Tag: Prokuratūra

  • Kraupi šeimos tragedija Kornovace: girtas pavydas ar planas? Teismas bylą uždarė

    Lenkijoje prasidėjo byla dėl 39 metų Monikos nužudymo šeimos namuose Kornovace netoli Racibórzo. Kaltinamas jos sutuoktinis, kalnakasiu dirbęs Łukaszas I., o teismas nusprendė procesą nagrinėti neviešai. Sprendimas aiškinamas nepilnamečių vaikų interesų apsauga.

    Bylos duomenimis, moteris buvo dviejų sūnų mama, o konfliktas šeimoje, tyrėjų vertinimu, gilėjo jau kurį laiką. Kaip viena iš įtampą didinusių aplinkybių minimi įtarimai dėl neištikimybės, tačiau galutines išvadas dėl motyvų pateiks teismas.

    Nužudymas namuose ir pareigūnų veiksmai

    Ikiteisminio tyrimo metu skelbta, kad tragedija įvyko 2025 metų lapkričio 29 dieną ryte, kilus konfliktui namuose. Prokuratūra teigia, jog buvo panaudotas virtuvinis peilis, o sužalojimai buvo padaryti kaklo, krūtinės ir pilvo srityse.

    Į įvykio vietą buvo iškviestos tarnybos, o pirmasis atvykęs pareigūnas pradėjo gaivinimą. Vėliau medikai tęsė gyvybės gelbėjimą, tačiau moters išgelbėti nepavyko, nurodoma tyrimo medžiagoje.

    Kaltinimai, prisipažinimas ir galima bausmė

    Įtariamasis iš įvykio vietos, kaip skelbta, nepasišalino ir buvo sulaikytas policijos. Prokuratūra nurodo, kad per apklausą jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir davė parodymus, o teismas skyrė suėmimą.

    Vėliau kaltinamasis aktas perduotas nagrinėti apygardos teismui Rybnikuose. Pagal Lenkijos teisę už nužudymą gali grėsti ilga laisvės atėmimo bausmė, įskaitant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, tačiau konkreti bausmė priklausys nuo teismo nustatytų aplinkybių.

    Kodėl procesas neviešas?

    Teismas nusprendė posėdžius rengti už uždarų durų, todėl proceso detalės, liudytojų parodymai ir bylos medžiagos turinys viešai nebus skelbiami. Tokia praktika taikoma, kai būtina apsaugoti nepilnamečių interesus ir užtikrinti jų privatumo apsaugą.

    Teisininkai atkreipia dėmesį, kad smurto artimoje aplinkoje bylose dažnai vertinami ne tik tiesioginiai įvykio faktai, bet ir ankstesni santykių konfliktai, grasinimai, kontrolės požymiai bei rizikos signalai. Sprendžiant dėl kaltės, teismui ypač svarbios ekspertų išvados ir nuoseklus įrodymų vertinimas.

  • Apsimetė saulės elektrinių montuotoju ir įsiveržė į namus: dvi moterys patyrė košmarą

    Lenkijoje prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje Jarosławas K. kaltinamas seksualiniu smurtu prieš dvi Drohičyno savivaldybės gyventojas. Tyrėjų teigimu, vyras prisistatydavo saulės elektrinių montavimo įmonės darbuotoju ir taip patekdavo į moterų namus.

    Ikiteisminio tyrimo duomenimis, patekęs į vidų jis esą naudojo fizinę prievartą, sulaikydavo nukentėjusiąsias ir jas seksualiai lietė. Prokuratūra nurodo, kad nukentėjusiosios patyrė didelį stresą, o nusikaltimo aplinkybės siejamos su apgaule ir pasitikėjimo išnaudojimu.

    Byla perduota nagrinėti Bielsko Podlaskio apylinkės teismui, jo VIII išvažiuojamajam baudžiamųjų bylų skyriui. Vyrui pareikšti kaltinimai pagal Lenkijos baudžiamąjį kodeksą, o už tokią veiką gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų.

    Kaip veikia tokios schemos

    Ekspertai pabrėžia, kad nusikaltėliai dažnai pasirenka „patikimą“ priedangą, susijusią su namų ūkio paslaugomis: energijos taupymu, remontu ar įrangos diegimu. Pastaraisiais metais augant saulės elektrinių ir kitų atsinaujinančios energetikos sprendimų paklausai, daugėja ir žmonių, prisistatančių meistrais ar konsultantais.

    Tokiose situacijose rizika išauga dėl to, kad dalis gyventojų noriai įsileidžia nepažįstamuosius tikėdamiesi gauti pasiūlymą ar paslaugą, o dokumentų patikrinimas neretai atidedamas. Policija ir vartotojų apsaugos institucijos įvairiose Europos šalyse kartoja, kad apgavikai gali naudoti netikras pažymas, uniformas ar iš anksto paruoštas istorijas.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Saugumo specialistai rekomenduoja prieš įsileidžiant tariamus meistrus paprašyti oficialaus pažymėjimo, patikrinti įmonės rekvizitus ir susisiekti su ja oficialiais kontaktais. Jei vizitas nebuvo suderintas iš anksto, patariama susitarti dėl kito laiko ir, jei įmanoma, į namus kviestis tik esant artimiesiems ar kaimynams.

    Teisėsauga pabrėžia, kad įtarus pavojų ar patyrus prievartą būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos, fiksuoti aplinkybes ir, jei įmanoma, įsiminti asmens požymius. Teismas vertins surinktus įrodymus, o galutinį sprendimą dėl kaltės priims tik išnagrinėjęs bylą.

  • Mirtina spąstai prie Barcianų pilies: plieninė lynė nutraukė ugniagesio gyvybę – kas ją įtempė?

    Prie Barcianų pilies Lenkijoje žuvo 28 metų ugniagesys, kai važiuodamas keturračiu sutrenkė kaklą į maždaug pusės metro aukštyje ištemptą plieninę lynę. Tyrėjai aiškinasi, kas kliūtį įrengė, ar ji buvo tinkamai pažymėta ir ar tragedijos buvo galima išvengti.

    Incidentas įvyko temstant, kai ugniagesys iš valstybinės priešgaisrinės tarnybos kartu vežėsi 12 metų sūnėną. Abu dėvėjo šalmus ir į teritoriją įvažiavo nuo viešo kelio vedančiu įvažiavimu, kuriuo, kaip teigiama, galima pasiekti ir netoliese esantį stadioną.

    Važiuojant tarp pilies mūro ir buvusio griovio keturratis užkliudė tarp sienos ir medžio įtemptą plieninę lynę. Ji nuslydo per transporto priemonės priekį ir staigiu smūgiu išmetė abu keleivius, o 28 metų vyras patyrė mirtinus kaklo sužalojimus.

    Ką nustatė pirmos apžiūros

    Vietoje apsilankę žurnalistai skelbė nepastebėję aiškių draudžiamųjų ženklų ar informacijos, kad teritorija privati ir į ją įvažiuoti negalima. Taip pat akcentuota, kad teritorija, apie kurią kalbama, nebuvo akivaizdžiai aptverta, o tai kelia papildomų klausimų dėl eismo organizavimo ir žmonių saugumo.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, prie įvažiavimo buvo matomas rožinis grandinės fragmentas su raudonais audeklais, tačiau svarbiausia kliūtis buvo būtent plieninė lynė. Tyrimui esminis klausimas, ar temstant tokie žymėjimai iš tiesų buvo pakankamai matomi ir ar atitiko saugumo reikalavimus.

    Tyrimas: kas ir kodėl įtempė lynę

    Ikiteisminio tyrimo metu siekiama nustatyti, kas įrengė lyną, kokiu tikslu ji buvo ištempta ir ar ji turėjo atskirti privačią teritoriją nuo viešo pravažiavimo. Teisėsauga lynę paėmė kaip įkalčius, taip pat buvo atlikti papildomi veiksmai, kad būtų įvertintos matomumo sąlygos ir faktinės aplinkybės įvykio metu.

    Praktikoje tokie atvejai dažnai vertinami per pareigos užtikrinti saugumą prizmę: net jei teritorija privati, ji negali būti „apsaugota“ priemonėmis, kurios kelia neproporcingą riziką atsitiktiniams praeiviams ar transporto priemonių vairuotojams. Tyrėjams svarbu atsakyti, ar kliūtis buvo įrengta teisėtai, ar buvo įspėjamųjų ženklų ir ar buvo pasirinktas saugus sprendimas.

    Kodėl tokios kliūtys ypač pavojingos

    Žemai ištemptos lynos, trosai ar grandinės laikomos vienomis pavojingiausių kliūčių, ypač prasto apšvietimo sąlygomis. Net ir esant žymėjimams, žmogaus reakcijos laikas temstant trumpėja, o tokios kliūtys gali būti pastebimos tik paskutinę akimirką.

    Tyrimas turėtų atsakyti ir į platesnį klausimą: ar prie viešai pasiekiamų objektų, kurie traukia lankytojus, pakanka aiškių įspėjimų, atitvarų ir apšvietimo. Kol kas bendruomenei lieka gedulas, o prie pilies, kaip skelbta, degė uždegtas atminimo žvakės liepsnelės simbolis.

  • Tragiška paieškų pabaiga Lenkijoje: rastas dingusio 17-mečio Patryko kūnas

    Lenkijoje, Bydgoščiuje, baigėsi 17-mečio Patryko paieškos. Policija patvirtino, kad penktadienio popietę prie Rekreacyjna gatvės rastas jaunuolio kūnas yra dingusio paauglio iš Solec Kujawski. Artimieji iki paskutinės akimirkos tikėjosi laimingos baigties.

    Paauglys dingo spalio 21 dieną, kai išėjo iš namų ir nebegrįžo. Kelias dienas jo ieškojo pareigūnai, šeima ir savanoriai, o informacija apie paiešką sparčiai plito socialiniuose tinkluose. Buvo skelbiama ir apie atlygį už bet kokias patikimas žinias.

    Apie radinį nedelsiant informuotos tarnybos, į įvykio vietą atvyko policija. Veiksmai buvo atliekami prižiūrint prokurorui, o kūnas perduotas teismo medicinos ekspertams. Policija pranešė, kad tapatybė patvirtinta ir tai yra ieškotas nepilnametis.

    Paskutinės žinomos detalės

    Patrykas mokėsi Bydgoščiuje, Fordońska gatvės apylinkėse. Spalio 21 dieną apie 13 valandą jis susitiko su draugais netoli autobusų stoties, prie prekybos centro „Focus Park“. Po susitikimo visi išsiskirstė, o jaunuolis planavo vykti namo.

    Anksčiau skelbta, kad jis turėjo tramvajumi nuvažiuoti į geležinkelio stotį ir iš ten grįžti į Solec Kujawski, tačiau namų taip ir nepasiekė. Artimieji vėliau bandė atsekti jo judėjimą ir rinko informaciją apie paskutines matymo vietas.

    Ką žinojo artimieji ir pareigūnai

    Šeima nurodė, kad apie 13 valandą mama jam išsiuntė žinutę per „Messenger“, kuri buvo perskaityta, tačiau atsakymo nebuvo. Taip pat skelbta, jog iki maždaug 13.40 valandos jis bendravo su pažįstamomis tuo pačiu susirašinėjimo kanalu.

    Vėliau, kaip buvo teigiama paieškos metu, jis išlipo iš tramvajaus Toruńskie žiedo rajone. Buvo svarstoma, kad jis galėjo eiti Toruńska gatvės kryptimi, link parduotuvės „Leroy Merlin“, tačiau po to ryšys nutrūko, o telefono signalas tapo nepasiekiamas.

    Policija nurodė, kad tolesnes aplinkybes aiškins tyrimas ir ekspertizės išvados. Pareigūnai ragina visuomenę neplatinti nepatvirtintų versijų, o turint bet kokios reikšmingos informacijos kreiptis į atsakingas tarnybas.

  • Siaubinga avarija Varšuvoje: automobilis partrenkė dviratininką, vyras mirė ligoninėje

    Varšuvoje, Modlińska gatvėje, įvyko tragiška avarija: susidūrus lengvajam automobiliui ir dviratininkui žuvo 27 metų vyras. Pirminiais policijos duomenimis, 74 metų vairuotojas nepraleido per perėją važiavusio dviratininko ir galimai važiavo nepaisydamas šviesoforo signalų. Įvykio aplinkybes aiškinasi prokuratūra.

    Kas žinoma apie nelaimę?

    Apie skaudų eismo įvykį policija pranešimą gavo spalio 23 dieną, prieš 18 valandą. Susidūrimas įvyko vienoje intensyviausių sostinės transporto arterijų, kurioje eismas piko metu būna itin tankus.

    Pirminiais pareigūnų vertinimais, lengvojo automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas neprisitaikė prie šviesoforo reguliavimo. Dviratininkas tuo metu kirto važiuojamąją dalį per dviračių pervažą.

    „Dviratininkas buvo nugabentas į ligoninę, tačiau nuo patirtų sužalojimų mirė“, – sakė Varšuvos policijos atstovė Monika Kaczyńska.

    Liudininkų pasakojimai apie smūgio jėgą

    Liudininkai teigė, kad smūgis buvo itin stiprus. Pasak jų, po susidūrimo dviratininkas buvo nublokštas labai toli, o vėliau galėjo atsitrenkti į šalia kelio esančias betonines atitvaras.

    Policijos duomenimis, 74 metų vairuotojas per incidentą fiziškai nenukentėjo. Pareigūnai tikrina visas versijas, įskaitant važiavimo greitį, matomumą, šviesoforo signalų seką ir eismo situaciją įvykio metu.

    Kodėl tokios avarijos kelia vis daugiau klausimų?

    Pastaraisiais metais Europos miestuose daugėja diskusijų apie dviratininkų saugumą sankryžose, ypač ten, kur dviračių pervažos kertasi su intensyviu automobilių srautu. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausios rizikos zonos dažnai yra būtent reguliuojamos sankryžos, kur vairuotojų dėmesį blaško keli signalai ir eismo dalyvių gausa.

    Šioje byloje sprendimai dėl atsakomybės priklausys nuo tyrimo išvadų. Prokuratūros prižiūrimi pareigūnai renka vaizdo įrašus, apklausia liudininkus ir vertina technines aplinkybes, kurios leis tiksliai nustatyti, kas lėmė tragišką susidūrimą.

  • Varšuvos centre – kruvinas išpuolis su 17 cm kapokle: teismas skyrė įtariamajam areštą

    Varšuvos centre įvyko brutalus išpuolis: 37 metų Indijos pilietis įtariamas dienos metu kapokle užpuolęs 58 metų vyrą. Teismas leido įtariamąjį suimti trims mėnesiams, o nukentėjusysis dėl sunkių sužalojimų gydomas ligoninėje.

    Išpuolis judrioje gatvėje

    Incidentas užfiksuotas vienoje judriausių Varšuvos centro vietų, Nowogrodzka gatvėje. Anot teisėsaugos, vyras staiga užpuolė kitą asmenį ir kelis kartus smogė aštriu įrankiu.

    Sužeistas 58 metų Indijos pilietis skubiai nugabentas į ligoninę, medikai kovoja dėl jo gyvybės. Pareigūnai nurodo, kad nukentėjusiojo būklė išlieka sunki, tačiau stabili.

    Įtariamasis po išpuolio pabėgo, tačiau policija jį sulaikė dar tą pačią dieną. Vėliau vyrui pareikšti įtarimai dėl pasikėsinimo nužudyti.

    Teismas skyrė suėmimą

    Prokuratūros atstovas Piotras Antonis Skiba pranešė, kad įtariamasis kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus. Teismas vis dėlto patenkino prokuratūros prašymą ir skyrė griežčiausią kardomąją priemonę.

    Teismo sprendimas motyvuotas rizika, kad įtariamasis gali trukdyti tyrimui, daryti poveikį procesui ar pasislėpti. Taip pat atsižvelgta į tai, jog už tokio pobūdžio nusikaltimus gresia itin griežtos bausmės.

    Kas žinoma apie aplinkybes

    Prokuratūra nurodė, kad išpuoliui galėjo būti panaudota kapoklė, kurios ašmenų ilgis siekė 17 centimetrų. Teismo medicinos ekspertai sužalojimus įvertino kaip vidutinio sunkumo, tačiau pabrėžiama, kad nukentėjusiajam prireikė skubios pagalbos.

    Motyvas kol kas neatskleidžiamas, tyrimas tęsiamas. Teisėsauga patvirtino, kad abu vyrai vienas kitą pažinojo, o įtariamasis Lenkijoje gyveno legaliai ir buvo įsikūręs kartu su šeima.

    Artimiausiu metu tyrėjai aiškinsis konflikto priežastis, tiksliai atkurs įvykių seką ir vertins surinktus įrodymus, įskaitant galimus vaizdo įrašus bei liudytojų parodymus. Nuo šių aplinkybių gali priklausyti ir galutinė veikos kvalifikacija.

  • Slapta kamera moterų persirengimo kambaryje komandoje: teismas priėmė galutinį sprendimą policininkui

    Baigėsi didelio atgarsio sulaukusi byla Lenkijoje, kai buvęs policijos pareigūnas buvo apkaltintas slapta filmavęs koleges moterų persirengimo kambaryje. Apeliacinis teismas atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos nuosprendį, todėl sprendimas įsiteisėjo.

    Bylą nagrinėjęs apygardos teismas po pareigūno apeliacijos konstatavo, kad pirmos instancijos teismo išvados buvo pagrįstos. Teismas akcentavo, kad tokioje patalpoje kaip persirengimo kambarys privatumo lūkestis yra maksimalus, o bet koks slaptas vaizdo fiksavimas laikytinas itin šiurkščiu pažeidimu.

    Teismo atstovas spaudai viešai patvirtino, kad nuosprendis nepakeistas: buvusiam pareigūnui skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams. Tai reiškia, kad asmuo realiai įkalinimo išvengs tik tuo atveju, jei laikysis teismo nustatytų sąlygų ir nepadarys naujų nusikaltimų.

    Kaip buvo atskleista veika

    Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vaizdo kamera buvo paslėpta po suolu moterų persirengimo patalpoje vienoje iš policijos įstaigų. Įrenginys fiksavo vaizdą darbuotojoms persirengiant, o tai, teisės ekspertų vertinimu, paprastai kvalifikuojama kaip neteisėtas informacijos apie privatų gyvenimą rinkimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

    Istorija iškilo į viešumą po to, kai viena pareigūnė pastebėjo įtartiną įrenginį. Apie radinį nedelsiant informuoti atsakingi asmenys, įranga buvo paimta ir perduota tyrėjams, o pradėtas tyrimas tapo vienu garsiausių pastarųjų metų atvejų, susijusių su privatumo pažeidimais darbo vietoje.

    Kodėl tyrimas perduotas kitai teritorijai

    Prokuratūra nurodė, kad tyrimas buvo perduotas kitam teritoriniam padaliniui, siekiant išvengti interesų konflikto ir užtikrinti nešališkumą. Sprendimas aiškintas tuo, kad įtariamasis anksčiau profesiniais klausimais bendradarbiavo su vietos prokurorais, todėl pasirinktas modelis, mažinantis bet kokias abejones dėl objektyvumo.

    Per tyrimą buvo apklaustos nukentėjusiosios, taip pat ir įtariamasis. Skelbta, kad jis kaltės nepripažino ir atsisakė duoti išsamius paaiškinimus, o jam buvo taikytos procesinės priemonės, įskaitant draudimą kontaktuoti su nukentėjusiomis ir tarnybos funkcijų ribojimus.

    Kodėl sprendimas sulaukė tokio atgarsio

    Ši byla sukėlė aštrias diskusijas apie privatumo apsaugą institucijose, kurios pačios privalo užtikrinti įstatymų laikymąsi. Ekspertai pabrėžia, kad slaptas filmavimas persirengimo patalpose laikomas vienu sunkiausių privatumo pažeidimų, nes fiksuojami itin jautrūs asmens duomenys ir pažeidžiamas orumas.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja incidentų, kai slapti įrašymo įrenginiai tampa mažesni, pigesni ir lengviau paslepiami, todėl darbdaviai ir įstaigos vis dažniau peržiūri vidaus kontrolės tvarkas. Vis dėlto teisininkai atkreipia dėmesį, kad jokia darbo vietos kontrolė negali pateisinti slapto filmavimo zonose, kur privatumas yra savaime suprantamas.

    Įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje užbaigia teisinį procesą, tačiau kartu siunčia signalą, kad pareigūnų statusas nesuteikia teisės pažeisti kitų darbuotojų privatumo. Nukentėjusiųjų interesų apsauga tokiose bylose dažnai siejama ne tik su bausme kaltajam, bet ir su institucijų pareiga užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.

  • 26-erių vyras mirė kitą dieną po vizito priėmime: pradėtas prokuratūros tyrimas ir patikra

    Lenkijoje nuskambėjo 26 metų vyro mirties istorija: jis kreipėsi į ligoninės Skubios pagalbos skyrių dėl krūtinės skausmo ir rankos tirpimo, tačiau kitą dieną mirė. Artimieji įtaria, kad į simptomus buvo sureaguota per vėlai, o gydymo įstaiga tvirtina, jog pacientas buvo prižiūrimas. Atvejį aiškinasi prokuratūra, o papildomą vertinimą pradėjo Pacientų teisių ombudsmenas.

    Pranešama, kad incidentas įvyko spalio 15 dieną Lubino mieste. Jaunas vyras atvyko į priėmimą skųsdamasis krūtinės skausmu ir kairės rankos tirpimu, o artimieji teigia, kad panašūs negalavimai tęsėsi kelias dienas.

    Šeimos teigimu, pagalbos teko laukti, o pradinis įvertinimas ir baziniai matavimai buvo atlikti tik po artimųjų įsikišimo. Pasak jų, vėliau pacientui buvo skirti nuskausminamieji ir jis paliktas stebėjimui.

    Šeima kelia klausimus

    Artimieji viešai kalba apie galimai nepakankamą diagnostiką ir delsą, kuri, jų manymu, galėjo turėti lemiamos įtakos. Jie taip pat tvirtina, kad paciento būklė staiga pablogėjo, o personalas apie kritinę situaciją esą sužinojo tik po kitų pacientų reakcijos.

    Po būklės pablogėjimo vyras buvo perkeltas į kitą gydymo įstaigą Lubine, kur jį perėmė specialistai. Nepaisant suteiktos pagalbos, jis mirė kitą dieną.

    Tyrėjai paėmė įrašus ir dokumentus

    Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurio metu paimta medicininė dokumentacija ir ligoninės vaizdo stebėjimo įrašai, apklausiami liudytojai. Taip pat atliktas kūno tyrimas, o galutinė mirties priežastis turėtų paaiškėti gavus ekspertų išvadas.

    Teisinis vertinimas paprastai apima klausimą, ar nebuvo padaryta aplaidumo, dėl kurio asmuo galėjo atsidurti tiesioginiame pavojuje gyvybei, ir ar buvo laikomasi nustatytų skubios pagalbos teikimo procedūrų.

    Ligoninė: pacientas buvo prižiūrimas

    Gydymo įstaiga pateikia kitokią įvykių versiją ir tikina, kad pacientas buvo priimtas, jam teikta medicininė priežiūra, o būklei staiga pablogėjus nedelsiant imtasi gaivinimo ir organizuotas perdavimas centrui, turinčiam platesnes diagnostikos galimybes.

    Taip pat nurodoma, kad vidinis aplinkybių patikrinimas vyksta, o detalesnės informacijos kol kas nekomentuojama, kol nebus baigtos procedūros ir gautos ekspertų išvados.

    Atskirą vertinimą pradėjo Pacientų teisių ombudsmeno tarnyba, kuri analizuoja, kaip buvo vykdyta diagnostika ir gydymas, bei ar paciento teisės buvo užtikrintos. Kol kas viešai neįvardijama, kas tapo tiesiogine mirties priežastimi, o atsakymų laukiama iš tyrimo medžiagos ir specialistų išvadų.

  • Teismas padėjo tašką Barono avarijos byloje: sprendimas galutinis, aišku ir dėl žalos atlyginimo

    Lenkijos muzikantas Aleksanderis Milwiw-Baronas sulaukė galutinio teismo sprendimo dėl eismo įvykio, įvykusio Słomczyn vietovėje. Teismas pritarė prokuratūros siūlymui ir bylą užbaigė taikydamas sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatant bandomąjį laikotarpį.

    Avarija įvyko 2026 metų balandžio 12 dieną apie 18 valandą, Słomczyn sankryžoje. Susidūrė lengvasis automobilis „Jetour“ ir motociklas „Yamaha“, o motociklininkas, 37 metų vyras, buvo sužeistas ir išvežtas į ligoninę.

    Skelbta, kad nukentėjusysis gydėsi trumpai ir ligoninę paliko po trijų dienų, tačiau patirti sužalojimai atitiko kriterijus, kai sveikatos sutrikdymas trunka ilgiau nei 7 dienas. Būtent tokiais atvejais Lenkijos baudžiamojoje teisėje eismo įvykis gali būti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika dėl neatsargumo.

    Kaip buvo įvertinti veiksmai?

    Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vairuodamas automobilį Aleksanderis Milwiw-Baronas galėjo nepraleisti pirmumo teisę turėjusio motociklininko. Pats muzikantas pripažino kaltę, pateikė paaiškinimus ir, kaip nurodyta, išreiškė apgailestavimą.

    Prokuratūra dar 2026 metų birželio 12 dieną kreipėsi į teismą prašydama taikyti sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu buvo siūloma nustatyti vienerių metų bandomąjį laikotarpį ir įpareigoti sumokėti nukentėjusiajam kompensaciją.

    Teismo sprendimas ir jo pasekmės

    2026 metų spalio 20 dieną Piaseczno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuri atitiko prokuratūros prašymą. Tai reiškia, kad procesas buvo užbaigtas be nuosprendžio, pripažįstančio asmenį teistu, tačiau nustatytomis sąlygomis, kurių privaloma laikytis per bandomąjį laikotarpį.

    „2026 metų spalio 20 dieną teismas priėmė sprendimą, kuris atitinka prokuroro prašymą dėl sąlyginio proceso užbaigimo“, – sakė Varšuvos apygardos prokuratūros atstovas Piotras Skiba.

    Teisininkų praktikoje toks sprendimas paprastai taikomas, kai veika pripažįstama padaryta dėl neatsargumo, o aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad asmuo laikysis teisės ir ateityje nenusikals. Vis dėlto bandomuoju laikotarpiu naujas teisės pažeidimas ar teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymas gali reikšti grįžimą prie griežtesnio teisinio vertinimo.

  • Tyrimas dėl incidento prie Konstitucinio Tribunolo: įtariami išpuoliai prieš policiją ir premjerą

    Lenkijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įvykių prie Konstitucinio Tribunolo, kur, teisėsaugos vertinimu, galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos policijos pareigūnų ir ministro pirmininko atžvilgiu. Tyrimą inicijavo Ščecino apygardos prokuratūra, reaguodama į Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos pateiktą pranešimą.

    Prokuratūra nurodo, kad vienas iš epizodų susijęs su raginimais per televizijos kanalą „TV Republika“ dalintis informacija apie policijos pareigūnės privatų gyvenimą. Tyrėjai aiškinsis, ar tokia informacija vėliau nebuvo viešai paskleista be jos sutikimo ir ar tai galėjo kelti grėsmę pareigūnės ar jos artimųjų saugumui.

    Antrasis tyrimo epizodas siejamas su transliuota informacija ir reporterių pasisakymais, kuriuose, kaip teigiama, galėjo būti įžeidžiamų ir žeminančių teiginių policijos pareigūnų bei ministro pirmininko atžvilgiu. Prokuratūra vertins, ar tai atitinka viešo pareigūnų įžeidimo ar šmeižimo požymius.

    Trečiasis epizodas apima galimus neteisėtus grasinimus pareigūnams, kurie užtikrino viešąją tvarką prie Konstitucinio Tribunolo. Tyrime bus vertinama, ar grasinimais pradėti baudžiamąjį persekiojimą buvo siekiama priversti pareigūnus atsisakyti teisėtų tarnybinių veiksmų.

    „Aprašyti veiksmai galėjo būti padaryti policijos pareigūnės, kitų nenustatytų pareigūnų ir ministro pirmininko nenaudai“, – nurodė prokuratūra.

    Pasak teisėsaugos, tyrimo metu bus nuosekliai atkuriama įvykių eiga, vertinamos aplinkybės ir nustatomas paskelbtos medžiagos pobūdis, turinys bei kontekstas. Taip pat bus aiškinamasi, ar viešojoje erdvėje paskleista informacija galėjo peržengti leistinos kritikos ribas ir tapti veikomis, už kurias taikoma baudžiamoji atsakomybė.

    Įvykiai siejami su įtampa dėl politinių ginčų aplink Konstitucinį Tribunolą, prie kurio pastaruoju metu vyksta įvairios demonstracijos. Pranešama, kad vienos manifestacijos metu kilo konfliktas, o viešojoje erdvėje po to plito agresyvūs komentarai policijos pareigūnų atžvilgiu.

    Vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcinas Kierwińskis paskelbė pateikęs pranešimus prokuratūrai dėl, jo vertinimu, policijos pareigūnų kurstymo ir menkinimo viešojoje erdvėje. Tyrimas turėtų atsakyti, ar konkrečiais atvejais buvo peržengtos žiniasklaidos atsakomybės ir teisės į saviraišką ribos.