CP v2

Tag: Raketos

  • Naujas JAV ginklas Ukrainoje: MAAWLR iš vaizdo įrašo gali šluoti rusų dronų spiečius

    Naujas JAV ginklas Ukrainoje: MAAWLR iš vaizdo įrašo gali šluoti rusų dronų spiečius

    Socialiniuose tinkluose pasirodęs vaizdo įrašas, nufilmuotas iš atakuojančio rusų drono perspektyvos, pirmą kartą leidžia identifikuoti Ukrainoje naudojamą JAV sukurtą trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą MAAWLR. Kadruose matomas mobilus automobilis su bokšteliu ir raketų paleidimo įranga, kurios požymiai sutampa su „Sierra Nevada Corp“ pristatytu sprendimu.

    MAAWLR pavadinimas reiškia Mobile Anti-Air Weapons Launcher – Reconfigurable, o jo esmė yra modulinė, greitai perkonfigūruojama platforma, skirta kovai su masiniais ir palyginti pigiais taikiniais. Tokios sistemos aktualumas Ukrainoje ypač išaugo dėl nuolatinių rusų dronų atakų, kai svarbus tampa ne tik efektyvumas, bet ir perėmimo kaina bei šaudmenų prieinamumas.

    Sistema sukurta remiantis kitu „Sierra Nevada Corp“ projektu BRAWLR, tik MAAWLR yra labiau mobilus variantas, pritaikytas montuoti ant lengvesnės transporto priemonės. Vaizdo įraše matomas sprendimas atitinka idėją greitai perkelti oro gynybą ten, kur jos labiausiai reikia, ypač ginant logistinius mazgus ar fronto užnugarį.

    Remiantis viešai pristatytais techniniais sprendimais, MAAWLR naudoja du RPS-82 radarus, veikiančius X diapazone, bei MX-15 optoelektroninį ir infraraudonųjų spindulių stebėjimo įrenginį. Toks jutiklių derinys leidžia aptikti ir sekti mažus, žemai skrendančius taikinius, įskaitant dronus, o tai yra viena sudėtingiausių šiuolaikinės oro gynybos užduočių.

    Didžiausias MAAWLR pranašumas yra integracija su skirtingų tipų priešlėktuvine amunicija, įskaitant AIM-9, AIM-120, AIM-132, APKWS II ir IRIS-T, o teoriniame scenarijuje minimos ir kitų standartų raketos. Priklausomai nuo naudojamų ginklų, nurodomas apytikris veikimo nuotolis siekia apie 6–15 kilometrų, o taikinių spektras apima dronus, sraigtasparnius ir žemai skrendančius orlaivius.

    „Sierra Nevada Corp“ anksčiau skelbė, kad nuo 2023 metų BRAWLR tipo sistemos iš viso numušė apie 400 oro taikinių, nors konkrečių naudotojų bendrovė neįvardijo. Taip pat buvo minėta 20 sistemų tiekimo partija ir dar 10 vienetų siunta tolesniam diegimui, todėl MAAWLR pasirodymas Ukrainoje sustiprina prielaidas, kad JAV gamintojų sprendimai čia naudojami ir realiomis kovos sąlygomis tikrinami dėl atsparumo, greičio ir patikimumo.

    Ukrainai tai gali reikšti dar vieną pastangų kryptį užlopyti taktinės oro gynybos spragas, kai fronto linijoje ir miestuose vienu metu reikia atremti tiek žvalgybinius, tiek smogiamuosius dronus. Augant atakų mastui, vis dažniau akcentuojama mišri gynyba, kurioje derinami radarai, optiniai jutikliai, raketinės sistemos ir kitos priemonės, kad būtų galima efektyviau reaguoti į spiečių taktiką.

  • Trumpas svarsto stabdyti „Tomahawk“ Vokietijoje: Berlynas žvalgosi raketų iš Ukrainos ir Izraelio

    Trumpas svarsto stabdyti „Tomahawk“ Vokietijoje: Berlynas žvalgosi raketų iš Ukrainos ir Izraelio

    Vokietijos vyriausybė svarsto, kaip greičiau sustiprinti tolimojo nuotolio smūgio pajėgumus, ir žvalgosi į alternatyvius raketų tiekėjus Ukrainoje bei Izraelyje. Tokios paieškos suaktyvėjo po signalų, kad JAV gali persvarstyti planus dėl tolimojo nuotolio ginklų dislokavimo Vokietijoje.

    Pagal aptariamus scenarijus Berlynas paraleliai vertina kelis kelius: nuo amerikietiškų sistemų įsigijimo iki pigesnių, greičiau pagaminamų sprendimų iš mažesnių gamintojų. Oficialiai tai nereiškia, kad sprendimas jau priimtas, tačiau rodo siekį turėti daugiau pasirinkimų, jei politinė situacija Vašingtone keistųsi.

    Vienas svarstomų variantų siejamas su JAV sausumos paleidimo sistema „Typhon“ ir sparnuotosiomis raketomis „Tomahawk“. Tokiu atveju operacinis pasirengimas būtų siejamas su dešimtmečio pabaiga, nes reikia ir techninės integracijos, ir personalo parengimo, ir logistikos grandinės.

    Kitas kelias būtų greitesnis, orientuotas į palyginti nebrangias sparnuotąsias raketas, kurias galėtų tiekti Ukrainos ar Izraelio gynybos pramonės įmonės. Tokia logika atitinka platesnę Europos tendenciją plėsti tiekėjų ratą ir didinti gamybos apimtis, kad atsargos būtų papildomos sparčiau nei iki šiol.

    Ilgesnio laikotarpio planuose minimi ir europiniai, daug metų trunkantys projektai, kurie galėtų duoti rezultatą tik po 2030 metų. Gynybos planuotojų požiūriu tai svarbu, nes tolimojo nuotolio pajėgumai reikalauja ne vien pirkimo, bet ir nuolatinio tiekimo, modernizacijos bei amunicijos atsargų.

    Diskusijas sustiprino ir JAV vidaus politikos faktorius: svarstoma, kad prezidentas Donaldas Trumpas galėtų atsisakyti ankstesnių įsipareigojimų dėl tolimojo nuotolio ginklų dislokavimo Vokietijoje. Ankstesni planai numatė, kad dislokavimas galėtų prasidėti 2026 metais, o paketą sudarytų „Tomahawk“, SM-6 ir vėliau kuriamos hipergarsinės sistemos.

    Papildomas spaudimas kyla dėl realių JAV atsargų ir gamybos tempo: intensyvūs konfliktai ir didelis šaudmenų poreikis trumpina sandėlius, o naujos gamybos apimtys ribotos. Dėl to Europos valstybės vis dažniau vertina ne tik ginklo technines savybes, bet ir tai, ar tiekėjas pajėgus užtikrinti stabilų pristatymą krizinėmis sąlygomis.

    Vokietijai tai tampa platesnio saugumo politikos persitvarkymo dalimi, kai prioritetu laikomas greitis, atsargų kaupimas ir pramonės pajėgumų didinimas Europoje. Galutiniai sprendimai priklausys nuo politinių derybų su sąjungininkais, biudžetinių galimybių ir to, kaip greitai pramonė gali pasiūlyti realiai prieinamus sprendimus.

  • NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO sąjungininkai ir Europos Sąjungos valstybės pastarosiomis dienomis paskelbė apie naują, didelės apimties paramos paketą Ukrainai. Jis apima ne tik ginkluotės tiekimą, bet ir bendrus gamybos projektus Europoje bei Ukrainoje, kad pagalba taptų pastovesnė ir lengviau didinama.

    Ši kryptis dera su platesnėmis Vakarų pastangomis pereiti nuo vienkartinių siuntų prie ilgalaikio gynybos pramonės įdirbio. Praktikoje tai reiškia investicijas į raketų, bepiločių sistemų ir kitos technikos gamybą, taip pat į finansinius mechanizmus, leidžiančius greičiau užsakyti reikalingą ginkluotę.

    Raketos, dronai ir robotika

    Vienas ryškesnių pranešimų – Europos raketų gamintojos „MBDA“ susitarimas su Ukrainos konstravimo biuru „Luch“ dėl atnaujintos sparnuotosios raketos „Neptune“ versijos. Skelbiama, kad europietiškos svarbiausios posistemės būtų integruojamos Ukrainoje, taip stiprinant šalies tolimosios ugnies galimybes.

    Kitas pavyzdys – Ispanijos gynybos sektoriaus sprendimai, susiję su tikslesniu šaudymu sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis. Pabrėžiama, kad Ukrainai perduodami sprendimai orientuoti į efektyvesnį esamos amunicijos panaudojimą, kai ryšio ir navigacijos signalai yra trikdomi.

    Tuo metu Vokietijoje stiprinama partnerystė dėl antžeminių robotinių platformų. Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojas „Tencore“ paskelbė apie bendrą įmonę, kuri turėtų didinti antžeminių robotų gamybą, o tai ypač svarbu logistikai, sužeistųjų evakuacijai ir paramai fronto padaliniams.

    Šimtai milijonų eurų ir nauji finansavimo keliai

    Nyderlandai paskelbė apie papildomas lėšas Ukrainai, dalį jų nukreipiant į dronų kūrimą ir gamybą. Taip pat akcentuojama, kad auga bendrų pirkimų ir finansavimo schemų vaidmuo, kai partneriai ne tik perduoda turimą techniką, bet ir apmoka naujų pajėgumų sukūrimą.

    Norvegija pranešė apie paramą, skirtą amunicijai ir aviacijos pajėgumams, įskaitant su F-16 susijusias reikmes. Tokia pagalba tampa svarbi ne vien kaip vienkartinis įnašas, bet ir kaip ilgalaikio Ukrainos kariuomenės išlaikymo bei modernizavimo dalis.

    Prie finansinių mechanizmų jungiasi ir daugiau šalių, taip plečiant šalių ratą, galintį prisidėti prie ginkluotės įsigijimų. Ukrainos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad dalis tolimosios amunicijos ir oro gynybos priemonių reikalinga kuo greičiau, nes tai tiesiogiai lemia miestų ir infrastruktūros apsaugą.

    Kodėl tai keičia karo logiką

    Gynybos ekspertai pažymi, kad ši paramos banga rodo pokytį: Vakarai siekia ne tik užkamšyti spragas fronte, bet ir kurti tvarų tiekimo stuburą. Tai padeda Ukrainai planuoti operacijas ilgesniam laikui, o Europos gynybos pramonei – greičiau plėsti gamybą ir mažinti priklausomybę nuo sandėlių likučių.

    Tokia strategija taip pat siunčia signalą Rusijai, kad parama neapsiribos atskirais paketais, o pereina į sisteminį režimą. Ilgainiui tai gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių Ukrainos atsparumą ir Europos saugumo architektūros stiprinimą.

  • Ukraina pristatė DART: raketa iš stratosferos balionų apsunkina Rusijos gynybą

    Ukraina pristatė DART: raketa iš stratosferos balionų apsunkina Rusijos gynybą

    Ukraina pristatė naują ginkluotės koncepciją, kuri gali pakeisti smūgių giliai priešo teritorijoje logiką. Kalbama apie DART – raketinę sistemą, kuri kuriama taip, kad būtų paleidžiama iš stratosferinių balionų ir būtų mažiau pažeidžiama elektroninės kovos poveikiui.

    Sprendimas atrodo netikėtas, nes balionai dažnai siejami su senesnėmis žvalgybos formomis, tačiau šiuolaikinėje kovoje jie įgauna naują prasmę. Dideliame aukštyje veikianti platforma gali padėti apeiti dalį radijo trikdžių, sumažinti priklausomybę nuo įprastų navigacijos signalų ir sudaryti sudėtingesnes perėmimo sąlygas.

    Kaip veikia DART idėja

    Pagal projekto aprašą raketa į numatytą paleidimo tašką pakeliama balionu į maždaug 12–18 kilometrų aukštį. Iš ten prasideda skrydžio fazė, o pati raketa, priklausomai nuo konfigūracijos, yra apie 1,84 metro ilgio ir sveria maždaug 13 kilogramų.

    Nurodoma, kad kovinės galvutės masė gali siekti maždaug nuo 3,5 iki 10 kilogramų. Toks svorio intervalas rodo, kad sistema gali būti pritaikoma skirtingiems taikiniams, nuo lengvesnių objektų iki labiau apsaugotos infrastruktūros, nors realus efektyvumas priklausys nuo pasirinktos komplektacijos.

    Akcentas – atsparumas trikdymui

    Esminis DART sumanymo elementas – valdymo principas, skirtas sumažinti pažeidžiamumą elektroninėje kovoje. Teigiama, kad pradinėje skrydžio dalyje naudojama navigacija stabilizacijai ir įvedimui į trajektoriją, o vėliau, pasiekus maždaug 6 kilometrų aukštį, ši sistema išjungiama.

    Tokia schema gali būti svarbi ten, kur priešininkas aktyviai trikdo ryšį, navigaciją ar bando perimti valdymo kanalus. Išjungus dalį borto sistemų ir tęsiant skrydį pagal iš anksto nustatytą trajektoriją, sumažėja elektroninio poveikio taškų, nors kartu auga reikalavimai itin tiksliam planavimui ir paleidimo parametrams.

    Projekte minimi ir specialūs servomechanizmai, skirti stabilumui paleidimo bei ankstyvo skrydžio metu. Tai aktualu, nes balioninė platforma yra jautri vėjo sąlygoms, o pats paleidimas dideliame aukštyje reikalauja patikimos mechanikos, kad raketa startuotų numatytu režimu.

    Kodėl balionai grįžta į karą

    Pastaraisiais metais balionai ir aerostatai vis dažniau minimi kaip pigesnės, sunkiau pastebimos ar specifinėms užduotims tinkamos platformos. Jie gali būti naudojami žvalgybai, ryšio retransliacijai ar net krovinių pristatymui, o kai kuriais atvejais ir kaip paleidimo taškai tam tikroms priemonėms.

    Ukrainos atveju ši kryptis susijusi su siekiu rasti sprendimų, veikiančių intensyvaus radijo trikdymo sąlygomis. DART vystomas Ukrainos Center of Innovative Technologies Program, o projektas, kaip skelbiama, ruošiamas oficialiai kodyfikacijai Ukrainos gynybos sektoriuje.

    Kūrėjai taip pat signalizuoja apie platesnius planus, įskaitant balistinių variantų ir žemė–oras sprendimų vystymą. Jei tokios koncepcijos pasiteisintų, jos galėtų papildyti Ukrainos priemonių spektrą ten, kur tradicinės sistemos tampa brangesnės, pažeidžiamesnės arba lengviau prognozuojamos.

  • Lenkų studentai JAV paleido istorinę raketą: skystas kuras, 4,58 m ir įspūdinga technologija

    Lenkų studentai JAV paleido istorinę raketą: skystas kuras, 4,58 m ir įspūdinga technologija

    Vroclavo technologijos universiteto studentų komanda PWr in Space pasiekė tai, ko iki šiol nebuvo pavykę padaryti jokiai Lenkijos akademinei grupei. Jų sukurta skystu kuru varoma raketa „R7 Together“ startavo tarptautinėse varžybose JAV ir tapo pirmąja tokio tipo lenkų studentų konstrukcija, pakilusia tarptautiniame renginyje.

    Skrydis įvyko gegužės 30 dieną 21.45 valandos Lietuvos laiku per tarptautines FAR-OUT 2026 varžybas Jungtinėse Valstijose. Komandos teigimu, tai buvo pirmasis lenkų studentų skysto kuro raketos startas tokio masto tarptautinėse raketinėse varžybose.

    Kaip sukurta „R7 Together“

    Raketa gimė kaip programos PoliWRocket dalis, kurioje studentai patys projektuoja ir konstruoja eksperimentines zondavimo raketas. „R7 Together“ yra pirmasis PWr in Space projektas, kuriame pasirinktas skysto kuro sprendimas, reikalaujantis itin tikslaus tiekimo, slėgio ir saugos valdymo.

    Raketos širdis – variklis „Nova“. Kaip kuras naudojamas etanolis, o oksidatoriui pasirinktas diazoto monoksidas; papildomai naudojamas azotas slėgio palaikymui sistemoje.

    Parametrai ir svarbiausios inovacijos

    „R7 Together“ yra 4,58 metro ilgio, sveria daugiau nei 57 kilogramus ir gali pasiekti iki 258 metrų per sekundę greitį. Maksimali variklio trauka siekia 3 600 niutonų, tačiau komanda pabrėžia, kad šį projektą išskiria ne vien skaičiai.

    Studentai įdiegė aktyvią skrydžio trajektorijos valdymo sistemą, taip pat kompaktišką atgavimo sistemą be pirotechnikos. Be to, suprojektuotas mechanizmas, užtikrinantis raketos paleidimą iš leidimo įrenginio tiksliai suplanuotu momentu.

    Komanda, patirtis ir tarptautinis kontekstas

    PWr in Space veikia nuo 2017 metų ir vienija apie 115 skirtingų fakultetų studentų. Nors organizacija formaliai siejama su Mechanikos fakultetu, jos projektai yra tarpdisciplininiai, apimantys mechaniką, elektroniką, programavimą ir sistemų inžineriją.

    Per veiklos laikotarpį komanda sukonstravo devynias pagrindines raketas ir atliko 18 sėkmingų skrydžių. Studentai reguliariai varžosi tarptautinėse raketinėse varžybose JAV ir Portugalijoje, kur lyginasi su komandomis iš įvairių šalių.

    „R7 Together“ dėmesio sulaukė ir dėl vizualinės idėjos: raketos apipavidalinimas kurtas kartu su vaikais, kuriuos globoja fondas Akademia Przyszłości. Konstrukcija tarptautinėje arenoje pasirodė ir anksčiau: 2025 metais European Rocketry Challenge varžybose ji užėmė trečiąją vietą „Payload“ kategorijoje.

    „Tai yra milžiniškas žingsnis mums ir visai studentų raketininkystei, nes skysto kuro technologijos reikalauja visai kito lygio pasirengimo“, – sakė komandos atstovai.

  • „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) suteikė „Blue Origin“ leidimą atnaujinti galingos raketos „New Glenn“ skrydžius po to, kai ankstesnė misija baigėsi nesėkme ir buvo pradėtas oficialus tyrimas. Bendrovė, kurią įkūrė Jeffas Bezosas, pateikė FAA techninę dokumentaciją apie incidento priežastis ir siūlomus taisomuosius veiksmus.

    „New Glenn“ buvo laikinai „pririšta prie žemės“ po misijos NG-3, kai nepavyko pasiekti planuotos orbitos ir tinkamai įvykdyti užduoties. Tokiais atvejais FAA paprastai reikalauja įrodyti, kad nustatyta gedimo šakninė priežastis, o rizika kito skrydžio metu sumažinta iki priimtino lygio.

    „Blue Origin“ tyrimo metu nustatė, kad vienas antros pakopos variklis BE-3U nesukūrė pakankamos traukos, kad būtų pasiekta tikslinė orbita. Bendrovės išvadose nurodyta, jog problemą sukėlė kriogeninis nuotėkis, kuris užšaldė hidraulinę liniją ir lėmė traukos anomaliją variklio darbo metu.

    „Nustatėme techninę priežastį ir įgyvendinome korekcinius veiksmus, kad analogiška situacija nepasikartotų“, – sakė „Blue Origin“ atstovas.

    Po pateiktų paaiškinimų ir numatytų patobulinimų FAA leido ruoštis kitam „New Glenn“ skrydžiui. Artimiausia planuojama misija įvardijama kaip NG-4, o konkretūs jos tikslai ir krovinys kol kas viešai neatskleidžiami.

    „Blue Origin“ „New Glenn“ projektą laiko esminiu siekiant konkuruoti komercinių kosminių skrydžių rinkoje, kurioje šiuo metu dominuoja „SpaceX“. Didelės keliamosios galios raketos yra paklausios tiek palydovų operatoriams, tiek vyriausybinėms programoms, o patikimumas ir skrydžių dažnis tampa vienais svarbiausių kriterijų.

    „New Glenn“ yra 98 metrų aukščio raketa, kuri, bendrovės duomenimis, į žemąją Žemės orbitą gali iškelti apie 45 tonas krovinio. Iki šiol raketa buvo paleista tris kartus, o per vieną iš ankstesnių misijų pavyko susigrąžinti pirmąją pakopą, kas privačioms kosmoso bendrovėms yra itin svarbu mažinant vieno starto kainą ir didinant skrydžių tempą.

  • Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Ukraina, taupydama ribotas oro gynybos raketų atsargas, vis daugiau remiasi vietoje sukurta elektroninės kovos sistema „Lima“, kuri gali sutrikdyti ir nukreipti Rusijos dronus bei raketas. Vietoj numušimo ore ši sistema veikia kitaip: ji silpnina arba apgauna ginkluotės navigaciją, todėl smūgiai dažniau prasilenkia su numatytais taikiniais.

    „Lima“ principas paremtas trukdymu ir vadinamuoju spoofing, kai palydovinės navigacijos signalams sukuriamas klaidinantis fonas. Tada atskrendantis ginklas, pasikliaujantis palydovine navigacija, gali gauti neteisingą informaciją apie savo padėtį ir pataikyti ne ten, kur planuota.

    Sistemą sukūrė Ukrainos gynybos technologijų startuolis „Cascade Systems“. Kūrėjų teigimu, „Lima“ generuoja stiprius trukdžių laukus, kurie slopina palydovinę navigaciją, o tam tikrais atvejais gali „pakeisti“ koordinates keliais kilometrais, priversdami ginklus kristi atvirose vietose, o ne miestuose ar infrastruktūros objektuose.

    Jei palydoviniai signalai užblokuojami, kai kurie ilgo nuotolio ginklai gali tęsti skrydį pasitelkdami inercinę navigaciją, tačiau tikslumas tuomet prastėja didėjant atstumui. Ukrainos pareigūnai aiškina, kad kuo didesnė paklaida, tuo mažesnė tikimybė pataikyti į kritinį taikinį, ypač kai smūgiai planuojami pagal tikslias koordinates.

    „Kai „Lima“ įjungta, mes didiname raketų nukrypimą. Ne tik slopiname navigaciją, bet ir pakeičiame koordinates keliais kilometrais, kad jos kristų laukuose, o ne pasiektų taikinius“, – sakė vienas „Lima“ kūrėjų ir Ukrainos elektroninės kovos padalinio vadas, pristatytas šaukiniu Alchemikas.

    Vienas argumentų, kodėl „Lima“ tampa svarbia oro gynybos dalimi, yra mastas ir kaina. Įrenginys gali dengti dideles teritorijas ir papildyti kinetinę oro gynybą, kuri naikina taikinius raketomis. „Cascade Systems“ nurodo, kad vienas „Lima“ vienetas, priklausomai nuo versijos, kainuoja iki maždaug 58 000 eurų, o didesnio miesto apsaugai gali prireikti 30–100 vienetų, tai yra apie 5 000 000 eurų.

    Ukrainos kariuomenė „Lima“ pradėjo naudoti 2024 metų liepą, o vėliau panaudojimas išplėstas ir civilinės infrastruktūros gynybai. Gamintojo teigimu, per pastaruosius 18 mėnesių sistemos prisidėjo prie tūkstančių „Shahed“ tipo dronų trikdymo ir dešimčių sparnuotųjų bei balistinių raketų nukreipimo.

    Vis dėlto elektroninė kova nėra stebuklingas skydas. Net ir suklaidinta raketa ar dronas kažkur nukrenta, todėl visiškos žalos rizikos tai nepanaikina. Kinetinė oro gynyba dažniau sunaikina taikinį ore, o į žemę krentantys fragmentai paprastai padaro mažiau žalos nei beveik nepažeistas, tik nukreiptas ginklas.

    Elektroninė kova taip pat yra nuolatinės varžybos, kuriose abi pusės prisitaiko. 2025 metų pradžioje Rusija ėmė diegti atnaujintas nuo trukdžių apsaugančias antenas, kurios kurį laiką mažino ankstesnių Ukrainos sprendimų efektyvumą. Ukrainos inžinieriai tvirtina, kad vėliau buvo sukurta atnaujinta „Lima“ versija, skirta geriau klaidinti šias antenas ir atkurti sistemos veiksmingumą.

    Ukrainos strategija aiški: brangias perėmimo raketas naudoti tada, kai to tikrai reikia, o kitais atvejais didinti priešo ginklų paklaidą elektroninėmis priemonėmis. Augant Rusijos tolimųjų smūgių mastui, tokie sprendimai tampa vis svarbesniu oro gynybos „antruoju sluoksniu“, ypač saugant energetikos ir ryšių infrastruktūrą.

  • Rusija iš Baikonuro išbandė naują raketą „Sojuz-5“: ką parodė pirmasis skrydis ir kas toliau

    Rusija iš Baikonuro išbandė naują raketą „Sojuz-5“: ką parodė pirmasis skrydis ir kas toliau

    Pirmasis „Sojuz-5“ bandymas

    Rusija naktį į penktadienį iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane atliko pirmąjį naujos vidutinės klasės raketos „Sojuz-5“ bandomąjį paleidimą. Apie tai pranešė valstybinė korporacija „Roskosmos“, o Kazachstano skaitmeninės plėtros ir aviacijos bei kosmoso sektoriaus institucijos patvirtino, kad startas įvyko pagal bandymų programą.

    Raketa kilo iš 45 aikštelės, o bandymas buvo vykdomas kaip skrydžio kūrimo ir sertifikavimo etapų dalis. Tokie skrydžiai paprastai skirti patikrinti visą grandinę nuo starto infrastruktūros iki pakopų darbo realiomis sąlygomis.

    „Pirmoji ir antroji pakopos veikė normaliai, o krovinio maketas buvo išvestas į suplanuotą suborbitinę trajektoriją“, – sakė „Roskosmos“.

    Pagal pateiktą informaciją, vietoj realaus palydovo buvo naudotas maketas, kuris po suborbitinio skrydžio nukrito į Ramųjį vandenyną. Tai įprasta pirmųjų bandymų praktika, leidžianti įvertinti skrydžio dinamiką ir saugą neįtraukiant brangios naudingosios apkrovos.

    Kas tai per raketa ir kodėl ji svarbi

    „Roskosmos“ teigia, kad „Sojuz-5“ kuriama kaip naujos kartos nešėja, kuri turėtų mažinti vieno paleidimo kainą ir didinti galimybes iškelti sunkesnius krovinius. Skelbiama, kad projektuojamas naudingosios apkrovos limitas gali siekti iki 17 tonų, priklausomai nuo trajektorijos ir misijos profilio.

    Dar vienas akcentas yra kuro sprendiniai: nurodoma, kad raketa turėtų naudoti aplinkai palankesnius kuro komponentus, palyginti su kai kuriomis senesnėmis sistemomis. Pastaraisiais metais tai tapo svarbiu kriterijumi kosmodromams, ypač kai paleidimai vykdomi arti gyvenamų teritorijų ar jautrių ekosistemų.

    Baikonuras ir Kazachstano interesai

    Baikonuras išlieka viena svarbiausių istorinių kosminių aikštelių pasaulyje: būtent iš čia 1961 metais startavo „Vostok 1“ su Jurijumi Gagarinu. Po Sovietų Sąjungos žlugimo kosmodromas liko Kazachstano teritorijoje, o Rusija jį eksploatuoja pagal nuomos sutartį.

    2004 metais Kazachstanas ir Rusija pradėjo bendrą „Baiterek“ projektą, kuriuo siekiama modernizuoti infrastruktūrą ir pereiti prie šiuolaikiškesnių, mažiau taršių paleidimo sprendimų. Kazachstano parlamentas 2021 metais pratęsė Rusijos Baikonuro nuomos terminą iki 2050 metų, taip įtvirtindamas ilgalaikį bendradarbiavimą.

    „Sojuz-5“ bandymas Kazachstanui svarbus ne tik kaip dar vienas paleidimas, bet ir kaip signalas apie didesnę šalies rolę kosmoso sektoriuje. Kartu su „Baiterek“ komplekso plėtra šalis siekia turėti daugiau praktinės kontrolės modernioje starto infrastruktūroje ir stiprinti savo pozicijas regione.