CP v2

Tag: Raketos

  • Lenkų studentai JAV paleido istorinę raketą: skystas kuras, 4,58 m ir įspūdinga technologija

    Lenkų studentai JAV paleido istorinę raketą: skystas kuras, 4,58 m ir įspūdinga technologija

    Vroclavo technologijos universiteto studentų komanda PWr in Space pasiekė tai, ko iki šiol nebuvo pavykę padaryti jokiai Lenkijos akademinei grupei. Jų sukurta skystu kuru varoma raketa „R7 Together“ startavo tarptautinėse varžybose JAV ir tapo pirmąja tokio tipo lenkų studentų konstrukcija, pakilusia tarptautiniame renginyje.

    Skrydis įvyko gegužės 30 dieną 21.45 valandos Lietuvos laiku per tarptautines FAR-OUT 2026 varžybas Jungtinėse Valstijose. Komandos teigimu, tai buvo pirmasis lenkų studentų skysto kuro raketos startas tokio masto tarptautinėse raketinėse varžybose.

    Kaip sukurta „R7 Together“

    Raketa gimė kaip programos PoliWRocket dalis, kurioje studentai patys projektuoja ir konstruoja eksperimentines zondavimo raketas. „R7 Together“ yra pirmasis PWr in Space projektas, kuriame pasirinktas skysto kuro sprendimas, reikalaujantis itin tikslaus tiekimo, slėgio ir saugos valdymo.

    Raketos širdis – variklis „Nova“. Kaip kuras naudojamas etanolis, o oksidatoriui pasirinktas diazoto monoksidas; papildomai naudojamas azotas slėgio palaikymui sistemoje.

    Parametrai ir svarbiausios inovacijos

    „R7 Together“ yra 4,58 metro ilgio, sveria daugiau nei 57 kilogramus ir gali pasiekti iki 258 metrų per sekundę greitį. Maksimali variklio trauka siekia 3 600 niutonų, tačiau komanda pabrėžia, kad šį projektą išskiria ne vien skaičiai.

    Studentai įdiegė aktyvią skrydžio trajektorijos valdymo sistemą, taip pat kompaktišką atgavimo sistemą be pirotechnikos. Be to, suprojektuotas mechanizmas, užtikrinantis raketos paleidimą iš leidimo įrenginio tiksliai suplanuotu momentu.

    Komanda, patirtis ir tarptautinis kontekstas

    PWr in Space veikia nuo 2017 metų ir vienija apie 115 skirtingų fakultetų studentų. Nors organizacija formaliai siejama su Mechanikos fakultetu, jos projektai yra tarpdisciplininiai, apimantys mechaniką, elektroniką, programavimą ir sistemų inžineriją.

    Per veiklos laikotarpį komanda sukonstravo devynias pagrindines raketas ir atliko 18 sėkmingų skrydžių. Studentai reguliariai varžosi tarptautinėse raketinėse varžybose JAV ir Portugalijoje, kur lyginasi su komandomis iš įvairių šalių.

    „R7 Together“ dėmesio sulaukė ir dėl vizualinės idėjos: raketos apipavidalinimas kurtas kartu su vaikais, kuriuos globoja fondas Akademia Przyszłości. Konstrukcija tarptautinėje arenoje pasirodė ir anksčiau: 2025 metais European Rocketry Challenge varžybose ji užėmė trečiąją vietą „Payload“ kategorijoje.

    „Tai yra milžiniškas žingsnis mums ir visai studentų raketininkystei, nes skysto kuro technologijos reikalauja visai kito lygio pasirengimo“, – sakė komandos atstovai.

  • „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) suteikė „Blue Origin“ leidimą atnaujinti galingos raketos „New Glenn“ skrydžius po to, kai ankstesnė misija baigėsi nesėkme ir buvo pradėtas oficialus tyrimas. Bendrovė, kurią įkūrė Jeffas Bezosas, pateikė FAA techninę dokumentaciją apie incidento priežastis ir siūlomus taisomuosius veiksmus.

    „New Glenn“ buvo laikinai „pririšta prie žemės“ po misijos NG-3, kai nepavyko pasiekti planuotos orbitos ir tinkamai įvykdyti užduoties. Tokiais atvejais FAA paprastai reikalauja įrodyti, kad nustatyta gedimo šakninė priežastis, o rizika kito skrydžio metu sumažinta iki priimtino lygio.

    „Blue Origin“ tyrimo metu nustatė, kad vienas antros pakopos variklis BE-3U nesukūrė pakankamos traukos, kad būtų pasiekta tikslinė orbita. Bendrovės išvadose nurodyta, jog problemą sukėlė kriogeninis nuotėkis, kuris užšaldė hidraulinę liniją ir lėmė traukos anomaliją variklio darbo metu.

    „Nustatėme techninę priežastį ir įgyvendinome korekcinius veiksmus, kad analogiška situacija nepasikartotų“, – sakė „Blue Origin“ atstovas.

    Po pateiktų paaiškinimų ir numatytų patobulinimų FAA leido ruoštis kitam „New Glenn“ skrydžiui. Artimiausia planuojama misija įvardijama kaip NG-4, o konkretūs jos tikslai ir krovinys kol kas viešai neatskleidžiami.

    „Blue Origin“ „New Glenn“ projektą laiko esminiu siekiant konkuruoti komercinių kosminių skrydžių rinkoje, kurioje šiuo metu dominuoja „SpaceX“. Didelės keliamosios galios raketos yra paklausios tiek palydovų operatoriams, tiek vyriausybinėms programoms, o patikimumas ir skrydžių dažnis tampa vienais svarbiausių kriterijų.

    „New Glenn“ yra 98 metrų aukščio raketa, kuri, bendrovės duomenimis, į žemąją Žemės orbitą gali iškelti apie 45 tonas krovinio. Iki šiol raketa buvo paleista tris kartus, o per vieną iš ankstesnių misijų pavyko susigrąžinti pirmąją pakopą, kas privačioms kosmoso bendrovėms yra itin svarbu mažinant vieno starto kainą ir didinant skrydžių tempą.

  • Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Ukraina, taupydama ribotas oro gynybos raketų atsargas, vis daugiau remiasi vietoje sukurta elektroninės kovos sistema „Lima“, kuri gali sutrikdyti ir nukreipti Rusijos dronus bei raketas. Vietoj numušimo ore ši sistema veikia kitaip: ji silpnina arba apgauna ginkluotės navigaciją, todėl smūgiai dažniau prasilenkia su numatytais taikiniais.

    „Lima“ principas paremtas trukdymu ir vadinamuoju spoofing, kai palydovinės navigacijos signalams sukuriamas klaidinantis fonas. Tada atskrendantis ginklas, pasikliaujantis palydovine navigacija, gali gauti neteisingą informaciją apie savo padėtį ir pataikyti ne ten, kur planuota.

    Sistemą sukūrė Ukrainos gynybos technologijų startuolis „Cascade Systems“. Kūrėjų teigimu, „Lima“ generuoja stiprius trukdžių laukus, kurie slopina palydovinę navigaciją, o tam tikrais atvejais gali „pakeisti“ koordinates keliais kilometrais, priversdami ginklus kristi atvirose vietose, o ne miestuose ar infrastruktūros objektuose.

    Jei palydoviniai signalai užblokuojami, kai kurie ilgo nuotolio ginklai gali tęsti skrydį pasitelkdami inercinę navigaciją, tačiau tikslumas tuomet prastėja didėjant atstumui. Ukrainos pareigūnai aiškina, kad kuo didesnė paklaida, tuo mažesnė tikimybė pataikyti į kritinį taikinį, ypač kai smūgiai planuojami pagal tikslias koordinates.

    „Kai „Lima“ įjungta, mes didiname raketų nukrypimą. Ne tik slopiname navigaciją, bet ir pakeičiame koordinates keliais kilometrais, kad jos kristų laukuose, o ne pasiektų taikinius“, – sakė vienas „Lima“ kūrėjų ir Ukrainos elektroninės kovos padalinio vadas, pristatytas šaukiniu Alchemikas.

    Vienas argumentų, kodėl „Lima“ tampa svarbia oro gynybos dalimi, yra mastas ir kaina. Įrenginys gali dengti dideles teritorijas ir papildyti kinetinę oro gynybą, kuri naikina taikinius raketomis. „Cascade Systems“ nurodo, kad vienas „Lima“ vienetas, priklausomai nuo versijos, kainuoja iki maždaug 58 000 eurų, o didesnio miesto apsaugai gali prireikti 30–100 vienetų, tai yra apie 5 000 000 eurų.

    Ukrainos kariuomenė „Lima“ pradėjo naudoti 2024 metų liepą, o vėliau panaudojimas išplėstas ir civilinės infrastruktūros gynybai. Gamintojo teigimu, per pastaruosius 18 mėnesių sistemos prisidėjo prie tūkstančių „Shahed“ tipo dronų trikdymo ir dešimčių sparnuotųjų bei balistinių raketų nukreipimo.

    Vis dėlto elektroninė kova nėra stebuklingas skydas. Net ir suklaidinta raketa ar dronas kažkur nukrenta, todėl visiškos žalos rizikos tai nepanaikina. Kinetinė oro gynyba dažniau sunaikina taikinį ore, o į žemę krentantys fragmentai paprastai padaro mažiau žalos nei beveik nepažeistas, tik nukreiptas ginklas.

    Elektroninė kova taip pat yra nuolatinės varžybos, kuriose abi pusės prisitaiko. 2025 metų pradžioje Rusija ėmė diegti atnaujintas nuo trukdžių apsaugančias antenas, kurios kurį laiką mažino ankstesnių Ukrainos sprendimų efektyvumą. Ukrainos inžinieriai tvirtina, kad vėliau buvo sukurta atnaujinta „Lima“ versija, skirta geriau klaidinti šias antenas ir atkurti sistemos veiksmingumą.

    Ukrainos strategija aiški: brangias perėmimo raketas naudoti tada, kai to tikrai reikia, o kitais atvejais didinti priešo ginklų paklaidą elektroninėmis priemonėmis. Augant Rusijos tolimųjų smūgių mastui, tokie sprendimai tampa vis svarbesniu oro gynybos „antruoju sluoksniu“, ypač saugant energetikos ir ryšių infrastruktūrą.

  • Rusija iš Baikonuro išbandė naują raketą „Sojuz-5“: ką parodė pirmasis skrydis ir kas toliau

    Rusija iš Baikonuro išbandė naują raketą „Sojuz-5“: ką parodė pirmasis skrydis ir kas toliau

    Pirmasis „Sojuz-5“ bandymas

    Rusija naktį į penktadienį iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane atliko pirmąjį naujos vidutinės klasės raketos „Sojuz-5“ bandomąjį paleidimą. Apie tai pranešė valstybinė korporacija „Roskosmos“, o Kazachstano skaitmeninės plėtros ir aviacijos bei kosmoso sektoriaus institucijos patvirtino, kad startas įvyko pagal bandymų programą.

    Raketa kilo iš 45 aikštelės, o bandymas buvo vykdomas kaip skrydžio kūrimo ir sertifikavimo etapų dalis. Tokie skrydžiai paprastai skirti patikrinti visą grandinę nuo starto infrastruktūros iki pakopų darbo realiomis sąlygomis.

    „Pirmoji ir antroji pakopos veikė normaliai, o krovinio maketas buvo išvestas į suplanuotą suborbitinę trajektoriją“, – sakė „Roskosmos“.

    Pagal pateiktą informaciją, vietoj realaus palydovo buvo naudotas maketas, kuris po suborbitinio skrydžio nukrito į Ramųjį vandenyną. Tai įprasta pirmųjų bandymų praktika, leidžianti įvertinti skrydžio dinamiką ir saugą neįtraukiant brangios naudingosios apkrovos.

    Kas tai per raketa ir kodėl ji svarbi

    „Roskosmos“ teigia, kad „Sojuz-5“ kuriama kaip naujos kartos nešėja, kuri turėtų mažinti vieno paleidimo kainą ir didinti galimybes iškelti sunkesnius krovinius. Skelbiama, kad projektuojamas naudingosios apkrovos limitas gali siekti iki 17 tonų, priklausomai nuo trajektorijos ir misijos profilio.

    Dar vienas akcentas yra kuro sprendiniai: nurodoma, kad raketa turėtų naudoti aplinkai palankesnius kuro komponentus, palyginti su kai kuriomis senesnėmis sistemomis. Pastaraisiais metais tai tapo svarbiu kriterijumi kosmodromams, ypač kai paleidimai vykdomi arti gyvenamų teritorijų ar jautrių ekosistemų.

    Baikonuras ir Kazachstano interesai

    Baikonuras išlieka viena svarbiausių istorinių kosminių aikštelių pasaulyje: būtent iš čia 1961 metais startavo „Vostok 1“ su Jurijumi Gagarinu. Po Sovietų Sąjungos žlugimo kosmodromas liko Kazachstano teritorijoje, o Rusija jį eksploatuoja pagal nuomos sutartį.

    2004 metais Kazachstanas ir Rusija pradėjo bendrą „Baiterek“ projektą, kuriuo siekiama modernizuoti infrastruktūrą ir pereiti prie šiuolaikiškesnių, mažiau taršių paleidimo sprendimų. Kazachstano parlamentas 2021 metais pratęsė Rusijos Baikonuro nuomos terminą iki 2050 metų, taip įtvirtindamas ilgalaikį bendradarbiavimą.

    „Sojuz-5“ bandymas Kazachstanui svarbus ne tik kaip dar vienas paleidimas, bet ir kaip signalas apie didesnę šalies rolę kosmoso sektoriuje. Kartu su „Baiterek“ komplekso plėtra šalis siekia turėti daugiau praktinės kontrolės modernioje starto infrastruktūroje ir stiprinti savo pozicijas regione.