Per anksti nuskinti moliūgai dažnai nepragyvena nė mėnesio, net jei laikomi rūsyje ar sandėliuke. Pagrindinė priežastis paprasta: nevisiškai subrendusi žievė būna plonesnė, lengviau pažeidžiama ir prasčiau saugo minkštimą nuo puvinius sukeliančių mikroorganizmų.
Ilgesniam laikymui tinka tik visiškai subrendę, nepažeisti vaisiai, todėl skinti verta neskubant. Jei ant moliūgo lieka įbrėžimų, įskilimų ar sumušimų, puvinys dažnai prasideda iš vidaus ir išryškėja tik po kelių savaičių.
Kaip suprasti, kad moliūgas subrendęs?
Subrendusio moliūgo žievė būna kieta ir matinė, o perbraukus nagu nelieka žymės. Spalva paprastai būna tolygi, būdinga veislei, be žalsvų plotų, ypač vaisiaus apačioje, kur jis lietėsi su žeme.
Dar vienas patikimas ženklas yra kotelis: jis pradeda medėti, džiūti ir iš žalsvo virsta gelsvu ar rusvu. Jei kotelis vis dar minkštas ir žalias, skinti per anksti, o laikant tokie vaisiai genda gerokai dažniau.
Rudenį svarbu nepavėluoti iki stipresnių šalnų, nes pašalęs moliūgas praranda laikymo savybes ir greitai pradeda pūti. Net trumpas šalčio stresas dažnai palieka nepastebimų pažeidimų, kurie vėliau išsivysto į puvinį sandėliavimo vietoje.
Hartinimas prieš sandėliavimą
Kad moliūgas laikytųsi ilgiau, po derliaus nuėmimo pravartu jį vadinamai užgydyti, tai yra hartinti. Šviežiai nupjauto kotelio pjūvis būna drėgnas, o smulkūs odelės pažeidimai atveria kelią infekcijoms, todėl šiltomis sąlygomis žaizdelės užsitraukia ir sutvirtėja.
Prieš hartinimą atrinkite vaisius ir atidėkite tuos, kurie turi įtrūkimų, įdubimų ar įtartinų dėmių, juos geriau suvartoti pirmiausia. Moliūgų neplaukite, užtenka nuvalyti sausa šluoste, nes drėgmė ant žievės didina pelėsių ir puvinio riziką.
Hartinimui dažniausiai tinka 10–14 dienų šiltesnėje vietoje, kur vaisiai gali gerai vėdintis ir nesiliesti tarpusavyje. Praktikoje tam neretai pasirenkamas šiltesnis garažas ar gerai vėdinama patalpa, o vaisiai dedami ant grotelių, kad oras pasiektų ir apačią.
Kokios sąlygos reikalingos laikymui?
Po hartinimo moliūgams geriausia vėsi, sausa ir vėdinama patalpa, pavyzdžiui, rūsys ar nešildoma sandėliukė. Dažniausiai tinka maždaug 10–13 laipsnių temperatūra ir 50–70 proc. oro drėgnumas, nes per šilta aplinka greitina minkštėjimą, o per drėgna skatina pelėsius.
Moliūgus dėkite viena eile ant lentynų, ne ant grindų, palikdami tarpus, kad nesiliestų. Patogu naudoti šiaudus ar medines groteles, o svarbiausia taisyklė yra reguliariai peržiūrėti atsargas ir pirmuosius minkštėjimo ar dėmių požymius turinčius vaisius atskirti.
Verta žinoti ir tai, kad kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, obuoliai ar kriaušės, išskiria etileną, kuris spartina nokimą ir trumpina laikymo laiką. Dėl to moliūgus geriau laikyti atskirai nuo tokių vaisių, ypač jei sandėliavimo vieta nedidelė.
Laikymo trukmė priklauso nuo rūšies ir veislės, tačiau praktiškai dalis moliūgų išsilaiko kelis mėnesius, jei surinkti laiku ir nepažeisti. Perpjautą moliūgą reikėtų laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias dienas, o ilgesniam laikui patogiausia jį užšaldyti porcijomis.
Dažniausios gedimo priežastys yra per ankstyvas skynimas, nematomi sumušimai ir netinkamos laikymo sąlygos, ypač prasta ventiliacija. Jei patalpoje oras užsistovi, puvinys lengviau plinta nuo vieno vaisiaus ant kito, todėl tarpai ir judantis oras yra ne mažiau svarbu nei temperatūra.
Leave a Reply