Mados dizaineris Johnas Galliano kartu su Niujorko Metropoliteno meno muziejumi nusprendė atsisakyti planuotos karjeros retrospektyvos, kuri turėjo būti pristatyta prieš 2027 metų „Met Gala“. Sprendimas priimtas augant kritikai dėl praeityje dizainerio išsakytų rasistinių ir antisemitinių komentarų.
Paroda turėjo apžvelgti ryškiausius kūrėjo karjeros etapus, tačiau apie ją paskelbus viešai, iškart atsinaujino diskusijos dėl Galliano reputacijos ir institucijų atsakomybės. Muziejus pranešė, kad vietoje planuotos ekspozicijos bus rengiamas kitas, kol kas neįvardytas projektas.
Sprendimas priimtas bendru sutarimu
Metropoliteno meno muziejaus vadovas Maxas Holleinas teigė, kad po diskusijų su dizaineriu nuspręsta parodos nebetęsti. Pasak jo, tai bendras sprendimas, priimtas įvertinus situaciją ir viešą reakciją.
Pats Galliano socialiniuose tinkluose paskelbė, kad po apmąstymų ir pokalbių su muziejumi nusprendė, jog šiuo metu parodą rengti nebūtų tinkama. Jis pabrėžė prisiimantis atsakomybę už praeities žodžiais sukeltą skausmą.
„Visiškai prisiimu atsakomybę už praeityje pasakytus žodžius, ypač už skausmą, kurį sukėliau žydų ir Azijos bendruomenėms, ir dėl to man nuoširdžiai gaila“, – sakė Johnas Galliano.
Kontroversijos šaknys – 2011 metai
Galliano karjera ilgą laiką buvo siejama su išskirtiniu kūrybiškumu ir įtaka mados industrijai: devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose jis tapo viena ryškiausių figūrų, dirbo Givenchy, vėliau vadovavo „Dior“ kūrybai. Tačiau 2011 metais jo reputacija smarkiai nukentėjo po viešai pasklidusio vaizdo įrašo iš Paryžiaus kavinės.
Tuomet dizaineris buvo nufilmuotas sakantis antisemitinius ir rasistinius įžeidimus, tarp jų ir frazę „Aš myliu Hitlerį“. Po skandalo jis buvo atleistas iš „Dior“, o Prancūzijoje nuteistas dėl viešų įžeidimų, susijusių su kilme, religine priklausomybe, rase ar etnine grupe.
Teismas jam skyrė 6 000 eurų baudą, atmesdamas argumentą, kad jis tuo metu buvo emociškai palūžęs. Vėliau Galliano ne kartą atsiprašė, aiškindamas, kad tuo laikotarpiu kovojo su priklausomybėmis.
Kultūros institucijų reputacijos rizika
Nors dalis mados pasaulio ilgainiui leido Galliano sugrįžti į industriją, muziejaus sprendimas rengti retrospektyvą nuo pat pradžių kėlė klausimų, ar kultūros institucijos netampa reputacijos „plovimo“ priemonėmis. Kritikai akcentavo, kad parodos kontekstas neišvengiamai būtų susijęs ne tik su kūryba, bet ir su moraline atsakomybe.
Į diskusiją įsitraukė ir Holokausto atminimą remiančios organizacijos: jos teigė, kad vien parodos atšaukimas neišsprendžia klausimo, kodėl toks sumanymas apskritai buvo svarstomas. Taip pat pabrėžta, kad augant antisemitizmo apraiškoms viešojoje erdvėje, kultūros lyderių sprendimai turi ypač didelį simbolinį svorį.
Metropoliteno muziejus kol kas neatskleidė, koks projektas pakeis atšauktą ekspoziciją. Tačiau pati situacija jau tapo platesnės diskusijos dalimi apie tai, kaip mados ir kultūros institucijos vertina praeities skandalus ir kokią ribą brėžia tarp kūrybos įvertinimo ir viešos atsakomybės.
Leave a Reply