Radinyje – dingusio stebuklo užuomina
Prie Egipto krantų, po vandeniu esančioje Antirhodo salos teritorijoje, archeologai aptiko bronzinį antspaudo žiedą su išraižytu architektūriniu motyvu. Tyrėjų teigimu, jis primena Aleksandrijos Faro švyturio atvaizdus, žinomus iš kai kurių II amžiaus monetų.
Kas buvo šio žiedo savininkas ir kada tiksliai dirbinys pagamintas, kol kas neaišku. Vis dėlto pats motyvas laikomas išskirtiniu, nes tokio tipo antspaudo žiedas su Faro švyturio ikonografija iki šiol nebuvo fiksuotas kaip patikimai žinomas radinys.
Ką slepia nuskendusi karališkoji Aleksandrija
Radavietė siejama su senovės Aleksandrijos karališkuoju kvartalu, kuris kadaise buvo svarbi miesto dalis šalia didžiojo uosto Portus Magnus. Ši zona dėl seisminių įvykių ir jūros lygio pokyčių per šimtmečius atsidūrė po vandeniu, todėl joje iki šiol randama vertingų urbanistinių liekanų.
Povandeninius tyrimus šiame regione jau ne vienerius metus vykdo Europos povandeninės archeologijos institutas kartu su Egipto paveldo apsaugos institucijomis. Mokslininkai dirba keliose vietose, kur fiksuojami šventyklų, rūmų ir kitų statinių fragmentai, o taip pat įvairūs kasdienybės artefaktai.
Faro švyturys – nuo praktikos iki legendos
Aleksandrijos Faro švyturys buvo pastatytas Ptolemėjų dinastijos laikais, valdant Ptolemėjui II, maždaug 280 metais prieš mūsų erą. Jo paskirtis buvo praktinė: padėti laivams pasiekti vieną svarbiausių Viduržemio jūros uostų, tačiau kartu šis statinys tapo ir miesto galios simboliu.
Istoriniai šaltiniai bei tyrėjų rekonstrukcijos leidžia manyti, kad švyturys galėjo siekti daugiau nei 100 metrų aukštį, todėl buvo tarp aukščiausių to meto statinių. Vėlesni žemės drebėjimai jį nuniokojo, o viduramžiais dalis akmenų, kaip manoma, buvo panaudota kitoms tvirtovėms ir statiniams.
„Toks radinys gali padėti geriau suprasti, kaip švyturio įvaizdis gyvavo ne vien oficialioje ikonografijoje, bet ir kasdieniuose, asmeniškai naudojamuose daiktuose“, – sako tyrėjai.
Kodėl žiedas svarbus istorikams
Antspaudo žiedai senovėje atliko svarbią administracinę funkciją: jais buvo tvirtinami dokumentai ir žymima nuosavybė, paliekant įspaudą vaške ar minkštoje molio masėje. Dėl to tokie dirbiniai dažnai atspindi ne tik estetiką, bet ir socialinį statusą, pareigas ar ryšius.
Mokslininkai pabrėžia, kad panašumas į II amžiaus monetų atvaizdus yra tik orientyras, o tikslesniam datavimui reikės papildomų tyrimų. Tikimasi, kad tolesnė analizė kartu prisidės prie geresnio supratimo, kaip buvo organizuojamas Aleksandrijos uostas ir kaip sąveikavo karališkasis dvaras bei miesto jūrinė infrastruktūra.
Pastaraisiais metais povandeninė archeologija sparčiai tobulėja dėl tikslesnio sonaro žemėlapių sudarymo, fotogrametrijos ir 3D dokumentavimo metodų. Tokie įrankiai leidžia detaliau fiksuoti radinius ir jų kontekstą, o tai ypač svarbu trapioms, srovei ir erozijai jautrioms povandeninėms vietovėms.
Leave a Reply