Tag: Profesinis mokymas

  • Kaune atidaromas kadaise griūvęs stadionas: po 10 metų darbų – kompleksas už 2,6 mln. eurų

    Kaune, Dainavos mikrorajone, spalio 19 dieną 11 valandą atveriamas atnaujintas Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro sporto kompleksas. Prieš dešimtmetį ši teritorija viešojoje erdvėje buvo minima kaip apleistas, nykstantis stadionas, o realūs atgaivinimo terminai ne kartą slinko.

    Šiandien čia įrengtos futbolo aikštė ir bėgimo takai, taip pat krepšinio, lauko teniso, paplūdimio tinklinio ir padelio erdvės. Pirmiausia infrastruktūra bus skirta centro mokiniams, o pagal nustatytą tvarką ja galės naudotis ir aplinkinės profesinio mokymo įstaigos bei Dainavos bendruomenė.

    Projektas, kuris vis strigo

    Anksčiau šioje vietoje veikė „Gintaro“ stadionas, tačiau infrastruktūra ilgainiui susidėvėjo, o keičiantis valdytojams aiškaus šeimininko ir krypties pritrūko. 2016 metais žiniasklaidoje buvo aprašomi nepasiteisinę bandymai atgaivinti teritoriją, o vietos bendruomenė tuomet ėmėsi talkų.

    Pirmieji apčiuopiami pokyčiai fiksuoti 2017 metais, kai buvo sutvarkyta futbolo aikštė ir bėgimo takai. Projektą planuota užbaigti iki 2020 metų, tačiau dėl užsitęsusių organizacinių ir teisinių klausimų darbai nebuvo pabaigti.

    Kiek kainavo ir kas finansavo?

    Centro vadovybė nurodo, kad komplekso užbaigimas tapo vienu prioritetų, kai 2021 metais įstaigai pradėjo vadovauti direktorė Sonata Andriuškevičienė. Buvo sprendžiami dokumentacijos, teritorijos teisinio įforminimo ir projekto tęstinumo klausimai, o statybos darbai atnaujinti 2023 metų pabaigoje.

    Iki šiol, centro duomenimis, atlikta darbų už 2,6 mln. eurų. Apie 2,1 mln. eurų skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, daugiau nei 0,5 mln. eurų prisidėjo pats centras iš sukauptų pajamų.

    „Kai pradėjau vadovauti centrui, kasdien mačiau neužbaigtą sporto kompleksą ir klausdavausi, kodėl kartais gebame pradėti, bet ne visada randame jėgų užbaigti. Valstybės patikėtas turtas turi tarnauti žmonėms, o ne vėl tapti apleista erdve“, – sakė Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorė Sonata Andriuškevičienė.

    Kas dar planuojama?

    Atidarymas, pasak centro, nereiškia galutinės pabaigos. Artimiausiuose planuose minimi natūralios futbolo aikštės vejos keitimas sintetine danga, stadiono apšvietimo įrengimas ir tolesnė infrastruktūros plėtra, dalis sprendinių buvo numatyta viešai pristatytuose projektiniuose pasiūlymuose.

    Skaičiuojama, kad visam projektui pagal 2024 metais parengtą projektą įgyvendinti dar reikėtų apie 1,3 mln. eurų. Centras nurodo, kad papildomos paslaugos ir veiklos būtų nukreiptos komplekso priežiūrai bei išlaikymui.

    Per pastaruosius metus keitėsi ir pačios teritorijos apimtis: anksčiau centras valdė beveik 8,4 ha sporto paskirties plotą, tačiau toks mastas vienai profesinio mokymo įstaigai buvo pernelyg didelė našta. 2025 metais Vyriausybės sprendimu apie 4,7 ha infrastruktūros dalis perduota Lietuvos sporto universitetui, o centrui liko apie 3,6 ha.

    Atidarymo renginyje planuoja dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė, Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas, sporto federacijų ir verslo atstovai, mokiniai bei centro bendruomenė.

    Centro vadovybė akcentuoja, kad sporto erdvės profesinio mokymo įstaigoje kuriamos ne tik varžyboms ar rezultatams. Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama jaunimo fizinio aktyvumo stokai, antsvorio ir emocinės savijautos problemoms, todėl mokyklų infrastruktūra tampa praktišku būdu kasdienį judėjimą paversti įpročiu.

  • Zarasų rajone nedarbas išlieka dviženklis: kas labiausiai rizikuoja ir kur darbo dar yra

    Zarasų rajone nedarbas išlieka dviženklis: kas labiausiai rizikuoja ir kur darbo dar yra

    Spalio 1 dieną Zarasų rajone Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 1 402 darbo ieškantys gyventojai. Iš jų 896 turėjo bedarbio statusą, o registruoto nedarbo rodiklis siekė 10,7 proc.

    Didžiausia nedarbo našta tenka vyresniems gyventojams: 50 metų ir vyresnių bedarbių buvo 436, o jų registruotas nedarbas sudarė 12,4 proc. Vyrų nedarbo lygis taip pat aukštesnis nei moterų, atitinkamai 11,9 proc. ir 9,3 proc.

    Jaunesnių iki 29 metų bedarbių registruota 137, o jų nedarbo rodiklis siekė 7,6 proc. Tuo pat metu ilgalaikiai bedarbiai sudarė 279 žmones, tai yra 31,1 proc. visų registruotų bedarbių, ir ši dalis signalizuoja apie įsisenėjusias įsidarbinimo kliūtis.

    Įdarbinimas ir paklausa

    Per 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesius įsidarbino 621 Zarasų rajono gyventojas, registruotas Užimtumo tarnyboje. Dauguma darbą rado neterminuotai, tokių buvo 534, o terminuotai įsidarbino 87.

    Per tą patį laikotarpį darbdaviai užregistravo 244 laisvas darbo vietas, iš jų 216 buvo neterminuotam darbui, tai sudarė 89 proc. Daugiausia pasiūlymų fiksuota paslaugų ir gamybos segmentuose, kur dažniausiai ieškoma pardavėjų, konsultantų, kasininkų, valytojų, siuvėjų, virtuvės pagalbinių darbuotojų.

    Paklausą taip pat palaiko statybos ir logistikos darbai, kur darbdaviai ieško klojinių montuotojų, lauko vamzdynų montuotojų, kelio darbininkų ir sunkvežimių vairuotojų. Sveikatos ir priežiūros srityse registruojama slaugytojų bei individualios priežiūros darbuotojų paklausa, o administravimo grandyje pasitaiko buhalterių pasiūlymų.

    Kas padeda grįžti į darbą?

    Šalia darbo vietų skaičiaus svarbus ir pasirengimas grįžti į darbo rinką. Spalio 1 dieną Zarasų rajone buvo 388 asmenys, priskiriami darbo rinkai besirengiantiems, o darbingo amžiaus asmenų su negalia, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis, registruota 69.

    Per 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesius 47 asmenys pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Dalis rinkosi profesinį mokymą, kiti pasinaudojo įdarbinimo subsidijuojant galimybe ar parama judumui, kuri ypač aktuali regionuose, kur darbo vietos dažnai sutelktos ne gyvenamojoje vietovėje.

    Zarasų rajono savivaldybės užimtumo didinimo programoje per tą patį laikotarpį pradėjo dalyvauti 70 gyventojų. Tokios priemonės dažniausiai nukreiptos į žmones, kuriems sudėtinga greitai sugrįžti į atvirą darbo rinką, nes jiems reikia ne tik darbo, bet ir atvejo vadybos bei papildomų paslaugų.

    Užimtumo tarnyba primena, kad laisvas darbo vietas gyventojai gali peržiūrėti ir savarankiškai, o Zarasų skyriuje sudarytos galimybės pasinaudoti viešosios prieigos internetu ir, prireikus, gauti specialisto konsultaciją.

  • Darbas užsienyje gali apversti jaunuolių karjerą: ES ALMA pažadas ir kas iš tiesų veikia

    Darbas užsienyje gali apversti jaunuolių karjerą: ES ALMA pažadas ir kas iš tiesų veikia

    Kas yra NEET ir kodėl tai svarbu

    Jaunuoliai, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose, Europoje vadinami NEET. Ši grupė ypač pažeidžiama, nes užsitęsęs nedarbas ir mokymosi pertrūkiai dažnai virsta ilgalaike socialine atskirtimi.

    Tarptautinė darbo organizacija skelbė, kad 2023 metais apie penktadalis 15–24 metų jaunuolių pasaulyje priskirti NEET grupei. Europos Sąjungoje riziką didina mažos šeimos pajamos, nepalanki socialinė aplinka ar negalia.

    ALMA: darbas ir patirtis svetur

    Europos Sąjunga siūlo programą ALMA, skirtą mažiau galimybių turintiems iki 30 metų jaunuoliams. Idėja paprasta: trumpalaikė darbo patirtis kitoje šalyje, lydima mentorystės, turi padėti sugrįžti į mokslus ar darbo rinką.

    Reportaže iš Recklinghauseno Vokietijoje pristatytos dvi programos dalyvės, kurios po stažuočių Italijoje ir Graikijoje sako įgavusios daugiau pasitikėjimo ir aiškumo. Jų patirtys atskleidžia, kad mobilumas veikia ne vien kaip eilutė gyvenimo aprašyme, bet ir kaip postūmis savarankiškumui.

    „Jaučiuosi laisvesnė ir labiau pasitikinti savimi, ši patirtis praplėtė mano akiratį“, – sakė programoje dalyvavusi Hatice Fahel.

    Hatice, būdama 20 metų, du mėnesius praleido Vercelli mieste Italijoje, kur dirbo viešbutyje ir mokėsi kalbos. Grįžusi ji, padedama mentorių, susidėliojo tolesnį planą ir įvardijo tikslą ateityje studijuoti mediciną.

    Kita dalyvė, Jasmin Nsimba Kanza, stažavosi Graikijoje ir dirbo viešbučio restorane. Ji pabrėžė, kad programa suteikė saugią struktūrą, o grįžusi buvo priimta į profesinę mokyklą, kur planuoja studijuoti dizainą, orientuotą į medijas ir komunikaciją.

    „Tapau atviresnė ir drąsesnė, dabar esu pasirengusi pokyčiams“, – sakė Jasmin Nsimba Kanza.

    Kodėl vien mobilumo nepakanka

    Programą vietoje koordinuojančios nevyriausybinės organizacijos RE-INIT atstovė Andrea Moraru pabrėžė, kad dalyviai mokosi valdyti asmeninius finansus, planuoti kasdienybę ir pirmą kartą realiai patiria savarankišką gyvenimą. Grįžus dar keturis mėnesius taikoma mentorystė, padedanti nepamesti krypties.

    Pasak A. Moraru, vienoje iš naujausių grupių daugiau nei 50 proc. dalyvių po programos rado darbą arba buvo priimti į mokymosi ar profesinio rengimo programas. Vis dėlto sociologai įspėja, kad pažeidžiamiausiems jaunuoliams vien trumpa patirtis užsienyje gali būti per silpnas instrumentas.

    „NEET statusas siejamas su didesne skurdo ir socialinės atskirties rizika, o visuomenei tai kainuoja milžiniškas sumas dėl prarasto produktyvumo“, – sakė Mastrichto universiteto profesorius Mark Levels.

    Jo teigimu, mobilumo patirtis gali padėti signalizuoti darbdaviams apie motyvaciją ir gebėjimus, tačiau mažiausiai kvalifikuotiems jaunuoliams dažnai reikia kitokio, intensyvesnio palaikymo. Kaip vieną iš raktų jis išskiria ankstyvo pasitraukimo iš švietimo prevenciją ir darbo rinkai reikalingų įgūdžių ugdymą nuo mokyklos laikų.

    Ši diskusija ypač aktuali ir dėl greitėjančių pokyčių darbo rinkoje, kur vis didesnę reikšmę įgauna skaitmeniniai gebėjimai ir dirbtinis intelektas. Jauniems žmonėms, neturintiems kvalifikacijos, rizika atsilikti tik auga, todėl programos, jungiančios įgūdžių ugdymą, praktinį darbą ir mentorystę, tampa vis svarbesnės.

  • Šiaulių švietimo šuolis: studentų skaičius auga sparčiausiai, robotikos pergalės stebina Europą

    Šiauliuose pastaraisiais metais ryškėja švietimo proveržis: auga studijuojančiųjų skaičius, plečiasi profesinio mokymo paklausa, o mokinių pasiekimai tarptautinėse varžybose kelia miesto vardą už Lietuvos ribų. Šalia to stiprinama švietimo kokybės vadyba ir plėtojamas mokymasis visą gyvenimą, kuris tampa viena svarbiausių miesto strateginių krypčių.

    Miesto švietimo bendruomenė rezultatus grindžia ne vien pavienėmis iniciatyvomis, bet ir kryptingomis investicijomis į programas, partnerystes bei infrastruktūrą. Tai svarbu ir regionui, nes aukštosios bei profesinės mokyklos vis dažniau pritraukia jaunuolius iš aplinkinių savivaldybių.

    Studentų skaičiai auga sparčiausiai

    Universitetinių studijų statistika rodo, kad Šiauliai pagal augimo tempą išsiskiria nacionaliniu mastu. Lyginant 2021–2022 ir 2025–2026 mokslo metų duomenis, studentų skaičius Šiauliuose išaugo nuo 1 077 iki 1 480, tai yra 37,4 proc.

    Panaši tendencija matoma ir koleginių studijų segmente: Šiauliuose studentų skaičius padidėjo nuo 1 304 iki 1 736, tai yra 33,1 proc. Miestas šiame rodiklyje lenkia didžiąją dalį kitų šalies centrų, o kai kuriose savivaldybėse fiksuojamas net mažėjimas.

    Reikšmingą vaidmenį čia atlieka Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, kuri pastaraisiais metais stiprina studijų pasiūlą ir pritraukia naujų studentų. Taip pat auga Šiaulių valstybinė kolegija, kurioje didelę dalį studentų sudaro atvykstantieji iš kitų miestų, todėl Šiauliai tampa ryškiu traukos tašku visam šiaurės Lietuvos regionui.

    Profesinis mokymas tampa pasirinkimu

    Didelė konkurencija matoma profesinio rengimo srityje: Šiaulių technologijų mokymo centras sulaukia tūkstančių prašymų, o priėmimą riboja ne norinčiųjų trūkumas, bet valstybės nustatytos kvotos. Toks vaizdas atspindi bendresnę Lietuvos tendenciją, kai darbo rinkai trūkstant kvalifikuotų specialistų vis daugiau žmonių renkasi trumpesnį ir praktiškesnį kelią į profesiją.

    Darbdavių lūkesčiai taip pat keičiasi: vis labiau vertinami konkretūs įgūdžiai, technologinis raštingumas, gebėjimas persikvalifikuoti ir mokytis darbo vietoje. Šiame kontekste profesinis mokymas Šiauliuose tampa ne atsarginiu planu, o sąmoningu pasirinkimu.

    Tarptautiniai laimėjimai ir kokybės vadyba

    Šiaulių mokiniai savo rezultatais primena, kad aukšti pasiekimai gimsta ne tik sostinėje: Honkonge vykusiose tarptautinėse „FIRST LEGO League“ varžybose Šiaulių jėzuitų mokyklos komanda laimėjo „Invitational Champions“ taurę ir pelnė „Team Model Award“ apdovanojimą. Tokie laimėjimai svarbūs ne tik kaip vienkartinė sėkmė, bet ir kaip signalas apie stiprėjantį STEAM ugdymą bei technologinių kompetencijų augimą.

    Kartu stiprinama ir kokybės kultūra mokyklose: 2026 metų balandžio 29 dieną Nacionalinėje švietimo agentūroje Šiaulių miesto savivaldybė įvertinta kaip viena pažangiausių diegiant kokybės vadybos sistemą „Nuolatinis tobulinimas švietime“. Ši sistema remiasi duomenimis, bendruomenės susitarimais ir nuolatiniu proceso gerinimu, o praktikoje skatina mokinių atsakomybę už mokymosi rezultatus bei aiškesnius ugdymo tikslus.

    Šiauliuose ši metodologija taikoma keliose ugdymo įstaigose, o savivaldybė akcentuoja bendradarbiavimo tarp mokyklų svarbą. Ilgalaikėje perspektyvoje tokie modeliai padeda mažinti pasiekimų atotrūkį ir geriau reaguoti į kintančius mokinių poreikius.

    Dar viena svarbi kryptis – mokymasis visą gyvenimą: Šiauliai tapo UNESCO Pasaulinio besimokančių miestų tinklo nariu. Narystė siejama su platesniu požiūriu į švietimą, apimančiu ne tik mokyklas ar universitetus, bet ir bibliotekas, kultūros įstaigas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes bei verslą.

    Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių skirtingo amžiaus gyventojams stiprinti skaitmeninius įgūdžius, dalyvauti kvalifikacijos kėlime ar pilietinėse iniciatyvose. Šiauliuose tokios veiklos siejamos ir su temomis, kurios šiandien ypač aktualios visoje Europoje, pavyzdžiui, DI taikymu kasdieniame gyvenime, tvarumu ir saugiu naudojimusi skaitmeninėmis paslaugomis.

  • Svarbus pokytis Visagine: nuo 2026 metų nemokamas maitinimas nebegalios daliai mokinių

    Svarbus pokytis Visagine: nuo 2026 metų nemokamas maitinimas nebegalios daliai mokinių

    Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centras praneša apie planuojamą socialinės paramos mokiniams pokytį. Nuo 2026 metų spalio 1 dienos centras nebeteiks nemokamo maitinimo mokiniams, kurie mokosi pagal eksperimento tvarką.

    Kaip nurodoma pranešime, sprendimas siejamas su grąžinama profesinio mokymo programa, kai mokiniai lygiagrečiai mokosi pagal pagrindinio ugdymo ir profesinio mokymo programas. Dėl šios priežasties keičiasi socialinės paramos taikymo apimtis ir tvarka konkrečiai šiai mokinių grupei.

    Lietuvoje socialinė parama mokiniams, įskaitant nemokamą maitinimą, paprastai skiriama pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus, dažniausiai vertinant šeimos pajamas ir socialinę situaciją. Kai ugdymas organizuojamas mišriu modeliu, svarbu tiksliai įsivertinti, pagal kokį statusą mokinys mokosi ir kuri institucija yra atsakinga už paramos administravimą.

    Šis pokytis aktualus 9 klasės mokinių tėvams ir globėjams, planuojantiems vaiko mokymąsi pagal modelį, kuriame derinamas pagrindinis ugdymas ir profesinis mokymas. Šeimoms rekomenduojama iš anksto pasidomėti, kokios alternatyvios paramos galimybės bus taikomos, ir kaip tai gali paveikti kasdienes išlaidas.

    Centro atstovai kviečia kilus klausimams kreiptis konsultacijai telefonu 370 617 58040 arba 370 386 33801. Konsultacijos metu galima pasitikslinti, kuriems mokiniams taikomas pasikeitimas ir kokia tvarka bus organizuojamas maitinimas nuo nurodytos datos.

  • Nauja tvarka Vilkaviškio rajone: kam priklauso nemokamas pavėžėjimas ir 0,32 euro už kilometrą

    Nauja tvarka Vilkaviškio rajone: kam priklauso nemokamas pavėžėjimas ir 0,32 euro už kilometrą

    Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2026 metų rugpjūčio 28 dieną patvirtino atnaujintą mokinių pavėžėjimo ir kelionės išlaidų kompensavimo tvarką. Joje aiškiau apibrėžta, kada mokinys gali būti vežamas nemokamai ir kokiais atvejais kelionės išlaidos kompensuojamos tėvams ar globėjams.

    Pagal naują aprašą, mokiniai į mokyklą ir atgal gali būti pavėžėjami savivaldybės organizuojamu transportu, kai atitinkamos sąlygos neleidžia patogiai ar saugiai pasiekti ugdymo įstaigos. Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybė pirmiausia siekia užtikrinti pavėžėjimą mokykliniais autobusais, specialiuoju transportu ar reguliaraus susisiekimo maršrutais.

    Nemokamai pavėžėjami kaimuose ir miesteliuose gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas ir gyvena toliau nei 3 kilometrai nuo artimiausios mokyklos. Taip pat numatyta, kad priešmokyklinio ugdymo vaikams ir vaikams, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, pavėžėjimas organizuojamas nepriklausomai nuo atstumo iki ugdymo įstaigos.

    Atskira tvarkos dalis skirta vyresniems mokiniams: 9–12 klasių, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniai gali būti vežami į ugdymo įstaigą ir atgal, jei kelionės atstumas iki 40 kilometrų. Ši nuostata aktuali tais atvejais, kai mokiniai renkasi programas, kurių arčiau namų nėra, arba lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus nustatytomis įstaigų darbo dienomis.

    Jeigu mokykla ar savivaldybė negali užtikrinti pavėžėjimo mokykliniu, specialiuoju ar reguliaraus susisiekimo transportu, kelionės organizavimu gali pasirūpinti tėvai, globėjai ar rūpintojai. Kompensacija taip pat gali būti skiriama, kai mokinys dėl sveikatos būklės negali naudotis siūlomu transportu ir jį tenka vežti nuosavu automobiliu.

    Vilkaviškio rajone nustatytas kompensacijos dydis siekia 0,32 euro už vieną nuvažiuotą kilometrą. Norint gauti kompensaciją, tėvams ar globėjams reikia kreiptis į švietimo įstaigos vadovą ir pateikti nustatytos formos prašymą, kad būtų įvertintos aplinkybės ir patvirtintas kompensacijos taikymas.

    Savivaldybė primena, kad pavėžėjimo tikslas yra užtikrinti mokinių prieinamumą prie ugdymo, ypač kaimiškose vietovėse, kur maršrutai retesni, o atstumai didesni. Tėvams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti mokykloje, kokia pavėžėjimo ar kompensavimo forma konkrečiu atveju gali būti taikoma ir kokių dokumentų reikės.

  • KGHM plečia programą „Kompetentni w branży“: 2 300 mokinių rengia darbui pramonėje jau nuo suolo

    Lenkijos vario ir sidabro gavybos bendrovė „KGHM Polska Miedź S.A.“ pradeda naują, jau devintą, švietimo programos „Kompetentni w branży“ etapą, skirtą profesinių ir techninių mokyklų mokiniams. Šiais mokslo metais programoje dalyvauja daugiau nei 2 300 mokinių iš 10 mokyklų Vario baseino regione, o tikslas išlieka aiškus – glaudžiau sujungti profesinį mokymą su realiais pramonės poreikiais.

    Programą „KGHM“ įgyvendina kartu su Lenkijos Nacionaline švietimo ministerija, o dalyviai mokosi vadinamosiose patronuojamose klasėse. Tokia partnerystė tampa vis aktualesnė visoje Europoje, nes pramonė, energetika ir infrastruktūros sektoriai susiduria su kvalifikuotų techninių darbuotojų trūkumu, ypač automatikos, elektros, mechatronikos ir gamybos priežiūros srityse.

    Ko mokosi ir kodėl to reikia?

    2026–2027 mokslo metais „KGHM“ patronuoja 10 ugdymo įstaigų Liubine, Polkovicuose, Legnicoje, Glogove, Chocianove, Boleslave ir Wschowoje. Mokiniai rengiami 15 profesijų, tiesiogiai susijusių su įmonės veikla: kasyba, metalurgija, rūdos paruošimu, elektra, automatika ir mechatronika.

    Įmonė pabrėžia, kad šios specialybės yra tarp tų, kurias Nacionalinė švietimo ministerija įvardija kaip ypač paklausias darbo rinkoje. Pramonėje tai reiškia ne tik stabilų įsidarbinimą, bet ir būtinybę nuolat atnaujinti kompetencijas, nes gamyklose sparčiai daugėja skaitmenizuotų procesų, jutiklių, pramoninių valdymo sistemų ir DI sprendimų.

    Praktika, stažuotės ir stipendijos

    Programos dalyviai gali atlikti praktiką „KGHM“ padaliniuose su patyrusiais mentoriais, dalyvauti apmokamų stažuočių programoje ir pretenduoti į stipendijas. Taip pat modernizuojamos mokyklų laboratorijos ir dirbtuvės, kad įranga atitiktų šiuolaikinės pramonės standartus.

    Į programą įtraukiamos ir papildomos veiklos: konferencijos, vizitai į įmonės padalinius, praktiniai užsiėmimai bei sporto renginiai. Tokios iniciatyvos padeda lavinti ne tik techninius įgūdžius, bet ir karjeros planavimui svarbias kompetencijas, kurios darbdaviams vis dažniau tampa lemiamu atrankos kriterijumi.

    „Per edukacines, tobulėjimo ir sporto iniciatyvas norime parodyti jauniems žmonėms, kad „Kompetentni w branży“ yra daugiau nei vienpusis mokyklos ir verslo ryšys. Tai erdvė kalbėtis apie poreikius, vertybes ir iššūkius, taip pat galimybė praktiškai pažinti regiono ateičiai svarbias profesijas“, – sakė „KGHM Polska Miedź S.A.“ žmogiškųjų išteklių valdymo direktorė Magdalena Lipińska.

    Nauji renginiai ir aiškus rezultatas

    2026–2027 mokslo metais planuojama tęsti mokiniams jau pažįstamas iniciatyvas, tokias kaip žinių olimpiada apie „KGHM“ „Kompetentny Gilbert“ ir programos ambasadorių susitikimas. Kartu atsiras ir naujų veiklų, tarp jų jėgos varžybos „Kompetentny Kozak“, bendras žygis į Sněžką bei „Dni z KGHM“ kiekvienoje dalyvaujančioje mokykloje.

    „Kompetentni w branży“ veikia nuo 2018 metų ir yra orientuota į tai, kad mokiniai į darbo rinką ateitų ne tik su teorinėmis žiniomis, bet ir su realia darbo aplinkos patirtimi. „KGHM“ nurodo, kad šiuo metu daugiau nei 600 įmonės darbuotojų yra šios programos absolventai, o tai leidžia programą vertinti kaip ilgalaikį talentų rengimo kanalą regiono pramonei.

    Daugiau informacijos apie „KGHM“ edukacinę iniciatyvą skelbiama bendrovės puslapyje, skirtame programai „Kompetentni w branży“.

  • Ieško norinčių gelbėti gyvybes: Panevėžyje kviečia tapti ugniagesiu gelbėtoju – štai kas laukia

    Ieško norinčių gelbėti gyvybes: Panevėžyje kviečia tapti ugniagesiu gelbėtoju – štai kas laukia

    Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdyba kviečia prisijungti prie Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir rinktis ugniagesio gelbėtojo profesiją. Tarnyba pabrėžia, kad tai darbas, kuriame svarbus ne tik fizinis pasirengimas, bet ir psichologinis atsparumas bei gebėjimas veikti komandoje.

    Ugniagesiai gelbėtojai kasdien reaguoja į gaisrus, eismo įvykius, gelbėjimo darbus vandenyje, cheminius incidentus ir kitus pavojus, kai reikalinga skubi pagalba. Praktikoje tai reiškia darbą nenuspėjamomis sąlygomis, sprendimus per minutes ir aiškią atsakomybę už žmonių saugumą.

    Atranka: ne vien fizinė jėga

    Stojant į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą kandidatams taikomi keli atrankos etapai, kuriuose vertinamas fizinis pasirengimas ir bendrosios žinios. Per fizinius testus tikrinami greitis, vikrumas, jėga, ištvermė ir lankstumas, nes tarnyboje dažnai tenka dirbti su sunkia įranga ir dėvint apsaugines priemones.

    Taip pat numatytas plaukimo reikalavimas: be sustojimo reikia nuplaukti 100 metrų laisvuoju stiliumi arba krūtine. Šis kriterijus svarbus todėl, kad gelbėjimo darbai kartais vykdomi prie vandens telkinių ar užlietose patalpose, kur reikia užtikrintai orientuotis vandenyje.

    Žinių patikrinime vertinamas loginis mąstymas ir bendras išprusimas. Teste paprastai pasitaiko klausimų iš lietuvių kalbos kultūros, Lietuvos istorijos, politologijos ir logikos, nes ugniagesio gelbėtojo darbe svarbu ne tik veiksmai, bet ir tikslus situacijų vertinimas bei taisyklių laikymasis.

    Mokymasis: skirtingos programos

    Mokymo trukmė priklauso nuo kandidato išsilavinimo. Asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, skirta ugniagesio gelbėtojo įvadinio mokymo programa, kuri trunka du mėnesius.

    Turintiems vidurinį išsilavinimą siūloma ugniagesio gelbėtojo modulinė profesinio mokymo programa, kurios trukmė siekia šešis mėnesius. Mokymuose paprastai derinama teorija ir praktika, kad būsimi pareigūnai įgytų įgūdžių saugiai dirbti su įranga, veikti dūmuose, atlikti gelbėjimo darbus ir suteikti pirmąją pagalbą.

    Kodėl ši profesija traukia?

    Tarnyba akcentuoja, kad ugniagesio gelbėtojo darbas reikalauja drausmės, ištvermės ir atsakomybės, tačiau suteikia aiškią prasmę, nes rezultatas dažnai matomas iš karto. Gelbėjimo operacijose svarbi komanda, todėl kandidatai vertinami ir pagal tai, ar geba dirbti kartu, laikytis nurodymų ir išlikti ramūs įtemptose situacijose.

    Norintys sužinoti daugiau apie priėmimo sąlygas, atrankos etapus ir mokymą kviečiami kreiptis į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą arba į Panevėžio priešgaisrinę gelbėjimo valdybą. Ten pateikiama aktuali informacija apie registraciją, dokumentus ir planuojamas atrankos datas.

  • Varėnoje siūlo 250 eurų stipendiją ir garantuotą darbą: kviečia rinktis slaugytojo padėjėjo kursus

    Varėnos rajono savivaldybė kviečia gyventojus rinktis slaugytojo padėjėjo profesinį mokymą ir po jo prisijungti prie Varėnos sveikatos centro komandos. Savivaldybė skelbia, kad besimokantiems numatyta 250 eurų stipendija, o baigus mokslus žadama garantuota darbo vieta.

    Slaugytojo padėjėjo profesija siejama su kasdiene pagalba pacientams ir slaugos komandai, todėl ji ypač aktuali senstančioje visuomenėje, kai auga ilgalaikės priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis. Sveikatos įstaigos visoje Lietuvoje vis dažniau ieško darbuotojų, galinčių padėti užtikrinti bazinę paciento priežiūrą ir sklandų skyriaus darbą.

    Ką veikia slaugytojo padėjėjas?

    Slaugytojo padėjėjas teikia pagalbą pacientams kasdienėse situacijose: padeda judėti, pavalgyti, pasirūpinti asmens higiena, palydi į procedūras. Taip pat jis bendrauja su pacientais ir jų artimaisiais, prisideda prie emocinės gerovės užtikrinimo.

    Svarbi darbo dalis yra paciento būklės stebėjimas ir informacijos perdavimas slaugos specialistams, pavyzdžiui, pastebėjus pasikeitusią savijautą ar naujus nusiskundimus. Praktikoje tai padeda greičiau reaguoti į rizikas ir gerinti priežiūros kokybę.

    Stipendija ir darbas po mokslų

    Varėnos rajono savivaldybė nurodo, kad mokymosi laikotarpiu bus skiriama 250 eurų stipendija. Be to, baigus programą numatoma galimybė įsidarbinti Varėnos sveikatos centre, taip siekiant pritraukti darbuotojų ir užtikrinti paslaugų tęstinumą regione.

    Tokios priemonės savivaldybėse dažniausiai taikomos dėl darbuotojų trūkumo sveikatos sektoriuje ir siekio mažinti paslaugų prieinamumo skirtumus tarp didmiesčių ir regionų. Kandidatams tai gali būti patrauklu dėl aiškesnio finansinio plano mokymosi metu ir apibrėžto karjeros kelio po mokslų.

    Kur ir kada galima mokytis?

    Skelbiama, kad slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją galima įgyti Alytaus profesinio rengimo centro Varėnos profesinio mokymo skyriuje. Mokymosi trukmė – 10 mėnesių, taip pat numatomas lankstesnis grafikas, suderinamas su darbu.

    Mokytis gali asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Prašymai mokytis priimami iki 2026 metų rugpjūčio 10 dienos, o dėl informacijos galima kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę.

    „Tai galimybė pasirinkti prasmingą profesiją ir prisidėti prie pacientų kasdienės gerovės, kartu turint aiškias sąlygas dėl stipendijos ir darbo po mokslų“, – sakė Varėnos rajono savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Kitavičienė.

  • Varėnoje startuoja praktiniai mokymai: Alytaus profesinio rengimo centras kviečia registruotis

    Varėnoje startuoja praktiniai mokymai: Alytaus profesinio rengimo centras kviečia registruotis

    Alytaus profesinio rengimo centro Varėnos skyrius kviečia gyventojus ir įmonių darbuotojus registruotis į praktinius profesinius mokymus. Skelbimuose nurodoma, kad siūlomos programos orientuotos į rinkoje paklausias, aiškiai pritaikomas kompetencijas.

    Varėnoje planuojami mokymai apima medienos apdirbimo sritį bei autokrautuvo ir elektrokrautuvo vairuotojų rengimą. Tai kryptys, kurios aktualios gamybos, sandėliavimo, logistikos ir statybos sektoriuose, kur darbdaviai dažnai ieško darbuotojų su konkrečiais praktiniais įgūdžiais ir pažymėjimais.

    Kam šie mokymai aktualiausi?

    Tokie kursai ypač naudingi žmonėms, norintiems greičiau persikvalifikuoti ar papildyti turimą kvalifikaciją. Praktinis mokymas leidžia įgytas žinias iš karto pritaikyti darbo vietoje, o tai didina šansus sėkmingai įsidarbinti arba sustiprinti pozicijas esamame darbe.

    Darbdaviams tai taip pat patogi galimybė kelti darbuotojų kompetenciją vietoje, nelaukiant ilgų mokymų ciklų ar sudėtingų atrankų. Logistikos ir sandėliavimo veiklose krautuvo vairavimo įgūdžiai dažnai yra viena iš bazinių kvalifikacijų, lemiančių darbo našumą ir saugą.

    Ką svarbu įsivertinti prieš registruojantis?

    Renkantis mokymus svarbu pasitikslinti priėmimo sąlygas, mokymų trukmę, tvarkaraštį ir tai, kokie dokumentai išduodami baigus programą. Taip pat verta įvertinti, ar mokymai labiau skirti pradedantiesiems, ar turintiems patirties, nes praktinių įgūdžių gilinimo lygis gali skirtis.

    Registracijos ir programų detalės paprastai pateikiamos mokymo įstaigos oficialiuose kanaluose, kur nurodoma ir informacija apie grupių formavimą. Susidomėjusiems rekomenduojama kreiptis į Alytaus profesinio rengimo centro Varėnos skyrių ir pasitikslinti artimiausias mokymų pradžios datas.