Tag: Psichobiotikai

  • Jelitas vadina antruoju smegenų centru: šie psichobiotikai gali padėti nuotaikai ir stresui

    Jelitas vadina antruoju smegenų centru: šie psichobiotikai gali padėti nuotaikai ir stresui

    Mokslininkams vis daugiau dėmesio skiriant žarnyno ir smegenų ryšiui, keičiasi ir požiūris į nuotaikos bei streso valdymą. Žarnyne veikia enterinė nervų sistema, turinti apie 100 milijonų nervinių ląstelių, todėl jis neretai vadinamas antruoju smegenų centru.

    Šis ryšys svarbus ir dėl to, kad didelė dalis su savijauta siejamų medžiagų gaminama būtent virškinamajame trakte. Dalis tyrimų rodo, jog žarnyne susidaro didžioji dalis organizmo serotonino, o mikrobiotos pusiausvyra gali turėti įtakos tam, kaip jaučiamės kasdien.

    2013 metais mokslininkai Tedas Dinanas ir Johnas F. Cryanas įvedė terminą psichobiotikai. Taip vadinamos tam tikros probiotinių bakterijų padermės, kurios, vartojamos tinkamais kiekiais, gali būti susijusios su teigiamu poveikiu stresui ir kai kuriems psichikos sveikatos simptomams.

    Kaip žarnynas „kalbasi“ su smegenimis?

    Vienas svarbiausių mechanizmų siejamas su mikrobiotos gebėjimu daryti įtaką signalams, keliaujantiems nervu klajokliu, taip pat imuninės sistemos reakcijoms. Kai mikrobiotos pusiausvyra sutrinka ir išsivysto disbiozė, gali keistis uždegiminiai procesai bei signalų perdavimas, o tai daliai žmonių siejama su prastesniu miegu, didesniu nerimu ar apatija.

    Dažniausiai minimos bakterijų grupės yra Lactobacillus ir Bifidobacterium, kurios dalyvauja procesuose, susijusiuose su neurotransmiterių apykaita ir žarnyno barjero funkcija. Tyrimuose taip pat nagrinėjama, kaip mityba, turtinga skaidulų, gali būti susijusi su mažesniu kortizolio atsaku į stresą, nors individualūs skirtumai išlieka dideli.

    „Mityba gali būti svarbi emocinės savijautos dalis, tačiau ji nepakeičia gydymo, kai simptomai ryškūs ar užsitęsę“, – pabrėžia gydytojai ir mitybos specialistai, vertindami augančią žarnyno ir smegenų ašies tyrimų bazę.

    Svarbu suprasti ir ribas: psichobiotikų tema sparčiai vystoma, bet ne visų produktų ar papildų poveikis įrodytas vienodai stipriai. Dėl to specialistai dažniau akcentuoja ilgalaikį mitybos modelį, o ne vieną stebuklingą produktą.

    Psichobiotikai iš lėkštės

    Lengviausias kelias palaikyti mikrobiotos įvairovę dažnai yra fermentuoti produktai. Tradicinės natūralios raugintos daržovės, tokios kaip rauginti kopūstai, rauginti agurkai, burokėlių gira ar kimči, gali papildyti racioną pieno rūgšties bakterijomis.

    Renkantis svarbu atskirti tikrą fermentaciją nuo konservavimo actu, nes tokie produktai dažniausiai neturi gyvų kultūrų. Skonis gali būti panašus, tačiau poveikis mikrobiotai paprastai skiriasi.

    Kita grupė yra natūralūs fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, kefyras, natūralus jogurtas ar pasukos. Jie gali būti patogus būdas kasdien papildyti racioną bakterijomis, tačiau vertėtų rinktis variantus be pridėtinio cukraus ir saldintų priedų.

    Prie fermentuotų produktų priskiriama ir kombučia bei fermentuota soja, pavyzdžiui, tempehas, miso ar natto. Vis dėlto kombučios sudėtį verta tikrinti atidžiai, nes dalis gaminių turi daug cukraus, o kai kurioms žmonių grupėms, pavyzdžiui, nėščiosioms ar turintiems nusilpusį imunitetą, ji gali būti netinkama.

    Be skaidulų bakterijos „neužauga“

    Net ir gerosios bakterijos yra mažiau naudingos, jei joms trūksta maisto. Tam svarbūs prebiotikai, įskaitant inuliną, fruktooligosacharidus ir atsparų krakmolą, kurių gausu cikorijose, česnakuose, svogūnuose, poruose, šparaguose, ankštinėse daržovėse bei avižose.

    Praktiškas triukas, apie kurį kalba mitybos specialistai, yra atvėsinti po virimo ryžiai ar bulvės, nes tokiu būdu gali padidėti atsparaus krakmolo kiekis. Tokie pokyčiai dažnai lengvai pritaikomi kasdienybėje, nekeičiant viso meniu iš esmės.

    Kartu rekomenduojama riboti tai, kas mikrobiotai dažniau kenkia: didelius pridėtinio cukraus kiekius, itin perdirbtą maistą, perteklinį alkoholį, taip pat per dažną perdirbtos mėsos vartojimą. Subalansuotas racionas ir nuoseklumas paprastai duoda daugiau naudos nei trumpalaikės dietos.

    Jei savijauta prasta, vargina nemiga, nuolatinis nerimas ar depresijos požymiai, vien mitybos korekcijų gali nepakakti. Tokiais atvejais saugiausia kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą ir sprendimus derinti individualiai.

  • Mokslininkai atskleidė: šios gerosios bakterijos gali stiprinti atmintį ir mažinti demencijos riziką

    Mokslininkai atskleidė: šios gerosios bakterijos gali stiprinti atmintį ir mažinti demencijos riziką

    Vis daugiau tyrimų rodo, kad žarnyno mikrobiota daro įtaką ne tik virškinimui, bet ir smegenų veiklai. Mokslinėje literatūroje įsitvirtina terminas psichobiotikai – tai probiotikų grupė, galinti veikti žarnyno ir smegenų ašį ir taip paveikti nuotaiką, stresą bei pažintines funkcijas.

    Žarnyne gyvenantys mikroorganizmai dalyvauja maisto skaidyme, gamina biologiškai aktyvias medžiagas ir treniruoja imuninę sistemą. Kai ši ekosistema išsibalansuoja, dažniau siejama su padidėjusiu uždegiminiu fonu organizme, o tai laikoma vienu iš veiksnių, galinčių neigiamai veikti ir nervų sistemą.

    Kaip žarnynas „kalbasi“ su smegenimis

    Žarnyno ir smegenų ašis veikia per kelis pagrindinius kelius: nervinį ryšį, imuninės sistemos signalus ir medžiagas, kurias sukuria mikrobiota. Vienas svarbiausių mechanizmų – žarnyno barjero būklė: kai jis pralaidesnis, į kraujotaką lengviau patenka uždegimą skatinantys junginiai.

    Mokslininkai taip pat tiria, kaip mikrobiota gali būti susijusi su streso hormonų reguliacija. Kai kuriuose darbuose aptariama, kad probiotikų poveikis gali būti siejamas su mažesniu streso atsaku, o tai netiesiogiai gali padėti miegui, emocinei būklei ir kasdieniam susikaupimui.

    Kokios bakterijos minimos dažniausiai

    Tyrimuose dažnai išskiriamos Lactobacillus ir Bifidobacterium gentys. Jos siejamos su neuromediatorių apykaita, įskaitant GABA sistemą, kuri svarbi nervinių ląstelių jaudrumo reguliacijai ir gali būti susijusi su nerimo simptomais.

    Svarbu pabrėžti, kad probiotikų poveikis nėra vienodas visiems ir priklauso nuo konkrečių štamų, dozavimo bei pradinės mikrobiotos būklės. Dėl to mokslinėje bendruomenėje vis dažniau akcentuojama, kad bendri teiginiai apie probiotikus be nurodytų štamų yra per daug supaprastinti.

    Ką rodo tyrimai apie atmintį

    Dalies klinikinių tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad fermentuoti pieno produktai ir probiotikų turintys produktai gali būti susiję su tam tikrų pažintinių funkcijų pokyčiais. Pavyzdžiui, publikuotuose darbuose aprašyta, kad reguliariai vartojant fermentuotus pieno gėrimus gali didėti konkrečių mikroorganizmų gausa žarnyne, o tai kai kuriuose vertinimuose siejama su geresne atminties atliktimi sveikiems suaugusiesiems.

    Vis dėlto demencijos ar Alzheimerio ligos prevencijos tema išlieka sudėtinga: vien probiotikų nepakanka, o dabartiniai duomenys dažniau kalba apie galimą pagalbinį vaidmenį, o ne apie aiškiai įrodytą gydomąjį efektą. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausi rizikos mažinimo veiksniai vis dar yra miegas, fizinis aktyvumas, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė, nerūkymas bei subalansuota mityba.

    Ieškantiems natūralių būdų palaikyti mikrobiotos įvairovę dažniausiai rekomenduojama reguliariai vartoti fermentuotus produktus, tokius kaip kefyras, natūralus jogurtas ar pasukos, taip pat skaidulų turintį maistą. Jei planuojama vartoti probiotikų papildus, patariama rinktis aiškiai nurodytus štamus ir prieš tai pasitarti su gydytoju, ypač jei yra lėtinių ligų ar vartojami imunitetą veikiantys vaistai.