CP v2

Tag: Profesinis mokymas

  • Alytaus rajonas siūlo 200 eurų stipendijas studentams: kas gali gauti ir kokie įsipareigojimai?

    Alytaus rajonas siūlo 200 eurų stipendijas studentams: kas gali gauti ir kokie įsipareigojimai?

    Alytaus rajono savivaldybė skiria stipendijas paklausių specialybių studentams, siekdama, kad jauni žmonės po studijų grįžtų dirbti į rajono įstaigas ir įmones. Parama orientuota į tuos, kurie studijų metu nori turėti aiškią karjeros kryptį ir planuoja profesinę ateitį sieti su Alytaus rajonu.

    Stipendijos idėja paprasta: savivaldybė padeda finansiškai, o studentas mainais įsipareigoja po studijų dirbti pagal įgytą specialybę vietos darbo rinkoje. Tokios priemonės Lietuvoje vis dažniau taikomos savivaldybėse, kurios konkuruoja dėl specialistų ir siekia mažinti darbuotojų trūkumą viešajame sektoriuje bei regiono versle.

    Kas gali pretenduoti?

    Studijų stipendija gali būti skiriama studentams, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus rajone ir studijuoja Lietuvos aukštojoje arba profesinėje mokykloje. Taip pat keliami amžiaus, studijų programos ir akademinių rezultatų reikalavimai.

    Paraiškas gali teikti ne vyresni nei 29 metų studentai, besimokantys pagal Alytaus rajonui reikalingų specialybių programas. Be to, būtina turėti ne mažesnį nei 7,5 pusmečio studijų vidurkį, o reikalingų specialybių sąrašą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

    Kiek mokama ir nuo kada?

    Stipendijos dydis siekia 200 eurų per mėnesį. Ši suma gali tapti apčiuopiama pagalba dengiant kasdienes studijų išlaidas, ypač studentams, kurie nuomojasi būstą, važinėja į paskaitas ar derina studijas su praktika.

    Bakalauro studijų studentai gali pretenduoti į stipendiją baigę pirmą kursą, o išmokos pradedamos mokėti nuo trečio semestro. Magistrantūros studentams numatyta galimybė stipendiją gauti nuo pirmo kurso.

    Darbo įsipareigojimas po studijų

    Norint gauti stipendiją, studentas turi būti susitaręs dėl būsimos darbo vietos Alytaus rajono įstaigoje ar įmonėje. Tai reiškia, kad stipendija siejama ne tik su studijomis, bet ir su realiu planu grįžti į darbo rinką konkrečiame regione.

    Gavęs stipendiją studentas įsipareigoja po studijų dirbti pagal įgytą specialybę Alytaus rajone tiek metų, kiek laiko buvo remiamas savivaldybės. Jei šis įsipareigojimas neįvykdomas, stipendiją reikia grąžinti.

    Savivaldybė pabrėžia, kad ši priemonė naudinga abiem pusėms: studentas gauna finansinį stabilumą ir aiškesnę karjeros pradžią, o Alytaus rajonas didina tikimybę pritraukti reikalingų specialistų. Dėl konkrečių terminų, paraiškų teikimo ir reikalingų specialybių sąrašo rekomenduojama kreiptis į Alytaus rajono savivaldybę.

  • Mažeikiuose startuoja 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 26 dienos

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija pradėjo registraciją į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registruotis kviečiami tiek jaunuoliai, tiek darbdaviai, o paraiškos priimamos iki gegužės 26 dienos.

    Programa skirta padėti jaunimui vasarą įgyti pirmosios darbo patirties, sustiprinti praktinius įgūdžius ir lengviau žengti į darbo rinką. Savivaldybė pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, todėl kviečia neatidėlioti.

    Kas gali dalyvauti programoje?

    Dalyvauti gali jauni žmonės nuo 14 metų, deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje ir besimokantys bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigoje. Įdarbinimas planuojamas vasaros laikotarpiu, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Darbdaviais gali tapti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai, kitos organizacijos, taip pat individualią veiklą vykdantys asmenys. Darbo vieta turi būti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

    Įdarbinimo datos ir kompensacijos

    Numatytas įdarbinimo laikotarpis – nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos. Praktikoje tai reiškia, kad jaunuoliai gali dirbti vasaros mėnesiais, kai nėra pamokų ar kitų privalomų ugdymo veiklų.

    Darbdaviams už programoje įdarbintą jaunuolį gali būti kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų per mėnesį, jei dirbamas pilnas darbo laikas. Jei dirbama trumpiau, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Kompensacija mokama tik tuo atveju, jei jaunuolis dirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat vienam darbdaviui kompensacija gali būti skirta daugiausia už 3 jaunuolius.

    Ką svarbu žinoti prieš registruojantis?

    Savivaldybė nurodo esminę sąlygą: jaunuolis turi būti susiradęs darbdavį arba darbdavys – jaunuolį. Kitaip tariant, programoje registracija vyksta jau turint sutartą darbo vietą ir konkrečią darbo galimybę.

    Registracijai reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą registracijos formą bei pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Dokumentus galima pateikti nuskenuotus arba pasirašytus elektroniniu parašu ir atsiųsti elektroniniu paštu.

    Taip pat akcentuojama, kad dalyviai bus kviečiami pagal registracijos datą ir laiką. Dėl to norintys pasinaudoti galimybe raginami dokumentus pateikti kuo anksčiau.

  • Ukmergėje viešėjo Suomijos garbės konsulas: aptartos profesinio mokymo partnerystės ir planai

    Gegužės 15 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos garbės konsulas Suomijoje Esa Karvinen. Svečias susitiko su savivaldybės vadovais ir Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos bendruomene.

    Vizito metu meras Darius Varnas ir savivaldybės administracijos atstovai pristatė Ukmergės rajoną, jo plėtros kryptis bei tarptautinio bendradarbiavimo patirtis. Taip pat aptartos sritys, kuriose partnerystės galėtų duoti apčiuopiamą naudą vietos švietimui ir verslui.

    Partnerystė su Suomijos centru „Riveria“

    Pagrindinis E. Karvinen viešnagės tikslas buvo bendradarbiavimo sutarties pasirašymas tarp Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos ir Joensū profesinio mokymo centro „Riveria“. Pastarajam E. Karvinen vadovauja kaip direktorius ir rektorius.

    Numatoma, kad sutartis atvers daugiau galimybių mokiniams ir mokytojams dalyvauti tarptautiniuose projektuose, keistis patirtimi ir gerosiomis praktikomis. Savivaldybės teigimu, tarptautinės partnerystės profesiniame mokyme vis dažniau siejamos su konkrečių kompetencijų stiprinimu ir geresniu pasirengimu darbo rinkai.

    Dėmesys praktiniam mokymui ir verslui

    Vizito programoje buvo numatytas ir apsilankymas Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, kur svečias susipažino su praktinio mokymo bazėmis bei infrastruktūra. Taip pat aptarti profesinio mokymo stiprinimo prioritetai tarptautiniame kontekste.

    Delegacija aplankė ir UAB „Narbutas International“, pristatomą kaip vieną pažangiausių rajono įmonių. Tokie susitikimai dažnai laikomi svarbia grandimi kuriant tvirtesnį ryšį tarp mokymo įstaigų ir darbdavių, kad mokinių įgyjami įgūdžiai geriau atitiktų realius įmonių poreikius.

    Savivaldybė nurodo, kad šis vizitas vertinamas kaip praktinis žingsnis stiprinant ryšius su Suomijos švietimo institucijomis ir kuriant ilgalaikį bendradarbiavimo pagrindą. Tikimasi, kad sutarties įgyvendinimas duos apčiuopiamų rezultatų tiek mokiniams, tiek mokytojams.

  • Kėdainių meras su ministre R. Popoviene derino sprendimus: mokyklų tinklas ir sporto bazės

    Kėdainių meras su ministre R. Popoviene derino sprendimus: mokyklų tinklas ir sporto bazės

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene ir ministerijos komanda. Susitikime aptarti sprendimai, kurie artimiausiu metu gali turėti tiesioginės įtakos rajono mokykloms, mokiniams ir pedagogams.

    Pagrindinis dėmesys skirtas mokyklų tinklo pertvarkos plano įgyvendinimui ir tam, kaip jis bus derinamas su demografinėmis prognozėmis bei mokinių srautais. Savivaldybėms šie sprendimai svarbūs ne tik dėl ugdymo kokybės, bet ir dėl finansavimo, pavėžėjimo bei paslaugų prieinamumo mažesnėse gyvenvietėse.

    Kas svarbiausia mokyklų tinkle?

    Švietimo sistemoje tęsiantis tinklo optimizavimui, savivaldybėms aktualu iš anksto suderinti praktinius žingsnius, kad pokyčiai nesukeltų staigių sutrikimų bendruomenėms. Tokiuose susitikimuose paprastai vertinama, kaip užtikrinti ugdymo paslaugų stabilumą ir racionaliai planuoti išteklius.

    Kėdainių atveju akcentuota, kad sprendimai turi būti pagrįsti realiais poreikiais ir aiškia komunikacija su tėvais, mokytojais bei mokyklų vadovais. Savivaldybė taip pat siekia, kad pertvarkos metu būtų išlaikytos kokybiško ugdymo sąlygos ir saugus mokinių pasiekiamumas.

    Suaugusiųjų mokymasis ir profesinis rengimas

    Susitikime aptartos ir suaugusiųjų mokymosi galimybės profesinio rengimo centre. Pastaraisiais metais ši tema vis labiau siejama su darbo rinkos poreikiais, nes kvalifikacijos keitimas ar kėlimas tampa svarbus tiek regionų gyventojams, tiek vietos darbdaviams.

    Tokio pobūdžio programos savivaldybėms leidžia greičiau reaguoti į trūkstamas specialybes, o gyventojams suteikia aiškesnį kelią į persikvalifikavimą. Aptariant šią kryptį, dažniausiai siekiama suderinti pasiūlą su realiu paklausos žemėlapiu regione.

    Sporto infrastruktūra: ką galima pagreitinti?

    Dar viena susitikimo tema buvo sporto bazių infrastruktūros gerinimas. Savivaldybėms tai apima ne tik didesnius objektus, bet ir kasdienį mokyklų sporto salių, stadionų, aikštynų būklės gerinimą, kuris tiesiogiai veikia mokinių fizinį aktyvumą ir bendruomenės užimtumą.

    Valentinas Tamulis pabrėžė konstruktyvaus dialogo su ministerija svarbą, siekiant kokybiškų švietimo paslaugų ir geresnių sąlygų mokiniams, pedagogams bei sporto bendruomenei. Taip pat akcentuotas bendradarbiavimo tęstinumas, ieškant sprendimų, kurie būtų naudingi Kėdainių krašto gyventojams.

  • Mažeikiuose surengta interaktyvi karjeros diena: kokių specialistų rajonui labiausiai reikia?

    Mažeikių muziejuje ir greta jo surengta interaktyvi karjeros diena Karjeros kryptys | Mažeikiai 2026. Renginyje moksleiviams ir jų tėvams pristatytos rajone veikiančios įmonės, studijų kryptys ir praktinės profesijų pažinimo veiklos.

    Renginio dalyvius pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Edita Grigaliauskienė. Nuotoliniu būdu į susirinkusiuosius kreipėsi „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas, pasidalijęs savo patirtimi.

    Mažeikių muziejaus erdvėse pristatytos įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų programos. Dalyviai galėjo konsultuotis dėl stojimo sąlygų, reikalavimų bei studijų pasirinkimo, o Europe Direct atstovai supažindino su jaunimui skirtomis galimybėmis ir iniciatyvomis.

    Šalia muziejaus veikė verslo miestelis, kuriame Mažeikių rajono įmonės pasakojo apie veiklos sritis, darbuotojų poreikį ir karjeros perspektyvas. Lankytojai turėjo progą tiesiogiai užduoti klausimus apie darbo aplinką, praktiką, įsidarbinimo galimybes bei kompetencijas, kurių šiandien tikimasi iš jaunų specialistų.

    Savo veiklą pristatė ir uniformuotos tarnybos: Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba, policija bei Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Renginio organizatoriai akcentavo, kad gyvas profesijų pažinimas padeda jaunimui realistiškiau įvertinti kasdienes pareigas ir atsakomybes.

    Renginyje skambėjo ir jaunimo sėkmės istorijos, o turinio kūrėjas Martas Tankevičius pristatė pranešimą apie šiuolaikines komunikacijos tendencijas ir atsakė į klausimus. Tokios temos vis dažniau tampa karjeros renginių dalimi, nes skaitmeniniai įgūdžiai svarbūs daugeliui profesijų, nepriklausomai nuo sektoriaus.

    Diskusijoje Ko reikia, kad jaunimas grįžtų į Mažeikius? dalyvavo savivaldybės, verslo ir jaunimo atstovai. Aptarta, kokių darbo vietų ir atlygio lūkesčių jauni žmonės tikisi, kokios būsto, laisvalaikio bei bendruomenės paslaugos lemia sprendimą likti ar grįžti, ir kaip rajonas gali stiprinti patrauklumą po studijų.

    Karjeros dienos formatas, sujungiantis studijų pasirinkimą, darbdavių poreikius ir realias profesijų patirtis, organizatorių vertinamas kaip praktiškas būdas mažinti informacijos trūkumą. Tokie renginiai tampa ir proga darbdaviams anksčiau susitikti su potencialiais darbuotojais, o jaunimui geriau suprasti, kokios kompetencijos bus reikalingos artimiausiais metais.

  • Alytaus profesinis rengimas keičia karjeros pasirinkimą: mokiniai profesiją išbando dar mokykloje

    Alytaus profesinio rengimo centras jau antrus metus kviečia bendrojo ugdymo mokyklų mokinius išbandyti profesinio mokymo modulius dar besimokant gimnazijoje. Šiais mokslo metais programose dalyvauja 93 mokiniai, o praėjusiais metais modulius sėkmingai baigė 54 jaunuoliai.

    Prie iniciatyvos jungiasi ne tik Alytaus miesto mokiniai. Į užsiėmimus atvyksta ir Alytaus rajono Butrimonių bei Šalčininkų rajono gimnazistai, todėl programa tampa platesnio regioninio bendradarbiavimo pavyzdžiu.

    Kaip veikia moduliai?

    Mokiniai renkasi praktiką orientuotus modulius, kuriuose daug dėmesio skiriama realiems įgūdžiams ir darbui su įranga. Tarp pasirinkimų yra plaukų puoselėjimo procedūros, TR1 kategorijos traktorių vairavimas, specialiųjų užsakymų vykdymas bei transporto priemonių diagnostika moderniomis diagnostinėmis sistemomis.

    Užsiėmimai paprastai vyksta kartą per savaitę po pamokų ir trunka apie 2–3 valandas, todėl juos lengviau suderinti su mokykliniu krūviu. Modulių apimtis siekia 5–10 kreditų, tai atitinka maždaug 110–220 valandų, o mokymasis gali trukti nuo 1 iki 2 metų.

    Baigę modulį mokiniai laiko kompetencijų egzaminą ir gauna pažymėjimą, patvirtinantį konkrečias įgytas kompetencijas. Toks formatas leidžia ne tik pasitikrinti, ar profesija tinka, bet ir turėti apčiuopiamą rezultatą, kuris gali praversti stojant ar ieškant pirmo darbo.

    Kodėl tai svarbu mokiniams?

    Karjeros specialistai pabrėžia, kad modulius dažniausiai renkasi motyvuoti ir smalsūs mokiniai, norintys praktiškai pasitikrinti savo pasirinkimus. Tokia patirtis padeda mažinti atotrūkį tarp teorinio mokymosi ir realių darbinių situacijų, su kuriomis jaunuoliai susiduria jau studijų metu ar pirmoje darbovietėje.

    „Programavimu besidomintis mokinys gali išbandyti save pasirinkdamas mobiliųjų robotų montavimo ir programavimo modulį ir suprasti, ar ši kryptis jam iš tiesų artima“, – sakė Alytaus profesinio rengimo centro karjeros specialistė Edita Smaidžiūnienė.

    Centro atstovai taip pat pastebi, kad dalis mokinių, baigusių modulius, vėliau nusprendžia tęsti mokslus profesinio rengimo centre. Tai rodo, kad ankstyvas profesijų išbandymas gali tapti tikslesnio karjeros sprendimo pagrindu, ypač kai jaunuoliai dar tik svarsto, ką rinksis po mokyklos.

    Patirtys iš užsiėmimų

    Praktiniuose kabinetuose mokiniai susiduria su užduotimis, kurios reikalauja susikaupimo ir komandinio darbo. Vieni mokosi elektros grandinių logikos ir schemų, kiti gilina klientų aptarnavimo, etiketo ar maisto ir gėrimų pateikimo pagrindus, o treti išbando grožio srities įgūdžius.

    „Išmokau, kaip reikia serviruoti stalus, aptarnauti klientus, gaminti kokteilius. Įgijau daug žinių ir man čia labai patiko“, – sakė Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinė Gabija Vaitulevičiūtė.

    Mokiniai pabrėžia, kad tokie moduliai leidžia įgyti žinių, kurios praverčia ne tik ateities planams, bet ir kasdienybėje, o kai kuriais atvejais atveria kelią pirmajam darbui. Alytaus profesinio rengimo centro vykdomas modelis tampa aiškiu pavyzdžiu, kaip profesinis mokymas gali būti integruojamas į mokyklos etapą ir padėti jaunimui apsispręsti anksčiau.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Mažeikių savivaldybė pradeda registraciją į jaunimo vasaros užimtumo programą: ką reikia žinoti

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija skelbia jaunimo ir darbdavių registraciją į Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registracija vyks nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 26 dienos, o dalyviai bus kviečiami eilės tvarka pagal registracijos datą ir laiką.

    Programos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui vasaros atostogų metu įgyti darbo patirties, ugdyti darbinius įgūdžius ir lengviau integruotis į darbo rinką. Savivaldybė pabrėžia, kad užimtumas organizuojamas ne ugdymo proceso metu.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Dalyvauti gali jaunuoliai nuo 14 metų, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Taip pat būtina mokytis bendrojo ugdymo ar profesinio rengimo įstaigoje pagal pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas.

    Registruotis kviečiami ir darbdaviai, vykdantys veiklą Mažeikių rajone: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, kitos Lietuvoje įsteigtos organizacijos bei ūkininkai, taip pat individualią veiklą vykdantys asmenys. Įdarbinimas numatomas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos.

    Kompensacijos dydis ir svarbiausios sąlygos

    Darbdaviui, įdarbinusiam jaunuolį visu darbo laiku, per mėnesį kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų. Jei dirbama ne visu darbo laiku, kompensacija apskaičiuojama proporcingai pagal faktiškai išdirbtą laiką.

    Kompensacija skiriama tik tuo atveju, jei jaunuolis pas darbdavį išdirba ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Savivaldybė taip pat nurodo, kad maksimalus jaunuolių skaičius, už kurį vienas darbdavys gali gauti kompensaciją, yra trys, tačiau likus nepanaudotų lėšų skaičius gali būti didinamas.

    Darbdaviams primenama, kad kompensuojamų išlaidų laikotarpis apima liepos ir rugpjūčio mėnesius. Dokumentus dėl kompensacijos po trišalės sutarties pabaigos reikia pateikti per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 dienos.

    Kaip registruotis ir ko nepraleisti

    Esminė sąlyga – jaunuolis ir darbdavys turi būti suderinę dalyvavimą programoje ir pateikti registracijos formą kartu su pažyma apie jauno žmogaus deklaruotą gyvenamąją vietą. Dokumentai turi būti pasirašyti, nuskenuoti arba pasirašyti sertifikuotu elektroniniu parašu.

    Registracija vykdoma elektroniniu paštu, o vietų skaičius ribotas, todėl delsti nerekomenduojama. Savivaldybė pažymi, kad atitinkantys reikalavimus dalyviai bus kviečiami pagal registracijos pateikimo laiką.

  • Lenkijoje ES pinigai keičia likimus: kooperatyvas bedarbiams siūlo kelią atgal į darbą

    Lenkijoje ES pinigai keičia likimus: kooperatyvas bedarbiams siūlo kelią atgal į darbą

    Pietų Lenkijos Bielavos mieste socialinės ekonomikos iniciatyva padeda vyrams, ilgą laiką buvusiems už įprastos darbo rinkos ribų dėl benamystės, priklausomybių ir nutrūkusių socialinių ryšių. Vietos kooperatyvas „Arte“ veikia kaip ne pelno siekianti įmonė, kurioje darbas derinamas su palaikymu ir aiškia kasdienės rutinos struktūra.

    Tokio modelio esmė yra tai, kad žmogui suteikiamas laikas grįžti į stabilų gyvenimo ritmą, o darbiniai įgūdžiai atkuriami palaipsniui. Praktikoje tai reiškia ne tik užduotis ir atsakomybes, bet ir lankstesnį požiūrį į sveikimą bei dažnai pasitaikančius atkryčius, kurie komercinėse įmonėse paprastai netoleruojami.

    Projektas su 630 000 eurų biudžetu

    Kooperatyvo veikloje svarbią vietą užima projektas „Drugeliai iš Žemutinės Silezijos“, kurio bendras biudžetas siekia 630 000 eurų. 70 proc. finansavimo skiriama iš Europos socialinio fondo plius, kuris yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos instrumentų investuoti į žmonių įgūdžius, užimtumą ir socialinę įtrauktį.

    Finansavimas leidžia organizuoti profesinius mokymus ir suteikti kvalifikacijas, kurios pripažįstamos visoje Europoje, pavyzdžiui, suvirinimo sertifikavimą. Tokie dokumentai didina tikimybę, kad žmogus po programos galės konkuruoti darbo rinkoje ne tik vietiniu, bet ir platesniu mastu.

    Kodėl socialinė ekonomika tampa vis svarbesnė

    Kooperatyvo vadovas Jarosławas Pileckis pabrėžia, kad socialinės ekonomikos įmonėse svarbiausia yra sukurti normalumo etapą, kurio dažnai trūksta žmonėms, patyrusiems ilgalaikę atskirtį.

    „Komercinės įmonės dažniausiai neturi galimybės suteikti žmogui tiek laiko ir lankstumo, kiek reikia atsigavimui ir grįžimui į įprastą ritmą“, – sakė Jarosławas Pileckis.

    Europos Komisija nurodo, kad Europos Sąjungoje veikia apie 4,3 mln. socialinės ekonomikos organizacijų, kurios sukuria apie 11,5 mln. darbo vietų, tai sudaro maždaug 6 proc. visos darbo jėgos. Šie skaičiai rodo, kad socialinė ekonomika nebėra nišinė sritis, o tampa reikšminga užimtumo ir socialinės politikos dalimi.

    Ilgalaikio nedarbo problema ir sprendimai

    Ilgalaikis nedarbas dažnai susijęs ne vien su kvalifikacijos stoka, bet ir su sveikatos problemomis, priklausomybėmis, skolomis ar būsto neturėjimu. Todėl vien darbo pasiūlymo dažnai neužtenka, reikalingos paslaugos ir palaikymas, kurie padėtų žmogui išlaikyti darbo vietą.

    Tokie projektai kaip Bielavoje veikianti iniciatyva atspindi plačiau Europoje taikomą kryptį, kai socialinė politika jungiama su praktiniais profesiniais įgūdžiais. Tikslas yra ne trumpalaikis įdarbinimas, o ilgalaikis grįžimas į darbo rinką ir mažesnė rizika vėl atsidurti socialinės atskirties rate.