CP v2

Tag: Programinės įrangos atnaujinimai

  • „Google“ sukėlė paniką dėl „Chromecast“: paaiškino, kas iš tiesų vyksta su atnaujinimais

    „Google“ sukėlė paniką dėl „Chromecast“: paaiškino, kas iš tiesų vyksta su atnaujinimais

    Internete kilo sumaištis dėl „Chromecast“ įrenginių ateities, kai „Google“ pagalbos puslapyje trumpam atsirado informacija, sudariusi įspūdį, kad beveik visi senesni modeliai nebegauna programinės įrangos palaikymo. Vėliau bendrovė patikslino, kad tai buvo klaida ir „Chromecast“ palaikymo nutraukti neplanuojama.

    „Pagalbos straipsnio atnaujinime klaidingai buvo nurodyta, kad seniesiems „Chromecast“ įrenginiams nutraukiamas programinės įrangos palaikymas. „Google“ palaikymo nenutraukia, o puslapis jau atnaujintas tikslia informacija“, – sakė „Google Home“ vyresnioji produktų vadovė Sahana Mysore.

    Nors oficialiai teigiama, kad palaikymas nenutraukiamas, „Google“ dokumentacijoje skiriama, kurie įrenginiai šiuo metu dar gauna kritinius saugumo atnaujinimus. Tai svarbus niuansas, nes kritiniai saugumo pataisymai paprastai siejami su realiomis saugumo spragomis, o ne su naujomis funkcijomis.

    Dalis vartotojų teigė, kad jų pirmosios kartos „Chromecast“ įrenginiai buvo trumpam sutrikę, tačiau vėliau vėl pradėjo veikti įprastai. Tai leidžia manyti, kad dalis problemų galėjo būti susijusios ne su sąmoningu palaikymo nutraukimu, o su laikinais paslaugų ar suderinamumo nesklandumais.

    Praktikoje net ir pasibaigus aktyviems atnaujinimams tokie įrenginiai dažnai dar kurį laiką veikia, tačiau ilgainiui didėja rizika, kad kai kurios programėlės ar srautinio perdavimo paslaugos pradės strigti dėl pasikeitusių reikalavimų. Saugumo požiūriu tai ypač aktualu namų tinkle, nes senesni įrenginiai be pataisų gali tapti silpnesne grandimi.

    Kodėl kilo tiek triukšmo?

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad „Google“ pastaraisiais metais keitė savo srautinio perdavimo įrenginių kryptį: dalis vartotojų „Chromecast“ sieja su paprastu ir nebrangiu sprendimu, o naujesnės alternatyvos dažniau primena pilnaverčius priedėlius su platesnėmis funkcijomis. Dėl to bet kokia užuomina apie senesnių „Chromecast“ likimą sulaukia itin jautrios reakcijos.

    Vartotojams, turintiems senesnį „Chromecast“, esminis patarimas šiuo metu paprastas: neskubėti įrenginio išmesti vien dėl gandų ir pasitikrinti oficialią „Google“ dokumentaciją, ar modelis vis dar įtrauktas tarp gaunančių kritinius saugumo atnaujinimus. Jei įrenginys veikia, jis, tikėtina, ir toliau leis transliuoti turinį, tačiau verta įvertinti saugumo ir suderinamumo perspektyvą.

  • Android 17 keičia muzikos valdymą: „Google“ pagaliau ištaiso erzinantį perjungimą

    Android 17 keičia muzikos valdymą: „Google“ pagaliau ištaiso erzinantį perjungimą

    Android 17 testinėse versijose atsirado atnaujinta Now Playing juosta, kuri turėtų palengvinti garso ir vaizdo turinio perjungimą telefone. Vietoje vieno valdymo lango sistema rodys kelis neseniai naudotus grotuvus greta, kad tarp jų būtų galima persijungti vienu bakstelėjimu.

    Naujas sprendimas pastebėtas Android 17 QPR1 Beta 3 leidime, kuris paprastai skirtas „Pixel“ įrenginiams ir į Android atkeliauja dar iki stabilaus viešo atnaujinimo. Tokiose beta versijose funkcijos dažnai dar keičiasi, tačiau jos aiškiai parodo, kuria kryptimi juda „Google“.

    Kas keičiasi Now Playing juostoje?

    Iki šiol Now Playing perjungimas rėmėsi braukimu, o tai dažnai kirsdavosi su progreso juosta: pakakdavo netikslaus gesto ir vartotojas netyčia atsukdavo ar persukdavo turinį. Be to, braukiant buvo nesunku „pamesti“ grojamą programą, jei valdiklis būdavo netyčia pašalintas.

    Atnaujintoje sąsajoje šalia pagrindinio valdiklio atsiras papildomi neseniai groję šaltiniai, pateikiami kaip vertikalios „tabletės“. Jas bus galima bakstelėti arba perbraukti, todėl perjungimas tarp muzikos, tinklalaidžių, garso knygų ar vaizdo įrašų turėtų tapti greitesnis ir tikslesnis.

    Patogiau, bet yra kompromisų

    Didžiausias tokio pokyčio minusas gali būti ekrano vieta, ypač mažesniuose telefonuose, kur vertikalus plotas ribotas. Kelių valdiklių rodymas vienu metu gali „suvalgyti“ dalį erdvės, kuri įprastai tenka pranešimams ar kitai informacijai.

    Kita vertus, daugialypės medijos naudojimas telefone tapo kasdienybe: vienu metu gali groti muzika, vėliau įsijungti navigacijos instrukcijos ar trumpas vaizdo įrašas, o grįžti atgal norisi akimirksniu. Tokiais scenarijais bakstelėjimu paremtas perjungimas dažnai pranašesnis už braukimą.

    Android 17 kryptis: daugiau tęstinumo

    Now Playing juostos atnaujinimas dera su platesne Android 17 kryptimi, kai „Google“ daugiau dėmesio skiria sklandesniam veiksmų tęsimui ir patogesnei sąsajai. Beta versijose jau matyti ir kiti pokyčiai, orientuoti į spartesnę kasdienę navigaciją tarp programų bei įrenginių.

    Android 17 dar nėra galutinai išleista, todėl dalis funkcijų iki stabilios versijos gali pasikeisti arba pasirodyti tik dalyje įrenginių. Visgi jau dabar aišku, kad „Google“ pagaliau imasi vienos iš labiausiai erzinančių medijos valdymo vietų Android sistemoje.

  • Pirmasis „Google“ Chromecast staiga miršta: neveikia „Youtube“ ir kitos programos, įtaria tyčinį žingsnį

    Pirmasis „Google“ Chromecast staiga miršta: neveikia „Youtube“ ir kitos programos, įtaria tyčinį žingsnį

    Pirmosios kartos „Google“ Chromecast, prieš daugiau nei dešimtmetį pakeitęs vaizdo transliavimą į televizorius, pastaruoju metu daliai naudotojų ima veikti vis prasčiau. Socialiniuose tinkluose ir forumuose daugėja pranešimų, kad įrenginys nebepriima transliacijų iš kai kurių populiarių programų.

    Dažniausiai minima, kad pirmos kartos Chromecast nebepavyksta transliuoti iš „Youtube“, taip pat stringa ar visai neveikia ryšys su kai kuriomis vaizdo platformomis ir naršykle „Chrome“. Tuo metu dalis kitų paslaugų kai kuriems žmonėms dar veikia, tačiau nėra aiškumo, kiek ilgai situacija išliks stabili.

    Ši istorija ypač jautri todėl, kad „Google“ pirmos kartos Chromecast oficialų gyvavimo ciklą buvo užbaigusi 2023 metais, kai įrenginys nebegavo programinės įrangos atnaujinimų. Praktikoje tai reiškia, kad senasis modelis ilgainiui neišvengiamai pradeda atsilikti nuo naujų saugumo reikalavimų, transliavimo protokolų ir turinio apsaugos mechanizmų.

    Dalis naudotojų įtaria, kad paslaugų veikimas ribojamas sąmoningai, siekiant paskatinti atsinaujinti į naujesnius įrenginius. Vis dėlto labiau tikėtina priežastis yra techninė: senesnė programinė įranga gali nebesuderėti su atnaujintais kodekais, šifravimo sprendimais ar sertifikatų grandinėmis, kurias naudoja turinio tiekėjai ir programėlių kūrėjai.

    Tokie pokyčiai dažnai įvyksta ne vienu metu, o palaipsniui, kai atskiri paslaugų teikėjai atnaujina savo infrastruktūrą. Dėl to vienos programos gali nustoti veikti anksčiau, o kitos dar kurį laiką veikti įprastai, kol ir joms prireikia naujesnių saugumo ar transliavimo funkcijų.

    Naudotojams tai reiškia paprastą realybę: net jei įrenginys fiziškai dar veikia, pasibaigęs palaikymas anksčiau ar vėliau tampa kasdienio naudojimo problema. Sprendimai dažniausiai apsiriboja įrenginio keitimu į naujesnį modelį arba alternatyvų pasirinkimu, kuris turi aktyviai palaikomą programinę įrangą ir naujausius saugumo atnaujinimus.

  • „Waymo“ atšaukia 3 800 robotaksi: gedimas leido automobiliams įvažiuoti į užlietą kelią

    „Waymo“ atšaukia 3 800 robotaksi: gedimas leido automobiliams įvažiuoti į užlietą kelią

    „Alphabet“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Waymo“ JAV pradėjo savanorišką maždaug 3 800 robotaksi atšaukimą. Priežastis – programinės įrangos problema, dėl kurios dalis automobilių galėjo įvažiuoti į užlietą važiuojamąją dalį, nors tokios atkarpos turėtų būti atpažįstamos kaip nepravažiuojamos.

    Apie atšaukimą paskelbta po JAV Nacionalinės kelių eismo saugumo administracijos dokumentų, kuriuose nurodyta, kad sprendimas susijęs su penktos ir šeštos kartos „Waymo“ automatizuoto vairavimo sistemomis. Bendrovė siekia pašalinti riziką, galinčią išaugti stiprių liūčių ir staigių poplūdžių metu.

    Incidentai išryškėjo po atvejų Teksase, kai robotaksi buvo užfiksuoti įvažiuojantys į apsemtą gatvę ir sustojantys, priversdami kitus vairuotojus juos apvažiuoti. Panašių situacijų, anot pranešimų, buvo ir kitose vietovėse, o tai dar kartą atkreipė dėmesį į autonominių sistemų elgseną ekstremaliomis oro sąlygomis.

    „Nustatėme tobulintiną vietą, susijusią su nepravažiuojamomis užlietomis eismo juostomis didesnio greičio keliuose, todėl pateikėme savanorišką programinės įrangos atšaukimą“, – sakė „Waymo“.

    Bendrovė pabrėžė, kad sauga jai yra pagrindinis prioritetas, o paslaugos mastas sparčiai auga. „Waymo“ teigimu, jos robotaksi JAV kas savaitę atlieka daugiau nei pusę milijono kelionių, todėl net ir reti programinės įrangos netikslumai gali tapti reikšmingu eismo saugos klausimu.

    „Waymo“ nurodė diegianti papildomas programines apsaugas ir jau taikanti laikinas priemones. Viena jų – veiklos ribojimai esant ekstremalioms oro sąlygoms, kad automobiliai vengtų teritorijų, kuriose dėl intensyvaus lietaus gali kilti staigūs užtvindymai.

    Kas paskatino papildomą dėmesį

    Papildomą impulsą atšaukimui suteikė įvykis San Antonijuje: pranešta, kad balandžio 20 dieną „Waymo“ autonominis automobilis įvažiavo į užlietą kelią ir buvo nuneštas į upelį. Keleivių automobilyje nebuvo, tačiau situacija paskatino reguliuotojų dėmesį ir tapo vienu iš veiksnių, dėl kurių inicijuotas sprendimas dėl programinės įrangos pataisų.

    „Waymo“ taip pat yra sulaukusi kritikos dėl kitų eismo situacijų, įskaitant atvejus, kai autonominiai automobiliai ne visada tinkamai sureaguodavo į mokyklinius autobusus, taip pat dėl sutrikimų per plataus masto elektros tiekimo problemas, kai dalis robotaksi sustodavo eisme ir sukeldavo spūstis.

    Kur veikia „Waymo“ robotaksi

    „Waymo“ komercinę robotaksi paslaugą šiuo metu teikia 11 JAV rinkų. Plačiai prieinama ji yra tokiuose miestuose kaip San Franciskas, Los Andželas, Fyniksas, Ostinas ir Majamis, o kai kur paslauga gali būti skirta tik atrinktiems keleiviams.

    Bendrovė CNBC nurodė, kad San Antonijuje paslauga išlieka laikinai sustabdyta, tačiau ruošiamasi atnaujinti viešas keliones. Atnaujinimo terminai priklausys nuo įdiegtų techninių priemonių ir operacinių rizikos valdymo sprendimų.

    Kodėl užlietos gatvės yra sudėtingos

    Užlietos važiuojamosios dalys autonominėms sistemoms išlieka viena klastingiausių situacijų, nes vanduo gali maskuoti kelio ribas, duobes ar srovės stiprumą. Net jei jutikliai aptinka neįprastą paviršių, sprendimą komplikuoja tai, kad reali rizika skiriasi priklausomai nuo gylio, srovės ir kelio dangos nuolydžio.

    Ši „Waymo“ programinės įrangos korekcija rodo platesnę tendenciją: autonominių automobilių plėtra vis dažniau susiduria ne su „įprastomis“ eismo situacijomis, o su retomis, bet pavojingomis sąlygomis. Būtent tokie atvejai tampa pagrindiniu išbandymu, kai paslaugos plečiamos į naujus miestus ir sudėtingesnę infrastruktūrą.

  • Atnaujinimas pasiekė „Pixel“, bet nepadėjo: vartotojus vis dar siutina staigus baterijos išsekimas

    Atnaujinimas pasiekė „Pixel“, bet nepadėjo: vartotojus vis dar siutina staigus baterijos išsekimas

    Gegužės mėnesio „Google“ išleistas „Pixel“ telefonų programinės įrangos atnaujinimas atnešė įprastų pataisymų, tačiau daliai naudotojų svarbiausia problema liko neišspręsta. Nuo kovo mėnesio atnaujinimo fiksuojamas baterijos išsikrovimas kai kuriuose įrenginiuose išlieka, o įkrovos kritimas daug spartesnis nei įprastai.

    Vartotojų pranešimai rodo, kad sutrikimas paliečia įvairius modelius, pradedant naujesniais „Pixel“ telefonais ir bent jau siekiant „Pixel 7“ seriją. Tipinis scenarijus tas pats: telefonas, net ir nenaudojamas intensyviai, per kelias valandas praranda didelę dalį įkrovos, o naudojimo statistika ne visada aiškiai parodo kaltininką.

    Didžiausią dėmesį sulaukė hipotezė, kad problema gali būti susijusi su procesoriaus darbo režimais. Bendruomenėje išplitusi analizė teigia, jog dėl klaidos procesorius nepereina į gilaus energijos taupymo būseną, todėl foniniai procesai ilgiau išlieka aktyvūs ir sparčiau eikvoja bateriją.

    „Jei telefonas neįsijungia į gilaus miego režimą, energijos sąnaudos išauga net tada, kai ekranas išjungtas“, – rašė naudotojas, aprašęs problemos požymius ir galimą priežastį.

    Po viešumo banga išaugusio dėmesio „Google“ klaidų registravimo sistemoje šis sutrikimas buvo pažymėtas kaip aukšto prioriteto. Toks statusas paprastai reiškia, kad problema laikoma reikšminga ir ją siekiama spręsti skubiau, tačiau gegužės mėnesio pataisų pakete aiškaus sprendimo daliai naudotojų kol kas neatsirado.

    Kodėl pataisos vis dar nėra, gali būti kelios priežastys. Viena jų ta, kad gedimas yra sudėtingesnis nei manyta ir reikalauja daugiau testavimo, kad pataisa nesukeltų kitų nesklandumų, pavyzdžiui, ryšio, stabilumo ar našumo problemų. Kita versija ta, kad sprendimas jau parengtas, tačiau nespėtas įtraukti į gegužės mėnesio leidimą.

    Kol „Google“ ruošia galutinį sprendimą, vartotojams tenka ieškoti laikinų būdų sumažinti energijos sąnaudas, stebint foninę veiklą ir atnaujinus programas. Dalis naudotojų viliasi, kad pataisa pasieks birželio mėnesio atnaujinimą, tačiau oficialios datos, kada baterijos išsekimo problema bus galutinai išspręsta, kol kas nėra.

  • Keturi ženklai, kad jūsų „Wi‑Fi“ maršrutizatorius sensta: kada verta keisti į naują

    Maršrutizatoriaus tarnavimo laikas trumpėja

    „Wi‑Fi“ maršrutizatorius dažnai veikia nepastebimai, kol namuose neprasideda ryšio trikdžiai. Specialistai pažymi, kad dauguma įrenginių stabiliai tarnauja apie 3–5 metus, o vėliau ima lėtėti, praranda ryšio stabilumą ar nebeatlaiko šiuolaikinių apkrovų.

    Nors dalį problemų gali sukelti tiekėjo gedimai ar netinkama namų tinklo konfigūracija, pasikartojantys simptomai neretai rodo paties įrenginio nusidėvėjimą. Ypač tai aktualu, kai namuose daugėja išmaniųjų įrenginių, o reikalavimai ryšiui auga dėl transliacijų, vaizdo skambučių ir nuotolinio darbo.

    Silpnesnis signalas ir mažėjanti aprėptis

    Vienas dažniausių ženklų, kad maršrutizatorius sensta, yra suprastėjusi „Wi‑Fi“ aprėptis. Jei kambariuose, kuriuose anksčiau ryšys buvo stabilus, dabar dažniau dingsta internetas arba krenta signalo stiprumas, problema gali būti ne sienose ar plano pakeitimuose, o pačiame įrenginyje.

    Laikui bėgant gali silpti vidinės antenos ir radijo moduliai, todėl signalas prasčiau prasiskverbia pro pertvaras. Paprastas testas yra palyginti situaciją: jei ryšys nutrūksta vos atsitraukus nedideliu atstumu, o anksčiau toje pačioje vietoje viskas veikė sklandžiai, tai jau rimtas perspėjimas.

    Lėtesnis internetas ir nestabilus ryšys

    Kitas simptomas yra palaipsniui prastėjanti sparta: tinklalapiai kraunasi ilgiau, vaizdo įrašai dažniau „kraunasi“, o vaizdo skambučiuose atsiranda vėlavimų. Kartais ryšys gali trumpam nutrūkti, net jei interneto planas nepasikeitė ir tiekėjas gedimų nefiksuoja.

    Tokį elgesį gali lemti didėjantys duomenų paketų praradimai, kai dalį informacijos tenka siųsti iš naujo. Laikinas perkrovimas kartais padeda, tačiau jei problema grįžta nuolat, tai dažnai reiškia ne programinę klaidą, o senstančią aparatinę dalį.

    Neatlaiko daug prijungtų įrenginių

    Šiuolaikiniuose namuose vienu metu prie tinklo gali būti prijungti telefonai, kompiuteriai, televizoriai, žaidimų konsolės, apsaugos kameros ir kiti išmanieji įrenginiai. Senesni maršrutizatoriai tokio krūvio gali nebeatlaikyti ir pradeda „dusinti“ visą tinklą, ypač kai keli vartotojai vienu metu žiūri transliacijas ar siunčia didelius failus.

    Tipinis požymis yra staigus kokybės kritimas visiems, kai tik prijungiamas dar vienas įrenginys. Jei įjungus televizorių ar nešiojamąjį kompiuterį iškart atsiranda delsos, nors bendras interneto planas pakankamas, tikėtina, kad maršrutizatoriui trūksta resursų arba jis yra morališkai pasenęs.

    Nebegauna atnaujinimų arba jų nebeįdiegia

    Dar vienas svarbus signalas yra programinės įrangos atnaujinimų problema. Jei maršrutizatorius nebesulaukia gamintojo palaikymo, jis lieka su senomis saugumo spragomis ir klaidomis, kurios ilgainiui gali paveikti ne tik stabilumą, bet ir tinklo saugumą.

    Pasitaiko ir situacijų, kai atnaujinimai įdiegti nepavyksta, įrenginys „pakimba“ arba po atnaujinimo pradeda veikti dar nestabiliau. Tokie požymiai gali rodyti atminties ar kitų komponentų nusidėvėjimą, todėl praktiškiausias sprendimas dažnai yra planuoti keitimą į naujesnį modelį.

    Jei bent keli iš šių ženklų kartojasi, verta pradėti nuo bazinių patikrų, tokių kaip maršrutizatoriaus vietos pakeitimas, kanalo parinkimas ar nustatymų peržiūra. Tačiau kai trikdžiai tampa nuolatiniai, naujas maršrutizatorius dažnai kainuoja mažiau nei laikas, sugaištas bandant „prikelti“ seną įrenginį.

  • „Samsung“ išleido netikėtą „Galaxy Buds 3 Pro“ atnaujinimą: ką jis pakeičia?

    „Samsung“ išleido netikėtą „Galaxy Buds 3 Pro“ atnaujinimą: ką jis pakeičia?

    „Samsung“ po naujesnių „Galaxy Buds 4“ pristatymo nepamiršo ir ankstesnės kartos belaidžių ausinių. Pietų Korėjoje bendrovė pradėjo platinti „Galaxy Buds 3 Pro“ programinės įrangos atnaujinimą, kuris skirtas ausinių veikimo stabilumui pagerinti.

    Skelbiama, kad šis atnaujinimas daugiausia orientuotas į patikimesnį veikimą, o ne į naujas funkcijas. Tokie stabilumo patobulinimai paprastai reiškia mažiau ryšio nutrūkimų, sklandesnį perjungimą tarp įrenginių ir mažiau nenumatytų trikdžių kasdien naudojant.

    Atnaujinimo paketo dydis siekia apie 8,28 megabaito, o programinės įrangos versija nurodoma kaip R360XXU0AZD2. Kol kas jis pasiekiamas tik Pietų Korėjoje, todėl kitų šalių vartotojams gali tekti palaukti, kol platinimas bus išplėstas.

    „Samsung“ oficialiai nepatvirtino, kada atnaujinimas pasieks kitus regionus. Vis dėlto, remiantis ankstesne bendrovės nešiojamųjų įrenginių atnaujinimų praktika, platinimas dažnai vyksta etapais ir gali užtrukti iki maždaug mėnesio, priklausomai nuo rinkos ir operatorių patikrų.

    Norint rankiniu būdu patikrinti, ar atnaujinimas jau prieinamas, reikia atsidaryti programėlę „Samsung Wearable“, pasirinkti ausinių nustatymus ir atnaujinimų skiltį, tada inicijuoti atsisiuntimą bei įdiegimą. Diegimo metu ausinės trumpam gali būti nepasiekiamos, todėl rekomenduojama atnaujinimą atlikti tada, kai jų nereikia skambučiams ar darbui.

  • Samsung pagaliau paleido One UI 8.5: štai ką gaus „Galaxy“ flagmanai ir kodėl tai svarbu

    Samsung pagaliau paleido One UI 8.5: štai ką gaus „Galaxy“ flagmanai ir kodėl tai svarbu

    „Samsung“ pradėjo platinti stabilų „One UI 8.5“ atnaujinimą daliai savo aukščiausios klasės „Galaxy“ įrenginių. Tai vienas svarbiausių gamintojo programinės įrangos žingsnių po „Android 16“ pagrindu sukurto „One UI 8“ pasirodymo, nes nauja versija atneša ir funkcinių, ir DI patobulinimų.

    Pirmoji atnaujinimą gaunanti banga dažniausiai apsiriboja konkrečiais modeliais ir regionais, o vėliau diegimas plečiamas etapais. Praktikoje tai reiškia, kad dalis naudotojų naujienas pamato per kelias dienas, o kitiems tenka palaukti ilgiau, kol atnaujinimas pasiekia operatorių patvirtintas programinės įrangos versijas.

    „One UI 8.5“ daugeliu atvejų nėra radikalus dizaino lūžis, tačiau orientuojasi į kasdienio naudojimo patogumą: smulkesnes sąsajos korekcijas, stabilumą ir sistemos sklandumą. Tokie atnaujinimai dažnai išsprendžia ankstesnių laidų klaidas ir pagerina suderinamumą su naujesnėmis „Android“ platformos galimybėmis.

    Daugiausia dėmesio sulaukia DI funkcijos, kurios „Samsung“ ekosistemoje tampa vis labiau integruotos į skambučius, nuotraukų apdorojimą ir virtualaus asistento veikimą. Pavyzdžiui, kai kuriuose modeliuose gali atsirasti išmanesnis skambučių filtravimas, patobulinti vaizdo generavimo ar redagavimo įrankiai bei labiau kontekstą suprantantis „Bixby“ veikimas.

    Šis leidimas taip pat svarbus dėl „Android“ ketvirtinių platformos atnaujinimų krypties, kai naujos funkcijos vis dažniau keliauja ne tik su metinėmis „Android“ versijomis, bet ir su tarpiniais paketais. Dėl to gamintojams tampa aktualu sparčiau pritaikyti sistemą naujoms „Android“ bazės galimybėms, kad naudotojai neliktų laukti iki kito didelio atnaujinimo.

    „Samsung“ pastaraisiais metais viešai kalbėjo apie efektyvesnį kūrimo procesą ir greitesnį atnaujinimų pristatymą, tačiau reali sparta dažnai priklauso nuo įrenginio, regiono ir operatorių reikalavimų. Jei atnaujinimo dar nematote, verta patikrinti nustatymuose, ar nėra naujos programinės įrangos versijos, o taip pat įsitikinti, kad telefone pakanka laisvos vietos ir akumuliatorius įkrautas.

    Ekspertai rekomenduoja prieš diegiant atnaujinimą pasidaryti atsarginę duomenų kopiją ir po diegimo skirti laiko sistemai persiindeksuoti duomenis. Pirmą parą po atnaujinimo gali būti juntamas didesnis energijos naudojimas, kol įrenginys užbaigia fonines optimizacijas.

  • „Samsung“ ruošia One UI 9 betą: „Galaxy S26“ atnaujinimas gali pasirodyti greičiau nei tikėtasi

    „Samsung“ ruošia One UI 9 betą: „Galaxy S26“ atnaujinimas gali pasirodyti greičiau nei tikėtasi

    „Samsung“ testavimo serveriuose pastebėta pirmoji „Android 17“ pagrindu kuriamos „One UI 9“ beta versija, skirta „Galaxy S26“ serijai. Tokie įrašai paprastai laikomi ženklu, kad viešas beta testas gali startuoti artimiausiu metu, nors oficialaus patvirtinimo kol kas nėra.

    Informacija siejama su bandomaisiais rinkiniais, priskiriamais „Galaxy S26 Ultra“ ir „Galaxy S26 Plus“ modeliams. Praktikoje tai reiškia, kad programinė įranga jau pasiekė etapą, kai ji ruošiama platinimui platesniam testuotojų ratui, o ne vien vidiniams „Samsung“ bandymams.

    Kodėl serverių įrašai svarbūs?

    Programinės įrangos beta rinkiniai, atsirandantys gamintojo serveriuose, dažnai tampa patikimiausiu ankstyvu signalu apie artėjantį testavimo startą. Ankstesniais metais panašūs aptikimai ne kartą pasitvirtino, kai po kelių savaičių „Samsung“ oficialiai atverdavo beta programą pirmiesiems modeliams.

    Vis dėlto vien serverio įrašas dar negarantuoja tikslios datos, nes platinimas gali būti stabdomas dėl klaidų, regioninių apribojimų ar operatorių derinimų. Dažniausiai pradžioje beta pasiekia ribotą šalių skaičių, o vėliau palaipsniui plečiama.

    Ko tikėtis iš „One UI 9“?

    Nutekėjimų apie „One UI 9“ pokyčius kol kas nedaug, tačiau ankstyva informacija rodo, kad dėmesys bus skiriamas vizualiniams ir funkciniams patobulinimams. Minimi atnaujinimai apima „Now Bar“, galerijos programą ir valdiklius, kuriuos „Samsung“ pastaraisiais metais aktyviai tobulina.

    Taip pat laukiama „Samsung Browser“ atnaujinimų, tarp jų ir kelių langų palaikymo, kuris galėtų pagerinti naršymą didesniuose ekranuose ir atliekant kelias užduotis vienu metu. Be to, aptariami ir sistemos informacijos skilties pakeitimai, kurie paprastai būna susiję su aiškesniu nustatymų išdėstymu.

    Kontekstas: „Android 17“ ir „Samsung“ atnaujinimų tempas

    Tuo metu „Google“ artina „Android 17“ prie stabilios versijos, o tai paprastai paskatina gamintojus spartinti savo apvalkalų testavimą. „Samsung“ pastaruoju metu susilaukė kritikos dėl nevienodo atnaujinimų tempo skirtinguose regionuose, todėl „One UI 9“ beta startas būtų svarbus signalas apie pasirengimą greitesniam platinimui.

    Jei „Samsung“ laikysis ankstesnės logikos, „Galaxy S26“ serija turėtų tapti pirmuoju viešo beta testavimo etapu, o vėliau programa pasiektų ir kitus aukštesnės klasės modelius. Konkrečios datos kol kas neįvardijamos, tačiau serverių aktyvumas rodo, kad laukimas gali būti trumpesnis nei manyta.

  • „TCL“ ir „Roku“ sulaukė ieškinio: atnaujinimai esą pavertė išmaniuosius TV neveiksniais

    „TCL“ ir „Roku“ sulaukė ieškinio: atnaujinimai esą pavertė išmaniuosius TV neveiksniais

    JAV Kalifornijoje pateiktas kolektyvinis ieškinys prieš „TCL“ ir „Roku“ dėl tariamai brokuotų programinės įrangos atnaujinimų. Televizorių savininkai teigia, kad po atnaujinimų dalis įrenginių tapo visiškai neveiksnūs arba jų veikimas smarkiai suprastėjo.

    Ieškinyje nurodoma, kad problemos pasireiškė įvairiai: kai kuriems vartotojams ekranas pajuodo, kitiems televizoriai ėmė strigti, prarado pagrindines funkcijas ar tapo nepatikimi kasdieniam naudojimui. Pasak pareiškėjų, atnaujinimai ne pagerino patirtį, o ją esą pablogino iki tokio lygio, kad įrenginys tapo praktiškai nenaudojamas.

    Dokumentuose teigiama, kad įmonės galėjo žinoti apie programinės įrangos trūkumus, tačiau, ieškovų vertinimu, problemos nebuvo tinkamai atskleistos pirkėjams. Vietoje to esą buvo sudarytas įspūdis, jog atnaujinimai didins stabilumą, saugumą ir funkcionalumą.

    „„Roku“ programinės įrangos atnaujinimai kartojasi kaip ydingai veikiantys ir iš esmės trikdo produktų funkcionalumą, daliai vartotojų televizorius paversdami visiškai neveiksniais ar smarkiai pablogindami jų veikimą“, – teigiama ieškinį palaikančio teisininko pozicijoje.

    Byloje minimi palyginti neseniai įsigyti televizoriai, todėl ginčas krypsta ne į natūralų įrenginių senėjimą, o į atnaujinimų kokybę ir testavimo procesus. Ieškovai akcentuoja, kad kalbama apie televizorius, kurie pagal įsigijimo laiką neturėtų būti pasiekę eksploatacijos pabaigos.

    Tarp minimų modelių – „Roku Select Series“, „Roku Plus Series“ ir „TCL“ 3, 4, 5 ir 6 serijų televizoriai su „Roku“ platforma. Ieškinyje akcentuojama, kad daugiausia tai masinės, prieinamesnės klasės įrenginiai, o tai, pareiškėjų nuomone, gali būti susiję su griežtesniais kaštų ribojimais.

    Kol kas viešai komunikuojama, kad ieškovai nesiekia išskirtinių kompensacijų, o pagrindinis tikslas yra pinigų grąžinimas už įsigytus televizorius ir aiškus sprendimas, kaip ateityje išvengti panašių atvejų. Tokiose bylose paprastai vertinama, ar gamintojai ir platformų tiekėjai pakankamai testavo atnaujinimus, tinkamai informavo vartotojus ir užtikrino efektyvią garantinio aptarnavimo praktiką.

    Vartotojų skundai dėl atnaujinimų, sugadinusių įrenginių veikimą, technologijų rinkoje nėra naujiena, tačiau kolektyviniai ieškiniai dėl televizorių atnaujinimų pasitaiko rečiau. Dėl to ši byla gali tapti reikšminga diskusijoms apie išmaniųjų įrenginių programinės įrangos priežiūrą, atnaujinimų atsakomybę ir vartotojų teises, kai funkcijos priklauso nuo nuolat kintančios platformos.