CP v2

Tag: Profesinės sąjungos

  • Vilniaus savivaldybę purto skundai dėl mobingo: opozicija klausia, kodėl meras tyli

    Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriuje jau kelerius metus tvyro įtampa, o darbuotojų kaita kelia klausimų dėl vadovavimo ir darbo organizavimo. Savivaldybės tarybos narys Jaroslav Kaminski paviešino atvirą kreipimąsi į Vilniaus merą, prašydamas aiškios reakcijos į darbuotojų skundus.

    Pasak jo, per maždaug trejus metus iš skyriaus pasitraukė 8 darbuotojos, kai įprastai komandoje dirba apie 8–9 žmones. Toks mastas, anot autoriaus, savivaldybėje yra išskirtinis ir, jo teigimu, siejamas su vadovo bendravimo stiliumi bei psichologinės įtampos atmosfera.

    Skundų esmė ir minimi faktai

    Kreipimesi nurodoma, kad buvo teikti kolektyviniai skundai dėl galimo sistemingo psichologinio smurto ir netinkamo elgesio darbe. Tarp minimų elgesio formų įvardijamas pakeltas balsas, žeminanti kritika, demonstratyvus ignoravimas, emocinę įtampą keliantys gestai ir ribojimai, kurie esą paveikė darbuotojų savijautą.

    Taip pat teigiama, kad dalis darbuotojų dėl patiriamo streso kreipėsi į medikus, o sveikatos sutrikimai esą buvo fiksuojami dokumentuose. Kreipimesi minima, kad informacija apie situaciją buvo teikiama savivaldybės administracijai, profesinei sąjungai, o dėl galimų pažeidimų kreiptasi ir į Valstybinę darbo inspekciją.

    „Klausimas yra ne vien tai, ar atliktos formalios procedūros, bet ar jos realiai apsaugojo darbuotojus ir pakeitė situaciją“, – sakė Jaroslav Kaminski.

    Ką darbdavys privalo užtikrinti

    Lietuvoje smurtas ir priekabiavimas darbe yra laikomi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimu, o darbdaviui tenka pareiga imtis prevencijos ir reaguoti į pranešimus. Praktikoje tai reiškia ne tik dokumentus ar mokymus, bet ir veiksmingą rizikų valdymą, objektyvų tyrimą, nukentėjusiųjų apsaugą ir sprendimus, kurie mažina pasikartojimo tikimybę.

    Kreipimesi kritikuojama, kad darbuotojoms esą buvo siūlomas bendras susitikimas su asmeniu, dėl kurio elgesio jos skundėsi, o tyrimo išvadų ir planuojamų priemonių pristatymas darbuotojoms, autoriaus teigimu, buvo nepakankamas. Taip pat keliama abejonė, ar vien psichologo konsultacijų pasiūlymas gali būti laikomas adekvačia reakcija į ilgalaikius konfliktus.

    Politinė dimensija ir ko laukiama toliau

    Tekste pabrėžiama, kad kreipimasis, autoriaus teigimu, nėra rinkiminė žinutė, o bandymas atkreipti dėmesį į darbuotojų psichologinį saugumą. Opozicija kelia klausimą, ar meras ir administracijos vadovybė ėmėsi pakankamų veiksmų, kai skundai kartojosi, o darbuotojų kaita išliko didelė.

    Situacijos sprendimas priklausys nuo to, ar bus pateikti aiškūs atsakymai dėl tyrimų rezultatų, priimtų valdymo sprendimų ir realių priemonių, kurios užtikrintų saugią darbo aplinką. Tuo pačiu tai gali tapti platesniu testu savivaldybei, kaip ji praktiškai įgyvendina smurto ir priekabiavimo prevenciją, kai skundai pasiekia aukščiausią vadovybės lygį.

  • Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Degalų kainų šuolis Europoje po karo eskalacijos Irano regione vis aiškiau atsispindi gyventojų piniginėse. Kai kuriose šalyse 50 litrų dyzelino bako pripildymas jau sudaro dviženklę dalį minimalų atlyginimą gaunančio žmogaus mėnesio pajamų.

    Pagal Europos Komisijos skelbiamą ES savaitinį naftos biuletenį, vidutinės vartotojams taikomos kainos ES per kelis mėnesius išaugo reikšmingai. Skaičiuojama, kad benzino vidutinė litro kaina pakilo iki maždaug 2,092 euro, o dyzelino – iki 2,226 euro.

    Toks brangimas ypač jautriai paliečia mažas pajamas gaunančius namų ūkius, nes didesnę biudžeto dalį jie skiria būtinoms išlaidoms. Europos profesinių sąjungų instituto vyresnysis tyrėjas Torstenas Mülleris pabrėžia, kad transporto kaštai žemesnių pajamų grupėms tampa neproporcingai dideli.

    „Mažesnes pajamas gaunantys žmonės didesnę savo pajamų dalį išleidžia būtiniausioms reikmėms, tokioms kaip būstas, maistas ir transportas“, – sakė Torstenas Mülleris.

    Kur bakas kainuoja brangiausiai?

    Skirtingose Europos valstybėse 50 litrų bako kaina, lyginant su minimaliu mėnesio atlyginimu, skiriasi kardinaliai. Pavyzdžiui, Bulgarijoje 50 litrų dyzelino bakui gali prireikti apie 15,4 proc. minimalios mėnesio algos, kai Liuksemburge – apie 3,8 proc.

    Panaši tendencija matoma ir benzino segmente: dalyje šalių minimalų atlyginimą gaunantys žmonės turi skirti daugiau nei 10 proc. mėnesio pajamų vienam 50 litrų bakui. Tarp labiausiai pažeidžiamų išlieka kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kur atlyginimų lygis gerokai mažesnis, o degalų kainos dažnai skiriasi tik nežymiai.

    Kodėl skirtumai tokie dideli?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtumus labiausiai lemia ne vien degalų kainos, o minimalios algos dydis. Net jei dyzelino litras Bulgarijoje kainuoja tik šiek tiek pigiau nei turtingesnėse šalyse, pajamų atotrūkis reiškia, kad reali našta gyventojui tampa gerokai didesnė.

    Skaičiuojant perkamąją galią, skirtumai taip pat išlieka: šalyse, kur pragyvenimo lygis ir atlyginimai aukštesni, minimalus atlyginimas leidžia įsigyti gerokai daugiau degalų. Dėl to, net esant panašiam kainų lygiui degalinėse, socialinis poveikis skurdesnėse valstybėse būna smarkesnis.

    Rizikos darbo rinkai ir verslui

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch įspėja, kad degalų kainų šokas gali tapti ne tik buitine, bet ir ekonomine problema. Jos teigimu, regionuose, kur nėra patikimo viešojo transporto, žmonės gali būti priversti atsisakyti darbo vien todėl, kad kelionės į darbą tampa neįkandamos.

    „Kai vidutinė nuomos kaina jau viršija trečdalį minimalios algos, dar papildomai skirti apie 15 proc. viso atlyginimo degalams tampa tiesiog neįmanoma“, – sakė Esther Lynch.

    Analitikai pažymi, kad tokia dinamika stiprina infliacinį spaudimą ir per netiesioginius kanalus, nes brangesnis kuras didina logistikos ir paslaugų kainas. Valstybės dažniausiai reaguoja per laikinus akcizų sprendimus, paramą pažeidžiamiausiems ar viešojo transporto stiprinimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje problemą spręsti gali tik pajamų augimas ir didesnis energetinis atsparumas.

  • „PGE“ Bełchatów profesinės sąjungos priešinasi įmonių skaidymui: įspėja apie streiką iki 2026 metų spalio

    Lenkijos Bełchatów lignito kasybos ir energetikos komplekse įtampa auga: dvi profesinės sąjungos pareikalavo atsisakyti planų atskirti kasyklas ir elektrines į atskiras bendroves. Jų teigimu, toks skaidymas gali pabloginti darbo saugą ir silpninti sistemos stabilumą, todėl neatmeta protestų, įskaitant streiką.

    Międzyzakładowy Związek Zawodowy Odkrywka Kopalni Węgla Brunatnego Bełchatów ir Sierpień 80 Oddział KWB Bełchatów rugsėjo 17 dieną kreipėsi į Bełchatów padalinio direktorių Dariuszą Kowalczyką. Padalinys priklauso „PGE“ grupei, konkrečiai „PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna“ struktūrai.

    Ko reikalauja profesinės sąjungos?

    Profesinės sąjungos teigia, kad darbdavys turi nedelsdamas nutraukti, jų vertinimu, kolektyvinių susitarimų pažeidimus ir sustabdyti tolesnį darbuotojų skaičiaus optimizavimą. Taip pat reikalaujama neperkelti padalinių ir skyrių į vadinamąjį Kompetencijų centrą, jei tai daroma apeinant anksčiau sutartas procedūras.

    Didžiausias ginčo taškas yra įmonės pertvarka, kai kasyklos ir elektrinės būtų išskirtos į atskiras įmones. Profesinių sąjungų nuomone, tokia schema gali lemti prastesnį darbo vietų saugumą dėl pareigybių komplektavimo ir atsakomybių išskaidymo, o kartu didinti veiklos rizikas.

    Profesinės sąjungos reikalauja laikytis informavimo, konsultavimo ir derinimo pareigų, kurios numatytos darbo teisėje ir taikomuose susitarimuose. Taip pat keliami reikalavimai užtikrinti tinkamas darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas, ypač dėl pamainų ir darbo vietų užpildymo.

    Terminas ir perspėjimas dėl streiko

    Profesinės sąjungos vadovybei nustatė terminą iki 2026 metų spalio 1 dienos įgyvendinti jų reikalavimus. Jei sprendimai nebus priimti, raštą siūloma laikyti kolektyvinio ginčo pradžia.

    „Jei mūsų reikalavimai nebus įgyvendinti, pasiliekame teisę imtis protesto veiksmų, įskaitant streiką, laikantis kolektyvinių ginčų sprendimo procedūrų“, – pažymi profesinių sąjungų atstovai.

    Be to, profesinės sąjungos kelia klausimą dėl darbo užmokesčio: reikalaujama vienkartinės ne mažesnės kaip apie 580 eurų bruto išmokos darbuotojui 2026 metų gruodį. Ji būtų siejama su, jų teigimu, viršplanine anglies gavyba ir pardavimais.

    Bełchatów kompleksas laikomas vienu didžiausių lignitu kūrenamos energetikos centrų Europoje, todėl bet kokie pokyčiai jo struktūroje turi reikšmę tiek regiono darbo rinkai, tiek Lenkijos energetikos balansui. Pastaraisiais metais šalyje vykstant energetikos transformacijai, tradicinių pajėgumų pertvarkos klausimai vis dažniau persikelia į socialinių partnerių derybų ir konfliktų lauką.

  • „Blizzard“ darbuotojai išsiderėjo naujas sutartis: algų kėlimas, hibridas ir DI taisyklės

    „Blizzard“ darbuotojai išsiderėjo naujas sutartis: algų kėlimas, hibridas ir DI taisyklės

    „Blizzard Entertainment“ darbuotojų profesinės sąjungos paskelbė pasiekusios naujus kolektyvinius susitarimus, apimančius atlygio didinimą, hibridinio darbo nuostatas ir aiškesnes taisykles dėl dirbtinio intelekto naudojimo kuriant žaidimus. Tokie susitarimai žymi tolesnį profsąjungų stiprėjimą JAV žaidimų industrijoje ir rodo, kad darbuotojai vis dažniau siekia įtvirtinti standartus sparčiai besikeičiančioje rinkoje.

    Pirmieji „Blizzard“ testuotojai profsąjungas įkūrė dar 2022 metais, o vėliau prie jų jungėsi ir kitos komandos, dirbančios su skirtingais studijos projektais. Per pastaruosius metus panašūs procesai plėtėsi ir kituose žaidimų kūrimo padaliniuose, apimdami ne tik testavimą, bet ir kūrybines bei technologines funkcijas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai darbuotojai siekia daugiau aiškumo dėl darbo sąlygų, krūvių ir karjeros stabilumo.

    „Ši sutartis reiškia naujos eros pradžią „Blizzard“, bet tuo viskas nesibaigia“, – sakė derybų komitete dirbęs „Overwatch“ komandos atstovas Simonas Hedrickas.

    „Tikiu, kad pasiekta teigiama permaina pasklis plačiau ir padės visą žaidimų industriją padaryti geresne vieta tiek darbuotojams, tiek žaidėjams“, – teigė jis.

    Sutartyse numatytos nuostatos dėl atlyginimų peržiūros ir didinimo, taip pat įtvirtintos hibridinio darbo taisyklės. Pastarosios ypač svarbios po pandemijos, kai technologijų ir kūrybiniuose sektoriuose išaugo įtampa tarp darbdavių, siekiančių grąžinti darbuotojus į biurus, ir komandų, kurios nori lankstesnio darbo modelio. Praktikoje tai dažnai reiškia aiškesnį grafiką, numatytas išimtis ir mažiau vietos ad hoc sprendimams.

    Atskira derybų kryptis buvo dirbtinis intelektas. Susitarimuose akcentuojama, kad darbdavys turės tartis su darbuotojais, jei planuotų DI naudoti žaidimų kūrimo procesuose, kurie gali paveikti darbo pobūdį ar pareigybes. Žaidimų industrijoje DI keliami klausimai apima kūrybinio darbo autorystę, kokybės kontrolę, galimą užduočių automatizavimą ir rizikas, susijusias su mokymui naudotais duomenimis.

    „Vertiname darbuotojų atsidavimą ir derybų komitetų darbą viso proceso metu“, – sakė „Blizzard“ prezidentė Johanna Faries.

    „Šių susitarimų ratifikavimas yra svarbus etapas ir rodo bendrą įsipareigojimą bendradarbiauti, kad geriau palaikytume mūsų komandas ir žaidėjus“, – pridūrė ji.

    Dar vienas jautrus klausimas derybose buvo darbo vietų saugumas ir atleidimų rizika. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje atleidimai tapo dažni, o tai neišvengiamai palietė ir žaidimų kūrėjus, įskaitant „Microsoft“ valdomas studijas. Naujų susitarimų kontekste darbuotojams aktualiausios tampa aiškios procedūros, informavimo principai ir galimybės sugrįžti į atrankas, jei atleidimai įvyktų.

    Ekspertai pažymi, kad kolektyvinės sutartys šiame sektoriuje gali tapti precedentu ir kitoms studijoms, ypač toms, kurios valdo ilgalaikius, milijonus žaidėjų turinčius projektus. Augant kaštams, trumpėjant kūrimo ciklams ir didėjant konkurencijai, darbo sąlygų stabilumas bei skaidrumas tampa ne tik socialiniu, bet ir kokybės bei reputacijos klausimu.

  • „Micron Technology“ darbuotojai Taivane grasina streiku: siekia premijų iki 68 atlyginimų

    JAV puslaidininkių gamintojo „Micron Technology“ darbuotojai Taivane įspėja apie galimą streiką, jei derybos dėl atlygio nebus sėkmingos. Profesinės sąjungos, atstovaujančios maždaug 15 000 žmonių, siekia didesnės dalies iš rekordinių bendrovės uždarbių.

    „Micron Technology“ gamina atminties mikroschemas ir kitus sprendimus duomenų centrams, o Taivanas yra vienas svarbiausių šios produkcijos taškų. Skelbiama, kad reikšminga dalis tiekimo JAV ir Japonijos klientams priklauso nuo dviejų gamyklų Taoyuan ir Taichung regionuose.

    Rekordiniai skaičiai didina įtampą

    Augant paklausai, ypač dėl duomenų centrų plėtros ir DI skaičiavimams reikalingos atminties, puslaidininkių gamintojai pastaruoju metu fiksuoja aukštas maržas. „Micron Technology“ taip pat pranešė apie itin stiprius finansinius rezultatus ir tai tapo pagrindiniu argumentu darbuotojams reikalaujant papildomų išmokų.

    Įmonė nurodė, kad per 2025–2026 finansinių metų trečiąjį ketvirtį, laikotarpiu nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, gavo apie 38,2 mlrd. eurų pajamų, o pelnas siekė maždaug 26,5 mlrd. eurų. Profesinės sąjungos tikina, kad tokie rodikliai turi atsispindėti ir darbuotojų atlygiuose.

    Premijos iki 68 atlyginimų

    Siekdama išvengti veiklos sutrikimų, „Micron Technology“ pasiūlė vienkartines pinigines premijas, kurios, priklausomai nuo pareigų ir vidaus tvarkos, galėtų siekti nuo 35 iki 68 mėnesinių atlyginimų. Tokia praktika puslaidininkių rinkoje nėra nauja, nes panašių sprendimų anksčiau imdavosi ir kiti regiono gamintojai.

    Vis dėlto darbuotojų atstovai siekia platesnio mechanizmo: siūloma steigti fondą, į kurį būtų nukreipiama 15 proc. bendrovės operacinio pelno. Taip pat keliama idėja, kad premijos nebūtų vienkartinės, o mokamos kas ketvirtį ir prireikus indeksuojamos pagal infliaciją.

    Vertinama, kad vienkartinis premijų išmokėjimas galėtų bendrovei kainuoti apie 1,2 mlrd. eurų. Tačiau rinkai kur kas didesnė rizika būtų gamybos sustabdymas: bet koks prastovų laikotarpis puslaidininkių tiekimo grandinėje gali lemti vėluojančius užsakymus, sutrikdyti klientų planavimą ir smogti reputacijai.

    Įtampa Taivano gamyklose atspindi platesnę tendenciją sektoriuje, kai spartus pelnų augimas, aukšta paklausa ir darbuotojų trūkumas didina spaudimą darbdaviams kelti atlygius. Derybų baigtis svarbi ne tik „Micron Technology“, bet ir visai puslaidininkių pramonei, kur gamybos stabilumas dažnai tampa kritiniu veiksniu.

  • „Grupa Azoty“ dėl atlyginimų ginčo: 350 eurų kėlimas visiems grėstų stabdyti veiklą, streikas neatmetamas

    Lenkijos chemijos ir trąšų gamybos milžinėje „Grupa Azoty“ aštrėja kolektyvinis ginčas dėl atlyginimų. Profesinės sąjungos reikalauja didinti bazinius atlygius 1 500 zlotų, tai yra maždaug 350 eurų per mėnesį, taip pat kelti pamaininį priedą ir atnaujinti įšaldytą kolektyvinę sutartį.

    Įmonėje jau įvyko šeštasis derybų raundas, tačiau sprendimo kol kas nėra. Profesinės sąjungos perspėja, kad nesusitarus gali būti organizuojamas streiko referendumas.

    Kas kelia įtampą dėl algų?

    „Grupa Azoty“ vadovybė pripažįsta, kad atlyginimai kai kuriuose padaliniuose nėra konkurencingi, tačiau pabrėžia, jog finansinės galimybės labai ribotos. Bendrovę slegia dideli įsipareigojimai ir brangiai kainavusios investicijos, dėl kurių grynasis rezultatas išlieka neigiamas net ir gerėjant veiklos rodikliams.

    Didžiausias rizikos veiksnys yra skolos našta, siekianti apie 18 mlrd. zlotų, arba maždaug 4,2 mlrd. eurų. Esant tokiam finansiniam fonui, net ir santykinai nedidelis visuotinis atlygių didinimas, anot vadovybės, gali sukelti grandininę reakciją tiek pinigų srautams, tiek kreditorių pasitikėjimui.

    „Atlyginimų padidinimas 350 eurų per mėnesį reikštų bendrovės veiklos proceso sustabdymą“, – sakė „Grupa Azoty“ vadovas Marcin Celejewski.

    Vadovybė tikina, kad dabartinių sąjungų reikalavimų įgyvendinti nepavyks, tačiau visiškai atmetamas atlygio augimas taip pat nėra. Pasak įmonės, realistiškesnis kelias būtų etapinis sprendimas, derinant jį su finansinės padėties stabilizavimu.

    Derybos sutampa su spaudimu iš rinkos

    Ginčas dėl algų vyksta tuo pačiu metu, kai „Grupa Azoty“ veda derybas su kreditoriais ir siekia susitarti dėl finansinio stabilizavimo. Streiko grėsmė šiuo laikotarpiu gali tapti papildomu argumentu skolintojams griežtinti sąlygas arba reikalauti dar spartesnių taupymo priemonių.

    Situaciją apsunkina ir žaliavų rinka, ypač gamtinių dujų kainų svyravimai. Dujos yra pagrindinė žaliava azotinių trąšų gamyboje, todėl brangimas tiesiogiai mažina maržas ir gali priversti peržiūrėti gamybos apimtis.

    Įmonės darbuotojai savo ruožtu akcentuoja, kad taupymo režimas tęsiasi jau ne vienerius metus, o dalyje padalinių juntamas premijų bei motyvacinės sistemos trūkumas. Dėl to atlyginimų klausimas tampa ne tik finansinis, bet ir pasitikėjimo bei ilgalaikio personalo išlaikymo iššūkis.

  • Po Hayden Panettiere mirties Holivudas kelia klausimą: ar vaikų aktorius saugo tik popierinės taisyklės?

    Po Hayden Panettiere mirties Holivudas kelia klausimą: ar vaikų aktorius saugo tik popierinės taisyklės?

    Diskusiją užkūrė netektis

    Aktoriaus Hayden Panettiere mirtis vėl atvėrė seną Holivudo problemą: kaip kino ir televizijos industrija elgiasi su vaikais, kurie anksti tampa viešumo dalimi. Nemažai aktorių ir buvusių vaikų žvaigždžių viešai paragino stiprinti apsaugą filmavimo aikštelėse ir už jų ribų.

    Panettiere buvo 36-eri. Ji išgarsėjo seriale Heroes, vėliau vaidino Nashville ir Scream franšizėje, o karjerą pradėjo dar vaikystėje.

    Žinomų žmonių raginimai: daugiau kontrolės ir atsakomybės

    Po žinios apie mirtį viešai pasisakė keli pramogų pasaulio atstovai, primindami, kad ankstyva šlovė dažnai reiškia ne tik galimybes, bet ir didesnę riziką. Dalis jų akcentavo, jog formaliai egzistuojančios taisyklės ne visada veikia realybėje, ypač kai vaikas filmavimo aikštelėje susiduria su suaugusiųjų pasaulio spaudimu.

    Ši tema iškilo ne tik kaip asmeninė netektis, bet ir kaip platesnė diskusija apie darbo sąlygas, psichologinę gerovę, privatumą ir kontrolės mechanizmus industrijoje.

    „Tai ne atsitiktinumas, kad tiek daug buvusių vaikų žvaigždžių patiria skaudžių pasekmių suaugus“, – sakė aktorė Anna Paquin.

    Paquin taip pat pabrėžė, kad kalba apie patirtis, kai vaikas filmavimo aplinkoje per anksti pradedamas vertinti kaip suaugusiesiems skirtas objektas. Anot jos, būtent čia dažnai atsiranda spragos tarp deklaruojamos apsaugos ir to, kaip iš tikrųjų veikia industrijos praktikos.

    Ką rodo detalės apie mirtį

    Viešoje erdvėje skelbta, kad Panettiere buvo rasta nereaguojanti Greenville mieste, Pietų Karolinoje. Skubios pagalbos iškvietimo informacijoje buvo minima įtariama perdozavimo situacija, o medikai taikė pažangų širdies gaivinimą.

    Oficiali mirties priežastis iki šiol nepaskelbta, o tyrimas tęsiamas. Tokiais atvejais galutinės išvados paprastai priklauso nuo teismo medicinos ekspertų vertinimų.

    Kodėl vaikų aktorių apsauga vėl atsidūrė dėmesio centre

    Diskusija apie vaikų aktorius Holivude periodiškai atsinaujina po rezonansinių istorijų, tačiau šįkart ji įgavo didesnį pagreitį, nes viešai prabilo ne vienas žmogus, pats patyręs ankstyvos šlovės kainą. Pabrėžiama, kad vaikams reikia ne tik aiškiai apibrėžtų darbo valandų, bet ir psichologinės pagalbos, tėvų ar globėjų kontrolės bei realiai veikiančių skundų kanalų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į naują tendenciją: socialinių tinklų epochoje spaudimas jauniems aktoriams nesibaigia pasibaigus filmavimams, nes viešumas persikelia į kasdienybę. Tai kelia papildomų rizikų dėl privatumo, patyčių, priklausomybių ir psichikos sveikatos.

  • „Rockstar Games“ atleido GTA 6 kūrėjus: darbuotojai prašo ne boikotuoti ir telkia fanus

    „Rockstar Games“ atleido GTA 6 kūrėjus: darbuotojai prašo ne boikotuoti ir telkia fanus

    „Rockstar Games“ atsidūrė dėmesio centre po žinių apie darbuotojų atleidimus studijos padaliniuose Škotijoje ir Kanadoje. Iš viso darbo neteko 34 žmonės, o viešumoje susikirto dvi versijos: bendrovė kalba apie konfidencialios informacijos nutekinimo rizikas, buvę darbuotojai teigia, kad tikroji priežastis galėjo būti bandymai telktis į profesinę sąjungą.

    Ginčas peraugo į teisinį procesą Jungtinėje Karalystėje. Buvusius darbuotojus atstovauja profesinė sąjunga IWGB, o bylos nagrinėjimas numatytas rugsėjį Glazge. Tokie atvejai žaidimų industrijoje tampa vis dažnesni, kai darbuotojai siekia aiškesnių darbo sąlygų ir didesnio saugumo po ilgų kūrimo ciklų.

    Laukiant teismo, atleisti kūrėjai nusprendė viešai kreiptis į „Grand Theft Auto“ gerbėjus. Jie prašo nežlugdyti būsimo žaidimo boikotu, o vietoj to palaikyti žmones, kurie, jų teigimu, metų metus prisidėjo prie projekto kūrimo ir dabar siekia teisingumo teisminiu keliu.

    „Nebojkotuokite GTA 6. Kovokime už teisingumą žmonėms, kurie padėjo jį sukurti“, – sakė buvę studijos darbuotojai.

    Solidarumui parodyti pristatyti riboto leidimo marškinėliai su IWGB Game Workers simbolika ir skaičiumi 34, žyminčiu atleistųjų skaičių. Pajamos, kaip skelbiama, nukreipiamos į Fighting Fund iniciatyvą, skirtą padengti teisinės kovos išlaidas ir sustiprinti buvusių darbuotojų galimybes ginče su darbdaviu.

    Ši istorija atkreipia dėmesį į platesnę tendenciją: didelių žaidimų kūrimas vis dažniau lydimas restruktūrizacijų, o darbuotojų teisių klausimai, įskaitant kolektyvinį atstovavimą, tampa ne vien vidiniu studijų reikalu. „Rockstar Games“ atvejis gali tapti precedentu, kurio baigtį atidžiai stebės ir kitos didžiosios industrijos bendrovės.

  • JSW pritrūko paprastų priemonių: likvidumui iki metų galo gali prireikti apie 470 mln. eurų

    Likvidumas tampa pagrindiniu rūpesčiu

    Lenkijos koksinės anglies gamintoja Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pripažįsta išnaudojusi greičiausius ir paprasčiausius būdus laikinai pagerinti pinigų srautus. Apie tai Seime kalbėjęs bendrovės vadovas Bogusławas Oleksy pabrėžė, kad dabar svarbiausia užduotis yra išlaikyti mokumą.

    Pasak jo, vien įprastų priemonių, tokių kaip atsiskaitymų terminų persiderėjimas ar tiekėjų kreditas, nebeužtenka. Todėl bendrovė remiasi papildomu finansavimu ir siekia susitarti dėl įsipareigojimų atidėjimo su bankais.

    Valstybės paskola ir didesnis poreikis

    JSW šiuo metu tvarko paskolos iš Lenkijos valstybinio turto vystymo fondo ARP suteikimo procedūras, kurių vertė siekia apie 199 mln. eurų. Bendrovė tikisi, kad ši injekcija suteiks laikiną atokvėpį, tačiau pati pripažįsta, kad tai nėra galutinis sprendimas.

    Iki metų pabaigos, vadovybės vertinimu, likvidumui užtikrinti gali reikėti maždaug 470 mln. eurų papildomos paskolos. Šis poreikis siejamas su tęstiniais nuostoliais, silpnesne rinkos konjunktūra ir dideliais fiksuotais kaštais, būdingais kasybos sektoriui.

    „Pagrindinės paprastos priemonės, kurios trumpuoju laikotarpiu gerina likvidumą, iš esmės jau išsemtos“, – sakė JSW vadovas Bogusławas Oleksy.

    Restruktūrizacija ir sudėtingos derybos

    JSW nurodo, kad restruktūrizavimo planas apima darbo kaštų mažinimą ir efektyviausių gavybos projektų prioritetizavimą. Bendrovė taip pat ketina pasinaudoti atnaujinto kasybos reguliavimo teikiamomis galimybėmis, įskaitant valstybės finansuojamas vienkartines išmokas ir priešpensines atostogas, kurios galėtų paliesti apie 4 000 darbuotojų.

    Lenkijos valstybės turto ministerijos atstovai Seimo posėdyje akcentavo, kad realius pokyčius apsunkina įsipareigojimai dėl darbo vietų garantijų. Papildomas iššūkis – derybos su dešimtimis profesinių sąjungų, kurios kasybos sektoriuje tradiciškai turi didelę įtaką.

    Rinkos spaudimas ir reikšmė pramonei

    JSW yra vienas svarbiausių koksinės anglies tiekėjų Europos Sąjungos plieno pramonei, todėl bendrovės problemos turi platesnį poveikį tiekimo grandinei. Vadovybė pabrėžia, kad rezultatus veikia ne tik kaštų struktūra, bet ir kainų svyravimai, geopolitinė rizika, reguliacinė aplinka bei bendras pramonės ciklas.

    Bendrovė viešai skelbė, kad nuostolingumas tęsiasi jau trečius metus iš eilės, o pirmąjį 2026 metų ketvirtį patirtas reikšmingas nuostolis dar labiau sustiprino spaudimą finansams. Dėl to lygiagrečiai ieškoma ir papildomo išorinio finansavimo, įskaitant galimybes už Europos ribų, tačiau akcentuojama, kad restruktūrizacijos finansavimas rinkoje paprastai vertinamas atsargiau nei investicijos į plėtrą.

  • 6 000 uniformuotų pareigūnų maršas Romoje: kodėl jie atmetė valdžios siūlytą susitarimą?

    6 000 uniformuotų pareigūnų maršas Romoje: kodėl jie atmetė valdžios siūlytą susitarimą?

    Šeštadienį Romoje į gatves išėjo apie 6 000 Italijos kariuomenės ir vidaus saugumo tarnybų atstovų. Protestuotojai reikalavo didesnių atlyginimų, palankesnių pensijų ir aiškesnių garantijų dirbant pavojingomis sąlygomis.

    Žygyje dalyvavo sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų ir karinių oro pajėgų kariai, taip pat karabinieriai bei finansinė policija Guardia di Finanza. Tai buvo pirmas toks bendras pagrindinių gynybos ir saugumo profesinių sąjungų protestas.

    Protestas surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai vyriausybė atnaujino kolektyvinę sutartį, apimančią apie 430 000 kariškių ir saugumo pareigūnų. Pagal ją numatytas 188 eurų bruto mėnesinis atlyginimo didinimas ir 2 448 eurų vienkartinė išmoka už ankstesnį laikotarpį, taip pat pažadas pradėti derybas dėl pensijų sistemos pokyčių.

    Vis dėlto dalis profesinių sąjungų sutarties nepasirašė, teigdamos, kad siūlomi sprendimai neatitinka realių pragyvenimo išlaidų ir neatliepia senstančios darbo jėgos problemų. Tarp pasirašyti atsisakiusių organizacijų minimos Sinafi, New Carabinieri Union (NSC), Usami Aeronautica, Itamil ir Silmm.

    Protestuotojai žygiavo su šūkiu, kad kasdien tarnauja Italijai, bet dabar reikalauja pagarbos. Profesinių sąjungų pareiškimuose akcentuota, jog būtina stiprinti papildomo pensijų kaupimo modelį, atsisakyti planų kelti pensinį amžių iki 65 metų ir užtikrinti tvirtesnę teisinę apsaugą pareigūnams, susiduriantiems su smurtu ar grasinimais.

    Taip pat raginta suderinti algų augimą su infliacija ir sparčiai brangstančiu pragyvenimu, o valstybę skatinta daugiau investuoti į naujų pareigūnų pritraukimą, mokymus bei profesijos modernizavimą. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad personalo trūkumas ir didėjantys darbo krūviai tampa ilgalaike rizika tiek viešajai tvarkai, tiek darbuotojų saugai.

    Po eitynių surengta konferencija apie Italijos saugumo, gynybos ir skubiosios pagalbos tarnybų ateitį. Joje dalyvavo ir NSC atstovai, kritikuojantys atnaujintą susitarimą.

    „Priežastys, kodėl nepasirašėme ir atmetėme šį susitarimą, paprastos: tai, kas buvo žadėta ekonomiškai, nebuvo įgyvendinta“, – sakė NSC generalinis sekretorius Massimiliano Zetti.

    „Po tomis uniformomis dirbantys valstybei nėra siluetai. Tai šeimos, žmonės, moterys ir vyrai, kurie dirba. Teisinga, kad jiems būtų mokama sąžiningai. Saugumas kainuoja“, – teigė jis.

    Retas reiškinys, bet ne išimtis Europoje

    Nors uniformuotų tarnybų protestai Europoje nėra dažni, pastaraisiais metais jų pasitaikė keliose ES šalyse. Pagrindinės priežastys dažniausiai sutampa: atlyginimų atsilikimas nuo infliacijos, pareigūnų trūkumas, darbo sąlygų įtampa ir papildomų socialinių garantijų poreikis.

    Italijoje policijos profesinės sąjungos jau 2023 metais protestavo dėl finansavimo algoms ir papildomo įdarbinimo. Prancūzijoje 2024 metų pradžioje pareigūnai reikalavo priedų ir aiškesnių darbo grafikų, o Ispanijoje 2024 metais tęsiami ginčai dėl atlyginimų pariteto su regioninėmis policijos pajėgomis.