Tag: Raudona mėsa

  • Šalia mėsos dėkite šį produktą: medikai sako, kad taip mažinate vėžio ir aterosklerozės riziką

    Šalia mėsos dėkite šį produktą: medikai sako, kad taip mažinate vėžio ir aterosklerozės riziką

    Kodėl grilinta mėsa kelia klausimų?

    Šiltuoju sezonu grilis dažnai neatsiejamas nuo kiaulienos, dešrelių ar jautienos kepsnių, tačiau moksliniai duomenys rodo, kad dažnas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su didesne kai kurių ligų rizika. Daugiausia dėmesio skiriama storosios žarnos vėžiui ir širdies bei kraujagyslių ligoms.

    Specialistai pabrėžia, kad problema dažnai yra ne vien pati mėsa, bet ir jos paruošimo būdas bei bendras valgymo kontekstas. Kepant aukštoje temperatūroje, ypač jei mėsa apskrudinama ar apdega, susidaro junginiai, kurie gali neigiamai veikti ląsteles.

    Grilinant gali susidaryti heterocikliniai aminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurie siejami su DNR pažaidos mechanizmais. Be to, raudonoje mėsoje esanti hemo geležis virškinamajame trakte gali skatinti N-nitrozinių junginių susidarymą.

    Ką keičia skaidulos lėkštėje?

    Vis dažniau akcentuojama paprasta taisyklė: jei renkatės mėsą, lėkštėje turi būti ir daug skaidulų turinčių produktų. Skaidulos spartina žarnyno turinio slinktį, todėl galimai kenksmingos medžiagos trumpiau kontaktuoja su žarnyno gleivine.

    Skaidulos taip pat gali surišti dalį nepageidaujamų junginių ir palaikyti palankią žarnyno mikrobiotos sudėtį. Fermentuojant skaidulas susidarančios trumposios grandinės riebalų rūgštys siejamos su priešuždegiminiu poveikiu ir žarnyno epitelio apsauga.

    Praktiškai tai reiškia, kad ant grotelių neturėtų dominuoti vien mėsa. Daržovės ir kiti augaliniai produktai turėtų būti lygiavertė grilio dalis, o ne simbolinis garnyras.

    Ką dėti ant grotelių šalia mėsos?

    Vienas paprasčiausių pasirinkimų yra ant grotelių keptos daržovės, kuriose gausu skaidulų ir antioksidantų. Cukinijos, baklažanai, paprikos ar šparagai gerai išlaiko tekstūrą, greitai iškepa ir padeda „subalansuoti“ mėsos patiekalą.

    Svogūnai ir česnakai vertinami dėl sieros junginių, kurie tiriami dėl galimo apsauginio poveikio. Tuo pat metu jie suteikia patiekalui skonio, todėl mažėja poreikis gausiai sūdyti ar naudoti riebius padažus.

    Gera kryptis yra ir kryžmažiedės daržovės, pavyzdžiui, brokoliai ar žiediniai kopūstai. Jose esantys gliukozinolatų junginiai organizme gali virsti medžiagomis, siejamomis su detoksikacijos procesų palaikymu.

    Jei norisi sotesnio priedo, verta rinktis ankštines kultūras, net jei jos rečiau siejamos su griliu. Avinžirnių, pupelių ar lęšių salotos šalia mėsos padidina skaidulų kiekį ir padeda ilgiau jaustis sotiems.

    Kasdieniams pasirinkimams tinka ir pilno grūdo duona vietoj baltos, o prie grilio patiekalų dažnai dera ir raugintos daržovės. Rauginti kopūstai ar rauginti agurkai papildo racioną skaidulomis ir natūralios fermentacijos produktais.

    Gydytojų logika paprasta: nebūtina visiškai atsisakyti grilio, bet verta keisti proporcijas. Kuo daugiau lėkštėje augalinio maisto ir skaidulų, tuo mažiau vietos lieka perdirbtai mėsai ir tuo palankesnis bendras poveikis sveikatai.

  • Urologai įspėja: šis maistas gali labiausiai kenkti prostatai – ką verta keisti dabar

    Prostatos sveikata priklauso ne tik nuo amžiaus ar genetikos, bet ir nuo kasdienių įpročių, ypač mitybos. Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią neigiamą poveikį dažniausiai daro dažnas perdirbtos ir riebios mėsos vartojimas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.

    Didžiausias dėmesys dažniausiai krypsta į raudoną mėsą ir ypač perdirbtus mėsos gaminius, tokius kaip dešros, šoninė ar įvairūs vytinti gaminiai. Tokie produktai dažnai turi daugiau sočiųjų riebalų, druskos ir priedų, o tai siejama su didesne lėtinio uždegimo rizika organizme.

    Kas mityboje kelia didžiausią riziką?

    Mokslinėje literatūroje perdirbta mėsa išskiriama kaip nepalanki pasirinkimo kryptis, o ilgalaikė gausi jos vartojimo praktika siejama su didesne kai kurių onkologinių ligų rizika. Kalbant apie prostatą, gydytojai akcentuoja bendrą modelį: kuo daugiau perdirbto, riebaus ir sūraus maisto, tuo didesnė tikimybė stiprinti uždegiminius procesus ir bloginti savijautą.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra saldinti gėrimai ir itin daug cukraus turintys produktai. Jie didina antsvorio ir medžiagų apykaitos sutrikimų tikimybę, o tai siejama su didesne prostatos problemų rizika ir sunkesne simptomų kontrole.

    O kaip dėl pieno produktų?

    Dalis tyrimų rodo, kad labai didelis kai kurių pieno produktų kiekis mityboje gali būti siejamas su didesne prostatos vėžio rizika, tačiau išvados nėra vienareikšmės. Specialistai dažniau pataria laikytis saiko ir rinktis mažiau perdirbtus produktus, o mitybą vertinti kaip visumą.

    Praktikoje svarbu ne vienas „blogas“ produktas, o bendras raciono balansas: daržovių, ankštinių, neskaldytų grūdų ir žuvies dalis. Kuo mityba artimesnė Viduržemio jūros principams, tuo dažniau ji siejama su palankesniais širdies ir kraujagyslių bei metabolinės sveikatos rodikliais, kurie netiesiogiai svarbūs ir prostatai.

    Ką realiai galima pakeisti jau dabar?

    Gydytojai dažniausiai siūlo pradėti nuo paprastų sprendimų: rečiau rinktis perdirbtą mėsą, dažniau keisti ją žuvimi ar augaliniais baltymais. Taip pat verta mažinti druskos kiekį ir dažniau gaminti namuose, nes taip lengviau kontroliuoti riebalų ir priedų kiekį.

    Jei vargina šlapinimosi sutrikimai, dažnas kėlimasis naktį ar dubens srities diskomfortas, svarbu neužsiimti savidiagnostika. Tokius simptomus gali sukelti gerybinis prostatos išvešėjimas, uždegimas ar kitos būklės, todėl saugiausia kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą ir įvertinti rizikos veiksnius.