Mokslininkai perspėja: namų elektronika gali ilgam sutrikdyti šikšnosparnių orientaciją

Kas nustatyta naujame tyrime

Mokslininkai nustatė, kad silpnas radijo dažnių spinduliavimas, būdingas kasdienėje aplinkoje naudojamai buitinei elektronikai, gali laikinai išbalansuoti šikšnosparnių gebėjimą orientuotis. Poveikis fiksuotas net tada, kai spinduliuotės lygiai atitiko žmonėms taikomas saugos gaires.

Tyrime analizuota, kaip plataus spektro radijo triukšmas veikia mažųjų šikšniukų orientaciją migracijos metu. Po maždaug pusvalandžio poveikio prieblandoje gyvūnai skrydžio kryptį rinkosi chaotiškiau, palyginti su kontroline grupe.

Kodėl svarbus vadinamasis poefektis

Vienas svarbiausių rezultatų buvo tai, kad dezorientacija nesibaigė iškart pasitraukus nuo spinduliuotės šaltinio. Mokslininkai aprašė poefektį, kai sutrikimas išliko ilgiau nei dvi valandas po poveikio pabaigos.

Tai keičia iki šiol gamtosaugoje dažnai taikytą prielaidą, kad magnetinės orientacijos trikdžiai veikia tik tuo metu, kai gyvūnas yra triukšmingoje elektromagnetinėje aplinkoje. Jei poveikis tęsiasi, net trumpas praskridimas per tankiai apgyvendintas teritorijas gali turėti didesnę reikšmę, nei manyta.

Kaip gali būti trikdoma magnetinė orientacija

Tyrėjai sieja reiškinį su magnetorecepcija, kuri daliai gyvūnų padeda nustatyti kryptį pagal Žemės magnetinį lauką. Ši sistema siejama su šviesai jautriais baltymais kriptokromais, kuriuose vykstantys procesai gali būti jautrūs aplinkos elektromagnetiniam triukšmui.

Pabrėžiama, kad tai nėra šiluminis efektas, kai audiniai šyla nuo energijos sugerties. Vietoje to kalbama apie galimą biologinio kompaso signalo iškraipymą, dėl kurio gyvūnui tampa sunkiau patikimai nustatyti kryptį ir išlaikyti migracijos trajektoriją.

„Nustebino tai, kad poveikis neišnyko iškart, o išliko gerokai ilgiau, nei tikėjomės“, – sakė vienas iš tyrimo autorių prof. Richardas Hollandas.

„Neramina, kad dabartiniai ekspozicijos standartai kuriami žmonėms, o laukinė gamta gali likti neįvertinta net ir laikantis šių gairių“, – sakė tyrimo bendraautoris dr. Willas Schneideris.

Tyrime naudotas dažnių diapazonas iki 300 MHz nesutampa su įprastais „Wi‑Fi“ 2,4 ar 5 GHz dažniais, todėl rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti belaidžio interneto poveikiui. Vis dėlto autoriai atkreipia dėmesį, kad miestuose juntamas bendras elektromagnetinis fonas didėja dėl įvairių ryšio technologijų, todėl poveikio rizika ekosistemoms tampa aktuali planuojant infrastruktūrą.

Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nevertina poveikio žmogaus sveikatai ir patys savaime neįrodo ryšio su žmonių patiriamais simptomais, siejamais su elektromagnetiniu jautrumu. Tačiau tyrimas sustiprina argumentą, kad žemo intensyvumo radijo dažnių aplinkos signalai gali turėti biologinį poveikį žinduoliams, todėl reikalingi platesni tyrimai su kitomis rūšimis ir skirtingomis sąlygomis.