Tag: Profesinės sąjungos

  • „Renault“ Prancūzijoje iki 2028-ųjų žada 2 000 darbo vietų, bet 1 000 naikins

    „Renault“ Prancūzijoje iki 2028-ųjų žada 2 000 darbo vietų, bet 1 000 naikins

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ paskelbė planus iki 2028 metų sukurti 2 000 naujų darbo vietų Prancūzijoje, tačiau kartu numato panaikinti 1 000 kitų etatų.

    Apie tai praneša „Euronews“: bendrovė teigia, kad dauguma naujų pozicijų būtų susijusios su gamyba, o mažinimai daugiausia paliestų administracines ir netiesiogines funkcijas.

    Pokyčiai numatomi įgyvendinant projektą „France Industrie FutuREady“, kuriuo siekiama pertvarkyti pramoninę veiklą ir geriau atlaikyti augančią Kinijos gamintojų konkurenciją Europos rinkoje.

    „Renault“ nurodo, kad Prancūzijoje turi apie 15 000 pramonės darbo vietų, o planuojama pertvarka turėtų pakeisti įmonės darbuotojų struktūrą per artimiausius kelerius metus.

    Nauji etatai – daugiausia gamyklose

    Pasak bendrovės, per dvejus metus ketinama įdarbinti 1 650 operatorių ir gamybos darbuotojų jos gamyklose. Dar 250 darbuotojų būtų priimta į netiesiogines funkcijas, o 100 vietų numatyta jauniems absolventams.

    Tuo pačiu metu įmonė planuoja 1 000 savanoriškų išėjimų programą vadinamiesiems „baltųjų apykaklių“ darbuotojams – administracinėms ir kitoms netiesioginėms pareigoms.

    Ši schema dar turės būti suderinta su profesinėmis sąjungomis. CFDT profsąjunga jau kritikavo pokyčių tempą, jį pavadinusi „priverstinio žygio grafiku“.

    Kokias sritis „Renault“ ketina saugoti

    Bendrovė taip pat išskyrė pareigybes, kurias laiko strategiškai svarbiomis ir kurias žada apsaugoti. Tarp jų – baterijų inžinerija, elektronika ir programinė įranga, elektrinės pavaros bei pramoninė priežiūra.

    „Renault“ pabrėžia, kad tokie sprendimai susiję su platesniais Europos automobilių pramonės iššūkiais: silpnesne paklausa, pertekliniais gamybos pajėgumais ir intensyvėjančia konkurencija iš Kinijos.

    Priminta ir ankstesnė bendrovės kryptis regione: rugsėjį „Renault“ skelbė iki 2030 metų Ispanijoje ketinanti investuoti 600 mln. eurų ir gaminti penkis naujus modelius.

  • Streikai Europoje: skaičiavimai rodo, kuriai šaliai viena diena kainuotų brangiausiai

    Streikai Europoje: skaičiavimai rodo, kuriai šaliai viena diena kainuotų brangiausiai

    Artėjant Ispanijos visuotiniam streikui, ekonomistai bando įvertinti, kiek vienos dienos masiniai darbo nutraukimai kainuoja skirtingoms Europos šalims.

    Kaip rašo „Euronews“, paprasčiausias palyginimo būdas – pasiimti šalies metinį BVP, padalyti jį iš 365 ir pritaikyti prielaidą, kad streikuoja penktadalis darbuotojų, todėl prarandama panaši dalis tos dienos produkcijos.

    Pagal tokį skaičiavimo modelį didžiausia sąskaita tektų Vokietijai – didžiausiai Europos ekonomikai. Skaičiuojama, kad vienos dienos streikas čia kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.

    Dideli nuostoliai teoriškai grėstų ir kitoms didžiosioms ekonomikoms: Prancūzijai – apie 1,6 mlrd. eurų, Italijai – apie 1,2 mlrd. eurų, o Ispanijai – apie 930 mln. eurų.

    Skaičiai – apytikriai, o smūgis pasiskirsto netolygiai

    Pabrėžiama, kad tai tik grubus įvertinimas: streikai retai apima ekonomiką vienodai. Dažniausiai labiausiai nukenčia transportas, mokyklos ir viešosios paslaugos, o dalis gamyklų ir biurų toliau dirba.

    Mažesnėms ekonomikoms, taikant tą pačią formulę, „kaina“ mažesnė: Belgijai ji siektų apie 350 mln. eurų, Portugalijai – apie 170 mln. eurų.

    Kodėl dalis praradimų vėliau „atsigriebia“

    Nacionalinė statistika ne visada patvirtina didžiausius išankstinius nuostolių vertinimus. Prancūzija laikoma geru pavyzdžiu, nes ten kelis kartus buvo matuotas streikų poveikis ekonomikai.

    Banque de France vertinimu, 2023 metų kovo–balandžio streikai dėl pensijų reformos pirmąjį ketvirtį sumažino augimą maždaug 0,1 procentinio punkto, tačiau antrąjį ketvirtį fiksuotas panašaus dydžio „atsigavimas“.

    Logika paprasta: streikas nėra gaisras, kuris sunaikina atsargas. Kroviniai dažnai išsiunčiami vėliau, vizitai perplanuojami, o gamyba gali būti kompensuota papildomomis pamainomis.

    Vis dėlto dalis nuostolių būna negrįžtami ir smogia konkretiems sektoriams bei žmonėms: streikuojantys darbuotojai praranda dienos uždarbį, valstybė – dalį mokesčių, o viešbučiai ar oro linijos nebeatgauna atšaukto skrydžio ar neišnuomoto kambario pajamų.

    Belgijos pavyzdys: didžiausia rizika – streikų pasikartojimas

    Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) preliminarūs duomenys rodo, kad 2025-ieji ES buvo didžiausi streikų metai nuo 1991 metų. Tačiau dar svarbiau, kad ilgalaikį poveikį dažniau sukuria ne vienkartinės akcijos, o nuolat pasikartojantys konfliktai.

    ETUI skaičiuoja, kad Belgija 2025 metais dėl streikų prarado 1 354 845 darbo dienas, arba 313 dienų kiekvienam 1 000 darbuotojų – tai naujas šalies rekordas.

    Palyginimui, Nyderlanduose 2025 metais 23 streikai kainavo beveik 60 000 darbo dienų, o Vokietijoje, anot Ekonomikos ir socialinių tyrimų instituto (WSI), prarasta apie 645 000 dienų – ir tai ekonomikoje, kuri yra beveik septynis kartus didesnė už Belgijos.

    Išvada paprasta: vienos dienos nuostoliai dažnai būna iš dalies kompensuojami, bet kai streikai tampa „įprasta būsena“ ir kartojasi kas mėnesį, bendras poveikis ekonomikai gali išlikti ilgalaikis.

    Ispanijoje streiko mastą bandys įvertinti pagal elektros vartojimą

    Ispanija turi neįprastą būdą greitai spręsti, kiek žmonių prisijungė prie streiko – stebėti elektros paklausą. 2012 metų lapkričio visuotinio streiko rytą Vidaus reikalų ministerija skelbė, kad elektros poreikis buvo 11,4 proc. mažesnis nei įprastai tuo metu.

    Taip pat primenama, kad 2012 metų kovą tuo pačiu paros metu kritimas siekė 15,4 proc. Tikėtina, kad ir šįkart tinklo duomenys taps vienu pirmųjų rodiklių, dar iki profesinių sąjungų ir valdžios pateikiamų – dažnai besiskiriančių – streikuojančiųjų skaičių.

    24 valandų streiką trečiadieniui paskelbė dvi didžiausios Ispanijos profsąjungos – CCOO ir UGT. Jis vyks likus 18 dienų iki pirmalaikių visuotinių rinkimų, numatytų lapkričio 29 dieną.

    Rinkos kol kas ramios, bet jautriausi sektoriai laukia trečiadienio

    Investuotojai į vienos dienos streiką kol kas reaguoja vangiai: Ispanijos IBEX 35 indeksas pirmadienį užsidarė ties 19 742,5 punkto riba, šiemet pakilęs 14,1 proc. ir vis dar esantis maždaug 3 proc. žemiau istorinio rekordo.

    Tarp bendrovių, kurioms streikas teoriškai galėtų smogti labiausiai, minimos turizmo ir aviacijos infrastruktūros įmonės: „Meliá Hotels International“ akcijos šiemet buvo pakilusios 38 proc., o oro uostus valdanti „Aena“ – 21 proc.

    Galutinė trečiadienio streiko „kaina“ Ispanijai, kaip pabrėžiama, bus matuojama prarastomis valandomis ir atidėta veikla. O ar plati protestų banga ką nors pakeis politiškai, paaiškės per balsavimą lapkričio 29 dieną.

  • Ispanijos rinkimų kampanijoje – „austriškos kuprinės“ idėja: kaip ji veiktų pensijoms

    Ispanijos rinkimų kampanijoje – „austriškos kuprinės“ idėja: kaip ji veiktų pensijoms

    Ispanijoje, artėjant lapkričio 29 dieną vyksiantiems visuotiniams rinkimams, į politinių debatų centrą grįžo vadinamoji „austriška kuprinė“ – darbdavių finansuojamas individualus fondas, kurį darbuotojas „nešiojasi“ keisdamas darbą.

    Šis modelis Austrijoje buvo sukurtas kaip alternatyva tradicinei išeitinei kompensacijai, kartu leidžiant sukauptas lėšas panaudoti ir kaip papildymą senatvėje. Tačiau analitikai nesutaria, ar jis tiktų Ispanijos darbo rinkai ir socialinio draudimo sistemai, rašo „Euronews“.

    Pensijų tema Ispanijoje ypač jautri: pagal naujausius oficialius 2026 metų rugsėjo duomenis, įmokomis paremtoms socialinio draudimo pensijoms kas mėnesį skiriama apie 14 498 mln. eurų – 6,3 proc. daugiau nei prieš metus.

    Šalyje pensijas gauna daugiau nei 9,5 mln. žmonių, todėl bet kokios užuominos apie įšaldymą ar mažinimą tampa politinių ginčų ašimi. Vidutinė pensija, nurodoma straipsnyje, siekia apie 1 380 eurų.

    Pensijos – rinkimų kampanijos ašis

    Partijos puikiai supranta pensininkų balsų svarbą, o kartu auga ir dirbančiųjų bei jaunimo nerimas – ar sistema ilgainiui pajėgs išlaikyti įsipareigojimus. Tekste primenama, kad Ispanijos viešoji skola 2026 metų rugpjūtį sudarė 99,7 proc. BVP, tai yra apie 1,75 trln. eurų.

    Debatuose susikirto skirtingos pozicijos: opozicinė Partido Popular (PP) kėlė klausimus dėl viešosios sistemos tvarumo, o PSOE ir Sumar ją kaltino siekiais privatizuoti pensijas. Premjeras Pedro Sánchez kampanijoje perspėjo apie galimas „aukas“, jei valdžią perimtų opozicija.

    Tuo metu PP lyderis Alberto Núñez Feijóo žadėjo pensijas indeksuoti pagal infliaciją ir tvirtino „jokiu atveju“ nekvestionuosiantis viešosios sistemos. Partija taip pat kartoja, kad viešųjų pensijų įšaldymo istorijoje kaltina PSOE laikotarpį valdant José Luisui Rodríguezui Zapatero.

    Kas yra „austriška kuprinė“

    Austrijoje ši sistema oficialiai vadinama „abfertigung neu“. Esmė tokia: darbdavys kas mėnesį perveda 1,53 proc. darbuotojo bruto atlyginimo į individualią sąskaitą, kuri priklauso pačiam darbuotojui.

    Sukauptas kapitalas gali būti panaudotas netekus darbo, pradedant savarankišką veiklą ar sukakus pensiniam amžiui – kaip papildymas prie viešosios pensijos. Svarbi detalė: keičiant darbdavį sukauptos lėšos „keliauja“ kartu su darbuotoju, o jam mirus fondas nedingsta.

    Tekste pabrėžiama, kad tai nėra viešosios pensijos pakaitalas: Austrija, kaip ir Ispanija, turi „pay as you go“ tipo viešą sistemą, paremtą dirbančiųjų įmokomis. „Kuprinė“ pirmiausia buvo sukurta pakeisti tradicinę išeitinę kompensaciją ir suteikti darbuotojui asmeniškai valdomą „pagalvę“.

    Minima ir tai, kad grąža šiame modelyje laikoma kuklia – vienas Austrijos parlamentaras iš NEOS yra nurodęs, jog vidutiniškai fondai uždirba apie 2 proc. Austrija taip pat patvirtino, kad nuo 2028 metų darbuotojai galės rinktis didesnės rizikos modelį (be kapitalo garantijos, su daugiau akcijų) arba perkelti lėšas į pensijų fondą papildomoms pajamoms gauti.

    Argumentai „už“ ir „prieš“ Ispanijoje

    „Kuprinės“ šalininkai Ispanijoje akcentuoja jos perkeliamumą – idėja tokia, kad žmogui būtų lengviau keisti darbą neprarandant sukauptų teisių, o kartu atsirastų individualios santaupos kaip saugiklis netekus darbo.

    Straipsnyje nurodoma, kad Ispanijos bankas šią idėją ilgą laiką vertino palankiai. Buvęs banko vadovas Pablo Hernández de Cos ją pristatė kaip galimą atsaką į ilgalaikius pensijų sistemos finansavimo iššūkius, o 2023 metais bankas siūlė diegimą remti 8 000 mln. eurų Europos lėšomis.

    Tačiau kritikos netrūksta. Profesinės sąjungos CC.OO. ir UGT teigia, kad tai galėtų paversti atleidimą „numatomą ir finansiškai neutralų“ darbdaviams – iš anksto apmokamą, jų požiūriu, „nemokamą atleidimą“. UGT taip pat argumentuoja, kad tai didintų darbo kaštus įmonėms, kurios neatleidžia darbuotojų, o toms, kurios atleidžia dažniau, sumažintų atleidimų naštą.

    Skeptiškai nusiteikę ir kai kurie ekonomistai, primindami, kad sistemą būtų sunku pritaikyti, jei socialinis draudimas susiduria su struktūriniu deficitu ir negali lengvai atsisakyti dalies įmokų. Pats verslas, kaip teigiama tekste, taip pat baiminasi darbo kaštų augimo.

    Galiausiai, „austriška kuprinė“ Ispanijoje šiuo metu yra politinių programų ir ginčų objektas: PP svarsto ją vėl įtraukti į rinkimų programą (kaip buvo daroma 2023 metais), o kitos politinės jėgos tai vertina kaip galimą žingsnį viešosios sistemos „privatinimo“ link – nors PP tokius kaltinimus neigia.

  • Paštininkai ir miškininkai spaudžia Vyriausybę dėl kilometrų kompensacijos: įspėja apie sutrikimus

    Paštininkus ir miškininkus vienijantys profesiniai susivienijimai kreipėsi į Vyriausybę, ragindami skubiai peržiūrėti kompensaciją už darbui naudojamus privačius automobilius. Jų teigimu, dabartinė riba nebeatitinka realių degalų ir eksploatacijos kaštų, todėl dalis darbuotojų gali nustoti naudoti asmenines transporto priemones.

    Profesinių sąjungų teigimu, problema yra sisteminė, nes privačios transporto priemonės tapo kasdienės veiklos dalimi, ypač regionuose. Jei situacija nesikeis, rizika paliesti ne tik siuntų pristatymą, bet ir dalį miškų priežiūros bei kitų darbų, kuriems būtinas nuolatinis judėjimas teritorijose.

    Kodėl kilometrų kompensacija tapo konfliktu?

    Dabar galiojanti maksimali kompensacija už tarnybai naudojamą asmeninį automobilį buvo nustatyta 2023 metais ir, pasak profesinių sąjungų, nuo tada nebuvo indeksuota. Darbuotojai pabrėžia, kad per šį laiką brango ne tik degalai, bet ir remontas, draudimas, padangos bei automobilio nusidėvėjimas.

    Anot profesinių sąjungų, didžiausias spaudimas juntamas ten, kur maršrutai ilgi, o alternatyvų mažai. Kai kuriais atvejais darbuotojai per dieną nuvažiuoja dešimtis ar net kelis šimtus kilometrų, o kompensacija, jų vertinimu, nepadengia realių sąnaudų.

    „Niekas nenori primokėti už tai, kad galėtų dirbti“, – sakė profesinės sąjungos atstovas.

    Ką reikštų atsisakymas naudoti asmeninį automobilį?

    Jei dalis paštininkų ir miškininkų nustotų važiuoti savo automobiliais, darbdaviams tektų spręsti logistikos klausimą iš naujo. Praktikoje tai reikštų poreikį skubiai didinti tarnybinių automobilių parką, perplanuoti maršrutus arba keisti darbo organizavimą, o tai kainuotų ir laiką, ir pinigus.

    Pašto paslaugoms tai būtų jautriausia kaimo ir rečiau apgyvendintose vietovėse, kur atstumai didesni, o pristatymo dažnis ir taip priklauso nuo turimų resursų. Miškininkų atveju tai galėtų sulėtinti dalį kasdienių darbų, susijusių su teritorijų patikra, priežiūra ir operatyviu reagavimu.

    Sprendimo paieškos ir kas toliau

    Profesinės sąjungos Vyriausybei siūlo didinti maksimalią kompensaciją iki 1,50 zloto už kilometrą. Perskaičiavus, tai sudaro apie 0,35 euro už kilometrą, tačiau galutinis sprendimas priklausytų nuo teisės aktų pakeitimų ir biudžetinių pasekmių įvertinimo.

    Viešojo sektoriaus darbuotojams ši tema svarbi ir dėl apmokestinimo niuansų: kompensacijos, mokamos kaip nustatytų limitų neviršijantis išlaidų atlyginimas, paprastai traktuojamos kitaip nei papildomos išmokos. Dėl to profesinės sąjungos akcentuoja, kad problema nėra vien atlygio dydis, bet ir teisinis mechanizmas, kuris turi užtikrinti, kad darbuotojo išlaidos būtų kompensuojamos realiai.

    Kol kas konkrečių terminų, kada galėtų būti pateikti atnaujinti siūlymai ar projektai, nėra, tačiau diskusija, profesinių sąjungų teigimu, pasiekė etapą, kai delsimas gali turėti tiesiogines pasekmes paslaugų tęstinumui.

  • „EU Inc“ planas stringa: startuoliai žada revoliuciją, bet profsąjungos įžvelgia grėsmę

    „EU Inc“ planas stringa: startuoliai žada revoliuciją, bet profsąjungos įžvelgia grėsmę

    Europos Komisijos pasiūlyta „EU Inc“ iniciatyva, dar vadinama 28-uoju režimu, turėjo supaprastinti startuolių plėtrą bendrojoje rinkoje. Tačiau projektas įstrigo Europos Parlamente, kur politinės frakcijos ir profesinės sąjungos nesutaria dėl darbuotojų teisių apsaugos.

    Pagal Komisijos sumanymą „EU Inc“ būtų pasirenkama įmonės forma greta 27 nacionalinių sistemų. Registracija būtų skaitmeninė ir galėtų trukti iki 48 valandų, o administraciniai kaštai siektų iki 100 eurų, nenumatant minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo.

    Diskusijų centre atsidūrė darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme ir atstovavimas, kai bendrovė veiktų keliose šalyse. Kritikai baiminasi, kad įmonės galėtų registruotis ten, kur taikomi silpnesni darbuotojų atstovavimo mechanizmai, ir taip apeiti griežtesnius standartus kitose valstybėse.

    „Jei įmonės galės rinktis registracijos šalį vien pagal silpniausias taisykles, tai taps spaudimu žemyn darbuotojų apsaugai“, – sakė darbuotojų teisių stiprinimą remiantys europarlamentarai ir profesinių sąjungų atstovai.

    Verslui palankiau nusiteikę politikai oponuoja, kad bandymas priversti vienu metu taikyti kelių šalių sistemas tik dar labiau komplikuotų idėją, kuri ir taip siekia mažinti biurokratiją. Dėl šių nesutarimų spalį buvo atšaukti du Teisės reikalų komiteto balsavimai.

    Startuolių bendruomenė ir „EU-INC“ kampanija, teigianti turinti daugiau nei 26 000 rėmėjų, tikina matanti kitą riziką: kad planas bus ištuštintas iki simbolinės priemonės. Jie kritikuoja siūlymus atsisakyti centrinio ES registro ir riboti suvienodintas darbuotojų akcijų opcionų taisykles, kurios ypač svarbios greitai augančioms įmonėms.

    Europos Komisijos nariai yra pabrėžę, kad be akcijų opcionų suvienodinimo režimas gali prarasti didelę dalį praktinės naudos. Daugelyje Europos startuolių akcijų opcionai laikomi esmine priemone konkuruoti dėl talentų su JAV ir kitomis rinkomis, ypač DI ir finansinių technologijų srityse.

    Naujas balsavimas komitete preliminariai numatytas lapkričio 5 dieną, o pirmasis balsavimas plenariniame posėdyje galėtų vykti lapkričio 12 dieną, tačiau datos dar gali keistis. Kol kas „EU Inc“ iniciatyva nėra palaidota, tačiau vyksta kova dėl to, kiek realių supaprastinimų ir harmonizavimo joje galiausiai liks.

  • Ispaniją ir Portugaliją gali sustabdyti istorinė streikų banga: svarsto bendrą datą

    Ispaniją ir Portugaliją gali sustabdyti istorinė streikų banga: svarsto bendrą datą

    Ispanijos ir Portugalijos profesinės sąjungos pradėjo derybas dėl galimo bendro visuotinio streiko Pirėnų pusiasalyje. Apie tai interviu Ispanijos visuomeniniam transliuotojui RTVE ir naujienų agentūrai EFE kalbėjo didžiausios Ispanijos profsąjungos CCOO generalinis sekretorius Unai Sordo.

    Pasak jo, svarstoma streiką surengti lapkričio 11 dieną, tą pačią dieną, kai visuotiniam streikui jau ruošiasi Ispanijos profsąjungų konfederacijos CCOO ir UGT. Galutinis sprendimas dėl tokios datos, anot U. Sordo, priklausys nuo Portugalijos profsąjungų.

    U. Sordo aiškino, kad tikslas būtų suorganizuoti bendrą mobilizaciją visame Pirėnų pusiasalyje, kuri turėtų istorinį mastą. Jis pabrėžė, kad koordinuotas veiksmas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei Portugalijos pusė oficialiai apsispręstų jungtis.

    „Portugalai turi nuspręsti, ar galiausiai susivienysime į mobilizaciją visame Pirėnų pusiasalyje, kuri būtų istorinė“, – sakė Unai Sordo.

    Kalbėdamas apie galimą bendrą akciją, CCOO vadovas ironiškai užsiminė apie portugalų Nobelio literatūros premijos laureatą José Saramago. Rašytojas beveik du dešimtmečius gyveno Lansarotėje Kanarų salose ir buvo siejamas su kairiosiomis, socialinio teisingumo idėjas palaikančiomis iniciatyvomis.

    „Jei Portugalijoje vyks streikas, mes jį pavadinsime Saramago streiku“, – sakė Unai Sordo.

    Ispanijoje planuojamas visuotinis streikas numatytas likus 18 dienų iki pirmalaikių parlamento rinkimų, kuriuos sušaukė ministras pirmininkas Pedro Sánchez. Sprendimas skelbti rinkimus priimtas po to, kai parlamentas atmetė dalį Vyriausybės priemonių, susijusių su būsto krizės ir įperkamumo problemomis.

    Abi šalys pastaraisiais mėnesiais susiduria su augančia socialine įtampa dėl brangstančio pragyvenimo ir ypač dėl būsto kainų bei nuomos. Protestai įgavo pagreitį po demonstracijų Madride, Puerta del Sol aikštėje, o vėliau persimetė ir į Portugalijos miestus, tarp jų Portą ir Lisaboną.

    Protestuotojai abiejose šalyse reikalauja didesnio įperkamo būsto pasiūlos, efektyvesnių nuomos rinkos reguliavimo priemonių ir spartesnių socialinio būsto projektų. Vis dažniau kartojamas argumentas, kad didmiesčiuose vien darbo pajamų nebeužtenka nuomai ar būsto įsigijimui.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad būsto įperkamumo krizę Pietų Europoje aštrina keli veiksniai: ribota pasiūla, didelė paklausa didmiesčiuose, turizmo ir trumpalaikės nuomos plėtra bei aukštesnės palūkanų normos, kurios apsunkina būsto įsigijimą. Šiame kontekste profsąjungų rengiamos mobilizacijos vis dažniau tampa ne vien darbo užmokesčio, bet ir platesnės socialinės politikos darbotvarkės dalimi.

    Kol kas neaišku, ar Portugalijos profsąjungos priims sprendimą streikuoti tą pačią dieną kaip Ispanija. Tačiau vien pats derybų faktas rodo augantį siekį koordinuoti spaudimą valdžioms regioniniu mastu, kai problemos, tokios kaip būsto įperkamumas, tampa bendromis abiem Pirėnų pusiasalio valstybėms.

  • Lenkijoje bręsta protestas prieš anglies kasyklų uždarymą: profsąjungos ragina stabdyti planus iki 2029 metų

    Lenkijoje vėl įsiliepsnojo ginčas dėl anglies kasyklų ateities: profesinė sąjunga Sierpień 80 ragina sustabdyti kasyklų Bolesław Śmiały ir Sośnica uždarymo planus. Pagal galiojančią socialinę sutartį šios kasyklos turėtų nutraukti veiklą atitinkamai 2028 ir 2029 metais, tačiau profsąjungos tvirtina, kad aplinkybės pasikeitė.

    Profsąjungos argumentas paprastas: svyruojant energijos kainoms ir išliekant rizikoms elektros tiekimo patikimumui, anglis gali būti reikalinga ilgiau, nei manyta anksčiau. Todėl, jų vertinimu, sprendimus dėl uždarymo būtina persvarstyti, o diskusiją grąžinti prie energetinio saugumo klausimų.

    Reikalauja stabdyti uždarymą

    Protestas dėl dviejų kasyklų ateities planuojamas lapkričio 23 dieną prie Energetikos ministerijos būstinės Katovicuose. Profsąjunga sieks, kad būtų pradėtos derybos dėl kasyklų veiklos pratęsimo ir oficialiai sustabdytas numatytas uždarymo grafikas.

    Pasak Sierpień 80 vadovo Bogusławo Zięteko, ženklai rinkoje rodo, kad anglimi kūrenamos elektrinės, įskaitant ir senesnius blokus, gali veikti ilgiau. Dėl to, jo teigimu, logiška iš naujo įvertinti ir anglies gavybos pajėgumus, ypač ten, kur, profsąjungų nuomone, galima dirbti dar ne vienus metus be milžiniškų investicijų.

    „Akivaizdu, kad anglis su mumis liks ilgiau, nei buvo planuota, todėl reikia stabdyti Bolesław Śmiały ir Sośnica likvidavimą. Jų uždaryti negalima“, – sakė Bogusławas Ziętekas.

    Profsąjunga akcentuoja, kad Sośnica atveju išgaunamų klodų perspektyvos, jų vertinimu, leistų tęsti gavybą ir po 2029 metų, o investicijų poreikis nebūtinai būtų didelis. Taip pat pabrėžiama koksinės anglies svarba, nes šios žaliavos poreikį lemia metalurgijos sektorius ir pramonės paklausa.

    Kontekstas: energetinis saugumas ir vėluojantys projektai

    Buvęs „Kopex“ vadovas Marianas Kostempskis viešai pritarė minčiai, kad šiuo metu verta kitaip pažvelgti į anglies vaidmenį energetikos mišinyje. Jo vertinimu, kai dalis didelių strateginių projektų stringa ar vėluoja, sistemos stabilumui gali prireikti patikimų, lengvai valdoma galia pasižyminčių šaltinių.

    „Pasiūlymas atsisakyti Bolesław Śmiały ir Sośnica uždarymo yra pagrįstas ir racionalus“, – sakė Marianas Kostempskis.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į žmogiškųjų išteklių problemą: iš sektoriaus traukiasi patyrę darbuotojai, o jaunų specialistų pritraukti darosi vis sunkiau. Tai reiškia, kad net ir priėmus sprendimą tęsti gavybą, ilgalaikis pajėgumų išlaikymas priklausys nuo darbo rinkos realybės.

    PGG pozicija: laikomasi socialinės sutarties

    Lenkijos valstybinė anglies bendrovė Polska Grupa Górnicza primena, kad įmonė vykdo socialinėje sutartyje numatytą kasyklų uždarymo grafiką. Bendrovės atstovė spaudai Ewa Grudniok pabrėžė, kad dokumente yra aiškiai įvardytos ir Bolesław Śmiały bei Sośnica uždarymo datos.

    Artimiausiu metu galima tikėtis, kad spaudimas persvarstyti grafikus didės, nes energetinis saugumas ir elektros sistemos stabilumas išlieka jautrios temos visame regione. Kartu svarbu, kad sprendimai būtų paremti ne vien politiniais pareiškimais, bet ir realiais skaičiavimais: gavybos savikaina, subsidijų poreikiu, taršos kaštais ir alternatyvių pajėgumų įjungimo terminais.

  • Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Penktadienį Briuselyje per plataus masto protestus prieš brangstantį pragyvenimą ir planuojamą biudžeto griežtinimą įvyko susirėmimai tarp policijos ir dalies protestuotojų. Belgijos sostinėje pareigūnai minią vaikiė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, o miesto centre kurį laiką tvyrojo chaosas.

    Incidentai kilo šalia profesinių sąjungų organizuotos darbuotojų eitynių dienos, į kurią, policijos teigimu, susirinko apie 30 000 žmonių. Įtampa pastarosiomis dienomis augo ir dėl moksleivių bei studentų protestų, kuriuos, pasak vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, iš dalies įkvėpė panašūs judėjimai kaimyninėje Prancūzijoje.

    Policija skelbė, kad prie centrinės Briuselio geležinkelio stoties grupė kaukėtų jaunuolių, daugiausia vilkinčių juodai, mėtė akmenis ir petardas. Pranešta ir apie padegimus, tarp jų – padegtą miesto dviračių bei elektrinių paspirtukų krūvą.

    Susirėmimai vyko po įtemptos savaitės Lježo mieste, kur valdžia buvo apribojusi viešus susibūrimus. Ten per ankstesnius neramumus buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių, o dalis pareigūnų patyrė sužalojimų.

    Kas kursto socialinę įtampą?

    Profesinės sąjungos Briuselyje siekė sutelkti dešimtis tūkstančių žmonių, kai vyriausybė derasi dėl kitų metų biudžeto ir ieško, kur mažinti išlaidas. Belgija, kaip ir kai kurios kitos euro zonos valstybės, susiduria su didelės viešosios skolos ir deficito problemomis, todėl politinėje darbotvarkėje dominuoja taupymo bei pajamų didinimo priemonės.

    Profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad riaušininkai su jų akcija nėra susiję, o pagrindinis profesinių sąjungų žygis miesto centre praėjo taikiai. Pasak jų, didžiausią nepasitenkinimą kelia tai, kad didėjančios kasdienės išlaidos aplenkia gyventojų pajamas, o siūlomi sprendimai dažnai pirmiausia paliečia viešąsias paslaugas.

    „Situacija blogėja vis sparčiau, žmonėms jau gana. Kaip mokytojai, taip ir mokiniai mato, kad sąlygos prastėja“, – sakė profesinių sąjungų atstovas Lucas Toussaintas.

    „Dirbu, bet vis tiek neišsiverčiu“, – sakė į Briuselį iš Namuro atvykusi vieniša mama ir socialinė darbuotoja Marie Gobert.

    Ji teigė, kad pabrango mokyklos išlaidos, viešasis transportas ir traukinių bilietai, o neapibrėžtumas dėl būsimų priemonių kelia nerimą. Profesinės sąjungos tuo metu ragina didinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems, o ne mažinti finansavimą tokioms sritims kaip sveikatos apsauga ar švietimas.

    Moksleivių protestai ir politinis spaudimas

    Moksleiviai Belgijos prancūzakalbėje bendruomenėje pastaruoju metu rengė demonstracijas prieš švietimo biudžeto apkarpymus. Ši banga sutapo su platesnėmis diskusijomis Europoje, kur aukštesnės palūkanų normos ir lėtesnis ekonomikos augimas verčia vyriausybes ieškoti, kaip subalansuoti viešuosius finansus nepabloginant socialinės padėties.

    Protestų diena tapo dar vienu epizodu virtinėje streikų, nukreiptų prieš vyriausybės planuojamas taupymo priemones. Premjeras Bartas De Weveris su koalicijos partneriais derasi dėl sprendimų paketo, kuriuo siekiama per artimiausius metus sutaupyti apie 10 mlrd. eurų.

    „Jaučiasi socialinė įtampa, visur kaupiasi pyktis. Švietimo sistema ardoma, o kai jauni žmonės nori pasisakyti, jų niekas negirdi“, – sakė Gobert.

  • Vilniaus savivaldybę purto skundai dėl mobingo: opozicija klausia, kodėl meras tyli

    Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriuje jau kelerius metus tvyro įtampa, o darbuotojų kaita kelia klausimų dėl vadovavimo ir darbo organizavimo. Savivaldybės tarybos narys Jaroslav Kaminski paviešino atvirą kreipimąsi į Vilniaus merą, prašydamas aiškios reakcijos į darbuotojų skundus.

    Pasak jo, per maždaug trejus metus iš skyriaus pasitraukė 8 darbuotojos, kai įprastai komandoje dirba apie 8–9 žmones. Toks mastas, anot autoriaus, savivaldybėje yra išskirtinis ir, jo teigimu, siejamas su vadovo bendravimo stiliumi bei psichologinės įtampos atmosfera.

    Skundų esmė ir minimi faktai

    Kreipimesi nurodoma, kad buvo teikti kolektyviniai skundai dėl galimo sistemingo psichologinio smurto ir netinkamo elgesio darbe. Tarp minimų elgesio formų įvardijamas pakeltas balsas, žeminanti kritika, demonstratyvus ignoravimas, emocinę įtampą keliantys gestai ir ribojimai, kurie esą paveikė darbuotojų savijautą.

    Taip pat teigiama, kad dalis darbuotojų dėl patiriamo streso kreipėsi į medikus, o sveikatos sutrikimai esą buvo fiksuojami dokumentuose. Kreipimesi minima, kad informacija apie situaciją buvo teikiama savivaldybės administracijai, profesinei sąjungai, o dėl galimų pažeidimų kreiptasi ir į Valstybinę darbo inspekciją.

    „Klausimas yra ne vien tai, ar atliktos formalios procedūros, bet ar jos realiai apsaugojo darbuotojus ir pakeitė situaciją“, – sakė Jaroslav Kaminski.

    Ką darbdavys privalo užtikrinti

    Lietuvoje smurtas ir priekabiavimas darbe yra laikomi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimu, o darbdaviui tenka pareiga imtis prevencijos ir reaguoti į pranešimus. Praktikoje tai reiškia ne tik dokumentus ar mokymus, bet ir veiksmingą rizikų valdymą, objektyvų tyrimą, nukentėjusiųjų apsaugą ir sprendimus, kurie mažina pasikartojimo tikimybę.

    Kreipimesi kritikuojama, kad darbuotojoms esą buvo siūlomas bendras susitikimas su asmeniu, dėl kurio elgesio jos skundėsi, o tyrimo išvadų ir planuojamų priemonių pristatymas darbuotojoms, autoriaus teigimu, buvo nepakankamas. Taip pat keliama abejonė, ar vien psichologo konsultacijų pasiūlymas gali būti laikomas adekvačia reakcija į ilgalaikius konfliktus.

    Politinė dimensija ir ko laukiama toliau

    Tekste pabrėžiama, kad kreipimasis, autoriaus teigimu, nėra rinkiminė žinutė, o bandymas atkreipti dėmesį į darbuotojų psichologinį saugumą. Opozicija kelia klausimą, ar meras ir administracijos vadovybė ėmėsi pakankamų veiksmų, kai skundai kartojosi, o darbuotojų kaita išliko didelė.

    Situacijos sprendimas priklausys nuo to, ar bus pateikti aiškūs atsakymai dėl tyrimų rezultatų, priimtų valdymo sprendimų ir realių priemonių, kurios užtikrintų saugią darbo aplinką. Tuo pačiu tai gali tapti platesniu testu savivaldybei, kaip ji praktiškai įgyvendina smurto ir priekabiavimo prevenciją, kai skundai pasiekia aukščiausią vadovybės lygį.

  • Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Degalų kainų šuolis Europoje po karo eskalacijos Irano regione vis aiškiau atsispindi gyventojų piniginėse. Kai kuriose šalyse 50 litrų dyzelino bako pripildymas jau sudaro dviženklę dalį minimalų atlyginimą gaunančio žmogaus mėnesio pajamų.

    Pagal Europos Komisijos skelbiamą ES savaitinį naftos biuletenį, vidutinės vartotojams taikomos kainos ES per kelis mėnesius išaugo reikšmingai. Skaičiuojama, kad benzino vidutinė litro kaina pakilo iki maždaug 2,092 euro, o dyzelino – iki 2,226 euro.

    Toks brangimas ypač jautriai paliečia mažas pajamas gaunančius namų ūkius, nes didesnę biudžeto dalį jie skiria būtinoms išlaidoms. Europos profesinių sąjungų instituto vyresnysis tyrėjas Torstenas Mülleris pabrėžia, kad transporto kaštai žemesnių pajamų grupėms tampa neproporcingai dideli.

    „Mažesnes pajamas gaunantys žmonės didesnę savo pajamų dalį išleidžia būtiniausioms reikmėms, tokioms kaip būstas, maistas ir transportas“, – sakė Torstenas Mülleris.

    Kur bakas kainuoja brangiausiai?

    Skirtingose Europos valstybėse 50 litrų bako kaina, lyginant su minimaliu mėnesio atlyginimu, skiriasi kardinaliai. Pavyzdžiui, Bulgarijoje 50 litrų dyzelino bakui gali prireikti apie 15,4 proc. minimalios mėnesio algos, kai Liuksemburge – apie 3,8 proc.

    Panaši tendencija matoma ir benzino segmente: dalyje šalių minimalų atlyginimą gaunantys žmonės turi skirti daugiau nei 10 proc. mėnesio pajamų vienam 50 litrų bakui. Tarp labiausiai pažeidžiamų išlieka kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kur atlyginimų lygis gerokai mažesnis, o degalų kainos dažnai skiriasi tik nežymiai.

    Kodėl skirtumai tokie dideli?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtumus labiausiai lemia ne vien degalų kainos, o minimalios algos dydis. Net jei dyzelino litras Bulgarijoje kainuoja tik šiek tiek pigiau nei turtingesnėse šalyse, pajamų atotrūkis reiškia, kad reali našta gyventojui tampa gerokai didesnė.

    Skaičiuojant perkamąją galią, skirtumai taip pat išlieka: šalyse, kur pragyvenimo lygis ir atlyginimai aukštesni, minimalus atlyginimas leidžia įsigyti gerokai daugiau degalų. Dėl to, net esant panašiam kainų lygiui degalinėse, socialinis poveikis skurdesnėse valstybėse būna smarkesnis.

    Rizikos darbo rinkai ir verslui

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch įspėja, kad degalų kainų šokas gali tapti ne tik buitine, bet ir ekonomine problema. Jos teigimu, regionuose, kur nėra patikimo viešojo transporto, žmonės gali būti priversti atsisakyti darbo vien todėl, kad kelionės į darbą tampa neįkandamos.

    „Kai vidutinė nuomos kaina jau viršija trečdalį minimalios algos, dar papildomai skirti apie 15 proc. viso atlyginimo degalams tampa tiesiog neįmanoma“, – sakė Esther Lynch.

    Analitikai pažymi, kad tokia dinamika stiprina infliacinį spaudimą ir per netiesioginius kanalus, nes brangesnis kuras didina logistikos ir paslaugų kainas. Valstybės dažniausiai reaguoja per laikinus akcizų sprendimus, paramą pažeidžiamiausiems ar viešojo transporto stiprinimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje problemą spręsti gali tik pajamų augimas ir didesnis energetinis atsparumas.