Tag: Puvinys

  • Per anksti nuskinta moliūgų klaida kainuoja derlių: štai kaip laikyti, kad negestų mėnesiais

    Per anksti nuskinta moliūgų klaida kainuoja derlių: štai kaip laikyti, kad negestų mėnesiais

    Per anksti nuskinti moliūgai dažnai nepragyvena nė mėnesio, net jei laikomi rūsyje ar sandėliuke. Pagrindinė priežastis paprasta: nevisiškai subrendusi žievė būna plonesnė, lengviau pažeidžiama ir prasčiau saugo minkštimą nuo puvinius sukeliančių mikroorganizmų.

    Ilgesniam laikymui tinka tik visiškai subrendę, nepažeisti vaisiai, todėl skinti verta neskubant. Jei ant moliūgo lieka įbrėžimų, įskilimų ar sumušimų, puvinys dažnai prasideda iš vidaus ir išryškėja tik po kelių savaičių.

    Kaip suprasti, kad moliūgas subrendęs?

    Subrendusio moliūgo žievė būna kieta ir matinė, o perbraukus nagu nelieka žymės. Spalva paprastai būna tolygi, būdinga veislei, be žalsvų plotų, ypač vaisiaus apačioje, kur jis lietėsi su žeme.

    Dar vienas patikimas ženklas yra kotelis: jis pradeda medėti, džiūti ir iš žalsvo virsta gelsvu ar rusvu. Jei kotelis vis dar minkštas ir žalias, skinti per anksti, o laikant tokie vaisiai genda gerokai dažniau.

    Rudenį svarbu nepavėluoti iki stipresnių šalnų, nes pašalęs moliūgas praranda laikymo savybes ir greitai pradeda pūti. Net trumpas šalčio stresas dažnai palieka nepastebimų pažeidimų, kurie vėliau išsivysto į puvinį sandėliavimo vietoje.

    Hartinimas prieš sandėliavimą

    Kad moliūgas laikytųsi ilgiau, po derliaus nuėmimo pravartu jį vadinamai užgydyti, tai yra hartinti. Šviežiai nupjauto kotelio pjūvis būna drėgnas, o smulkūs odelės pažeidimai atveria kelią infekcijoms, todėl šiltomis sąlygomis žaizdelės užsitraukia ir sutvirtėja.

    Prieš hartinimą atrinkite vaisius ir atidėkite tuos, kurie turi įtrūkimų, įdubimų ar įtartinų dėmių, juos geriau suvartoti pirmiausia. Moliūgų neplaukite, užtenka nuvalyti sausa šluoste, nes drėgmė ant žievės didina pelėsių ir puvinio riziką.

    Hartinimui dažniausiai tinka 10–14 dienų šiltesnėje vietoje, kur vaisiai gali gerai vėdintis ir nesiliesti tarpusavyje. Praktikoje tam neretai pasirenkamas šiltesnis garažas ar gerai vėdinama patalpa, o vaisiai dedami ant grotelių, kad oras pasiektų ir apačią.

    Kokios sąlygos reikalingos laikymui?

    Po hartinimo moliūgams geriausia vėsi, sausa ir vėdinama patalpa, pavyzdžiui, rūsys ar nešildoma sandėliukė. Dažniausiai tinka maždaug 10–13 laipsnių temperatūra ir 50–70 proc. oro drėgnumas, nes per šilta aplinka greitina minkštėjimą, o per drėgna skatina pelėsius.

    Moliūgus dėkite viena eile ant lentynų, ne ant grindų, palikdami tarpus, kad nesiliestų. Patogu naudoti šiaudus ar medines groteles, o svarbiausia taisyklė yra reguliariai peržiūrėti atsargas ir pirmuosius minkštėjimo ar dėmių požymius turinčius vaisius atskirti.

    Verta žinoti ir tai, kad kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, obuoliai ar kriaušės, išskiria etileną, kuris spartina nokimą ir trumpina laikymo laiką. Dėl to moliūgus geriau laikyti atskirai nuo tokių vaisių, ypač jei sandėliavimo vieta nedidelė.

    Laikymo trukmė priklauso nuo rūšies ir veislės, tačiau praktiškai dalis moliūgų išsilaiko kelis mėnesius, jei surinkti laiku ir nepažeisti. Perpjautą moliūgą reikėtų laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias dienas, o ilgesniam laikui patogiausia jį užšaldyti porcijomis.

    Dažniausios gedimo priežastys yra per ankstyvas skynimas, nematomi sumušimai ir netinkamos laikymo sąlygos, ypač prasta ventiliacija. Jei patalpoje oras užsistovi, puvinys lengviau plinta nuo vieno vaisiaus ant kito, todėl tarpai ir judantis oras yra ne mažiau svarbu nei temperatūra.

  • Štai klaida kasant porus: vienas įprotis ir daržovė greitai supūva, sako daržininkai

    Štai klaida kasant porus: vienas įprotis ir daržovė greitai supūva, sako daržininkai

    Porai laikomi vienomis atspariausių daržovių, tačiau būtent nuėmimo metu padaryta klaida gali kainuoti visą derlių. Daržininkai perspėja, kad porus traukiant jėga iš žemės dažnai pažeidžiamos šaknys ir „netikras“ stiebas, todėl daržovė daug greičiau pradeda pūti.

    Derliaus metas dažniausiai nustatomas pagal augalo dydį: porai paprastai kasami, kai baltoji valgoma dalis būna apie 3 centimetrų storio. Vis dėlto tikslus laikas priklauso nuo veislės ir auginimo trukmės: vasariniai porai subręsta greičiau, o vėlyvos, žieminės veislės gali būti imamos gerokai vėliau.

    Kaip porus nuimti teisingai?

    Pagrindinė taisyklė paprasta: porus reikia iškasti, o ne išrauti. Tam tinka šakės ar grėbliukas, kurį verta įsmeigti maždaug 10–15 centimetrų nuo eilės ir lengvai supurenti žemę, kad šaknys lengviau atsileistų.

    Iškasus daržoves patariama nuo jų tik nukratyti žemes, bet neplauti, jei porus planuojama laikyti ilgiau. Plaunant ar stipriai trinant pažeidžiamas paviršius, o drėgmė sandėliavimo metu tampa palankia terpe puviniui.

    Kada geriau nelaistyti?

    Jei porų reikia tik artimiausioms dienoms, 1–2 dienos prieš kasimą drėgna dirva gali palengvinti darbą. Tačiau ilgesniam laikymui porus geriau imti iš sausesnės dirvos, todėl laistymą patariama pristabdyti maždaug 7–10 dienų iki derliaus.

    Tokia praktika sumažina tikimybę, kad sandėliuojant liks per daug drėgmės, o kartu mažėja ir puvinio rizika. Svarbu ir tai, kad laikymui tinka tik sveiki, nepalaužti ir neįtrūkę porai.

    Kaip porus laikyti, kad nesugestų?

    Porams palankiausios sąlygos yra žema temperatūra ir didesnė oro drėgmė. Trumpam laikymui namuose porus galima dėti į šaldytuvo daržovių stalčių, geriausia į perforuotą maišelį arba laisvai apvyniotus šiek tiek drėgnu audiniu, kad neišdžiūtų.

    Ilgesniam sandėliavimui tinka neįšąlanti, vėsi ir vėdinama patalpa, kur laikosi maždaug 0–3 laipsnių temperatūra. Porai dažnai statomi vertikaliai dėžėse ir užpilami drėgnu smėliu ar pjuvenomis, o prieš tai patrumpinami lapai ir šaknys, pašalinant pažeistas vietas.