CP v2

Tag: Programinė įranga

  • „Boeing“ rado B 737 MAX programinės įrangos klaidą: ji gali išjungti autopilotą tūpimo metu

    Kas nustatyta B 737 MAX lėktuvuose

    „Boeing“ informavo oro linijas, eksploatuojančias B 737 MAX, apie aptiktą programinės įrangos klaidą, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali išjungti autopiloto funkciją. Gamintojo teigimu, tai gali nutikti pakartotinai bandant leistis, kai skrydžių valdymas nukreipia lėktuvą į kitą aerodromą ar pakeistą tūpimo schemą.

    Toks scenarijus reikštų, kad įgulai tektų pereiti prie rankinio pilotavimo ir iš naujo stabilizuoti priartėjimą. Aviacijoje tai laikoma valdoma situacija, tačiau ji gali padidinti darbo krūvį kabinoje pačiu jautriausiu skrydžio etapu.

    FAA vertinimas ir veiksmai

    „Boeing“ nurodė, kad aptikta problema, gamintojo vertinimu, neturėtų sukelti didelės rizikos skrydžių saugai. Vis dėlto JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) laikosi griežtesnės pozicijos ir pareikalavo, kad būtų atlikta privaloma programinės įrangos patikra.

    Toks žingsnis atspindi pastaraisiais metais sugriežtėjusią priežiūros praktiką, kai reguliuotojai ypač jautriai vertina bet kokius automatizuotų skrydžio valdymo sistemų sutrikimus. Po ankstesnių incidentų 737 MAX programinės įrangos ir sertifikavimo klausimai tapo viena labiausiai tikrinamų sričių.

    Oro linijų prašymai dėl naujų lėktuvų

    Pranešime taip pat nurodoma, kad naujų B 737 MAX lėktuvų gavėjai, įskaitant United Airlines ir Southwest Airlines, kreipėsi į „Boeing“ dėl pristatymų su galimu trūkumu. Oro bendrovės paprašė, kad nauji orlaiviai nebūtų perduodami su minėta programinės įrangos klaida.

    Kaip alternatyvą vežėjai siūlo laikinai diegti ankstesnes programinės įrangos versijas, kol bus pritaikytas galutinis pataisymas. Tokia praktika aviacijoje nėra neįprasta, kai programinė įranga koreguojama etapais, o prioritetas teikiamas nuspėjamam sistemos elgesiui realiomis eksploatacijos sąlygomis.

  • „Bending Spoons“ perka „Miro“ už 1,7 mlrd. eurų: ką tai reiškia DI darbo erdvių rinkai

    Italijos technologijų grupė „Bending Spoons“ pasirašė galutinį susitarimą įsigyti bendradarbiavimo ir DI sprendimais paremtą darbo erdvę „Miro“. Sandoris vertinamas 1,7 mlrd. eurų ir, kaip skelbiama, bus vykdomas atsiskaitant grynaisiais.

    Pagal susitarimo sąlygas „Bending Spoons“ ketina įsigyti 100 proc. „Miro“ akcijų. Sandoriui dar reikės įprastų užbaigimo sąlygų įvykdymo ir reguliuotojų patvirtinimų, todėl iki sandorio uždarymo abi bendrovės veiks savarankiškai.

    Sandorio mastas ir terminai

    Įsigijimo užbaigimo laukiama 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tokiuose sandoriuose pagrindiniai žingsniai paprastai apima konkurencijos ir kitus reguliacinius vertinimus, ypač kai kalbama apie plačiai versle naudojamas platformas ir dideles vartotojų bazes.

    „Miro“ pastaraisiais metais įtvirtino pozicijas kaip vizualaus bendradarbiavimo platforma, kurią organizacijos naudoja projektų planavimui, idėjų generavimui ir komandiniam darbui. Bendrovė taip pat pabrėžia DI kryptį, kuri tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių darbo įrankių rinkoje.

    Ką pabrėžia „Bending Spoons“

    „Bending Spoons“ vadovas Luca Ferrari teigia, kad po sandorio uždarymo planuojama reikšmingai investuoti į tai, ką klientai labiausiai vertina: našumą, patikimumą ir funkcijas, reikalingas kritiniam komandiniam darbui. Bendrovė akcentuoja ilgalaikį valdymą, o ne trumpalaikį aktyvo perpardavimą.

    „Mums didelė garbė ir atsakomybė priimti produktą, kurį daugiau nei 250 000 organizacijų yra integravusios į savo darbo procesus“, – sakė Luca Ferrari.

    „Bending Spoons“ yra žinoma kaip įsigijimų strategiją agresyviai vykdanti grupė, kuri perka gerai atpažįstamus skaitmeninius produktus, juos pertvarko ir optimizuoja veiklą, pasitelkdama automatizavimą ir DI. Toks modelis reiškia, kad po įsigijimo dažnai peržiūrimi kaštai, produktų planai ir monetizacijos strategija.

    „Miro“ pozicija ir augimo argumentai

    „Miro“ vadovas Andrey Khusid pabrėžia, kad įrankis pradėtas kurti prieš penkiolika metų kaip vieta komandoms mąstyti kartu, o dabar tapo DI pirmumo principu grįsta darbo erdve. Jo teigimu, platforma turi beveik 4 mln. mokančių naudotojų ir klientų įvairiuose sektoriuose.

    „Geriausia „Miro“ versija dar priešakyje. Partnerystė su „Bending Spoons“ leidžia šią viziją įgyvendinti ambicingiau klientams, kurie nuo mūsų priklauso“, – sakė Andrey Khusid.

    Rinkos kontekste tokie sandoriai rodo augantį spaudimą darbo produktyvumo įrankiams greitai diegti DI funkcijas, bet kartu užtikrinti saugumą, stabilumą ir sklandžią integraciją su organizacijų IT ekosistemomis. Dideliems verslo klientams svarbu ne tik naujos DI galimybės, bet ir prognozuojami kaštai, duomenų valdymas bei paslaugų tęstinumas.

    Jei sandoris bus užbaigtas, „Miro“ taps dar vienu reikšmingu „Bending Spoons“ portfelio aktyvu. Artimiausiais mėnesiais daugiausia klausimų kels tai, kaip keisis produkto vystymo tempas, kainodara ir prioritetai, kai platforma pereis į naujo savininko rankas.

  • Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų sektoriuje praėjusią savaitę fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Be investicijų, rinka matė ir daugiau nei penkis įmonių pardavimo, susijungimų bei įsigijimų atvejus ar jų aptarimus.

    Didžiausios sumos keliavo į kosmoso technologijas, dirbtinio intelekto sprendimus ir programinę įrangą. Toks pasiskirstymas atspindi bendrą kryptį Europoje: kapitalas telkiasi ten, kur aiškiausiai matomas praktinis pritaikymas ir ilgalaikė paklausa.

    Daugiausia pritraukę sektoriai

    Pagal investicijų apimtį pirmavo kosmoso industrija, kuri vien per savaitę surinko apie 160,9 mln. eurų. Didelę dalį šios sumos sudarė Ispanijos bendrovės PLD Space finansavimas, susijęs su Europos kosmoso agentūros užsakymu.

    Antroje vietoje buvo dirbtinis intelektas su maždaug 81,2 mln. eurų, o trečioje programinė įranga, pritraukusi apie 69,9 mln. eurų. DI segmentas išlieka vienu patraukliausių, tačiau investuotojai vis dažniau akcentuoja ne pažadus, o aiškius pajamų modelius ir realų produktų pritaikymą.

    Kur investuota daugiausia?

    Pagal šalis daugiausia kapitalo pritraukė Ispanija su maždaug 159 mln. eurų. Tuo metu Jungtinė Karalystė buvo antra su apie 108,6 mln. eurų, o Turkija užėmė trečią vietą su maždaug 67 mln. eurų.

    Šis pasiskirstymas rodo, kad didesni sandoriai dažnai susikaupia ten, kur vienu metu sutampa keli veiksniai: aktyvūs fondai, valstybinės programos ir brandesnės įmonės, galinčios pritraukti didesnius raundus.

    Susijungimai ir įsigijimai: DI stiprina pozicijas

    Tarp ryškesnių rinkos naujienų išsiskyrė pranešimai apie planuojamą „Nvidia“ sandorį dėl „Hugging Face“ įsigijimo už maždaug 12 mlrd. eurų. Tokie masto sandoriai paprastai signalizuoja ne tik konkurencinę kovą, bet ir strateginį siekį užsitikrinti prieigą prie talentų, modelių kūrimo ekosistemų ir kūrėjų bendruomenių.

    Europoje taip pat daugėjo vidutinio dydžio įsigijimų, kai didesnės įmonės perka nišinius sprendimus, kad greičiau patektų į naujas rinkas arba sustiprintų produktų portfelį. Pastaruoju metu ypač aktyvios sritys yra automatizavimas, robotika ir pramoniniai sprendimai, kuriuose DI diegiamas kaip efektyvumo įrankis.

    Bendra kryptis aiški: nors sandorių skaičius išlieka didelis, investuotojai vis dažniau renkasi projektus, kurie turi apčiuopiamą technologinį pranašumą, aiškią klientų bazę ir galimybes plėstis tarptautiniu mastu. Dėl to Europos technologijų finansavimo rinkoje vis labiau išryškėja kokybės, o ne vien augimo bet kokia kaina kriterijus.

  • „Honda“ ir „Nissan“ susivienijo dėl automobilių smegenų: kodėl tai gali pakeisti rinką iki 2029

    „Honda“ ir „Nissan“ susivienijo dėl automobilių smegenų: kodėl tai gali pakeisti rinką iki 2029

    Japonijos automobilių gamintojos „Honda“ ir „Nissan“ paskelbė apie naują strateginę partnerystę: jos kartu kurs bendrus didelio našumo automobilio kompiuterius ir programinę įrangą vadinamiesiems programiškai apibrėžtiems automobiliams. Nors anksčiau sklandžiusios kalbos apie galimą susijungimą nepasitvirtino, bendradarbiavimas šįkart turi aiškų techninį tikslą ir terminus.

    Pasak bendrovių, planuojama standartizuoti pagrindinius elektroninius valdymo blokus, automobilio operacinę sistemą, tarpinę programinę įrangą ir transporto priemonės valdymo programinę dalį. Ši bazė turėtų tapti ateities modelių pamatu, o pirmieji automobiliai, sukurti ant naujos platformos, rinkoje turėtų pasirodyti nuo 2029 metų.

    „Matydamos poreikį stiprinti konkurencingumą trumpinant kūrimo ciklus ir efektyviau investuojant, abi bendrovės atliko išsamią analizę dėl bendradarbiavimo programinės įrangos srityje“, – sakė „Honda“ ir „Nissan“.

    Automobilių pramonėje vis dažniau pereinama nuo dešimčių atskirų valdiklių prie centralizuotos architektūros, kur svarbiausios funkcijos valdomos galingais pagrindiniais kompiuteriais ir zoniniais valdikliais. Toks sprendimas leidžia greičiau diegti atnaujinimus, geriau integruoti pagalbos vairuotojui sistemas ir lengviau plėsti funkcijas, kai automobilis jau eksploatuojamas.

    „Honda“ ir „Nissan“ teigia, kad vieninga aparatinės ir programinės įrangos bazė turėtų sumažinti kūrimo kaštus ir paspartinti naujų technologijų diegimą. Praktikoje tai reiškia didesnį masto efektą perkant lustus, kuriant programinę įrangą ir testuojant saugai kritines sistemas, kurios šiandien sudaro vis didesnę automobilio vertės dalį.

    Šis žingsnis vertinamas ir kaip atsakas į augančią konkurenciją iš Kinijos bei Silicio slėnio technologijų ekosistemų, kur programinė įranga ir skaitmeninės paslaugos tampa pagrindiniu konkurenciniu pranašumu. Kinijos gamintojai sparčiai tobulina integruotas skaitmenines platformas, o Vakarų rinkose pirkėjai vis labiau tikisi patirties, panašios į išmanųjį telefoną: sklandaus veikimo, nuolatinių atnaujinimų ir personalizuojamų funkcijų.

    Partnerystė svarbi ir dėl abiejų gamintojų pastarųjų metų iššūkių. „Honda“ ir „Nissan“ elektrifikacijos strategijas koregavo atsižvelgdamos į rinkos pokyčius, o investicijos į programinę įrangą ir didelio našumo kompiuteriją tampa būtinos norint konkuruoti su „Tesla“, BYD ir kitais sparčiai progresuojančiais žaidėjais.

    Nors pranešime atvirai neakcentuojami vien elektromobiliai, bendrovės pabrėžia, kad kuriamos technologijos turėtų prisidėti prie pažangos siekiant anglies neutralumo. Tai atitinka bendrą sektoriaus kryptį, kur programiškai apibrėžti automobiliai laikomi būtinu pagrindu efektyvesniam energijos valdymui, pažangesniam baterijų stebėjimui ir DI pagrįstoms vairavimo pagalbos funkcijoms.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Japonijos gamintojams bendri standartai gali tapti būdu greičiau pasivyti rinkos lyderius, nes programinės įrangos kūrimas reikalauja milžiniškų investicijų ir talentų. Todėl tikėtina, jog panašių partnerystių pasaulyje daugės, o konkurencija persikels nuo vien tik variklių ir dizaino į tai, kas nematoma, bet lemia kasdienę vairuotojo patirtį: automobilio smegenis.

  • Startuolis „Paralo“ pritraukė apie 315 000 eurų: žada sujungti susiskaidžiusias golfo klubų sistemas

    Startuolis „Paralo“ pritraukė apie 315 000 eurų: žada sujungti susiskaidžiusias golfo klubų sistemas

    Jungtinės Karalystės golfo technologijų startuolis „Paralo“ pritraukė apie 315 000 eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų fazėje. Bendrovė kuria operacinę sistemą golfo klubams ir susietą produktą golfo žaidėjams, siekdama sumažinti šiandien rinkoje paplitusį programų ir duomenų išskaidymą.

    Pasak įmonės, daugelis golfo klubų kasdienėje veikloje remiasi daugybe atskirų sprendimų: nuo narystės valdymo ir starto laikų rezervacijų iki varžybų administravimo, mokėjimų, kasos sistemų, maitinimo, rinkodaros, ataskaitų bei vejos priežiūros procesų. Dėl to informacija lieka išmėtyta per skirtingus tiekėjus, o darbuotojams tenka derinti tarpusavyje menkai suderintas sistemas.

    Vienas sluoksnis vietoje daugybės įrankių

    „Paralo“ tikslas yra sukurti bendrą technologinį sluoksnį, kuris leistų klubams valdyti pagrindines operacijas vieningiau, o žaidėjams sumažintų poreikį naudoti kelias skirtingas programėles vien tam, kad sužaistų vieną raundą. Įmonė pabrėžia, kad nesiūlo vieno „fiksuoto paketo“, o kuria platformą, pritaikomą skirtingiems klubų veiklos modeliams.

    Startuolį 2026 metais įkūrė Jarrad Hicksas ir Zaheeris Merali. Prieš pradėdami kurti produktą, jie, pasak bendrovės, mėnesius praleido golfo klubuose stebėdami darbuotojų darbą ir žymėdami procesų „skausmo taškus“, kad technologija atitiktų realią kasdienę praktiką.

    „Golfo sportas yra labai sofisticuotas, tačiau technologijos jame stebėtinai susiskaidžiusios. Nesupratau, kodėl vienam raundui reikia trijų programėlių, o pradėję dirbti klubuose pamatėme, kad problema gerokai gilesnė“, – sakė „Paralo“ bendraįkūrėjas Jarrad Hicksas.

    „Paralo“ teigimu, jų architektūra turėtų leisti klubams išlaikyti savas taisykles, identitetą ir narių patirtį, o ne versti visus veikti pagal vieną standartizuotą schemą. Įmonė taip pat akcentuoja sąveikumą ir atviresnius techninius standartus, kad klubai galėtų laisviau rinktis jiems tinkamiausius sprendimus.

    Rinkos barjerai ir priklausomybė nuo infrastruktūros

    Startuolis atkreipia dėmesį, kad kai kuriose rinkose prieiga prie pagrindinės infrastruktūros gali priklausyti nuo valdančių institucijų ar nustatytų integracijų taisyklių. Pavyzdžiui, Anglijoje technologijų tiekėjams gali reikėti patvirtinimų, kad jie galėtų prisijungti prie Pasaulinės handikapo sistemos infrastruktūros, todėl nauji žaidėjai susiduria ne tik su techniniais, bet ir su reguliaciniais bei procedūriniais iššūkiais.

    „Paralo“ jau diegia savo platformą viename iš pirmaujančių privačių Jungtinės Karalystės golfo klubų, kuris veikia kaip ankstyvasis dizaino partneris. Bendrovė planuoja, kad investicijos bus skirtos produkto ir inžinerijos plėtrai, diegimų tęstinumui bei infrastruktūros, jungiančios klubo operacijas su žaidėjui skirtu produktu, kūrimui.

    „Sudėtingumas turi būti paslėptas po produktu, o ne užkrautas žaidėjui ar klubo komandai. Tai inžinerinė problema, kurią norime išspręsti“, – sakė „Paralo“ bendraįkūrėjas Zaheeris Merali.

    Kokia vertė ir kur startuolis taikosi

    Bendrovės teigimu, investicijų raundo metu „Paralo“ vertinimas prieš investiciją siekė apie 3 510 000 eurų. Pagrindinis dėmesys artimiausiu metu skiriamas Jungtinės Karalystės ir Airijos golfo klubams, kur rinka yra pakankamai didelė, bet kartu išlieka priklausoma nuo istorinių, skirtingai sukonfigūruotų sistemų.

    Jei „Paralo“ pavyks įrodyti, kad vieninga platforma mažina kaštus, supaprastina darbuotojų darbą ir suteikia klubams daugiau kontrolės, tai gali tapti reikšmingu signalu visam golfo technologijų sektoriui, kuriame ilgą laiką dominavo pavieniai, menkai tarpusavyje susikalbantys sprendimai.

  • „Hyundai“ Ioniq 5 N ir Ioniq 6 N turi tą pačią techniką, bet programinė įranga juos paverčia skirtingais

    „Hyundai“ Ioniq 5 N ir Ioniq 6 N turi tą pačią techniką, bet programinė įranga juos paverčia skirtingais

    Ta pati bazė, skirtingas charakteris

    Sportiškieji elektriniai „Hyundai“ modeliai Ioniq 5 N ir Ioniq 6 N dalijasi svarbiausiomis jėgainės dalimis, tačiau trasoje jaučiasi tarsi du skirtingi automobiliai. Skirtumą, pasak bandytojų, kuria ne tik kėbulo forma ar pakaba, bet ir programinė įranga, valdanti sukimo momentą bei stabilumo sistemas.

    Abu N serijos elektromobiliai naudoja dviejų variklių pavarą, kurios bendra galia siekia 641 arklio galią, o sukimo momentas – 770 niutonmetrų. Tokie skaičiai rodo, kad „Hyundai“ N padalinys elektrinėje eroje taikosi į tą pačią auditoriją kaip ir tradiciniai sportiniai modeliai, tik dabar didelę dalį pojūčio lemia skaitmeniniai sprendimai.

    Greičiau, bet sunkiau išnaudoti

    Dėl žemesnio, lengvesnio sedano kėbulo Ioniq 6 N teoriškai turi pranašumą: iki 100 kilometrų per valandą jis įsibėgėja per maždaug 3,4 sekundės. Tai yra maždaug dviem dešimtosiomis sekundės greičiau nei Ioniq 5 N, tačiau reali nauda trasoje, kaip rodo bandymai, nėra tokia paprasta.

    Profesionalus lenktynininkas Samas Maher-Loughnanas, lyginęs abu automobilius trasoje, užfiksavo šiek tiek greitesnį rato laiką su Ioniq 6 N, tačiau pranašumas buvo mažesnis nei 0,3 sekundės. Esminis skirtumas tas, kad Ioniq 5 N tokį tempą, pasak jo, leidžia pasiekti lengviau, o Ioniq 6 N reikalauja daugiau tikslumo ir drąsos.

    „Ioniq 6 N atrodo kaip automobilis ant ašmenų – greitas, bet labai reiklus, jei nori išspausti maksimumą“, – sakė Samas Maher-Loughnanas.

    Programinė įranga tampa svarbiausia dalimi

    Skirtumą tarp šių modelių lemia ne vien svoris, žemesnis svorio centras ar kitokios padangos. Didelę reikšmę turi tai, kaip „Hyundai“ sureguliavo sukimo momento paskirstymą tarp ašių ir elektronines stabilumo bei traukos kontrolės sistemas, kurios nulemia, kaip automobilis reaguoja stabdant ir vėl anksti grįžtant prie akceleratoriaus.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę rinkos tendenciją: elektromobiliuose aparatinė įranga vis dažniau standartizuojama platformose, o charakteris kuriamas programiškai. Gamintojams tai leidžia iš tos pačios baterijos ir variklių kombinacijos sukurti skirtingai besijaučiančius modelius, pritaikytus skirtingiems vairuotojų tipams.

    Šiuo atveju Ioniq 5 N apibūdinamas kaip atlaidesnis ir lengviau „skaitomas“ greitai važiuojant, o Ioniq 6 N – aštresnis, nervingesnis ir turintis aukštesnę ribą, kurią pasiekti pavyksta tik dirbant tiksliau. Kitaip tariant, abu automobiliai gali būti labai greiti, tačiau vienas tą greitį atiduoda paprasčiau, o kitas verčia jį užsitarnauti.

  • „Tesla“ FSD prenumeratorių skaičius šovė iki 1,5 mln.: kiek tai atneša pajamų per mėnesį?

    „Tesla“ FSD prenumeratorių skaičius šovė iki 1,5 mln.: kiek tai atneša pajamų per mėnesį?

    „Tesla“ skelbia, kad jos pažangios pagalbos vairuotojui sistemos „Full Self-Driving (Supervised)“ naudotojų bazė priartėjo prie 1,5 mln. Bendrovė ketvirčio ataskaitoje nurodė 1,48 mln. automobilių, turinčių aktyvią prieigą prie šios funkcijos, neskaičiuojant nemokamų bandomųjų laikotarpių.

    Tokį augimą „Tesla“ sieja su prenumeratos modelio plėtra ir mažesne mėnesio kaina, kuri daugeliui vairuotojų tapo lengviau įkandama nei ankstesni vienkartiniai paketai. Bendrovė pabrėžia, kad „Full Self-Driving (Supervised)“ nėra autonominis vairavimas, o funkcija veikia su nuolatine vairuotojo priežiūra.

    Prenumeratos pajamos auga sparčiai

    Pagal viešai nurodomą kainodarą JAV rinkoje „Tesla“ FSD prenumerata kainuoja 99 JAV dolerius per mėnesį, tai yra apie 90 eurų per mėnesį. Jei visi 1,48 mln. naudotojų mokėtų tik prenumeratą, teorinės mėnesio pajamos siektų apie 133 mln. eurų, tačiau bendrovė aiškina, kad dalis klientų anksčiau įsigijo funkciją iš karto.

    Per pajamų aptarimo skambutį finansų vadovas Vaibhavas Taneja teigė, kad iš esamų FSD klientų apie 45 proc. naudojasi prenumerata, o apie 55 proc. funkciją buvo įsigiję anksčiau. Taikant šį santykį, vien prenumeratos srautas galėtų sudaryti apie 60 mln. eurų per mėnesį, priklausomai nuo rinkų, planų ir kainų skirtumų.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad vienkartinis pirkimas daugelyje rinkų nebėra siūlomas, todėl ateityje monetizacija vis labiau remsis pasikartojančiomis įmokomis. Tokia strategija automobilių gamintojams tampa svarbi, nes programinės įrangos pajamos yra stabilesnės nei vienkartiniai transporto priemonių pardavimai.

    Plėtra ir reguliavimo iššūkiai

    „Tesla“ nurodė, kad iki birželio mėnesio FSD buvo paleista 12 šalių, o kitose rinkose siekiama reguliacinių leidimų. Europoje ir dalyje kitų regionų tokių sistemų diegimą riboja skirtingi kelių eismo taisyklių, atsakomybės ir sertifikavimo reikalavimai, todėl diegimo tempas dažnai būna lėtesnis nei Šiaurės Amerikoje.

    Be to, vairuotojo pagalbos sistemų vertinimas pastaraisiais metais griežtėja: tiek reguliuotojai, tiek saugos organizacijos vis dažniau akcentuoja aiškią komunikaciją, kad tokios funkcijos nėra savarankiškas vairavimas. Dėl to gamintojams tenka derinti sparčius programinės įrangos atnaujinimus su atitikties ir rizikų valdymu.

    Kodėl tai svarbu „Tesla“ strategijai

    FSD prenumeratorių augimas „Tesla“ yra reikšmingas dėl dviejų priežasčių: tai didina pasikartojančių pajamų dalį ir leidžia daugiau investuoti į DI sprendimus bei skaičiavimo infrastruktūrą. Rinkoje, kur elektromobilių paklausa svyruoja, programinė įranga tampa būdu stabilizuoti finansinius rezultatus.

    „Tesla“ taip pat pateikia kontekstą, kad, lyginant su maždaug 9,7 mln. per visą laiką pristatytų automobilių, FSD įsitraukimo lygis sudaro apie 15,2 proc. Tai rodo, kad funkcija dar turi erdvės augti, tačiau tokį augimą lems kaina, reali nauda vairuotojui ir reguliavimo sprendimai skirtingose rinkose.

    „Antrąjį ketvirtį Šiaurės Amerikoje maždaug 55 proc. mūsų pristatymų turėjo įjungtą FSD prenumeratą pristatymo metu“, – sakė „Tesla“ finansų vadovas Vaibhavas Taneja.

  • Europos technologijų savaitės apžvalga: per 65 sandorius pritraukta daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Europos technologijų savaitės apžvalga: per 65 sandorius pritraukta daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Europos technologijų rinkoje praėjusią savaitę fiksuotas aktyvus investicijų tempas: per daugiau nei 65 finansavimo sandorius pritraukta virš 1,1 mlrd. eurų. Be investicijų etapų, rinkoje užfiksuota daugiau nei 5 įvykiai, susiję su įsigijimais, susijungimais, pasitraukimais ar derybomis.

    Didžiausias kapitalo srautas krypo į kosmoso sektorių, kuris surinko apie 420 500 000 eurų. Antroje vietoje pagal pritrauktas sumas buvo programinė įranga su maždaug 283 600 000 eurų, o trečią vietą užėmė finansų technologijos, pritraukusios apie 134 400 000 eurų.

    Pagal šalis pirmavo Suomija, kurioje per savaitę pritraukta apie 301 800 000 eurų. Toliau rikiavosi Jungtinė Karalystė su maždaug 242 600 000 eurų ir Vokietija, kurioje investicijos siekė apie 202 900 000 eurų.

    Tokia dinamika rodo, kad investuotojai toliau ieško augimo galimybių srityse, kuriose aiškiai matomas technologinis proveržis ir komercializavimo potencialas. Kosmoso sprendimai išlieka vienu ryškiausių traukos centrų, o programinės įrangos ir finansų technologijų segmentai palaiko stabilų sandorių srautą.

    Tuo pat metu rinkoje daugėja signalų, kad sandorių struktūra tampa pragmatiškesnė: daugiau dėmesio skiriama pajamų tvarumui, kainodarai ir realiam pritaikymui. DI sprendimai išlieka svarbia produktų dalimi, tačiau investuotojai vis dažniau vertina ne pažadus, o aiškius veiklos rodiklius ir įgyvendinimą.

  • „Intuit“ atleidžia 17 proc. darbuotojų: daugiau nei 3 000 vietų dingsta DI bumo metu

    „Intuit“ atleidžia 17 proc. darbuotojų: daugiau nei 3 000 vietų dingsta DI bumo metu

    Masinis mažinimas DI fone

    Mokesčių ir finansų programinės įrangos kūrėja „Intuit“ paskelbė mažinanti nuolatinių darbuotojų skaičių apie 17 proc. Tai reikštų, kad darbą gali prarasti daugiau nei 3 000 žmonių, vertinant pagal anksčiau skelbtą maždaug 18 200 darbuotojų skaičių.

    Rinkos reakcija buvo aštri: bendrovės akcijos po pranešimo smuko dviženkliu tempu. Pastaraisiais metais programinės įrangos sektoriuje matomas didesnis investuotojų jautrumas augimo lėtėjimui ir DI poveikiui produktų paklausai.

    Kiek kainuos restruktūrizacija

    „Intuit“ nurodė, kad restruktūrizavimo sąnaudos gali siekti nuo maždaug 277 mln. iki 314 mln. eurų, didžioji jų dalis turėtų būti pripažinta einamąjį ketvirtį. Tokios išlaidos paprastai susijusios su išeitinėmis, turto nurašymais ir biurų pertvarkymu.

    Vadovas Sasan Goodarzi teigė, kad bendrovė siekia supaprastinti struktūrą ir didinti veiklos greitį, kad ilgainiui būtų užtikrintas tvaresnis augimas. Jo teigimu, organizacijoje susikaupė per daug valdymo lygių, todėl planuojama mažinti perteklines grandis.

    „Žvelgdami į priekį, plečiame augimo variklius ir kuriame organizaciją, kuri veiktų didesniu tempu, kad užtikrintume ilgalaikį augimą“, – sakė Sasan Goodarzi.

    Kas vyksta su rezultatais

    Kartu su mažinimo planu „Intuit“ paskelbė ir ketvirčio rezultatus. Pajamos augo apie 10 proc. per metus, o tai įvardyta kaip lėčiausias augimo tempas per kelis pastaruosius laikotarpius, atspindintis vėsesnes nuotaikas programinės įrangos rinkoje.

    Bendrovė taip pat atnaujino finansines prognozes 2026 finansiniams metams ir pateikė aukštesnius tikslus, nei dalis rinkos dalyvių tikėjosi. Tai rodo, kad „Intuit“ vienu metu bando ir mažinti kaštus, ir išlaikyti ambicijas auginti pajamas, perskirstant resursus į prioritetines kryptis.

    Platesnė sektoriaus tendencija

    „Intuit“ sprendimas išsiskiria mastu, tačiau nėra pavienis technologijų sektoriuje, kuriame įmonės peržiūri išlaidas ir komandų struktūras DI diegimo laikotarpiu. Pastaruoju metu apie reikšmingus darbuotojų mažinimus skelbė ir kitos JAV technologijų bendrovės.

    Įmonė taip pat nurodė ketinanti glaudžiau telkti komandas fiziškai, kad didėtų bendradarbiavimas, o dalis biurų gali būti uždaromi. Be to, minima vaidmenų dubliacija po įsigijimų ir integracijų, todėl mažinimas apima ir procesų supaprastinimą skirtinguose padaliniuose.

    „Tikime, kad galime aptarnauti daugiau klientų ir kurti proveržio produktus, mažindami sudėtingumą ir supaprastindami struktūrą, kad taptume greitesnė, liesesnė ir labiau susitelkusi įmonė“, – rašė Sasan Goodarzi.

  • „Porsche“ uždaro tris padalinius: stabdo elektrinių dviračių planus ir mažina baterijų bei programinės įrangos projektus

    Restruktūrizacija „Porsche“ grupėje

    „Porsche“ pradeda ryškesnę vidinę pertvarką ir uždaro tris su koncerno plėtra susijusias įmones bei padalinius. Sprendimai signalizuoja, kad gamintojas perskirsto investicijas, atsisakydamas dalies šalutinių projektų ir daugiau dėmesio skirdamas pagrindiniam automobilių verslui.

    Įmonė aiškina, kad sprendimus lėmė pasikeitusios rinkos sąlygos ir sugriežtėjusi konkurencija. Pastaraisiais metais Europos gamintojai susiduria su didėjančiu Kinijos gamintojų spaudimu, o kai kuriose rinkose papildomą neapibrėžtumą kuria prekybos ribojimai ir muitų politika.

    Kodėl sustabdytas elektrinių dviračių projektas

    Didžiausią dėmesį prikaustė sprendimas trauktis iš elektrinių dviračių pavarų ir susijusių iniciatyvų. „Porsche“ anksčiau aktyviai ieškojo vietos šiame segmente, įsigydama projektų ir komandų Europoje, tačiau dabar šią kryptį stabdo.

    „Porsche“ teigimu, elektrinių dviračių pavarų rinkoje pasikeitė aplinkybės, o po pandeminio pakilimo sektorius atvėso. Daugelyje šalių susikaupė sandėlių likučiai, pirkėjai tapo jautresni kainai, o Azijos gamintojai sustiprino konkurenciją, spausdami maržas.

    „Iš esmės pasikeitė rinkos sąlygos elektrinių dviračių pavaroms“, – nurodė „Porsche“ pranešime.

    Baterijų ir programinės įrangos projektų mažinimas

    Kartu uždaromas ir su pažangių baterijų technologijomis sietas padalinys, kuriame, remiantis viešai skelbta informacija, dirbo apie 50 žmonių. Tokie sprendimai rodo, kad aukštos rizikos technologiniuose projektuose „Porsche“ renkasi mažesnes apimtis arba kitą plėtros modelį, kai kuriuos darbus perkeliant į kitas grupės struktūras.

    Trečiasis uždaromas vienetas buvo susijęs su specializuota duomenų komunikacijos programine įranga, kurią naudojo ne tik „Porsche“, bet ir visa „Volkswagen“ grupė. Skelbiama, kad pokyčiai palies darbuotojus Kroatijoje ir Vokietijoje, o dalis vystymo veiklų bus perorganizuota.

    „Pasikeitė rinkos aplinka, o įmonė perkėlė vystymo apimtis“, – nurodė „Porsche“.

    Šie veiksmai sutampa su platesne Europos automobilių pramonės tendencija: po spartaus perėjimo prie elektromobilumo planų gamintojai dažniau peržiūri investicijas, griežtina išlaidas ir lanksčiau derina elektrifikaciją su ilgesniu vidaus degimo variklių modelių gyvavimo ciklu. „Porsche“ sprendimai rodo, kad artimiausiu metu prioritetas bus pelningumas ir stabilumas, o ne plėtra bet kokia kaina.