CP v2

Tag: Profesinės sąjungos

  • Neramu prieš GTA 6 startą: „Rockstar Games“ darbuotojai prabyla apie algas, premijas ir crunch

    Neramu prieš GTA 6 startą: „Rockstar Games“ darbuotojai prabyla apie algas, premijas ir crunch

    „Rockstar Games“ pastarosiomis savaitėmis sulaukė ne tik milžiniško dėmesio dėl artėjančio GTA 6, bet ir rimtų kaltinimų iš pačių darbuotojų pusės. Keli profesinės sąjungos „Rockstar Games Workers Union“ nariai anonimiškai papasakojo apie, jų teigimu, įsisenėjusias problemas studijos viduje.

    Anot pašnekovų, vienas didžiausių skaudulių yra neaiški atlygio ir premijų sistema. Teigiama, kad atlyginimai gali smarkiai svyruoti be aiškaus paaiškinimo, o premijos esą neretai nuvilia ir skiriamos subjektyviai, skirtingai interpretuojant kriterijus tarp komandų.

    Darbuotojai taip pat kelia klausimą, ar atlyginimai atitinka rinkos lygį, ypač lyginant su kitais dideliais žaidimų kūrėjais. Interviu minima ir lyčių atlygio atskirtis bei tai, kad naktinių pamainų darbas, pasak jų, ne visada kompensuojamas papildomais priedais.

    „Yra žmonių, kurie uždirba milžiniškas sumas, ir yra tokių, kurie, mano akimis, yra apgailėtinai nepakankamai apmokami, nors jų darbas kuria stulbinamus pelnus“, – sakė vienas anonimiškai kalbėjęs darbuotojas.

    Kita jautri tema – vadinamasis crunch, kai prieš svarbius leidimus darbuotojai dirba viršvalandžius ir patiria didelį spaudimą. Interviu teigiama, kad darbo krūviai gali būti didinami pasitelkiant sutartines nuostatas, kurios leidžia lankstesnį darbo laiko režimą darbdavio naudai.

    Ne mažiau ginčų, pasak darbuotojų, sukėlė ir grįžimas prie darbo biure. Nors pandemijos metu įdiegta nuotolinio darbo praktika esą pagerino darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, dalis darbuotojų tvirtina, kad pažadai negrįžti prie pilno etato biure buvo peržiūrėti, motyvuojant bendradarbiavimo skatinimu.

    „Mums buvo sakoma, kad pilnas grįžimas į biurą nebus grąžintas, tačiau vėliau sprendimas pasikeitė, aiškinant, jog taip bus skatinamas komandinis darbas“, – teigė kitas anoniminis pašnekovas.

    Profesinės sąjungos kūrėjai tikisi, kad formalus darbuotojų organizavimasis privers vadovybę aiškiau apibrėžti atlygio, premijų ir darbo sąlygų taisykles. Pasak jų, tikslas yra susitarti dėl skaidresnių standartų dar iki GTA 6 pasirodymo, nes būtent didžiausių projektų finišo tiesioji dažniausiai atskleidžia giliausias darbo kultūros problemas.

    Pastarųjų metų žaidimų industrijos kontekste tokie signalai skamba pažįstamai: dideli leidėjai vis dažniau susiduria su darbuotojų lūkesčiais dėl skaidraus atlygio, realistiškų terminų ir tvaresnio darbo tempo. Kartu auga ir profesinių sąjungų vaidmuo, ypač ten, kur įtampa prieš didžiausius leidimus pasiekia piką.

  • GTA 6 premjera artėja, bet „Rockstar Games“ gali sustabdyti streikas: darbuotojai kelia ultimatumą

    GTA 6 premjera artėja, bet „Rockstar Games“ gali sustabdyti streikas: darbuotojai kelia ultimatumą

    Likusiems mėnesiams iki GTA 6 pasirodymo, studija „Rockstar Games“ atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl būsimos reklaminės kampanijos, bet ir dėl įtampos viduje. Dalis darbuotojų Jungtinėje Karalystėje siekia, kad būtų oficialiai pripažinta profesinė sąjunga IWGB Game Workers Union.

    Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad darbuotojams svarbu užsitikrinti atstovavimą dar iki planuojamos lapkričio premjeros. Tokiu metu, kai prasideda intensyviausias projektų užbaigimo etapas, derybos dėl darbo sąlygų ir atstovavimo gali tapti itin jautrios visai leidimo sėkmei.

    Kas vyksta „Rockstar Games“ viduje

    Profesinės sąjungos tema studijoje kartojasi jau ne pirmą kartą, o konfliktas paūmėjo po ankstesnių atleidimų Edinburge ir Toronte. IWGB viešai kėlė klausimą, ar atleidimai nebuvo susiję su bandymais burtis į profesinę sąjungą, tačiau pati bendrovė tai neigė.

    Įvykiai persikėlė į teisinius ginčus, o situacija tapo reikšminga ir dėl precedento: darbuotojai siekia, kad bendrovė privalėtų aiškiai pagrįsti sprendimų motyvus. Tuo pat metu formalus prašymas pripažinti profesinę sąjungą rodo, kad darbuotojai nori derybų mechanizmo, kuris veiktų neformaliai, o teisiškai įtvirtintai.

    Ar realus streiko scenarijus?

    Darbuotojų atstovai leidžia suprasti, kad tikisi palankaus sprendimo ir oficialaus pripažinimo, tačiau atmetimo atveju gali būti svarstomos protesto formos, įskaitant streiką. Tokie veiksmai žaidimų industrijoje tampa vis dažnesni, nes didelių projektų pabaigoje tradiciškai kyla įtampa dėl viršvalandžių, darbo krūvio ir terminų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad panašūs procesai pastaraisiais metais vyksta visoje industrijoje: darbuotojai aktyviau siekia kolektyvinio atstovavimo, o studijos susiduria su spaudimu užtikrinti skaidrumą, aiškesnes karjeros taisykles ir tvaresnį darbo tempą. Artėjant GTA 6 leidimui, bet koks ilgalaikis konfliktas gali tapti papildomu reputaciniu iššūkiu.

    Kodėl tai svarbu prieš premjerą

    GTA 6 laikomas vienu laukiamiausių pramogų industrijos leidinių, todėl bet kokie trikdžiai prieš startą sulaukia itin didelio dėmesio. Net jei kūrimo grafikas formaliai nesikeistų, vieša įtampa gali paveikti komunikaciją, reklamos planus ir investuotojų lūkesčius.

    Kol kas nėra patvirtinta, kad streikas tikrai įvyks, tačiau pati rizika rodo, jog „Rockstar Games“ artėja prie sprendimo taško. Artimiausios savaitės turėtų parodyti, ar pavyks susitarti dėl profesinės sąjungos pripažinimo ir išvengti konflikto pačiu jautriausiu projekto momentu.

  • Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Europos profesinės sąjungos ragina Europos Komisiją imtis visai ES bendrų taisyklių, kurios nustatytų didžiausią leistiną darbo temperatūrą ir aiškias darbdavių pareigas per karščio bangas. Pasak jų, ekstremalus karštis tapo prognozuojama rizika, tačiau darbuotojų apsauga Europoje vis dar nevienoda.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch teigė, kad Pasaulio futbolo čempionate taikomos vadinamosios atvėsimo pertraukos parodė, kaip greitai galima prisitaikyti prie karščio. Jos vertinimu, analogiškas principas turėtų būti pritaikytas ir darbo vietose, ypač kai karščio bangos kartojasi vis dažniau.

    „Mums reikia didžiausios leistinos darbo temperatūros įstatymo, kuris suteiktų visiems darbuotojams teisę į apmokamas pertraukas, vandenį ir tualetus“, – sakė Esther Lynch.

    Karščio stresas darbe sukelia fiziologinę organizmo įtampą, kuri gali baigtis šilumos išsekimu, šilumos smūgiu ir net mirtimi. Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad visame pasaulyje daugiau kaip 2,4 mlrd. darbuotojų susiduria su pernelyg dideliu karščiu, o su tuo siejama daugiau kaip 22,85 mln. profesinių sužalojimų per metus.

    PSO taip pat pabrėžia, kad siekiant saugiai išlaikyti aštuonių valandų darbo pamainą, kūno branduolio temperatūra neturėtų viršyti 38 laipsnių. Ilgalaikis darbas karštyje didina širdies ir kraujagyslių sutrikimų riziką, gali sunkinti kvėpavimo ligas, o kai kuriais atvejais siejamas ir su lėtinėmis būklėmis, įskaitant inkstų pažeidimus.

    Kas labiausiai rizikuoja?

    Nors karštis veikia visus, didžiausia rizika tenka lauke dirbantiems žmonėms, ypač statybose ir žemės ūkyje, taip pat atliekantiems intensyvų fizinį darbą. Pažeidžiamesni yra vyresnio amžiaus darbuotojai, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat nėščiosios.

    Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad karštis nebėra vien tik lauko darbų problema: didelę dalį darbuotojų veikia ir prastai vėdinamos patalpos, karšti cechai ar paslaugų sektoriaus erdvės. Dėl to vien tik rekomendacijų, jų vertinimu, nepakanka.

    Kokios priemonės veikia praktikoje?

    Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra yra išskyrusi dažniausiai taikomas priemones, padedančias mažinti karščio stresą: darbo laiko lankstumą, reguliarias pertraukas, darbų rotaciją, pavėsio ar vėsesnių zonų sudarymą. Taip pat svarbūs geriamojo vandens, poilsio vietų ir sanitarinių sąlygų užtikrinimas.

    Pasak profesinių sąjungų, didžiausia problema yra tai, kad Europoje galiojančios nuostatos dažnai sudaro nevienodą ir pasenusių taisyklių mozaiką. Todėl siūloma pereiti prie privalomų ES reikalavimų ir stiprinti darbo inspekcijų pajėgumus, kad apsauga būtų realiai įgyvendinama, o ne liktų deklaratyvi.

  • Karščio stresas darbe gresia 130 mln. europiečių: profsąjungų institutas siūlo ES taisykles

    Karščio stresas darbe gresia 130 mln. europiečių: profsąjungų institutas siūlo ES taisykles

    Europoje daugėjant karščio bangų, vis dažniau keliami klausimai ne tik apie sveikatą namuose, bet ir apie saugias darbo sąlygas. Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) pristatytoje analizėje teigiama, kad karščio stresas darbo vietoje gali paveikti apie 130 mln. darbuotojų visame žemyne.

    ETUI skaičiuoja, kad su karščiu siejami sužalojimai ir sveikatos sutrikimai kasmet lemia apie 277 000 nelaimingų atsitikimų darbe ir maždaug 230 mirčių. Institutas pabrėžia, kad rizika nebėra vien pietų Europos problema: sparčiausi nelaimingų atsitikimų augimo tempai fiksuojami ir Vidurio bei Šiaurės Europoje.

    Kodėl rizika auga ir šiaurėje?

    „Problema didžiausia pietuose, nes ten matome daugiausia nelaimingų atsitikimų. Tačiau didžiausias nelaimingų atsitikimų augimas fiksuojamas Vidurio ir Šiaurės Europoje“, – sakė Tesalijos universiteto fiziologijos profesorius Andreas Flouris.

    Anot jo, regionai, kuriuose istoriškai vasaros buvo vėsesnės, greitai „vejasi“ pietus, o darbuotojai ir darbdaviai dažnai neturi įpročių bei infrastruktūros prisitaikymui. Tai ypač aktualu lauko darbams, logistikai, statyboms, žemės ūkiui, taip pat prastai vėdinamoms vidaus patalpoms.

    Produktyvumas krenta, pavojai didėja

    ETUI remiasi tyrimais, rodančiais, kad kylant temperatūrai mažėja darbingumas ir didėja klaidų bei traumų rizika. Pasak A. Flourio, optimali temperatūra darbui yra apie 16 laipsnių, o kiekvienas papildomas 1 laipsnis vidutiniškai mažina produktyvumą maždaug 2 proc.

    Jo vertinimu, per įprastą karščio bangą Pietų Europoje produktyvumo nuostoliai gali siekti 20–25 proc., Vidurio Europoje – 8–14 proc., o Skandinavijoje per metus dėl karščio bangų fiksuojami 3–6 proc. nuostoliai. Tai reiškia ne tik mažesnį darbo našumą, bet ir didesnę riziką perkaisti, dehidratuoti ar patirti šilumos smūgį.

    2025 metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) apklausa parodė, kad maždaug kas penktas ES darbuotojas per pastaruosius 12 mėnesių darbe susidūrė su ekstremaliu karščiu. Klimato kaita, mokslininkų vertinimu, didina karščio bangų dažnį ir intensyvumą, todėl darbo aplinkos rizikos tampa labiau nuspėjamos, bet kartu ir aktualesnės.

    ETUI siūlo privalomas taisykles ES mastu

    Institutas ragina Europos Sąjungą imtis specialaus reguliavimo, nukreipto į karščio riziką darbo vietoje. Vienas pagrindinių siūlymų – privalomas karščio rizikos vertinimas, kuris įpareigotų darbdavius identifikuoti, kada ir kokiose veiklose darbuotojai patiria pavojingą poveikį.

    „Siūlome privalomą karščio rizikos vertinimą, kad darbdaviai būtų įpareigoti įvertinti ir nustatyti su karščiu susijusias rizikas darbo vietoje. Tik žinodami, su kuo susiduriame, galime apsaugoti darbuotojus ir užkirsti kelią rizikoms“, – sakė ETUI tyrėjas Marouane Laabbas-el-Guennouni.

    Kartu siūloma plačiau vertinti karščio stresą, neapsiribojant vien oro temperatūra. ETUI akcentuoja, kad drėgmė ir vėjo greitis gali reikšmingai pakeisti realiai patiriamą apkrovą organizmui, todėl vertinimo rodikliai turėtų atspindėti faktinį šiluminį stresą.

    ETUI teigimu, karščio bangos yra išmatuojamas ir prognozuojamas reiškinys, todėl didelė dalis rizikų gali būti valdoma iš anksto. Praktikoje tai paprastai reiškia darbo organizavimo korekcijas, poilsio pertraukas, geriamojo vandens prieinamumą, pavėsį ar vėsinimą ir aiškias taisykles, kada darbas turi būti ribojamas.

  • Marijampolėje pasirašyta švietimo kolektyvinė sutartis: mažesnės klasės ir naujos garantijos

    Marijampolėje pasirašyta švietimo kolektyvinė sutartis: mažesnės klasės ir naujos garantijos

    Marijampolės savivaldybėje pasirašyta švietimo teritorinė kolektyvinė sutartis, kuri apima visų savivaldybės švietimo įstaigų darbuotojus. Dokumentą sudarė savivaldybė ir dvi Marijampolėje veikiančios švietimo profesinių sąjungų struktūros, sutardamos dėl aiškesnio bendradarbiavimo ir konsultacijų modelio.

    Sutarties tikslas – sustiprinti socialinį dialogą ir iš anksto derinti sprendimus, kurie tiesiogiai veikia mokyklų bendruomenes: nuo biudžetų planavimo iki ugdymo organizavimo. Praktikoje tai reiškia daugiau prognozuojamumo, kai sprendžiami darbo krūvių, apmokėjimo ir įstaigų tinklo klausimai.

    Kas keičiasi mokykloms?

    Vienas ryškiausių susitarimo akcentų – klasių komplektų formavimas. Savivaldybė įsipareigoja ir toliau taikyti praktiką, kai klasės gali būti formuojamos mažesnės nei maksimalūs valstybės nustatyti mokinių skaičiai, taip siekiant geresnių ugdymo sąlygų ir palankesnio darbo tempo pedagogams.

    Sutartyje taip pat numatoma aktyvesnė profesinių sąjungų ir savivaldybės partnerystė sprendžiant mokyklų tinklo, klasių komplektų ir ugdymo proceso organizavimo klausimus. Tokie sprendimai dažnai turi ilgalaikių pasekmių, todėl akcentuojamas nuoseklus derinimas, o ne vienkartiniai sprendimai.

    Papildomos socialinės garantijos

    Dokumente aptartos ir konkrečios papildomos garantijos darbuotojams. Tarp jų – kelionės išlaidų kompensavimo tvarka dirbantiems kaimiškose vietovėse, aiškesnės popamokinės veiklos darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatos bei papildomos išmokos pedagogams, išeinantiems į senatvės pensiją.

    Tokios priemonės dažniausiai siejamos su darbuotojų išlaikymu ir motyvacija, ypač ten, kur mokykloms sudėtingiau pritraukti specialistų. Aiškiau apibrėžtos taisyklės mažina neapibrėžtumą ir padeda vienodžiau taikyti sprendimus skirtingose įstaigose.

    Nuolatinė trišalė taryba

    Po sutarties pasirašymo steigiama nuolatinė Trišalė švietimo taryba, kurioje dalyvaus savivaldybės, profesinių sąjungų ir švietimo įstaigų vadovų atstovai. Taryba turėtų reguliariai svarstyti aktualius švietimo klausimus ir teikti siūlymus, kad sprendimai būtų priimami su platesniu sutarimu.

    „Ši sutartis svarbi tuo, kad joje atsispindi ne tik darbuotojų lūkesčiai, bet ir bendras supratimas, jog kokybiškas švietimas neatsiejamas nuo pagarbaus dialogo bei tinkamų darbo sąlygų“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

    Savivaldybės ir profesinių sąjungų susitarimas vertinamas kaip žingsnis, kuris gali sustiprinti pasitikėjimą ir sumažinti įtampas priimant jautrius sprendimus dėl krūvių, finansavimo ir ugdymo organizavimo. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės ir nuolatinė dialogo platforma prisidės prie stabilesnės švietimo sistemos savivaldybėje.

  • Kaišiadorių rajone pasirašyta švietimo kolektyvinė sutartis: kas keisis darbuotojams ir įstaigoms

    Kaišiadorių rajone pasirašyta švietimo kolektyvinė sutartis: kas keisis darbuotojams ir įstaigoms

    Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pasirašė teritorinę švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Dokumentą Savivaldybės vardu pasirašė meras Šarūnas Čėsna, o profesinės sąjungos vardu – Vytautas Silvanavičius.

    Ši sutartis pristatoma kaip nuoseklaus socialinio dialogo rezultatas, kuriuo siekta suderinti abiejų pusių lūkesčius. Savivaldybė pabrėžia, kad susitarimas turėtų sustiprinti socialinę partnerystę švietimo įstaigose ir suteikti aiškesnį pagrindą darbo santykių praktikai.

    Kaip vyko derybos

    Pasirengimas sutarčiai buvo pradėtas, kai 2025 metais gruodžio 11 dieną mero potvarkiu Savivaldybės atstovais kolektyvinėse derybose buvo deleguoti vicemeras Tomas Vaicekauskas, Finansų skyriaus vedėja Audronė Litvinskaitė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lina Lukoševičienė.

    Nuo 2025 metais gruodžio iki 2026 metais balandžio vyko dešimt derybų grupės posėdžių. Savivaldybės teigimu, posėdžiuose buvo derinamos sutarties nuostatos, ieškant sprendimų, kurie būtų įgyvendinami praktiškai ir atitiktų tiek darbuotojų, tiek darbdavio interesus.

    Koks sutarties tikslas

    Pasirašyto susitarimo tikslas įvardijamas aiškiai: gerinti Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų darbo sąlygas, stiprinti socialinę partnerystę ir skatinti socialinį dialogą Savivaldybės švietimo įstaigose. Tokios teritorinės kolektyvinės sutartys savivaldybių lygiu dažniausiai padeda suvienodinti papildomas garantijas ir procedūras, kai vienoje sistemoje veikia skirtingos įstaigos.

    Praktikoje tai reiškia, kad šalia nacionalinių teisės aktų ir atskirų įstaigų susitarimų atsiranda bendras savivaldybės lygmens rėmas. Jis paprastai padeda aiškiau susitarti dėl socialinių garantijų taikymo, komunikacijos tarp šalių ir derybų tęstinumo, kad klausimai būtų sprendžiami ne epizodiškai, o iš anksto sutarta tvarka.

    Kada sutartis buvo patvirtinta

    2026 metais balandžio mėnesį derybų grupė pasiekė susitarimą dėl visų sutarties nuostatų. Po to 2026 metais gegužės mėnesį Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pritarė teritorinei švietimo šakos kolektyvinei sutarčiai ir įgaliojo merą ją pasirašyti.

    Savivaldybė tikisi, kad sutarties įgyvendinimas prisidės prie geresnių darbo sąlygų, didesnio darbuotojų socialinio saugumo ir tvaresnio bendradarbiavimo tarp Savivaldybės ir švietimo darbuotojų atstovų. Tolimesni konkretūs pokyčiai priklausys nuo to, kaip sutartyje numatytos nuostatos bus taikomos kasdienėje įstaigų praktikoje.

    „Šis susitarimas yra svarbus žingsnis stiprinant socialinę partnerystę Kaišiadorių rajono švietimo bendruomenėje“, – sakė Savivaldybės atstovai.

  • Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Naujas Statuto projektas

    Ispanijos Vyriausybė patvirtino atnaujintą Sveikatos sistemos darbuotojų pagrindinio statuto projektą, nors dalis medikų organizacijų ir profesinių sąjungų toliau ragina protestuoti. Dokumentas, pristatytas po Ministrų tarybos posėdžio, dar turės pereiti svarstymą ir balsavimą Kongrese.

    Reforma siekiama atnaujinti taisykles, kurios daugeliui viešojo sektoriaus sveikatos darbuotojų Ispanijoje iš esmės nebuvo peržiūrėtos apie du dešimtmečius. Vyriausybė teigia, kad pokyčiai reikalingi tam, kad būtų aiškiau reglamentuotas darbo laikas, budėjimai ir karjeros keliai sistemoje, kurioje ilgą laiką akcentuojamas personalo trūkumas.

    Kas keistųsi dėl darbo laiko?

    Pagal pristatytą projektą numatoma mažinti maksimalų savaitės darbo laiką iki 45 valandų. Tai pateikiama kaip bandymas priartinti taisykles prie šiuolaikinių darbo organizavimo standartų, tačiau kritikai pabrėžia, kad reali kasdienė praktika ypač ligoninėse dažnai priklauso nuo budėjimų apimties ir personalo skaičiaus.

    Projektas taip pat nustato budėjimų ribą – iki 17 valandų „efektyvaus darbo“ per budėjimą, kas, palyginti su anksčiau viešai aptarinėta 24 valandų praktika, atrodytų kaip reikšmingas pokytis. Vis dėlto tekste palikta išimtis, leidžianti viršyti ribas, jei, institucijų vertinimu, kitaip nepavyksta užtikrinti paslaugų tęstinumo.

    Ko reikalauja medikai?

    Dalies profesinių organizacijų teigimu, reforma neatsako į svarbiausius medikų keliamus klausimus. Tarp reikalavimų minimas aiškesnis budėjimų pripažinimas socialinio draudimo įmokų skaičiavime, kompensacijos už naktinį darbą arba poilsio dienos po kelių pamainų iš eilės.

    Taip pat keliama idėja įtvirtinti atskirą aukštesnę profesinę kategoriją gydytojams, nustatyti 35 valandų darbo savaitės principą įprastoms darbo dienoms ir aiškiai apibrėžti, kad viršvalandžiai būtų savanoriški bei apmokami. Diskusijose skamba ir pasiūlymai dėl savanoriško ankstyvo pasitraukimo iš darbo mechanizmo bei draudimo priverstinai perkelti darbuotojus.

    „Dalis prašymų nebepriklauso Sveikatos ministerijos kompetencijai – darbo užmokestį, etatus ir daug darbo sąlygų nustato autonominiai regionai“, – sakė Ispanijos ministrė Elma Saíz.

    Kritikuojančios organizacijos paskelbė apie naują nacionalinę demonstraciją birželio 15 dieną prie Sveikatos ministerijos. Vyriausybės pusė akcentuoja, kad projektui pritaria didžiosios profesinių sąjungų struktūros, tačiau oponentai teigia nematantys esminių garantijų, kurios realiai sumažintų perdegimą ir perteklinį darbo krūvį.

  • Ministrė J. Zailskienė Šiauliuose: socialinių inovacijų lyderystė ir siūlymai keisti paramos lubas

    Ministrė J. Zailskienė Šiauliuose: socialinių inovacijų lyderystė ir siūlymai keisti paramos lubas

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė vizito Šiauliuose metu įvertino miesto pasiekimus socialinių paslaugų srityje ir pabrėžė, kad savivaldybė išsiskiria tiek socialinių inovacijų sprendimais, tiek darbuotojų atlygio politika. Pasak ministrės, Šiauliai pelnytai sulaukė šeimai draugiškiausios savivaldybės įvertinimo, o socialinių darbuotojų darbo užmokestis čia yra vienas konkurencingiausių šalyje.

    Susitikimuose su savivaldybės vadovais aptartos priemonės, kuriomis miestas skatina jaunas šeimas: akcentuota vienkartinė 500 eurų parama dokumentų tvarkymo išlaidoms toms šeimoms, kurios gauna valstybės remiamą būsto kreditą. Savivaldybė taip pat pristatė paslaugų organizavimo modelį, kurį ministerija įvardijo kaip nuosekliai sudėliotą ir orientuotą į realius gyventojų poreikius.

    Socialinio būsto pirkimo kliūtys

    Viena iš aptartų temų buvo socialinio būsto plėtra ir praktiniai suvaržymai, su kuriais susiduria savivaldybės. Šiaulių atstovai kėlė klausimą, kad savivaldybėms turėtų būti sudarytos sąlygos pirkti socialinius būstus dar statomuose namuose, kol šie neturi galutinių kadastro dokumentų.

    Šis pasiūlymas argumentuojamas dviem aspektais: galimybe sutaupyti viešųjų lėšų, nes ankstesnėse stadijose būstas dažnai kainuoja mažiau, ir geresne socialinio būsto integracija į bendras gyvenamąsias teritorijas. Savivaldybė pabrėžė, kad būsto koncentracija atskirose lokacijose ilgainiui kuria socialinę atskirtį, todėl svarbu turėti lankstesnius įsigijimo mechanizmus.

    Paslaugos namuose ir finansavimo ribos

    Šiaulių meras Artūras Visockas akcentavo, kad dalis valstybės skirtų lėšų metų pabaigoje grąžinama ne dėl poreikio stokos, o dėl galiojančių finansinių ribojimų. Pasak savivaldybės, kai kurioms paslaugoms nustatytos lubos riboja galimybes suteikti gyventojams visą reikalingą pagalbos apimtį, net jei tam yra numatytas finansavimas.

    Ypatingas dėmesys skirtas laikinajam atokvėpiui, kai artimuosius namuose slaugantiems žmonėms teoriškai numatyta iki 720 valandų paslaugų. Tačiau, savivaldybės teigimu, 2 000 eurų riba praktiškai sutrumpina realiai gaunamų paslaugų laiką, todėl siūloma šią sumą peržiūrėti ir didinti, kad pagalba atitiktų faktinį poreikį.

    Kontrolės klausimai ir skaidraus atlygio principai

    Susitikime taip pat aptarti asmeninių asistentų paslaugų kontrolės iššūkiai. Šiaulių savivaldybė planuoja diegti specialų sprendimą, kuris leistų tiksliau fiksuoti suteiktas paslaugas ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką, kai deklaruojamas neproporcingai didelis darbo laikas.

    Ne mažiau aštri tema tapo darbo užmokesčio nelygybė, kuri, pasak savivaldybės, susiformuoja dėl papildomų priedų ir naudų, taikomų socialinių įstaigų profesinių sąjungų nariams. Diskusijoje pabrėžta, kad praktikoje gali atsirasti situacijų, kai už tą patį darbą skirtingi darbuotojai gauna nevienodą atlygį, o tai kertasi su skaidraus atlygio principu.

    „Už identišką darbą žmogus negali gauti skirtingo užmokesčio, todėl derybose su profesinėmis sąjungomis turime ieškoti sprendimų, kurie atitiktų skaidrumo reikalavimus“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Vizito metu ministrė taip pat apsilankė kompleksinių paslaugų namuose Alka, kur susitiko su žmonėmis, turinčiais psichosocialinę ir arba intelekto negalią, bei apžiūrėjo socialinėse dirbtuvėse sukurtus gaminius. Ministerijos ir savivaldybės atstovai sutaria, kad tokios paslaugos yra svarbi bendruomeninės pagalbos dalis, tačiau jų plėtrai būtinas ir lankstesnis finansavimas, ir aiškesnė kokybės kontrolė.

  • Minova Ekochem streikas baigtas: sutarta dėl daugiau nei 10,5 proc. algų augimo ir metinės premijos

    Lenkijoje veikiančiose „Minova Ekochem“ gamyklose pasiektas susitarimas, užbaigęs neterminuotą darbuotojų streiką. Darbuotojams numatytas bendras atlyginimų didinimas, viršijantis 10,5 proc., taip pat metinė premija, prilygstanti vieno mėnesio baziniam atlygiui.

    Susitarimą su darbdaviu gegužės 21 dieną pasirašė profesinių sąjungų atstovai trijuose bendrovės padaliniuose Lenkijoje. Gamyba įmonėje atnaujinta gegužės 22 dieną, o darbuotojai į darbą grįžo po keturių protesto dienų.

    Kaip didės atlyginimai?

    Atlyginimų augimas numatytas dviem etapais: pirmoji dalis siekia 6 proc. ir taikoma nuo gegužės. Antroji dalis įsigalios kitų metų sausį, o darbuotojams taip pat žadamas atlygio didėjimas ir 2027 metais.

    Susitarime įtvirtintas principas, kad būsimų metų algų augimas turėtų būti susietas su infliacija ir ją viršyti. Kitaip tariant, jei metinė infliacija siektų, pavyzdžiui, 5 proc., atlyginimai turėtų didėti 6 proc.

    Atlyginimų pakėlimas su išlyginimu už sausį, vasarį, kovą ir balandį darbuotojus turėtų pasiekti gegužės pabaigoje. Tuo pačiu metu numatyta išmokėti ir metinę premiją, lygią vienam mėnesiniam baziniam atlygiui.

    Kas lėmė susitarimą?

    Derybos dėl atlyginimų, pasak profesinių sąjungų, vyko nuo metų pradžios, tačiau ilgą laiką proveržio nebuvo. Darbuotojų atstovai siekė 12 proc. atlyginimų augimo ir 100 proc. mėnesinio atlygio dydžio metinės premijos, o darbdavio siūlymai buvo gerokai mažesni.

    Vykstant kolektyvinio ginčo procedūroms, nei derybos, nei mediacija rezultatų nedavė, todėl gegužės 18 dieną prasidėjo neterminuotas streikas. Ketvirtąją protesto dieną į Lenkiją atvyko „Minova Global“ vadovybės atstovas, po to derybos paspartėjo.

    „Tai buvo labai sunkios derybos. Galiausiai pavyko pasirašyti susitarimą, bet iki galo nesame patenkinti, nes darbuotojai tikėjosi didesnių algų jau dabar“, – sakė Adamas Lazaras, „Solidarność“ pirmininkas „Minova Ekochem“ gamykloje Siemianovicų Šlionskių mieste.

    Kiek žmonių dirba ir ką gamina?

    Trijuose „Minova Ekochem“ padaliniuose Lenkijoje dirba 277 žmonės, iš jų 123 darbuotojai – Siemianovicų Šlionskių gamykloje. Šiame padalinyje gaminami klijai inkarams bei putos, naudojamos kasybos sektoriuje.

    Profesinių sąjungų vertinimu, susitarimo pasiekti nebūtų pavykę be darbuotojų ryžto ir streiko. Jos taip pat pabrėžia organizacinę ir teisinę paramą, kurią teikė regioniniai profesinių sąjungų atstovai.

  • „Samsung Electronics“ gresia 18 dienų streikas: milijardiniai nuostoliai ir atidėtos DI lustų tiekimo grandinės

    „Samsung Electronics“ Pietų Korėjoje priartėjo prie precedento neturinčio darbo ginčo: jei derybos dėl atlyginimų ir premijų sistemos nepasistūmės, nuo gegužės 21 dienos gali prasidėti iki 18 dienų streikas keliose gamybos aikštelėse. Tai būtų viena didžiausių pramoninių akcijų bendrovės istorijoje, potencialiai paliečianti tiek lustų, tiek atminties produktų gamybą.

    Profesinių sąjungų atstovai viešai akcentuoja, kad ginčas daugiausia sukasi apie nuolatinių atlygio dalių didinimą ir aiškesnį pelno dalybų mechanizmą, ypač atminties padalinyje. Pastaraisiais ketvirčiais būtent atminties segmentas tapo vienu svarbiausių augimo variklių, nes pasaulinė DI infrastruktūros plėtra didina našios atminties poreikį.

    Kas sustotų ir kodėl tai svarbu?

    „Samsung Electronics“ Korėjoje turi dalį strategiškai svarbių gamybos linijų, susijusių su duomenų centrų ir debesijos rinka. Čia gaminami įvairūs atminties produktai, įskaitant didelės spartos sprendimus, kurie naudojami DI skaičiavimams ir serverių spartinimui.

    Rinkai jautriausia vieta yra didelio pralaidumo atmintis, kurios paklausą augina generatyvūs DI modeliai ir spartėjantis duomenų centrų atnaujinimo ciklas. Net trumpalaikis pajėgumų sumažėjimas gali atsiliepti tiekimo terminams, o pirkėjams reikšti koreguojamus gamybos planus ar alternatyvių tiekėjų paiešką.

    Galimi nuostoliai ir poveikis klientams

    Analitikų vertinimu, užsitęsęs gamybos sutrikimas galėtų kainuoti dešimtis milijardų eurų prarastų pajamų ar pelno, o didžiausia rizika būtų susijusi su aukštos pridėtinės vertės atminties ir pažangių komponentų užsakymais. Kadangi puslaidininkių tiekimo grandinės yra tarpusavyje glaudžiai susietos, vėlavimai viename etape dažnai persiduoda ir galutiniams elektronikos gamintojams.

    Klientams tai gali reikšti ne tik vėluojančias siuntas, bet ir kainų svyravimus, jei rinkoje trumpam sumažėtų pasiūla. Puslaidininkių sektoriuje tai ypač aktualu tuomet, kai vienu metu didėja paklausa iš serverių, vartotojų elektronikos ir automobilių pramonės.

    Ar dar įmanomas kompromisas?

    Bendrovės vadovybė signalizuoja, kad derybas norėtų tęsti, tačiau profesinės sąjungos laikosi griežtesnės pozicijos ir svarsto derybų grafiką, kuris sutaptų su planuojamos akcijos laikotarpiu. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausios savaitės taps lemiamos: abi pusės turi apsispręsti, ar kompromisas pasiekiamas dar iki gamybos stabdymo.

    Investuotojai ir pramonės klientai tokiose situacijose paprastai vertina du dalykus: realų streiko mastą ir tai, ar įmonė turi pakankamas atsargas bei gamybos lankstumą kitose vietose. DI infrastruktūros bumo fone bet kokie nesklandumai atminties ir lustų tiekime yra ypač atidžiai stebimi, nes jie gali paveikti visą technologijų sektoriaus planavimą.