CP v2

Tag: Psichikos sveikata

  • Teen Diet and Depression Risk: A Major Review Points to Whole Foods Over Supplements

    Teen Diet and Depression Risk: A Major Review Points to Whole Foods Over Supplements

    A major review led by Swansea University researchers suggests teenagers’ overall diet quality may be linked to mental health, with healthier eating patterns more often associated with fewer depressive symptoms. The findings add to growing interest in nutrition as a modifiable factor that could support adolescent wellbeing.

    Published in the journal Nutrients, the paper assessed evidence from 19 earlier studies examining diet and mental health in adolescents. Across the studies, lower-quality diets were more frequently connected with higher psychological distress, though results varied by design and population.

    Whole-diet patterns stand out

    The review included six randomized controlled trials and 13 prospective cohort studies, allowing the authors to compare different types of evidence. While some studies hinted that specific supplements such as vitamin D might reduce depressive symptoms, the overall picture for individual nutrients was inconsistent.

    By contrast, broader dietary patterns showed clearer and more repeatable signals. The authors argue that focusing on overall balance and quality may be more useful than targeting single nutrients, particularly when translating research into school, family, and public health settings.

    Why adolescence is a key window

    Researchers highlighted adolescence as a critical period for brain development and emotional regulation, when depression symptoms can emerge and become entrenched. Because diet is part of daily life and can be shaped at scale, they see it as a practical area for prevention and early support.

    At the same time, the review notes that diet and mental health do not exist in isolation. Socioeconomic factors and sex differences may influence both what teens eat and how mental health outcomes present, complicating cause-and-effect interpretation.

    What the evidence still misses

    The authors flagged major gaps, including a heavy focus on depression compared with other outcomes such as anxiety, stress, self-esteem, externalizing behavior, and aggression. They also emphasized the need for more standardized methods and improved reporting so results can be compared across studies.

    To strengthen future conclusions, the team proposed a research roadmap that includes exposure-based designs, biological markers, and open science practices. In a statement, corresponding author Hayley Young said, “Overall, our findings suggest that public health and clinical strategies should prioritise whole-diet approaches over isolated supplementation when considering adolescent mental health.”

    The researchers cautioned that more high-quality studies are needed to determine which dietary patterns work best, and for whom. Even so, the review suggests that everyday food choices may play a bigger role in teen mental health than many families and clinicians have assumed.

  • Exercise emerges as a leading option for depression and anxiety, with group programs showing the biggest gains

    Exercise emerges as a leading option for depression and anxiety, with group programs showing the biggest gains

    A major evidence review in the British Journal of Sports Medicine reports that structured exercise can meaningfully reduce symptoms of depression and anxiety, often performing as well as established treatments. The authors assessed a large body of randomized trial data to compare different exercise types, intensities and settings.

    The umbrella review combined results from dozens of prior meta-analyses, covering hundreds of individual trials and tens of thousands of participants across a wide age range. Overall, the synthesis found a medium-sized improvement in depression symptoms and a small-to-medium improvement in anxiety.

    Which workouts seemed most effective

    Aerobic exercise such as running, swimming and dance stood out for depression, particularly when sessions were supervised or done in groups. For anxiety, shorter programs lasting up to about 8 weeks and using lower-intensity activity appeared to deliver the most consistent benefits.

    Researchers also found improvements across resistance training and mind-body approaches such as yoga, tai chi and qigong, as well as mixed programs that combine formats. Effects were observed regardless of sex, suggesting exercise can be broadly useful, even if the best “fit” varies by person.

    Who benefited most in the data

    The strongest reductions were reported among young adults ages 18 to 30 and among women after giving birth, groups that also face elevated risks of mood and anxiety symptoms. The authors note that social and practical factors, including support and accountability, may help explain why group formats performed well.

    While the results were generally comparable to medication or talking therapies, the study does not argue that exercise should replace clinical care for everyone. Instead, it points to exercise as a credible first-line or add-on option, especially where access to therapy or medication is limited or where people prefer non-drug approaches.

    Limits and what comes next

    The authors caution that definitions of intensity, frequency and program length differed across studies, making precise prescriptions harder to standardize. Some age groups and exercise formats were also represented by less pooled data than others.

    Even with those caveats, the review strengthens the case for tailoring exercise to individual needs, including supervision, setting and duration. Clinicians increasingly emphasize that the most effective program is one a person can start safely and sustain, while tracking symptoms and overall wellbeing.

  • Study links sugary drinks to teen anxiety, and researchers say the trend may be harder to reverse than parents think

    Study links sugary drinks to teen anxiety, and researchers say the trend may be harder to reverse than parents think

    A new research review has found a consistent association between high consumption of sugary drinks and increased anxiety symptoms among teenagers. The analysis, led by researchers working with Bournemouth University, was published in the Journal of Human Nutrition and Dietetics.

    The team examined results from multiple earlier studies to see whether patterns held across different adolescent groups. Across the evidence base reviewed, higher intake of sugar-sweetened beverages repeatedly aligned with higher self-reported anxiety symptoms.

    Why drinks are under scrutiny

    Public health efforts have long focused on the physical harms of high-sugar diets, including obesity and type 2 diabetes. The authors argue that mental health outcomes linked to energy-dense, low-nutrient drinks have received comparatively less attention.

    The review covers a wide range of sweetened beverages commonly consumed by teens, including sodas, energy drinks, sweetened juices, and sweetened tea or coffee drinks. Many of these products can deliver large amounts of added sugar quickly, without offering lasting satiety.

    Correlation, not proven causation

    The researchers emphasize that the findings do not prove sugary drinks cause anxiety. Because the review synthesizes mainly observational, survey-based studies, it cannot determine whether sugary beverages lead to anxiety or whether anxious teens are more likely to consume them.

    They also note that shared factors could influence both outcomes, such as sleep problems, family stress, or broader lifestyle patterns. The authors say future research designed to test cause-and-effect is needed before drawing firm conclusions.

    What this could mean for families

    Even without proof of causality, the authors say the repeated link is concerning at a time when youth mental health problems are widely reported to be rising. They suggest sugary drink intake is a modifiable habit that could be considered alongside other daily factors like sleep, physical activity, and overall diet quality.

    The review’s lead author, Dr. Karim Khaled, previously completed doctoral work at Bournemouth University and now works at Lebanese American University in Beirut. Co-author Dr. Chloe Casey said mental health effects of diet deserve closer consideration in adolescent nutrition strategies.

  • New Swedish study flags delayed paternal depression surge around baby’s first year

    New Swedish study flags delayed paternal depression surge around baby’s first year

    Fathers in Sweden are less likely to receive a psychiatric diagnosis during their partner’s pregnancy and in the months right after their child is born. But this pattern reverses over time. A new study published in JAMA Network Open reports that diagnoses of depression and stress-related conditions rise about a year after childbirth. The research was led by scientists at Karolinska Institutet in Sweden and Sichuan University in China.

    “The transition to fatherhood often involves both positive experiences and a range of new stresses,” says Jing Zhou, PhD student at the Institute of Environmental Medicine, Karolinska Institutet, and co-first author of the paper. “Many cherish the intimate moments with their child, whilst at the same time the relationship with their partner may be affected and sleep quality may deteriorate, which can contribute to an increased risk of mental ill-health.”

    Study Tracks Over 1 Million Fathers Across Sweden

    The researchers analyzed data from more than one million fathers whose children were born in Sweden between 2003 and 2021. Using linked national registers, they followed when men received new psychiatric diagnoses, beginning one year before pregnancy and continuing until the child reached one year of age.

    Depression and Stress Diagnoses Increase After One Year

    The findings show that psychiatric diagnoses became less common during pregnancy and in the early months after birth compared with the year before pregnancy. By one year after birth, diagnoses related to anxiety and substance use had returned to levels seen before pregnancy. In contrast, depression and stress-related disorders showed a clear increase. These diagnoses rose by more than 30 percent compared with rates before pregnancy.

    “The delayed increase in depression was unexpected and underscores the need to pay attention to warning signs of mental ill-health in fathers long after the birth of their child,” says Donghao Lu, senior lecturer and associate professor at the Institute of Environmental Medicine, Karolinska Institutet, and the paper’s corresponding author.

    Timing Support for Fathers’ Mental Health

    The researchers note that their results are based on clinical diagnoses, meaning men who did not seek care may not be included. Even so, the study highlights when fathers may be most vulnerable during early parenthood.

    “By identifying periods of increased vulnerability, healthcare providers and other stakeholders can more easily offer support,” says Jing Zhou. “Postnatal depression is often discussed for new mothers, but fathers’ well-being is also important, both for themselves and for the whole family.”

    The study was conducted in collaboration with Sichuan University in China and Uppsala University in Sweden. It was funded by Karolinska Institutet’s strategic research area in epidemiology and biostatistics, the Swedish Research Council and the European Research Council. The researchers report no conflicts of interest.

  • A simple blood test could spot depression risk early by tracking immune cell aging

    A simple blood test could spot depression risk early by tracking immune cell aging

    Researchers are testing whether a routine blood sample could help flag depression earlier, using measures of biological aging in specific immune cells. The work adds to a growing push for objective biomarkers that could complement symptom-based mental health screening.

    The study, published in The Journals of Gerontology: Series A, examined epigenetic changes that act like molecular timestamps on DNA. These so-called epigenetic clocks estimate biological age, which can advance faster than chronological age under stress, illness, or other factors.

    Why depression has been hard to test

    Depression is typically diagnosed through clinical interviews and questionnaires, not lab confirmation, partly because the condition can look very different across patients. Some people primarily experience somatic symptoms such as sleep and appetite changes, while others struggle most with mood and cognition, including hopelessness and loss of pleasure.

    That variability can complicate detection, especially when physical symptoms overlap with other chronic conditions. Clinicians may order bloodwork to rule out medical causes, but there is still no widely accepted biological test that can confirm depression on its own.

    Monocytes emerge as a key signal

    The research analyzed data from 440 women, including 261 living with HIV and 179 without HIV, drawing on the long-running Women’s Interagency HIV Study. Depression symptoms were assessed using the Center for Epidemiologic Studies Depression Scale, a 20-item tool that captures both somatic and non-somatic features.

    Blood samples were used to calculate epigenetic aging in two ways: a broad measure across multiple cell types and a monocyte-focused clock. Monocytes are white blood cells involved in immune responses and inflammation, processes increasingly studied for their links to mental health.

    The monocyte-specific aging measure tracked most strongly with non-somatic depression symptoms such as anhedonia, hopelessness, and a sense of failure, in women with and without HIV. By contrast, the broader multi-tissue aging measure did not show the same relationship, suggesting the signal may be cell-type specific.

    What this could change in care

    The authors caution that the findings are not yet ready for clinical use and do not mean a single blood draw can diagnose depression today. Larger studies, replication in different populations, and clearer thresholds would be needed before a test could be validated for real-world screening.

    Still, the results point to a possible path toward earlier, more precise detection, particularly for people whose physical symptoms might be attributed to other illnesses. If confirmed, immune-cell epigenetic measures could also support more personalized care by helping researchers distinguish depression subtypes and refine treatment matching.

  • Mokslininkai įvardijo emociją, kuri gali reikšmingai keisti psichikos sveikatą: ją patiriame dažniau nei manome

    Mokslininkai įvardijo emociją, kuri gali reikšmingai keisti psichikos sveikatą: ją patiriame dažniau nei manome

    Psichologai ir neuromokslininkai vis daugiau dėmesio skiria sudėtingai emocijai, kurią lietuviškai dažnai apibūdiname kaip nuostabą ir susižavėjimą ar net pagarbų „didingumo“ jausmą. Ji kyla tada, kai patiriamas vaizdas, mintis ar įvykis atrodo per didelis, kad tilptų į įprastą supratimą, ir trumpam pakeičia tai, kaip vertiname save bei aplinkinį pasaulį.

    Tokią būseną žmonės sieja su gamta, menu, muzika ar bendruomeniniais įvykiais, o astronautai ją aprašo žvelgdami į Žemę iš kosmoso. Tyrimai rodo, kad teigiama šios emocijos forma gali būti susijusi su geresne savijauta, mažesniu stresu ir didesniu gyvenimo prasmingumo jausmu, nors efektas nėra vienodas visiems.

    Ta pati emocija gali ir raminti, ir gąsdinti

    Specialistai pabrėžia, kad ši emocija turi dvi puses. Teigiama patirtis dažniau siejama su grožiu, harmonija ir saugumu, kai žmogus jaučia malonų susižavėjimą ir vidinę ramybę, pavyzdžiui, kalnuose ar stebėdamas įspūdingą saulėlydį.

    Tačiau panašus didingumo jausmas gali atsirasti ir grėsmės situacijose, kai kartu kyla baimė ir kontrolės praradimo pojūtis, pavyzdžiui, per stichines nelaimes. Kūno reakcijos abiem atvejais gali būti panašios, tačiau emocinę „etiketę“ dažnai nulemia kontekstas ir tai, ar žmogus jaučiasi saugus.

    Kas vyksta smegenyse

    Neuromoksliniai darbai sieja šią patirtį su dėmesio persitvarkymu: sumažėja aktyvumas smegenų tinkluose, kurie dažnai dalyvauja savirefleksijoje ir nuolatiniame galvojime apie save. Dėl to žmogus gali jausti, kad jo rūpesčiai trumpam „susitraukia“, o dėmesys persikelia į išorinį pasaulį.

    Skirtingos šios emocijos formos, kaip rodo tyrimai, gali skirtis ir fiziologiškai. Teigiama patirtis dažniau siejama su organizmo „nuraminimo“ mechanizmais, o neigiama gali labiau suaktyvinti kovok arba bėk reakciją, ypač jei situacija vertinama kaip pavojinga.

    Kodėl tai gali būti naudinga psichikos sveikatai

    Psichologijos literatūroje ši emocija siejama su keliais galimais mechanizmais: mažesniu savęs sureikšminimu, didesniu ryšio su kitais žmonėmis jausmu ir didesne prasme. Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad žmonės po tokios patirties būna labiau linkę padėti kitiems ir lengviau atsitraukia nuo įkyrių minčių.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia ribas: ne visi patyrimai automatiškai virsta ilgalaike nauda, o neigiama šios emocijos forma gali sustiprinti nerimą. Todėl svarbus saugumo faktorius ir individualūs skirtumai, pavyzdžiui, polinkis į nerimą ar jautrumas stipriems dirgikliams.

    Praktikoje daug dėmesio sulaukia vadinamieji sąmoningi pasivaikščiojimai, kai einama su tikslu pastebėti grožį, mastą ir netikėtumą. Specialistai taip pat mini meną, muziką, mokymąsi ir bendras patirtis kaip paprastesnius būdus sukelti teigiamą nuostabos ir susižavėjimo būseną kasdienybėje.

  • Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa ir su ja susiję psichosocialiniai veiksniai kasmet prisideda prie daugiau nei 840 000 mirčių visame pasaulyje, skelbia naujas Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) tyrimas. Anot jo, riziką didina ilgos darbo valandos, nesaugumas dėl darbo vietos ir priekabiavimas, o pasekmės paliečia ne tik darbuotojų sveikatą, bet ir šalių ekonomiką.

    ILO pabrėžia, kad tokie veiksniai siejami su depresija, perdegimu, nerimo sutrikimais ir net kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Įmonėms tai reiškia didesnę kaitą, prastesnius darbo rezultatus ir daugiau nedarbingumo dienų, o valstybių mastu auga sveikatos sistemos ir socialinės apsaugos našta.

    Daugiausia mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau didžiausius prarastus sveiko gyvenimo metus dažnai lemia psichikos sutrikimai, nes jie gali tęstis ilgai ir riboti žmogaus darbingumą. ILO vertinimu, dėl darbo įtampos pasaulio ekonomika netenka apie 1,37 proc. bendrojo vidaus produkto, o Europoje ir Centrinėje Azijoje nuostolis siekia apie 1,43 proc.

    Europoje beveik kas trečias darbuotojas nurodo patiriantis su darbu susijusį stresą, depresiją ar nerimą, o moterys apie tai praneša dažniau nei vyrai. Tyrime akcentuojama, kad viena didžiausių kliūčių prevencijai yra stigma, dėl kurios darbuotojai vengia kreiptis pagalbos arba atvirai kalbėti apie patiriamus sunkumus.

    Europos Sąjungoje su darbu susijusios depresijos metinės sąnaudos vertinamos daugiau nei 100 milijardų eurų, o daugiau nei 80 proc. šios naštos tenka darbdaviams. Tai apima ne tik nedarbingumą, bet ir produktyvumo kritimą, darbuotojų išėjimą iš darbo bei papildomas atrankos ir apmokymų išlaidas.

    2025 metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros apklausa parodė ryškius šalių skirtumus: Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Italijoje daugiau nei 6 iš 10 darbuotojų baiminasi neigiamų pasekmių, jei apie psichikos sveikatą prabiltų su vadovu. Tuo metu Šiaurės šalyse apie 8 iš 10 darbuotojų teigia galintys tai daryti be didesnės baimės.

    Autonomija ir technologijų spaudimas

    Kitas aspektas, susijęs su darbo įtampa, yra kontrolės jausmas darbo vietoje. 2025 metais „Eurofound“ duomenimis, apie pusė vyrų Europoje teigia turintys bent dalinę kontrolę savo darbo valandoms, kai tarp moterų taip sako 43 proc. Be to, 17 proc. ES darbuotojų nurodo stokojantys autonomijos ar įtakos darbo tempui ir procesams.

    Technologijos taip pat tampa papildomu spaudimo šaltiniu, nors kai kuriems jos padeda dirbti efektyviau. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, 48 proc. darbuotojų sako, kad technologijos nustato jų darbo tempą, 19 proc. mano, kad jos mažina galimybes panaudoti žinias ir įgūdžius, o 16 proc. įvardija mažesnes sprendimų priėmimo galimybes.

    Dar viena ilgalaikė tendencija Europoje yra monotoniškų užduočių augimas: darbuotojų, teigiančių, kad jų darbas monotoniškas, dalis didėjo nuo 39 proc. 1995 metais iki 48 proc. 2024 metais. ES sektorių pjūvyje didžiausia ekspozicija fiksuojama žemės ūkyje, transporte bei prekybos ir svetingumo veiklose, kur darbo tempas dažnai priklauso nuo išorinių srautų ir griežtų grafikų.

    ILO išvados rodo, kad sprendimų reikia ne tik individualiame, bet ir organizaciniame lygmenyje: aiškesnio darbo krūvio planavimo, realistiškų terminų, psichologinio saugumo ir galimybės darbuotojams daryti įtaką savo darbui. Kuo ilgiau įtampa ignoruojama, tuo didesnė tikimybė, kad ji virs ne tik sveikatos, bet ir produktyvumo bei konkurencingumo problema.

  • Geriausia veikla po 60-ies? Tyrimai rodo: ši praktika gerina pusiausvyrą ir nuotaiką

    Geriausia veikla po 60-ies? Tyrimai rodo: ši praktika gerina pusiausvyrą ir nuotaiką

    Vyresniame amžiuje vienas didžiausių pavojų sveikatai yra kritimai, kurie neretai baigiasi lūžiais ir ilgu reabilitacijos laikotarpiu. Tyrimai rodo, kad reguliari joga gali padėti stiprinti raumenis, gerinti koordinaciją ir kūno padėties pojūtį, todėl kasdienėje veikloje lengviau išlaikyti pusiausvyrą.

    Specialistai pabrėžia, kad ši praktika ypač naudinga tada, kai pratimai parenkami pagal žmogaus pasirengimą ir sveikatos būklę. Net ir švelnūs, nuoseklūs užsiėmimai gali prisidėti prie geresnio stabilumo, lankstumo ir raumenų jėgos.

    Mažiau skausmo, daugiau judėjimo

    Su amžiumi natūraliai mažėja raumenų masė ir silpnėja sąnarių paslankumas, todėl judesiai tampa riboti, o kasdieniai darbai reikalauja daugiau pastangų. Joga šiuos pokyčius gali lėtinti, nes apjungia saugų raumenų stiprinimą ir tempimą, o pratimų amplitudė didinama palaipsniui.

    Reguliari praktika dažnai siejama su geresne laikysena ir mažesniu sąnarių diskomfortu, ypač kai dėmesys skiriamas klubų, nugaros ir kojų raumenims. Tai svarbu ir praktiniu požiūriu: lengviau atsistoti, pasilenkti, stabiliau eiti laiptais.

    Nauda psichikai ir miegui

    Joga nėra vien fizinis krūvis: kvėpavimo ir dėmesio sutelkimo pratimai padeda mažinti įtampą, nerimą ir gerinti emocinę savijautą. Mokslinės apžvalgos rodo, kad vyresnių žmonių grupėse joga gali būti siejama su geresniu psichologiniu gerbūviu ir aukštesne gyvenimo kokybe.

    Praktika taip pat gali prisidėti prie geresnio miego, nes derina judesį ir atsipalaidavimo technikas. Kai kuriuose tyrimuose akcentuojama, kad reguliarus, vidutinio intensyvumo užsiėmimas vakare ar dienos metu padeda lengviau užmigti ir rečiau prabusti naktį.

    Lengva pritaikyti beveik visiems

    Viena didžiausių jogos stiprybių yra pritaikomumas: pradėti galima be sudėtingos įrangos, o pratimai dažnai atliekami ant kilimėlio, naudojant pagalbines priemones ar net sėdint ant kėdės. Dėl to joga gali tikti ir tiems, kurių mobilumas ribotas, svarbiausia judėti saugiai ir be skausmo.

    Ekspertai pataria vyresniems žmonėms rinktis pradedančiųjų ar specialiai senjorams pritaikytas programas, o turint lėtinių ligų pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Tinkamai parinkta praktika gali tapti ilgalaikiu įpročiu, padedančiu išlikti savarankiškiems ir aktyviems.

    „Svarbiausia ne sudėtingos pozos, o reguliarumas ir saugus judesys, stiprinantis pusiausvyrą bei pasitikėjimą savo kūnu“, – sako kineziterapeutai.

  • Kas slypi už Focus.pl „Zdrowie“: kodėl sveikatos turinys keičiasi ir ko tikėtis 2026 metais

    Kas slypi už Focus.pl „Zdrowie“: kodėl sveikatos turinys keičiasi ir ko tikėtis 2026 metais

    Lenkijos portalas Focus.pl skiltyje „Zdrowie“ kviečia skaitytojus domėtis sveikata ir sveiku gyvenimo būdu, sekti medicinos naujienas bei atradimus. Redakcija pozicionuoja turinį kaip praktišką ir orientuotą į tai, kas realiai veikia kasdienę gyvenimo kokybę.

    Pastaraisiais metais sveikatos temų žiniasklaidoje daugėja, tačiau kartu griežtėja ir kokybės kartelė. Europos sveikatos institucijos vis dažniau akcentuoja patikimų šaltinių, aiškaus mokslo pagrindo ir atsakingo patarimų pateikimo svarbą, ypač kalbant apie prevenciją ir savijautą.

    Matoma ir kita tendencija: sveikata vis dažniau pateikiama kaip platesnio gyvenimo būdo tema, apimanti miegą, mitybą, stresą, fizinį aktyvumą ir santykius. Tokia kryptis atitinka visuomenės poreikį gauti ne vien naujienas apie ligas, bet ir suprantamą kontekstą, kaip kasdieniai įpročiai prisideda prie geresnės savijautos.

    Redakcijos aprašyme pabrėžiama, kad Focus.pl siekia rašyti ir apie namus, keliones, kultūrą bei ryšius, todėl sveikatos rubrika natūraliai tampa šių temų ašimi. Tai ypač svarbu tada, kai skaitytojai ieško sprendimų ne „stebuklingoms“ problemoms, o praktiškų atsakymų, kaip keisti rutiną, mažinti rizikas ir stiprinti savijautą.

    2026 metais sveikatos turinio rinkoje ryškėja dar vienas pokytis: didėja dirbtinis intelektas naudojamas turinio atrankai ir personalizavimui, todėl skaitytojams svarbu atpažinti, kas yra redakcijos patikrinta informacija, o kas tik apibendrinti patarimai. Patikimiausi formatai išlieka tie, kurie remiasi aiškiais tyrimais, specialistų komentarais ir skaidriai atskiria faktus nuo nuomonės.

    Nors Focus.pl pateikiamas aprašymas yra bendras, jis atspindi kryptį, kuri tampa vis aktualesnė daugeliui Europos leidinių: mažiau sensacijų ir daugiau paaiškinimo, kas iš tiesų veikia. Skaitytojams tai reiškia vieną dalyką: sveikatos rubrikos vis labiau konkuruos ne antraštėmis, o patikimumu, aktualumu ir gebėjimu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai.

  • Šiauliuose gegužę – nemokamos mankštos ir paskaitos: kur ir kaip prisijungti prie veiklų

    Šiauliuose gegužę – nemokamos mankštos ir paskaitos: kur ir kaip prisijungti prie veiklų

    Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuras gegužės mėnesį kviečia gyventojus į nemokamus užsiėmimus, skirtus fiziniam aktyvumui, emocinei sveikatai ir ligų prevencijai. Veiklos organizuojamos tiek biuro patalpose Varpo gatvėje, tiek įvairiose miesto erdvėse, kad būtų patogu prisijungti skirtinguose rajonuose gyvenantiems žmonėms.

    Programoje numatomos mankštos, edukacijos, paskaitos ir individualios konsultacijos, orientuotos į kasdienius sveikatos iššūkius. Tokie renginiai dažniausiai skirti padėti susiformuoti tvaresniems įpročiams, o daliai gyventojų tai tampa patogiu pirmu žingsniu pradėti judėti ar pasitarti su specialistais.

    Kaip rasti tvarkaraštį?

    Gegužės veiklų kalendorius skelbiamas biuro interneto svetainėje, kur pateikiamos datos, laikai, vietos ir registracijos sąlygos. Prie dalies užsiėmimų gali būti nurodyta išankstinė registracija, nes vietų skaičius priklauso nuo grupių dydžio ir erdvių galimybių.

    Gyventojams patariama atkreipti dėmesį į užsiėmimų aprašymus, nes skirtingos veiklos gali būti pritaikytos skirtingam fizinio pasirengimo lygiui ar amžiaus grupėms. Jei kyla klausimų, paprastai galima kreiptis į organizatorius nurodytais kontaktais ir pasitikslinti, ar veikla tinka jūsų situacijai.

    Ką verta žinoti prieš ateinant?

    Į mankštas rekomenduojama atvykti su patogia apranga ir avalyne, o jei užsiėmimas vyksta lauke, verta įvertinti oro sąlygas. Individualiose konsultacijose dažnai aptariami mitybos, fizinio aktyvumo, streso valdymo ar kitų sveikatos įpročių klausimai, todėl naudinga iš anksto apgalvoti, ko norite paklausti.

    Organizatoriai ragina sekti atnaujinimus kalendoriuje, nes dėl užimtumo, švenčių ar kitų aplinkybių tvarkaraštis kartais gali keistis. Dalyvavimas nemokamose veiklose leidžia išbandyti skirtingas sveikatinimo formas ir pasirinkti tai, kas geriausiai tinka jūsų kasdienybei.