CP v2

Tag: Reabilitacija

  • Mokslininkai žmonėms VR davė sparnus: po savaitės smegenys ėmė juos laikyti kūno dalimi

    Mokslininkai žmonėms VR davė sparnus: po savaitės smegenys ėmė juos laikyti kūno dalimi

    Virtualios realybės patirtys gali ne tik sukurti įtikinamą pojūtį, bet ir pakeisti tai, kaip smegenys apdoroja kūno vaizdą. Naujas tyrimas parodė, kad žmonėms VR aplinkoje suteikus sparnus, smegenų reakcijos pradėjo panašėti į tas, kurios paprastai būdingos tikroms galūnėms.

    Tyrimą atliko Pekino normaliojo universiteto ir Pekino universiteto mokslininkai, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Cell Reports“. Eksperimente dalyvavo 25 savanoriai, kurie vieną savaitę keturis kartus po 30 minučių treniravosi naudotis virtualiais sparnais.

    Kaip atrodė eksperimentas

    VR aplinkoje sparnai visiškai pakeitė dalyvių rankas: žmogus nematė savo rankų, o jų vietoje matė didelius plunksnuotus sparnus. Dalyviai atliko mokomąsias užduotis, pavyzdžiui, turėjo skristi ir praskristi pro žiedus, taip treniruodami naują judėjimo kontrolę.

    Svarbi detalė ta, kad sparnai buvo sukurti taip, jog jų judesiai atitiktų aerodinamikos logiką. Tai reiškia, kad dalyviai ne tik stebėjo animaciją, bet ir mokėsi valdyti naują, į kūną panašiai integruotą judesio priemonę.

    Kas pasikeitė smegenyse

    Mokslininkai prieš ir po treniruočių atliko funkcinio magnetinio rezonanso tyrimus ir stebėjo, kaip keičiasi smegenų reakcijos. Daugiausia dėmesio skirta pakaušio ir smilkinio sričių žievės zonai, kuri siejama su regimu kūno dalių atpažinimu.

    Po savaitės ši sritis į sparnų vaizdus reagavo stipriau nei anksčiau. Be to, smegenų aktyvumo raštai, susiję su sparnais, tapo panašesni į tuos, kurie įprastai susiformuoja žiūrint į žmogaus rankas, ypač dešiniajame pusrutulyje.

    Taip pat nustatyta, kad ši sritis glaudžiau veikė kartu su tinklais, siejamais su judesių planavimu ir koordinacija. Tai leidžia manyti, kad smegenys sparnus apdorojo ne vien kaip regimą objektą, o kaip potencialiai valdomą kūno tęsinį.

    Ką tai gali reikšti ateičiai

    Patys autoriai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog sparnai jau tapo nuolatine kūno schema smegenyse. Vis dėlto faktas, kad reakcijos priartėjo prie būdingų kūno dalims, rodo ryškią neuroplastiškumo galimybę prisitaikyti prie naujų, biologiškai neįprastų efektorių.

    Tokie rezultatai svarbūs ne tik VR technologijų plėtrai, bet ir reabilitacijai bei protezų valdymo mokymui, kai žmogui reikia išmokti naudotis nauja galūne ar prietaisu. Tyrimas papildo ankstesnes įžvalgas, kad įrankiai ir protezai dažnai išlieka tarsi išoriniai objektai, o itin įtraukios VR patirtys gali labiau priartinti juos prie kūno suvokimo.

    Mokslininkai neatmeta, kad ateityje žmonės vis daugiau laiko praleis VR aplinkose, todėl klausimas, kaip tai ilgainiui veikia smegenų sistemas, taps dar aktualesnis. Šis darbas rodo, kad net per palyginti trumpą laiką galima išmatuoti apčiuopiamus pokyčius, susijusius su tuo, kaip žmogus mato ir valdo savo kūną.

    „Mes nesakome, kad sparnai jau tapo kanoninės kūno reprezentacijos dalimi, tačiau fiksuojame, kad nervinės reakcijos tapo reikšmingai panašesnės į būdingas kūno dalims“, – teigė tyrimo autoriai.

  • Paryžiaus Les Invalides po 350 metų misijos renovuojamas: kas slepiasi už Napoleono kapo?

    Paryžiaus Les Invalides po 350 metų misijos renovuojamas: kas slepiasi už Napoleono kapo?

    Ikoniškas kupolas ir mažiau matoma misija

    Paryžiaus Les Invalides kasmet pritraukia daugiau nei 1 000 000 lankytojų, tačiau už blizgančio kupolo ir Napoleono kapo slypi ne muziejus, o veikianti globos ir gydymo institucija. Čia jau daugiau kaip tris šimtmečius priimami karo sužeistieji ir kitos smurto bei konfliktų aukos.

    Ši vieta siejama su Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV iniciatyva XVII amžiuje, kai valstybė ėmėsi sistemingai rūpintis sužeistais ir senstančiais kariais. Šiandien tai laikoma vienu ankstyviausių valstybės socialinės atsakomybės pavyzdžių Europoje.

    Renovacija už 100 mln. eurų

    Senstantys Les Invalides pastatai dabar iš esmės atnaujinami, o darbų vertė vertinama apie 100 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš valstybės lėšų, nes institucija išlaiko ne tik reprezentacinę, bet ir praktinę funkciją.

    Renovacija svarbi ir dėl kasdienės veiklos: pastate teikiama ilgalaikė, individualizuota priežiūra žmonėms, kuriems reikia sudėtingos medicininės ir socialinės pagalbos. Tokią infrastruktūrą modernizuoti sudėtinga, nes kartu būtina užtikrinti nuolatinį gyventojų gydymą.

    Kas šiandien gyvena Les Invalides?

    Šiuo metu institucijos teritorijoje gyvena 64 žmonės, tarp jų yra Holokaustą išgyvenusių asmenų ir civilių, nukentėjusių nuo konfliktų ar išpuolių. Tokia sudėtis rodo, kad Les Invalides misija per laiką išsiplėtė, bet iš esmės išliko ta pati: suteikti saugius namus ir slaugą tiems, kurių gyvenimą pakeitė karas ar smurtas.

    Viena žinomiausių gyventojų yra 101 metų Aušvico ir Birkenau stovyklas išgyvenusi Ginette Kolinka. Kitas pasakojimas atskleidžia, kaip 98 metų Esther Senot, į Mauthauseną deportuota dar paauglė, Les Invalides pasirinko ir dėl asmeninės šeimos istorijos bei ryšio su kariuomenėje tarnavusiu broliu.

    „Les Invalides yra unikali vieta dėl dviejų priežasčių: ji turėjo būti didinga kaip valstybės simbolis ir kartu sukurta tiems, kurie nusipelnė viso gyvenimo globos“, – sakė institucijos gubernatorius generolas Christophe de Saint Chamas.

    Nauji karų sužeidimų „parašai“

    Les Invalides veikia ir kaip specializuota gydymo įstaiga, turinti patirties protezavimo, reabilitacijos bei sunkių negalių gydymo srityse. Čia taip pat buvo gydomi kai kurie Paryžiaus „Bataclan“ išpuolių nukentėjusieji, o tai pabrėžia institucijos vaidmenį ne vien kariams.

    Institucijos vadovai pabrėžia, kad kiekvienas karas atneša vis kitokį medicininį iššūkį. Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu dominavo sunkios veido ir kūno traumos, vėliau, medicinai pažengus, išgyventi ėmė vis daugiau žmonių su stuburo pažeidimais, o pastarųjų dešimtmečių konfliktuose išryškėjo daugybinės amputacijos.

    „Šiandien ryškiausias konfliktų paliekamas pėdsakas yra psichologinė trauma“, – sakė Nacionalinės Les Invalides institucijos direktorius generolas Sylvain Ausset.

    Kartu su medicininėmis inovacijomis auga ir visuomenės lūkestis, kad pagalba bus visapusiška: nuo fizinės reabilitacijos iki ilgalaikio psichologinio palaikymo bei socialinės integracijos. Les Invalides modelis čia tampa simbolinis, nes rodo valstybės įsipareigojimą ne tik pagerbti, bet ir realiai pasirūpinti nukentėjusiais.

    Institucijos vadovybė akcentuoja, kad ši tradicija svarbi ir šiandienos kariams, vykstantiems į tarnybą: žinojimas, kad valstybė užtikrins ilgalaikę priežiūrą, laikomas moralinės sutarties dalimi. Dėl to Les Invalides Paryžiuje tebėra ne vien istorinis objektas, o gyva sistema, pritaikoma naujoms karo realijoms.

  • Pirmi simptomai atrodo kaip nuovargis, bet diagnozė gąsdina: Friedreicho ataksija atima jėgas

    Pirmi simptomai atrodo kaip nuovargis, bet diagnozė gąsdina: Friedreicho ataksija atima jėgas

    Friedreicho ataksija yra reta paveldima genetinė liga, kuri palaipsniui pažeidžia nervų sistemą ir ilgainiui gali smarkiai apriboti judėjimą. Dažniausiai ji prasideda vaikystėje ar paauglystėje, tačiau pirmieji požymiai neretai būna neryškūs ir lengvai supainiojami su paprastu nuovargiu.

    Ligą lemia FXN geno pokytis, dėl kurio organizmas pagamina per mažai frataksino baltymo. Šis baltymas būtinas normaliam mitochondrijų darbui, todėl sutrikus energijos gamybai ypač nukenčia nervų ląstelės ir širdies raumuo.

    Vienas ankstyviausių signalų dažniausiai yra pusiausvyros sutrikimai ir vis dažnesni kluptelėjimai, atsirandantys net be aiškios priežasties. Vėliau gali ryškėti koordinacijos problemos, raumenų silpnumas, pasunkėjęs ėjimas, o daliai pacientų atsiranda ir kalbėjimo sutrikimų.

    Friedreicho ataksija paveikia ne tik neurologinę sistemą. Ligai progresuojant dažnai išsivysto širdies komplikacijos, ypač kardiomiopatija, be to, daliai žmonių gali pasireikšti ir cukrinis diabetas, todėl stebėjimas paprastai apima ne vieno specialisto priežiūrą.

    Diagnozė nustatoma įvertinus klinikinius požymius, neurologinį ištyrimą ir patvirtinus genetiniu tyrimu. Papildomai gali būti atliekami magnetinio rezonanso tyrimai, nervų laidumo ir raumenų tyrimai, taip pat širdies būklės vertinimas, nes ankstyvas komplikacijų aptikimas keičia stebėjimo ir gydymo planą.

    Ši liga šiuo metu laikoma neišgydoma, todėl gydymas orientuotas į simptomų kontrolę, funkcijų išsaugojimą ir gyvenimo kokybės gerinimą. Didžiausią reikšmę turi nuosekli reabilitacija, kineziterapija, pagalbinės judėjimo priemonės, o širdies ir medžiagų apykaitos sutrikimai gydomi pagal atskiras indikacijas.

    Gydytojai pabrėžia, kad delsimas dažnai kainuoja prarastą laiką, nes ligos eiga paprastai būna lėta, bet progresuojanti. Jei vaikas ar jaunas žmogus ima dažnai griuvinėti, prastėja koordinacija, atsiranda neįprastas nuovargis ar pastebimi širdies simptomai, verta kuo anksčiau kreiptis į šeimos gydytoją ir neurologą.

  • Palangoje plečiamos TBC paslaugos: kam priklauso tyrimai, kaip gauti siuntimą ir kur kreiptis

    VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centras nuo 2026 metų gegužės 4 dienos iki 2026 metų gruodžio 15 dienos įgyvendina Palangos miesto savivaldybės finansuojamas sveikatos priemones, skirtas paslaugų prieinamumui didinti. Gyventojai kviečiami pasinaudoti tiek reabilitacijos, tiek tuberkuliozės (TBC) profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugomis.

    Įstaiga tuo pačiu laikotarpiu vykdo priemonę „Psichosocialinių ir sensorinės reabilitacijos paslaugų plėtra ir prieinamumo didinimas Palangos mieste“. Norint gauti šias paslaugas, pacientui reikalingas šeimos gydytojo siuntimas pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, o toliau būtina registruotis reabilitologo konsultacijai.

    Palangos ASPC taip pat įgyvendina priemonę „TBC profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimas Palangos mieste“, kuria siekiama anksčiau nustatyti ligą ir sumažinti užkrečiamumo riziką. Tuberkuliozė išlieka visuomenės sveikatos problema, todėl ypač svarbus rizikos grupių patikrinimas ir laiku pradėtas gydymas.

    Priemonės metu suaugusiesiems ir vaikams, priklausantiems rizikos grupei, atliekami tuberkuliozės klinikiniai tyrimai. Nurodoma, kad gali būti taikomi tuberkulino mėginiai arba „Quanti-FERON-TB-GOLD“ tyrimas, o dėl konkretaus tyrimo paskyrimo gyventojai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Dėl papildomos informacijos Palangos ASPC prašo kreiptis į priemonių koordinatorę Aldoną Mikūtienę telefonu +370 646 00746. Įstaiga primena, kad pirmas žingsnis norint gauti tiek reabilitacijos, tiek TBC ištyrimo paslaugas yra konsultacija su šeimos gydytoju ir reikalingų siuntimų sutvarkymas.

  • Naujas vilties būdas nuo osteoartrito: raumenys stimuliuojami elektra, bet yra svarbių ribų

    Naujas vilties būdas nuo osteoartrito: raumenys stimuliuojami elektra, bet yra svarbių ribų

    Pasaulyje su osteoartritu, viena dažniausių lėtinio skausmo ir negalios priežasčių, gyvena apie 595 milijonai žmonių. Tai degeneracinė sąnarių liga, kai laikui bėgant ima irti sąnario audiniai, o simptomai dažniausiai pasireiškia keliuose, klubuose, plaštakose ir stubure.

    Osteoartrito poveikis dažnai neapsiriboja vien pačiu sąnariu. Ilgainiui dėl skausmo ir sustingimo mažėja judrumas, žmonėms sunkiau išlikti darbo rinkoje, o kartu didėja gretutinių problemų, tokių kaip nutukimas, 2 tipo diabetas ar prastesnė emocinė savijauta, rizika.

    Kodėl judėjimas toks svarbus?

    Tarptautinės gairės osteoartrito valdyme nuosekliai akcentuoja fizinį aktyvumą, ypač aerobinius ir raumenis stiprinančius pratimus. Jie padeda mažinti skausmą, gerina funkciją, o kontroluojant kūno masę sumažėja ir mechaninė apkrova sąnariams.

    Raumenų stiprinimas ypač aktualus kelių ir klubų osteoartrito atveju, nes stipresni aplinkiniai raumenys geriau stabilizuoja sąnarį. Tai gali sumažinti sąnariui tenkantį stresą ir padėti nutraukti užburtą ratą, kai skausmas skatina nejudrumą, o nejudrumas dar labiau didina skausmą ir silpnumą.

    Vis dėlto daliai žmonių pradėti sportuoti ar laikytis programos trukdo ryškus skausmas, patinimas, ribota judesių amplitudė ar ankstesnės neigiamos patirtys. Tyrimai rodo, kad turintys raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų dažniau būna fiziškai neaktyvūs, o tai ilgainiui lemia raumenų masės ir jėgos mažėjimą.

    Alternatyva, kai mankšta per skausminga

    Tokiais atvejais vis dažniau aptariama elektrinė raumenų stimuliacija, kai ant odos uždedami elektrodai perduoda silpnus impulsus ir sukelia raumenų susitraukimus. Principas panašus į nervų sistemos siunčiamus signalus, tik raumuo aktyvinamas be būtinybės intensyviai judinti skausmingą sąnarį.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad kelių ar klubų osteoartritu sergantiems žmonėms kelių savaičių kursas, kai stimuliuojami, pavyzdžiui, šlaunies keturgalviai raumenys kelis kartus per savaitę, gali didinti raumenų jėgą ir gerinti funkciją. Kai kuriais atvejais ši priemonė taikoma ir kartu su pratimais, siekiant įjungti daugiau raumenų skaidulų.

    Elektrinė raumenų stimuliacija tiriama ir kaip pagalbinė priemonė ruošiantis sąnario keitimo operacijai, ypač tada, kai įprasta priešoperacinė mankšta žmogui sunkiai toleruojama. Dalis tyrimų rodo, kad prieš operaciją taikant reguliarias trumpas stimuliacijos sesijas galima pasiekti geresnių raumenų jėgos ir funkcijos rodiklių po operacijos, tačiau rezultatai skirtinguose tyrimuose nevienodi.

    Kodėl tai nėra stebuklingas sprendimas?

    Specialistai pabrėžia, kad elektrinė raumenų stimuliacija neturėtų būti laikoma judėjimo pakaitalu visiems. Geriausi rezultatai dažnai pasiekiami tada, kai ji taikoma kaip pagalbinė priemonė greta reabilitacijos, o ne vietoje aktyvaus darbo su fiziniu krūviu, kai tai įmanoma.

    Įrodymų bazė osteoartrito srityje dar auga: dalis tyrimų yra nedidelės apimties, skiriasi protokolai, todėl išvados ne visada sutampa. Be to, kai kuriems žmonėms pati stimuliacijos pojūčio patirtis būna nemaloni, o daliai pacientų ši priemonė netinka dėl medicininių kontraindikacijų, pavyzdžiui, turint tam tikrus implantuotus širdies ritmo prietaisus.

    Praktikoje svarbiausia individualus sprendimas: simptomų stiprumas, gretutinės ligos, tikslai ir tolerancija. Dėl osteoartrito valdymo, tinkamiausių pratimų ir pagalbinių priemonių verta tartis su šeimos gydytoju, kineziterapeutu ar reabilitacijos specialistu, nes ankstyvas ir nuoseklus planas dažnai lemia geresnę kasdienę savijautą.

  • Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Kodėl hantavirusas kelia nerimą

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, kuriais žmogus dažniausiai užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išmatų, šlapimo ar seilių. Nerimą sustiprina tai, kad inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 8 savaičių, todėl užsikrėtimas ne visada iškart atpažįstamas.

    Dar viena priežastis – specifinio, plačiai patvirtinto antivirusinio gydymo ar vakcinos daugeliui hantavirusų formų šiuo metu nėra. Dėl to sveikatos priežiūros sistemos akcentuoja ankstyvą atpažinimą, simptomų valdymą ir, sunkiais atvejais, intensyviosios terapijos svarbą.

    Kas yra Andes virusas ir HCPS

    Vienas labiausiai aptariamų hantavirusų yra Andes virusas, siejamas su sunkia būkle – hantaviruso kardiopulmoniniu sindromu (HCPS). Tai liga, kuri gali greitai progresuoti į kvėpavimo nepakankamumą, o literatūroje minima, kad mirštamumas gali siekti iki 50 proc.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nors infekcija pavojinga, šiuo metu nėra įrodymų, jog ji galėtų peraugti į COVID-19 masto pandemiją. Vis dėlto dėmesys didėja, nes pastaraisiais metais daugiau kalbama ne tik apie ūmią infekcijos fazę, bet ir apie ilgalaikes pasekmes.

    Ar būna ilgasis hantavirusas?

    Po COVID-19 pandemijos mokslininkai dažniau vertina, kas vyksta pacientams pasveikus nuo ūmios infekcijos, ir ar gali išlikti ilgalaikiai simptomai. Šiame kontekste keliama hipotezė, kad daliai persirgusiųjų HCPS gali pasireikšti užsitęsęs sveikimo laikotarpis, primenantis ilgąjį COVID-19.

    Čilės Pontificia Universidad Católica de Chile mokslininkai stebėjo 21 HCPS išgyvenusį pacientą praėjus 3–6 mėnesiams po išrašymo iš ligoninės. Vertinta simptomų gausa, gyvenimo kokybė ir tai, ar pacientams buvo taikytos intensyvios priemonės, įskaitant ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją (ECMO).

    Simptomai išlieka mėnesius

    Tyrimo rezultatai parodė, kad nė vienas iš stebėtų pacientų per 3–6 mėnesius nebuvo visiškai atgavęs buvusios savijautos. Visi 21 dalyvis nurodė bent vieną išliekantį simptomą, o daugiau nei 60 proc. teigė, kad iki galo nepasveiko.

    Vidutiniškai pacientai minėjo po 11–12 simptomų, o jų spektras buvo platus. Tai svarbus signalas, kad net ir išgyvenus pačią pavojingiausią ligos fazę, daliai žmonių reikalinga ilgesnė medicininė ir socialinė pagalba.

    Nuovargis, nemiga, nerimas ir kiti sutrikimai

    Dažniausiai minėti nusiskundimai buvo nuovargis, miego sutrikimai, nerimas, atminties problemos, košmarai, jutimų pokyčiai, o kai kuriems – plaukų slinkimas. Sunkesnių atvejų grupėje dažniau pasitaikė motorikos sutrikimų ar širdies permušimų pojūtis.

    Svarbu tai, kad ilgalaikių simptomų patyrė ir tie pacientai, kuriems neprireikė ECMO. Tai leidžia svarstyti, kad užsitęsęs sveikimas gali būti susijęs ne vien su intensyviosios terapijos pasekmėmis, bet ir su pačios infekcijos poveikiu organizmui.

    Grįžimas į darbą užtrunka

    Pacientų pasakojimuose atsispindėjo ir praktiniai sunkumai: daliai žmonių prireikė kelių mėnesių, kad galėtų sugrįžti į darbą ar mokslus. Beveik 1 iš 5 nurodė, kad praėjus pusmečiui vis dar nebuvo sugrįžęs į įprastas veiklas.

    Net ir grįžus, dalis respondentų teigė dirbantys prasčiau nei iki ligos. Tyrime taip pat aprašyta stigma – kai kuriems teko susidurti su baime dėl tariamo užkrečiamumo, siejamo su graužikais plintančia infekcija.

    Ką siūlo ekspertai

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo apibendrinimus riboja maža imtis, todėl išvadas reikėtų patvirtinti platesniais stebėjimais. Vis dėlto gauti duomenys rodo aiškią kryptį: po ūmios fazės išgyvenimo gali prireikti struktūruotos, daugiadalykės reabilitacijos ir ilgalaikės stebėsenos.

    Praktikoje tai reikštų ne tik kvėpavimo ir fizinio pajėgumo atstatymą, bet ir miego, nerimo, kognityvinių nusiskundimų bei socialinės integracijos sprendimus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į savarankiško gydymosi riziką, kai žmonės, bandydami suvaldyti simptomus, dažniau vartoja nuskausminamuosius ar migdomuosius.

  • Gargždų sveikatos centras plečiasi: naujos reabilitacijos erdvės, vandens procedūros ir baseino planai

    Gargždų sveikatos centras plečiasi: naujos reabilitacijos erdvės, vandens procedūros ir baseino planai

    Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centre Gargžduose pradedami atnaujinimo darbai, kuriais siekiama išplėsti reabilitacijos paslaugas ir pagerinti pacientų patirtį. Pagrindinis pokytis – naujos galimybės fizinės medicinos ir reabilitacijos srityje, įskaitant vandens procedūras.

    Didžiausi darbai numatyti įstaigos B korpuse, kur bus atnaujinta dalis reabilitacijos skyriaus patalpų. Planuojama įrengti naują įrangą, atnaujinti baldus ir pritaikyti erdves didesniems pacientų srautams, kad paslaugos būtų teikiamos sklandžiau.

    Po atnaujinimo pacientams ketinama pasiūlyti gydomąsias vandens procedūras: hidromasažines vonias, rankų ir kojų voneles bei vertikalias vonias, skirtas tempimo ir specialiesiems pratimams. Taip pat numatytas baseino įrengimas, kad būtų galima organizuoti mankštas vandenyje ir kitas terapijas.

    „Mūsų tikslas – kad Klaipėdos rajono gyventojai reabilitacijos paslaugas gautų čia pat, arti savo namų. Baigus šiemet suplanuotus darbus, atsiras gydomosios vandens procedūros, kurios itin svarbios efektyviai reabilitacijai“, – sakė Klaipėdos rajono vicemeras Vytautas Butkus.

    Kartu suplanuota įrengti patogesnes persirengimo kabinas ir atnaujinti kineziterapijos, ergoterapijos bei masažų patalpas. Taip pat numatomas informacinis postas, kuris turėtų palengvinti registraciją ir pacientų nukreipimą reabilitacijos paslaugoms.

    Dalis infrastruktūros bus pritaikyta žmonėms su negalia – planuojamas specialus keltuvas, patogesnis judėjimas patalpose ir geresnis paslaugų pasiekiamumas. Be to, numatyta modernizuoti vėdinimo sistemą ir sutvarkyti šildymo punktą, kad patalpos atitiktų šiuolaikinius higienos ir komforto standartus.

    Įstaiga nurodo, kad remonto metu paslaugų teikimas nebus stabdomas, tačiau galimi laikini organizaciniai pakeitimai. Atnaujinamos patalpos taip pat projektuojamos taip, kad prireikus galėtų būti greitai pritaikytos didesniam pacientų priėmimui civilinių grėsmių atvejais.

    Rangos darbų sutartis pasirašyta su UAB „Baltic research statyba“, o darbų pabaiga planuojama iki šių metų pabaigos. Projekto vertė siekia 781 415,58 eurų, iš jų apie 250 000 eurų skiria Savivaldybė.

    Numatomi ir lauko infrastruktūros pokyčiai: ruošiamos procedūros rangos konkursui dėl aikštelių prie Sveikatos centro atnaujinimo. Po darbų planuojama įrengti 25 papildomas automobilių stovėjimo vietas, sutvarkyti Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus prieigas ir pagerinti įvažiavimo saugumą.

    Prieinamumui gerinti taip pat planuojama įrengti keturis naujus pandusus žmonėms su negalia. Savivaldybė tikisi, kad pokyčiai leis dalį reabilitacijos poreikio patenkinti vietoje, mažinant būtinybę pacientams vykti į kitus miestus.

  • AI study finds stroke may make the opposite brain hemisphere look younger, offering new clues on recovery

    AI study finds stroke may make the opposite brain hemisphere look younger, offering new clues on recovery

    A new study in The Lancet Digital Health suggests the brain can respond to stroke in a surprising way. Researchers at the USC Mark and Mary Stevens Neuroimaging and Informatics Institute (Stevens INI) found that people with severe physical impairments after a stroke may show signs of a “younger” brain structure in areas that were not damaged. This appears to reflect how the brain adapts and reorganizes itself after injury.

    The research was conducted as part of the Enhancing NeuroImaging Genetics through Meta-Analysis (ENIGMA) Stroke Recovery Working Group. Scientists analyzed brain scans from more than 500 stroke survivors collected across 34 research centers in eight countries. By applying deep learning models trained on tens of thousands of MRI scans, the team estimated the “brain age” of different regions in each hemisphere and examined how stroke affects both structure and recovery.

    “We found that larger strokes accelerate aging in the damaged hemisphere but paradoxically make the opposite side of the brain appear younger,” said Hosung Kim, PhD, associate professor of research neurology at the Keck School of Medicine of USC and co-senior author of the study. “This pattern suggests the brain may be reorganizing itself, essentially rejuvenating undamaged networks to compensate for lost function.”

    AI Reveals Brain Rewiring After Stroke

    To carry out the analysis, researchers used a type of artificial intelligence called a graph convolutional network. This system estimated the biological age of 18 brain regions based on MRI data. They then compared this predicted age with each person’s actual age, a measure known as the brain-predicted age difference (brain-PAD), which serves as an indicator of brain health.

    When these brain age measurements were compared with motor function scores, a clear pattern emerged. Stroke survivors with severe movement impairments, even after more than 6 months of rehabilitation, showed younger-than-expected brain age in regions opposite the site of injury. This effect was especially strong in the frontoparietal network, which plays an important role in movement planning, attention, and coordination.

    “These findings suggest that when stroke damage leads to greater movement loss, undamaged regions on the opposite side of the brain may adapt to help compensate,” Kim explained. “We saw this in the contralesional frontoparietal network, which showed a more ‘youthful’ pattern and is known to support motor planning, attention, and coordination. Rather than indicating full recovery of movement, this pattern may reflect the brain’s attempt to adjust when the damaged motor system can no longer function normally. This gives us a new way to see neuroplasticity that traditional imaging could not capture.”

    Large-Scale Data Reveals Hidden Patterns

    The study relied on ENIGMA, a global collaboration that combines data from more than 50 countries to better understand the brain across different conditions. By standardizing MRI data and clinical information from many research groups, the team created the largest stroke neuroimaging dataset of its kind.

    “By pooling data from hundreds of stroke survivors worldwide and applying cutting-edge AI, we can detect subtle patterns of brain reorganization that would be invisible in smaller studies. These findings of regionally differential brain aging in chronic stroke could eventually guide personalized rehabilitation strategies,” said Arthur W. Toga, PhD, director of the Stevens INI and Provost Professor at USC.

    Toward Personalized Stroke Recovery

    The researchers plan to continue this work by following patients over time, from the early stages after a stroke through long-term recovery. Tracking how brain aging patterns and structural changes evolve could help doctors tailor treatments to each person’s unique recovery process, with the goal of improving outcomes and quality of life.

    Learn more about associations between contralesional neuroplasticity and motor impairment by viewing this video made by the Stevens INI.

    The study, “Deep learning prediction of MRI-based regional brain age reveals contralesional neuroplasticity associated with severe motor impairment in chronic stroke: A worldwide ENIGMA study,” was funded by the National Institutes of Health (NIH) grant R01 NS115845 and supported by international collaborators from institutions including the University of British Columbia, Monash University, Emory University, and the University of Oslo.

  • Alytaus ligoninės reabilitacijos skyrius sugrįžo į atnaujintas patalpas: tikimasi trumpesnių eilių

    Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius vėl dirba ankstesnėse, tačiau atnaujintose patalpose. Įstaiga tikisi, kad po remonto pacientams bus ne tik patogiau, bet ir greičiau pasiekiamos reabilitacijos paslaugos.

    Atnaujintų patalpų atidaryme dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerė Kristina Daugelevičienė ir savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis. Pasak organizatorių, pokyčiai skirti gerinti tiek pacientų komfortą, tiek personalo darbo sąlygas.

    „Iki šiol turėjome eiles, nes trūko ir vietos, ir specialistų, tad dabar, pritraukus naujus medikus, įrengus naujas palatas ir du kartus padidinus lovų skaičių planuojame, kad laukiančiųjų sąrašas sumažės“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

    Ligoninės vadovo Svajūno Žukausko teigimu, pacientų perkėlimas į atnaujintas patalpas buvo suplanuotas tą pačią dieną po oficialaus atidarymo. Kartu atnaujinta ir dalis kasdien naudojamų priemonių, o artimiausiu metu numatomi papildomi įrangos ir darbo priemonių atnaujinimai.

    Atidarymo metu pabrėžta, kad erdvesnės patalpos ir didesnis lovų skaičius turėtų padėti mažinti eiles, kurios dažniausiai susidaro dėl didelės paklausos ir ribotų pajėgumų. Sveikatos apsaugos sistemoje reabilitacija išlieka viena jautriausių sričių, nes pacientams po traumų, operacijų ar neurologinių ligų dažnai svarbus laikas, o uždelstas gydymas gali prailginti nedarbingumą.

    Ligoninė taip pat pranešė apie komandos pokyčius: Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje dirba naujos gydytojos, o nuo vasario skyriui vadovauja nauja vedėja Jolanta Versekienė. Ji yra fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja ir kineziologė, anksčiau daug metų dirbusi Kaune.

    Atnaujintas patalpas palaimino klebonas, Alytaus dekanas Arūnas Užupis. Į renginį susirinko ir kitų ligoninės skyrių atstovai, su kuriais reabilitacijos specialistai glaudžiai bendradarbiauja planuojant pacientų gydymo kelią ir tęstinę priežiūrą.

    Priminta, kad norint gauti fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas reikalingas gydytojo siuntimas. Ligoninė ragina pacientus iš anksto pasitikslinti registracijos tvarką ir galimus vizitų laikus, nes paslaugų prieinamumas gali kisti priklausomai nuo specialistų užimtumo ir gydymo programų.

    Parengta pagal Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės informaciją

  • Nemokama reabilitacija suaugusiesiems ir vaikams Ukrainoje: kur kreiptis ir ko nepamiršti

    Ukrainoje tęsiantis karui, reabilitacijos paslaugų poreikis sparčiai auga, o jų prieinamumas tampa ne mažiau svarbus nei pats gydymas. Valstybė dalį reabilitacijos apmoka per Medicininių garantijų programą, todėl pacientai gali gauti paslaugas be papildomo mokesčio.

    Reabilitacija apima priemones, padedančias atkurti judėjimą, kalbą, savarankiškumą ir psichologinę būklę po traumų ar ligų. Ji gali vykti tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, o planas paprastai sudaromas individualiai, įvertinus paciento būklę ir tikslus.

    Kas įeina į reabilitaciją?

    Priklausomai nuo diagnozės, reabilitacija gali apimti kineziterapiją, ergoterapiją, kalbos ir kalbėjimo terapiją, psichologinę pagalbą, taip pat skausmo valdymą ir kasdienio funkcionavimo atstatymą. Tokios paslaugos dažnai reikalingos po insulto, galvos smegenų traumų, amputacijų, nudegimų ar kitų sunkių sveikatos sutrikimų.

    Kokybiškai reabilitacijai paprastai neužtenka vieno specialisto, todėl dirbama komandoje. Joje gali būti fizinės ir reabilitacijos medicinos gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, kalbos terapeutas, psichologas, slaugytojas ir kiti specialistai.

    „Visapusiška invazija privertė į reabilitaciją žiūrėti kitaip, nes karo traumos reikalauja kompleksinių, įrodymais pagrįstų sprendimų ir individualių programų“, – sakė Ukrainos Nacionalinės sveikatos tarnybos vadovė Natalija Husak.

    Kaip gauti paslaugas nemokamai?

    Norint gauti reabilitaciją stacionare, paprastai reikalingas gydančio gydytojo siuntimas, o siuntimą išrašančio specialisto profilis priklauso nuo ligos ar traumos. Pacientas taip pat gali būti perkeliamas reabilitacijai tarp skirtingų skyrių ar įstaigų, jei to reikia gydymo tęstinumui.

    Ambulatorinei reabilitacijai pacientą gali nukreipti ir šeimos gydytojas, o gavus elektroninį siuntimą dažnai leidžiama pasirinkti gydymo įstaigą. Informaciją apie įstaigas, turinčias sutartis dėl valstybės apmokamų paslaugų, pacientai gali gauti per nacionalinius informacijos kanalus ir konsultacines linijas.

    Ką daryti, jei prašo susimokėti?

    Jeigu pacientui atsisakoma suteikti programoje numatytas paslaugas, jos suteikiamos nevisa apimtimi arba prašoma mokėti, rekomenduojama pirmiausia kreiptis į gydymo įstaigos vadovą. Jei situacija nesikeičia, kitas žingsnis yra kreipimasis į vietos sveikatos apsaugos administraciją, o prireikus ir į nacionalinę sveikatos tarnybą.

    Praktikoje dalis konfliktų kyla tuomet, kai pacientui siūlomos papildomos procedūros, kurios nėra įtrauktos į valstybės apmokamą paketą. Tokiais atvejais svarbu aiškiai atskirti, kas priklauso nemokamai, o kas yra pasirenkama papildoma paslauga, dėl kurios pacientas sprendžia savo noru.

    Reabilitacija yra ilgas ir nuoseklus procesas, todėl aiškios taisyklės ir skaidrumas tampa esminiais dalykais. Kuo geriau pacientas žino savo teises ir siuntimų tvarką, tuo mažesnė rizika susidurti su nepagrįstais reikalavimais ar paslaugų ribojimu.