CP v2

Tag: Ptolemėjai

  • Prie Aleksandrijos aptiktas unikalus bronzinis žiedas: jame – vieno garsiausių pasaulio stebuklų atvaizdas

    Prie Aleksandrijos aptiktas unikalus bronzinis žiedas: jame – vieno garsiausių pasaulio stebuklų atvaizdas

    Radinyje – dingusio stebuklo užuomina

    Prie Egipto krantų, po vandeniu esančioje Antirhodo salos teritorijoje, archeologai aptiko bronzinį antspaudo žiedą su išraižytu architektūriniu motyvu. Tyrėjų teigimu, jis primena Aleksandrijos Faro švyturio atvaizdus, žinomus iš kai kurių II amžiaus monetų.

    Kas buvo šio žiedo savininkas ir kada tiksliai dirbinys pagamintas, kol kas neaišku. Vis dėlto pats motyvas laikomas išskirtiniu, nes tokio tipo antspaudo žiedas su Faro švyturio ikonografija iki šiol nebuvo fiksuotas kaip patikimai žinomas radinys.

    Ką slepia nuskendusi karališkoji Aleksandrija

    Radavietė siejama su senovės Aleksandrijos karališkuoju kvartalu, kuris kadaise buvo svarbi miesto dalis šalia didžiojo uosto Portus Magnus. Ši zona dėl seisminių įvykių ir jūros lygio pokyčių per šimtmečius atsidūrė po vandeniu, todėl joje iki šiol randama vertingų urbanistinių liekanų.

    Povandeninius tyrimus šiame regione jau ne vienerius metus vykdo Europos povandeninės archeologijos institutas kartu su Egipto paveldo apsaugos institucijomis. Mokslininkai dirba keliose vietose, kur fiksuojami šventyklų, rūmų ir kitų statinių fragmentai, o taip pat įvairūs kasdienybės artefaktai.

    Faro švyturys – nuo praktikos iki legendos

    Aleksandrijos Faro švyturys buvo pastatytas Ptolemėjų dinastijos laikais, valdant Ptolemėjui II, maždaug 280 metais prieš mūsų erą. Jo paskirtis buvo praktinė: padėti laivams pasiekti vieną svarbiausių Viduržemio jūros uostų, tačiau kartu šis statinys tapo ir miesto galios simboliu.

    Istoriniai šaltiniai bei tyrėjų rekonstrukcijos leidžia manyti, kad švyturys galėjo siekti daugiau nei 100 metrų aukštį, todėl buvo tarp aukščiausių to meto statinių. Vėlesni žemės drebėjimai jį nuniokojo, o viduramžiais dalis akmenų, kaip manoma, buvo panaudota kitoms tvirtovėms ir statiniams.

    „Toks radinys gali padėti geriau suprasti, kaip švyturio įvaizdis gyvavo ne vien oficialioje ikonografijoje, bet ir kasdieniuose, asmeniškai naudojamuose daiktuose“, – sako tyrėjai.

    Kodėl žiedas svarbus istorikams

    Antspaudo žiedai senovėje atliko svarbią administracinę funkciją: jais buvo tvirtinami dokumentai ir žymima nuosavybė, paliekant įspaudą vaške ar minkštoje molio masėje. Dėl to tokie dirbiniai dažnai atspindi ne tik estetiką, bet ir socialinį statusą, pareigas ar ryšius.

    Mokslininkai pabrėžia, kad panašumas į II amžiaus monetų atvaizdus yra tik orientyras, o tikslesniam datavimui reikės papildomų tyrimų. Tikimasi, kad tolesnė analizė kartu prisidės prie geresnio supratimo, kaip buvo organizuojamas Aleksandrijos uostas ir kaip sąveikavo karališkasis dvaras bei miesto jūrinė infrastruktūra.

    Pastaraisiais metais povandeninė archeologija sparčiai tobulėja dėl tikslesnio sonaro žemėlapių sudarymo, fotogrametrijos ir 3D dokumentavimo metodų. Tokie įrankiai leidžia detaliau fiksuoti radinius ir jų kontekstą, o tai ypač svarbu trapioms, srovei ir erozijai jautrioms povandeninėms vietovėms.

  • Egipto deltoje atkasė milžinišką nekropolį: kapai siekia IV tūkstantmetį prieš Kristų

    Egipto deltoje atkasė milžinišką nekropolį: kapai siekia IV tūkstantmetį prieš Kristų

    Atrasta vieta nustebino datomis

    Egipto archeologai rytinėje Nilo deltoje, Kom el-Chilgano vietovėje, atkasė didelį nekropolį ir gyvenvietės pėdsakus, rodančius, kad ši teritorija buvo naudojama kelis tūkstantmečius. Seniausi palaidojimai datuojami pirmąja IV tūkstantmečio prieš Kristų puse ir siejami su Žemutinio Egipto Buto kultūros etapais.

    Ankstyviausi kapai buvo paprastos ovalios duobės smėlyje, o laidojimo padėtys skyrėsi. Tyrėjų vertinimu, tai gali atspindėti tuo metu besikeitusias arba skirtingose bendruomenėse taikytas laidojimo tradicijas.

    Šių kapų įkapės buvo kuklios: rasta nedidelių rankomis lipdytų keramikinių indų ir jūrinių kriauklių. Vis dėlto didelis palaidojimų skaičius leidžia manyti, kad vietovėje jau tada gyveno gana gausi bendruomenė.

    Gyvenvietė ir ūkio pėdsakai

    Vėlesni sluoksniai atskleidė, kad Kom el-Chilganas buvo apgyvendintas ir po daugelio šimtmečių, įskaitant Antrojo pereinamojo laikotarpio laiką. Aptikti džiovintų molio plytų statiniai, grūdų laikymo silosai, krosnys ir židiniai padeda atkurti kasdienį vietos žmonių gyvenimą.

    Kasinėjimuose fiksuotos ir būdingos banguotos, sinusoidinės sienos, juosusios dalį gyvenamųjų bei laidojimo zonų. Tarp radinių gausu keramikos, akmeninių įrankių, žuvų, paukščių ir kitų gyvūnų kaulų, kurie svarbūs mitybos ir vietos išteklių naudojimo rekonstrukcijai.

    Tokie bioarcheologiniai duomenys pastaraisiais metais tampa ypač reikšmingi, nes leidžia ne tik datuoti radinius, bet ir vertinti aplinkos kaitą, ūkio struktūrą bei gyventojų prisitaikymą prie deltos sąlygų.

    Hyksosų laikotarpis ir vėlesni palaidojimai

    Didelį dėmesį mokslininkai skiria kapams, datuojamiems XV–XVII dinastijų laikotarpiu ir Naujosios karalystės pradžia. Tai laikoma papildomu įrodymu, kad rytinėje deltoje Hyksosų epochoje vyko intensyvus gyvenimas, ypač turint omenyje netoliese buvusį Avarį, vieną svarbiausių to meto centrų.

    Šiuose kapuose rasta įvairesnių įkapių: papuošalų, amuletų, skarabėjų, įrankių, bronzinių ginklų ir keramikos, įskaitant vadinamuosius Tell el-Yahudiyeh tipo indus. Taip pat identifikuotas iš molio plytų mūrytas kapas, siejamas su XVIII dinastijos pradžia, kuriame aptikta keramikos ir bronzinių dirbinių.

    Vietovė naudota ir vėliau, nes nustatyti helenistinio laikotarpio, Ptolemėjų epochos, palaidojimai. Tarp jų išsiskiria vaiko laidojimas, kai kūnas buvo patalpintas į dvi pakartotinai panaudotas amforas, o tai atitinka žinomas to meto laidojimo praktikas.

    Archeologų vertinimu, Kom el-Chilganas yra išskirtinis dėl ilgos naudojimo tęstinumą rodančios stratigrafijos: nuo predinastinių bendruomenių, per Hyksosų laikus ir Naująją karalystę iki graikų ir romėnų epochų. Kasinėjimai tęsiami, todėl tikimasi, kad artimiausiu metu bus paskelbta daugiau duomenų apie radinių datavimą ir platesnį regiono kontekstą.

    „Ši vietovė leidžia vienoje erdvėje matyti, kaip per tūkstantmečius kito gyvenvietės funkcijos ir laidojimo papročiai Nilo deltoje“, – sakė kasinėjimus pristatę Egipto institucijų atstovai.

    Apie atradimą viešai komunikavo Egipto Turizmo ir senienų ministerija, o detalesni moksliniai vertinimai paprastai pateikiami po papildomų laboratorinių tyrimų. Tokiose vietose ypač svarbūs keramikos tipologijos palyginimai, konteksto analizė ir, kai įmanoma, tikslesni datavimo metodai.