CP v2

Tag: Raketos

  • Nuotrauka iš Irano išdavė paslaptį: ši antena gali padėti raketoms prasimušti pro gynybą

    Nuotrauka iš Irano išdavė paslaptį: ši antena gali padėti raketoms prasimušti pro gynybą

    Vienas Irane padarytas raketos nuolaužų kadras paskatino ekspertus kalbėti apie technologiją, galinčią padidinti šalies raketų tikslumą ir atsparumą trikdymui. Įtariama, kad nuotraukoje matyti vadinamoji CRPA tipo antena, naudojama palydovinei navigacijai apsaugoti nuo trukdžių.

    Specialistų vertinimu, nuolaužose įžiūrimas keturių elementų antenos modulis, būdingas kontroliuojamo priėmimo diagramos antenoms. Tokie sprendimai paprastai siejami su bandymais sumažinti palydovinio signalo slopinimo ar suklastojimo poveikį, kai taikiniai dengiami elektroninės kovos priemonėmis.

    CRPA antenos veikimo principas remiasi signalo priėmimo krypties valdymu realiu laiku, kad būtų sustiprinti naudingi palydoviniai signalai ir nuslopinti trukdžiai iš kitų krypčių. Tai nereiškia visiško nepažeidžiamumo, tačiau gali prailginti laiką, kurio reikia raketai nukreipti nuo kurso, ir padidinti tikimybę pasiekti tikslą.

    Keturių elementų CRPA sprendimai paprastai leidžia vienu metu „kovoti“ su keliais trukdžių šaltiniais, todėl tokia įranga laikoma reikšmingu patobulinimu, jei raketa vadovaujasi palydovine navigacija. Elektroninės kovos aplinkoje net dalinis atsparumo padidėjimas gali turėti praktinę reikšmę, ypač kai siekiama pataikyti į konkrečius infrastruktūros objektus.

    Kol kas nėra patikimai patvirtinta, iš kur Iranas galėjo gauti tokią technologiją ir ar ji sukurta šalies viduje. Gynybos analitikai neatmeta ir technologijų perdavimo scenarijų, atsižvelgdami į Irano karinį bendradarbiavimą su kai kuriomis valstybėmis, tačiau vien nuotraukos nepakanka galutinėms išvadoms.

    Pastaraisiais metais palydovinės navigacijos trikdymas tapo viena svarbiausių elektroninės kovos krypčių, o atsparumo didinimas yra ryški tendencija tiek puolamosiose, tiek gynybinėse sistemose. Jei įtarimai dėl CRPA antenos pasitvirtintų, tai reikštų, kad Iranas ieško būdų sumažinti oro gynybos ir elektroninės kovos priemonių poveikį, didindamas raketų efektyvumą regione.

  • Lenkai sukūrė raketą ir sužibėjo Čekijoje: įvertino net be skrydžio, prizas už ataskaitą

    Lenkai sukūrė raketą ir sužibėjo Čekijoje: įvertino net be skrydžio, prizas už ataskaitą

    Čekijoje surengtame konkurse Czech Rocket Challenge sėkmę pasiekė studentų komandos iš Lenkijos. Renginys, kurį organizuoja Czech Rocket Society kartu su Europos kosmoso agentūra, skatina jaunimą patiems projektuoti, konstruoti, bandyti ir leisti raketas.

    Studentų kategorijoje dalyvavo komandos iš Krokuvos AGH mokslo ir technologijų universiteto bei Vroclavo technologijos universiteto. Finale Moravská Třebová aerodrome buvo vertinamas ne tik misijos rezultatas, bet ir raketos konstrukcija bei techninės dokumentacijos kokybė.

    Vroclavo technologijos universiteto studentų mokslo būrelis „PWr in Space“ pranešė, kad su projektu „Škoda Paliva“ pelnė apdovanojimą „Best Report“. Komanda pabrėžė, jog raketa buvo kuriama kelis mėnesius, o darbus pasidalijo pagal sritis nuo elektronikos iki aerodinamikos.

    Studentai teigė, kad didžioji dalis sprendimų buvo sukurta savarankiškai: lengva, bet tvirta laikomoji struktūra, grąžinimo sistema ir pažangi borto elektronika. Tarp įrangos buvo borto kompiuteris, GPS ryšys telemetrijai ir saugos modulis Remove Before Flight, skirtas atjungti maitinimą iki starto.

    Privaloma konkurso dalis buvo ir mokslinis eksperimentas. Komanda pasirinko tyrimą „Clock Drift Under Flight Stress“, kuriuo siekė patikrinti, kaip vibracijos, perkrovos ir temperatūros pokyčiai skrydžio metu veikia borto laikrodžių tikslumą ir vadinamąjį laikrodžio dreifą.

    Vis dėlto finale raketa taip ir nepakilo: starto aikštelėje aptikus grąžinimo sistemos gedimą, rizikos laiku pašalinti nepavyko. Teisėjai, įvertinę įdėtą darbą ir parengtą medžiagą, skyrė apdovanojimą už geriausiai parengtą techninę ataskaitą.

    „Iš 18 komandų būtent mūsų ekipai skirtas prestižinis „Best Report“ apdovanojimas už geriausiai parengtą techninę dokumentaciją“, – sakė „PWr in Space“ atstovai.

    Jų teigimu, galutinėje ataskaitoje detaliai aprašyti konstrukciniai sprendimai, aerodinamikos skaičiavimai, grąžinimo sistemos ir elektronikos architektūra, atliktos simuliacijos bei 6 standartizuoti tvirtumo ir funkcionalumo bandymai, įvykdyti dar iki varžybų.

    Tokio tipo konkursai Europos regione vertinami kaip praktinis tramplinas į sparčiai augantį kosmoso sektorių, kuriame didėja mažųjų palydovų, suborbitinių technologijų ir inžinerinių kompetencijų paklausa. Organizatoriai pabrėžia, kad aukštos kokybės dokumentacija realiose misijose yra ne mažiau svarbi nei pats skrydis, nes leidžia atkartoti sprendimus, valdyti rizikas ir mokytis iš bandymų.

  • „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ pristatė naują perėmėją PAC-3 ACE, skirtą sistemai „Patriot“. Bendrovė pabrėžia, kad tai turėtų būti gerokai pigesnė alternatyva daliai užduočių, kurias dabar atlieka brangesnės PAC-3 MSE raketos.

    PAC-3 ACE kuriama kaip papildymas esamam „Patriot“ arsenalui ir orientuota į sparčiai augantį oro gynybos poreikį Europoje. Šį poreikį smarkiai padidino karas Ukrainoje, kai oro gynybos sistemos tapo kritiškai svarbios saugant miestus ir infrastruktūrą nuo raketų bei bepiločių atakų.

    Pasak „Lockheed Martin“, naujo perėmėjo vieneto kaina turėtų būti mažesnė nei pusė PAC-3 MSE raketos kainos. Viešai įvardijama PAC-3 MSE kaina siejama su maždaug 3 700 000 eurų už vienetą lygiu, tad PAC-3 ACE siekiama priartinti prie maždaug 1 400 000–1 800 000 eurų už raketą.

    PAC-3 ACE turėtų būti pritaikyta kovai su įvairiomis oro grėsmėmis, įskaitant lėktuvus, dronus, sparnuotąsias raketas ir trumpo bei labai trumpo nuotolio balistines raketas. Idėja paprasta: pigesniu perėmėju naikinti mažiau sudėtingus taikinius, o brangesnes PAC-3 MSE raketas rezervuoti sudėtingesnėms grėsmėms.

    Suderinamumas su „Patriot“ ir IBCS

    Gamintojas teigia, kad PAC-3 ACE naudos tą pačią patikrintą ugnies valdymo architektūrą, kaip ir dabartiniai sprendimai, todėl turėtų būti suderinama su „Patriot“ baterijomis. Taip pat pabrėžiamas suderinamumas su JAV kariuomenės diegiamu integruotu mūšio valdymo tinklu IBCS, kuris skirtas sujungti skirtingus jutiklius ir ginkluotę į vieną bendrą sistemą.

    Toks suderinamumas reikštų praktišką naudą šalims, kurios jau eksploatuoja „Patriot“: mažiau papildomų mokymų, paprastesnė logistika ir greitesnis naujos amunicijos įvedimas. Gynybos planuotojams tai svarbu, nes oro gynybos raketų atsargų atnaujinimas neretai atsiremia ne tik į kainą, bet ir į gamybos tempą.

    Kada gali prasidėti gamyba

    „Lockheed Martin“ akcentuoja, kad sprendimas kuriamas remiantis jau esamomis technologijomis ir programine įranga, todėl kūrimo ciklas turėtų būti trumpesnis. Pagal bendrovės įvardijamą planą, pradinė serijinė gamyba galėtų startuoti maždaug per 36 mėnesius.

    Bendrovė taip pat signalizuoja apie ketinimus bendradarbiauti su pramonės partneriais JAV ir Europoje. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją stiprinti tiekimo grandinių atsparumą, didinti gamybos pajėgumus ir užsitikrinti, kad kritinės amunicijos tiekimas nebūtų stabdomas dėl ribotų komponentų ar gamyklų apkrovimo.

    „Amerikos ir sąjungininkų kariai turi gauti sprendimą, kuris būtų patikrintas mūšyje ir pagrįstas biudžeto prasme. PAC-3 ACE būtent tai ir siūlo, remdamasi išskirtiniais PAC-3 MSE pasiekimais“, – sakė „Lockheed Martin“ padalinio Missiles and Fire Control vadovas Timas Cahillas.

    Kodėl tai aktualu Europai

    „Patriot“ pastaraisiais metais tapo viena paklausiausių oro gynybos sistemų pasaulyje, o jos perėmėjų poreikis didėja dėl intensyvaus naudojimo ir būtinybės kaupti rezervus. Be to, augant dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmei, vis daugiau dėmesio skiriama ekonominiam efektyvumui, kad brangūs perėmėjai nebūtų naudojami ten, kur pakanka pigesnio sprendimo.

    Jei PAC-3 ACE pasieks deklaruojamą kainos ir galimybių balansą, tai galėtų tapti svarbiu įrankiu Europos šalims planuojant ilgesnio laikotarpio oro gynybos atsargas. Galutinis efektas priklausys nuo bandymų rezultatų, gamybos masto ir to, kaip greitai naujos raketos galėtų papildyti jau veikiančias „Patriot“ baterijas.

  • Naujas JAV ginklas Ukrainoje: MAAWLR iš vaizdo įrašo gali šluoti rusų dronų spiečius

    Naujas JAV ginklas Ukrainoje: MAAWLR iš vaizdo įrašo gali šluoti rusų dronų spiečius

    Socialiniuose tinkluose pasirodęs vaizdo įrašas, nufilmuotas iš atakuojančio rusų drono perspektyvos, pirmą kartą leidžia identifikuoti Ukrainoje naudojamą JAV sukurtą trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą MAAWLR. Kadruose matomas mobilus automobilis su bokšteliu ir raketų paleidimo įranga, kurios požymiai sutampa su „Sierra Nevada Corp“ pristatytu sprendimu.

    MAAWLR pavadinimas reiškia Mobile Anti-Air Weapons Launcher – Reconfigurable, o jo esmė yra modulinė, greitai perkonfigūruojama platforma, skirta kovai su masiniais ir palyginti pigiais taikiniais. Tokios sistemos aktualumas Ukrainoje ypač išaugo dėl nuolatinių rusų dronų atakų, kai svarbus tampa ne tik efektyvumas, bet ir perėmimo kaina bei šaudmenų prieinamumas.

    Sistema sukurta remiantis kitu „Sierra Nevada Corp“ projektu BRAWLR, tik MAAWLR yra labiau mobilus variantas, pritaikytas montuoti ant lengvesnės transporto priemonės. Vaizdo įraše matomas sprendimas atitinka idėją greitai perkelti oro gynybą ten, kur jos labiausiai reikia, ypač ginant logistinius mazgus ar fronto užnugarį.

    Remiantis viešai pristatytais techniniais sprendimais, MAAWLR naudoja du RPS-82 radarus, veikiančius X diapazone, bei MX-15 optoelektroninį ir infraraudonųjų spindulių stebėjimo įrenginį. Toks jutiklių derinys leidžia aptikti ir sekti mažus, žemai skrendančius taikinius, įskaitant dronus, o tai yra viena sudėtingiausių šiuolaikinės oro gynybos užduočių.

    Didžiausias MAAWLR pranašumas yra integracija su skirtingų tipų priešlėktuvine amunicija, įskaitant AIM-9, AIM-120, AIM-132, APKWS II ir IRIS-T, o teoriniame scenarijuje minimos ir kitų standartų raketos. Priklausomai nuo naudojamų ginklų, nurodomas apytikris veikimo nuotolis siekia apie 6–15 kilometrų, o taikinių spektras apima dronus, sraigtasparnius ir žemai skrendančius orlaivius.

    „Sierra Nevada Corp“ anksčiau skelbė, kad nuo 2023 metų BRAWLR tipo sistemos iš viso numušė apie 400 oro taikinių, nors konkrečių naudotojų bendrovė neįvardijo. Taip pat buvo minėta 20 sistemų tiekimo partija ir dar 10 vienetų siunta tolesniam diegimui, todėl MAAWLR pasirodymas Ukrainoje sustiprina prielaidas, kad JAV gamintojų sprendimai čia naudojami ir realiomis kovos sąlygomis tikrinami dėl atsparumo, greičio ir patikimumo.

    Ukrainai tai gali reikšti dar vieną pastangų kryptį užlopyti taktinės oro gynybos spragas, kai fronto linijoje ir miestuose vienu metu reikia atremti tiek žvalgybinius, tiek smogiamuosius dronus. Augant atakų mastui, vis dažniau akcentuojama mišri gynyba, kurioje derinami radarai, optiniai jutikliai, raketinės sistemos ir kitos priemonės, kad būtų galima efektyviau reaguoti į spiečių taktiką.

  • Trumpas svarsto stabdyti „Tomahawk“ Vokietijoje: Berlynas žvalgosi raketų iš Ukrainos ir Izraelio

    Trumpas svarsto stabdyti „Tomahawk“ Vokietijoje: Berlynas žvalgosi raketų iš Ukrainos ir Izraelio

    Vokietijos vyriausybė svarsto, kaip greičiau sustiprinti tolimojo nuotolio smūgio pajėgumus, ir žvalgosi į alternatyvius raketų tiekėjus Ukrainoje bei Izraelyje. Tokios paieškos suaktyvėjo po signalų, kad JAV gali persvarstyti planus dėl tolimojo nuotolio ginklų dislokavimo Vokietijoje.

    Pagal aptariamus scenarijus Berlynas paraleliai vertina kelis kelius: nuo amerikietiškų sistemų įsigijimo iki pigesnių, greičiau pagaminamų sprendimų iš mažesnių gamintojų. Oficialiai tai nereiškia, kad sprendimas jau priimtas, tačiau rodo siekį turėti daugiau pasirinkimų, jei politinė situacija Vašingtone keistųsi.

    Vienas svarstomų variantų siejamas su JAV sausumos paleidimo sistema „Typhon“ ir sparnuotosiomis raketomis „Tomahawk“. Tokiu atveju operacinis pasirengimas būtų siejamas su dešimtmečio pabaiga, nes reikia ir techninės integracijos, ir personalo parengimo, ir logistikos grandinės.

    Kitas kelias būtų greitesnis, orientuotas į palyginti nebrangias sparnuotąsias raketas, kurias galėtų tiekti Ukrainos ar Izraelio gynybos pramonės įmonės. Tokia logika atitinka platesnę Europos tendenciją plėsti tiekėjų ratą ir didinti gamybos apimtis, kad atsargos būtų papildomos sparčiau nei iki šiol.

    Ilgesnio laikotarpio planuose minimi ir europiniai, daug metų trunkantys projektai, kurie galėtų duoti rezultatą tik po 2030 metų. Gynybos planuotojų požiūriu tai svarbu, nes tolimojo nuotolio pajėgumai reikalauja ne vien pirkimo, bet ir nuolatinio tiekimo, modernizacijos bei amunicijos atsargų.

    Diskusijas sustiprino ir JAV vidaus politikos faktorius: svarstoma, kad prezidentas Donaldas Trumpas galėtų atsisakyti ankstesnių įsipareigojimų dėl tolimojo nuotolio ginklų dislokavimo Vokietijoje. Ankstesni planai numatė, kad dislokavimas galėtų prasidėti 2026 metais, o paketą sudarytų „Tomahawk“, SM-6 ir vėliau kuriamos hipergarsinės sistemos.

    Papildomas spaudimas kyla dėl realių JAV atsargų ir gamybos tempo: intensyvūs konfliktai ir didelis šaudmenų poreikis trumpina sandėlius, o naujos gamybos apimtys ribotos. Dėl to Europos valstybės vis dažniau vertina ne tik ginklo technines savybes, bet ir tai, ar tiekėjas pajėgus užtikrinti stabilų pristatymą krizinėmis sąlygomis.

    Vokietijai tai tampa platesnio saugumo politikos persitvarkymo dalimi, kai prioritetu laikomas greitis, atsargų kaupimas ir pramonės pajėgumų didinimas Europoje. Galutiniai sprendimai priklausys nuo politinių derybų su sąjungininkais, biudžetinių galimybių ir to, kaip greitai pramonė gali pasiūlyti realiai prieinamus sprendimus.

  • NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO sąjungininkai ir Europos Sąjungos valstybės pastarosiomis dienomis paskelbė apie naują, didelės apimties paramos paketą Ukrainai. Jis apima ne tik ginkluotės tiekimą, bet ir bendrus gamybos projektus Europoje bei Ukrainoje, kad pagalba taptų pastovesnė ir lengviau didinama.

    Ši kryptis dera su platesnėmis Vakarų pastangomis pereiti nuo vienkartinių siuntų prie ilgalaikio gynybos pramonės įdirbio. Praktikoje tai reiškia investicijas į raketų, bepiločių sistemų ir kitos technikos gamybą, taip pat į finansinius mechanizmus, leidžiančius greičiau užsakyti reikalingą ginkluotę.

    Raketos, dronai ir robotika

    Vienas ryškesnių pranešimų – Europos raketų gamintojos „MBDA“ susitarimas su Ukrainos konstravimo biuru „Luch“ dėl atnaujintos sparnuotosios raketos „Neptune“ versijos. Skelbiama, kad europietiškos svarbiausios posistemės būtų integruojamos Ukrainoje, taip stiprinant šalies tolimosios ugnies galimybes.

    Kitas pavyzdys – Ispanijos gynybos sektoriaus sprendimai, susiję su tikslesniu šaudymu sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis. Pabrėžiama, kad Ukrainai perduodami sprendimai orientuoti į efektyvesnį esamos amunicijos panaudojimą, kai ryšio ir navigacijos signalai yra trikdomi.

    Tuo metu Vokietijoje stiprinama partnerystė dėl antžeminių robotinių platformų. Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojas „Tencore“ paskelbė apie bendrą įmonę, kuri turėtų didinti antžeminių robotų gamybą, o tai ypač svarbu logistikai, sužeistųjų evakuacijai ir paramai fronto padaliniams.

    Šimtai milijonų eurų ir nauji finansavimo keliai

    Nyderlandai paskelbė apie papildomas lėšas Ukrainai, dalį jų nukreipiant į dronų kūrimą ir gamybą. Taip pat akcentuojama, kad auga bendrų pirkimų ir finansavimo schemų vaidmuo, kai partneriai ne tik perduoda turimą techniką, bet ir apmoka naujų pajėgumų sukūrimą.

    Norvegija pranešė apie paramą, skirtą amunicijai ir aviacijos pajėgumams, įskaitant su F-16 susijusias reikmes. Tokia pagalba tampa svarbi ne vien kaip vienkartinis įnašas, bet ir kaip ilgalaikio Ukrainos kariuomenės išlaikymo bei modernizavimo dalis.

    Prie finansinių mechanizmų jungiasi ir daugiau šalių, taip plečiant šalių ratą, galintį prisidėti prie ginkluotės įsigijimų. Ukrainos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad dalis tolimosios amunicijos ir oro gynybos priemonių reikalinga kuo greičiau, nes tai tiesiogiai lemia miestų ir infrastruktūros apsaugą.

    Kodėl tai keičia karo logiką

    Gynybos ekspertai pažymi, kad ši paramos banga rodo pokytį: Vakarai siekia ne tik užkamšyti spragas fronte, bet ir kurti tvarų tiekimo stuburą. Tai padeda Ukrainai planuoti operacijas ilgesniam laikui, o Europos gynybos pramonei – greičiau plėsti gamybą ir mažinti priklausomybę nuo sandėlių likučių.

    Tokia strategija taip pat siunčia signalą Rusijai, kad parama neapsiribos atskirais paketais, o pereina į sisteminį režimą. Ilgainiui tai gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių Ukrainos atsparumą ir Europos saugumo architektūros stiprinimą.

  • Ukraina pristatė DART: raketa iš stratosferos balionų apsunkina Rusijos gynybą

    Ukraina pristatė DART: raketa iš stratosferos balionų apsunkina Rusijos gynybą

    Ukraina pristatė naują ginkluotės koncepciją, kuri gali pakeisti smūgių giliai priešo teritorijoje logiką. Kalbama apie DART – raketinę sistemą, kuri kuriama taip, kad būtų paleidžiama iš stratosferinių balionų ir būtų mažiau pažeidžiama elektroninės kovos poveikiui.

    Sprendimas atrodo netikėtas, nes balionai dažnai siejami su senesnėmis žvalgybos formomis, tačiau šiuolaikinėje kovoje jie įgauna naują prasmę. Dideliame aukštyje veikianti platforma gali padėti apeiti dalį radijo trikdžių, sumažinti priklausomybę nuo įprastų navigacijos signalų ir sudaryti sudėtingesnes perėmimo sąlygas.

    Kaip veikia DART idėja

    Pagal projekto aprašą raketa į numatytą paleidimo tašką pakeliama balionu į maždaug 12–18 kilometrų aukštį. Iš ten prasideda skrydžio fazė, o pati raketa, priklausomai nuo konfigūracijos, yra apie 1,84 metro ilgio ir sveria maždaug 13 kilogramų.

    Nurodoma, kad kovinės galvutės masė gali siekti maždaug nuo 3,5 iki 10 kilogramų. Toks svorio intervalas rodo, kad sistema gali būti pritaikoma skirtingiems taikiniams, nuo lengvesnių objektų iki labiau apsaugotos infrastruktūros, nors realus efektyvumas priklausys nuo pasirinktos komplektacijos.

    Akcentas – atsparumas trikdymui

    Esminis DART sumanymo elementas – valdymo principas, skirtas sumažinti pažeidžiamumą elektroninėje kovoje. Teigiama, kad pradinėje skrydžio dalyje naudojama navigacija stabilizacijai ir įvedimui į trajektoriją, o vėliau, pasiekus maždaug 6 kilometrų aukštį, ši sistema išjungiama.

    Tokia schema gali būti svarbi ten, kur priešininkas aktyviai trikdo ryšį, navigaciją ar bando perimti valdymo kanalus. Išjungus dalį borto sistemų ir tęsiant skrydį pagal iš anksto nustatytą trajektoriją, sumažėja elektroninio poveikio taškų, nors kartu auga reikalavimai itin tiksliam planavimui ir paleidimo parametrams.

    Projekte minimi ir specialūs servomechanizmai, skirti stabilumui paleidimo bei ankstyvo skrydžio metu. Tai aktualu, nes balioninė platforma yra jautri vėjo sąlygoms, o pats paleidimas dideliame aukštyje reikalauja patikimos mechanikos, kad raketa startuotų numatytu režimu.

    Kodėl balionai grįžta į karą

    Pastaraisiais metais balionai ir aerostatai vis dažniau minimi kaip pigesnės, sunkiau pastebimos ar specifinėms užduotims tinkamos platformos. Jie gali būti naudojami žvalgybai, ryšio retransliacijai ar net krovinių pristatymui, o kai kuriais atvejais ir kaip paleidimo taškai tam tikroms priemonėms.

    Ukrainos atveju ši kryptis susijusi su siekiu rasti sprendimų, veikiančių intensyvaus radijo trikdymo sąlygomis. DART vystomas Ukrainos Center of Innovative Technologies Program, o projektas, kaip skelbiama, ruošiamas oficialiai kodyfikacijai Ukrainos gynybos sektoriuje.

    Kūrėjai taip pat signalizuoja apie platesnius planus, įskaitant balistinių variantų ir žemė–oras sprendimų vystymą. Jei tokios koncepcijos pasiteisintų, jos galėtų papildyti Ukrainos priemonių spektrą ten, kur tradicinės sistemos tampa brangesnės, pažeidžiamesnės arba lengviau prognozuojamos.

  • Lenkų studentai JAV paleido istorinę raketą: skystas kuras, 4,58 m ir įspūdinga technologija

    Lenkų studentai JAV paleido istorinę raketą: skystas kuras, 4,58 m ir įspūdinga technologija

    Vroclavo technologijos universiteto studentų komanda PWr in Space pasiekė tai, ko iki šiol nebuvo pavykę padaryti jokiai Lenkijos akademinei grupei. Jų sukurta skystu kuru varoma raketa „R7 Together“ startavo tarptautinėse varžybose JAV ir tapo pirmąja tokio tipo lenkų studentų konstrukcija, pakilusia tarptautiniame renginyje.

    Skrydis įvyko gegužės 30 dieną 21.45 valandos Lietuvos laiku per tarptautines FAR-OUT 2026 varžybas Jungtinėse Valstijose. Komandos teigimu, tai buvo pirmasis lenkų studentų skysto kuro raketos startas tokio masto tarptautinėse raketinėse varžybose.

    Kaip sukurta „R7 Together“

    Raketa gimė kaip programos PoliWRocket dalis, kurioje studentai patys projektuoja ir konstruoja eksperimentines zondavimo raketas. „R7 Together“ yra pirmasis PWr in Space projektas, kuriame pasirinktas skysto kuro sprendimas, reikalaujantis itin tikslaus tiekimo, slėgio ir saugos valdymo.

    Raketos širdis – variklis „Nova“. Kaip kuras naudojamas etanolis, o oksidatoriui pasirinktas diazoto monoksidas; papildomai naudojamas azotas slėgio palaikymui sistemoje.

    Parametrai ir svarbiausios inovacijos

    „R7 Together“ yra 4,58 metro ilgio, sveria daugiau nei 57 kilogramus ir gali pasiekti iki 258 metrų per sekundę greitį. Maksimali variklio trauka siekia 3 600 niutonų, tačiau komanda pabrėžia, kad šį projektą išskiria ne vien skaičiai.

    Studentai įdiegė aktyvią skrydžio trajektorijos valdymo sistemą, taip pat kompaktišką atgavimo sistemą be pirotechnikos. Be to, suprojektuotas mechanizmas, užtikrinantis raketos paleidimą iš leidimo įrenginio tiksliai suplanuotu momentu.

    Komanda, patirtis ir tarptautinis kontekstas

    PWr in Space veikia nuo 2017 metų ir vienija apie 115 skirtingų fakultetų studentų. Nors organizacija formaliai siejama su Mechanikos fakultetu, jos projektai yra tarpdisciplininiai, apimantys mechaniką, elektroniką, programavimą ir sistemų inžineriją.

    Per veiklos laikotarpį komanda sukonstravo devynias pagrindines raketas ir atliko 18 sėkmingų skrydžių. Studentai reguliariai varžosi tarptautinėse raketinėse varžybose JAV ir Portugalijoje, kur lyginasi su komandomis iš įvairių šalių.

    „R7 Together“ dėmesio sulaukė ir dėl vizualinės idėjos: raketos apipavidalinimas kurtas kartu su vaikais, kuriuos globoja fondas Akademia Przyszłości. Konstrukcija tarptautinėje arenoje pasirodė ir anksčiau: 2025 metais European Rocketry Challenge varžybose ji užėmė trečiąją vietą „Payload“ kategorijoje.

    „Tai yra milžiniškas žingsnis mums ir visai studentų raketininkystei, nes skysto kuro technologijos reikalauja visai kito lygio pasirengimo“, – sakė komandos atstovai.

  • „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) suteikė „Blue Origin“ leidimą atnaujinti galingos raketos „New Glenn“ skrydžius po to, kai ankstesnė misija baigėsi nesėkme ir buvo pradėtas oficialus tyrimas. Bendrovė, kurią įkūrė Jeffas Bezosas, pateikė FAA techninę dokumentaciją apie incidento priežastis ir siūlomus taisomuosius veiksmus.

    „New Glenn“ buvo laikinai „pririšta prie žemės“ po misijos NG-3, kai nepavyko pasiekti planuotos orbitos ir tinkamai įvykdyti užduoties. Tokiais atvejais FAA paprastai reikalauja įrodyti, kad nustatyta gedimo šakninė priežastis, o rizika kito skrydžio metu sumažinta iki priimtino lygio.

    „Blue Origin“ tyrimo metu nustatė, kad vienas antros pakopos variklis BE-3U nesukūrė pakankamos traukos, kad būtų pasiekta tikslinė orbita. Bendrovės išvadose nurodyta, jog problemą sukėlė kriogeninis nuotėkis, kuris užšaldė hidraulinę liniją ir lėmė traukos anomaliją variklio darbo metu.

    „Nustatėme techninę priežastį ir įgyvendinome korekcinius veiksmus, kad analogiška situacija nepasikartotų“, – sakė „Blue Origin“ atstovas.

    Po pateiktų paaiškinimų ir numatytų patobulinimų FAA leido ruoštis kitam „New Glenn“ skrydžiui. Artimiausia planuojama misija įvardijama kaip NG-4, o konkretūs jos tikslai ir krovinys kol kas viešai neatskleidžiami.

    „Blue Origin“ „New Glenn“ projektą laiko esminiu siekiant konkuruoti komercinių kosminių skrydžių rinkoje, kurioje šiuo metu dominuoja „SpaceX“. Didelės keliamosios galios raketos yra paklausios tiek palydovų operatoriams, tiek vyriausybinėms programoms, o patikimumas ir skrydžių dažnis tampa vienais svarbiausių kriterijų.

    „New Glenn“ yra 98 metrų aukščio raketa, kuri, bendrovės duomenimis, į žemąją Žemės orbitą gali iškelti apie 45 tonas krovinio. Iki šiol raketa buvo paleista tris kartus, o per vieną iš ankstesnių misijų pavyko susigrąžinti pirmąją pakopą, kas privačioms kosmoso bendrovėms yra itin svarbu mažinant vieno starto kainą ir didinant skrydžių tempą.

  • Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Ukraina, taupydama ribotas oro gynybos raketų atsargas, vis daugiau remiasi vietoje sukurta elektroninės kovos sistema „Lima“, kuri gali sutrikdyti ir nukreipti Rusijos dronus bei raketas. Vietoj numušimo ore ši sistema veikia kitaip: ji silpnina arba apgauna ginkluotės navigaciją, todėl smūgiai dažniau prasilenkia su numatytais taikiniais.

    „Lima“ principas paremtas trukdymu ir vadinamuoju spoofing, kai palydovinės navigacijos signalams sukuriamas klaidinantis fonas. Tada atskrendantis ginklas, pasikliaujantis palydovine navigacija, gali gauti neteisingą informaciją apie savo padėtį ir pataikyti ne ten, kur planuota.

    Sistemą sukūrė Ukrainos gynybos technologijų startuolis „Cascade Systems“. Kūrėjų teigimu, „Lima“ generuoja stiprius trukdžių laukus, kurie slopina palydovinę navigaciją, o tam tikrais atvejais gali „pakeisti“ koordinates keliais kilometrais, priversdami ginklus kristi atvirose vietose, o ne miestuose ar infrastruktūros objektuose.

    Jei palydoviniai signalai užblokuojami, kai kurie ilgo nuotolio ginklai gali tęsti skrydį pasitelkdami inercinę navigaciją, tačiau tikslumas tuomet prastėja didėjant atstumui. Ukrainos pareigūnai aiškina, kad kuo didesnė paklaida, tuo mažesnė tikimybė pataikyti į kritinį taikinį, ypač kai smūgiai planuojami pagal tikslias koordinates.

    „Kai „Lima“ įjungta, mes didiname raketų nukrypimą. Ne tik slopiname navigaciją, bet ir pakeičiame koordinates keliais kilometrais, kad jos kristų laukuose, o ne pasiektų taikinius“, – sakė vienas „Lima“ kūrėjų ir Ukrainos elektroninės kovos padalinio vadas, pristatytas šaukiniu Alchemikas.

    Vienas argumentų, kodėl „Lima“ tampa svarbia oro gynybos dalimi, yra mastas ir kaina. Įrenginys gali dengti dideles teritorijas ir papildyti kinetinę oro gynybą, kuri naikina taikinius raketomis. „Cascade Systems“ nurodo, kad vienas „Lima“ vienetas, priklausomai nuo versijos, kainuoja iki maždaug 58 000 eurų, o didesnio miesto apsaugai gali prireikti 30–100 vienetų, tai yra apie 5 000 000 eurų.

    Ukrainos kariuomenė „Lima“ pradėjo naudoti 2024 metų liepą, o vėliau panaudojimas išplėstas ir civilinės infrastruktūros gynybai. Gamintojo teigimu, per pastaruosius 18 mėnesių sistemos prisidėjo prie tūkstančių „Shahed“ tipo dronų trikdymo ir dešimčių sparnuotųjų bei balistinių raketų nukreipimo.

    Vis dėlto elektroninė kova nėra stebuklingas skydas. Net ir suklaidinta raketa ar dronas kažkur nukrenta, todėl visiškos žalos rizikos tai nepanaikina. Kinetinė oro gynyba dažniau sunaikina taikinį ore, o į žemę krentantys fragmentai paprastai padaro mažiau žalos nei beveik nepažeistas, tik nukreiptas ginklas.

    Elektroninė kova taip pat yra nuolatinės varžybos, kuriose abi pusės prisitaiko. 2025 metų pradžioje Rusija ėmė diegti atnaujintas nuo trukdžių apsaugančias antenas, kurios kurį laiką mažino ankstesnių Ukrainos sprendimų efektyvumą. Ukrainos inžinieriai tvirtina, kad vėliau buvo sukurta atnaujinta „Lima“ versija, skirta geriau klaidinti šias antenas ir atkurti sistemos veiksmingumą.

    Ukrainos strategija aiški: brangias perėmimo raketas naudoti tada, kai to tikrai reikia, o kitais atvejais didinti priešo ginklų paklaidą elektroninėmis priemonėmis. Augant Rusijos tolimųjų smūgių mastui, tokie sprendimai tampa vis svarbesniu oro gynybos „antruoju sluoksniu“, ypač saugant energetikos ir ryšių infrastruktūrą.