CP v2

Tag: Raketos

  • JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto startuolis „Zenithon“ pritraukė apie 9 mln. eurų investiciją. Bendrovė siekia kurti vadinamuosius pasaulio modelius, kurie mokosi prognozuoti sudėtingų fizinių sistemų elgesį.

    „Zenithon“ teigia, kad tokie DI modeliai galėtų pagreitinti inžinerinių sprendimų paiešką ten, kur tradicinės simuliacijos ar bandymai užtrunka ilgai. Tarp taikymo sričių įvardijami sintezės reaktoriai, raketinė technika ir puslaidininkių gamyba.

    Pasaulio modeliai kuriami taip, kad išmokę fizikos dėsningumus galėtų greitai įvertinti skirtingus dizaino variantus ir jų pasekmes. Praktikoje tai reikštų, kad inžinieriai galėtų išplėsti paiešką už įprastų, anksčiau išbandytų sprendimų ribų ir greičiau priartėti prie efektyvesnių konstrukcijų.

    Pasak bendrovės, viena iš didžiausių dabartinių problemų yra mastelis: kai vienas skaitmeninis eksperimentas ar realus bandymas trunka dienas, komandos nespėja išnagrinėti pakankamai alternatyvų. „Zenithon“ idėja yra dalį šio darbo perkelti į DI, kuris galėtų siūlyti kryptis ir atrinkti perspektyviausius variantus.

    „Kuriant naujos kartos technologijas, inžinieriams tenka valdyti vis sudėtingesnę fiziką, tačiau esami įrankiai dažnai nespėja su tempu, kai vienas modeliavimas ar bandymas užtrunka dienas“, – teigiama bendrovės paaiškinime.

    „Zenithon“ nurodo, kad modeliai būtų mokomi ne tik iš skaitmeninių simuliacijų, bet ir iš realių eksperimentų duomenų, kad prognozės būtų artimesnės praktiniams rezultatams. Toks derinys ypač aktualus srityse, kur net maži nukrypimai gali lemti dideles sąnaudų, saugos ar patikimumo pasekmes.

    Bendrovę įkūrė Alex Higginbottom ir Abetharan Antony. Tarp patarėjų minimi technologijų sektoriaus vadovai ir mokslininkai, turintys patirties mašininio mokymosi bei fizikos tyrimuose.

    Investiciją, bendrovės teigimu, planuojama skirti darbuotojų pritraukimui ir skaičiavimo resursams, nes tokio tipo DI modeliams reikia didelio našumo infrastruktūros. „Zenithon“ taip pat kalba apie tikslą reguliariai atnaujinti modelius ir plėsti komandą JAV, ypač San Franciske.

    Nors pasaulio modelių idėja sparčiai populiarėja, jos pritaikymas ekstremalioje fizikoje laikomas vienu sudėtingiausių scenarijų: reikia patikimų duomenų, griežto validavimo ir aiškaus atsakomybės paskirstymo. Dėl to rinka atidžiai stebės, ar „Zenithon“ pavyks pademonstruoti apčiuopiamą proveržį realiuose inžineriniuose projektuose.

  • „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    Vokietija spartina gynybos stiprinimą, tačiau vien amunicijos ir raketų didinimo nebeužtenka. Vis daugiau dėmesio skiriama oro gynybai, dronams ir naujoms technologijoms, įskaitant kosmoso sprendimus bei robotiką.

    Apie tai interviu „Euronews“ kalbėjo „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris, pabrėžęs, kad raketų atsargos šalyje išlieka keliančios nerimą. Jo teigimu, gamybos plėtra susiduria su struktūriniais ribojimais, todėl vien politinių deklaracijų nepakanka.

    „Raketų taip greitai neprigaminsi, o didžiausi kamščiai yra raketų varikliai ir kovinės galvutės“, – sakė A. Pappergeris.

    Pasak jo, įtampos laikotarpis Europoje išryškino tai, ką seniai akcentuoja NATO ir Vokietijos institucijos: atsargų lygis ir tiekimo grandinės turi atitikti realų grėsmės mastą. Būtent todėl, anot vadovo, pramonė pradeda plataus masto investicijas, tačiau šios duos rezultatą ne iškart.

    Vienas iš prioritetų – trumpojo nuotolio oro gynyba, kurią Vokietija sieja ir su dronų, ir su sparnuotųjų raketų keliamomis rizikomis. „Rheinmetall“ vadovas teigė, kad „Skyranger“ sistemų serijinius pristatymus pagal sutartį planuojama pradėti 2027 metais, o dabartiniai vėlavimai esą minimalūs.

    „Pagal sutartį serijinius „Skyranger“ pristatymus turime pradėti 2027 metais, ir taip ir bus“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis aiškino, kad integruojant sistemą tenka atnaujinti kelias kritines dedamąsias: važiuoklę, radarus ir į bendrą platformą įjungiamas raketas. Kartu pabrėžiama, kad gamybos apimtys turėtų augti, o nuo kitų metų pabaigos įmonė tikisi pasiekti pajėgumą pagaminti iki 400 vienetų per metus.

    Kitas interviu akcentas – vadinamosios giluminio smūgio galimybės ir partnerystės, kurios turėtų pagreitinti tam tikrų ginkluotės tipų kūrimą. A. Pappergeris teigė, kad bendros įmonės su „Lockheed Martin“ ir „Destinus“ yra paskutinėje stadijoje prieš pasirašymą: viena kryptis apima artilerijos raketas, kita – sparnuotąsias raketas.

    Diskutuodamas apie pamokas iš karo Ukrainoje, „Rheinmetall“ vadovas pripažino, kad masiškai gaminami paprastesni sprendimai yra svarbūs, tačiau ne visur jie išsprendžia problemą. Jo teigimu, šiuolaikinė oro grėsmė kinta itin greitai, todėl daliai užduočių reikalingos pažangesnės, kelių pajėgumų sistemos.

    Gynybos pramonės plėtra, pasak vadovo, daro vis didesnį poveikį darbo rinkai. Jis nurodė, kad „Rheinmetall“ gynybos segmente dirba apie 34 000 žmonių, o įmonė auga maždaug po 10 000 darbuotojų per metus ir iki 2030 metų siekia 70 000.

    „Turime investicijų programą, kurios vertė per šešerius metus siekia 30 milijardų eurų“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis pateikė pavyzdžių, kaip per pastaruosius metus didintos gamybos apimtys: vidutinio kalibro šaudmenų gamyba augo iki 4 milijonų vienetų, artilerijos šaudmenų – iki 1,5 milijono, o tankų šaudmenų – iki 240 000. Vis dėlto vadovas pabrėžė, kad plėtrai reikalingas aiškus ir ilgalaikis užsakymų portfelis, kad pajėgumai būtų naudojami tvariai.

    Kalbėdamas apie ateities kryptis, „Rheinmetall“ vadovas išskyrė dvi sritis, kurios sparčiai didina reikšmę: robotiką ir kosmosą. Jo teigimu, įmonė Brėmene vysto humanoidinių robotų tyrimus, o kosmoso srityje investuoja į palydovų gamybą bei palydovinės informacijos apdorojimą ir ryšius.

    „Robotai ateis, tai visiškai aišku“, – sakė A. Pappergeris.

    Jo vertinimu, šiuolaikinėje karyboje išlieka būtinas skirtingų pajėgumų derinys: artilerija, šarvuota technika, įprastinė amunicija, dronai ir raketos. Pagrindinis klausimas, anot jo, yra proporcijos ir tai, kaip greitai valstybės sugebės prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių ir pramonės gamybos realybės.

  • Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukrainos žvalgyba perspėja, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali pradėti naujo, maždaug 800 kilometrų nuotolio raketos bandymus. Apie tai, Ukrainos teigimu, pristatyta per Tarp parlamentinės tarybos Ukraina–NATO posėdį, akcentuojant grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europos saugumui.

    Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibyckis nurodė, kad detalių techninių parametrų šiuo metu dar trūksta, tačiau pats bandymų grafikas esą rodo, jog projektas pasiekė vėlyvą kūrimo stadiją. Tai reikštų, kad ginklo parengimas koviniam naudojimui gali būti jau netolimoje perspektyvoje.

    Galimi bandymų tikslai

    Ukrainos vertinimu, bandomieji paleidimai gali būti naudojami ne tik techniniam patikrinimui, bet ir realių smūgių maršrutų modeliavimui. Žvalgyba neatmeta, kad Rusija gali tikrinti gebėjimą pasiekti taikinius Vakarų Ukrainoje, t. y. toli nuo dabartinės fronto linijos.

    Jeigu raketa būtų leidžiama iš mobilios paleidimo sistemos, didesnis nuotolis suteiktų Maskvai daugiau lankstumo parenkant starto vietas. Tai, Ukrainos pareigūnų teigimu, didintų riziką regionams, kurie iki šiol dažniau atsidurdavo netiesioginių grėsmių zonoje.

    Platesnis kontekstas: didesnis nuotolis ir gamybos tempai

    Planuojami bandymai siejami su platesnėmis Rusijos gynybos pramonės pastangomis didinti balistinių raketų gamybą ir plėsti jų nuotolį. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuolat patiria kombinuotas atakas, kuriose naudojami dronai ir įvairių tipų raketos, o didesnis nuotolis leistų dažniau smogti gilumoje esantiems taikiniams.

    Ukrainos pusė taip pat įspėja, kad Rusijos strategijoje išlieka siekis daryti spaudimą Ukrainos ekonomikai ir visuomenei, intensyvinant atakas prieš infrastruktūrą. Kartu minimi ir kiti rizikos veiksniai, įskaitant veiksmus Juodosios jūros regione bei hibridines priemones, nukreiptas prieš NATO valstybes.

    Žmogiškųjų išteklių problema

    Pasak V. Skibyckio, Rusija susiduria ir su dideliu personalo poreikiu, o patiriami nuostoliai esą išlieka labai dideli. Jo pateiktais duomenimis, per vieną iš vasaros mėnesių Rusija galėjo netekti apie 43 000 karių, o per tą patį laikotarpį į kariuomenę pritraukta apie 39 000 žmonių.

    Ukrainos vertinimu, Rusijos Generalinis štabas 2026–2027 metais gali planuoti pritraukti apie 600 000 naujų karių, po 300 000 kiekvienais metais. Tokie skaičiai, Ukrainos pareigūnų teigimu, rodo ilgalaikį pasirengimą tęsti karą ir palaikyti puolamuosius pajėgumus.

    Ukraina pabrėžia, kad naujų raketinių sistemų bandymai ir masinis personalo telkimas yra vienos grandinės dalys, rodančios Maskvos siekį išlaikyti spaudimą fronte ir didinti smūgių gylį. NATO šalims tai reiškia poreikį vertinti grėsmes ne tik per fronto dinamiką, bet ir per Rusijos ginkluotės modernizavimo tempą.

  • Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aiškiau akcentuoja, kad šalies gynyba turi apimti ne tik atsaką į ataką, bet ir gebėjimą suduoti smūgį agresoriaus užnugaryje. Tokia logika remiasi atgrasymu: potencialus priešininkas turi suprasti, kad agresija sukels didelę kainą ir jam pačiam.

    Šis požiūris įtvirtintas Lenkijos kariuomenės pajėgumų planuose, kur prioritetais įvardijami oro erdvės pranašumas ir giluminis tikslus smūgis. Iki šiol Lenkija daugiausia rėmėsi trumpesnio nuotolio sistemomis, nors turi ir ilgesnio nuotolio sprendimų, pavyzdžiui, JAV gamybos JASSM-ER sparnuotąsias raketas, galinčias pasiekti apie 926 kilometrus.

    Kas keičiasi po karo Ukrainoje

    Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad smūgiai į logistiką, kuro perdirbimą, sandėlius ir infrastruktūrą gali reikšmingai sumažinti priešininko pajėgumus net ir toli nuo fronto linijos. Ukrainos tolimojo nuotolio dronų ir raketų atakos Rusijoje ne kartą sukėlė sutrikimus energetikos ir kuro tiekimo grandinėse.

    Lenkijos gynybos planuotojai šias pamokas perkelia į savo strategiją, siekdami didinti tolimojo ir tikslaus ugnies poveikio galimybes. Esminis dėmesys skiriamas nuo žemės paleidžiamiems dronams ir raketoms, o ne vien oro platformoms, tokioms kaip naikintuvai.

    Programa Rytų kardas ir bandymai

    Lenkijos gynybos ministerijos pristatyta programa Rytų kardas orientuota į gilesnio smūgio priemonių plėtrą ir pramonės įtraukimą. Šiuo metu vykdomose pratybose Lenkijoje bandomi vietos pramonės sprendimai, įskaitant sistemas, kurių deklaruojamas nuotolis siekia iki 1 000 kilometrų.

    Per bandymus tokios sistemos, kaip nurodoma, naudojamos be kovinių užtaisų. Praktika atitinka įprastą karinių bandymų logiką, kai pirmiausia tikrinamos skrydžio charakteristikos, navigacija, ryšys ir patikimumas, o tik vėliau pereinama prie kovinių konfigūracijų.

    „Svarbu, kad priešininkas dar planavimo etape suprastų: agresijos kaina gali būti labai didelė. Tai stiprina atgrasymą“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.

    Ką gali Lenkijos pramonė

    Tarp įvardijamų sprendimų minimi Varšuvoje kuriami „FlyFocus“ ilgesnio nuotolio dronai „Striker“, skirti tiksliems smūgiams ir galintys gabenti apie 40 kilogramų naudingąją apkrovą. Pabrėžiama, kad tai jau serijinės gamybos platforma, todėl ji laikoma realiu kandidatu kariuomenės poreikiams.

    Kitas projektas yra „PLargonia“, kurį vysto Karinių oro pajėgų technikos institutas. Ši platforma apibūdinama kaip klajojančioji amunicija arba taikinio imitatorius, o kovinėje versijoje jai priskiriamas 16–20 kilogramų sprogstamasis užtaisas ir iki 900 kilometrų nuotolis, priklausomai nuo apkrovos.

    Dar vienas sprendimas, apie kurį kalbama, yra modulinis turbo reaktyvinis dronas MTJD-15, kurį kuria TKH ir „TOP GUN“. Naudojant turbo reaktyvinį variklį, deklaruojamas apie 600 kilometrų per valandą greitis ir iki 1 000 kilometrų nuotolis, o naudingoji apkrova siekia apie 15 kilogramų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vietinių technologijų kūrimas leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekimo ir politinių apribojimų. Karo Ukrainoje kontekste ne kartą buvo matyti, jog tolimojo nuotolio ginklų panaudojimui gali būti taikomi sąlygų ar apribojimų paketai, todėl nacionaliniai sprendimai vertinami kaip strategiškai reikšmingi.

    Be dronų, Lenkijai svarbi ir raketinių sistemų plėtra, nes jos paprastai gabena didesnį užtaisą ir pasiekia tikslą gerokai didesniu greičiu. Dronai gali pigiau prisotinti oro gynybą, o raketos gali suteikti stipresnį smūgį į svarbiausius taikinius.

    Tarp potencialių technologinių pagrindų minimos ir raketinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „SpaceForest“ kuriama suborbitinė raketa PERUN. Nors projektas viešai siejamas su kosmoso technologijomis, tokio tipo variklių ir valdymo sprendimai gali būti svarbūs kuriant tolimojo nuotolio raketines sistemas.

    Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad Varšuva siekia turėti platesnį atgrasymo priemonių spektrą, įskaitant galimybę smogti taikiniams už šimtų kilometrų. Jeigu deklaruojami planai virs serijine gamyba, tai gali reikšmingai pakeisti regiono karinės pusiausvyros skaičiavimus.

  • Tai ne NASA: Vroclavo studentai sukonstravo raketą R8 Alcyone ir sukūrė savą variklį

    Tai ne NASA: Vroclavo studentai sukonstravo raketą R8 Alcyone ir sukūrė savą variklį

    Vroclavo studentų komanda pristatė raketą R8 Alcyone, kurios daugumą svarbiausių komponentų suprojektavo ir pagamino patys. Projektas išsiskiria tuo, kad jame sujungti ne tik akademiniai skaičiavimai, bet ir realiai išbandyti sprendimai, artimi profesionaliai raketų inžinerijai.

    Technologiškai reikšmingiausia dalis – autorių sukurtas skystojo kuro raketinis variklis NOVA, vystomas nuo 2024 metų. Kaip kuras naudojamas etanolis, o oksidatorius – azoto suboksidas, kuris mėgėjiškoje ir universitetinėje raketinėje technikoje vertinamas dėl palyginti paprastesnio tiekimo ir sandėliavimo.

    Komandos teigimu, variklis per maždaug 6 sekundes gali sukurti iki 3 600 niutonų trauką, o bendras impulsas siekia apie 18 000 niutonsekundžių. Degimo kameroje temperatūra gali kilti iki 3 000 kelvinų, todėl prireikė pažangių šiluminės apsaugos sprendimų, kad konstrukcija atlaikytų apkrovas.

    Variklio efektyvumas jau buvo įvertintas varžybose FAR-OUT Mojavos dykumoje, kur NOVA gavo apdovanojimą už efektyviausią skystojo kuro pavarą. Tokie konkursai universitetų komandoms svarbūs kaip praktinis patikrinimas: čia vertinamas ne tik našumas, bet ir patikimumas bei sauga.

    R8 Alcyone kūrėjai didelį dėmesį skyrė saugumui ir atsisakė tradicinių pirotechninių užtaisų raketos gelbėjimo sistemoje. Vietoj jų pasirinkti mechaniniai ir terminiai sprendimai, mažinantys riziką dėl užsidegimo, netikslaus suveikimo ar transportavimo apribojimų.

    Aukščiausiame skrydžio taške V-Band mechanizmas išleidžia stabdomąjį parašiutą, o maždaug 400 metrų aukštyje servomechanizmai aktyvuoja pagrindinį parašiutą. Toks dvigubas parašiutų išskleidimas padeda ir stabilizuoti kritimą, ir apsaugoti korpusą nuo pažeidimų nusileidžiant.

    Skrydžio valdymą prižiūri autorių kurtas borto kompiuteris, sudarytas iš keturių spausdintinių plokščių, o programinė logika paremta būsenų mašina. Toks sprendimas aviacijoje ir raketinėje technikoje vertinamas dėl aiškiai apibrėžtų režimų ir lengviau prognozuojamo elgesio kritinėse situacijose.

    Apogėjus nustatomas dviem nepriklausomais altimetrais ir papildomai tikslinamas pagal greičio duomenis iš Pitoto vamzdelio. Už stabilizaciją riedėjimo ašyje atsakinga komandos sukurta orientacijos valdymo sistema ACS, kuri aktyviai mažina kampinį greitį iki nulio.

    Sistema naudoja keturis galingus servovariklius, sujungtus su plieninėmis valdymo plokštelėmis, leidžiančiomis koreguoti raketos elgesį skrydžio metu. Korpusas pagamintas iš po ankstesnių bandymų patobulintų, lengvesnių ir standesnių kompozitų, kuriuose derinami sintetiniai pluoštai ir epoksidinė derva.

    Raketos viduje numatyta vieta moksliniam kroviniui – CubeSat 3U formato moduliui, kuris skrydžio metu atliks du eksperimentus. Tokie moduliai universitetuose dažnai naudojami kaip standartizuota platforma bandymams, nes leidžia tiksliai apibrėžti masę, matmenis ir integravimo reikalavimus.

    R8 Alcyone išsiskiria ir vizualiniu identitetu: pavadinimas siejamas su Plejadžių žvaigždynu ir mitu apie Alkionę. Už išvaizdos koncepciją, lipduotės dizainą ir raketos logotipą atsakingas dailės akademijos studentas Iwo Szenk, parodantis, kad kosmoso projektuose vietos yra ir inžinerijai, ir dizainui.

  • Maskva keičia S-400 taktiką: dalis paleidėjų pritaikyti smūgiams į Ukrainos taikinius ant žemės

    Rusija dalį priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 paleidėjų pritaikė smūgiams į antžeminius taikinius Ukrainoje, remdamasi Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis pranešė Ukrainos žiniasklaida. Pasak Ukrainos pusės, toks sprendimas gali reikšti bandymą išplėsti turimų priemonių panaudojimą, kai sparčiai eikvojami įvairių tipų raketų atsargos.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad antžeminiams smūgiams parengta 17 S-400 paleidėjų. Taip pat nurodoma, jog šiai užduočiai sudarytos penkios specialios raketinės grupės, dislokuotos Briansko ir Rostovo srityse, iš kur teoriškai patogiau vykdyti atakas prieš Ukrainos teritoriją.

    Smūgiams, kaip skelbiama, naudojamos RM-48U raketos su maždaug 180–200 kilogramų kovine galvute. Ukrainos vertinimu, šie sviediniai skrenda balistine trajektorija ir pasižymi didele greičio atkarpa, todėl juos perimti sudėtingiau nei kai kurias kitas oro atakos priemones.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad nuo metų pradžios tokių raketų panaudojimas didėjo: iki birželio vidutiniškai fiksuota apie 15 paleidimų per mėnesį, o nuo liepos 1 iki 20 dienos jų esą buvo 46. Toks šuolis, jei skaičiai pasitvirtintų, rodytų intensyvesnį S-400 pritaikymą ne įprastai oro gynybai, o smūgiams į žemės taikinius.

    Taip pat skelbiama, kad RM-48U atsargos gali siekti apie 400 vienetų, o metiniai gamybos pajėgumai vertinami maždaug 480 raketų. Nepriklausomo patvirtinimo šiems skaičiams dažnai trūksta, tačiau tendencija atitinka platesnį karo kontekstą, kai abi pusės ieško būdų didinti nuotolinių smūgių intensyvumą ir apeiti oro gynybos barjerus.

    Kodėl tai svarbu oro gynybai

    S-400 Triumf pirmiausia sukurtas kaip ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir kitas oro grėsmes. Kai tokia sistema vis dažniau naudojama antžeminiams smūgiams, tai gali reikšti kompromisą tarp dviejų užduočių: ginti objektus Rusijos teritorijoje ir didinti spaudimą Ukrainos infrastruktūrai.

    Ukrainai tai kelia papildomą iššūkį dėl skrydžio profilio ir greičio, o sąjungininkams – dėl poreikio tiksliau įvertinti grėsmių spektrą planuojant oro gynybos priemonių paskirstymą. Kartu tai yra signalas, kad Rusija gali mėginti praplėsti naudojamų raketų „įrankių dėžę“ ir mažinti priklausomybę nuo kitų smūgiams skirtų sistemų.

    Ką žinome apie S-400 raidą

    S-400 yra vienas pagrindinių Rusijos tolimojo nuotolio oro gynybos elementų, o jo deklaruojami parametrai priklauso nuo naudojamų raketų tipo. Rusija taip pat skelbė apie naujesnės kartos S-500 sistemą, kuri, kaip teigiama, turėtų turėti platesnes galimybes, įskaitant dalį užduočių prieš itin aukštai skrendančius taikinius.

    Vis dėlto konkrečios modernizacijų apimtys, realūs paleidėjų skaičiai ir raketų atsargos karo metu išlieka jautri informacija, dažnai pateikiama su informacinio karo prieskoniu. Dėl to ekspertai paprastai vertina ne vien pavienius pareiškimus, o ilgalaikes panaudojimo tendencijas ir jų atitikimą fiksuojamiems smūgiams vietoje.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ intensyvina „Starship“ bandymų programą ir artimiausiais mėnesiais siekia atlikti pirmą pilną orbitinį skrydį. Iki šiol dauguma bandymų buvo suborbitiniai arba baigdavosi anksčiau nei planuota, tačiau kiekvienas etapas priartina sistemą prie komercinės eksploatacijos ir reguliarių misijų.

    Bendrovė jau atliko naujo „Starship“ komplekto statinius variklių bandymus, kurie yra vienas svarbiausių žingsnių prieš startą. Elonas Muskas pastarosiomis savaitėmis viešai patvirtino, kad tikslas yra pereiti prie pilno orbitinio profilio, o kartu išbandyti sprendimus, reikalingus pakartotiniam raketos naudojimui.

    Kitas svarbus tikslas yra komercinio krovinio iškėlimas į kosmosą. Anksčiau „Starship“ bandymuose buvo paleisti „Starlink“ V3 tipo palydovų prototipai, tačiau jie vėliau sudegė atmosferoje, todėl „SpaceX“ siekia pademonstruoti patikimesnį scenarijų ir tikslesnį misijos valdymą.

    Kas keisis artimiausioje misijoje

    Artėjančiame skrydyje planuojama naudoti antrojo laipsnio aparatą „Ship 41“, sujungtą su „Super Heavy“ V3 tipo stiprintuvu. Ši konfigūracija turi užtikrinti didesnę trauką pakilimo metu ir didinti „Starship“ galimybes gabenti sunkesnius krovinius į žemąją orbitą.

    „SpaceX“ taip pat nori peržengti dar vieną ribą: pirmą kartą mėginti perimti patį „Starship“ aparatą specialiomis bokšto mechaninėmis „rankomis“. Iki šiol panašus manevras pavyko tik su „Super Heavy“ stiprintuvu, o antrojo laipsnio perėmimas būtų itin reikšmingas visos sistemos daugkartiniam naudojimui.

    Kodėl perėmimas bokšte svarbus

    Jei „Starship“ pavyktų sugrąžinti ir perimti bokšte, tai sumažintų poreikį leistis į vandenyną, trumpintų tarpą tarp skrydžių ir mažintų remonto apimtį. Tokia schema yra esminė „SpaceX“ strategijoje, nes bendrovė siekia, kad naujoji raketų sistema galėtų skristi dažnai ir už mažesnę kainą.

    Per ankstesnius bandymus „SpaceX“ jau demonstravo, kad antrasis laipsnis gali atlikti kontroliuojamą nusileidimą ir nusileisti vandenyne. Vis dėlto reali pažanga, bendrovės požiūriu, prasidėtų tuomet, kai abu etapai būtų grąžinami greitai ir prognozuojamai, beveik kaip aviacijoje.

    Reguliuotojai ir saugos reikalavimai taip pat turi įtakos grafikui, todėl tiksli starto data gali kisti. Nepaisant to, „SpaceX“ aiškiai signalizuoja, kad artimiausias bandymas bus skirtas ne tik skrydžiui į orbitą, bet ir didžiausiam iki šiol žingsniui link pilnai daugkartinės „Starship“ sistemos.

  • Kinijos „LandSpace“ smūgis „SpaceX“: „Zhuque-3“ po antro starto nusileido ir buvo atgauta

    Kinijos „LandSpace“ smūgis „SpaceX“: „Zhuque-3“ po antro starto nusileido ir buvo atgauta

    Kinijos privati kosmoso bendrovė „LandSpace“ pranešė pasiekusi reikšmingą daugkartinio naudojimo raketų etapą: jos raketos „Zhuque-3“ pirmosios pakopos stiprintuvas po skrydžio sėkmingai sugrįžo į žemę, nusileido ant parengtos aikštelės ir buvo atgautas.

    Bandymas, apie kurį įmonė informavo po rugpjūčio 18 dieną įvykdyto skrydžio, buvo tik antrasis „Zhuque-3“ startas. Vis dėlto, „LandSpace“ teigimu, būtent šis skrydis tapo lūžiu, nes pavyko patvirtinti pakopos sugrąžinimo scenarijų ir bazinių sistemų patikimumą.

    „Ši misija papildomai patikrino „Zhuque-3“ projekto teisingumą, patvirtino pirmosios pakopos atgavimo galimybes ir inžinerinę brandą“, – sakė „LandSpace“.

    Tokio tipo nusileidimas ant sausumos Kinijoje laikomas itin svarbiu žingsniu, nes daugkartinis naudojimas yra viena efektyviausių priemonių mažinti paleidimų kainą ir didinti startų dažnį. Būtent šis modelis pastarąjį dešimtmetį pakeitė komercinių paleidimų rinką, ypač dėl to, kad pakopos grąžinimas leidžia dalį brangiausios technikos panaudoti pakartotinai.

    „LandSpace“ pabrėžia, kad tai yra pirmas atvejis Kinijoje, kai privati įmonė atgavo orbitinės klasės raketos pirmąją pakopą, nusileidžiant ant sausumos su nusileidimo kojomis. Anksčiau Kinijoje buvo skelbta apie valstybės valdomų programų bandymus atgauti pakopą, tačiau šis kartas išsiskiria tuo, kad sprendimas demonstruojamas privačiame sektoriuje ir su aiškiai komercine logika.

    „Zhuque-3“ yra dviejų pakopų daugkartinio naudojimo raketa, kurios bendras aukštis siekia 66 metrus. „LandSpace“ ją pozicionuoja kaip platformą, turinčią prisidėti prie dažnesnių ir pigesnių Kinijos komercinių skrydžių į orbitą.

    Pagal įmonės pateikiamus duomenis, „Zhuque-3“ į žemąją orbitą gali iškelti iki 21 tonos naudingosios apkrovos, o vykdant misiją su pakopos atgavimu – iki 18 tonų. Pirmojoje pakopoje naudojami devyni „TQ-12A“ varikliai, o nusileidimo metu stabilizavimui ir „paskutinės atkarpos“ nusileidimui pasitelkiamos atraminės kojos.

    Rinkos požiūriu, tokie bandymai yra svarbūs ir todėl, kad daugkartinis naudojimas jau tapo nebe išskirtiniu eksperimentu, o konkurenciniu standartu. Jei „LandSpace“ pavyks reguliariai kartoti sėkmingus nusileidimus ir užtikrinti greitą pakopų paruošimą naujiems startams, tai gali paskatinti Kinijos komercinių paleidimų sektoriaus augimą ir sustiprinti konkurenciją dėl tarptautinių užsakymų.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar šis nusileidimas taps vienkartine demonstracija, ar pradžia nuoseklių operacijų, kai pirmosios pakopos bus grąžinamos ir realiai naudojamos pakartotinai. Būtent pakartotinis panaudojimas, o ne vien atgavimas, laikomas kertiniu kriterijumi, nulemiančiu, ar technologinis proveržis virsta tvariu verslo pranašumu.

  • Vokietijos raketa RFA ONE pasiruošusi startui iš SaxaVord: Europa siekia kosmoso proveržio

    Vokietijos raketa RFA ONE pasiruošusi startui iš SaxaVord: Europa siekia kosmoso proveržio

    Europa spartina pastangas turėti daugiau savarankiškų galimybių paleisti palydovus į orbitą, o vienu ryškiausių projektų tampa Vokietijos bendrovės „Rocket Factory Augsburg“ kuriama raketa RFA ONE. Įmonė pranešė sudariusi partnerystę su Jungtinės Karalystės kosmodromu SaxaVord Spaceport Šetlando salose, iš kur ir planuojamas pirmasis skrydis.

    RFA ONE starto grafikas jau ne kartą keitėsi. Anksčiau bendrovė buvo nurodžiusi ambiciją pakilti iki 2026 metų pirmos pusės, tačiau šio termino pasiekti nepavyko, o tiksli nauja data kol kas neįvardyta. Vis dėlto įmonė tikisi, kad realus paleidimas galėtų įvykti dar šiais metais, kai bus baigti kosmodromo infrastruktūros pritaikymo darbai.

    Projektą pristabdė ir rimtas incidentas bandymų metu, kai per variklio sužadinimą kilo gaisras, sunaikinęs pirmosios pakopos konstrukciją, planuotą pirmajai misijai. Pasak bendrovės, šis įvykis tapo postūmiu peržiūrėti procedūras ir diegti papildomus saugos sprendimus, kad panašios situacijos nepasikartotų.

    RFA ONE kuriama kaip trijų pakopų raketa, orientuota į mažų ir vidutinės masės krovinių iškėlimą į žemąją Žemės orbitą. Skelbiama, kad ji turėtų gebėti iškelti iki 1 300 kilogramų naudingąją apkrovą į maždaug iki 500 kilometrų aukščio orbitas, kurios dažniausiai pasirenkamos Žemės stebėjimo ir ryšio mažųjų palydovų misijoms.

    Pagrindinę trauką pirmojoje pakopoje turėtų užtikrinti devyni Helix tipo varikliai, sukurti pačios „Rocket Factory Augsburg“ inžinierių. Bendrovė taip pat numato du krovinių skyriaus panaudojimo scenarijus: vieną, pritaikytą vienam didesniam palydovui, ir kitą, skirtą bendroms misijoms, kai į orbitą iškeliama iki kelių dešimčių mažesnių aparatų.

    RFA ONE programa siejama ir su platesniais Europos tikslais stiprinti nepriklausomą prieigą prie kosmoso, ypač augant mažųjų palydovų rinkai ir didėjant konkurencijai dėl paleidimų grafiko. „Rocket Factory Augsburg“ projektą yra rėmusi Europos kosmoso agentūra, o sėkmingas debiutas iš SaxaVord Spaceport būtų svarbus signalas, kad Europos naujosios kosmoso ekonomikos žaidėjai pereina iš prototipų etapo į realius komercinius skrydžius.

  • „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ kuriama „Starship“ yra didžiausia ir galingiausia iki šiol sukurta raketa, skirta pakartotiniam naudojimui. Bendrovė ją vysto kaip pagrindinę platformą palydovams kelti, kroviniams gabenti ir ilgainiui žmonių misijoms į Mėnulį bei Marsą. Vis dėlto sistema dar laikoma bandomojoje stadijoje, o kiekvienas skrydis yra testų dalis.

    Apie artimiausius planus šią savaitę prabilo „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas. Jis teigė, kad kitas „Starship“ skrydis galėtų įvykti dar iki rugpjūčio pabaigos, nors ankstesnis bandymas vyko liepos pabaigoje. Tokie terminai būtų itin ambicingi, nes tarp skrydžių reikia įvertinti duomenis, atlikti patikras ir gauti leidimus.

    Kas planuojama per kitą bandymą?

    Pasak E. Musko, „SpaceX“ siekia per artimiausią misiją pirmą kartą į orbitą iškelti komercinį krovinį. Ankstesnio bandymo metu į erdvę buvo išgabenta dalis „Starlink“ V3 palydovų, tačiau jie po misijos buvo sudeginti atmosferoje. Šįkart tikslas būtų žingsnis arčiau realių komercinių skrydžių, kai krovinys turi pasiekti planuotą orbitą ir atlikti numatytas užduotis.

    Kartu bendrovė ketina vėl panaudoti „Starship“ krovinių skyrių „Starlink“ palydovų partijai. Tokia strategija svarbi, nes „Starlink“ plėtra yra vienas iš praktinių „Starship“ ekonomikos variklių: didesnis krovinio tūris ir masė leidžia vienu skrydžiu kelti daugiau naujos kartos palydovų.

    Sugrįžimas ir bandymas pagauti

    Vienas sudėtingiausių „Starship“ programos elementų yra visiškai pakartotinis raketos naudojimas. „SpaceX“ jau demonstravo galimybę sugrąžinti „Super Heavy“ pirmąją pakopą ir ją pagauti specialiomis bokšto „rankomis“. Dabar bendrovė siekia gauti leidimą panašiam manevrui ir su antrąja pakopa, t. y. pačiu „Starship“ erdvėlaiviu.

    Toks sprendimas, jei pavyktų, galėtų reikšmingai sumažinti paruošimo laiką tarp skrydžių ir priartinti „Starship“ prie režimo, kurį „SpaceX“ pristato kaip dažnus, praktiškai linijinius pakartotinius startus. Vis dėlto tai taip pat yra vienas rizikingiausių etapų, nes reikalauja itin tikslios navigacijos, patikimų variklių valdymo ir sklandaus nusileidimo profilio.

    Terminis skydas ir patikimumas

    Dar viena sritis, kuri pastaruoju metu sulaukė daug dėmesio, yra šiluminė apsauga. „Starship“ grįžimas į atmosferą yra kritinis etapas, nes dideli greičiai sukelia milžinišką kaitrą, o bet koks apsauginių plytelių ar konstrukcijų silpnumas gali baigtis nesėkme. E. Muskas užsiminė, kad viena iš opiausių problemų šioje srityje, tikėtina, jau suvaldyta.

    „Nenoriu prisišnekėti, bet manau, kad šiuo etapu šiluminio skydo problemą galima laikyti išspręsta“, – sakė Elonas Muskas.

    Jei rugpjūčio pabaigos terminas pasitvirtintų, tai būtų dar vienas ženklas, kad „SpaceX“ siekia spartinti bandymų ciklą. Vis dėlto galutinis grafikas priklausys nuo techninių rezultatų, reguliuotojų sprendimų ir to, ar pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus be nenumatytų trikdžių.