Tag: Prokuratūra

  • Prieš kirvio smūgius ir padegimą kunigas galėjo mėginti apnuodyti Anatolą: naujos detalės

    Lenkijoje nagrinėjamoje kunigo Mirosławo M. byloje dėl ypač žiauraus Anatolo nužudymo teisme pasigirdo naujų versijų apie galimus ankstesnius išpuolius. Liudytojų parodymuose minimi epizodai, po kurių vyras staiga ėmė smarkiai vemti, o po kito susitikimo grįžo su susiūta galva.

    Bylą nagrinėjant teisme buvo perskaityti socialinių paslaugų sektoriuje dirbančių liudytojų parodymai. Jie tvirtino, kad Anatolas kunigo parapijoje lankydavosi ne kartą, o po vieno vizito pasijuto itin prastai ir visą dieną skundėsi stipriu negalavimu.

    Anot liudytojos, per vieną apsilankymą Anatolui buvo pasiūlyta kiaušinienė ir kava, o vyras esą atkreipė dėmesį į neįprastą gėrimo skonį. Grįžęs į nakvynės vietą jis buvo nusilpęs ir smarkiai vėmė, todėl kilo įtarimų, kad galėjo būti bandoma jį apnuodyti.

    Kitoje teisme aptartoje situacijoje minėta kelionė automobiliu, kurios metu, pasak liudytojų, kunigas sustojo nuošalioje vietoje ir paprašė Anatolo pasilenkti prie automobilio galo. Būtent tada vyras, kaip teigta, pajuto stiprų smūgį į pakaušį, o vėliau pats negalėjo aiškiai paaiškinti, kas tiksliai įvyko.

    Konflikto šaknys ir turtiniai klausimai

    Teisme taip pat aptartas Anatolo ir dvasininko santykių kontekstas. Nors vyras buvo benamis ir, liudytojų teigimu, kunigu pasitikėjo, byloje figūruoja informacija apie jam priklausiusį turtą ir pažadus dėl ilgalaikės globos.

    Pasak parodymų, Anatolas esą perleido nekilnojamąjį turtą mainais į pažadėtą priežiūrą, tačiau laikui bėgant ėmė aktyviau reikalauti realios gyvenamosios vietos ir pagalbos. Tyrimo versijoje tai įvardijama kaip viena iš galimų augusio konflikto priežasčių.

    Kaip, įtariama, baigėsi tragedija

    Bylos duomenimis, lemtingas nusikaltimas įvyko 2025 metais liepos 24 dieną Lasopole netoli Grójeco. Prokurorų versija skelbia, kad po dar vieno konflikto kunigas Anatolui sudavė kelis smūgius kirviu į galvą.

    Teigiama, kad po to auka buvo aplieta degiu skysčiu ir padegta, kai dar buvo gyva. Įtariamasis po įvykio, kaip nurodoma byloje, automobiliu grįžo į parapiją, o vėliau buvo sulaikytas.

    Kas laukia toliau

    Skelbiama, kad kunigas yra suimtas, o teisme jis pripažino kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų. Taip pat nurodoma, kad teismo psichiatrai pripažino jį pakaltinamu nusikaltimo metu.

    Pagal Lenkijos baudžiamosios teisės praktiką už nužudymą, kvalifikuojamą kaip ypač žiaurų, gali grėsti laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismo procesas tęsiamas, o papildomi liudytojų parodymai gali turėti įtakos galutiniam sprendimui.

  • Už 28 000 eurų siūlė padegti dronų gamyklą Gliwicuose: prokuratūra pradėjo tyrimą

    Lenkijoje pradėtas tyrimas dėl galimo verbavimo vykdyti sabotažą prieš dronų gamybos įmonę Gliwicuose. Prokurorai aiškinasi informaciją, kad asmeniui esą buvo siūlyta apie 28 000 eurų už gamyklos padegimą.

    Apie galimą provokaciją viešai pranešta po žurnalistinio tyrimo, kuriame aprašyta, kaip per „Telegram“ buvo ieškoma žmogaus „papildomam uždarbiui“. Iš pradžių tariamai siūlyta niokoti automobilius su Ukrainos numeriais, o vėliau užduotis esą tapo gerokai rimtesnė.

    Verbavimas per „Telegram“

    Skelbiama, kad kontaktas buvo užmegztas per baltarusių auditorijai skirtą pokalbių kanalą „Telegram“ platformoje. Į pasiūlymą sureagavęs asmuo, prisistatęs Baltarusijos piliečiu, esą sulaukė pasiūlymo padeginėti automobilius, o vėliau gavo kitą „užsakymą“.

    Tyrime teigiama, kad už planuojamą ataką prieš dronų gamybos objektą siūlytas atlygis siekė apie 28 000 eurų. Taip pat neva buvo reikalaujama pateikti vaizdo įrašą, kuris patvirtintų įvykdytą padegimą.

    Ką aiškinsis prokuratūra ir saugumas

    Gliwicų apygardos prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, nes viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą kurstymą veikti užsienio žvalgybos naudai. Šio pobūdžio bylose siekiama nustatyti, ar buvo realus planas, vykdytojai ir konkretūs nurodymai.

    Tyrimą pavedus vykdyti Vidaus saugumo agentūrai, pareigūnai paprastai tikrina ryšius, finansavimo kelią, skaitmeninius pėdsakus ir galimus tarpininkus. Tokios schemos dažnai remiasi anonimiškumu, tačiau praktikoje palieka techninių žymių, kurios leidžia identifikuoti veikėjus.

    Strateginė įmonė ir karo kontekstas

    Minima, kad Gliwicų įmonė „Flytronic“ yra siejama su Lenkijos gynybos pramonės grupe „WB Electronics“ ir gamina bepiločius orlaivius, naudojamus kariuomenės reikmėms. Dėl karo Ukrainoje dronų gamyba ir tiekimo grandinės tapo itin jautria sritimi, o bet kokie bandymai jas trikdyti vertinami kaip nacionalinio saugumo klausimas.

    Viešojoje erdvėje taip pat aptariama, kad su verbavimu siejamas profilis galėjo būti registruotas naudojant rusišką telefono numerį. Teisėsauga dabar turės patikrinti, ar tai buvo reali sąsaja, klaidinantis pėdsakas, ar platesnės operacijos dalis.

    Ikiteisminio tyrimo metu bus vertinami žurnalistinio tyrimo duomenys, galimi liudytojai ir skaitmeniniai įrodymai. Kol kas pareigūnai viešai neįvardija įtariamųjų ir pabrėžia, kad pirminė informacija dar turi būti patikrinta procesiniais veiksmais.

  • Išėjęs iš kalėjimo padegė pažįstamą: Tomaszo agonija sukrėtė, teismas spręs dėl bausmės

    Lenkijoje nagrinėjama ypač žiauraus nužudymo byla: prokuratūra teigia, kad vyras, neseniai išėjęs iš kalėjimo, padegė pažįstamą, o šis mirė patyręs nepakeliamas kančias. Įtariamasis kaltės nepripažįsta ir atsisako duoti parodymus.

    Bylos duomenimis, 2025 metų gruodį viename apleistame name Grodzisko Wielkopolskio apylinkėse buvo rasti apdegę žmogaus palaikai. Pareigūnams iš karto kilo įtarimų, kad tai ne nelaimingas atsitikimas, o smurtinis nusikaltimas.

    Ikiteisminio tyrimo metu surinkti pėdsakai ir ekspertų išvados, anot kaltinimo, leido nustatyti įtariamąjį. Tyrėjai rėmėsi kriminalistikos, biologijos, daktiloskopijos, fizikocheminių tyrimų, genetikos ir gaisrų ekspertizės duomenimis.

    Įtariamasis teisme tyli

    Teisiamųjų suole atsidūręs 30 metų vyras teisme kaltės nepripažino. Jis atsisakė tiek pateikti paaiškinimus, tiek atsakyti į klausimus, todėl aplinkybes teismas vertina pagal surinktą medžiagą ir liudytojų parodymus.

    Teisme kalbėję artimieji pasakojo, kad vyras prieš tragediją buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir neturėjo kur gyventi. Taip pat nurodyta, kad jam buvo taikomas teismo draudimas artintis prie šeimos dėl anksčiau pasireiškusio agresyvaus elgesio.

    Kaltinimai ir galima bausmė

    Prokuratūra vyrui pareiškė kaltinimus dėl tyčinio nužudymo, įvykdyto itin žiauriai. Tokios kvalifikacijos bylose teismai vertina ne tik mirties faktą, bet ir sukeltų kančių pobūdį, nusikaltimo motyvą bei kaltinamojo elgesį prieš ir po įvykio.

    Pranešama, kad kita teismo posėdžio data numatyta 2027 metų sausį. Kol vyksta bylos nagrinėjimas, kaltinamasis laikomas suimtas, o jam gresia ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

  • Naktinis siautėjimas centre: į langus šaudė ir mėtė petardas, byla keliauja į teismą

    Szczecino centre naktį į daugiabučių langus buvo šaudoma ir mėtomi pirotechnikos gaminiai, o prokuratūra teismui perdavė dviejų miesto gyventojų bylą. Tyrėjai įtaria, kad chuliganiški veiksmai galėjo baigtis tragedija, nes butuose tuo metu buvo žmonių. Be šių epizodų, vienam iš kaltinamųjų pareikšti įtarimai dėl nelegalaus sprogstamųjų medžiagų tvarkymo, kitam – dėl svetimų pinigų pasisavinimo.

    Pasak prokuratūros, incidentai įvyko 2025 metų spalio 21 dieną miesto centre. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariamieji veikė kartu su dar vienu nustatytu bendrininku, o jų elgesys vertinamas kaip viešosios tvarkos ignoravimas.

    Pirmasis epizodas siejamas su Rayskio gatve. Teigiama, kad įtariamieji mėtė pirotechniką ir šaudė į vieno gyventojo buto langą iš daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą. Prokuratūra nurodo, kad taip žmogus galėjo būti tiesiogiai pastatytas į pavojų netekti gyvybės arba patirti sunkų sveikatos sutrikdymą.

    „Kaltinamiesiems inkriminuojama, kad veikdami viešai ir be jokios priežasties, šiurkščiai nepaisydami viešosios tvarkos, mėtė pirotechniką ir šaudė į nukentėjusiojo buto langą“, – sakė Szczecino apygardos prokuratūros atstovė prokurorė Julia Szozda.

    Anot tyrėjų, tą pačią dieną panašus išpuolis užfiksuotas ir Mazūrų gatvėje. Prokuratūra teigia, kad į langus, už kurių buvo gyventojai, taip pat skriejo petardos, o šūviai buvo nukreipti į gyvenamąsias patalpas.

    Materialinė žala, kaip nurodoma bylos duomenyse, pasireiškė suskilusiais kelių langų stiklais. Bendra nuostolių suma vertinama kiek didesnė nei 690 eurų, o prokuratūra pabrėžia, kad svarbiausia šiuose epizoduose yra rizika žmonių saugumui.

    „Dėl veiksmų buvo apgadinti langai, o nukentėjusieji tuo pačiu buvo pastatyti į tiesioginį pavojų netekti gyvybės arba patirti sunkų sveikatos sutrikdymą“, – sakė prokurorė Julia Szozda.

    Įtarimai dėl sprogmenų

    Byloje minimi ir papildomi epizodai, susiję su pirotechnikos perdarymu. Prokuratūra nurodo, kad vienas iš kaltinamųjų, neturėdamas reikiamų leidimų, galėjo perdirbinėti petardas, į jų konstrukciją įtraukiant metalines detales bei akmenis.

    Taip pat teigiama, kad jis galėjo konstruoti improvizuotus skeveldrinius įtaisus, naudodamas stiklinį indą, pirotechniką ir detonavimo elementus. Prokuratūros vertinimu, tokie veiksmai gali kelti grėsmę ne tik pavieniams asmenims, bet ir platesniam žmonių ratui, ypač tankiai apgyvendintose miesto vietose.

    Rastas piniginės turinys ir kortelė?

    Kitas kaltinamasis, prokuratūros teigimu, susilaukė atskiro kaltinimo dėl svetimo turto pasisavinimo. Tyrėjai aiškinasi situaciją, kai buvo rasta piniginė su grynaisiais pinigais, asmens dokumentu ir banko kortele, o vėliau, įtariama, kortelė panaudota neautorizuotiems atsiskaitymams.

    Prokuratūra nurodo, kad dėl šių veiksmų iš nukentėjusiojo sąskaitos galėjo būti neteisėtai pasisavintos lėšos. Tikslios aplinkybės ir žalos dydis, remiantis bylos medžiaga, vertinami teisme.

    Kas laukia kaltinamųjų

    Tyrėjai skelbia, kad abu vyrai anksčiau nebuvo teisti, o apklausų metu, įtariama, prisipažino dėl jiems inkriminuojamų veiksmų. Galutinius sprendimus dėl kaltės ir bausmių priims teismas, įvertinęs visus įrodymus.

    Teisėsaugos praktikoje tokio pobūdžio išpuoliai paprastai vertinami itin griežtai, nes pirotechnika ir bet kokie šūviai gyvenamojoje aplinkoje kelia didelę riziką atsitiktiniams žmonėms. Specialistai ne kartą pabrėžė, kad net ir, atrodytų, nedidelės galios pirotechnika, panaudota prie langų ar laiptinių, gali sukelti sunkias traumas ir gaisrus.

  • Sulaikytas buvęs Vengrijos banko vadovas Matolcsy: tyrimas dėl galimos aferos už 1 mlrd. eurų

    Sulaikytas buvęs Vengrijos banko vadovas Matolcsy: tyrimas dėl galimos aferos už 1 mlrd. eurų

    Sulaikymas ir įtarimai

    Buvęs Vengrijos centrinio banko vadovas György Matolcsy trečiadienio rytą buvo sulaikytas ir nuvežtas į Centrinę vyriausiąją prokuratūrą tyrimams. Pareigūnai aiškinasi galimus finansinius nusikaltimus, susijusius su viešųjų lėšų valdymu.

    Matolcsy, ilgą laiką laikytas artimu buvusio ministro pirmininko Viktoro Orbáno bendražygiu, Vengrijos nacionaliniam bankui vadovavo 12 metų, iki 2025 metų. Pats buvęs vadovas anksčiau neigė daręs pažeidimų.

    „Mano klientas įtariamas sunkiu finansiniu sukčiavimu, sukėlusiu didelę žalą, ir suklastoto privataus dokumento panaudojimu“, – sakė Matolcsy advokatas Pál Bátki.

    Prokuratūra nurodė, kad tuo pat metu vykdomi koordinuoti veiksmai keliose vietose, o tyrimas siejamas su įtariamu piktnaudžiavimu pasitikėjimu, galimai padarius itin didelę finansinę žalą. Daugiau detalių žadama pateikti vėliau, užbaigus pirminius veiksmus.

    Ką reiškia sulaikymas

    Teisiškai sulaikymas apklausai dar nereiškia, kad asmuo bus suimtas ar jam bus taikomas kardomasis kalinimas. Ar Matolcsy galės išvykti po apklausos, kol kas nėra aišku.

    Jei jis būtų oficialiai pripažintas įtariamuoju, teismas galėtų spręsti dėl suėmimo ikiteisminio tyrimo metu. Tokiais atvejais paprastai vertinama, ar yra rizika slapstytis, daryti poveikį liudytojams ar naikinti įrodymus.

    Šis epizodas nėra pirmas, kai buvęs centrinio banko vadovas atsiduria teisėsaugos akiratyje. Rugsėjo mėnesį jis buvo apklaustas kitoje byloje dėl galimo piktnaudžiavimo pareigomis, susijusio su spaudimu Vengrijos bankų sektoriui, tuomet kaltinimus taip pat neigė.

    Fondas, investicijos ir daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Dabartinė Vengrijos nacionalinio banko vadovybė ir Valstybės audito institucija pateikė baudžiamuosius skundus dėl centrinio banko įsteigtų fondų veiklos. Šie fondai buvo kuriami 2014 metais ir vėliau sujungti, o jų investicijas valdė turto valdytojas „Optima Investment“.

    Skelbiama, kad fondų investicinė struktūra administravo beveik 500 mlrd. forintų, tai yra daugiau nei 1 mlrd. eurų viešųjų lėšų. Auditas, kaip pranešama, fiksavo nepakankamai skaidrią įmonių ir investicijų schemą, valdymo spragas bei galimų nusikalstamų veikų požymius.

    Po fondų sujungimo ir vėlesnių sprendimų išryškėjo finansiniai sunkumai, o žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie galimas sąsajas su buvusio vadovo sūnaus Ádámo aplinka. Matolcsy šiuos įtarimus viešai atmetė.

    2026 metais Vengrijos parlamentas priėmė sprendimą steigti tyrimo komisiją, kuri nagrinėtų galimus piktnaudžiavimus centrinio banko sistemoje. Tyrėjai taip pat domėjosi projektais, siejamais su banko būstinės renovacija, ir atskiru pinigų plovimo tyrimu.

    Gegužę institucijos pranešė konfiskavusios grynuosius pinigus ir vertybinius popierius, kurių vertė siekė 91,8 mlrd. forintų, tai yra apie 230 mln. eurų. Ši suma vertinama kaip vienas reikšmingiausių epizodų tyrime, kuriame nagrinėjamas galimas viešųjų lėšų nukreipimas ir kontrolės spragos.

  • Skandalas privačiame zoologijos sode Lenkijoje: išvežti 33 gyvūnai, įsikišo generalinis prokuroras

    Lenkijoje įsiplieskė skandalas dėl privataus zoologijos sodo Łącznoje Žemutinės Silezijos regione. Po tarnybų reido iš jo išvežti 33 gyvūnai, o tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio prižiūrėti ėmėsi generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas.

    Prokuratūra pranešė vertinsianti, kaip iki šiol vyko ikiteisminis tyrimas ir ar pasirinkti veiksmai buvo pagrįsti. Taip pat svarstoma bylą perkelti iš Wałbrzycho apylinkės prokuratūros į aukštesnio lygmens instituciją.

    Reidas ir įtarimai penkiems žmonėms

    Praėjusią savaitę prokurorai, lydimi policijos, atliko procesinius veiksmus zoologijos sodo teritorijoje netoli Mieroszowo. Per patikrinimą sulaikyti penki asmenys, o zoologijos sodo savininkui ir dar keturiems žmonėms pareikšti įtarimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

    Institucijų sprendimu dalis gyvūnų skubiai perkelta į kitas vietas, kur, pareigūnų teigimu, jiems galima užtikrinti tinkamą priežiūrą. Iš viso išvežti 33 gyvūnai, dalis jų perkelti ir į užsienį.

    Wałbrzycho teismas nesutiko skirti zoologijos sodo savininkui suėmimo. Tyrimas, pasak prokuratūros, vykdomas jau ne vieną mėnesį, o surinkti duomenys nuosekliai tikslinami.

    Gyventojų pasipriešinimas ir policijos įsikišimas

    Gyvūnų paėmimas sulaukė dalies vietos gyventojų prieštaravimo. Prokuratūros duomenimis, kai kurie žmonės bandė trukdyti gyvūnų transportavimui, todėl teko įsikišti policijai.

    Pranešta, kad vienam asmeniui skirtas administracinis nubaudimas, o keturi asmenys sulaikyti dėl įtariamo pareigūnų neliečiamybės pažeidimo. Aplinkybės aiškinamos atskirai, vertinant kiekvieno dalyvio veiksmus.

    Ekspertų išvados: prastas laikymas ir priežiūros trūkumai

    Apie tyrimo eigą informavęs Świdnicos apygardos prokuroras Marekas Rusinas pristatė pirmines ekspertų išvadas, parengtas po apžiūrų, atliktų reido dienomis. Jose nurodyta, kad gyvūnai galėjo būti laikomi netinkamomis sąlygomis.

    Pasak prokuratūros, dalis paukščių buvo akivaizdžiai prastos būklės, o jiems ne visada užtikrintas rūšiai tinkamas pašaras ir švarus geriamas vanduo. Kitiems gyvūnams, kaip teigiama, trūko nuolatinės prieigos prie vandens ir jie galėjo būti laikomi per ankštose patalpose.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į planavimo ir saugumo problemas: plėšrūnų aptvarai buvo įrengti greta gyvūnų, kurie gali tapti jų grobiu. Be to, nurodyta galimų pažeidimų dėl laikinų aptvarų sprendimų ir darbuotojų saugos bei higienos reikalavimų.

    Po intervencijos zoologijos sodas laikinai liko uždarytas. Likusių gyvūnų priežiūra, remiantis vietos institucijų ir prokuratūros susitarimu, laikinai patikėta Mieroszowo burmistrui Andrzejui Lipińskiui.

    Pradėtas ir atskiras tyrimas dėl galimo trukdymo tarnybų veiksmams. Prokuratūra aiškinasi, kaip į viešumą galėjo nutekėti informacija apie planuotus procesinius veiksmus ir ar tyčia nebuvo gadinamos tvoros bei apsauginiai tinklai.

    Privatus zoologijos sodas Łącznoje oficialų zoologijos sodo statusą, prokuratūros nurodymu, turi nuo 2012 metais. Jo savininkai anksčiau skelbė, kad laikoma apie 100 rūšių gyvūnų, tačiau šią informaciją tyrėjai dar tikslina vertindami faktinę situaciją ir dokumentus.

    Specialistai primena, kad tokiose bylose dažnai vertinama ne tik emocinis visuomenės fonas, bet ir konkretūs priežiūros kriterijai: nuolatinė prieiga prie vandens, rūšiai tinkamas maistas, pakankamas plotas, veterinarinė priežiūra ir saugūs aptvarai. Būtent šie aspektai paprastai tampa esminiais sprendžiant, ar gyvūnų laikymas atitiko teisės aktų reikalavimus.

  • Prokuratūra aiškina, kodėl iš privataus zoologijos sodo Ląčna norėta išvežti gyvūnus

    Privataus zoologijos sodo Ląčna Žemutinės Silezijos regione istorija neslūgsta: prokuratūra teigia, kad dalį gyvūnų siekta skubiai perkelti dėl grėsmių saugumui ir jų gerovei. Tuo metu savininko atstovai kalba apie neaiškų teisinį pagrindą, o vietos bendruomenė organizuoja paramą zoologijos sodui.

    Po prokuratūros ir policijos veiksmų zoologijos sode kilo įtampa, o planuota gyvūnų perkėlimo operacija susidūrė su pasipriešinimu. Tyrėjai viešai nurodo, kad jų sprendimus lėmė ne viena detalė, o visuma aplinkybių, susijusių su laikymo sąlygomis ir galimais pažeidimais.

    Tyrimas ir pareikšti įtarimai

    Prokuratūra skelbia, kad tyrimas dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais buvo vykdomas ne vieną mėnesį, o situaciją esą nuolat lydėjo signalai apie netinkamas laikymo sąlygas. Spalio 13 dieną atlikus veiksmus sode, keliems asmenims, tarp jų vadovui ir savininkui, pareikšti įtarimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir atvejų, galėjusių baigtis gyvūnų žūtimi.

    Tyrėjai taip pat siekė sugriežtinti kardomąsias priemones, tačiau teismas nepatenkino prašymo dėl suėmimo. Prokuratūra pabrėžia, kad tyrimas tęsiasi, o vertinant situaciją remiamasi specialistų išvadomis ir surinktais duomenimis.

    Kodėl norėta perkelti gyvūnus

    Prokuratūros teigimu, sprendimas perkelti dalį gyvūnų buvo susijęs ir su galimomis grėsmėmis visuomenės saugumui. Tarp argumentų minėta rizika, kad tigras galėjo ištrūkti iš aptvaro, jei konstrukcijos nebūtų užtikrinusios pakankamo saugumo.

    Be to, pareigūnai nurodė fiksavę požymių, rodančių problemas su gyvūnų gerove: netinkamą temperatūrą egzotiniams paukščiams, nešvarų vandenį, abejones dėl pašaro kokybės ar jo prieinamumo. Viešai buvo minimos ir netipiškos, gyvūnams potencialiai pavojingos laikymo aplinkybės, taip pat buitiniais metodais įrengta elektros instaliacija.

    „Mums nesuprantami išpuoliai prieš tyrėjus, kai kalbame apie gyvūnų saugumą ir realias rizikas“, – sakė prokuratūros atstovas.

    Fiasko, konfliktas ir laikinas valdymas

    Numatyta gyvūnų perkėlimo operacija, pasak prokuratūros, baigėsi nesėkme. Tyrėjai teigė, kad planai galėjo nutekėti, o proceso metu kilo konfliktinių situacijų, įskaitant fizinius susistumdymus.

    Skelbiama, kad dalis gyvūnų gerovės organizacijų, kurios turėjo prisidėti prie perkėlimo, atsitraukė dėl priešiškumo ir komentarų internete. Galiausiai laikina priežiūra buvo perduota savivaldybei, o prokuratūra tvirtina, kad po šio sprendimo situacija tapo ramesnė.

    Lygiagrečiai administracinėje plotmėje pradėtos procedūros dėl leidimo zoologijos sodui galimo panaikinimo, o tai gali lemti, ar įstaiga galės tęsti veiklą. Prokuratūra akcentuoja, kad tolesni sprendimai priklausys nuo ekspertinių vertinimų ir galutinių tyrimo išvadų.

    Zoologijos sodo savininko atstovai laikosi kitos pozicijos ir tvirtina, kad jiems nebuvo aiškiai pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis gyvūnai turėjo būti išvežami. Tuo pat metu dalis vietos gyventojų renka paramą ir viešai ragina padėti įstaigai, kol vyksta tyrimai ir sprendžiama jos ateitis.

  • Siaubas Lenkijos Malopolskos regione: sūnus peiliu mirtinai sužalojo motiną, prisipažino

    Lenkijos Malopolskos regione, Chrzanowo apskrityje esančiame Zagurže, tiriama kraupi žmogžudystė. Prokuratūra pranešė, kad 49 metų vyrui pareikštas įtarimas nužudžius savo 73 metų motiną. Įtariamasis, anot pareigūnų, prisipažino kaltę ir pateikė tyrėjams paaiškinimus.

    Moters kūnas rastas 2026 metų spalio 6 dieną viename gyvenamajame name. Pirminiai duomenys leido greitai atmesti natūralios mirties versiją, nes ant kūno buvo nustatytos dvi durtinės žaizdos krūtinės srityje. Įvykio vietoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti visas tragedijos aplinkybes.

    Įtarimai krito sūnui

    Kaip nurodė prokuratūra, pagrindiniai įtarimai nuo pat pradžių krito žuvusiosios sūnui. Policija pradėjo jo paiešką, o netrukus vyras buvo sulaikytas. Tolimesni veiksmai buvo derinami su prokurorais, kad būtų užtikrintas įrodymų rinkimas ir proceso skaidrumas.

    Įtariamasis buvo pristatytas į Chrzanowo prokuratūrą, kur jam pareikšti įtarimai dėl nužudymo. Prokuratūros atstovas spaudai Tomaszas Waszczukas informavo, kad vyras per apklausą prisipažino padaręs nusikaltimą.

    Teismas skyrė suėmimą

    Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės, ir teismas pritarė griežčiausiam sprendimui. Įtariamasis suimtas, artimiausius mėnesius jis praleis areštinėje, kol bus tęsiamas tyrimas.

    Pagal Lenkijos teisę už nužudymą gali grėsti ilga laisvės atėmimo bausmė, įskaitant ir įkalinimą iki gyvos galvos. Tyrėjai toliau tikrins įtariamojo parodymus, vertins ekspertų išvadas ir aiškinsis, kas lėmė šį smurtinį incidentą šeimoje.

  • Rutkowskis Seime pritrenkė žurnalistus: prabilo apie Kołodziejczako testus ir šokiruojantį siūlymą

    Lenkijoje netyla skandalas, į kurį įsivėlė parlamento narys Michałas Kołodziejczakas. Viešojoje erdvėje pasirodė buvusių bendradarbių kaltinimai, o situaciją ėmė vertinti teisėsauga. Dėmesį dar labiau pakurstė detektyvas ir viešumoje dažnai pasirodantis Krzysztofas Rutkowskis, antradienį Seime pateikęs prieštaringų pareiškimų.

    Skandalo epicentre atsidūręs Michałas Kołodziejczakas yra Pilietinės koalicijos politikas, anksčiau dirbęs žemės ūkio viceministru. Vietos žiniasklaidoje nuskambėjo kelių moterų, dirbusių su politiku, pasakojimai apie esą patirtą spaudimą, įžeidinėjimus ir bauginimą.

    Dalies liudijimų kontekste viešai nuskambėjo ir itin sunkūs kaltinimai dėl galimo raginimo vartoti narkotines medžiagas. Šie teiginiai tapo pagrindu platesnei diskusijai apie politiko elgesį, darbo santykių kultūrą ir galimą piktnaudžiavimą galia.

    Į skandalą sureagavo ir politinė aplinka. Pilietinės koalicijos frakcijos vadovybė pranešė, kad Kołodziejczakas nedelsiant suspenduotas frakcijoje, kol bus aiškiau dėl faktinių aplinkybių ir institucijų vertinimo.

    Tuo pat metu pats Kołodziejczakas ėmėsi gynybinės linijos ir kreipėsi į valstybės institucijas, prašydamas įvertinti, ar jo atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika. Politikas viešai yra teigęs, kad situacija jį smarkiai paveikė ir kad jis siekia, jog būtų išsiaiškinta, kas iš tiesų įvyko.

    Antradienį Seime pasirodė Krzysztofas Rutkowskis, kuris viešai demonstruoja paramą Kołodziejczakui ir teigia dalyvaujantis aiškinantis aplinkybes. Bendraudamas su žurnalistais jis sakė, kad esą pateiktas oficialus kreipimasis į Varšuvos apygardos prokuratūrą dėl kelių asmenų, turinčių parlamentinį imunitetą, ir dėl to galinčių daryti įtaką liudytojams.

    Rutkowskis neįvardijo konkrečių pavardžių, tačiau leido suprasti, kad kalbama ir apie asmenis, anksčiau ėjusius viceministro pareigas. Jis taip pat užsiminė, kad Kołodziejczakas ateityje galėtų viešai pateikti daugiau informacijos, susijusios su Žemės ūkio ministerijos aplinka.

    Skandalinga replika apie testus

    Diskusijai pasisukus apie galimus tyrimus ir testus, Rutkowskis pareiškė, kad šlapimo mėginys buvo paimtas asmeniniam naudojimui, tačiau nebuvo perduotas vertinimui. Jo teigimu, tai tapo pretekstu kilti papildomiems klausimams dėl skaidrumo.

    Rutkowskis į žurnalistų pastabas sureagavo itin aštriai ir pavartojo šokiruojantį palyginimą, esą testavimo procedūrą reikėtų atlikti viešai.

    „Ar norite, kad tai padarytume viešai? Ar Michałas Kołodziejczakas turi, atsiprašant, nusišlapinti jūsų akivaizdoje ir paruošti mėginį? Jūs to norite?“, – sakė Krzysztofas Rutkowskis.

    Vėliau jis pridūrė, kad neatmeta galimybės, jog politikas vis dėlto stos prieš žurnalistus ir pristatys papildomus atsakymus. Taip pat buvo užsiminta apie galimus alternatyvius tyrimo būdus, pavyzdžiui, plauko tyrimą.

    Ši istorija Lenkijoje tapo ne tik konkretaus politiko reputacijos krize, bet ir platesne diskusija apie politinės atsakomybės standartus. Kol institucijos vertina informaciją, visuomenės dėmesį ypač kaitina vieši pareiškimai, kuriuose daugiau emocijų nei patikrinamų faktų.

  • Romanowskio „listo geležinio“ byla kaista: paaiškėjo, kuri teisėja spręs, gynėjas piktinasi

    Varšuvos apeliacinis teismas nagrinės skundus dėl vadinamojo „listo geležinio“ buvusiam viceministrui Marcinui Romanowskiui. Paaiškėjo, kad bylą spręs teisėja Maria Turek, o politiko gynėjas tvirtina, jog skiriant teisėją kilo rimtų procedūrinių klausimų.

    Pagal pateiktą informaciją, sprendimas dėl „listo geležinio“ dar nėra galutinis, nes jį apskundė abi pusės. Prokuratūra siekia, kad dokumentas nebūtų išduotas, o gynyba kelia abejonių dėl bylos paskirstymo tvarkos.

    „Tai skandalinga situacija, kelianti klausimų dėl bylos paskyrimo skaidrumo“, – sakė Marcino Romanowskio gynėjas Bartoszas Lewandowskis.

    Apeliacinio teismo atstovė spaudai Ewa Leszczyńska-Furtak patvirtino, kad skundus nagrinės teisėja Maria Turek, kuri yra deleguota iš Varšuvos apygardos teismo. Teismas nurodo, kad teisėja parinkta burtų keliu, laikantis galiojančių paskirstymo taisyklių.

    Kas yra „listas geležinis“?

    „Listu geležiniu“ vadinamas teismo sprendimas, kuris tam tikromis sąlygomis leidžia įtariamajam ar kaltinamajam likti laisvėje ir dalyvauti procese ne suėmimo sąlygomis. Praktikoje tai reiškia pareigą atvykti pagal teismo ar prokuratūros šaukimus ir laikytis nustatytų apribojimų.

    Dažniausiai tokios sąlygos apima draudimą be teismo leidimo išvykti iš pasirinktos gyvenamosios vietos šalyje, taip pat pareigą netrukdyti ikiteisminiam tyrimui ar teismo procesui. Nesilaikant reikalavimų, taikomos priemonės gali būti sugriežtintos.

    Ginčas dėl teisėjo parinkimo

    Gynėjas viešai teigia, kad skundai turėjo būti perduoti kitam apeliacinio teismo padaliniui, nagrinėjančiam tokio pobūdžio klausimus. Jo teigimu, skiriant bylą buvo esą nepagrįstai „apeiti“ 12 teisėjų, todėl keliami klausimai, ar paskirstymas vyko taip, kaip turėjo.

    Taip pat keliama tema dėl teisėjos delegavimo aplinkybių ir laiko. Vis dėlto teismas pabrėžia, kad bylų paskirstymas įvyko burtų keliu, o tai laikoma vienu iš būdų užtikrinti atsitiktinumą ir sumažinti galimą išorinę įtaką.

    Ko siekia prokuratūra ir ko tikisi gynyba?

    Prokuratūra prašo pakeisti žemesnės instancijos sprendimą ir atsisakyti išduoti Romanowskiui „listą geležinį“. Kaip alternatyvą ji taip pat kelia galimybę panaikinti sprendimą ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

    Ankstesnis teismo sprendimas, kuriuo „listas geležinis“ buvo suteiktas, buvo siejamas ir su laikino suėmimo panaikinimu, tačiau dėl skundų jis liko neįsiteisėjęs. Galutinis apeliacinio teismo verdiktas lems, ar Romanowskis galės grįžti į Lenkiją ir dalyvauti procese nustatytomis sąlygomis.