CP v2

Tag: Pušų žievė

  • Hortenzijos per karščius vysta net palaistytos: šis paprastas mulčias sulaiko drėgmę

    Hortenzijos per karščius vysta net palaistytos: šis paprastas mulčias sulaiko drėgmę

    Vasaros karščiai hortenzijoms yra vienas didžiausių išbandymų: dideli ploni lapai greitai garina vandenį, o šaknys dažniausiai išsidėsčiusios negiliai. Dėl to vidurdienį krūmas gali suglebti net tada, kai dirva dar nėra visiškai išdžiūvusi.

    Toks trumpalaikis vystymas dažnai būna fiziologinis, susijęs su tuo, kad vandens netenkama greičiau, nei šaknys spėja jį pasisavinti. Jei vakare ar ryte augalas atgauna tvirtumą, tai paprastai nėra kritinė sausra. Nerimauti verta, kai suglebimas tęsiasi visą parą, o žemė kelių centimetrų gylyje sausa.

    Ilgiau užsitęsęs šaknų zonos perdžiūvimas jau gali palikti negrįžtamų pasekmių: paruduoja lapų kraštai, džiūsta žiedynai, o augalas silpsta. Ypač jautrūs naujai pasodinti krūmai, nes jų šaknynas dar nespėjęs išsiplėsti ir pasiekti gilesnių, drėgnesnių dirvos sluoksnių.

    Kaip teisingai laistyti?

    Per sausrą hortenzijas geriau laistyti rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius sluoksnius. Taip skatinamas šaknų augimas žemyn, o krūmas vėliau lengviau atlaiko trumpas karščio bangas. Geriausias laikas laistyti yra ankstyvas rytas arba vakaras, kai mažiau vandens išgaruoja.

    Vandenį verta pilti tiesiai prie šaknų, stengiantis nešlapinti lapų ir žiedų, nes ilgai užsilaikiusi drėgmė gali didinti grybinų ligų riziką. Vazonuose augančioms hortenzijoms karščiausiomis dienomis vandens gali reikėti kasdien, nes ribotas žemės kiekis greitai įkaista ir išdžiūsta.

    Koks mulčias geriausias?

    Laistymo efektą labai sustiprina mulčiavimas, nes uždengtas dirvos paviršius lėčiau praranda drėgmę ir mažiau įkaista. Hortenzijoms dažnai tinka pušų žievė ar spygliai, nes ilgainiui padeda palaikyti silpnai rūgščią terpę, kuri šiems augalams palanki.

    Mulčio sluoksnį patartina kloti ant jau sudrėkintos žemės, maždaug 5–7 centimetrų storio. Svarbu palikti kelis centimetrus tarpo prie stiebų, kad nepradėtų pūti šaknies kaklelis. Kompostas taip pat tinka, nes gerina dirvos struktūrą ir papildo maisto medžiagomis, tačiau paprastai silpniau keičia dirvos rūgštingumą.

    Praktiškas sprendimas yra derinti abu variantus: prie dirvos dėti kompostą, o viršuje užberti plonesnį žievės sluoksnį. Taip hortenzija gauna ir maisto, ir stabilesnę apsaugą nuo išdžiūvimo, o mulčą sezono metu galima papildyti, jam pamažu suyrant.

    Ar verta pridengti nuo saulės?

    Jei karščiai užsitęsia, vien laistymo ir mulčio gali nepakakti, ypač jaunoms hortenzijoms ar augalams vazonuose. Tokiu atveju kelioms valandoms per dieną gali padėti lengvas pritemdymas, pavyzdžiui, šviesi, orą praleidžianti medžiaga, ištempta virš krūmo taip, kad neliestų lapų.

    Svarbiausia nenaudoti sandarių dangų, kurios kaupia šilumą ir gali dar labiau pakelti temperatūrą aplink augalą. Laikina priedanga yra tik papildoma priemonė, o patikimiausi drėgmės sulaikymo pagrindai išlieka gausus laistymas tinkamu metu ir teisingai parinktas mulčias.

  • Šis paprastas triukas sode sulaiko drėgmę: kuo mulčiuoti, kad per karščius nelaistytumėte kasdien

    Šis paprastas triukas sode sulaiko drėgmę: kuo mulčiuoti, kad per karščius nelaistytumėte kasdien

    Mulčiavimas – vienas paprasčiausių būdų vasarą apsaugoti dirvą nuo perdžiūvimo ir sumažinti laistymo poreikį. Uždengus žemės paviršių, vanduo garuoja lėčiau, o šaknys patiria mažesnius temperatūros svyravimus.

    Palikta atvira dirva greitai įkaista, o vėjas ir saulė dar labiau paspartina drėgmės netekimą. Mulčio sluoksnis veikia kaip izoliacija: jis sumažina tiesioginį saulės poveikį ir padeda ilgiau išlaikyti drėgmę šaknų zonoje.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad organinis mulčias ilgainiui skyla ir virsta humusu, gerindamas dirvos struktūrą. Tokia dirva geriau sugeria vandenį, mažiau suslūgsta po liūčių ir ilgiau išlieka puri.

    Kuo mulčiuoti daržą ir gėlyną

    Universalaus pasirinkimo nėra – medžiagą verta derinti prie augalų ir dirvos. Daržovių lysvėse dažnai pasiteisina šiaudai, nupjauta žolė ar subrendęs kompostas, o po dekoratyviniais krūmais dažniau renkamasi žievė ar smulkintos šakelės.

    Nupjauta žolė greitai suyra ir papildo dirvą azotu, tačiau svarbu jos nekloti storu, šlapiu sluoksniu. Suspausta žolė gali pradėti pūti, skleisti nemalonų kvapą ir sudaryti sąlygas plisti grybinėms ligoms.

    Šiaudai ilgiau išsilaiko, gerai dengia dirvą ir ypač tinka šilumamėgiams daržo augalams. Jie taip pat sumažina piktžolių dygimą ir padeda išlaikyti švaresnius vaisius, pavyzdžiui, braškes ar agurkus.

    Pušų žievė dažniau naudojama po krūmais, dekoratyviniais augalais ir rūgštesnę dirvą mėgstančiomis kultūromis. Reikėtų žinoti, kad yrant žievei dirvoje laikinai gali sumažėti prieinamo azoto, todėl reiklesniems augalams kartais praverčia papildomas tręšimas.

    Rudeniniai lapai ir smulkintos šakelės – praktiškas pasirinkimas po medžiais ir krūmais, kai norima dirvai grąžinti organinę medžiagą. Taip pat labai tinka subrendęs kompostas: jis ne tik dengia dirvą, bet ir maitina augalus.

    Kaip mulčiuoti, kad nepakenktumėte

    Prieš klojant mulčią dirvą verta gerai palaistyti ir pašalinti piktžoles, kad jos neperaugtų pro sluoksnį. Mulčiuojant svarbu neužpilti augalų stiebų pagrindo ir palikti nedidelį tarpą, kad nesikauptų perteklinė drėgmė.

    Optimalus sluoksnio storis priklauso nuo medžiagos: kompostui ir žolei dažniausiai pakanka 3–5 centimetrų, šiaudams ar lapams – apie 5–8 centimetrų. Žievei ar skiedroms dažnai tinka 5–10 centimetrų, tačiau per storas sluoksnis gali bloginti oro patekimą prie šaknų.

    Mulčiui negalima naudoti ligotų augalų liekanų ar medžiagų su subrendusiomis piktžolių sėklomis, nes problema greitai išplinta visame sklype. Tinkamai parinktas ir reguliariai papildomas mulčias per karščius tampa vienu efektyviausių, mažiausiai pastangų reikalaujančių sprendimų kovoje su sausra.