiamų sąveikų.

    Kaip praktinis principas pateikiamas „rytas ir vakaras“: ryte daugiau dėmesio skirti medžiagų apykaitai ir virškinimui, vakare – nusiraminimui ir mikrobiomos palaikymui. Ryto daliai priskiriami tokie pavyzdžiai kaip chromas, žalioji arbata ar L-karnitinas.

    Vakaro rutinai priskiriami probiotikai, magnis ir žolelės, padedančios atsipalaiduoti. Tekste akcentuojama, kad toks paskirstymas gali padėti organizmui gauti „tinkamus signalus“ tinkamu paros metu.

    Pabaigoje primenama apie nuoseklumą: pokyčiai paprastai neįvyksta per kelias dienas. Taip pat akcentuojama individuali prieiga, laipsniškas papildų įvedimas, subalansuotos mitybos svarba, pakankamas vandens kiekis ir miego higiena (pavyzdžiui, mažesnė mėlynos šviesos ekspozicija prieš miegą).

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą probiotikų naudą: siejami su lėtesniu atminties silpnėjimu

    Probiotikai dažniausiai siejami su virškinimu, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad jų poveikis gali būti platesnis. Mokslininkai nagrinėja, kaip žarnyno bakterijos per vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį gali daryti įtaką uždegimui, imunitetui ir nervų sistemos veiklai.

    Ši ašis apima nervinius, hormoninius ir imuninius signalus, o svarbų vaidmenį joje atlieka mikrobiomas. Žarnyne gyvenantys mikroorganizmai gamina įvairias medžiagas, kurios gali veikti organizmo uždegiminius procesus, o uždegimas laikomas vienu iš veiksnių, siejamų su neurodegeneracinėmis ligomis.

    Naujesnėse mokslinėse apžvalgose analizuojama, ar mikrobiomo pokyčiai gali būti susiję su kognityvinių funkcijų išsaugojimu vyresniame amžiuje. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose probiotikai, prebiotikai ar mitybos pokyčiai buvo siejami su geresniais atminties ir dėmesio testų rezultatais, ypač esant ankstyviems nusiskundimams.

    Kartu ekspertai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog probiotikai apsaugo nuo Alzheimerio ligos ar gali sustabdyti jos progresavimą. Tyrimų rezultatai labai skiriasi, nes naudojamos nevienodos bakterijų padermės, skirtingos dozės, vartojimo trukmė ir dalyvių sveikatos būklė, o poveikis ne visuomet būna statistiškai reikšmingas.

    Praktikoje svarbiausia suprasti, kad probiotikai nėra universalus sprendimas visiems. Kognityvinei sveikatai didžiausią įtaką ir toliau turi keli gerai patvirtinti veiksniai: pakankamas miegas, reguliari fizinė veikla, kraujospūdžio ir cukraus kontrolė, nerūkymas, subalansuota mityba bei socialinis aktyvumas.

    Mokslininkai tikisi, kad didesnės apimties atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai padės tiksliau atsakyti, kurios konkrečios probiotikų padermės ir kokioms žmonių grupėms gali būti naudingos. Kol kas probiotikai vertinami kaip perspektyvi tyrimų kryptis, bet ne kaip įrodyta demencijos profilaktikos priemonė.

  • Mokslininkai nustatė ryšį: ką valgote, gali kelti nerimą, o stresas keičia mitybą

    Mokslininkai nustatė ryšį: ką valgote, gali kelti nerimą, o stresas keičia mitybą