Tag: Profsąjungos

  • Prancūzija nuo gruodžio 1-osios didina minimalią algą: augs 24 eurais, žada ir mokesčių lengvatų

    Prancūzija nuo gruodžio 1-osios didina minimalią algą: augs 24 eurais, žada ir mokesčių lengvatų

    Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastien Lecornu paskelbė, kad nuo gruodžio 1 dienos šalyje anksčiau nei planuota bus didinamas minimalus darbo užmokestis.

    Kaip skelbia „Euronews“, minimali alga kils 1,6 proc. ir turėtų siekti apie 1 502 eurus į rankas per mėnesį – tai būtų maždaug 24 eurų prieaugis.

    Iš pradžių šis padidinimas buvo numatytas nuo 2027 metų sausio, tačiau sprendimą nuspręsta paankstinti. Taip siekiama reaguoti į visuomenėje tvyrantį nepasitenkinimą ir kartu atsižvelgti į darbdavių keliamus darbo kaštų augimo nuogąstavimus.

    Premjeras pabrėžė, kad vien minimalios algos didinimo nepakanka, tačiau jis gali paskatinti platesnį diskusijų ciklą dėl atlyginimų augimo įvairiuose sektoriuose.

    Dekretas ir planai dėl įmokų

    Skelbiama, kad netrukus turėtų būti paskelbtas dekretas, įtvirtinsiantis šiuos pokyčius. S. Lecornu teigė, jog tai – vienas didžiausių minimalios algos šuolių per pastaruosius du dešimtmečius.

    Kartu pranešta apie ketinimą pradėti reformos projektą, susijusį su vadinamosiomis bendrosiomis socialinio draudimo įmokų lengvatomis. Tikslas – didinti darbuotojų gaunamą atlygį „į rankas“.

    Premjeras taip pat kritikavo greitus, tik antraštėms skirtus sprendimus ir tvirtino norintis skelbti priemones, kurios realiai veiktų praktikoje.

    Mokesčių priemonės verslui ir derybos sektoriuose

    Siekiant sušvelninti verslo nerimą dėl darbo jėgos brangimo, numatomos ir mokesčių priemonės. Tarp jų – pajamų mokesčio netaikymas viršvalandžiams iki 10 000 eurų.

    Taip pat planuojama atleisti nuo darbdavio įmokų už darbuotojų viešojo transporto išlaidų kompensavimą ir neapmokestinti vadinamosios vertės dalijimosi premijos, dažnai įvardijamos „Macron premija“.

    Ši premija leidžia įmonėms išmokėti vienkartinę išmoką darbuotojams, tam tikromis sąlygomis taikant palankesnį mokestinį ir socialinį režimą.

    Vyriausybė nurodo, kad derybos turėtų tęstis maždaug šimte profesinių sektorių – kiekviename jų būtų tariamasi dėl atlyginimų didinimo modelių.

    Profsąjungų reakcija – atsargi

    Profsąjungos į paskelbtą minimalios algos didinimą reagavo santūriai – jų teigimu, 1,6 proc. yra gerokai mažiau nei prašyta. CFDT buvo raginusi didinti minimalią algą dar 100 eurų į rankas, o CGT – maždaug 150 eurų.

    CGT generalinė sekretorė Sophie Binet kviečia rengti naują streikų ir demonstracijų dieną lapkričio 17-ąją.

  • Madrid gatvėse – tūkstančiai: pensininkai kelia ultimatumą dėl pensijų ir kainų šuolio

    Madrid gatvėse – tūkstančiai: pensininkai kelia ultimatumą dėl pensijų ir kainų šuolio

    Madrido centre šeštadienį į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, reikalaujantys didesnių valstybinių pensijų ir aiškesnių garantijų ateities pensininkams. Eitynes organizavo pensininkų judėjimai, o jas rėmė profsąjungos, tarp jų ir CGT.

    Demonstracija pajudėjo nuo Atocha stoties ir per Ispanijos sostinės centrą pasiekė Alcalá gatvės apylinkes. Protestuotojai teigė, kad dabartinės pensijų indeksavimo taisyklės ne visuomet atspindi realų pragyvenimo brangimą, todėl pensijos, jų vertinimu, praranda perkamąją galią.

    Pagrindiniai reikalavimai

    Vienas svarbiausių reikalavimų – pensijų didinimą aiškiai sieti su faktine infliacija, kad išmokos neatsiliktų nuo kainų. Taip pat keliamas tikslas minimalias pensijas priartinti prie minimalaus darbo užmokesčio, kad senatvėje būtų užtikrinamas orus pragyvenimas.

    Proteste akcentuotas ir lyčių pensijų atotrūkis: dalis dalyvių reikalavo priemonių, kurios mažintų moterų ir vyrų gaunamų pensijų skirtumus. Taip pat skambėjo raginimai ginti viešąją pensijų sistemą nuo privatizavimo ir mažinti žmonių priklausomybę nuo privačių kaupimo sprendimų.

    CGT papildomai ragino sudaryti sąlygas anksčiau išeiti į pensiją be finansinių nuobaudų tiems, kurie yra sukaupę bent 35 metų darbo stažą. Kartu reikalauta peržiūrėti pensijų reformas, įgyvendintas nuo 2011 metais, kurios, protestuotojų vertinimu, padidino nesaugumą daliai dirbančiųjų.

    Protestų banga ir sustiprintas saugumas

    Madrido eitynės vyko platesniame Europos kontekste, kai skirtingose šalyse savaitgalį planuotos demonstracijos dėl pragyvenimo kainų, socialinės apsaugos ir politinių sprendimų. Dėl įtampos kai kurios valstybės iš anksto stiprino viešojo saugumo priemones.

    Prancūzijoje, valdžios institucijų duomenimis, protestų dienomis mobilizuota apie 70 000 pareigūnų. Italijoje taip pat pranešta apie sustiprintas pajėgas didžiuosiuose miestuose, ypač Romoje ir Milane, nes institucijos siekė išvengti galimų susirėmimų po ankstesnių neramumų.

    Nors reikalavimai įvairiose šalyse skiriasi, bendra kryptis panaši: visuomenės spaudžia valdžią spręsti pajamų ir išlaidų disbalansą, o pensijų klausimas tampa vienu jautriausių dėl senėjančios Europos demografijos ir didėjančių biudžetų įsipareigojimų.

    Ekspertai pažymi, kad pensijų tvarumą lemia keli veiksniai: dirbančiųjų ir pensininkų santykis, atlyginimų augimas, produktyvumas ir migracijos srautai. Dėl to daugelyje šalių diskutuojama apie indeksavimo modelius, pensinio amžiaus politiką ir papildomo kaupimo vaidmenį, tačiau būtent tokios diskusijos dažnai ir išveda žmones į gatves.

  • „Volkswagen“ nori užšaldyti algas iki 2030-ųjų? Nutekinti planai kelia audrą darbuotojams

    Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ viduje aptariami kaštų mažinimo scenarijai sukėlė nerimą darbuotojams ir profesinėms sąjungoms. Darbuotojų atstovai, remdamiesi žiniasklaidoje cituojamais vidiniais dokumentais, teigia, kad svarstomas ilgalaikis darbo užmokesčio didinimo pristabdymas.

    Skelbiama, kad priemonės galėtų paliesti šimtus tūkstančių grupės darbuotojų skirtingose šalyse. Pats koncernas viešai tokių teiginių nepatvirtino, pabrėždamas, kad darbo kaštai paprastai aptariami derybose su socialiniais partneriais.

    Kas iš tiesų svarstoma?

    Pagal nutekintą informaciją, dalyje padalinių galėtų būti taikomas vadinamasis nulinio algų augimo principas, kai bazinis atlygis kurį laiką nebedidinamas. Tokia praktika įmonėse dažniausiai pristatoma kaip laikina priemonė, skirta stabilizuoti finansus ir suvaldyti sąnaudas.

    Darbuotojų atstovai akcentuoja, kad ilgesnis algų įšaldymas ypač jautrus, jei išlieka infliacija, nes reali perkamoji galia mažėja. Net ir nuosaikus kainų augimas per kelerius metus reikštų apčiuopiamą atlygio vertės kritimą, todėl profesinės sąjungos žada principingą pasipriešinimą.

    Poveikis gamykloms regione

    Diskusijos dėl atlygio politikos svarbios ir Vidurio Europai, kur „Volkswagen“ turi reikšmingus gamybos pajėgumus. Vien Lenkijoje su grupe siejamos gamyklos ir padaliniai yra tarp didesnių darbdavių pramonėje, todėl bet kokie sprendimai dėl algų ar priedų gali turėti platesnį socialinį efektą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus įgyvendinimas skirtingose šalyse priklauso nuo vietinių kolektyvinių sutarčių, darbo teisės ir derybų tradicijų. Net ir esant centrinei kaštų mažinimo krypčiai, vietos įmonių vadovai dažnai priversti ieškoti kompromisų su profesinėmis sąjungomis.

    Kodėl spaudimas didėja?

    Pastaraisiais metais Europos automobilių pramonė patiria dvigubą spaudimą: brangsta energija ir žaliavos, o kartu reikia milžiniškų investicijų į elektrifikaciją, programinę įrangą ir baterijų tiekimo grandines. Dėl to gamintojai ieško rezervų, o darbo kaštai tampa viena didžiausių eilutų balanse.

    Be to, rinka tampa vis konkurencingesnė, ypač elektromobilių segmente, kur kainų karai mažina pelningumą. Tokiose sąlygose koncernai dažniau peržiūri premijų sistemas, papildomas naudas ir darbuotojų skaičių, o algų augimas neretai tampa derybų objektu.

    Profesinės sąjungos primena, kad atlyginimų nustatymas nėra vienpusis administracinis sprendimas, o derybų rezultatas. „Darbo užmokesčio sąlygos turi būti sutariamos prie derybų stalo, o ne nuleidžiamos vienašaliais nurodymais“, – sakė darbuotojų atstovai.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar koncernas pateiks aiškią, oficialią poziciją ir kokius siūlymus pateiks derybose. Jei būtų siekiama griežtai įgyvendinti taupymo planą, analitikai neatmeta didesnės įtampos, protestų ar streikų rizikos, ypač ten, kur profesinės sąjungos tradiciškai turi didelę įtaką.

  • Profsąjungos įspėja: EU Inc įstatymas gali apeiti darbo teises ir pakeisti taisykles visoje ES

    Profsąjungos įspėja: EU Inc įstatymas gali apeiti darbo teises ir pakeisti taisykles visoje ES

    Šimtai profesinių sąjungų aktyvistų Briuselyje susirinko prie ES institucijų protestuoti prieš vadinamąjį EU Inc teisės aktą, kuriuo siekiama palengvinti ir atpiginti įmonių steigimą bei veiklą visoje Europos Sąjungoje. Protestą organizavusi Europos profesinių sąjungų konfederacija teigia, kad planuojamos taisyklės gali susilpninti nacionalinius darbo standartus.

    Pasak konfederacijos, projekte esą trūksta privalomų saugiklių, kurie užtikrintų kolektyvines darbuotojų teises, įskaitant kolektyvines derybas, profesinių sąjungų veiklą, darbuotojų informavimo ir konsultavimo mechanizmus. Profsąjungos baiminasi, kad įmonės galėtų rinktis joms palankiausią teisinį režimą, o tai skatintų socialinį dempingą.

    „Tekste nėra įpareigojančių nuostatų laikytis kolektyvinių darbo teisių, todėl realių apsaugos priemonių darbuotojams nematome“, – sakė Europos profesinių sąjungų konfederacija.

    Profsąjungos taip pat kritikuoja numatomas nuostatas dėl darbuotojų atstovavimo įmonių valdybose. Jų vertinimu, siūlomas modelis gali kelti grėsmę darbuotojų dalyvavimui priimant sprendimus ir sudaryti prielaidas restruktūrizacijoms, kurios susilpnintų kolektyvines garantijas.

    Skaitmeninė įmonė ir registracijos vieta

    Viena jautriausių temų protestuotojams tapo idėja kurti visiškai skaitmeninį įmonės gyvavimo ciklą. Profsąjungų vertinimu, toks modelis gali dar labiau atitolinti įmonių valdymą nuo realios darbo vietos, kurioje dirba darbuotojai, ir apsunkinti priežiūrą bei teisių gynimą.

    Diskusijas kaitina ir siūlymas dėl laisvesnio registruotos buveinės pasirinkimo, kai steigėjai galėtų pasirinkti valstybę, kurioje registruoja bendrovę, nebūtinai sutapatindami ją su faktine veiklos vieta. Verslo organizacijos tokį principą mato kaip priemonę mažinti administracinę naštą, tačiau profsąjungos įžvelgia riziką, kad tai leistų apeiti dalį nacionalinių taisyklių.

    Kodėl ES to siekia

    ES institucijos EU Inc iniciatyvą sieja su konkurencingumo didinimu ir bandymu sumažinti kliūtis įmonėms plėstis per sienas. Briuselis ne kartą pabrėžė, kad ES vidaus rinka išlieka fragmentuota, o skirtingos nacionalinės taisyklės ir procedūros brangina plėtrą bei apsunkina įmonių augimą.

    ES vadovai yra sutarę siekti, kad teisės aktas būtų galutinai parengtas iki metų pabaigos. Tuo pat metu politinėse derybose svarbiausiu klausimu tampa pusiausvyra: kaip supaprastinti įmonių veiklą, bet kartu išlaikyti aiškias ir privalomas garantijas darbuotojų teisėms bei socialiniams standartams.

  • Emerytūra nuo 50-ies? ZUS vadovas įspėja: stažinės pensijos atvertų kelią, bet kainuotų brangiai

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusijos apie vadinamąsias stažines pensijas, kai teisę į išmoką lemtų ne tik amžius, bet ir sukauptas darbo stažas. Politikai ir profsąjungos siūlo modelį, kuris kai kuriems darbuotojams leistų pasitraukti iš darbo gerokai anksčiau nei sulaukus įprasto pensinio amžiaus.

    Pagal 2024 metais kairiųjų pateiktas idėjas, teisė į stažinę pensiją galėtų atsirasti moterims po 35 metų darbo, o vyrams po 40 metų. Jei žmogus dirbti pradėtų būdamas 18 metų ir turėtų nenutrūkstamą karjerą, teorinė riba moterims siektų apie 53 metus, vyrams – apie 58 metus.

    Tačiau ZUS, Lenkijos socialinio draudimo įstaigos, vadovas Liwiuszas Laska pabrėžia, kad toks sprendimas būtų brangus ir keltų daug praktinių klausimų. Vienas jų – ar į reikiamą stažą būtų įskaičiuojami ir nedraudiminiai laikotarpiai, pavyzdžiui, studijos, nedarbo epizodai ar vaiko priežiūros pertraukos.

    „Ar tikrai bus daug žmonių, kurie būdami 50 metų jau turės 35 metų stažą ir bus sukaupę bent minimalią pensiją? ZUS gali tiksliai paskaičiuoti kiekvieną variantą, bet sprendimas priklauso politikams. Neabejotina, kad tai būtų brangus sprendimas“, – sakė Liwiuszas Laska.

    Kas siūloma ir kodėl tai jautru?

    Viešojoje erdvėje taip pat svarstoma galimybė sulyginti stažo ribas abiem lytims, pavyzdžiui, nustatant 35 ar 37 metų kartelę. Toks pakeitimas reikštų, kad į sistemą anksčiau ateitų daugiau naujų pensininkų, o mokėtojų skaičius tuo pat metu mažėtų.

    Finansinis poveikis susijęs ne tik su didesnėmis išlaidomis pensijoms, bet ir su darbo rinkos pasekmėmis: ankstesnis pasitraukimas iš darbo gali didinti darbuotojų trūkumą, ypač sektoriuose, kuriuose patirtis yra kritiškai svarbi. Kita vertus, šalininkai teigia, kad stažinės pensijos būtų socialiai teisingesnės tiems, kurie dirbti pradėjo labai anksti.

    Profsąjungų spaudimas tęsiasi

    Stažinių pensijų idėja Lenkijoje keliama ne pirmus metus: ją nuosekliai remia profsąjungos, ypač Solidarność ir OPZZ, kurios įvairiais laikotarpiais teikė ir pilietinius įstatymų projektus. Tema ne kartą grįžo ir į politinių pažadų darbotvarkę, tačiau iki šiol sprendimai stringa parlamente.

    Ankstesniais metais skirtingos politinės jėgos žadėjo judėti šia kryptimi, bet projektai nepasiekdavo galutinio balsavimo arba prarasdavo paramą keičiantis kadencijoms. Dabar, atsinaujinus diskusijai, didžiausias klausimas lieka tas pats: kaip suderinti socialinį jautrumą su sistemos tvarumu ir aiškiomis stažo skaičiavimo taisyklėmis.

  • Vokietijos gamybos kaštai spaudžia „Volkswagen“: daugiau užsakymų gali atitekti Poznanės gamyklai

    Gamybos mažinimas Vokietijoje

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad Europoje susidūrė su per dideliais gamybos pajėgumais ir dėl to ieško, kur mažinti apimtis bei kaštus. Koncerno vertinimu, vien Europoje pajėgumai viršija paklausą maždaug 500 000 automobilių per metus, todėl restruktūrizacija tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Didžiausias spaudimas tenka Vokietijos gamykloms, kuriose gamyba brangiausia. Koncernas signalizuoja, kad ateityje ne visoms Vokietijos vietovėms galės garantuoti naujų modelių gamybos paskyrimus, o tai didina riziką, jog dalis projektų bus perkelta į pigesnes Europos šalis.

    Kodėl dėmesys krypsta į Lenkiją?

    Pramonės analitikai ir Vokietijos žiniasklaida vis dažniau mini Čekiją, Slovakiją ir Poznanę kaip galimus naujų „Volkswagen“ projektų laimėtojus. Logika paprasta: mažesni darbo ir gamybos kaštai leidžia greičiau atkurti pelningumą, ypač kai rinka spaudžiama kainų konkurencijos ir lėtėjančios paklausos.

    Vienas dažniausiai aptariamų scenarijų yra naujo elektrinio komercinio automobilio, planuojamo apie 2028 metus, gamyba ne Vokietijoje, o Lenkijoje. Nors oficialių patvirtinimų dėl konkretaus modelio dar nėra, pati kryptis atitinka koncerno tikslą daugiau gaminti ten, kur bendra savikaina mažesnė.

    Skirtumą lemia darbo kaštai

    Kaštų skirtumus gerai iliustruoja Europos darbo sąnaudų statistika: vidutinė valandinė darbo kaina Europos Sąjungoje siekia apie 34,9 euro. Vokietijoje ji yra apie 45 eurai, kai Lenkijoje – apie 19,1 euro, o Čekijoje ir Slovakijoje – apie 19,8 euro.

    Toks atotrūkis reiškia, kad net ir nedideli gamybos perkėlimai ar naujų modelių „nominacijos“ gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą. Automobilių pramonėje, kur maržos dažnai matuojamos kelių procentų rėžiuose, tai tampa vienu svarbiausių argumentų renkantis vietą naujiems projektams.

    Mažiau modelių, paprastesnė komplektacija

    Be geografinių sprendimų, „Volkswagen“ planuoja mažinti ir produktų sudėtingumą. Koncernas kalba apie modelių skaičiaus sumažinimą maždaug perpus, o komplektacijų pasirinkimų karpymą iki 75 proc., vietoje jų siūlant aiškius komplektacijų paketus.

    Toks supaprastinimas turėtų mažinti tiekimo grandinių įvairovę, sandėliavimo poreikį ir surinkimo proceso sudėtingumą. Kaip pavyzdys nurodomos sėdynės: vietoje daugiau nei 2 300 variantų ateityje būtų paliekama apie 100, taip iš esmės mažinant gamybos klaidų ir logistikos kaštų riziką.

    Sprendimus lems politika ir akcininkai

    „Volkswagen“ atvejis išskirtinis tuo, kad sprendimų priėmimas Vokietijoje yra glaudžiai susijęs su profsąjungomis ir regionų įtaka. Priežiūros taryboje didelę dalį balsų turi darbuotojų atstovai ir Žemutinės Saksonijos žemė, todėl socialiniai argumentai čia dažnai konkuruoja su grynai ekonominiu efektyvumu.

    Vis dėlto, kai kaštai pradeda stipriau spausti akcininkų interesus, didėja tikimybė, kad į pirmą planą bus keliami grąžos ir konkurencingumo tikslai. Tokiu atveju sprendimai dėl gamybos geografijos gali būti dar labiau nukreipti į pigesnes Europos vietas, tarp jų ir Lenkiją.

  • Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunija rizikuoja netekti mažiausiai 770 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, nes šalies pagrindinės politinės jėgos laiku nesutarė dėl viešojo sektoriaus atlyginimų reformos. Šis žingsnis buvo viena esminių sąlygų, susietų su Nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.

    Pagal ES institucijose nurodomą informaciją, praleistas terminas reiškia, kad suma bus išskaičiuota iš dar Rumunijai priklausančių maždaug 8,44 mlrd. eurų. Tai sudaro apie 40 proc. viso 21,41 mlrd. eurų vertės šalies gaivinimo paketo, skirto investicijoms ir reformoms po pandemijos.

    Kas nutiko ir kas spręs

    Reformos priėmimo terminas baigėsi rugpjūčio 31 dieną, tačiau kompromisas dėl naujo viešojo sektoriaus atlyginimų įstatymo taip ir nebuvo pasiektas. Galutinį finansinės korekcijos dydį Europos Komisija turėtų nustatyti vertindama Rumunijos galutinį mokėjimo prašymą, kurį šalis turi pateikti iki rugsėjo pabaigos.

    Viešojo sektoriaus atlyginimų reformos neįgyvendinimas įvardijamas kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios Rumunijai mažinamas finansavimas. Kartu minima, kad neįvykdyti ir kai kurie kiti mažesni tikslai, tarp jų ir su dekarbonizacija susiję įsipareigojimai.

    „Tai sudėtinga tema, turinti didelių socialinių ir ekonominių pasekmių, o sprendimus teko derinti esant milžiniškam laiko spaudimui“, – sakė Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Profsąjungų spaudimas ir protestai

    Siūlomai reformai griežtai priešinasi Rumunijos profesinės sąjungos, teigdamos, kad daliai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai galėtų mažėti. Taip pat kritikuota ir numatyta indeksavimo pagal infliaciją logika, kuri, pasak profsąjungų, nekompensuotų realių pragyvenimo išlaidų.

    Įtampa išsiliejo ir į gatves: rugpjūčio 25 dieną kelių federacijų atstovai protestavo prie Darbo ministerijos. Jie reikalavo didesnio minimalaus atlyginimo ir kolektyvinių derybų atnaujinimo.

    Koalicijos griūtis ir naujos rizikos

    Politinis ginčas virto kaltinimų grandine tarp buvusios valdančiosios koalicijos partnerių. Laikinasis darbo ministras Dragoșas Pîslaru kaltino Socialdemokratų partiją blokavus reformą ir žadėjus profsąjungoms tai, ko esą neleidžia šalies finansinės galimybės.

    Socialdemokratai šiuos kaltinimus atmetė ir atsakomybę permetė Nacionalinei liberalų partijai bei buvusiam ministrui pirmininkui Ilie Bolojanui, teigdami, kad įstatymo projektas buvo derinamas uždarai ir nesugebėta susitarti su socialiniais partneriais. Bolozano vyriausybė žlugo gegužę po nepasitikėjimo balsavimo, kurį parėmė socialdemokratai ir kraštutinių dešiniųjų Aljansas už rumunų vienybę.

    Europos lėšų tema Rumunijoje kaista ir dėl kitų teisėkūros sprendimų, susijusių su interesų konfliktais viešajame sektoriuje. Nors atitinkamas vadinamasis integralumo įstatymas priimtas laiku, Europos Komisija dar gali vertinti, ar jo taikymas atitinka teisinės valstybės principus, o neigiama išvada reikštų papildomą riziką įšaldyti dalį mokėjimų.

    ES gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė lėšas sieja su konkrečiais rodikliais ir reformomis, todėl politiniai vėlavimai tiesiogiai virsta finansinėmis pasekmėmis. Rumunijos atvejis tampa dar vienu priminimu, kad politinis nestabilumas ir neapibrėžtumas gali kainuoti šimtus milijonų eurų, net jei didžioji dalis investicijų planų formaliai jau patvirtinta.

  • „Volkswagen“ darbuotojai pratrūko: vadovų komunikacija dėl atleidimų vadinama katastrofiška

    „Volkswagen“ darbuotojai pratrūko: vadovų komunikacija dėl atleidimų vadinama katastrofiška

    Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ darbuotojai viešai išliejo nepasitenkinimą įmonės vadovų komunikacija, kai grupėje vis garsiau kalbama apie galimus tolesnius atleidimus ir kelių gamyklų ateitį. Darbuotojų atstovų tarybos inicijuotoje nuotaikų apklausoje pagrindiniu priekaištu tapo tai, kaip vadovybė aiškina situaciją ir planus.

    Darbuotojai per įmonės intranetą galėjo pateikti klausimus bei lūkesčius generaliniam direktoriui Oliveriui Blumei ir valdybai. Pasak žiniasklaidoje cituojamų apklausos rezultatų, komunikacija buvo įvertinta kaip didžiausia problema, aplenkusi net nerimą dėl darbo vietų saugumo ar galimų gamyklų uždarymų.

    „Žmonės ir jų šeimos palikti nežinioje ir baimėje“, – sakė darbuotojų atstovai, komentuodami, kad aiškumo trūkumas kelia įtampą bendruomenėse, kur gamyklos yra vieni didžiausių darbdavių.

    Įtampą turėtų mažinti šią savaitę pradedamas vadovybės susitikimų turas po „Volkswagen“ padalinius. Pirmasis neeilinis susitikimas numatytas Wolfsburge rugpjūčio 25 dieną, vėliau planuojami susitikimai Emdene, Zwickau, Braunšveige, o turas turėtų baigtis Hanoveryje rugpjūčio 31 dieną.

    Kas spaudžia „Volkswagen“?

    „Volkswagen“ ieško gilesnio sąnaudų mažinimo, nes automobilių pramonę slegia keli veiksniai vienu metu. Europoje juntama silpnesnė paklausa, aštrėja konkurencija iš Kinijos gamintojų, o prekybos politika, įskaitant tarifus, didina neapibrėžtumą dėl eksporto ir tiekimo grandinių.

    Pats Oliveris Blume intranete įspėjo, kad padėtis yra daugiau nei kritinė, ir pabrėžė poreikį uždirbti pakankamai, kad ilgainiui būtų galima finansuoti naujas technologijas, produktus ir užtikrinti gamyklų ateitį. Bendrovė skelbė, kad pirmąjį pusmetį veiklos rezultatas smuko 11,6 proc. iki 5,9 mlrd. eurų, o veiklos marža mažėjo nuo 4,2 proc. iki 3,8 proc.

    Atleidimai ir gamyklų klausimas

    Žiniasklaidoje ir darbuotojų atstovų aplinkoje aptariama, kad grupėje jau sutarta dėl maždaug 50 000 darbo vietų mažinimo per skirtingus prekės ženklus. Tačiau viešai buvo svarstoma, jog papildomai gali tekti mažinti dar iki 50 000 pozicijų, o tokios kalbos ypač jautrios regionams, kuriuose gamyklos formuoja vietos ekonomiką.

    Neapibrėžtumas siejamas ir su keliomis Vokietijos gamyklomis, tarp jų Emdene ir Zwickau veikiančiais „Volkswagen“ padaliniais, „Volkswagen Commercial Vehicles“ gamykla Hanoveryje bei „Audi“ gamykla Neckarsulme. Įmonės priežiūros taryba toliau svarsto pertvarkos scenarijus, o profsąjungos reikalauja daugiau skaidrumo ir aiškių atsakymų, kas laukia darbuotojų.

    Platesnė Vokietijos pramonės dilema

    Situacija „Volkswagen“ grupėje atspindi platesnius iššūkius Vokietijos automobilių sektoriui: gamybos kaštai Europoje išlieka aukšti, o perėjimas prie elektromobilumo ir programinės įrangos sprendimų reikalauja milžiniškų investicijų. Konkurencija su Kinijos gamintojais spaudžia kainas, o tai verčia tradicinius gamintojus vienu metu ir investuoti, ir griežtinti kaštų kontrolę.

    Šiame kontekste darbuotojų keliami priekaištai dėl komunikacijos tampa ne tik vidine žmogiškųjų išteklių problema, bet ir svarbiu rizikos veiksniu pačiai pertvarkai. Jei vadovybė nesugebės aiškiai pagrįsti sprendimų, įmonė gali susidurti su didesne socialine įtampa, lėtesniu pokyčių įgyvendinimu ir papildomais reputaciniais nuostoliais.

  • JSW priklausančioje Knurów–Szczygłowice kasykloje trūksta žmonių: profsąjungos įspėja dėl saugos

    Lenkijoje profsąjungos, atstovaujančios JSW grupei priklausančios Knurów–Szczygłowice kasyklos darbuotojams, kreipėsi į bendrovės vadovybę dėl augančio darbuotojų trūkumo. Jų teigimu, situacija vis labiau dezorganizuoja padalinių darbą ir didina rizikas kasdienėse pamainose.

    Didžiausias spaudimas, anot profsąjungų, jaučiamas Knurów padalinyje, kuriame darbuotojų skaičius mažėja sparčiau nei didesniuose objektuose. Problemą dar labiau gilina išėjimai į kalnakasių atostogas, vienkartines išmokas bei pensiją, nes taip prarandama labiausiai patyrusi grandis.

    „Jeigu nepapildysime įgulos, mūsų laukia katastrofa. Didžiausia drama bręsta meistrų ir aukštesnės priežiūros grandyje, kur amžiaus vidurkis labai aukštas“, – sakė „Solidarumo“ atstovas Piotras Ryba.

    Pasak jo, dviejų gavybos frontų kasykloje visas technologinis procesas turi būti pilnai sukomplektuotas žmonėmis, o 100, 200 ar 300 darbuotojų netektis tiesiogiai atsiliepia saugiam darbui. Profsąjungos ragina rasti būdų papildyti komandą, nes priešingu atveju gali išaugti incidentų tikimybė.

    Darbuotojų atstovai taip pat įspėja apie galimą naują išėjimų bangą, jei bus tęsiamos ar plečiamos kompensacijų schemos. Jie pabrėžia, kad personalo planavimas turėjo iš anksto įvertinti artėjančias pensijas ir priešpensines išmokas, tačiau realių veiksmų, jų nuomone, imtasi per vėlai.

    Tekste minima ir platesnė strateginė kryptis: svarstomas Šiaurės gavybos centro kūrimas, kuris apjungtų Knurów–Szczygłowice ir Budryk kasyklas. Profsąjungų atstovai tikisi, kad toks valdymo modelis padėtų stabilizuoti darbus, geriau paskirstyti išteklius ir planuoti pamainas.

    Kontekstas – koksuojamosios anglies reikšmė pramonei. Ši žaliava yra viena esminių plieno gamyboje, todėl bet kokie sutrikimai tiekimo grandinėje ar gavybos apimčių kritimas turi poveikį platesniam regiono pramonės ciklui, ypač kai Europos įmonės siekia mažinti priklausomybę nuo importo.

  • Masiniai išėjimai iš JSW kelia chaosą kasyklose: profsąjungos reikalauja Balczuno atsiprašymo

    Lenkijos anglies bendrovėje Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) įsibėgėję darbuotojų pasitraukimai pradeda tiesiogiai smogti kasdieniam kasyklų darbui. Nors valdžios atstovai viešai tvirtina, kad padėtį stabilizuojančios priemonės veikia, profsąjungos perspėja apie realias spragas pamainose ir riziką sustabdyti svarbiausius procesus.

    Apie situaciją kalbėta parlamentinėje energetikos bei energetinės ir kasybos transformacijos grupėje, kur Energetikos ministerijos atstovas Tomaszas Stecas pristatė, kaip juda darbuotojų pasitraukimui skirti mechanizmai. Esminė žinutė – lėšos išmokoms ir vadinamiesiems kasybininkų atostogų paketams yra užtikrintos, o pati priemonė įvardyta kaip veiksminga.

    Pagal JSW sudarytus susitarimus vienkartinės piniginės išeitinės numatytos 1 156 darbuotojams, o kasybininkų atostogų schema šiemet apimtų 3 092 žmones. Iki liepos 15 dienos ja jau buvo pasinaudoję 1 314 darbuotojų. Bendrai skelbiama, kad iš šių priemonių, reiškiančių išėjimą iš įmonės, gali pasinaudoti 4 248 žmonės, tai yra apie 20 proc. JSW darbuotojų.

    Tačiau profsąjungos tikina, kad skaičiai popieriuje neatspindi to, kas vyksta cechuose ir šachtose. Związku Zawodowego „Jedność“ atstovas Oskaras Karwackis teigė, kad jau dabar matomas personalo trūkumas kertinėse pozicijose, o grafikus sudaryti darosi vis sunkiau.

    „Jau matome išėjimų pasekmes. Nebepajėgiame uždengti darbų – trūksta žmonių konkrečiose pareigose“, – sakė Oskaras Karwackis.

    Pasak jo, jautriausia vieta – anglies mechaninio apdorojimo grandis, kur atlyginimai, profsąjungų vertinimu, priartėję prie žemesnių rinkos ribų. Ši grandis iki šiol rėmėsi ir susijusios struktūros JSW Szkolenie i Górnictwo darbuotojais, tačiau ir jie, profsąjungų teigimu, ima masiškai teikti prašymus išeiti, nes yra paklausūs specialistai: suvirintojai, elektrikai, darbuotojai su įrangos valdymo kvalifikacijomis.

    Profsąjungos akcentuoja, kad apdorojimo įrenginių sustabdymas praktiškai reiškia visos kasyklos veiklos paralyžių, nes be šio etapo užstringa visas gamybos ciklas. Dėl to keliamas klausimas, ar įmonės vadovybė pakankamai greitai reaguoja į personalo nutekėjimo pasekmes, kai oficialiai akcentuojamas programų efektyvumas.

    Kaip galimą sprendimą darbuotojų atstovai siūlo keisti darbo organizavimą ir pereiti prie trijų pamainų režimo vietoje keturių. Jie primena, kad panašus modelis buvo taikytas per COVID-19 laikotarpį, kai dalis darbuotojų negalėjo dirbti dėl izoliacijos, o tuomet, profsąjungų vertinimu, pavyko pasiekti labai aukštus dienos gavybos rodiklius.

    Įtampa persikelia ir į politinį lygmenį. Profsąjungos reikalauja paaiškinimų ir atsiprašymo iš valstybės turto ministro Wojciecho Balczuno dėl jo viešų pasisakymų apie JSW, įskaitant teiginius apie valstybės dopinguojamas išlaidas bei palyginimus, kad anglies gavybos kaštai JSW esą kelis kartus didesni nei kitose šalyse.

    „Mes tikimės atsiprašymo už žodžius, kad valstybė moka vien tam, jog kalnakasiai ten tiesiog būtų“, – sakė Oskaras Karwackis.

    Dar vienas neatsakytas klausimas, kurį kelia darbuotojų atstovai, – ar JSW atžvilgiu nėra pradėtos restruktūrizavimo procedūros, apie kurias, jų teigimu, akcininkai nėra informuoti per biržinius pranešimus. Taip pat minimi ir neaiškumai dėl galimų įmonės vadovybės kontaktų su administratoriumi, apie kuriuos, pasak profsąjungų, viešos informacijos trūksta.

    JSW atvejis išryškina platesnę tendenciją, su kuria susiduria tradicinės pramonės įmonės Europoje: net ir turint finansuojamas socialines programas, staigus patyrusių darbuotojų pasitraukimas gali sukelti kompetencijų spragą. Kai rinka už kvalifikuotą darbą siūlo kelis kartus didesnį atlygį, vien išmokomis pagrįstos schemos ne visada užtikrina sklandų kritinių grandžių veikimą.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, ar JSW vadovybei pavyks suderinti socialinių programų vykdymą su realiu veiklos tęstinumu kasyklose. Profsąjungos signalizuoja, kad be greitų organizacinių sprendimų ir atlygio politikos peržiūros net ir „sėkmingai“ įgyvendinamos priemonės gali atsisukti prieš pačią įmonę.