CP v2

Tag: Psichikos sveikata

  • Kas traukia į JK „Medicine“ festivalį: 10 000 žmonių ieško gerovės, ritualų ir judesio

    Kas traukia į JK „Medicine“ festivalį: 10 000 žmonių ieško gerovės, ritualų ir judesio

    Festivalis, žadantis gerovę

    Jungtinėje Karalystėje vykstantis „Medicine“ festivalis šiemet sutraukė daugiau nei 10 000 žmonių, atvykusių ne tik dėl muzikos, bet ir dėl savijautos paieškų. Renginyje daug dėmesio skiriama kūno ir psichikos gerovei, ryšiui su gamta bei bendruomene.

    Toks formatas dažnai vadinamas sąmoningumo festivaliu, kai koncertai derinami su praktikomis, kurios žada padėti nusiraminti, geriau pažinti save ar pakeisti kasdienius įpročius. Į „Medicine“ atvyksta dalyviai iš skirtingų Europos šalių, o programa apima įvairias su savijauta siejamas veiklas.

    Nuo jogos iki alternatyvių praktikų

    Festivalyje siūlomos judesio ir šokio sesijos, joga, meditacijos, taip pat užsiėmimai, skirti asmeniniam augimui, santykiams, lytiškumui ir bendruomeniškumui. Organizatoriai ir dalyviai pabrėžia, kad tai erdvė eksperimentuoti ir atrasti, kas konkrečiam žmogui veikia.

    Renginyje galima sutikti ir alternatyvių terapijų praktikus, atvykstančius dalytis savo metodais bei patirtimi. Viena jų – kineziologija, kurios šalininkai teigia, kad raumenų reakcijos gali padėti atpažinti disbalansą organizme, nors mokslinėje bendruomenėje šie teiginiai vertinami nevienareikšmiškai.

    „Padedu žmonėms suprasti, kas vyksta jų kūne: ieškau būdų išgirsti kūno kalbą, o judesys ir šokis iškelia į paviršių daug dalykų“, – sakė jogos ir kineziologijos praktikė Mylène.

    Ką sako mokslas ir kur prasideda ribos?

    Festivalio patirtys dažnai remiasi idėja, kad kūnas ir psichika glaudžiai susiję, o savijautą gali keisti kvėpavimas, judėjimas, kūryba ar socialinis ryšys. Pastaraisiais metais daugiau tyrimų skiriama streso valdymui, miegui, sąmoningumo praktikoms ir nervų sistemos reguliavimui, tačiau skirtingų metodų įrodymai nevienodi.

    Viena populiarių patirčių „Medicine“ programoje – jogos nidra, kuri dažnai pristatoma kaip gilaus atsipalaidavimo praktika. Ji neretai lyginama su būsena tarp budrumo ir miego, kai siekiama sąmoningai nuraminti kūną ir mintis.

    „Jogos nidra reiškia miego būseną: tai sąmonės būsena tarp budrumo ir užmigimo, kurią galima lavinti. Ji gali padėti nuraminti nervų sistemą ir pereiti į labiau atsipalaidavusį buvimą“, – sakė jogos nidra autorė ir tinklo bendraįkūrėja Uma Dinsmore-Tuli.

    Vis dėlto dalis festivalyje skambančių pažadų apie poveikį virškinimui, hormonų ritmams ar kitiems fiziologiniams procesams dažnai reikalauja atsargesnio vertinimo. Specialistai paprastai pabrėžia, kad tokios praktikos gali būti naudingos kaip savijautą gerinanti rutina, bet jos neturėtų pakeisti gydytojų diagnozės ar įrodymais grįsto gydymo, ypač kai kalbama apie rimtas sveikatos būkles.

    Renginio atmosfera daugeliui tampa ne tik pramoga, bet ir proga sustoti, pabūti gamtoje, pasikalbėti su nepažįstamaisiais ir išbandyti naujus įpročius. Net jei ne visos idėjos patvirtintos vienodai tvirtais įrodymais, pats bendruomeniškumo, judesio ir poilsio derinys dalyviams dažnai tampa stipria patirtimi.

  • Kličko gedulas po Hayden Panettiere mirties: ką jis pažadėjo jų dukrai ir prašo gerbti šeimą

    Kličko gedulas po Hayden Panettiere mirties: ką jis pažadėjo jų dukrai ir prašo gerbti šeimą

    Kličko žinutė po netekties

    Buvęs sunkiasvorių bokso čempionas iš Ukrainos Wladimir Kličko sureagavo į aktorės Hayden Panettiere mirtį. Socialiniuose tinkluose jis rašė esantis sukrėstas ir išgyvenantis gedulą, o šeimai prašė privatumo.

    Žinutėje jis pabrėžė, kad nors pora jau nebuvo kartu, Panettiere išliko svarbi jo gyvenimo dalis ir jų dukros Kaya mama. Kličko taip pat išreiškė užuojautą aktorės artimiesiems, draugams ir gerbėjams.

    „Mūsų šeima išgyvena gilų šoką ir gedulą. Niekas neištrins laiko, kurį praleidome kartu, ir vietos, kurią ji turėjo mūsų gyvenime“, – sakė Wladimir Kličko.

    Pažadas dukrai ir šeimos sprendimai

    Didelę Kličko pareiškimo dalį sudarė žinutė dukrai Kaya. Jis teigė, kad pasirūpins, jog mergaitė apie mamą girdėtų su pagarba, o jos atminimas būtų saugomas šeimoje.

    Pora pradėjo susitikinėti 2009 metais, susižadėjo 2013 metais, o 2014 metais susilaukė dukros. Jie išsiskyrė 2018 metais, tačiau viešai ne kartą akcentavo, kad bendras vaikas išliko svarbiausias jų ryšys.

    Kontekstas: karjera ir sveikatos iššūkiai

    Panettiere plačiau išgarsėjo seriale Heroes, o vėliau vaidino muzikinėje dramoje Nashville. Pastaraisiais metais ji viešai kalbėjo apie psichikos sveikatos problemas ir priklausomybes, kurios, pasak jos pačios, turėjo įtakos asmeniniam gyvenimui.

    Šiemet ji buvo pristačiusi memuarus This Is Me: A Reckoning, kuriuose rašė apie ilgą depresijos, nerimo, alkoholio ir kitų medžiagų vartojimo laikotarpį. Taip pat ji minėjo skausmingą šeimos netektį, kai 2023 metais mirė jos jaunesnis brolis.

    Pranešama, kad aktorė mirė 36-erių, o mirties priežastis ir aplinkybės tebėra tiriamos. Pareigūnai viešai nurodė, kad iš pradžių nebuvo pastebėta smurto ar akivaizdžių nusikaltimo požymių, tačiau galutinės išvados priklausys nuo tyrimo rezultatų.

    Po žinios apie mirtį užuojautos žinutėmis dalijosi ir kiti pramogų pasaulio atstovai. Tokiose situacijose ypač pabrėžiama atsakinga komunikacija, kai kol kas nėra patvirtintos oficialios mirties priežasties.

  • Mirė 36-erių aktorė Hayden Panettiere: garsenybės atsisveikina, mirties priežastis kol kas neaiški

    Mirė 36-erių aktorė Hayden Panettiere: garsenybės atsisveikina, mirties priežastis kol kas neaiški

    JAV aktorė Hayden Panettiere, išgarsėjusi serialuose Heroes ir Nashville bei siaubo filmų serijoje Scream, mirė sulaukusi 36 metų. Apie netektį pranešus artimiesiems ir keliems tarptautiniams pramogų naujienų leidiniams, gerbėjai ir kolegos socialiniuose tinkluose dalijasi užuojauta.

    Kol kas oficiali mirties priežastis neskelbiama. Pietų Karolinos teisėsauga patvirtino, kad buvo sureaguota į incidentą, o tyrimas šiuo metu yra atviras.

    Artimųjų prašymas dėl privatumo

    Aktorės tėvas Skipas Panettiere išplatintame pareiškime dukrą apibūdino kaip nepaprastą šviesą ir gamtos jėgą. Šeima prašo privatumo, kol bando susitaikyti su netektimi.

    „Su giliu liūdesiu pranešame apie tragišką mūsų mylimos Hayden mirtį. Ji buvo nepaprasta šviesa ir gamtos jėga, dovanojusi meilę ir džiaugsmą visiems, kurie ją pažinojo, ir milijonams žiūrovų“, – sakė Skipas Panettiere.

    Karjera nuo vaikystės iki didžiųjų vaidmenų

    Panettiere į ekraną pirmą kartą žengė dar vaikystėje, o vėliau pasirodė ir kino projektuose. Plačiausiai ji išgarsėjo 2006 metais startavusiame superherojų seriale Heroes, kuriame suvaidino pralinksminančią, bet dramatiško likimo heroję Claire Bennet.

    Vėlesnis ryškus etapas buvo muzikinė drama Nashville, kur aktorė įkūnijo kantri dainininkę Juliette Barnes. Šis vaidmuo jai pelnė dvi „Auksinio gaublio“ nominacijas ir sustiprino reputaciją kaip aktorės, gebančios derinti dramą su muzikiniu atlikimu.

    Kino žiūrovams ji taip pat gerai pažįstama iš Scream filmų, kur suvaidino Kirby Reed. Šis personažas ilgainiui tapo gerbėjų mėgstamu, o sugrįžimas vėlesnėse dalyse padėjo naujai kartai atrasti ankstesnius serijos herojus.

    Kolegos ir gerbėjai dalijasi užuojauta

    Pirmosios užuojautos žinutės pasirodė socialiniuose tinkluose dar netrukus po žinios pasklidimo. Tarp atsisveikinimo įrašų buvo ir aktorių, dainininkų bei televizijos kūrėjų žinutės, kuriose pabrėžiama Panettiere įtaka ir šiluma už kadro.

    Aktorės profesinė sąjunga SAG-AFTRA, kurios nare ji buvo nuo 1994 metų, išplatino pranešimą, kad gedima staigios netekties ir reiškiama užuojauta jos šeimai, draugams bei gerbėjams. Gerbėjai taip pat paliko šimtus komentarų po jos paskutiniais įrašais, prisimindami vaidmenis ir asmeninę drąsą.

    Pastaraisiais metais Panettiere viešai kalbėjo apie priklausomybių įveikimą, psichikos sveikatos sunkumus ir pogimdyvinę depresiją, taip pat apie šeimos netektis. Ji yra pasakojusi, kad bandymai grįžti į stabilų gyvenimą buvo ilgas procesas, o atvirumas šia tema daugeliui tapo svarbiu palaikymo ženklu.

    Tyrimas dėl mirties aplinkybių tęsiamas, o daugiau detalių tikimasi sulaukti tik paskelbus oficialias institucijų išvadas. Artimieji kol kas prašo neskubėti su prielaidomis ir gerbti šeimos privatumą.

  • Zero sporto ir jokių tikslų: Niujorko „Reststop“ klubas moko tingėti be kaltės jausmo

    Zero sporto ir jokių tikslų: Niujorko „Reststop“ klubas moko tingėti be kaltės jausmo

    Nuolatinis rūpinimasis savijauta, mityba, oda ar fiziniu aktyvumu dažnai pristatomas kaip poilsis, tačiau vis daugiau žmonių tai patiria kaip dar vieną pareigą. Psichologai pabrėžia, kad nuolatinis produktyvumo siekis ir kaltės jausmas ilsintis gali didinti įtampą ir trukdyti organizmui atsigauti.

    Šiame kontekste Niujorke išpopuliarėjo nemokama bendruomenės iniciatyva „Reststop“, kurios idėja paprasta iki kraštutinumo: susirinkti parke sutartu laiku ir tiesiog gulėti ant žolės nieko neveikiant. Įkūrėja Maaliyah Symoné teigia, kad taip žmonės mokosi atpažinti perdegimo signalus ir leisti sau sustoti be vidinio spaudimo.

    „Jei jūsų nervų sistema nebeatlaiko ir jaučiatės priblokšti, prisijunkite prie „Reststop“, – sakė Maaliyah Symoné virusiniame įraše.

    Idėja skamba vaikiškai, tačiau susitikimų populiarumas rodo kitą realybę: miestų gyventojai, ypač jauni suaugusieji, vis dažniau ieško žemų kaštų būdų sumažinti informacinį triukšmą ir per didelį įsipareigojimų kiekį. Tarptautinėje žiniasklaidoje „Reststop“ įvardijamas kaip reakcija į kultūrą, kurioje poilsis neretai paverčiamas dar viena užduotimi.

    Tokios iniciatyvos siejasi ir su platesnėmis tendencijomis: po pandemijos daugelyje šalių sustiprėjo diskusijos apie perdegimą, darbo ir asmeninio gyvenimo ribas bei tai, kad atsigavimui neužtenka vien trumpų pertraukų. Specialistai primena, kad kokybiškas poilsis paprastai apima ir fizinį atsipalaidavimą, ir psichologinį saugumo jausmą, o grupinis formatas kai kuriems žmonėms padeda išvengti minties, jog ilsėtis yra laiko švaistymas.

    Nors „Reststop“ nėra terapija ir nepakeičia profesionalios pagalbos, iniciatyvos esmė pataiko į jautrią vietą: daliai visuomenės sunkiausia tampa ne bėgimas, o sustojimas. Klausimas, ar panašus klubas prigytų ir Lietuvoje, atsiremia į mūsų kasdienybę: ar mokame ilsėtis taip, kad poilsis nevirstų dar vienu projektu.

  • ADHD ir RSD: kodėl kritika gali „išjungti“ žmogų ir ką apie tai sako naujausi tyrimai

    ADHD ir RSD: kodėl kritika gali „išjungti“ žmogų ir ką apie tai sako naujausi tyrimai

    Kas yra RSD ir kodėl apie tai kalbama

    RSD, arba atmetimui jautri disforija, apibūdinama kaip itin stiprus emocinis skausmas, kylantis patyrus arba net tik numanius kritiką ir atstūmimą. Žmonės pasakoja, kad reakcija užklumpa staiga, o emocijos būna neproporcingai intensyvios net dėl, atrodytų, smulkmenos.

    Kartu dažnai pasireiškia ir kūno pojūčiai, pavyzdžiui, spaudimas krūtinėje, pykinimas, skausmas ar sustingimas. Psichologijoje seniau aprašyta ir platesnė sąvoka atmetimo jautrumas, tačiau RSD dažniau siejama su žmonėmis, turinčiais ADHD.

    Ką sako mokslas ir diagnostika

    Svarbu pabrėžti, kad RSD nėra atskira oficiali diagnozė ir jos nerasime nei tarptautinėje ligų klasifikacijoje ICD, nei DSM-5. Šis terminas dažniau vartojamas kaip patogus būdas įvardyti tam tikrą simptomų rinkinį, kuris daliai žmonių su ADHD pasitaiko dažniau.

    Terminas „Rejection Sensitive Dysphoria“ plačiau išpopuliarėjo po amerikiečių psichiatro Williamo Dodsono publikacijų, kuriose akcentuota emocijų reguliacijos tema. Pastaraisiais metais daugėja klinikinių aprašymų ir bandymų sistemingiau vertinti šį reiškinį, tačiau tyrėjai pabrėžia, kad dar trūksta didelės apimties kiekybinių tyrimų.

    Kodėl kritika gali veikti taip stipriai

    Viena dažniausiai minima priežastis yra emocijų reguliacijos sunkumai, kurie daliai žmonių su ADHD pasireiškia greitesniu emociniu įsiplieskimu ir sudėtingesne savikontrole. Tai gali lemti, kad kritika ar atstūmimas patiriami ne kaip pastaba, o kaip grėsmė savivertei ir ryšiui.

    Kita kryptis siejama su socialinių signalų apdorojimu: kai kurie tyrimai rodo, kad ADHD atveju reakcijos į socialinį vertinimą gali būti jautresnės. Be to, svarbus ir gyvenimiškas kontekstas: vaikai ir paaugliai, turintys ADHD bruožų, neretai sulaukia daugiau priekaištų dėl išsiblaškymo, impulsyvumo ar organizuotumo stokos.

    Ilgainiui susiformuoja nuolatinis laukimas, kad vėl bus suklysta ir vėl bus kritikuojama, todėl net neutrali pastaba gali būti interpretuota kaip atstūmimas. Dalis specialistų pabrėžia, kad panašus jautrumas gali pasireikšti ir be ADHD, pavyzdžiui, paauglystėje, tačiau su ADHD jis gali išlikti ilgiau.

    Kaip tai paveikia kasdienybę ir santykius

    Tokios reakcijos gali stipriai paveikti santykius šeimoje, draugų rate ir darbe. Žmogus gali pradėti vengti situacijų, kuriose tikėtina kritika, atsisakyti projektų, susitikimų ar net keisti darbą, kad tik nereikėtų patirti emocinio sukrėtimo.

    Kita pusė taip pat sudėtinga: staigios, intensyvios reakcijos gali išvarginti artimuosius, jie gali atsitraukti arba pradėti vengti atvirų pokalbių. Dėl to užsisuka ratas, kuriame mažėja palaikymo, o atstūmimo baimė tik stiprėja.

    Ką galima daryti ir kur ieškoti pagalbos

    Nors RSD nėra oficiali diagnozė, tai nereiškia, kad patiriami simptomai yra išgalvoti ar sąmoningai pasirenkami. Specialistai pabrėžia, kad pirmas žingsnis paprastai yra ADHD įvertinimas ir pagalba jam, įskaitant psichoedukaciją bei praktinius kasdienio funkcionavimo įgūdžius.

    Dažnai rekomenduojama psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda atpažinti automatines mintis, atskirti faktus nuo interpretacijų ir lavinti emocijų reguliaciją. Prireikus gydytojas psichiatras gali skirti medikamentinį gydymą, kuris kai kuriems žmonėms pagerina dėmesio kontrolę ir sumažina emocinių „bangų“ intensyvumą.

    Jei kritika ar atstūmimo baimė ima riboti kasdienį gyvenimą, verta kreiptis pagalbos anksčiau, nelaukiant, kol situacija taps nevaldoma. Praktikoje didžiausią efektą dažnai duoda kelių priemonių derinys: aiškus ADHD valdymo planas, terapija ir artimos aplinkos supratimas.

  • Du ankstyvi demencijos signalai, dažnai nurašomi stresui: gydytojai įspėja neatidėlioti

    Ankstyvieji demencijos požymiai ne visada prasideda nuo užmirštų faktų ar vardų. Specialistai pabrėžia, kad pirmieji pokyčiai neretai pasireiškia elgesyje ir kasdieniuose įpročiuose, todėl ilgai lieka nepastebėti.

    Šeimos gydytojas Dominikas Grinjė iš medicinos centro The Health Suite (Leisteris) teigia, kad vienas ankstyviausių signalų gali būti staigus asmenybės ar elgesio pokytis. Žmogus tampa aštresnis bendraujant, ima elgtis impulsyviai, praranda susidomėjimą anksčiau mėgta veikla, o artimiesiems tai atrodo visiškai nebūdinga.

    „Žmonės taip jautriai reaguoja į atminties praradimą, kad gali nepastebėti ženklų, kurie yra tiesiai prieš akis. Kol šeima šiuos pokyčius susies su galimu demencijos diagnozės pagrindu, gali praeiti mėnesiai ar net metai“, – sakė Dominikas Grinjė.

    Pasak gydytojo, tokie elgesio svyravimai dažnai priskiriami pervargimui, ilgalaikiam stresui, šeimos problemoms ar natūraliems su amžiumi siejamiems pokyčiams. Vis dėlto svarbu vertinti ne vien pavienį epizodą, o tai, ar pokyčiai kartojasi, stiprėja ir ima trukdyti įprastam gyvenimui.

    Antras dažnai supainiojamas ankstyvas požymis siejamas su erdviniu suvokimu ir regimąja informacija. Žmogui gali būti sunkiau įvertinti atstumą vairuojant, orientuotis net pažįstamose vietose, atpažinti veidus ar susigaudyti sudėtingesnėse vizualinėse situacijose.

    Tokius nusiskundimus žmonės neretai paaiškina regėjimo pablogėjimu ar nuovargiu, todėl delsia kreiptis pagalbos. Tačiau, jei atsiranda naujų klaidų kasdieniuose veiksmuose, didėja pasimetimas ar kyla rizika saugumui, verta nedelsti ir pasitarti su šeimos gydytoju.

    Medicinos praktikoje pabrėžiama, kad ankstyvas įvertinimas padeda atskirti demenciją nuo kitų būklių, pavyzdžiui, depresijos, nerimo sutrikimų, miego problemų, skydliaukės veiklos sutrikimų ar vitaminų trūkumo. Dalis šių priežasčių yra gydomos, todėl laiku atlikti tyrimai gali būti ypač svarbūs.

    Specialistai taip pat primena, kad demencija nėra vienas konkretus susirgimas, o simptomų visuma, kuri gali turėti skirtingas priežastis. Kuo anksčiau pradedamas ištyrimas ir sudaromas pagalbos planas, tuo daugiau galimybių sulėtinti simptomų progresavimą, koreguoti rizikos veiksnius ir planuoti kasdienę pagalbą.

  • Ariana Grande traukiasi iš viešumos po turo: kas keičiasi dėl nuolatinio dėmesio ir kalbų?

    Ariana Grande traukiasi iš viešumos po turo: kas keičiasi dėl nuolatinio dėmesio ir kalbų?

    Dainininkė ir aktorė Ariana Grande pranešė po „Eternal Sunshine“ turo planuojanti atsitraukti nuo viešų pasirodymų ir renginių. Sprendimą, pasak jos atstovų, paskatino užsitęsęs viešas spaudimas ir nuolatinės diskusijos internete apie jos išvaizdą bei sveikatą.

    Kaip nurodoma, Grande šiuo metu baigia turo Šiaurės Amerikoje etapą, o vėliau numatyta serija koncertų Londone, O2 arenoje. Būtent po šių pasirodymų, kurie turėtų baigtis rugsėjo 1 dieną, ji ketina daryti pertrauką nuo veiklų, reikalaujančių nuolatinio matomumo.

    „Ariana po „Eternal Sunshine“ turo ketina atsitraukti nuo viešumos. Ji nori turą užbaigti sveikai ir laimingai, o tuomet skirti laiko poilsiui nuo darbo ir pasirodymų, kurie pastaruoju metu tapo nuolatinio viešo vertinimo priežastimi“, – sakė atlikėjos atstovas.

    Anot su dainininke artimai bendraujančių šaltinių, jos sveikata esą gera, o koncertinė programa reikalauja daug fizinės ištvermės. Tai akcentuojama ir dėl to, kad pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose vėl suaktyvėjo komentarai apie Grande kūno pokyčius, kuriuos dalis vartotojų siejo su naujausiais jos pasirodymais ir muzikiniais vaizdo klipais.

    Viešos diskusijos, susijusios su žinomų žmonių išvaizda, pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių skaitmeninės kultūros tendencijų. Specialistai ir psichikos sveikatos organizacijos ne kartą yra atkreipusios dėmesį, kad nuolatinis vertinimas, „kūno analizė“ ir anoniminiai komentarai gali daryti realų poveikį emocinei savijautai, ypač kai žmogus kasdien stebimas milijonų sekėjų.

    Grande ne kartą viešai kalbėjo apie tai, kad komentarai apie jos kūną ir tariamą sveikatos būklę yra žalingi ir dažnai paremti prielaidomis. Ji taip pat yra dalijusis patirtimis apie psichikos sveikatą po 2017 metais įvykusio išpuolio Mančesterio arenoje, kai per jos koncertą žuvo 22 žmonės, o įvykis ilgam pakeitė atlikėjos viešo gyvenimo ir saugumo realybę.

    Atsitraukimas nuo viešumos palies ir kūrybinius planus: skelbiama, kad Grande atsisakė numatyto debiuto Londono Vest Ende. Ji turėjo pasirodyti Stepheno Sondheimo miuziklo Sunday in the Park with George pastatyme, kuris įkvėptas Georges’o Seurat paveikslo, tačiau šiuo metu projektas bus tęsiamas be jos dalyvavimo.

    Pastaruoju metu vis daugiau atlikėjų ir aktorių renkasi trumpesnius viešumo periodus, sąmoningai mažina interviu skaičių arba daro pertraukas tarp projektų. Tokia praktika siejama su bandymu apsaugoti privatumą ir išlaikyti balansą, ypač kai socialinių tinklų dinamika paverčia kiekvieną pasirodymą ar nuotrauką greitai plintančių interpretacijų objektu.

    Grande turo grafikas artimiausiomis savaitėmis nesikeičia: ji užbaigs pasirodymus Jungtinėse Valstijose, o vėliau persikels į Londoną. Po suplanuotų koncertų dainininkė žada skirti laiko poilsiui ir mažiau viešai veiklai, o kada ji grįš į intensyvų viešą ritmą, kol kas neįvardijama.

  • „ChatGPT“ įtraukia į nerimo spiralę: ekspertai įspėja, kuo baigiasi sveikatos „diagnozės“ namuose

    Vis daugiau žmonių sveikatos klausimus sprendžia ne gydytojo kabinete, o kalbėdamiesi su „ChatGPT“ ir panašiais pokalbių robotais. Specialistai perspėja, kad toks įprotis kai kuriems gali virsti nerimo spirale, kai kiekvienas pojūtis interpretuojamas kaip rimtos ligos ženklas.

    Viešojoje erdvėje aptariamas atvejis, kai Jungtinės Karalystės gyventojas, įtaręs kraujo vėžį, ėmė nuolat tikrinti simptomus su „ChatGPT“. Nors medicininiai tyrimai diagnozės nepatvirtino, vyras mėnesiais grįždavo prie tų pačių klausimų, o nerimas tik augo.

    Psichikos sveikatos specialistai tokį modelį sieja su sveikatos nerimu ir kompulsiniu informacijos tikrinimu. DI pateikiami atsakymai dažnai skamba įtikinamai ir individualiai, todėl gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad tai prilygsta profesionaliai konsultacijai.

    Problema paaštrėja, kai vartotojas pradeda formuluoti klausimus taip, kad gautų patvirtinimą savo baimei, o ne objektyvų situacijos įvertinimą. Tokiu atveju atsakymai gali ne nuraminti, bet paskatinti tolesnį tikrinimą, naujų simptomų paiešką ir dar didesnį nerimą.

    Gydytojai pabrėžia, kad pokalbių robotai negali įvertinti viso klinikinio vaizdo, ligos istorijos, atlikti apžiūros ar paskirti ir interpretuoti tyrimų. Net ir teisingai pateikta bendro pobūdžio informacija gali būti netinkamai pritaikyta konkrečiam žmogui, ypač kai kalbama apie retas ar pavojingas būkles.

    Ekspertai pataria DI naudoti tik kaip pagalbinę priemonę bendram išprusimui, pavyzdžiui, pasiruošti vizitui ar susidėlioti klausimus gydytojui. Jei nerimas dėl simptomų kartojasi, trukdo kasdienybei ar skatina nuolat tikrintis, patikimiausias kelias yra šeimos gydytojo konsultacija, o prireikus ir psichikos sveikatos specialisto pagalba.

  • DI terapeutai paaugliams siūlo pavojingus scenarijus: „nužudyk tėvus“ ir „susitiksim anapus“

    JAV psichiatras Andrew Clarkas atliko eksperimentą, kuris išryškino rimtą spragą populiariuose DI pokalbių botuose, reklamuojamuose kaip emocinės paramos ar terapijos pagalbininkai. Jis sukūrė paauglio profilį su depresijos ir nerimo požymiais ir kreipėsi į kelias programėles, imituodamas krizėje esantį vaiką.

    Gauti atsakymai, aprašyti tarptautinėje žiniasklaidoje, nustebino: dalis botų ne tik nepasiūlė kreiptis pagalbos, bet ir palaikė pavojingas fantazijas apie savižudybę ar smurtą. Kai kuriais atvejais DI ne bandė stabdyti, o tarsi „įsitraukė“ į scenarijų, kuris realiame gyvenime galėtų baigtis tragedija.

    „Kai kurios programėlės elgėsi taip, lyg svarbiausia būtų bet kokia kaina išlaikyti pokalbį, o ne apsaugoti paauglį krizėje“, – sakė Andrew Clarkas.

    Eksperimento esmė buvo paprasta: ar sistema atpažins savižalos, savižudybės ar smurto riziką ir ar nukreips į profesionalią pagalbą. Psichikos sveikatos praktikoje tokie signalai laikomi kritiniais, o atsakas paprastai apima aiškų rizikos įvertinimą, saugumo planą ir raginimą nedelsiant kreiptis į specialistus arba skubią pagalbą.

    Tačiau dalis vadinamųjų „virtualių draugų“ ar „terapijos botų“ dažnai neturi patikimo amžiaus patikrinimo, nekelia papildomų klausimų ir nepaaiškina, kad nėra licencijuoti psichikos sveikatos paslaugų teikėjai. Problema tampa ypač jautri, kai naudotojai yra nepilnamečiai, o pokalbis vyksta privačiai, be suaugusiųjų priežiūros.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI pokalbių sistemos, ypač orientuotos į „empatiją“ ir ilgą bendravimą, gali netyčia sustiprinti pavojingas mintis. Jei modelis prioritetą teikia pritarimui ir emociniam atspindėjimui, jis gali „patvirtinti“ net žalingas idėjas, užuot aiškiai nubrėžęs ribas ir paragines kreiptis pagalbos.

    Ši tema pastaraisiais metais tapo viena jautriausių visame technologijų sektoriuje, nes DI naudojamas vis dažniau, o psichologinės pagalbos poreikis daugelyje šalių auga. Reguliuotojai ir platformos jau ieško sprendimų, kaip įdiegti patikimesnius saugiklius: krizinių temų atpažinimą, aiškias atsisakymo taisykles, nukreipimą į pagalbos linijas, griežtesnį nepilnamečių apsaugos režimą ir skaidresnę atsakomybę už produktų pozicionavimą.

    Psichikos sveikatos specialistai primena, kad jokios programėlės negali pakeisti profesionalios pagalbos, ypač kai kalbama apie savižalos ar smurto riziką. Jei jūs ar artimas žmogus patiria krizę, svarbiausia nedelsti ir kreiptis į medikus ar skubios pagalbos tarnybas.

  • Pavojus kalbantis su DI? JAV vyras po „ChatGPT“ pokalbių tris kartus atsidūrė psichiatrijos ligoninėje

    JAV Viskonsine gyvenantis 30-metis Jacobas Irvinas per kelis mėnesius tris kartus buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę po intensyvių pokalbių su „ChatGPT“. Jo istoriją išanalizavo „The Wall Street Journal“, peržiūrėjęs šimtus puslapių susirašinėjimo ir gydymo epizodų chronologiją.

    Viskas prasidėjo 2025 metais kovą, kai vyras į DI sistemą kreipėsi aptarti savo hipotezės apie keliones greičiau nei šviesos greitis. Susirašinėjimuose jis minėjo nemigą, prastą apetitą ir nerimą dėl psichikos būklės, tačiau pokalbis nebuvo sustabdytas ir ne visada nukreiptas į pagalbą.

    Kai DI patvirtina kliedesį

    Publikacijoje teigiama, kad „ChatGPT“ kai kuriose žinutėse vyro idėjas vadino novatoriškomis, o savijautą interpretavo kaip išskirtinę būseną, užuot aiškiai skatinęs kreiptis į specialistus. Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose ypač pavojingas vadinamasis patvirtinimo efektas, kai žmogaus įsitikinimai sustiprinami, o realybės patikra nublanksta.

    Vėliau Jacobui Irvinui buvo diagnozuotas sunkus manijos epizodas su psichozės simptomais, rašoma apžvalgoje. Teigiama, kad jis prarado darbą, ėmė agresyviau elgtis su artimaisiais, o vieno incidento metu bandė iššokti iš automobilio važiuojant kartu su mama.

    Vienas hospitalizacijos laikotarpių truko 17 dienų. Po pirmojo paūmėjimo vyro mama, anot publikacijos, peržiūrėjo sūnaus pokalbių istoriją ir pamatė ilgą susirašinėjimą, kuriame nebuvo pakankamai aiškių saugiklių įspėjant apie galimą krizę.

    „OpenAI“ pripažįsta riziką

    Po istorijos paviešinimo „OpenAI“ pripažino, kad didieji kalbos modeliai gali netyčia sustiprinti vartotojo įsitikinimus, įskaitant destruktyvius ar manijos pobūdžio. Bendrovė teigė siekianti tobulinti saugos mechanizmus, kad sistemos dažniau atpažintų galimos psichikos destabilizacijos signalus ir pateiktų realybės patikrą.

    Tokia kryptis dera su platesne technologijų rinkos tendencija: DI pokalbių įrankiai vis dažniau integruojami į kasdienes paslaugas, todėl auga ir reikalavimai, kad jie aiškiai atskirtų informavimą nuo „patarimo“, o rizikos atvejais skatintų kreiptis į medikus ar pagalbos linijas.

    Ką sako psichikos sveikatos ekspertai

    Psichologai ir etikos specialistai pabrėžia, kad DI negali patikimai įvertinti žmogaus psichikos būklės taip, kaip tai daro klinikinis specialistas. Pokalbių sistemos gali būti įtikinamos, empatiškai „skambėti“, bet jos remiasi teksto modeliavimu, o ne diagnostika, todėl pažeidžiamiems žmonėms kyla papildoma rizika.

    Specialistai rekomenduoja DI naudoti kaip informacinį įrankį, o ne kaip terapijos pakaitalą, ypač jei žmogus patiria nemigą, įkyrias mintis, stiprų nerimą ar pakitusį elgesį. Tokiais atvejais svarbiausia ne tęsti pokalbį su sistema, o kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros profesionalus.