Ramiojo vandenyno gelmėse netoli Koko salos ir Kosta Rikos pakrantės mokslininkai aptiko neįprastą vaizdą: ryškiai geltonas, į medžius panašias struktūras, iškilusias iš uolėto dugno. Iš pirmo žvilgsnio jos priminė fantazijos pasaulio augalus, tačiau paaiškėjo, kad tai naujai aprašytas koralų giminaitis.
Šis organizmas pavadintas Laurinque elenya. Kolonijos gali užaugti daugiau kaip metro aukščio, o šakotos formos „stiebai“ kyla iš jūros dugno 360–529 metrų gylyje, povandeninių kalnų rajone.
Atradimas fiksuotas per 2019 ir 2023 metais vykusias giliavandenių ekosistemų ekspedicijas. Tyrėjai naudojo nuotoliniu būdu valdomą povandeninį aparatą SuBastian, leidusį filmuoti, tiksliai apžiūrėti bendrijas ir paimti mėginius iš šimtų metrų gylio.
Greta geltonųjų kolonijų mokslininkai aptiko ir ištisus dugno plotus, beveik visiškai nuklotus vėžiagyvius primenančiomis trapiosiomis jūrų žvaigždėmis. Toks derinys, pasak ekspedicijų dalyvių, kūrė neįprastą kraštovaizdį ir tapo įkvėpimu pavadinimui, siejančiam formą su auksinio medžio įvaizdžiu.
Didžiausia staigmena laukė laboratorijoje. Iš pradžių naujojo koralų giminaičio vietą giminystės medyje bandyta nustatyti pagal kelis įprastai taksonomijoje naudojamus genus, tačiau skirtingi genetiniai žymenys rodė prieštaringas kryptis.
Todėl atlikta platesnė filogenominė analizė, apimanti šimtus genų. Ji parodė, kad Laurinque elenya nepatenka į jokią iki šiol aprašytą koralų šeimą, o artimiausi ryšiai su Eunicellidae tipo giminaičiais vis tiek yra pernelyg tolimi.
Dėl ryškių anatominių ir genetinių skirtumų tyrėjai pasiūlė ne tik naują gentį, bet ir naują šeimą Laurinqueidae. Tokie atvejai biologijoje yra reti, nes šeimos lygmens taksonas paprastai apima daug anksčiau žinomą ir plačiau ištirtą įvairovę.
Atradimas dar kartą primena, kiek mažai žinome apie vandenynų gelmes ir ypač apie giliavandenius povandeninius kalnus, kurių tyrimus riboja didelės sąnaudos ir techniniai iššūkiai. Vis dėlto būtent tokiose vietose dažnai aptinkami pažeidžiami koralų „sodai“, kurių sudėtingos struktūros suteikia prieglobstį ir maitinimosi erdves daugybei kitų rūšių.
Mokslininkai pabrėžia, kad tokie ekosistemų „inžinieriai“ yra svarbūs ne vien biologinės įvairovės požiūriu. Koralų bendrijos jautrios dugno trikdymui, klimato kaitos poveikiui ir vandenyno chemijos pokyčiams, todėl nauji atradimai kartu tampa argumentu atsakingiau vertinti giliavandenių buveinių apsaugą.
Leave a Reply