Tag: Raketos

  • ICEYE pateikė pasiūlymą įsigyti „Avio“: sandorio vertė gali viršyti 2 mlrd. eurų

    Palydovų gamintoja ir operatorė ICEYE pateikė pasiūlymą perimti Italijos raketų gamintoją „Avio“. Potencialaus sandorio vertė galėtų viršyti 2 mlrd. eurų.

    Apie tai paskelbta po to, kai ICEYE Italijos padalinys „Iris 2“ pateikė grynųjų pinigų pasiūlymą – 41 eurą už „Avio“ akciją. Toks įkainis, kaip nurodoma, yra 21,3 proc. didesnis už lapkričio 16 dienos „Avio“ akcijos uždarymo kainą.

    Pasiūlymas „Avio“ įvertina maždaug 2,05 mlrd. eurų. Jei sandoris įvyktų, ICEYE planuoja bendrovę išbraukti iš Milano biržos.

    ICEYE tikisi, kad perėmusi raketų gamintoją galėtų kurti Europos masto kosmoso ir gynybos pramonės žaidėją, kuris apjungtų palydovų gamybą, jų iškėlimą į orbitą ir žvalgybos paslaugas vyriausybių klientams.

    Planai: nuo palydovų iki paleidimų

    ICEYE teigimu, siekiama sukurti europinę įmonę, galinčią užtikrinti visą grandinę – nuo palydovų gamybos iki jų paleidimo ir su tuo susijusių paslaugų teikimo. Tai būtų orientuota į valstybinius užsakymus ir saugumo poreikius.

    ICEYE prezidentas ir vienas įkūrėjų Rafałas Modrzewskis pabrėžė, kad vyriausybėms svarbu kontroliuoti kritinę kosmoso infrastruktūrą, o Europai tokios kontrolės reikia labiausiai.

    Jo teigimu, „Avio“ yra sukaupusi paleidimų ir variklių kompetenciją, kuria remiasi Europa, o su ICEYE kapitalo parama būtų galima integruoti tiekimo grandinę, didinti gamybą ir stiprinti programas, kurios jau priklauso nuo „Avio“ pajėgumų.

    Žadamos investicijos Italijoje ir finansavimas

    Be paties įsigijimo, ICEYE skelbia planuojanti per penkerius metus papildomai investuoti Italijoje 1 mlrd. eurų. Lėšos būtų nukreiptos į gamybos pajėgumus, mokslinius tyrimus ir plėtrą, testavimo infrastruktūrą, intelektinę nuosavybę bei vietos tiekėjų ekosistemą.

    Taip pat nurodoma, kad investicijos galėtų sukurti iki 400 darbo vietų. Sandorį ICEYE ketina finansuoti derindama turimas grynųjų lėšas ir skolintą kapitalą.

    Bendrovė primena, kad 2026 metų birželį užbaigė paskutinį finansavimo etapą, per kurį pritraukė 450 mln. eurų.

    „Avio“ patvirtino gavusi pasiūlymą ir pranešė, kad jos valdyba pradės jį vertinti.

    Sandoriui gali prireikti kelių šalių leidimų

    Net jei „Avio“ valdyba pritartų, sandoris gali užtrukti: reikėtų reguliuotojų leidimų Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Taip pat būtinas pritarimas pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    ICEYE pabrėžia turinti ryšį su Lenkija nuo ankstyvos bendrovės istorijos: lenkiška įmonė įkurta 2017 metais dar prieš pirmojo ICEYE palydovo iškėlimą į orbitą. Šiandien bendrovė veikia globaliai ir, kaip skelbiama, įvairiose šalyse įdarbina daugiau nei 1 000 žmonių.

  • Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos raketodronus Bars: 1 000 km smūgis ir nauja grėsmė Maskvai

    Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos raketodronus Bars: 1 000 km smūgis ir nauja grėsmė Maskvai

    Vokietija svarsto įsigyti Ukrainoje sukurtus reaktyvinius smogiamuosius bepiločius Bars, vadinamus raketodronais. Apie galimą sandorį skelbiama, kad susitarimas dėl pirmosios partijos galėtų būti pasiektas artimiausiomis savaitėmis.

    Jei sprendimas būtų patvirtintas, tai būtų vienas pirmųjų viešai žinomų atvejų, kai Vokietija savo ginkluotosioms pajėgoms perka Ukrainos sukurtą puolamąją ginkluotę. Toks žingsnis atspindi platesnį Europos siekį greičiau perimti karo sąlygomis patikrintus sprendimus.

    Kas yra Bars raketodronas

    Bars priskiriamas ilgo nuotolio smogiamiesiems dronams su reaktyviniu varikliu, skirtiems taikiniams toli už fronto linijos. Tokios platformos naudojamos kariniams objektams, logistikai ir kritinei infrastruktūrai atakuoti.

    Ukrainos šaltiniuose minimas deklaruojamas nuotolis iki 1 000 kilometrų, nors ankstesniuose pranešimuose buvo nurodomas ir maždaug 800 kilometrų atstumas. Skirtumai paprastai aiškinami skirtingomis versijomis bei nuolatiniu sistemos tobulinimu.

    Skelbiama, kad kovinės galvutės masė taip pat priklauso nuo komplektacijos: anksčiau buvo minėta iki 60 kilogramų, o naujesniuose vertinimuose nurodoma iki 105 kilogramų. Teigiama, kad greitis gali viršyti 700 kilometrų per valandą.

    Bendra gamyba ir Build with Ukraine kryptis

    Pranešama, kad Bars jau gaminamas Ukrainos ir Vokietijos bendros įmonės formatu, o pirmoji Berlyno finansuota partija Ukrainą pasiekė spalio mėnesį. Tokia schema leidžia išplėsti gamybos apimtis ir sumažinti riziką, kylančią dėl Rusijos smūgių gynybos pramonės objektams Ukrainoje.

    Bendradarbiavimas siejamas su Build with Ukraine iniciatyva, kurios esmė yra Ukrainos ginkluotės gamybos perkėlimas arba plėtra už šalies ribų. Tai suteikia partneriams galimybę perimti realiomis kovos sąlygomis patikrintas technologijas ir greičiau jas integruoti.

    Kodėl Vokietijai reikia ilgo nuotolio ginklų

    Vokietija plečia ilgo nuotolio pajėgumus platesnės modernizacijos kontekste, kurį paspartino Rusijos invazija į Ukrainą ir išaugęs saugumo neapibrėžtumas Europoje. Akcentuojamas poreikis turėti priemones, leidžiančias tiksliai smogti dideliais atstumais.

    Viešumoje taip pat minimi svarstymai dėl JAV tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ bei kitų alternatyvų. Šių sistemų tiekimą riboja gamybos apimtys ir ilgi terminai, todėl ieškoma sprendimų, kuriuos būtų galima gauti greičiau.

    Raketodronų logika remiasi ne tik vieno smūgio efektyvumu, bet ir galimybe panaudoti didesnius kiekius, siekiant perkrauti priešo oro gynybą. Tokiame scenarijuje kaina, gamybos mastelis ir pristatymo tempas tampa ne mažiau svarbūs nei techninės charakteristikos.

    „Šiuolaikiniame kare neužtenka turėti tik kelias itin brangias tolimojo nuotolio priemones, reikia ir masės, kad būtų galima vykdyti daug smūgių“, – sakė Bundesvero atstovas, komentuodamas poreikį didinti tolimojo nuotolio arsenalą.

    Jeigu bandymai ir vertinimai Vokietijoje būtų sėkmingi, Bars galėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip Ukrainos karo patirtis tiesiogiai veikia Europos gynybos planavimą. Kartu tai signalizuotų, kad Europoje vis labiau vertinama greita inovacijų sklaida ir gamybos partnerystės.

  • Kinų raketos dalis pralėkė virš Lenkijos 29 tūkst. km per val.: ką užfiksavo kameros

    Kinų raketos dalis pralėkė virš Lenkijos 29 tūkst. km per val.: ką užfiksavo kameros

    Virš Lenkijos danguje vėl pastebėtas kosminės raketos konstrukcijos elementas. Šįkart, remiantis stebėtojų pateiktais duomenimis, tai buvo kelių tonų masės kinų raketos „Zhuque-2E“ pakopos dalis, kurią užfiksavo stebėjimų tinklo „Skytinel“ kameros.

    Apie galimą objekto praskriejimą iš anksto perspėjo Lenkijos kosmoso agentūra POLSA, stebinti orbitinių objektų trajektorijas ir galimas rizikas. Agentūra nurodė, kad vertinamas ir deorbitacijos scenarijus, tačiau vėliau pranešta, jog kritimo virš šalies tikimybė nepasitvirtino.

    „Gavę POLSA įspėjimą pradėjome tikslingai sekti objektą ir sujungėme kelių stočių matavimus į vieną trajektoriją“, – sakė „Skytinel“ atstovai.

    „Skytinel“ duomenimis, skrydis virš Lenkijos vyko maždaug 150 kilometrų aukštyje. Palyginimui, Tarptautinė kosminė stotis dažniausiai skrieja apie 400 kilometrų aukštyje, todėl tokie objektai dažniau fiksuojami ne kaip ryškus „kūnas danguje“, o kaip greitas, trumpas pėdsakas kamerų įrašuose.

    Skaičiuojama, kad apie 5 tonas sveriantis elementas judėjo maždaug 29 000 kilometrų per valandą greičiu. „Skytinel“ tikslina, kad užfiksuotas praskriejimo laikas buvo 2026 metų spalio 18 dieną nuo 06:13:00 iki 06:14:25 Lenkijos laiku.

    Trajektorijos žymėjimai rodo, kad objektas virš šalies pasirodė pietuose, ties regionu netoli Bielsko-Bialos, ir judėjo šiaurės kryptimi, link Švedijos pakrantės. Toks maršrutas atitinka žemosios Žemės orbitos objektams būdingą greitą praskriejimą per kelias dešimtis sekundžių ar porą minučių.

    POLSA nurodė tęsianti situacijos stebėseną ir galutinę informaciją žadėjo pateikti 2026 metų spalio 19 dieną, kai bus surinkti ir patikrinti visi matavimai. Tokiais atvejais institucijos vertina orbitos parametrus, atmosferos pasipriešinimo įtaką ir tai, ar objektas gali pradėti nekontroliuojamai leistis.

    Ekspertai pabrėžia, kad kosminių šiukšlių ir raketų pakopų grįžimai į atmosferą tampa vis dažnesni dėl augančio paleidimų skaičiaus. Dauguma fragmentų sudega atmosferoje, tačiau stebėjimo tinklai ir nacionalinės agentūros vis dažniau viešai skelbia įspėjimus, kad visuomenė žinotų apie neįprastus reiškinius danguje ir sumažėtų dezinformacijos rizika.

  • JAV pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europai – daugiau šansų atremti Rusijos atakas

    JAV pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europai – daugiau šansų atremti Rusijos atakas

    Jungtinės Valstijos pristatė naują priešlėktuvinės gynybos raketą PAC-3 ACE, skirtą sistemai „Patriot“. Idėja paprasta: išlaikyti suderinamumą su esama infrastruktūra, bet sumažinti vieneto kainą, kad sąjungininkai galėtų sukaupti didesnes amunicijos atsargas.

    PAC-3 ACE (Adapted Capability Effector) kūrė „Lockheed Martin“ inžinieriai, o viešesnė raketos demonstracija šią vasarą įvyko Farnboro aviacijos parodoje. Dabar skelbiama daugiau detalių apie tai, kaip JAV mato „Patriot“ atsargų didinimą Europoje, augant grėsmei iš Rusijos.

    Kam skirta PAC-3 ACE?

    Gamintojo teigimu, ši raketa numatyta naikinti orlaivius, dronus, sparnuotąsias raketas ir trumpo bei labai trumpo nuotolio balistines raketas. Praktikoje tai reiškia galimybę pigesniais šūviais dengti dažnesnius ir paprastesnius taikinius, o brangesnę amuniciją taupyti sudėtingiausioms grėsmėms.

    Skelbiama, kad PAC-3 ACE kaina turėtų būti mažesnė nei pusė PAC-3 MSE kainos, kuri siejama su maždaug 3 700 000–4 900 000 eurų už vienetą. Tokia ekonomika ypač svarbi, kai oro gynybai tenka atlaikyti masines atakas, kur dalis taikinių yra palyginti pigūs dronai.

    Suderinamumas su „Patriot“ ir IBCS

    Vienas svarbiausių akcentų yra tai, kad PAC-3 ACE naudoja tą pačią PAC-3 ugnies valdymo architektūrą ir turėtų būti suderinama su „Patriot“ baterijomis bei integruota vadovavimo sistema IBCS. Tai reiškia mažiau kliūčių diegimui: nereikia atskiros logistikos grandinės ar iš esmės naujų įgūdžių, jei šalis jau eksploatuoja „Patriot“.

    „Lockheed Martin“ taip pat signalizuoja apie bendradarbiavimą su pramonės partneriais JAV ir Europoje, siekiant atsparesnės tiekimo grandinės. Europos valstybėms tai aktualu dėl ilgesnių pristatymo terminų ir didžiulės paklausos, kurią pastaraisiais metais sukūrė investicijos į oro gynybą.

    Kaip mažinama kaina?

    Viešai nurodoma, kad kainą padeda mažinti keli konstrukciniai sprendimai. Vietoje dviejų impulsų kietojo kuro variklio pasirinktas paprastesnis vieno impulso variklis, taip pat atsisakoma kai kurių sprendimų, reikalingų itin preciziškam pataikymui.

    Skelbiama, kad vietoje koncepcijos, orientuotos į tiesioginį kinetinį pataikymą, numatoma skeveldrinė sprogstamoji kovinė galvutė, o dalies manevringumą užtikrinančių elementų atsisakoma. Vis dėlto pabrėžiama, kad išlaikoma aktyvi savitaikė galvutė ir suderinamumas su esamais paleidimo įrenginiais.

    Dar vienas praktinis aspektas yra užtaisymo lankstumas: vienas paleidimo įrenginys gali gabenti iki 12 raketų, o tam tikromis konfigūracijomis minimas ir didesnis skaičius. Taip pat numatomi mišrūs užtaisai su PAC-3 MSE, kad ta pati baterija galėtų optimizuoti šūvius pagal grėsmės lygį.

    „Mūsų kariams ir sąjungininkams reikia sprendimo, kuris būtų patikrintas ir kartu pagrįstas biudžeto požiūriu“, – sakė „Lockheed Martin“ padalinio Missiles and Fire Control vadovas Timas Cahillas.

    Pagal viešai pateikiamą grafiką, pirminė serijinė gamyba galėtų prasidėti maždaug per 36 mėnesius, o pirmasis skrydis planuojamas 2028 metų pradžioje. Europai tai signalas, kad artimiausiais metais oro gynybos planavime vis dažniau bus kalbama ne tik apie baterijų skaičių, bet ir apie tvarius amunicijos rezervus.

  • JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto startuolis „Zenithon“ pritraukė apie 9 mln. eurų investiciją. Bendrovė siekia kurti vadinamuosius pasaulio modelius, kurie mokosi prognozuoti sudėtingų fizinių sistemų elgesį.

    „Zenithon“ teigia, kad tokie DI modeliai galėtų pagreitinti inžinerinių sprendimų paiešką ten, kur tradicinės simuliacijos ar bandymai užtrunka ilgai. Tarp taikymo sričių įvardijami sintezės reaktoriai, raketinė technika ir puslaidininkių gamyba.

    Pasaulio modeliai kuriami taip, kad išmokę fizikos dėsningumus galėtų greitai įvertinti skirtingus dizaino variantus ir jų pasekmes. Praktikoje tai reikštų, kad inžinieriai galėtų išplėsti paiešką už įprastų, anksčiau išbandytų sprendimų ribų ir greičiau priartėti prie efektyvesnių konstrukcijų.

    Pasak bendrovės, viena iš didžiausių dabartinių problemų yra mastelis: kai vienas skaitmeninis eksperimentas ar realus bandymas trunka dienas, komandos nespėja išnagrinėti pakankamai alternatyvų. „Zenithon“ idėja yra dalį šio darbo perkelti į DI, kuris galėtų siūlyti kryptis ir atrinkti perspektyviausius variantus.

    „Kuriant naujos kartos technologijas, inžinieriams tenka valdyti vis sudėtingesnę fiziką, tačiau esami įrankiai dažnai nespėja su tempu, kai vienas modeliavimas ar bandymas užtrunka dienas“, – teigiama bendrovės paaiškinime.

    „Zenithon“ nurodo, kad modeliai būtų mokomi ne tik iš skaitmeninių simuliacijų, bet ir iš realių eksperimentų duomenų, kad prognozės būtų artimesnės praktiniams rezultatams. Toks derinys ypač aktualus srityse, kur net maži nukrypimai gali lemti dideles sąnaudų, saugos ar patikimumo pasekmes.

    Bendrovę įkūrė Alex Higginbottom ir Abetharan Antony. Tarp patarėjų minimi technologijų sektoriaus vadovai ir mokslininkai, turintys patirties mašininio mokymosi bei fizikos tyrimuose.

    Investiciją, bendrovės teigimu, planuojama skirti darbuotojų pritraukimui ir skaičiavimo resursams, nes tokio tipo DI modeliams reikia didelio našumo infrastruktūros. „Zenithon“ taip pat kalba apie tikslą reguliariai atnaujinti modelius ir plėsti komandą JAV, ypač San Franciske.

    Nors pasaulio modelių idėja sparčiai populiarėja, jos pritaikymas ekstremalioje fizikoje laikomas vienu sudėtingiausių scenarijų: reikia patikimų duomenų, griežto validavimo ir aiškaus atsakomybės paskirstymo. Dėl to rinka atidžiai stebės, ar „Zenithon“ pavyks pademonstruoti apčiuopiamą proveržį realiuose inžineriniuose projektuose.

  • „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    Vokietija spartina gynybos stiprinimą, tačiau vien amunicijos ir raketų didinimo nebeužtenka. Vis daugiau dėmesio skiriama oro gynybai, dronams ir naujoms technologijoms, įskaitant kosmoso sprendimus bei robotiką.

    Apie tai interviu „Euronews“ kalbėjo „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris, pabrėžęs, kad raketų atsargos šalyje išlieka keliančios nerimą. Jo teigimu, gamybos plėtra susiduria su struktūriniais ribojimais, todėl vien politinių deklaracijų nepakanka.

    „Raketų taip greitai neprigaminsi, o didžiausi kamščiai yra raketų varikliai ir kovinės galvutės“, – sakė A. Pappergeris.

    Pasak jo, įtampos laikotarpis Europoje išryškino tai, ką seniai akcentuoja NATO ir Vokietijos institucijos: atsargų lygis ir tiekimo grandinės turi atitikti realų grėsmės mastą. Būtent todėl, anot vadovo, pramonė pradeda plataus masto investicijas, tačiau šios duos rezultatą ne iškart.

    Vienas iš prioritetų – trumpojo nuotolio oro gynyba, kurią Vokietija sieja ir su dronų, ir su sparnuotųjų raketų keliamomis rizikomis. „Rheinmetall“ vadovas teigė, kad „Skyranger“ sistemų serijinius pristatymus pagal sutartį planuojama pradėti 2027 metais, o dabartiniai vėlavimai esą minimalūs.

    „Pagal sutartį serijinius „Skyranger“ pristatymus turime pradėti 2027 metais, ir taip ir bus“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis aiškino, kad integruojant sistemą tenka atnaujinti kelias kritines dedamąsias: važiuoklę, radarus ir į bendrą platformą įjungiamas raketas. Kartu pabrėžiama, kad gamybos apimtys turėtų augti, o nuo kitų metų pabaigos įmonė tikisi pasiekti pajėgumą pagaminti iki 400 vienetų per metus.

    Kitas interviu akcentas – vadinamosios giluminio smūgio galimybės ir partnerystės, kurios turėtų pagreitinti tam tikrų ginkluotės tipų kūrimą. A. Pappergeris teigė, kad bendros įmonės su „Lockheed Martin“ ir „Destinus“ yra paskutinėje stadijoje prieš pasirašymą: viena kryptis apima artilerijos raketas, kita – sparnuotąsias raketas.

    Diskutuodamas apie pamokas iš karo Ukrainoje, „Rheinmetall“ vadovas pripažino, kad masiškai gaminami paprastesni sprendimai yra svarbūs, tačiau ne visur jie išsprendžia problemą. Jo teigimu, šiuolaikinė oro grėsmė kinta itin greitai, todėl daliai užduočių reikalingos pažangesnės, kelių pajėgumų sistemos.

    Gynybos pramonės plėtra, pasak vadovo, daro vis didesnį poveikį darbo rinkai. Jis nurodė, kad „Rheinmetall“ gynybos segmente dirba apie 34 000 žmonių, o įmonė auga maždaug po 10 000 darbuotojų per metus ir iki 2030 metų siekia 70 000.

    „Turime investicijų programą, kurios vertė per šešerius metus siekia 30 milijardų eurų“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis pateikė pavyzdžių, kaip per pastaruosius metus didintos gamybos apimtys: vidutinio kalibro šaudmenų gamyba augo iki 4 milijonų vienetų, artilerijos šaudmenų – iki 1,5 milijono, o tankų šaudmenų – iki 240 000. Vis dėlto vadovas pabrėžė, kad plėtrai reikalingas aiškus ir ilgalaikis užsakymų portfelis, kad pajėgumai būtų naudojami tvariai.

    Kalbėdamas apie ateities kryptis, „Rheinmetall“ vadovas išskyrė dvi sritis, kurios sparčiai didina reikšmę: robotiką ir kosmosą. Jo teigimu, įmonė Brėmene vysto humanoidinių robotų tyrimus, o kosmoso srityje investuoja į palydovų gamybą bei palydovinės informacijos apdorojimą ir ryšius.

    „Robotai ateis, tai visiškai aišku“, – sakė A. Pappergeris.

    Jo vertinimu, šiuolaikinėje karyboje išlieka būtinas skirtingų pajėgumų derinys: artilerija, šarvuota technika, įprastinė amunicija, dronai ir raketos. Pagrindinis klausimas, anot jo, yra proporcijos ir tai, kaip greitai valstybės sugebės prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių ir pramonės gamybos realybės.

  • Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukrainos žvalgyba perspėja, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali pradėti naujo, maždaug 800 kilometrų nuotolio raketos bandymus. Apie tai, Ukrainos teigimu, pristatyta per Tarp parlamentinės tarybos Ukraina–NATO posėdį, akcentuojant grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europos saugumui.

    Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibyckis nurodė, kad detalių techninių parametrų šiuo metu dar trūksta, tačiau pats bandymų grafikas esą rodo, jog projektas pasiekė vėlyvą kūrimo stadiją. Tai reikštų, kad ginklo parengimas koviniam naudojimui gali būti jau netolimoje perspektyvoje.

    Galimi bandymų tikslai

    Ukrainos vertinimu, bandomieji paleidimai gali būti naudojami ne tik techniniam patikrinimui, bet ir realių smūgių maršrutų modeliavimui. Žvalgyba neatmeta, kad Rusija gali tikrinti gebėjimą pasiekti taikinius Vakarų Ukrainoje, t. y. toli nuo dabartinės fronto linijos.

    Jeigu raketa būtų leidžiama iš mobilios paleidimo sistemos, didesnis nuotolis suteiktų Maskvai daugiau lankstumo parenkant starto vietas. Tai, Ukrainos pareigūnų teigimu, didintų riziką regionams, kurie iki šiol dažniau atsidurdavo netiesioginių grėsmių zonoje.

    Platesnis kontekstas: didesnis nuotolis ir gamybos tempai

    Planuojami bandymai siejami su platesnėmis Rusijos gynybos pramonės pastangomis didinti balistinių raketų gamybą ir plėsti jų nuotolį. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuolat patiria kombinuotas atakas, kuriose naudojami dronai ir įvairių tipų raketos, o didesnis nuotolis leistų dažniau smogti gilumoje esantiems taikiniams.

    Ukrainos pusė taip pat įspėja, kad Rusijos strategijoje išlieka siekis daryti spaudimą Ukrainos ekonomikai ir visuomenei, intensyvinant atakas prieš infrastruktūrą. Kartu minimi ir kiti rizikos veiksniai, įskaitant veiksmus Juodosios jūros regione bei hibridines priemones, nukreiptas prieš NATO valstybes.

    Žmogiškųjų išteklių problema

    Pasak V. Skibyckio, Rusija susiduria ir su dideliu personalo poreikiu, o patiriami nuostoliai esą išlieka labai dideli. Jo pateiktais duomenimis, per vieną iš vasaros mėnesių Rusija galėjo netekti apie 43 000 karių, o per tą patį laikotarpį į kariuomenę pritraukta apie 39 000 žmonių.

    Ukrainos vertinimu, Rusijos Generalinis štabas 2026–2027 metais gali planuoti pritraukti apie 600 000 naujų karių, po 300 000 kiekvienais metais. Tokie skaičiai, Ukrainos pareigūnų teigimu, rodo ilgalaikį pasirengimą tęsti karą ir palaikyti puolamuosius pajėgumus.

    Ukraina pabrėžia, kad naujų raketinių sistemų bandymai ir masinis personalo telkimas yra vienos grandinės dalys, rodančios Maskvos siekį išlaikyti spaudimą fronte ir didinti smūgių gylį. NATO šalims tai reiškia poreikį vertinti grėsmes ne tik per fronto dinamiką, bet ir per Rusijos ginkluotės modernizavimo tempą.

  • Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aiškiau akcentuoja, kad šalies gynyba turi apimti ne tik atsaką į ataką, bet ir gebėjimą suduoti smūgį agresoriaus užnugaryje. Tokia logika remiasi atgrasymu: potencialus priešininkas turi suprasti, kad agresija sukels didelę kainą ir jam pačiam.

    Šis požiūris įtvirtintas Lenkijos kariuomenės pajėgumų planuose, kur prioritetais įvardijami oro erdvės pranašumas ir giluminis tikslus smūgis. Iki šiol Lenkija daugiausia rėmėsi trumpesnio nuotolio sistemomis, nors turi ir ilgesnio nuotolio sprendimų, pavyzdžiui, JAV gamybos JASSM-ER sparnuotąsias raketas, galinčias pasiekti apie 926 kilometrus.

    Kas keičiasi po karo Ukrainoje

    Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad smūgiai į logistiką, kuro perdirbimą, sandėlius ir infrastruktūrą gali reikšmingai sumažinti priešininko pajėgumus net ir toli nuo fronto linijos. Ukrainos tolimojo nuotolio dronų ir raketų atakos Rusijoje ne kartą sukėlė sutrikimus energetikos ir kuro tiekimo grandinėse.

    Lenkijos gynybos planuotojai šias pamokas perkelia į savo strategiją, siekdami didinti tolimojo ir tikslaus ugnies poveikio galimybes. Esminis dėmesys skiriamas nuo žemės paleidžiamiems dronams ir raketoms, o ne vien oro platformoms, tokioms kaip naikintuvai.

    Programa Rytų kardas ir bandymai

    Lenkijos gynybos ministerijos pristatyta programa Rytų kardas orientuota į gilesnio smūgio priemonių plėtrą ir pramonės įtraukimą. Šiuo metu vykdomose pratybose Lenkijoje bandomi vietos pramonės sprendimai, įskaitant sistemas, kurių deklaruojamas nuotolis siekia iki 1 000 kilometrų.

    Per bandymus tokios sistemos, kaip nurodoma, naudojamos be kovinių užtaisų. Praktika atitinka įprastą karinių bandymų logiką, kai pirmiausia tikrinamos skrydžio charakteristikos, navigacija, ryšys ir patikimumas, o tik vėliau pereinama prie kovinių konfigūracijų.

    „Svarbu, kad priešininkas dar planavimo etape suprastų: agresijos kaina gali būti labai didelė. Tai stiprina atgrasymą“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.

    Ką gali Lenkijos pramonė

    Tarp įvardijamų sprendimų minimi Varšuvoje kuriami „FlyFocus“ ilgesnio nuotolio dronai „Striker“, skirti tiksliems smūgiams ir galintys gabenti apie 40 kilogramų naudingąją apkrovą. Pabrėžiama, kad tai jau serijinės gamybos platforma, todėl ji laikoma realiu kandidatu kariuomenės poreikiams.

    Kitas projektas yra „PLargonia“, kurį vysto Karinių oro pajėgų technikos institutas. Ši platforma apibūdinama kaip klajojančioji amunicija arba taikinio imitatorius, o kovinėje versijoje jai priskiriamas 16–20 kilogramų sprogstamasis užtaisas ir iki 900 kilometrų nuotolis, priklausomai nuo apkrovos.

    Dar vienas sprendimas, apie kurį kalbama, yra modulinis turbo reaktyvinis dronas MTJD-15, kurį kuria TKH ir „TOP GUN“. Naudojant turbo reaktyvinį variklį, deklaruojamas apie 600 kilometrų per valandą greitis ir iki 1 000 kilometrų nuotolis, o naudingoji apkrova siekia apie 15 kilogramų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vietinių technologijų kūrimas leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekimo ir politinių apribojimų. Karo Ukrainoje kontekste ne kartą buvo matyti, jog tolimojo nuotolio ginklų panaudojimui gali būti taikomi sąlygų ar apribojimų paketai, todėl nacionaliniai sprendimai vertinami kaip strategiškai reikšmingi.

    Be dronų, Lenkijai svarbi ir raketinių sistemų plėtra, nes jos paprastai gabena didesnį užtaisą ir pasiekia tikslą gerokai didesniu greičiu. Dronai gali pigiau prisotinti oro gynybą, o raketos gali suteikti stipresnį smūgį į svarbiausius taikinius.

    Tarp potencialių technologinių pagrindų minimos ir raketinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „SpaceForest“ kuriama suborbitinė raketa PERUN. Nors projektas viešai siejamas su kosmoso technologijomis, tokio tipo variklių ir valdymo sprendimai gali būti svarbūs kuriant tolimojo nuotolio raketines sistemas.

    Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad Varšuva siekia turėti platesnį atgrasymo priemonių spektrą, įskaitant galimybę smogti taikiniams už šimtų kilometrų. Jeigu deklaruojami planai virs serijine gamyba, tai gali reikšmingai pakeisti regiono karinės pusiausvyros skaičiavimus.

  • Tai ne NASA: Vroclavo studentai sukonstravo raketą R8 Alcyone ir sukūrė savą variklį

    Tai ne NASA: Vroclavo studentai sukonstravo raketą R8 Alcyone ir sukūrė savą variklį

    Vroclavo studentų komanda pristatė raketą R8 Alcyone, kurios daugumą svarbiausių komponentų suprojektavo ir pagamino patys. Projektas išsiskiria tuo, kad jame sujungti ne tik akademiniai skaičiavimai, bet ir realiai išbandyti sprendimai, artimi profesionaliai raketų inžinerijai.

    Technologiškai reikšmingiausia dalis – autorių sukurtas skystojo kuro raketinis variklis NOVA, vystomas nuo 2024 metų. Kaip kuras naudojamas etanolis, o oksidatorius – azoto suboksidas, kuris mėgėjiškoje ir universitetinėje raketinėje technikoje vertinamas dėl palyginti paprastesnio tiekimo ir sandėliavimo.

    Komandos teigimu, variklis per maždaug 6 sekundes gali sukurti iki 3 600 niutonų trauką, o bendras impulsas siekia apie 18 000 niutonsekundžių. Degimo kameroje temperatūra gali kilti iki 3 000 kelvinų, todėl prireikė pažangių šiluminės apsaugos sprendimų, kad konstrukcija atlaikytų apkrovas.

    Variklio efektyvumas jau buvo įvertintas varžybose FAR-OUT Mojavos dykumoje, kur NOVA gavo apdovanojimą už efektyviausią skystojo kuro pavarą. Tokie konkursai universitetų komandoms svarbūs kaip praktinis patikrinimas: čia vertinamas ne tik našumas, bet ir patikimumas bei sauga.

    R8 Alcyone kūrėjai didelį dėmesį skyrė saugumui ir atsisakė tradicinių pirotechninių užtaisų raketos gelbėjimo sistemoje. Vietoj jų pasirinkti mechaniniai ir terminiai sprendimai, mažinantys riziką dėl užsidegimo, netikslaus suveikimo ar transportavimo apribojimų.

    Aukščiausiame skrydžio taške V-Band mechanizmas išleidžia stabdomąjį parašiutą, o maždaug 400 metrų aukštyje servomechanizmai aktyvuoja pagrindinį parašiutą. Toks dvigubas parašiutų išskleidimas padeda ir stabilizuoti kritimą, ir apsaugoti korpusą nuo pažeidimų nusileidžiant.

    Skrydžio valdymą prižiūri autorių kurtas borto kompiuteris, sudarytas iš keturių spausdintinių plokščių, o programinė logika paremta būsenų mašina. Toks sprendimas aviacijoje ir raketinėje technikoje vertinamas dėl aiškiai apibrėžtų režimų ir lengviau prognozuojamo elgesio kritinėse situacijose.

    Apogėjus nustatomas dviem nepriklausomais altimetrais ir papildomai tikslinamas pagal greičio duomenis iš Pitoto vamzdelio. Už stabilizaciją riedėjimo ašyje atsakinga komandos sukurta orientacijos valdymo sistema ACS, kuri aktyviai mažina kampinį greitį iki nulio.

    Sistema naudoja keturis galingus servovariklius, sujungtus su plieninėmis valdymo plokštelėmis, leidžiančiomis koreguoti raketos elgesį skrydžio metu. Korpusas pagamintas iš po ankstesnių bandymų patobulintų, lengvesnių ir standesnių kompozitų, kuriuose derinami sintetiniai pluoštai ir epoksidinė derva.

    Raketos viduje numatyta vieta moksliniam kroviniui – CubeSat 3U formato moduliui, kuris skrydžio metu atliks du eksperimentus. Tokie moduliai universitetuose dažnai naudojami kaip standartizuota platforma bandymams, nes leidžia tiksliai apibrėžti masę, matmenis ir integravimo reikalavimus.

    R8 Alcyone išsiskiria ir vizualiniu identitetu: pavadinimas siejamas su Plejadžių žvaigždynu ir mitu apie Alkionę. Už išvaizdos koncepciją, lipduotės dizainą ir raketos logotipą atsakingas dailės akademijos studentas Iwo Szenk, parodantis, kad kosmoso projektuose vietos yra ir inžinerijai, ir dizainui.

  • Maskva keičia S-400 taktiką: dalis paleidėjų pritaikyti smūgiams į Ukrainos taikinius ant žemės

    Rusija dalį priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 paleidėjų pritaikė smūgiams į antžeminius taikinius Ukrainoje, remdamasi Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis pranešė Ukrainos žiniasklaida. Pasak Ukrainos pusės, toks sprendimas gali reikšti bandymą išplėsti turimų priemonių panaudojimą, kai sparčiai eikvojami įvairių tipų raketų atsargos.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad antžeminiams smūgiams parengta 17 S-400 paleidėjų. Taip pat nurodoma, jog šiai užduočiai sudarytos penkios specialios raketinės grupės, dislokuotos Briansko ir Rostovo srityse, iš kur teoriškai patogiau vykdyti atakas prieš Ukrainos teritoriją.

    Smūgiams, kaip skelbiama, naudojamos RM-48U raketos su maždaug 180–200 kilogramų kovine galvute. Ukrainos vertinimu, šie sviediniai skrenda balistine trajektorija ir pasižymi didele greičio atkarpa, todėl juos perimti sudėtingiau nei kai kurias kitas oro atakos priemones.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad nuo metų pradžios tokių raketų panaudojimas didėjo: iki birželio vidutiniškai fiksuota apie 15 paleidimų per mėnesį, o nuo liepos 1 iki 20 dienos jų esą buvo 46. Toks šuolis, jei skaičiai pasitvirtintų, rodytų intensyvesnį S-400 pritaikymą ne įprastai oro gynybai, o smūgiams į žemės taikinius.

    Taip pat skelbiama, kad RM-48U atsargos gali siekti apie 400 vienetų, o metiniai gamybos pajėgumai vertinami maždaug 480 raketų. Nepriklausomo patvirtinimo šiems skaičiams dažnai trūksta, tačiau tendencija atitinka platesnį karo kontekstą, kai abi pusės ieško būdų didinti nuotolinių smūgių intensyvumą ir apeiti oro gynybos barjerus.

    Kodėl tai svarbu oro gynybai

    S-400 Triumf pirmiausia sukurtas kaip ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir kitas oro grėsmes. Kai tokia sistema vis dažniau naudojama antžeminiams smūgiams, tai gali reikšti kompromisą tarp dviejų užduočių: ginti objektus Rusijos teritorijoje ir didinti spaudimą Ukrainos infrastruktūrai.

    Ukrainai tai kelia papildomą iššūkį dėl skrydžio profilio ir greičio, o sąjungininkams – dėl poreikio tiksliau įvertinti grėsmių spektrą planuojant oro gynybos priemonių paskirstymą. Kartu tai yra signalas, kad Rusija gali mėginti praplėsti naudojamų raketų „įrankių dėžę“ ir mažinti priklausomybę nuo kitų smūgiams skirtų sistemų.

    Ką žinome apie S-400 raidą

    S-400 yra vienas pagrindinių Rusijos tolimojo nuotolio oro gynybos elementų, o jo deklaruojami parametrai priklauso nuo naudojamų raketų tipo. Rusija taip pat skelbė apie naujesnės kartos S-500 sistemą, kuri, kaip teigiama, turėtų turėti platesnes galimybes, įskaitant dalį užduočių prieš itin aukštai skrendančius taikinius.

    Vis dėlto konkrečios modernizacijų apimtys, realūs paleidėjų skaičiai ir raketų atsargos karo metu išlieka jautri informacija, dažnai pateikiama su informacinio karo prieskoniu. Dėl to ekspertai paprastai vertina ne vien pavienius pareiškimus, o ilgalaikes panaudojimo tendencijas ir jų atitikimą fiksuojamiems smūgiams vietoje.