Tag: Radijo dažniai

  • Rusijos dronai „Boomerang“ tapo sunkiau aptinkami: triukas su dažniais kelia galvos skausmą

    Rusijos dronai „Boomerang“ tapo sunkiau aptinkami: triukas su dažniais kelia galvos skausmą

    Kas pasikeitė „Boomerang“ dronuose

    Ukrainos radijo technologijų specialistas Serhijus Flašas paviešino nuotraukas, kuriose matyti atnaujinta rusiško FPV tipo drono „Boomerang“ versija. Jo vertinimu, pakeitimai orientuoti į ryšio patikimumą ir galimybę greitai prisitaikyti prie skirtingų darbo sąlygų fronte.

    Vienas svarbiausių atnaujinimų siejamas su vadinamuoju diversity signalo priėmimu, kai ryšio kokybė gerinama naudojant kelis priėmimo kanalus. Tai leidžia operatoriui išlaikyti stabilesnį valdymą sudėtingesnėje aplinkoje, kur signalą slopina reljefas ar trukdžiai.

    Dažnių keitimas ir detektorių spraga

    Pasak analizės, „Boomerang“ antenų konstrukcija pritaikyta greitesniam naudojamo dažnių ruožo keitimui. Tam naudojamos telemetrinės antenos su specialiai paruoštomis vietomis trumpinimui, todėl lauko sąlygomis galima koreguoti antenos ilgį ir ją priderinti prie reikiamo dažnio.

    Didžiausią nerimą kelia vaizdo perdavimo kanalo pokytis: naujausia versija vaizdą, kaip nurodoma, perduoda 6–7,2 GHz ruože. Dalis nešiojamų FPV dronų detektorių, ypač senesnių kartų, dažnai stebi tik iki maždaug 6 GHz, todėl tokio signalo gali tiesiog neužfiksuoti.

    Vis dėlto tai nėra garantuotas nematomumas. Į frontą patenkantys naujesni detektoriai vis dažniau komplektuojami su papildomais kanalais, apimančiais 7,2 GHz ir aukštesnius dažnius, todėl technologinis varžymasis tarp dronų kūrėjų ir aptikimo bei trukdymo sistemų gamintojų tęsiasi.

    Ką rodo „Boomerang“ raida

    „Boomerang“ nėra naujas sprendimas: Rusijos gynybos ministerija šį kvadrokopterį viešai pademonstravo 2023 metais kovą, o po kelių savaičių vienas egzempliorius, kaip skelbta, pateko ukrainiečiams. Ankstyvosios versijos buvo palyginti paprastos, su stiklo pluošto rėmu ir plačiai prieinamais komerciniais, įskaitant kiniškus, komponentais.

    Vėliau konstrukcija buvo sistemingai tobulinama. Remiantis viešojoje erdvėje aptariamais rusiškais dokumentais, „Boomerang-10“ maksimalus svoris gali siekti 6,5 kilogramo, o naudingoji apkrova iki 3 kilogramų; taip pat minimi iki 150 kilometrų per valandą greičiai ir apie 20 minučių skrydžio trukmė.

    Pranešimuose iš Rusijos šaltinių taip pat minimas efektyvus nuotolis iki 17 kilometrų, tačiau realios ribos paprastai priklauso nuo ryšio sąlygų ir elektroninės kovos poveikio. Pastaraisiais metais būtent ryšio atsparumas ir gebėjimas išlikti valdomam trukdymo sąlygomis tapo vienu svarbiausių FPV dronų efektyvumo veiksnių.

    Skelbiama, kad nuo 2025 metų pradžios „Boomerang“ dronuose pradėtas fiksuoti ir terminalinio nutaikymo sprendimas. Tokia funkcija galėtų leisti dronui paskutinėje atakos fazėje labiau pasikliauti vidiniais algoritmais ir taip sumažinti kai kurių nešiojamų radioelektroninės kovos priemonių, naudojamų transporto priemonių apsaugai, efektyvumą.

    Be to, „Boomerang“ šeima, kaip teigiama, išsiplėtė ir apima ne tik kamikadzės tipo aparatus, bet ir lengvus bombinius dronus, žvalgybines versijas bei perėmimo paskirties platformas. Tyrimuose šios gamybos gijos siejamos su Rusijos verslininku Aleksandru Atamanovu ir įmone Intellekt Maszin.

  • Mokslininkai perspėja: namų elektronika gali ilgam sutrikdyti šikšnosparnių orientaciją

    Mokslininkai perspėja: namų elektronika gali ilgam sutrikdyti šikšnosparnių orientaciją

    Kas nustatyta naujame tyrime

    Mokslininkai nustatė, kad silpnas radijo dažnių spinduliavimas, būdingas kasdienėje aplinkoje naudojamai buitinei elektronikai, gali laikinai išbalansuoti šikšnosparnių gebėjimą orientuotis. Poveikis fiksuotas net tada, kai spinduliuotės lygiai atitiko žmonėms taikomas saugos gaires.

    Tyrime analizuota, kaip plataus spektro radijo triukšmas veikia mažųjų šikšniukų orientaciją migracijos metu. Po maždaug pusvalandžio poveikio prieblandoje gyvūnai skrydžio kryptį rinkosi chaotiškiau, palyginti su kontroline grupe.

    Kodėl svarbus vadinamasis poefektis

    Vienas svarbiausių rezultatų buvo tai, kad dezorientacija nesibaigė iškart pasitraukus nuo spinduliuotės šaltinio. Mokslininkai aprašė poefektį, kai sutrikimas išliko ilgiau nei dvi valandas po poveikio pabaigos.

    Tai keičia iki šiol gamtosaugoje dažnai taikytą prielaidą, kad magnetinės orientacijos trikdžiai veikia tik tuo metu, kai gyvūnas yra triukšmingoje elektromagnetinėje aplinkoje. Jei poveikis tęsiasi, net trumpas praskridimas per tankiai apgyvendintas teritorijas gali turėti didesnę reikšmę, nei manyta.

    Kaip gali būti trikdoma magnetinė orientacija

    Tyrėjai sieja reiškinį su magnetorecepcija, kuri daliai gyvūnų padeda nustatyti kryptį pagal Žemės magnetinį lauką. Ši sistema siejama su šviesai jautriais baltymais kriptokromais, kuriuose vykstantys procesai gali būti jautrūs aplinkos elektromagnetiniam triukšmui.

    Pabrėžiama, kad tai nėra šiluminis efektas, kai audiniai šyla nuo energijos sugerties. Vietoje to kalbama apie galimą biologinio kompaso signalo iškraipymą, dėl kurio gyvūnui tampa sunkiau patikimai nustatyti kryptį ir išlaikyti migracijos trajektoriją.

    „Nustebino tai, kad poveikis neišnyko iškart, o išliko gerokai ilgiau, nei tikėjomės“, – sakė vienas iš tyrimo autorių prof. Richardas Hollandas.

    „Neramina, kad dabartiniai ekspozicijos standartai kuriami žmonėms, o laukinė gamta gali likti neįvertinta net ir laikantis šių gairių“, – sakė tyrimo bendraautoris dr. Willas Schneideris.

    Tyrime naudotas dažnių diapazonas iki 300 MHz nesutampa su įprastais „Wi‑Fi“ 2,4 ar 5 GHz dažniais, todėl rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti belaidžio interneto poveikiui. Vis dėlto autoriai atkreipia dėmesį, kad miestuose juntamas bendras elektromagnetinis fonas didėja dėl įvairių ryšio technologijų, todėl poveikio rizika ekosistemoms tampa aktuali planuojant infrastruktūrą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nevertina poveikio žmogaus sveikatai ir patys savaime neįrodo ryšio su žmonių patiriamais simptomais, siejamais su elektromagnetiniu jautrumu. Tačiau tyrimas sustiprina argumentą, kad žemo intensyvumo radijo dažnių aplinkos signalai gali turėti biologinį poveikį žinduoliams, todėl reikalingi platesni tyrimai su kitomis rūšimis ir skirtingomis sąlygomis.

  • Europos Komisija brėžia ribas palydovų dažniams: du trečdaliai numatomi ES operatoriams

    Europos Komisija brėžia ribas palydovų dažniams: du trečdaliai numatomi ES operatoriams

    Europos Komisija siekia, kad dalis palydoviniam ryšiui itin svarbių radijo dažnių ateityje pirmiausia atitektų Europos operatoriams. Briuselis ruošia atrankos tvarką, pagal kurią, atsidarius naujai spektrui, apie du trečdaliai pajėgumų būtų skiriami ES rinkos dalyviams.

    Šis žingsnis atveria dar vieną įtampos tašką transatlantiniuose santykiuose, nes dabar reikšmingą dalį tokių dažnių naudoja JAV įmonės. ES institucijos argumentuoja, kad palydovinis ryšys vis labiau tampa ne tik komerciniu klausimu, bet ir saugumo bei atsparumo elementu.

    Kas konkrečiai siūloma?

    Komisijos svarstoma schema numato, kad dažniai būtų suskirstyti į tris dalis ir suteikiami ilgam laikotarpiui, numatant aiškias naudojimo sąlygas. Vienas blokas būtų orientuotas į saugias valdžios komunikacijas ir strateginius poreikius, įskaitant ES palydovinio ryšio iniciatyvas.

    Kitas blokas būtų skirtas Europos startuoliams ir naujiems rinkos dalyviams, kad šie galėtų konkuruoti su didžiaisiais pasauliniais operatoriais. Trečiasis blokas galėtų būti atviras ir ne Europos bendrovėms, tačiau bendra proporcija išliktų palankesnė ES įmonėms.

    Kodėl tai svarbu JAV bendrovėms?

    Praktikoje tai reikštų mažesnę erdvę JAV įmonių plėtrai Europoje, nes jos nebegalėtų tikėtis dominuojančios prieigos prie konkretaus dažnių ruožo. Tarp įvardijamų rinkos dalyvių minima „SpaceX“ ir „Amazon“, kurios vysto palydovinį ryšį bei interneto paslaugas iš žemosios Žemės orbitos.

    Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad tikslas nėra užverti rinką, o sustiprinti Europos pajėgumus ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Vis dėlto Vašingtonas tokius sprendimus gali vertinti kaip diskriminacinius, ypač jei jie tiesiogiai ribotų JAV operatorių galimybes.

    Suverenitetas ir saugus ryšys

    ES argumentacija remiasi technologinio suvereniteto kryptimi, kuri pastaraisiais metais vis dažniau atsispindi strateginiuose dokumentuose. Palydovinis ryšys svarbus ne tik atokių regionų internetui ar mobiliajam ryšiui, bet ir krizių valdymui, kritinei infrastruktūrai bei gynybos logistikai.

    „Dažnių spektras tampa labai svarbus kalbant apie mūsų ryšį, taip pat saugų ryšį, bet ir ekonomikos poreikiams“, – sakė Europos Komisijos pareigūnė Henna Virkkunen.

    Komisijos planas dar nėra galutinis: jį turės svarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba, o derybose gali keistis tiek proporcijos, tiek sąlygos. Tuo pat metu svarstoma ir pereinamojo laikotarpio galimybė, kad dabartiniai leidimai galiotų ilgiau, kol nauja tvarka įsigalios praktikoje.

    Rinkai tai svarbi žinia, nes palydovinio ryšio sektorius sparčiai auga, o dažniai yra ribotas išteklius, nuo kurio priklauso paslaugų kokybė, aprėptis ir naujų žaidėjų galimybės įsitvirtinti. Artimiausi mėnesiai parodys, ar ES pavyks suderinti suvereniteto ambicijas su atviros konkurencijos bei partnerystės su JAV interesais.