Tag: Raketiniai varikliai

  • Prancūzai išbandė Mach 5 skraidyklę: ji kyla iki 200 km ir grįžta ant tako per 6 valandas

    Prancūzai išbandė Mach 5 skraidyklę: ji kyla iki 200 km ir grįžta ant tako per 6 valandas

    Prancūzijos bendrovė „AndroMach“ pranešė užbaigusi raketinio variklio „Banger“ bandymų kampaniją. Šis variklis kuriamas daugkartinio naudojimo bepilotčiui aparatui „Envol“, kuris turėtų kilti nuo įprasto pakilimo tako, pasiekti hipergarsinį greitį ir grįžti nusklendęs atgal į aerodromą.

    Pagal skelbiamą koncepciją aparatas ore pasiektų apie Mach 5, tai yra maždaug 6 200 kilometrų per valandą, ir pakiltų iki maždaug 200 kilometrų aukščio. Toks profilis nenumato išėjimo į orbitą, tačiau leidžia atlikti aukštą skrydžio lanką, per kurį kelioms minutėms sudaromos mikrogravitacijos sąlygos.

    Kam reikalingas „Envol“?

    Programos autoriai akcentuoja mokslinius tikslus: medžiagų, skysčių ar biologinių mėginių tyrimus mikrogravitacijoje, taip pat elektronikos ir jutiklių bandymus realioje hipergarsinėje aplinkoje. Svarbi detalė ta, kad naudingasis krovinys turėtų grįžti kartu su aparatu, todėl mėginius galima nedelsiant analizuoti pakartotinai.

    Kartu atvirai įvardijamas ir gynybos kontekstas. Toks bepilotis, greitai manevruojantis ir sunkiai perimamas taikinys gali tapti platforma oro gynybos jutiklių bei perėmimo sprendimų bandymams, kai reikia imituoti sudėtingas trajektorijas.

    Kaip veiktų variklis ir skrydis

    Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad „Envol“ turėtų būti apie 4 metrų ilgio ir gabenti iki 30 kilogramų naudingąjį krovinį. Startui ir pradinei skrydžio fazei numatomi du reaktyviniai varikliai, o pakilus ore turėtų būti įjungiamas kriogeninis raketinis variklis „Banger“.

    „Banger“ kaip kurą naudoja skystą deguonį ir propaną. Variklio degimo kamera pagaminta iš metalo naudojant 3D spausdinimo technologiją, kuri leidžia greičiau keisti konstrukciją ir suformuoti sudėtingus aušinimo kanalus, reikalingus didelėms šiluminėms apkrovoms.

    Skelbiama, kad bandymai vyko Prancūzijos gynybos bandymų infrastruktūroje, dalyvaujant ir Prancūzijos kosmoso agentūrai CNES. Variklis buvo užvestas 21 kartą, o bendra darbo trukmė siekė apie 7 minutes, nurodant, kad bandymų ciklas praėjo be gedimų ir išlaikyta pakartotinio panaudojimo galimybė.

    Kada tikėtis pirmųjų skrydžių

    Pasak programos rengėjų, prototipo „Envol XP1“ pirmieji skrydžiai planuojami 2026 metų pabaigoje ir 2027 metų pradžioje, o pramoninė versija siejama su 2028 metais. Komercinių misijų pradžia įvardijama 2029 metais, jei bandymų grafikas nesikeis.

    Europos kontekste tokie projektai vertinami kaip būdas pigiau ir dažniau pasiekti mikrogravitacijos sąlygas, neatliekant brangių orbitalinių misijų. Be to, hipergarsinių skrydžių technologijos ir jų testavimo infrastruktūra tampa vis svarbesnė dėl spartėjančių ginkluotės programų ir priešpriešos jutiklių bei perėmimo srityje.

  • Ciuriche kuriamas kompaktiškas raketinis variklis: „Stellar Alpina“ gavo 160 000 eurų bandymams kosmose

    Ciuriche kuriamas kompaktiškas raketinis variklis: „Stellar Alpina“ gavo 160 000 eurų bandymams kosmose

    Ciuriche įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „Stellar Alpina“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“. Lėšos bus skirtos kompaktiško raketinio variklio technologijai, skirtai erdvėlaivių manevravimui jau po paleidimo, sparčiau vystyti.

    Įmonę įkūrė Rickas Röthlisbergeris, Simi Y. Wespi, Victoras Elliesenas ir Patrickas Egli. Komanda susiformavo dirbdama Šveicarijos akademinėje kosminių skrydžių iniciatyvoje ARIS, kur 2024 metais vystė pažangias variklių ir bandymų koncepcijas.

    Kas yra RDRE variklis?

    „Stellar Alpina“ kuria sukamojo detonacijos raketinius variklius, dažnai vadinamus RDRE. Šio tipo varikliuose trauka generuojama nuolat besisukančiomis, viršgarsinėmis degimo bangomis, o tai teoriškai leidžia pasiekti didesnį efektyvumą nei tradicinėse schemose.

    Startuolis teigia, kad toks sprendimas gali sumažinti variklio dydį ir konstrukcijos sudėtingumą, kartu išlaikant reikiamą trauką. Praktikoje tai reikštų daugiau naudingosios apkrovos arba daugiau kuro manevrams, kai kiekvienas papildomas kilogramas orbitoje tampa brangus.

    Kodėl tai aktualu palydovams?

    Didėjant palydovų skaičiui ir dažnėjant skrydžiams į kosmosą, vis daugiau aparatų turi ne tik pasiekti orbitą, bet ir ją keisti, persitvarkyti spiečiuose, prisišvartuoti prie kitų objektų ar atlikti inspekcijas. Tokiems veiksmams reikalinga patikima ir pakankamai galinga trauka, tačiau tradiciniai sprendimai gali pridėti svorio ir apsunkinti visą sistemą.

    Įmonė RDRE mato kaip potencialiai patrauklią alternatyvą misijoms, susijusioms su orbitiniais perėjimais, palydovų perstatymu ir būsimomis kosmoso infrastruktūros užduotimis. Ilgesnėje perspektyvoje tokia variklio klasė galėtų būti naudinga ir gilesniojo kosmoso misijoms, kur svarbus kiekvienas efektyvumo prieaugis.

    Kur bus panaudoti 160 000 eurų?

    „Venture Kick“ skiriamas finansavimas bus panaudotas bandymų infrastruktūrai plėsti ir tolimesnėms karštojo bandymo kampanijoms vykdyti. Tai reiškia realius degimo bandymus su pilna sistema, kai tikrinamas stabilumas, medžiagų atsparumas ir kontrolės sprendimai.

    Taip pat planuojama paspartinti pirmojo skrydžiui skirto variklio kūrimą. Ankstyvosiose stadijose tokie projektai dažniausiai remiasi iteracijomis: po kiekvieno bandymo koreguojama geometrija, tiekimo mazgai ir valdymas, kol pasiekiamas pakartojamas, patikimas režimas, tinkamas integracijai į erdvėlaivį.

  • Naujas neardomųjų bandymų centras „Gamrat“: RTG laboratorija per 9 mėnesius stiprina gynybos pramonę

    Lenkijos specialiosios gamybos bendrovėje „Gamrat“ Jasle pradėjo veikti naujas Neardomųjų bandymų centras, skirtas pramoninei radiografijai ir kokybės kontrolei. Laboratorija leis tikrinti, be kita ko, raketinių variklių komponentus, aukštos energijos gaminius ir kompozitiniais degalais paremtas pavaros sistemas.

    Projekto esmė – iki šiol naudotos RTG patikros grandies modernizavimas ir išplėtimas, pereinant nuo vienos rankiniu būdu valdomos darbo vietos prie visiškai automatizuoto sprendimo. Naujasis kompleksas sudarytas iš trijų nepriklausomų rentgeno kabinų, kurios leidžia lygiagrečiai vykdyti patikras ir didinti pralaidumą.

    Kaip veikia atnaujinta RTG patikra

    Sistema integruota su bendra transportavimo įranga, kuri automatizuotai atlieka palečių užkrovimą, pozicionavimą ir iškrovimą be operatoriaus įsikišimo. Valdymo algoritmai paskirsto srautus pagal tuo metu laisvas kabinas ir subalansuoja apkrovą, kad būtų mažiau prastovų.

    Radiografinė programinė įranga užtikrina vaizdinimo kokybės kontrolę, parametrų fiksavimą ir automatinį patikros dokumentavimą. Tokia praktika gynybos ir aviacijos tiekimo grandinėse svarbi ne tik dėl atsekamumo, bet ir dėl rezultatų pakartojamumo, kai gaminiai tikrinami skirtingais etapais ar skirtingose vietose.

    Reikšmė gynybos pramonei

    Neardomieji bandymai yra vienas kritinių žingsnių, kai reikia patikimai įvertinti detalių vidinę struktūrą jų neardant, ypač dirbant su sudėtingais metalų lydiniais ar kompozitais. Tokie sprendimai mažina riziką gamyboje, sutrumpina broko nustatymo laiką ir padeda greičiau patvirtinti gaminius serijinei gamybai.

    Centro atidarymas siejamas su platesniu tikslu didinti regiono gamybos ir tyrimų pajėgumus bei trumpinti terminus, kurie tampa esminiai sparčiai augant užsakymams gynybos sektoriuje. Skelbiama, kad investicija įgyvendinta per 9 mėnesius, o didžiąją darbų dalį atliko vietos pramonė.

    „Naujo Neardomųjų bandymų centro atidarymas didina ne tik „Gamrat“ tyrimų ir gamybos potencialą, bet ir visos PGZ grupės pajėgumus“, – sakė Lenkijos gynybos pramonės grupės vadovas Adam Leszkiewicz.

    Projekto rangovu įvardijama Lenkijos bendrovė „Casp System“, dirbanti neardomųjų bandymų infrastruktūros srityje. Investicijos vertė siekė apie 2 500 000 eurų, o finansavimas, kaip nurodoma, buvo užtikrintas iš įmonės lėšų, akcentuojant vietos tiekimo grandinę.

    „Gamrat“ specializuojasi kietojo raketinio kuro, artilerinių ir minosvaidžių parakų bei pirotechnikos gamyboje, taip pat turi laboratorinę bazę fizikinėms ir cheminėms savybėms analizuoti. Naujas centras turėtų papildyti šiuos pajėgumus, sustiprindamas gaminių kontrolę nuo ankstyvų etapų iki galutinės patikros.