CP v2

Tag: Profsąjungos

  • Belgijos streikai sustabdo Šarlerua oro uosto darbą: antradienį atšaukiami visi skrydžiai

    Belgijos streikai sustabdo Šarlerua oro uosto darbą: antradienį atšaukiami visi skrydžiai

    Belgijoje planuojami nacionaliniai profsąjungų protestai antradienį paralyžiuos Briuselio Pietų Šarlerua oro uosto darbą: oro uostas paskelbė, kad tą dieną nevyks nei išvykimai, nei atvykimai. Sprendimas grindžiamas numatomu dideliu darbuotojų trūkumu ir su tuo susijusiomis saugos rizikomis.

    Šarlerua oro uostas yra antras pagal užimtumą šalyje ir svarbus tarptautinių, ypač pigių skrydžių, mazgas. Dėl to sutrikimai palies ne tik keliautojus iš Belgijos, bet ir tranzitą planuojančius keleivius iš kaimyninių valstybių.

    Kas skelbiama apie atšaukimus?

    Oro uosto administracija nurodo, kad keleiviai, kurių skrydžiai bus atšaukti, turėtų sulaukti savo oro linijų pranešimų dėl alternatyvų. Dažniausiai tai būna perregistravimas į kitą reisą arba pinigų grąžinimas, priklausomai nuo bilieto taisyklių ir realių galimybių tą dieną pasiūlyti skrydį iš kito oro uosto.

    „Apgailestaujame dėl šio nacionalinio streiko poveikio keleivių kelionių planams ir atsiprašome už nepatogumus“, – teigiama oro uosto pranešime.

    Praktikoje tokiose situacijose keliautojams rekomenduojama nelaukti iki paskutinės minutės ir patiems pasitikrinti skrydžio būseną oro linijų savitarnos sistemoje. Taip pat verta įvertinti, ar maršrutą galima pakeisti išvykstant per kitą regiono oro uostą, tačiau sprendimą paprastai turi patvirtinti vežėjas.

    Protestai palies ir Briuselį

    Sutrikimų tikimasi ne vien Šarlerua oro uoste. Belgijos pagrindinis tarptautinis oro uostas Briuselyje taip pat perspėjo apie galimus veiklos apribojimus, o dalis skrydžių gali būti atšaukta siekiant užtikrinti saugų aptarnavimą ir sumažinti eiles.

    Oro uostų darbo ritmą streikų dienomis lemia ne tik antžeminio aptarnavimo ar saugumo patikros pajėgumai, bet ir bendra grandinė: nuo bagažo tvarkymo iki lėktuvų aptarnavimo perone. Jei sutrinka bent viena grandis, oro uostai dažnai mažina tvarkaraščius iš anksto, kad likę reisai vyktų valdomomis sąlygomis.

    Kodėl rengiami streikai?

    Streiko akcijas rengia kelios didžiosios Belgijos profsąjungos, protestuojančios prieš valdžios siūlomas ekonomines reformas. Tarp keliamų klausimų minimos pensijų sistemos kryptis, darbo sąlygos, atlygio apsauga infliacijos sąlygomis ir platesnės mokestinės politikos pokyčiai.

    Protestai sostinėje numatyti ryte ir turėtų baigtis apie 14 valandą vietos laiku. Tokie masiniai renginiai tradiciškai didina riziką, kad sutriks ne tik aviacijos, bet ir miesto mobilumas bei dalis viešųjų paslaugų.

    Apie galimus pokyčius perspėja ir Briuselio viešojo transporto operatorius STIB/MIVB, valdantis metro, tramvajų ir autobusų tinklą. Bendrovė tikisi užtikrinti bent dalinį susisiekimą, tačiau keleiviams pataria iš anksto planuoti alternatyvas, jei tai įmanoma.

  • Lenkijos anglių sektorius įspėja apie chaosą: profsąjungos spaudžia valdžią skubiai tartis

    Lenkijos anglių sektorius įspėja apie chaosą: profsąjungos spaudžia valdžią skubiai tartis

    Lenkijos anglių kasybos sektoriuje auga įtampa dėl valstybės paramos ateities, o profsąjungos ragina derybas pradėti nedelsiant. Daugiausia dėmesio skiriama bendrovei „Polska Grupa Górnicza“ (PGG), kuri, profsąjungų teigimu, be aiškaus finansavimo plano rizikuoja prarasti stabilumą.

    PGG profsąjungos kreipėsi į Energetikos viceministrą Marianą Zmarzly prašydamos kuo greičiau inicijuoti pokalbius dėl finansavimo modelio ateinantiems metams ir vėlesniam laikotarpiui. Jos pabrėžia, kad sprendimus būtina priimti iš anksto, nelaukiant paskutinės minutės.

    „Nenorime visko palikti paskutinei akimirkai, todėl jau dabar inicijavome pokalbius dėl PGG finansavimo 2027 metais. Kartu laukiame sprendimų dėl finansavimo iki šių metų pabaigos“, – sakė PGG NSZZ „Solidarność“ įmonės koordinacinės organizacijos vadovas Bogusławas Hutekas.

    PGG nuostoliai ir paramos klausimas

    Šių metų pradžioje buvo viešai aptariamos prognozės, kad PGG 2025 metais gali patirti apie 1 150 000 000 eurų grynąjį nuostolį, nors anglies pardavimo pajamos siektų maždaug 1 630 000 000 eurų. Tokie skaičiai rodo struktūrinę problemą: sąnaudos ir įsipareigojimai viršija pajamas net ir esant reikšmingam pardavimų mastui.

    Tekste minima, kad bendrovė jau pasinaudojo apie 1 380 000 000 eurų viešosios pagalbos priemonėmis, įskaitant ankstesniais laikotarpiais numatytas ir nepanaudotas lėšas. Valstybės parama anglių sektoriuje siejama su teisės aktais, numatančiais dotacijas pajėgumų mažinimui, kai prioritetu tampa ne plėtra, o kontroliuojamas veiklos traukimas.

    Pagal šią logiką parama nukreipiama į kasybos pajėgumų mažinimą, o ne į ilgalaikį konkurencingumo didinimą. Tokia schema paprastai apima tiesiogines dotacijas ir kapitalo stiprinimą, kai įmonėms suteikiamos priemonės išlaikyti likvidumą vykdant uždarymo ar mažinimo planus.

    Profsąjungos: be sprendimų stringa ir algų tvarka

    Profsąjungos tvirtina, kad PGG tvyrantis neapibrėžtumas trukdo spręsti kasdienius valdymo klausimus, įskaitant vieningos darbo užmokesčio tvarkos derinimą. Jų argumentas paprastas: jei neaišku, koks bus kitų metų biudžetas ir paramos apimtis, sudėtinga įsipareigoti dėl atlygio taisyklių.

    „Sunku kalbėti apie atlyginimų reglamentą, jei nežinome, kokiu biudžetu disponuos įmonė“, – sakė Bogusławas Hutekas.

    Profsąjungos taip pat kritikuoja vėlyvą reguliavimo sprendimų įsigaliojimą ir tai, kad, jų vertinimu, trūksta aiškių finansavimo taisyklių, susietų su 2021 metais pasirašyta socialine sutartimi. Dėl šios priežasties jos situaciją apibūdina kaip chaotišką ir keliančią riziką tiek įmonių planavimui, tiek darbuotojų saugumui.

    Darbuotojų mažinimas ir socialinės garantijos

    Energetikos ministerija deklaruoja, kad įgyvendina atnaujintas anglių sektoriaus taisykles, kurios esą leidžia nuosekliai vykdyti socialinėje sutartyje numatytus tikslus. Tuo pat metu PGG vadovybė buvo numačiusi reikšmingą darbuotojų skaičiaus mažėjimą.

    Skaičiuota, kad bendrovė, kurioje dirba apie 35 000 žmonių, šiemet galėtų sumažinti darbuotojų skaičių maždaug 5 000. Iš jų apie 3 600 darbuotojų galėtų pasinaudoti valstybės biudžeto finansuojamomis socialinėmis priemonėmis, kurios paprastai apima ankstyvesnio pasitraukimo iš darbo mechanizmus ar kitas kompensacijas.

    Ši situacija atspindi platesnę Europos energetikos transformacijos kryptį: anglies sektorius vis dažniau susiduria su spaudimu mažinti apimtis, o valstybės vaidmuo tampa dvejopas. Viena vertus, siekiama užtikrinti socialinį stabilumą regionuose, kita vertus, būtina suderinti paramą su konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklėmis.

  • PGG finansinė duobė gilėja: profsąjungos prašo viceministro skubių derybų dėl 2027 metų paramos

    Lenkijos didžiausia anglies kasybos bendrovė Polska Grupa Górnicza (PGG) susiduria su rimtais finansiniais iššūkiais, o darbuotojų atstovai ragina valdžią nedelsti. Profsąjungos kreipėsi į energetikos viceministrą Marianą Zmarzly prašydamos kuo greičiau pradėti derybas dėl bendrovės rėmimo kitais metais.

    Pasak profsąjungų, įmonėje didėja neapibrėžtumas, nes darbuotojai ir vadovybė iki šiol neturi aiškių taisyklių, kaip PGG veiks ateinančiu laikotarpiu. Pabrėžiama, kad delsimas priimti sprendimus apsunkina ne tik kasdienį planavimą, bet ir ilgalaikius įsipareigojimus.

    Kas kelia įtampą PGG viduje

    Darbuotojų atstovų teigimu, dabartinę sumaištį didina išoriniai veiksniai: vėluojantys sprendimai dėl sektoriaus veikimą apibrėžiančių taisyklių ir nepakankamai aiškus finansavimo modelis. Profsąjungos nurodo, kad be konkrečių sprendimų dėl lėšų kiti procesai įmonėje tampa sunkiai įgyvendinami.

    Po balandžio 20 dieną vykusio socialinių partnerių ir valdžios atstovų susitikimo profsąjungos tikisi, kad derybos bus pradėtos be vilkinimo. Dokumentą pasirašė dešimties skirtingų profsąjunginių organizacijų lyderiai, taip demonstruodami vieningą poziciją.

    Finansavimas siejamas ir su atlyginimų taisyklėmis

    Profsąjungos akcentuoja, kad sprendimas dėl finansavimo reikalingas ne vien dėl bendrovės likvidumo. Jis tiesiogiai veikia ir derybas dėl vieningo atlygio bei darbo apmokėjimo reguliavimo.

    „Nenorime visko palikti paskutinei minutei, todėl jau dabar inicijavome pokalbį apie PGG finansavimą 2027 metais“, – sakė kasybos profsąjungos „Solidarumas“ vadovas Bogusławas Hutekas.

    „Kol nėra sprendimo dėl lėšų PGG, kyla daug kitų komplikacijų, įskaitant sunkumus tęsiant pokalbius dėl vieningo atlyginimų reglamento. Sunku derėtis dėl atlygio taisyklių, jei nežinome, kokį biudžetą turės bendrovė“, – pridūrė jis.

    Platesnis kontekstas: anglies vaidmuo ir politiniai sprendimai

    PGG yra pagrindinis anglies tiekėjas Lenkijos vidaus rinkai, ypač energetikos sektoriui, todėl jos stabilumas svarbus ne tik darbuotojams, bet ir visai tiekimo grandinei. Energetikos politikoje anglis tebėra jautrus klausimas, o paramos modeliai kasybai tiesiogiai priklauso nuo valdžios sprendimų, teisinių mechanizmų ir planuojamos sektoriaus transformacijos tempo.

    Profsąjungų žinutė aiški: kuo ilgiau bus delsiama apsibrėžti finansavimo taisykles, tuo daugiau rizikų atsiras tiek įmonės veiklai, tiek socialiniam dialogui. Artimiausi mėnesiai, profsąjungų vertinimu, turėtų parodyti, ar valdžia pasirengusi pereiti nuo deklaracijų prie konkrečių susitarimų.

  • Belgijos pašto streikas tęsiasi jau 5 savaites: 16 mln vėluojančių laiškų ir 15 mln eurų nuostolis

    Belgijos pašto streikas tęsiasi jau 5 savaites: 16 mln vėluojančių laiškų ir 15 mln eurų nuostolis

    Streikas jau kainuoja milijonus

    Belgijoje valstybės pašto operatorių valdanti grupė „bpost“ skelbia, kad nuo kovo pabaigos besitęsiantis streikas jau atnešė apie 15 mln eurų nuostolį. Bendrovė šią sumą sieja su pelningumo rodikliu EBIT ir prarastomis pajamomis, kai dalis siuntų nukeliavo konkurentams.

    Įmonė taip pat perspėja, kad realus finansinis smūgis gali išryškėti vėliau. Pasak vadovybės, dalis streiko padarinių pilniau atsispindės antrojo 2026 metų ketvirčio rezultatuose, kai bus suskaičiuoti ilgalaikių vėlavimų kaštai.

    16 mln laiškų ir 700 tūkst. siuntų

    Per kelias savaites susikaupė didžiulė nepristatytų siuntų eilė. „bpost“ nurodo, kad pristatyti dar reikia apie 16 mln vėluojančių laiškų ir maždaug 700 000 siuntų, o situaciją paaštrino streikuojančių darbuotojų veiksmai, riboję patekimą į rūšiavimo centrus.

    Didžiausi trikdžiai fiksuoti Briuselyje ir Valonijoje, kur vėlavimai išliko ilgiausiai. Įmonė teigia, kad Flandrijoje darbas beveik grįžo į įprastas vėžes, o sostinėje bei Valonijoje operacijos taip pat atnaujintos, tačiau vėlavimai vis dar juntami.

    Kodėl sustojo paštas?

    Streikas kilo dėl „bpost“ restruktūrizavimo plano, kuriuo numatoma perkelti tūkstančius darbuotojų iš tradicinių laiškų maršrutų į siuntų pristatymą. Taip pat siūloma darbo pradžios laiką pastumti maždaug dviem valandomis, kad pajėgos labiau atitiktų augančius siuntų srautus.

    Profsąjungos kritikuoja planą, teigdamos, kad jis gali bloginti darbo sąlygas ir didinti nesaugumo jausmą dėl darbo vietų. Derybos su socialiniais partneriais, bendrovės teigimu, turėtų būti tęsiamos, nes iki šiol kompromiso rasti nepavyko.

    „bpost“ pripažįsta, kad streikas kainuoja ne tik prarastas siuntas, bet ir papildomas išlaidas: baudas už neįvykdytus įsipareigojimus bei resursus, reikalingus susikaupusioms siuntoms išskirstyti. Trikdžiai palietė ir oficialių dokumentų judėjimą, o tai daliai įmonių apsunkino kasdienes procedūras, pavyzdžiui, susijusias su leidimais dirbti.

    Bendrovė taip pat įspėja, kad pristatymų paspartinti nepavyks, o siuntų atsiėmimo iš rūšiavimo centrų savarankiškai galimybės nenumatytos. Dalis klientų susidūrė ir su tuo, kad siuntų sekimo informacija nebeveikia, nes įprasti sekimo terminai buvo viršyti, todėl bendrovė atsiprašė už patiriamus nepatogumus.