CP v2

Tag: Reabilitacija

  • 3 metus kovoja su vėžiu: aktorė Hanna Bieluszko prabilo apie atkrytį ir sistemos spragas

    3 metus kovoja su vėžiu: aktorė Hanna Bieluszko prabilo apie atkrytį ir sistemos spragas

    Balandžio pradžioje paviešinta, kad aktorė Hanna Bieluszko jau kurį laiką kovoja su onkologine liga, o jos gydymui ir reabilitacijai pradėta rinkti parama. Aktorė geriausiai žinoma iš teatro scenos, taip pat yra vaidinusi keliuose televizijos projektuose.

    Iki šiol ji viešai nebuvo detalizavusi diagnozės, tačiau naujausiame interviu atskleidė, kad 2023 metais jai buvo nustatytas storosios žarnos vėžys. Pasak aktorės, pirmieji signalai buvo bendras silpnumas ir prastėjanti savijauta, dėl kurios ji kreipėsi į medikus.

    Po pirminių tyrimų gydytojai nustatė ryškią mažakraujystę, o ieškant jos priežasties buvo atlikta kolonoskopija. Tyrimas, kaip pasakojo Bieluszko, padėjo aptikti pakitimus storojoje žarnoje, kurie vėliau patvirtinti kaip piktybiniai.

    Tuomet buvo atlikta operacija, o po jos, aktorės teigimu, ji kuriam laikui grįžo į įprastą gyvenimą ir darbą. Vis dėlto po maždaug dvejų metų, būnant nuolatinėje gydytojų priežiūroje, ji sužinojo apie ligos atsinaujinimą, dėl kurio vėl prireikė operacijos ir chemoterapijos.

    Interviu metu aktorė kalbėjo ir apie komplikacijas bei patirtus sunkumus, akcentuodama ne pavienes pavardes, o pačios sistemos trūkumus. Ji pasakojo, kad vienu metu skausmai tapo nepakeliami, prireikė skubios pagalbos ir dar vienos operacijos, o situacija atskleidė gydymo tęstinumo spragas.

    „Raitausi iš skausmo, mane išveža greitoji, ir vėl atsiduriu operacinėje. Paaiškėjo, kad viduje buvo komplikacija ir kad ankstesnė operacija nebuvo atlikta taip, kaip turėjo“, – sakė Hanna Bieluszko.

    Aktorė teigė, kad po vienos iš operacijų kurį laiką buvo be sąmonės, o šeimai buvo perduota itin sunki informacija apie ligos išplitimą. Ji taip pat atvirai prabilo apie kasdienius iššūkius, kai sveikimas priklauso ne tik nuo medicininių sprendimų, bet ir nuo to, kaip greitai pavyksta užtikrinti reikalingą priežiūrą.

    Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Europoje, o rizika didėja su amžiumi. Specialistai pabrėžia, kad liga neretai vystosi tyliai, todėl itin svarbi ankstyva diagnostika ir profilaktiniai patikrinimai, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms ar turintiems šeiminę riziką.

    Dažniausi įspėjamieji simptomai gali būti užsitęsę tuštinimosi pokyčiai, pasikartojantis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, taip pat nepilno pasituštinimo jausmas. Dėmesį turėtų atkreipti kraujas išmatose, neaiškios kilmės mažakraujystė, pilvo skausmai, pūtimas ir neplanuotas svorio kritimas.

    Gydymo taktika paprastai priklauso nuo ligos stadijos ir naviko išplitimo. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, o prireikus skiriama chemoterapija, spindulinė terapija, taip pat vis plačiau naudojamos taikinių terapijos ir imunoterapija, parenkama pagal naviko molekulinius požymius.

    Kai kuriems pacientams prireikia stomos, o sudėtingesniais atvejais gali būti reikalinga specializuota mitybos pagalba, įskaitant parenterinį maitinimą. Bieluszko pasakojo, kad jos atveju buvo nuspręsta formuoti stomą, o mitybos užtikrinimas tapo papildomu kasdieniu išbandymu.

    „Noriu, kad jokia liga nebūtų gėdos priežastis ir kad niekam netektų sveikimo kelio grįsti pažintimis ar bandymais pergudrauti sistemą“, – sakė Hanna Bieluszko.

    Medikai primena, kad užsitęsę virškinamojo trakto simptomai neturėtų būti nurašomi nuovargiui ar stresui, ypač jei kartu nustatoma mažakraujystė. Laiku atlikti tyrimai, įskaitant slapto kraujo testą ir kolonoskopiją, daugeliu atvejų leidžia ligą aptikti anksčiau, kai gydymo rezultatai būna geriausi.

  • Mokslininkas įvardijo treniruotę, kuri duoda daugiau naudos su mažiau pastangų: tinka daugeliui

    Mokslininkas įvardijo treniruotę, kuri duoda daugiau naudos su mažiau pastangų: tinka daugeliui

    Sporto mokslininkai vis dažniau kartoja, kad geresni rezultatai nebūtinai reikalauja alinamo krūvio. Viena iš labiausiai aptariamų krypčių – ekscentriniai pratimai, kai raumuo dirba ilgėdamas ir stabdydamas judesį, pavyzdžiui, lėtai leidžiant svorį ar leidžiantis laiptais.

    Apie tai plačiau kalba Australijos Edith Cowan universiteto sporto mokslininkas Kenas Nosaka, apžvelgęs ankstesnius tyrimus. Jo teigimu, ekscentrinis darbas gali sukurti didesnę mechaninę apkrovą raumeniui, tačiau pareikalauti mažiau energijos nei įprasti judesio kėlimo etapai.

    „Idėja, kad treniruotė turi būti varginanti ar skausminga, stabdo žmones“, – sakė K. Nosaka.

    Ekscentriniai pratimai labiausiai matomi kasdieniuose judesiuose: lėtas atsisėdimas į kėdę, kontroliuojamas pritūpimas, laipsniškas nusileidimas laiptais. Sporto salėje tas pats principas taikomas, kai, pavyzdžiui, hantelį nuleidžiate lėčiau nei pakeliate.

    Šio tipo krūvis dažnai minimas raumenų jėgos ir funkcijos gerinimo kontekste, o ekscentrinis darbas plačiai naudojamas ir reabilitacijoje. Tyrimuose su skirtingomis grupėmis vertinama, kad tokie pratimai gali būti naudingi vyresnio amžiaus žmonėms, sėdimą darbą dirbantiems asmenims ar tiems, kuriems sunku pradėti nuo intensyvesnių programų.

    Vienas dažniausių žmonių nuogąstavimų – uždelstas raumenų skausmas, kuris neretai pasireiškia pradėjus ekscentrinius pratimus. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad skausmo riziką galima mažinti didinant krūvį palaipsniui ir kartojant tuos pačius judesius, kad kūnas adaptuotųsi.

    „Jėgą galima didinti nesijaučiant taip išsekus“, – sakė K. Nosaka.

    Ekscentrinis krūvis gali būti ypač patrauklus tiems, kuriems trūksta laiko ar motyvacijos ilgoms treniruotėms. Vis dėlto specialistai primena, kad svarbiausia – saugumas ir progresas: pradėti nuo paprastesnių judesių, rinktis lėtesnį tempą, stebėti savijautą, o turint sveikatos problemų ar patiriant skausmą – pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Ekspertai taip pat pabrėžia bendrą taisyklę, kurią patvirtina daugybė tyrimų: nuoseklus fizinis aktyvumas, net ir nedidelėmis dozėmis, ilgainiui prisideda prie geresnės širdies ir kraujagyslių būklės, raumenų funkcijos bei bendros savijautos. Ekscentriniai pratimai šioje schemoje gali tapti paprastu būdu pradėti judėti arba efektyviau išnaudoti jau turimą rutiną.

  • Užkarpatėje – pagarba žuvusiems ir pagalba sužeistiems: Kauno rajonas jungiasi prie reabilitacijos plano

    Kauno rajono savivaldybės delegacija viešėjo Užkarpatėje, kur susitikimuose nuolat skambėjo paprasta, bet griežta žinutė: ukrainiečiai nenori svetimų žemių, tačiau savųjų nežada atiduoti nė centimetro. Karo kaina čia matoma ne tik statistikoje, bet ir šeimų istorijose, kurių vis daugėja.

    Užhorode, Šlovės kalvoje, Užkarpatės srities tarybos pirmininkas Romanas Sarajus kartu su Lietuvos svečiais pagerbė žuvusiuosius už Ukrainos laisvę. Nauji kapų kauburėliai ir trumpi užrašai ant paminklų primena, kad į karą išėjo ir labai jauni vyrai, o jų netektis paliečia ištisas bendruomenes.

    Didėjant sužeistų karių skaičiui, vis ryškesnis tampa reabilitacijos ir grįžimo į gyvenimą klausimas. Ukrainoje tam stiprinama valstybės pagalbos sistema: veikia Veteranų ministerija, kurios uždavinys yra koordinuoti reabilitaciją, psichologinę pagalbą ir paramą karių šeimoms.

    Reabilitacijos centro 4.5.0 projektas

    Delegacijai pristatytas Reabilitacijos centro 4.5.0 projektas, kurį regiono vadovai įvardija kaip vieną svarbiausių šiuo metu vykdomų Užkarpatės statybų. Idėja paprasta: vienoje vietoje sutelkti medicininę, psichologinę ir funkcinę pagalbą, kad sužeisti kariai gautų nuoseklią priežiūrą ir galėtų greičiau grįžti į kasdienį gyvenimą.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas aptarė galimybę Ukrainos reabilitologams stažuotis Lietuvoje. Taip pat pasidalijo planais dėl Kačerginėje esančios sanatorijos „Žibutė“ rekonstrukcijos, kad ateityje joje būtų galima plėsti reabilitacijos paslaugas.

    Veteranų klubas, kuris motyvuoja

    Svečiai aplankė Užkarpatės regioninės klinikinės ligoninės Reabilitacijos skyrių ir sporto komplekse „Junost“ veikiantį karo veteranų klubą „Gladiator“. Klube įkvepia ne deklaracijos, o žmonės, kurie po sužeidimų iš naujo mokosi gyventi, sportuoti ir padėti kitiems.

    „Asmeninis pavyzdys yra geriausias būdas įkvėpti naujam gyvenimui kovų draugus“, – sakė klubo vadovas Konstantinas Kašula.

    Klubas vienija 28 veteranus, kurie, nepaisydami patirtų sužeidimų, treniruojasi ir kviečia prisijungti kitus. Čia išbandomos įvairios adaptuoto sporto rungtys, o sportas tampa ne tik fizine terapija, bet ir bendrystės forma.

    „Gladiator“ atstovai jau dalyvavo varžybose Lvive, Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose, o jų pasiekimai paskatino įkurti Užkarpatės adaptuoto sporto federaciją. Artimiausią turnyrą kartu su kolegomis Lietuvoje planuojama rengti Kaune, o Kauno rajono savivaldybė žada prisidėti prie organizacinių sprendimų.

    Vizitas Užkarpatėje parodė, kad parama Ukrainai šiandien apima ne tik humanitarinius krovinius ar politinius pareiškimus. Vis svarbesnė tampa ilgalaikė pagalba sužeistiems kariams, reabilitacijos infrastruktūra ir specialistų kompetencijos, kurios tiesiogiai lemia, kaip greitai žmogus po karo traumų gali grįžti į gyvenimą.

  • Šiauliuose 70-metį mininti reabilitacijos centro vadovė: įstaigai vadovauja nuo 2003 metų

    Šiauliuose 70-metį mininti reabilitacijos centro vadovė: įstaigai vadovauja nuo 2003 metų

    Šiaulių reabilitacijos centro direktorė Irina Jazdauskaitė Uščiauskienė sulaukė miesto vadovų sveikinimų 70-mečio proga. Susitikimo metu pabrėžtas jos ilgametis darbas, atsakomybė ir indėlis į miesto gyventojams teikiamų sveikatos paslaugų kokybę.

    Šiaulių miesto meras direktorę sveikino už nuoseklią lyderystę ir gebėjimą telkti komandą. „Tokio mąstymo, atsakomybės ir atsidavimo žmonių kaip Jūs šiandien labai reikia. Jūsų darbas ne tik stiprina įstaigą, bet ir kuria pasitikėjimą visa sveikatos sistema“, – sakė meras.

    Vadovauja nuo 2003 metų

    Šiaulių reabilitacijos centrui I. Jazdauskaitė Uščiauskienė vadovauja nuo 2003 metų. Per daugiau nei du dešimtmečius ji tapo viena ryškiausių įstaigos vystymosi figūrų, o jos darbas, pasak kolegų, siejamas su stabilumu ir kryptingu centro augimu.

    Centre dirba apie 70 darbuotojų, kurie direktorę apibūdina kaip reiklią profesionalę ir rūpestingą vadovę. Vizito metu meras bendravo su kolektyvu, o darbuotojai akcentavo jos gebėjimą spręsti kasdienius organizacinius klausimus ir palaikyti pozityvią darbo atmosferą.

    Kasdien aptarnauja šimtus žmonių

    Šiaulių reabilitacijos centras yra svarbi miesto sveikatos sistemos dalis, kasdien aptarnaujanti apie 400–500 žmonių. Įstaiga teikia tiek ambulatorines, tiek procedūrines paslaugas, kurios aktualios pacientams po traumų, ligų ar turintiems judėjimo funkcijų sutrikimų.

    Centre teikiamos ergoterapijos, fizioterapijos, hidroterapijos, kineziterapijos, logoterapijos paslaugos, atliekami gydomieji masažai ir kitos procedūros. Taip pat vyksta vandens procedūros, mankštos, purvo vonios, veikia druskų kambarys.

    Centro tikslas – kompleksinė reabilitacija

    Pagrindinis įstaigos tikslas – teikti kompleksines reabilitacijos paslaugas žmonėms po įvairių ligų, patyrusiems sveikatos sutrikimų ar turintiems fizinę negalią. Tokios paslaugos padeda atgauti savarankiškumą, grįžti į aktyvesnį gyvenimą ir gerinti kasdienę savijautą.

    Šiaulių reabilitacijos centro veikla, pasak savivaldybės atstovų, išlieka reikšminga ne tik medicininiu, bet ir socialiniu požiūriu, nes reabilitacija dažnai tampa ilgesnio sveikimo kelio dalimi. Direktorei jubiliejaus proga linkėta sveikatos, energijos ir tęsti prasmingus darbus miesto bendruomenei.

  • Medicinos darbuotojų diena Palangoje: meras įteikė padėkas labiausiai nusipelniusiems

    Palangoje balandžio 27 dieną paminėta Lietuvos medicinos darbuotojų diena, subūrusi miesto ir regiono sveikatos priežiūros bendruomenę. Šventė tapo proga padėkoti tiems, kurių kasdienis darbas dažniausiai matomas tik susidūrus su liga ar trauma.

    Šventinės popietės metu susirinkusius pasveikino Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis ir VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos Gintaras“ vyriausioji slaugos administratorė Viktorija Rancienė. Kalbėta apie komandinio darbo svarbą ir augančius lūkesčius sveikatos sistemai.

    Renginio metu labiausiai nusipelniusiems Palangos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams įteiktos mero padėkos. Jos skirtos skirtingų grandžių specialistams – nuo šeimos medicinos, slaugos ir reabilitacijos iki socialinių paslaugų – pabrėžiant, kad pacientų kelias sveikstant vis dažniau priklauso nuo kelių sričių profesionalų darbo.

    Padėkos įteiktos VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai Vilmai Baltonienei ir Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistei Gabijai Norvaišei. Taip pat pagerbtos slaugytojos Valentinos Kryževičienės ir Laimos Varkojienės pastangos VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės padaliniuose.

    Tarp apdovanotųjų – Palangos miesto globos namų slaugytojos padėjėja Laima Jokubauskienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Palangos klinikos slaugytoja Virginija Jasienė. Padėka skirta ir VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filialo „Pušynas“ masažuotojui Valdui Lukauskui.

    Įvertinta atvejo vadybininkės Vandos Vaičekauskienės veikla S. Kulikauskienės įmonėje Bendrosios praktikos gydytojo centre, taip pat VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos Gintaras“ slaugytojos Irenos Kubilienės darbas. Padėkota ir K. Preibio gamybinės įmonės „Ave Medica“ klinikos slaugytojai Neringai Gelumbickienei.

    Padėkos įteiktos UAB Palangos Žvorūnė socialinei darbuotojai Linai Baltmiškytei bei UAB Palangos linas slaugytojai Ilonai Einienei. Tarp apdovanotųjų – ir UAB Sveikatos centro „Energetikas“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Vida Mankuvienė.

    Po oficialiosios dalies sveikatos bendruomenei surengta koncertinė programa, kurią dovanojo atlikėja Rūta Ščiogolevaitė. Organizatoriai pabrėžė, kad tokios šventės – ne tik padėkos ženklas, bet ir priminimas apie nuolatinį sveikatos priežiūros darbuotojų poreikį užtikrinti paslaugų kokybę, prieinamumą ir žmogišką ryšį su pacientu.

  • Šiauliuose pagerbti medicinos darbuotojai: meras padėkojo ir priminė, kodėl prevencija tampa svarbiausia

    Šiauliuose pagerbti medicinos darbuotojai: meras padėkojo ir priminė, kodėl prevencija tampa svarbiausia

    Medicinos darbuotojų dienos proga Šiaulių miesto savivaldybėje surengta padėkos popietė, skirta miesto sveikatos priežiūros įstaigų komandų darbui įvertinti. Renginyje dalyvavo Šiaulių centro poliklinikos, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro, Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro, Šiaulių reabilitacijos centro ir Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro atstovai.

    Nusipelniusiems specialistams dėkojo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, mero patarėjas Vincas Urbonavičius ir Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė. Renginio metu akcentuota, kad medicinos darbuotojų darbas apima ne tik gydymą, bet ir pacientų palydėjimą per ilgalaikius sveikatos iššūkius, reabilitaciją bei kasdienę slaugą.

    „Mano manymu, sveikatos priežiūros sistema miestui pavaldžiose įstaigose šiuo metu veikia tikrai gerai, žinoma, reikia ramiai, kantriai ir tvariai dirbti. Tik norint sveikesnės bendruomenės, reikia daug daugiau dėmesio skirti prevencijai. Tiesa, čia jau būtina keisti pačių žmonių požiūrį, kažkaip paskatinti juos rinktis aktyvesnį gyvenimo būdą, sveikesnę mitybą“, – sakė Artūras Visockas.

    Renginyje išskirta ir prevencijos svarba, kuri vis dažniau įvardijama kaip viena pagrindinių sveikatos sistemos krypčių. Praktikoje tai reiškia ne tik profilaktinius patikrinimus ar skiepijimą, bet ir ankstyvą lėtinių ligų rizikų atpažinimą, pacientų mokymą bei sveikatinimo iniciatyvas, kurios mažina būtinybę vėliau gydyti komplikacijas.

    Padėkos įteiktos įvairių sričių specialistams, kurių darbas tiesiogiai veikia paslaugų prieinamumą ir kokybę: šeimos medicinos, diagnostikos, slaugos, reabilitacijos, visuomenės sveikatos ir dietetikos atstovams. Tarp apdovanotųjų paminėti Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytoja Audronė Navickaitė, bendrosios praktikos slaugytoja Renata Česnienė, medicinos registratorė, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas echoskopuotojas Darius Dicevičius ir slaugytoja Irena Prichockienė.

    Taip pat padėkota Šiaulių reabilitacijos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui Mariui Atkočiūnui, kineziterapeutei ir gydomojo masažo specialistei Donatai Jocienei, Visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorei Monikai Juknytei. Įvertintos ir Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro specialistės: vyresnioji dietistė Živilė Sinkevičienė bei bendrosios praktikos slaugytoja Alina Tamulionienė.

    Miesto vadovas atskirai padėkojo ir savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams už iniciatyvas, naujoves ir sprendimus, kurie gerina paslaugų kokybę bei pacientų patirtį. Savivaldybė pabrėžė, kad pokyčiai dažniausiai gimsta iš kasdienio komandų darbo ir nuoseklaus paslaugų organizavimo, ypač ten, kur tenka derinti didelius pacientų srautus ir ribotus resursus.

  • Lilio „Axomove“ pritraukė 4 mln. eurų: skaitmeninė reabilitacija plečiama su Prancūzijos kompensavimu

    Lilio „Axomove“ pritraukė 4 mln. eurų: skaitmeninė reabilitacija plečiama su Prancūzijos kompensavimu

    Prancūzijos mieste Lilyje įsikūrusi skaitmeninės sveikatos bendrovė „Axomove“ pritraukė 4 mln. eurų A etapo investiciją, skirtą spartesnei sprendimo komercinei plėtrai ir augimui rinkoje. Įmonė kuria prevencijos ir reabilitacijos platformą, orientuotą į pacientų priežiūrą po gydymo įstaigos epizodo.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo „Bpifrance“ valdomas Digital Prevention Fund ir fondas „Go Capital“, taip pat prisidėjo „Inco Ventures“ bei ankstesnis investuotojas „Faraday Venture Partners“. Pasak rinkos dalyvių, tokia investuotojų sudėtis rodo siekį plėsti klinikiškai pagrįstus sprendimus, kurių diegimą palengvina kompensavimo mechanizmai.

    „Pirmaujančių institucinių investuotojų pasitikėjimas patvirtina mūsų strategijos kryptį ir stiprina ambiciją tapti prevencijos ir reabilitacijos standartu“, – sakė „Axomove“ bendraįkūrėjas ir vadovas Borisas Lévêque’as.

    „Axomove“ buvo įkurta 2019 metais ir siūlo personalizuotą priežiūros kelią, kuriame derinama skaitmeninė programa bei sveikatos priežiūros specialistų stebėsena. Bendrovė akcentuoja, kad modelis skirtas gerinti gydymo tęstinumą ir paciento įsitraukimą, o tai ypač svarbu reabilitacijoje, kur rezultatai dažnai priklauso nuo nuoseklių pratimų ir ilgalaikės disciplinos.

    Įmonė teigia fiksuojanti apčiuopiamą klinikinę ir ekonominę naudą: didesnį paciento funkcinių gebėjimų augimą bei reikšmingai geresnį gydymo plano laikymąsi. Taip pat nurodomas mažesnis nedarbingumas ir potencialiai mažesnės sveikatos sistemos išlaidos, kas dažnai tampa lemiamu argumentu darbdaviams, draudikams ir viešiesiems mokėtojams vertinant tokio tipo sprendimus.

    „Nuo mūsų įėjimo 2022 metais „Axomove“ pademonstravo labai stiprius įgyvendinimo gebėjimus, patvirtindama savo pasiūlymą ir klinikine, ir komercine prasme. Skaitmeninės priemonės ir sveikatos priežiūros palaikymo derinys sprendžia struktūrinę problemą, pavyzdžiui, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, ir daro apčiuopiamą poveikį pacientams bei įmonėms“, – sakė „Faraday Venture Partners“ vadovas ir įkūrėjas Gonzalo Tradacete.

    Anksčiau, 2022 metais, bendrovė buvo pritraukusi 1,6 mln. eurų, o šis etapas leidžia perjungti didesnę pavarą plėtroje. Su nauju kapitalu „Axomove“ planuoja auginti pardavimus įmonių, draudimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų segmentuose bei plėsti kompensavimo apimtį į kitas būkles.

    Įmonė taip pat įvardija tikslą plėstis už nugaros skausmo ribų, apimant daugiau raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, o taip pat metabolines ligas, ypač nutukimą. Pastaroji kryptis dera su platesne Europos sveikatos technologijų tendencija, kai nuotolinė stebėsena ir skaitmeninės intervencijos vis dažniau siejamos su lėtinių būklių valdymu ir ankstyva prevencija.

    Technologijų pusėje bendrovė ketina tobulinti platformą, akcentuodama patogesnę naudotojo patirtį, pažangesnį judesių fiksavimą ir motyvaciją didinančius elementus. Tokios funkcijos paprastai padeda spręsti vieną didžiausių skaitmeninės reabilitacijos iššūkių, kai ilgalaikis įsitraukimas mažėja, o rezultatams pasiekti reikia nuoseklumo.

    „Axomove“ skelbia turinti apie 150 klientų, tarp kurių yra ligoninės, įmonės ir draudikai, o sprendimu naudojasi apie 75 000 žmonių. Tarp klientų įvardijami tokie vardai kaip „Air France“, „Thales“ ir „Allianz“, taip pat sveikatos priežiūros organizacijos, įskaitant CHU de Lille ir „Ramsay Santé“.

    Vienas esminių įmonės augimo veiksnių yra tai, kad sprendimas Prancūzijoje jau kompensuojamas socialinio draudimo sistemos pacientams, turintiems apatinės nugaros dalies skausmą. Bendrovė nurodo turinti 30 darbuotojų ir planuoja per artimiausius trejus metus komandą padvigubinti.