CP v2

Tag: Raukšlės

  • 7 ženklai, kad atrodote jaunesnė už savo amžių: veidas išduoda net daugiau nei manėte

    7 ženklai, kad atrodote jaunesnė už savo amžių: veidas išduoda net daugiau nei manėte

    Du to paties amžiaus žmonės gali atrodyti taip, tarsi juos skirtų ištisas dešimtmetis. Mokslininkai tai sieja su vadinamuoju suvokiamu amžiumi, kai kiti žmonės mūsų amžių vertina pagal veido bruožus, o ne pagal metus dokumentuose.

    Tyrimai rodo, kad vertinant amžių ypač svarbūs odos pokyčiai, pigmentacija ir veido kontūrų kaita. Skirtumai tarp realaus ir suvokiamo amžiaus gali siekti daug metų, nors tai nereiškia, kad vien pagal veidą galima tiksliai nustatyti biologinį organizmo amžių.

    Vis dėlto yra keli dažni požymiai, dėl kurių veidas aplinkiniams atrodo aiškiai jaunesnis. Dalis jų susiję ne su pavienėmis raukšlėmis, o su bendra odos ir veido audinių būkle, kuri keičiasi veikiama genetikos, saulės, gyvenimo būdo ir natūralių senėjimo procesų.

    Odos kokybė svarbiau už raukšles

    Vienas stipriausių jaunatviškos išvaizdos signalų yra gera odos kokybė. Paradoksalu, bet ankstyvos mimikos linijos ar nedidelės raukšlelės nebūtinai sendina, jei oda išlieka elastinga, stangri ir neatrodo išsausėjusi.

    Dažniau amžių išduoda gilesnės vagos, ryškus suglebimas ir plonėjanti oda, kuri praranda stangrumą. Tokius pokyčius spartina ultravioletinė spinduliuotė, rūkymas, miego stoka, dideli svorio svyravimai ir ilgalaikis stresas.

    Ne mažiau svarbus požymis yra tolygesnis odos atspalvis. Su amžiumi dažniau ryškėja pigmentinės dėmės, fotopažeidimų pėdsakai, netolygus paraudimas, o veidas gali įgauti pilkšvesnį, pavargusį toną.

    Praktikoje tai reiškia, kad žmogus su keliomis raukšlėmis, bet šviesesne ir tolygesne oda neretai atrodo jaunesnis už tą, kurio oda lygesnė, tačiau nusėta dėmėmis. Dėl šios priežasties dermatologijoje vis dažniau akcentuojama ne tik raukšlių mažinimo, bet ir pigmentacijos kontrolės svarba.

    Akys ir vidurinė veido dalis

    Akys yra veido dalis, į kurią žiūrime pirmiausia, todėl pokyčiai šioje srityje ypač veikia suvokiamą amžių. Bėgant metams vokų oda praranda elastingumą, viršutinis vokas gali leistis, o paakiuose ryškėja maišeliai ir įdubimai.

    Jei akys atrodo atviros, viršutiniai vokai nėra stipriai apsunkę, o po akimis nėra ryškaus įdubimo, veidas paprastai atrodo labiau pailsėjęs. Jaunesnį įspūdį kuria ir švelnesni perėjimai tarp paakių, skruostų bei nosies srities.

    Jaunatviška išvaizda dažnai siejama ir su pilnesniais, kiek aukščiau esančiais skruostais. Senėjimas vyksta ne tik odoje, bet ir gilesniuose sluoksniuose, nes kinta riebalinio audinio tūris, raiščiai, raumenys ir net kaulinės struktūros.

    Dėl šių procesų dalis veido audinių linkę slinkti žemyn, o vidurinė veido dalis plokštėja. Kai skruostai išlieka natūraliai pilnesni ir nekrenta, veidas dažniau atrodo jaunesnis, net jei yra mimikos raukšlių.

    Žandikaulio linija ir lūpų proporcijos

    Dar vienas svarbus veiksnys yra apatinės veido dalies kontūras. Aiškesnė žandikaulio linija, mažiau ryškus suglebimas ties skruostų apačia ir lengvesnė apatinė veido dalis dažnai siejama su vadinamuoju jaunystės trikampiu, kai veidas vizualiai siaurėja link smakro.

    Vėliau proporcijos neretai keičiasi, nes skruostai praranda tūrį, o apatinė veido dalis atrodo sunkesnė. Jei ir vyresniame amžiuje išlieka ryškesnis žandikaulis ir tvarkingesnis ovalas, aplinkinių akyse tai gali stipriai mažinti suvokiamą amžių.

    Jaunatvišką įspūdį veikia ir šoninės veido sritys, ypač smilkiniai. Su amžiumi jie gali įdubti, o veidas atrodo kampuotesnis, griežtesnis, todėl švelnesni perėjimai ir išlaikytas tūris šiose zonose dažnai siejami su jaunesne išvaizda.

    Galiausiai keičiasi lūpos: jos gali plonėti, kontūras tampa mažiau ryškus, o atstumas tarp nosies ir viršutinės lūpos dažnai didėja. Kai lūpų kontūras išlieka aiškesnis, o bendros veido proporcijos atrodo harmoningos, žmogus dažniau vertinamas kaip jaunesnis.

    Svarbiausia žinutė paprasta: vienas bruožas retai nusprendžia viską. Suvokiamą amžių formuoja odos kokybė ir atspalvis, paakių zona, skruostų tūris, žandikaulio linija ir bendras veido proporcijų balansas, todėl metrika ne visada sutampa su tuo, ką mato kiti.

  • Kosmetologė įspėja: ši SPF klaida spartina raukšles – ją daro net ir atsargiausi

    Kosmetologė įspėja: ši SPF klaida spartina raukšles – ją daro net ir atsargiausi

    Apsauga nuo saulės daugeliui vis dar atrodo sezoninis įprotis, skirtas tik vasarai ar atostogoms. Tačiau dermatologai ir kosmetologai pabrėžia, kad būtent toks požiūris ilgainiui tampa viena dažniausių priežasčių, kodėl odos senėjimo požymiai išryškėja greičiau.

    Didžiausia klaida yra SPF naudojimas tik tada, kai šviečia ryški saulė arba kai lauke karšta. Ultravioletiniai spinduliai veikia ištisus metus, o odai ypač svarbi apsauga nuo UVA, kurie siejami su fotosenėjimu ir gilesniais odos struktūrų pažeidimais.

    „SPF turėtų būti kasdienis rytinės rutinos žingsnis, nepriklausomai nuo oro, sezono ar to, ar dieną praleidžiate daugiausia patalpose“, – sako kosmetologė Małgorzata Misiejuk.

    Kita dažna problema – per mažas kremo kiekis. Net ir kokybiškas produktas nepasieks ant pakuotės nurodyto SPF lygio, jei bus tepamas taupiai, todėl reali apsauga gali būti gerokai mažesnė, nei tikimasi.

    Kosmetologinėje praktikoje veidui, kaklui ir dekoltė rekomenduojama maždaug 2 miligramai priemonės vienam kvadratiniam centimetrui odos. Kasdienėje rutinoje tai dažnai prilyginama maždaug arbatinio šaukštelio kiekiui veidui ir kaklui, nors daugeliui toks kiekis atrodo per didelis.

    Kad būtų lengviau neapsirikti, dažnai taikoma vadinamoji dviejų pirštų taisyklė. Ant rodomojo ir vidurinio pirštų išspaudžiamos dvi juostelės priemonės, o toks kiekis paprastai laikomas pakankamu veidui, nors poreikis gali skirtis pagal formulę ir odos plotą.

    „Filtrą galima tepti dviem plonesniais sluoksniais, užuot naudojus vieną per mažą kiekį“, – pabrėžia kosmetologė.

    Dar vienas gajus mitas – kad SPF nereikia, kai dangus apniukęs. Debesuotumas neužblokuoja visų UV spindulių, o UVA gali prasiskverbti pro debesis, todėl oda rizikuoja gauti nematomą dozę net ir tada, kai saulės šilumos beveik nejaučiame.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad sprendimą dėl apsaugos turėtų lemti ne subjektyvus įspūdis, o UV indeksas ir kasdieniai įpročiai. Jei SPF tampa nuolatine rutina, tai padeda mažinti ne tik nudegimų, bet ir ilgalaikių pigmentacijos, elastingumo praradimo bei ankstyvų raukšlių riziką.

    Kad apsauga būtų patikima, svarbu rinktis plataus spektro priemones, o ilgiau būnant lauke atnaujinti sluoksnį pagal rekomendacijas. Taip pat verta prisiminti, kad SPF yra tik viena grandis: skrybėlė, akiniai ir šešėlis išlieka paprastos, bet veiksmingos priemonės.

  • Kosmetologai primena seną triuką: šis pigus vazelinas gali sumažinti raukšles po akimis

    Socialiniuose tinkluose ir grožio forumuose vėl išpopuliarėjo paprastas, daugeliui nuo vaikystės žinomas produktas – kosmetinis vazelinas. Dermatologai pabrėžia, kad jis nėra stebuklingas raukšlių naikintojas, tačiau tinkamai naudojamas gali pastebimai pagerinti labai sausos odos po akimis išvaizdą.

    Paakių sritis yra viena jautriausių: oda čia plonesnė, joje mažiau riebalinių liaukų, todėl drėgmė prarandama greičiau. Dėl to smulkios dehidratacinės raukšlelės, ypač šaltuoju metų laiku ar sausose patalpose, gali išryškėti net ir jaunai odai.

    Kas iš tiesų vyksta?

    Vazelinas veikia kaip okliuzinė priemonė, tai yra sukuria ploną apsauginį sluoksnį ant odos paviršiaus. Šis barjeras mažina vandens garavimą ir padeda ilgiau išlaikyti drėgmę, kurią oda gauna iš serumo ar kremo.

    Svarbu suprasti ribas: vazelinas pats savaime nei skatina kolageno gamybą, nei gydo pigmentaciją ar giliąsias raukšles. Tačiau, kai paakių oda išsausėjusi, vien drėgmės sulaikymas gali vizualiai sumažinti smulkius odos linkius ir suteikti putlumo.

    Kaip naudoti saugiai

    Vazelino nerekomenduojama tepti ant visiškai sausos, neparuoštos odos, nes tuomet užrakinama tai, kas yra ant paviršiaus, o drėgmės papildomai nesuteikiama. Praktikoje jis veikia geriausiai kaip paskutinis vakarinės rutinos žingsnis, užfiksuojantis anksčiau panaudotas priemones.

    Pirmiausia nuvalykite veidą ir užtepkite drėkinantį serumą ar paakių kremą, o tuomet paimkite labai mažą vazelino kiekį ir švelniai paskirstykite ploniausiu sluoksniu. Per storas sluoksnis gali sukelti rytinį patinimą ar diskomfortą, o riebesnei, į užsikimšusias poras linkusiai odai toks metodas gali netikti.

    Dermatologai taip pat primena, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausi paakių odos senėjimo veiksniai yra ultravioletiniai spinduliai, miego stoka, rūkymas ir bendras odos barjero pažeidimas. Todėl kasdienė apsauga nuo saulės, švelnus prausimas ir nuoseklus drėkinimas dažniausiai duoda didesnį efektą nei vienas produktas.

    Jei paakių srityje dažnai atsiranda sudirgimas, bėrimai, tinimas ar jaučiamas perštėjimas, vertėtų nutraukti bandymus ir pasitarti su gydytoju dermatologu. Ypač atsargiai reikėtų elgtis, jei naudojate aktyvias medžiagas, pavyzdžiui, retinoidus ar rūgštis, nes netinkamas jų derinimas gali didinti jautrumą.

  • Przebarwienia ir raukšlės ant rankų? Dermatologai įvardijo klaidas, kurias daro daugelis

    Przebarwienia ir raukšlės ant rankų? Dermatologai įvardijo klaidas, kurias daro daugelis

    Vasarą dauguma kruopščiai tepa veidą ir kūną apsauginiu kremu, tačiau rankos dažnai lieka nuošalyje. Būtent plaštakos kasdien gauna daug ultravioletinių spindulių, todėl jose greičiau išryškėja pigmentinės dėmės ir raukšlės.

    Dermatologai pabrėžia, kad UVA spinduliai prasiskverbia giliau ir siejami su fot senėjimu, o UVB dažniau sukelia nudegimus. Ilgalaikė, pasikartojanti spinduliuotė ardo kolageno skaidulas, mažina odos elastingumą ir didina nelygios pigmentacijos riziką.

    Didžiausia apšvita paprastai būna dienos viduryje, todėl rankų oda nukenčia ne tik paplūdimyje. Vairuojant, vaikštant ar sėdint lauko kavinėje plaštakos nuolat lieka atviros, o apsauga nuo saulės dažnai atnaujinama per retai.

    „Rankų oda yra plonesnė, joje mažiau riebalinio audinio, todėl senėjimo požymiai gali išryškėti anksčiau nei kitose kūno vietose“, – sako dermatologai.

    Norint sumažinti dėmių ir raukšlių riziką, rekomenduojama kasdien naudoti plataus spektro apsaugą su SPF 30 arba SPF 50, ypač šiltuoju sezonu. Kremą verta tepti ant plaštakų viršaus, o ne tik ant delnų, ir rinktis greitai įsigeriančią, nejaučiamą tekstūrą.

    Esminė klaida yra apsaugos neatnaujinimas. Kadangi rankas plauname daug kartų per dieną, SPF sluoksnis nusitrina, todėl jį reikia tepti iš naujo po plovimo, maudynių ar intensyvesnio prakaitavimo, o lauke būti ypač atidiems.

    Specialistai pataria atkreipti dėmesį ir į sudėtį: jautresnei odai labiau tinka priemonės be stiprių kvapiklių ir alkoholio, nes jos mažiau dirgina ir nesausina. Jei oda linkusi į paraudimą ar perštėjimą, geriau rinktis švelnesnius, drėkinančius filtrus.

    Vien SPF neužtenka, jei rankų oda nuolat išsausėjusi. Paprasta kasdienė rutina yra drėkinamasis kremas po kiekvieno plovimo, o kelis kartus per savaitę galima skirti intensyvesnę priežiūrą, pavyzdžiui, vakare tepti maitinamąją kaukę.

    Dermatologų praktikoje dažnai minima, kad gerą efektą duoda priemonės su odą minkštinančiais lipidais ir aliejais, pavyzdžiui, taukmedžio sviestu ar argano aliejumi. Tokia priežiūra padeda atkurti barjerą, sumažinti šiurkštumą ir vizualiai išlyginti odos tekstūrą.

    Jei pigmentinės dėmės staiga tamsėja, greitai didėja, keičia formą ar atsiranda naujų įtartinų darinių, vertėtų nelaukti ir pasikonsultuoti su dermatologu. Reguliari odos stebėsena ir kasdieniai įpročiai išlieka svarbiausia prevencija.

  • Retinolis ne tik nuo raukšlių: dermatologai įspėja apie klaidas, kurios gali sudirginti odą

    Retinolis yra vitamino A darinys, plačiai naudojamas odos priežiūroje dėl poveikio smulkioms raukšlėms, aknės požymiams ir odos tekstūrai. Dermatologai retinoidus dažnai vadina vienu patikimiausių ingredientų, tačiau netinkamas naudojimas gali sukelti paraudimą, sausumą ir pleiskanojimą.

    Retinoidai veikia spartindami odos ląstelių atsinaujinimą ir mažindami porų užsikimšimą, todėl gali padėti esant inkštirams ir uždegiminiams bėrimams. Be to, ilgainiui jie skatina kolageno sintezę, o tai siejama su elastingesne oda ir mažiau pastebimomis smulkiomis linijomis.

    Kaip pradėti, kad nedirgintų?

    Dažniausia klaida yra per greitas startas, kai retinolis pradedamas tepti kasdien. Specialistai rekomenduoja pradėti lėtai, pavyzdžiui, 1–2 vakarais per savaitę, o dažnį didinti tik tada, kai oda akivaizdžiai toleruoja priemonę.

    Jei oda jautri, pirmaisiais mėnesiais geriau rinktis mažesnės koncentracijos produktą ir dažniau daryti pertraukas. Sudirgimo rizika padidėja ir tada, kai odos barjeras jau pažeistas, pavyzdžiui, po intensyvių šveitimų ar agresyvių procedūrų.

    „Retinolį verta laikyti ilgalaike investicija: oda turi prisitaikyti, o ryškesni pokyčiai dažniausiai matomi tik po kelių mėnesių nuoseklaus naudojimo“, – sako dermatologai.

    Kiek tepti ir su kuo derinti?

    Dažniausiai pakanka žirnio dydžio kiekio visam veidui, kad susidarytų plonas, tolygus sluoksnis. Įprasta priemonę paskirstyti keliais taškais ant kaktos, nosies, skruostų ir smakro, o tuomet švelniai įmasažuoti, vengiant paakių ir sudirgusių vietų.

    Norint sumažinti tempimą ir sausumą, retinolį galima derinti su drėkinamuoju kremu. Praktikoje dažnai taikoma schema, kai pirmiausia tepamas drėkiklis, o vėliau retinolis, arba retinolis užfiksuojamas drėkinamuoju kremu po jo.

    Svarbu įvertinti ir kitus aktyvius ingredientus rutinoje: kartu naudojant stiprias rūgštis, benzoilo peroksidą ar šiurkščius šveitiklius, dirginimo tikimybė išauga. Jei norisi kelių aktyvių priemonių, dermatologai dažnai pataria jas skirstyti skirtingoms dienoms.

    Kada retinolio geriau vengti?

    Nėštumo metu vietiniai retinoidai paprastai nerekomenduojami dėl atsargumo principo, net jei įsisavinimas per odą yra nedidelis. Planuojant nėštumą dalis specialistų taip pat pataria retinoidų atsisakyti iš anksto ir pasitarti individualiai.

    Retinolis gali pabloginti būklę, jei oda yra nudegusi, smarkiai sudirgusi, su atviromis žaizdelėmis arba kai paūmėję uždegiminiai odos susirgimai, tokie kaip egzema ar rožinė. Tokiais atvejais saugiausia sprendimą priimti kartu su dermatologu.

    Dar viena būtina taisyklė yra apsauga nuo saulės: retinoidai didina odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Dieną rekomenduojama naudoti plataus spektro SPF 30–50 ir riboti intensyvų deginimąsi, ypač adaptacijos laikotarpiu.

    Jei pradėjus naudoti retinolį atsiranda ryškus paraudimas, deginimas ar pleiskanojimas, vertėtų kelioms dienoms padaryti pertrauką ir atkurti odos drėkinimą. Jei simptomai kartojasi arba stiprėja, gali reikėti retesnio naudojimo, mažesnės koncentracijos arba alternatyvų, parinktų specialisto.

  • Tepate kremą paakiams virš lūpos: kosmetologai aiškina, kodėl tai gali veikti raukšles

    Tepate kremą paakiams virš lūpos: kosmetologai aiškina, kodėl tai gali veikti raukšles

    Smulkios raukšlės aplink burną daugeliui atsiranda palaipsniui ir gali ryškiai pakeisti viso veido išraišką. Jų formavimąsi dažnai lemia ne tik amžius, bet ir kasdienė mimika, saulė bei odos išsausėjimas.

    Ypač jautri yra sritis virš viršutinės lūpos, kur oda plonesnė ir nuolat juda kalbant, valgant ar šypsantis. Dėl šios priežasties laikui bėgant gali išryškėti vertikalios vagelės, neretai vadinamos smulkiomis brūkšnelio formos raukšlelėmis.

    Kodėl ši zona taip greitai sausėja

    Oda aplink lūpas paprastai turi mažiau riebalinių liaukų, todėl jai sunkiau išlaikyti drėgmę. Kai apsauginis odos barjeras nusilpsta, vanduo iš epidermio išgaruoja greičiau, o raukšlelės tampa labiau matomos.

    Prie išsausėjimo prisideda ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, vėjas, šaltis, kondicionuojamas oras, taip pat įprotis dažnai laižyti lūpas. Ilgainiui dėl nuolatinio dirginimo oda gali tapti jautresnė, o kontūras prarasti ryškumą.

    Ką bendro turi paakių kremas ir lūpų zona

    Paakių kremai dažnai kuriami itin plonai, jautriai odai, todėl jų formulė paprastai orientuota į švelnumą ir drėkinimą. Dėl to dalis jų sudedamųjų dalių gali būti naudinga ir odai virš lūpos, jei produktas nedirgina.

    Dažniausiai minimi ingredientai yra hialurono rūgštis, peptidai ir antioksidantai. Hialurono rūgštis padeda surišti vandenį epidermyje, peptidai siejami su odos atsinaujinimo procesų palaikymu, o antioksidantai padeda mažinti oksidacinio streso poveikį.

    Kaip tepti, kad nepakenktumėte

    Didelę reikšmę turi ne tik priemonė, bet ir tepimo technika, nes ši zona lengvai sudirginama. Per stiprus trynimas ar tempimas gali dar labiau apkrauti odą ir vizualiai paryškinti raukšleles.

    Dažniausiai patariama naudoti labai mažą kiekį priemonės ir ją švelniai įtapšnoti pirštų pagalvėlėmis virš viršutinės lūpos. Jei norisi, minimaliai galima paskirstyti ir ties lūpų kampučiais ar po apatine lūpa, tačiau judesiai turi būti lengvi.

    Jei priemonė sukelia perštėjimą, paraudimą ar pleiskanojimą, ją reikėtų nutraukti ir rinktis paprastesnę, jautriai odai skirtą formulę. Ypač atsargiai verta elgtis, jei naudojami aktyvūs ingredientai, kurie gali dirginti, pavyzdžiui, stiprios rūgštys ar didesnės koncentracijos retinoidai.

    Ko tikėtis ir kas dar svarbu

    Greitų pokyčių po vieno karto paprastai nebūna, nes odai reikia laiko atkurti drėgmės balansą. Nuoseklus drėkinimas ryte ir vakare dažniau duoda pastebimesnį, nors ir subtilų, glotnumo efektą.

    Kad raukšlelės aplink burną ryškėtų lėčiau, svarbi kasdienė apsauga nuo saulės, nes UV spinduliai spartina kolageno irimą. Kartu verta prisiminti, kad geresnę odos būklę palaiko ir bendri įpročiai, įskaitant pakankamą skysčių vartojimą bei odos barjero nealergizuojančią priežiūrą.

  • Dauguma moterų taip tepa paakių kremą: viena klaida, o oda greitai „atsilygina“

    Dauguma moterų taip tepa paakių kremą: viena klaida, o oda greitai „atsilygina“

    Paakių oda yra viena ploniausių veide, todėl greičiau parodo nuovargį, patinimą ir smulkias raukšleles. Dermatologai pabrėžia, kad svarbu ne tik kremo sudėtis, bet ir tai, kaip bei kiek jo užtepame kasdienėje rutinoje.

    Viena dažniausių klaidų yra per didelis paakių kremo kiekis. Storas sluoksnis dažnai ne pagerina, o apsunkina situaciją, nes produktas nespėja susigerti, gali kauptis odos paviršiuje ir prisidėti prie rytinio patinimo ar sudirginimo.

    Per didelis kiekis apsunkina

    Paakių zonai paprastai užtenka labai mažo produkto kiekio abiem akims, maždaug mažo žirnio dydžio. Toks kiekis leidžia kremą paskirstyti tolygiai, o aktyviosioms medžiagoms lengviau įsigerti, nepaliekant perteklinės plėvelės.

    Ypač atsargiai reikėtų elgtis su sodresnės tekstūros naktiniais kremais. Paliktas storas sluoksnis per naktį ne visada duoda geresnį rezultatą, o jautresniems žmonėms gali sukelti sunkumo pojūtį ir padidinti paakių paburkimą.

    Trinti nereikia, tai kenkia

    Kita klaida yra energingas įtrinimas. Paakių oda lengvai tempiasi, todėl skubant ir stipriai trinant galima prisidėti prie mimikos raukšlių ryškėjimo ir sudirgimo, ypač jei oda sausesnė arba jautresnė.

    Švelnesnei aplikacijai dažnai rekomenduojama naudoti bevardį pirštą, nes jis natūraliai daro mažiausią spaudimą. Vietoje trynimo verta kremą lengvai įtapšnoti, taip mažiau tempiama oda ir produktas pasiskirsto tolygiau.

    Kur tepti, kad nedirgintų?

    Kremą saugiausia tepti po akimi ir po antakiu, palei kaulinę akiduobės liniją, vengiant judriosios voko dalies. Užtepus per arti blakstienų linijos arba ant judriojo voko, produktas gali patekti į akis ir sukelti perštėjimą ar ašarojimą.

    Jei priemonė naudojama ryte, svarbu leisti jai susigerti prieš makiažą. Neskubant mažėja tikimybė, kad priemonė pradės „vyniotis“, o maskuoklis ar pudra nusės netolygiai ir dar labiau išryškins smulkias raukšleles.

    Serumas ir kremas turi eiti iš eilės

    Vis dažniau paakių zonoje naudojamos kelios priemonės, pavyzdžiui, serumas ir kremas. Lengvesnės konsistencijos serumas paprastai tepamas pirmas, o tuomet verta palaukti apie 2 minutes, kad jis įsigertų ir nesusidarytų produktų sluoksniavimosi efektas.

    Tuomet tepamas kremas, kuris padeda „užrakinti“ drėgmę ir sukuria apsauginį barjerą. Geriausią rezultatą dažniausiai duoda ne agresyvumas ar didelis kiekis, o reguliarumas, saikingas naudojimas ir švelnūs judesiai.

  • Drew Barrymore ryžosi drąsiam žingsniui po 50-ies: atsisako makiažo ir kalba apie raukšles

    Drew Barrymore ryžosi drąsiam žingsniui po 50-ies: atsisako makiažo ir kalba apie raukšles

    Drew Barrymore, kuriai 51-eri, socialiniuose tinkluose pasirodė be makiažo ir atvirai prabilo apie natūralų senėjimą. Aktorė vaizdo įraše žiūrėjo tiesiai į kamerą, o įrašo aprašyme pabrėžė, kad neketina slėpti metų paliktų žymių.

    „Žinoma, kad mano veide yra raukšlių“, – rašė Drew Barrymore.

    Aktorė pridūrė, kad kiekviena raukšlė jai turi asmeninę prasmę, nes atspindi patirtis ir išgyventą gyvenimą. Ji pasidalijo spontaniškais kadrais, kuriuose juokiasi ir plačiai šypsosi, tarsi tyčia pabrėždama mimikos linijas.

    „Taip atrodo mano gyvenimas“, – pridūrė Drew Barrymore.

    Barrymore ne kartą yra sakiusi, kad renkasi natūralesnį požiūrį į grožį ir stengiasi nepasiduoti spaudimui visada atrodyti nepriekaištingai. Ji taip pat yra minėjusi, kad nėra dariusi estetinių procedūrų ir norėtų šio sprendimo laikytis, nors kartu pabrėžia nevertinanti kitų moterų pasirinkimų.

    „Kiekvienas iš mūsų einame savo keliu ir turėtume vieni kitus palaikyti“, – yra sakiusi Drew Barrymore.

    Toks žinomos aktorės žingsnis atliepia platesnę tendenciją pramogų pasaulyje, kur vis daugiau viešų moterų sąmoningai atsisako ryškaus makiažo, filtrų ir nuolatinio retušavimo. Pastaraisiais metais ši kryptis siejama ne tik su autentiškumu, bet ir su reakcija į socialinių tinklų kuriamus nerealistiškus grožio standartus.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių dažnai įvardijama Pamela Anderson, kuri viešuose renginiuose vis dažniau pasirodo beveik be makiažo. Jos pasirinkimas sulaukė plataus atgarsio ir tapo dalimi diskusijos apie jaunystės kultą, spaudimą moterims ir teisę keistis pagal savo taisykles.

    Barrymore žinutė šiame kontekste skamba aiškiai: brandą ji traktuoja kaip privalumą, o ne trūkumą. Anot jos, tikroji laisvė atsiranda tada, kai nebesistengiama nuolat atitikti svetimų lūkesčių ir leidžiama sau atrodyti taip, kaip jaučiamasi.

  • Gydytoja įspėja: ši miego poza gali spartinti odos senėjimą ir gilinti raukšles

    Miego poza gali turėti įtakos ne tik poilsio kokybei, bet ir veido odos būklei. Gydytoja Radž Arora atkreipia dėmesį, kad vienas populiariausių įpročių miegoti gali prisidėti prie greitesnio odos senėjimo požymių.

    Anot jos, miegas ant šono daugeliui atrodo patogiausias, tačiau ilgalaikis veido spaudimas į pagalvę sukuria nuolatinę trintį ir mechaninį stresą. Dėl to gali formuotis vadinamosios miego raukšlės, kurios iš pradžių ryte matomos tik laikinai, bet laikui bėgant gali tapti gilesnės.

    Gydytoja pabrėžia, kad didesnė rizika kyla tuomet, kai žmogus metų metus miega vis ant tos pačios pusės. Tokiu atveju gali ryškėti veido asimetrija, nes viena pusė patiria daugiau spaudimo, o odai senstant ir prarandant elastingumą šie pokyčiai tampa labiau pastebimi.

    Ką keisti, jei ant šono miegoti patogu?

    Specialistė ragina nepanikuoti, o įpročius koreguoti palaipsniui. Jei pakeisti miego pozos nepavyksta, verta atkreipti dėmesį į pagalvės užvalkalo medžiagą, nes nuo jos priklauso trintis ir odos dirginimas.

    Šilkiniai ar atlasiniai užvalkalai, palyginti su įprasta medvilne, dažnai būna slidesni ir gali sumažinti trintį, todėl oda mažiau glamžoma. Taip pat svarbu, kad pagalvė nebūtų pernelyg aukšta ar kieta, nes tai didina spaudimą veidui ir kaklui.

    Senėjimą lemia ne vien miegas

    Dermatologai ir visuomenės sveikatos institucijos nuolat pabrėžia, kad vienas svarbiausių priešlaikinio odos senėjimo veiksnių yra ultravioletiniai spinduliai. Kasdienė apsauga nuo saulės priemonėmis su SPF padeda mažinti fotosenėjimo riziką, kuri siejama su raukšlėmis, pigmentacija ir kolageno irimu.

    Ne mažiau reikšmingas ir bendras gyvenimo būdas. Pakankamas skysčių vartojimas padeda palaikyti odos barjerinę funkciją, o žalingi įpročiai, įskaitant nikotino vartojimą, siejami su prastesne odos kraujotaka ir lėtesniais atsinaujinimo procesais.

    Gydytoja primena, kad greito sprendimo, kuris iš karto panaikintų raukšles, paprastai nėra, tačiau nuoseklūs įpročių pokyčiai duoda rezultatų. Jei veido odos pokyčiai ryškėja, o kartu vargina prasta miego kokybė, vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu.