Azijos plėtros bankas (ADB) perspėja, kad Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos 2026 metais gali augti lėčiau, nes didėja energijos tiekimo sutrikimų poveikis ir brangsta importas. Banko vertinimu, augimo tempas regione gali sumažėti nuo 4,2 proc. 2025 metais iki 2,8 proc. 2026 metais, o nepalankus scenarijus augimą galėtų nustumti ir iki 2,0 proc.
ADB teigimu, prastesnė prognozė siejama su blogėjančiomis pasaulio ekonomikos sąlygomis, kurias paaštrina įtampos Artimuosiuose Rytuose ir dėl jų kylantys energijos tiekimo trikdžiai. Tokie sukrėtimai ypač skaudžiai atsiliepia valstybėms, kurios daugiausia energijos išteklių importuoja ir turi mažai alternatyvų greitai pakeisti tiekimo grandines.
„Gavome ne vieną prašymą suteikti paramą ir norime ją pristatyti greitai, neapsiribodami vien skubiais poreikiais“, – sakė ADB vadovas Masato Kanda.
Pasak jo, bankas yra pasirengęs padėti šalims didinti atsparumą, pirmiausia diversifikuojant energijos šaltinius. ADB pabrėžia, kad mažos salų valstybės yra ypač pažeidžiamos išorinių šokų, nes jų vidaus rinkos mažos, o importo dalis ekonomikoje didelė.
Kaip pavyzdį ADB pateikia Tongą, kuri, banko vertinimu, iškastinio kuro importui skiria daugiau nei 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad bet koks naftos ir logistikos kainų šuolis greitai persiduoda į elektros, transporto ir būtiniausių prekių kainas, o kartu slopina vartojimą ir investicijas.
Energijos transformacija ir investicijos
ADB akcentuoja, kad vien tik trumpalaikės priemonės situacijos neišspręs, todėl plečia ilgalaikių investicijų paketą į energetinį saugumą ir infrastruktūrą. Tarp prioritetų minimi atsinaujinančios energetikos projektai, tinklų modernizavimas ir energijos kaupimo sprendimai, kurie mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro.
Vienas ryškesnių pavyzdžių – 15 megavatų galios „Tina River“ hidroenergijos projektas Saliamono Salose, kurį planuojama užbaigti 2028 metais. ADB nurodo, kad projektas ateityje galėtų patenkinti apie 70 proc. šalies elektros poreikio, taip sumažindamas degalų importo sąnaudas ir kainų svyravimų riziką.
„Matome investicijas į energijos kaupimo sistemas keliose šalyse, ir tai gali padėti ekonomikoms tapti atsparesnėms ilguoju laikotarpiu“, – sakė M. Kanda.
Maisto kainų ir trąšų spaudimas
Be energetikos, ADB įvardija ir kitą rizikos kanalą – brangstančias trąšas, kurios didina žemės ūkio savikainą ir spaudžia maisto kainas. Banko vertinimu, daugelyje Azijos subregionų importas sudaro daugiau nei 60 proc. vartojimo, todėl išoriniai kainų svyravimai greitai persiduoda į vidaus rinkas.
Didžiausias pažeidžiamumas, ADB teigimu, fiksuojamas Pietų Azijoje, kur 34 proc. trąšų importo tenka Artimiesiems Rytams. Toliau rikiuojasi Centrinė ir Vakarų Azija su 24 proc., Pietryčių Azija su 17 proc., o Rytų Azija – su 13 proc., todėl bet kokie tiekimo trikdžiai gali paveikti derliaus apimtis ir kainas.
ADB pabrėžia, kad labiausiai rizikuoja mažesnių pajamų ekonomikos, kuriose žemės ūkis sudaro reikšmingą BVP dalį, o socialinė apsauga silpnesnė. Tokiu atveju kainų šuoliai gali tapti ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu iššūkiu, skatindami valstybės išlaidų augimą ir didindami skolos naštą.
Skubi parama ir regioninis bendradarbiavimas
Bankas teigia mobilizuojantis ir neatidėliotinas, ir vidutinės trukmės priemones, įskaitant prekybos finansavimą, biudžetinę paramą ir atsparumo programas. Tikslas – sušvelninti kainų šokų poveikį, užtikrinti esminių prekių tiekimą ir apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.
„Mūsų prekybos ir tiekimo grandinių finansavimas padeda patenkinti trumpalaikius poreikius, o greita biudžetinė parama leidžia apsaugoti pažeidžiamas grupes ir stabilizuoti ekonomiką“, – sakė M. Kanda.
ADB taip pat akcentuoja regioninio bendradarbiavimo svarbą, ypač tiekimo grandinių diversifikavimą ir energijos transformaciją. Banko vertinimu, būtent šių priemonių sparta nulems, ar regiono ekonomikos gebės prisitaikyti prie užsitęsusių tiekimo sutrikimų ir išorinių šokų, išlaikydamos augimą bei kainų stabilumą.