CP v2

Tag: Rasizmas

  • Johnas Galliano atsisako „Met Gala“ retrospektyvos: po senų rasistinių pareiškimų – nauja audra

    Johnas Galliano atsisako „Met Gala“ retrospektyvos: po senų rasistinių pareiškimų – nauja audra

    Mados dizaineris Johnas Galliano kartu su Niujorko Metropoliteno meno muziejumi nusprendė atsisakyti planuotos karjeros retrospektyvos, kuri turėjo būti pristatyta prieš 2027 metų „Met Gala“. Sprendimas priimtas augant kritikai dėl praeityje dizainerio išsakytų rasistinių ir antisemitinių komentarų.

    Paroda turėjo apžvelgti ryškiausius kūrėjo karjeros etapus, tačiau apie ją paskelbus viešai, iškart atsinaujino diskusijos dėl Galliano reputacijos ir institucijų atsakomybės. Muziejus pranešė, kad vietoje planuotos ekspozicijos bus rengiamas kitas, kol kas neįvardytas projektas.

    Sprendimas priimtas bendru sutarimu

    Metropoliteno meno muziejaus vadovas Maxas Holleinas teigė, kad po diskusijų su dizaineriu nuspręsta parodos nebetęsti. Pasak jo, tai bendras sprendimas, priimtas įvertinus situaciją ir viešą reakciją.

    Pats Galliano socialiniuose tinkluose paskelbė, kad po apmąstymų ir pokalbių su muziejumi nusprendė, jog šiuo metu parodą rengti nebūtų tinkama. Jis pabrėžė prisiimantis atsakomybę už praeities žodžiais sukeltą skausmą.

    „Visiškai prisiimu atsakomybę už praeityje pasakytus žodžius, ypač už skausmą, kurį sukėliau žydų ir Azijos bendruomenėms, ir dėl to man nuoširdžiai gaila“, – sakė Johnas Galliano.

    Kontroversijos šaknys – 2011 metai

    Galliano karjera ilgą laiką buvo siejama su išskirtiniu kūrybiškumu ir įtaka mados industrijai: devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose jis tapo viena ryškiausių figūrų, dirbo Givenchy, vėliau vadovavo „Dior“ kūrybai. Tačiau 2011 metais jo reputacija smarkiai nukentėjo po viešai pasklidusio vaizdo įrašo iš Paryžiaus kavinės.

    Tuomet dizaineris buvo nufilmuotas sakantis antisemitinius ir rasistinius įžeidimus, tarp jų ir frazę „Aš myliu Hitlerį“. Po skandalo jis buvo atleistas iš „Dior“, o Prancūzijoje nuteistas dėl viešų įžeidimų, susijusių su kilme, religine priklausomybe, rase ar etnine grupe.

    Teismas jam skyrė 6 000 eurų baudą, atmesdamas argumentą, kad jis tuo metu buvo emociškai palūžęs. Vėliau Galliano ne kartą atsiprašė, aiškindamas, kad tuo laikotarpiu kovojo su priklausomybėmis.

    Kultūros institucijų reputacijos rizika

    Nors dalis mados pasaulio ilgainiui leido Galliano sugrįžti į industriją, muziejaus sprendimas rengti retrospektyvą nuo pat pradžių kėlė klausimų, ar kultūros institucijos netampa reputacijos „plovimo“ priemonėmis. Kritikai akcentavo, kad parodos kontekstas neišvengiamai būtų susijęs ne tik su kūryba, bet ir su moraline atsakomybe.

    Į diskusiją įsitraukė ir Holokausto atminimą remiančios organizacijos: jos teigė, kad vien parodos atšaukimas neišsprendžia klausimo, kodėl toks sumanymas apskritai buvo svarstomas. Taip pat pabrėžta, kad augant antisemitizmo apraiškoms viešojoje erdvėje, kultūros lyderių sprendimai turi ypač didelį simbolinį svorį.

    Metropoliteno muziejus kol kas neatskleidė, koks projektas pakeis atšauktą ekspoziciją. Tačiau pati situacija jau tapo platesnės diskusijos dalimi apie tai, kaip mados ir kultūros institucijos vertina praeities skandalus ir kokią ribą brėžia tarp kūrybos įvertinimo ir viešos atsakomybės.

  • JAV broliai kaltina Lisabonos „K Urban Beach“ rasizmu: vaizdo įrašas dingo, audra tęsiasi

    JAV broliai kaltina Lisabonos „K Urban Beach“ rasizmu: vaizdo įrašas dingo, audra tęsiasi

    Lisabonoje įsikūręs naktinis klubas „K Urban Beach“ vėl atsidūrė rasizmo kaltinimų centre, kai JAV turinio kūrėjas ir jo brolis socialiniuose tinkluose papasakojo, esą buvo neįleisti į klubą dėl odos spalvos. Nors vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas incidentas, vėliau buvo ištrintas, diskusija internete neslūgsta.

    Pasak vyro, incidentas įvyko penktadienio paryčiais prie įėjimo į klubą, įsikūrusį prie Tacho upės. Jis teigė patyręs, jo žodžiais, labiausiai rasistinę situaciją savo gyvenime ir sakė supratęs, kad diskriminacija gali pasireikšti paprasčiausiai prie durų.

    Vaizdo įraše, apie kurį pasakoja vietos žiniasklaida, girdėti, kaip apsaugos darbuotojas angliškai ištaria frazę, jog jam nepatinka juodaodžiai. Vyras tvirtino, kad jam ir broliui iš pradžių buvo pasakyta, jog įėjimas kainuos 250 eurų, nors kiti lankytojai, anot jo, buvo įleidžiami be tokio mokesčio.

    Vėliau broliai bandė įsigyti bilietus internetu ir, jų teigimu, už du bilietus sumokėjo apie 32 eurus. Sugrįžus prie įėjimo, esą buvo pasakyta, kad klubas pilnas, o pinigai bus grąžinti, tačiau vyras tai siejo su diskriminacija ir dėl to toliau aiškinosi su apsauga.

    Klubą lydi senesni skundai

    „K Urban Beach“ vardas Portugalijoje ne pirmą kartą minimas kalbant apie diskriminaciją ir konfliktus prie įėjimo. Nevyriausybinės organizacijos SOS Racismo atstovai teigia, kad skundų dėl šios vietos sulaukia ne vienerius metus ir jų skaičių apibūdina kaip kelias dešimtis.

    Viešojoje erdvėje anksčiau buvo nuskambėjęs ir sportininko Nelsono Évoros pasakojimas apie tai, kad jo draugų grupei buvo priekaištauta dėl per didelio juodaodžių skaičiaus. Vėlesniais metais žiniasklaida aprašė ir kitus panašius atvejus, kai, skundikų teigimu, skirtingiems lankytojams prie durų buvo taikomos nevienodos sąlygos.

    Po vieno iš plačiai aptartų incidentų Portugalijos prokuratūra buvo inicijavusi sprendimus dėl laikino klubo veiklos stabdymo, o pats klubas tam tikrą laiką buvo uždarytas 2017 metų pabaigoje ir 2018 metų pradžioje. Vis dėlto panašūs liudijimai ir toliau kartojasi, o internete, įskaitant atsiliepimų platformas, galima rasti pasakojimų apie esą diskriminacinį ir agresyvų kai kurių apsaugos darbuotojų elgesį.

    Socialinių tinklų reakcija ir atsakymų stoka

    Šįkart incidentas greitai išplito socialiniuose tinkluose, o klubo paskyrose pasipylė komentarai, raginimai boikotuoti ir reikalavimai paaiškinti situaciją. Dalis komentatorių pabrėžia, kad tokių kaltinimų kartojimasis žaloja Lisabonos, kaip turistų miesto, reputaciją ir kelia klausimų dėl kontrolės mechanizmų naktinio pasilinksminimo sektoriuje.

    Žiniasklaida skelbė mėginusi susisiekti su „K Urban Beach“ dėl komentaro, tačiau iki publikavimo aiškaus atsakymo nesulaukė. Kol nėra oficialios klubo pozicijos ar institucijų išvadų, viešojoje erdvėje išlieka dvi konkuruojančios versijos, o visuomenės dėmesį labiausiai kursto tai, kad vaizdo įrašas, tapęs diskusijų katalizatoriumi, buvo pašalintas.

    Portugalijoje diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės yra draudžiama, o paslaugų teikėjams, įskaitant pramogų vietas, taikomas nediskriminavimo principas. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad realų pokytį dažniausiai lemia ne vien viešas pasipiktinimas, bet ir aiškios skundų procedūros, institucijų tyrimai bei nuosekli priežiūra.

  • Liepos 4-osios nuotrauka iš Vašingtono metro išplito žaibiškai: kodėl ji kelia tiek klausimų

    Liepos 4-osios nuotrauka iš Vašingtono metro išplito žaibiškai: kodėl ji kelia tiek klausimų

    Per 2026 metų Jungtinių Valstijų Nepriklausomybės dienos minėjimą nufotografuotas kadras iš Vašingtono metro tapo viena labiausiai aptarinėjamų šių metų naujieninių fotografijų. Socialiniuose tinkluose jis plito žaibiškai, o diskusijos greitai peržengė fotografijos ribas ir virto platesniu pokalbiu apie politinę įtampą, rasizmą ir radikalėjimą.

    Nuotraukoje matyti jauna juodaodė moteris, ramiai sėdinti vagone, o aplink ją – kaukėti baltųjų nacionalistų grupuotės Patriot Front nariai. Kaip nurodoma prie kadro esančiuose aprašymuose, jie tuo metu vyko į žygį Vašingtono centre.

    Šis vaizdas daugeliui pasirodė simbolinis: vienoje erdvėje susiduria kasdienis miesto gyvenimas ir sąmoningai demonstruojama bauginanti politinė laikysena. Dalis komentatorių nuotrauką vadino laikmečio ženklu, kiti pabrėžė jos dokumentinę vertę ir teigė, kad kadras aiškiai parodo, kaip ekstremistiniai judėjimai siekia matomumo viešose erdvėse.

    „Tai stipru todėl, kad tie, kurie bando gąsdinti, slepiasi po kaukėmis, o paprasti žmonės neturi ko slėpti“, – rašė vienas socialinių tinklų vartotojas, aptardamas nuotrauką.

    Nuotraukos kontekstas sutapo su iškilmingais renginiais, kai minimos 250 metų nuo 1776 metų liepos 4 dieną priimtos Nepriklausomybės deklaracijos. Viešojoje erdvėje tai dar labiau sustiprino kontrastą tarp laisvės minėjimo retorikos ir realybės, kai šalia šventinių renginių matomos organizuotos radikalių grupių demonstracijos.

    Internete pasirodė ir palyginimų su JAV pilietinių teisių istorija, ypač su Rosa Parks, tapusia pasipriešinimo segregacijai simboliu. Nors situacijos istoriškai skirtingos, dalis komentatorių teigė, kad nuotraukos kompozicija ir nuotaika sužadina panašias asociacijas apie orumą ir tylų atsparumą.

    Greta susižavėjimo pasigirdo ir spėlionių, esą kadras galėjo būti surežisuotas arba sukurtas pasitelkiant dirbtinis intelektas. Tačiau viešai pateikiamuose paaiškinimuose ir naujienų agentūrų praktikoje tokie teiginiai savaime nelaikomi įrodytais: redakcijos įprastai remiasi fotografo medžiaga, metaduomenimis, įvykio liudijimais ir vidinėmis patikros procedūromis.

    Patriot Front yra JAV veikianti baltųjų nacionalistų grupuotė, susiformavusi po 2017 metais įvykusių kraštutinių dešiniųjų mobilizacijų. Ekstremizmo tyrėjai ją apibūdina kaip organizaciją, propaguojančią baltųjų etnonacionalizmo idėjas ir siekiančią viešų akcijų, kurios pritrauktų dėmesį bei sukurtų bauginimo efektą.

    Fotografijos išplitimas dar kartą parodė, kaip vienas kadras gali tapti didesnės istorijos katalizatoriumi. Vizualus liudijimas čia veikia ne tik kaip naujiena, bet ir kaip diskusijų apie visuomenės susiskaldymą bei politinio smurto normalizavimą indikatorius.

  • Lupita Nyong’o apie rasistinę kritiką dėl vaidmens Nolano Odisėjoje: tai mitas, ne taisyklės

    Lupita Nyong’o apie rasistinę kritiką dėl vaidmens Nolano Odisėjoje: tai mitas, ne taisyklės

    Oskarą pelniusi aktorė Lupita Nyong’o sureagavo į rasistinę reakciją, kilusią po žinios, kad ji Christopherio Nolano filme Odisėja vaidins Helenę Trojietę. Diskusijos socialiniuose tinkluose įsiplieskė dar tuomet, kai sausį buvo paskelbta dalis aktorių sudėties.

    Filme Nyong’o patikėti du vaidmenys: Helenės Trojietės ir jos sesers Klitemnestros. Prie ansamblio taip pat prisijungė Mattas Damonas, Anne Hathaway, Tomas Hollandas, Robertas Pattinsonas ir Zendaya, todėl projektas jau dabar vadinamas vienu ryškiausių vasaros kino įvykių.

    Kritikos esmė – dalies komentatorių teiginiai, kad juodaodė aktorė esą negali įkūnyti „gražiausios pasaulio moters“ ar personažo, kurį jie įsivaizduoja kaip šviesiaodę. Tokia retorika kartojasi ir kitose populiariosios kultūros diskusijose, kai mitiniai ar fantastiniai kūriniai susiduria su siauru istorinio „autentiškumo“ aiškinimu.

    Kaip Nyong’o atsakė kritikams

    Interviu žurnalui „Elle“ aktorė pabrėžė, kad Odisėja yra mitologinis pasakojimas, todėl kūrėjų pasirinkimai neturėtų būti matuojami vien tik šiuolaikiniais stereotipais. Ji teigė palaikanti režisieriaus sumanymą ir nematanti prasmės nuolat teisintis dėl sprendimų, kurie kine yra įprasta kūrybinė interpretacija.

    „Tai mitologinis pasakojimas. Aš palaikau Chriso sumanymą ir jo pasakojamą šios istorijos versiją. Mūsų aktorių sudėtis atspindi pasaulį“, – sakė Lupita Nyong’o.

    Aktorė pridūrė, kad kritika egzistuos nepriklausomai nuo to, ar ji į ją reaguos, todėl energiją renkasi skirti darbui. Nyong’o taip pat akcentavo projekto mastą: jos teigimu, filmas apima skirtingus pasaulius ir dideles temas, o tokiai istorijai natūraliai tinka įvairi aktorių sudėtis.

    Į konfliktą įsitraukė Elonas Muskas

    Tarp garsiau pasisakiusių kritikų atsidūrė ir Elonas Muskas. Socialiniame tinkle X jis viešai suabejojo Nolano sprendimu, kartodamas argumentus apie tariamai „teisingą“ Helenės išvaizdą ir kaltindamas režisierių istorijos iškraipymu.

    Diskusijai persikėlus į komentarus, Muskas savo pareiškimus dar labiau sugriežtino ir reagavo į vartotojų žinutes, kuriose buvo menkinama aktorė ir jos vieta graikų mitų interpretacijoje. Kritika pasiekė ir asmeniškumų lygį, o tai dar kartą priminė, kaip greitai popkultūros ginčai socialiniuose tinkluose virsta neapykantos kalba.

    Nolanas: Nyong’o buvo pirmas pasirinkimas

    Christopheris Nolanas tame pačiame interviu teigė, kad Nyong’o buvo jo pirmas pasirinkimas Helenės Trojietės vaidmeniui. Režisierius aiškino, jog personažui itin svarbūs vidinė jėga ir laikysena, o Nyong’o tai perteikia lengvai ir įtikinamai.

    „Helenės personažui buvo labai svarbi stiprybė ir laikysena. Lupita tai padaro taip, tarsi būtų visiškai paprasta“, – sakė Christopheris Nolanas.

    Viešojoje erdvėje aktorę palaikė ir dalis kolegų. Pavyzdžiui, aktorius Alecas Baldwinas socialiniuose tinkluose pasidalijo jos nuotrauka ir ironiškai sureagavo į ginčą, pabrėždamas, kad grožio samprata nėra vieno šablono klausimas.

    Nyong’o istorija įsilieja į platesnę tendenciją, kai juodaodžiai aktoriai sulaukia rasistinių išpuolių dėl vaidmenų kūriniuose, kurie yra fantastiniai, mitologiniai ar paremti laisvesne klasikinių tekstų interpretacija. Pastaraisiais metais panašios reakcijos lydėjo ir kitus aktorius, kai auditorijos dalis personažus „užrakina“ vienoje, jų pačių susikurtoje išvaizdos versijoje.

    Odisėja kino teatruose turėtų pasirodyti liepos 17 dieną. Kol kas aišku viena: dar prieš premjerą filmas tapo diskusijų objektu ne tik dėl kūrybinių sprendimų, bet ir dėl to, kaip visuomenė šiandien vertina reprezentaciją didžiuosiuose Holivudo projektuose.

  • Steam įsižiebė skandalas: „Plantation Simulator“ žaidime vergai „motyvuojami“ rimbu

    Steam įsižiebė skandalas: „Plantation Simulator“ žaidime vergai „motyvuojami“ rimbu

    Platformoje „Steam“ pasirodęs nepriklausomo kūrėjo žaidimas „Plantation Simulator“ per kelias dienas sukėlė audringas diskusijas dėl pasirinktos temos ir žaidimo mechanikų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip paprastas ūkio simuliatorius su strateginiais elementais ir retro stiliaus grafika.

    Tačiau žaidimo veiksmas nukelia į istorinių JAV plantacijų aplinką, o žaidėjas įkūnija savininką, kurio tikslas yra bet kokia kaina kelti „ūkio“ efektyvumą. Daugiausia kritikos sulaukė tai, kad žaidimas leidžia „motyvuoti“ juodaodžius vergus, o viena iš minimų priemonių yra fizinės bausmės.

    Socialiniuose tinkluose ir žaidėjų forumuose dalis auditorijos teigia, kad kūrėjai rėmėsi provokacija ir juodu humoru, tačiau kiti tokį sprendimą vadina rasistinę praeitį normalizuojančiu turiniu. Diskusijas paaštrino ir tai, kad žaidimas pristatomas kaip lengvas pramoginis projektas, nors liečia vieną jautriausių istorinių temų.

    Kita dalis žaidėjų pabrėžia, kad simuliatorius turi potencialo mechanikų prasme, o pikselinė grafika ir paprastas garso takelis primena senesnių konsolių laikų žaidimus. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad estetika ir žanras nepanaikina atsakomybės už pasirinktą turinį, ypač kai žaidimo progresas siejamas su prievarta.

    „Steam“ sistemoje „Plantation Simulator“ spėjo surinkti daug teigiamų įvertinimų, o bendras vartotojų atsiliepimų vidurkis siekė apie 90 proc. Tokie atvejai žaidimų rinkoje primena seną problemą: ribą tarp satyros, provokacijos ir turinio, kuris gali būti suprastas kaip neapykantos ar dehumanizacijos pateisinimas.

    Pastaraisiais metais didžiosios platformos vis dažniau spaudžiamos aiškiau apibrėžti, kaip vertinamas istoriškai traumuojantis ar diskriminaciją atkartojantis turinys. Nors dalis žaidimų kūrėjų siekia kalbėti apie skaudžias temas, kritikai pabrėžia, kad kontekstas, žaidėjo vaidmuo ir apdovanojimo sistema dažnai lemia, ar kūrinys prisideda prie refleksijos, ar tiesiog išnaudoja šoką pardavimams.