CP v2

Tag: Reabilitacija

  • Naujas vilties būdas nuo osteoartrito: raumenys stimuliuojami elektra, bet yra svarbių ribų

    Naujas vilties būdas nuo osteoartrito: raumenys stimuliuojami elektra, bet yra svarbių ribų

    Pasaulyje su osteoartritu, viena dažniausių lėtinio skausmo ir negalios priežasčių, gyvena apie 595 milijonai žmonių. Tai degeneracinė sąnarių liga, kai laikui bėgant ima irti sąnario audiniai, o simptomai dažniausiai pasireiškia keliuose, klubuose, plaštakose ir stubure.

    Osteoartrito poveikis dažnai neapsiriboja vien pačiu sąnariu. Ilgainiui dėl skausmo ir sustingimo mažėja judrumas, žmonėms sunkiau išlikti darbo rinkoje, o kartu didėja gretutinių problemų, tokių kaip nutukimas, 2 tipo diabetas ar prastesnė emocinė savijauta, rizika.

    Kodėl judėjimas toks svarbus?

    Tarptautinės gairės osteoartrito valdyme nuosekliai akcentuoja fizinį aktyvumą, ypač aerobinius ir raumenis stiprinančius pratimus. Jie padeda mažinti skausmą, gerina funkciją, o kontroluojant kūno masę sumažėja ir mechaninė apkrova sąnariams.

    Raumenų stiprinimas ypač aktualus kelių ir klubų osteoartrito atveju, nes stipresni aplinkiniai raumenys geriau stabilizuoja sąnarį. Tai gali sumažinti sąnariui tenkantį stresą ir padėti nutraukti užburtą ratą, kai skausmas skatina nejudrumą, o nejudrumas dar labiau didina skausmą ir silpnumą.

    Vis dėlto daliai žmonių pradėti sportuoti ar laikytis programos trukdo ryškus skausmas, patinimas, ribota judesių amplitudė ar ankstesnės neigiamos patirtys. Tyrimai rodo, kad turintys raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų dažniau būna fiziškai neaktyvūs, o tai ilgainiui lemia raumenų masės ir jėgos mažėjimą.

    Alternatyva, kai mankšta per skausminga

    Tokiais atvejais vis dažniau aptariama elektrinė raumenų stimuliacija, kai ant odos uždedami elektrodai perduoda silpnus impulsus ir sukelia raumenų susitraukimus. Principas panašus į nervų sistemos siunčiamus signalus, tik raumuo aktyvinamas be būtinybės intensyviai judinti skausmingą sąnarį.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad kelių ar klubų osteoartritu sergantiems žmonėms kelių savaičių kursas, kai stimuliuojami, pavyzdžiui, šlaunies keturgalviai raumenys kelis kartus per savaitę, gali didinti raumenų jėgą ir gerinti funkciją. Kai kuriais atvejais ši priemonė taikoma ir kartu su pratimais, siekiant įjungti daugiau raumenų skaidulų.

    Elektrinė raumenų stimuliacija tiriama ir kaip pagalbinė priemonė ruošiantis sąnario keitimo operacijai, ypač tada, kai įprasta priešoperacinė mankšta žmogui sunkiai toleruojama. Dalis tyrimų rodo, kad prieš operaciją taikant reguliarias trumpas stimuliacijos sesijas galima pasiekti geresnių raumenų jėgos ir funkcijos rodiklių po operacijos, tačiau rezultatai skirtinguose tyrimuose nevienodi.

    Kodėl tai nėra stebuklingas sprendimas?

    Specialistai pabrėžia, kad elektrinė raumenų stimuliacija neturėtų būti laikoma judėjimo pakaitalu visiems. Geriausi rezultatai dažnai pasiekiami tada, kai ji taikoma kaip pagalbinė priemonė greta reabilitacijos, o ne vietoje aktyvaus darbo su fiziniu krūviu, kai tai įmanoma.

    Įrodymų bazė osteoartrito srityje dar auga: dalis tyrimų yra nedidelės apimties, skiriasi protokolai, todėl išvados ne visada sutampa. Be to, kai kuriems žmonėms pati stimuliacijos pojūčio patirtis būna nemaloni, o daliai pacientų ši priemonė netinka dėl medicininių kontraindikacijų, pavyzdžiui, turint tam tikrus implantuotus širdies ritmo prietaisus.

    Praktikoje svarbiausia individualus sprendimas: simptomų stiprumas, gretutinės ligos, tikslai ir tolerancija. Dėl osteoartrito valdymo, tinkamiausių pratimų ir pagalbinių priemonių verta tartis su šeimos gydytoju, kineziterapeutu ar reabilitacijos specialistu, nes ankstyvas ir nuoseklus planas dažnai lemia geresnę kasdienę savijautą.

  • Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Kodėl hantavirusas kelia nerimą

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, kuriais žmogus dažniausiai užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išmatų, šlapimo ar seilių. Nerimą sustiprina tai, kad inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 8 savaičių, todėl užsikrėtimas ne visada iškart atpažįstamas.

    Dar viena priežastis – specifinio, plačiai patvirtinto antivirusinio gydymo ar vakcinos daugeliui hantavirusų formų šiuo metu nėra. Dėl to sveikatos priežiūros sistemos akcentuoja ankstyvą atpažinimą, simptomų valdymą ir, sunkiais atvejais, intensyviosios terapijos svarbą.

    Kas yra Andes virusas ir HCPS

    Vienas labiausiai aptariamų hantavirusų yra Andes virusas, siejamas su sunkia būkle – hantaviruso kardiopulmoniniu sindromu (HCPS). Tai liga, kuri gali greitai progresuoti į kvėpavimo nepakankamumą, o literatūroje minima, kad mirštamumas gali siekti iki 50 proc.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nors infekcija pavojinga, šiuo metu nėra įrodymų, jog ji galėtų peraugti į COVID-19 masto pandemiją. Vis dėlto dėmesys didėja, nes pastaraisiais metais daugiau kalbama ne tik apie ūmią infekcijos fazę, bet ir apie ilgalaikes pasekmes.

    Ar būna ilgasis hantavirusas?

    Po COVID-19 pandemijos mokslininkai dažniau vertina, kas vyksta pacientams pasveikus nuo ūmios infekcijos, ir ar gali išlikti ilgalaikiai simptomai. Šiame kontekste keliama hipotezė, kad daliai persirgusiųjų HCPS gali pasireikšti užsitęsęs sveikimo laikotarpis, primenantis ilgąjį COVID-19.

    Čilės Pontificia Universidad Católica de Chile mokslininkai stebėjo 21 HCPS išgyvenusį pacientą praėjus 3–6 mėnesiams po išrašymo iš ligoninės. Vertinta simptomų gausa, gyvenimo kokybė ir tai, ar pacientams buvo taikytos intensyvios priemonės, įskaitant ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją (ECMO).

    Simptomai išlieka mėnesius

    Tyrimo rezultatai parodė, kad nė vienas iš stebėtų pacientų per 3–6 mėnesius nebuvo visiškai atgavęs buvusios savijautos. Visi 21 dalyvis nurodė bent vieną išliekantį simptomą, o daugiau nei 60 proc. teigė, kad iki galo nepasveiko.

    Vidutiniškai pacientai minėjo po 11–12 simptomų, o jų spektras buvo platus. Tai svarbus signalas, kad net ir išgyvenus pačią pavojingiausią ligos fazę, daliai žmonių reikalinga ilgesnė medicininė ir socialinė pagalba.

    Nuovargis, nemiga, nerimas ir kiti sutrikimai

    Dažniausiai minėti nusiskundimai buvo nuovargis, miego sutrikimai, nerimas, atminties problemos, košmarai, jutimų pokyčiai, o kai kuriems – plaukų slinkimas. Sunkesnių atvejų grupėje dažniau pasitaikė motorikos sutrikimų ar širdies permušimų pojūtis.

    Svarbu tai, kad ilgalaikių simptomų patyrė ir tie pacientai, kuriems neprireikė ECMO. Tai leidžia svarstyti, kad užsitęsęs sveikimas gali būti susijęs ne vien su intensyviosios terapijos pasekmėmis, bet ir su pačios infekcijos poveikiu organizmui.

    Grįžimas į darbą užtrunka

    Pacientų pasakojimuose atsispindėjo ir praktiniai sunkumai: daliai žmonių prireikė kelių mėnesių, kad galėtų sugrįžti į darbą ar mokslus. Beveik 1 iš 5 nurodė, kad praėjus pusmečiui vis dar nebuvo sugrįžęs į įprastas veiklas.

    Net ir grįžus, dalis respondentų teigė dirbantys prasčiau nei iki ligos. Tyrime taip pat aprašyta stigma – kai kuriems teko susidurti su baime dėl tariamo užkrečiamumo, siejamo su graužikais plintančia infekcija.

    Ką siūlo ekspertai

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo apibendrinimus riboja maža imtis, todėl išvadas reikėtų patvirtinti platesniais stebėjimais. Vis dėlto gauti duomenys rodo aiškią kryptį: po ūmios fazės išgyvenimo gali prireikti struktūruotos, daugiadalykės reabilitacijos ir ilgalaikės stebėsenos.

    Praktikoje tai reikštų ne tik kvėpavimo ir fizinio pajėgumo atstatymą, bet ir miego, nerimo, kognityvinių nusiskundimų bei socialinės integracijos sprendimus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į savarankiško gydymosi riziką, kai žmonės, bandydami suvaldyti simptomus, dažniau vartoja nuskausminamuosius ar migdomuosius.

  • Gargždų sveikatos centras plečiasi: naujos reabilitacijos erdvės, vandens procedūros ir baseino planai

    Gargždų sveikatos centras plečiasi: naujos reabilitacijos erdvės, vandens procedūros ir baseino planai

    Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centre Gargžduose pradedami atnaujinimo darbai, kuriais siekiama išplėsti reabilitacijos paslaugas ir pagerinti pacientų patirtį. Pagrindinis pokytis – naujos galimybės fizinės medicinos ir reabilitacijos srityje, įskaitant vandens procedūras.

    Didžiausi darbai numatyti įstaigos B korpuse, kur bus atnaujinta dalis reabilitacijos skyriaus patalpų. Planuojama įrengti naują įrangą, atnaujinti baldus ir pritaikyti erdves didesniems pacientų srautams, kad paslaugos būtų teikiamos sklandžiau.

    Po atnaujinimo pacientams ketinama pasiūlyti gydomąsias vandens procedūras: hidromasažines vonias, rankų ir kojų voneles bei vertikalias vonias, skirtas tempimo ir specialiesiems pratimams. Taip pat numatytas baseino įrengimas, kad būtų galima organizuoti mankštas vandenyje ir kitas terapijas.

    „Mūsų tikslas – kad Klaipėdos rajono gyventojai reabilitacijos paslaugas gautų čia pat, arti savo namų. Baigus šiemet suplanuotus darbus, atsiras gydomosios vandens procedūros, kurios itin svarbios efektyviai reabilitacijai“, – sakė Klaipėdos rajono vicemeras Vytautas Butkus.

    Kartu suplanuota įrengti patogesnes persirengimo kabinas ir atnaujinti kineziterapijos, ergoterapijos bei masažų patalpas. Taip pat numatomas informacinis postas, kuris turėtų palengvinti registraciją ir pacientų nukreipimą reabilitacijos paslaugoms.

    Dalis infrastruktūros bus pritaikyta žmonėms su negalia – planuojamas specialus keltuvas, patogesnis judėjimas patalpose ir geresnis paslaugų pasiekiamumas. Be to, numatyta modernizuoti vėdinimo sistemą ir sutvarkyti šildymo punktą, kad patalpos atitiktų šiuolaikinius higienos ir komforto standartus.

    Įstaiga nurodo, kad remonto metu paslaugų teikimas nebus stabdomas, tačiau galimi laikini organizaciniai pakeitimai. Atnaujinamos patalpos taip pat projektuojamos taip, kad prireikus galėtų būti greitai pritaikytos didesniam pacientų priėmimui civilinių grėsmių atvejais.

    Rangos darbų sutartis pasirašyta su UAB „Baltic research statyba“, o darbų pabaiga planuojama iki šių metų pabaigos. Projekto vertė siekia 781 415,58 eurų, iš jų apie 250 000 eurų skiria Savivaldybė.

    Numatomi ir lauko infrastruktūros pokyčiai: ruošiamos procedūros rangos konkursui dėl aikštelių prie Sveikatos centro atnaujinimo. Po darbų planuojama įrengti 25 papildomas automobilių stovėjimo vietas, sutvarkyti Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus prieigas ir pagerinti įvažiavimo saugumą.

    Prieinamumui gerinti taip pat planuojama įrengti keturis naujus pandusus žmonėms su negalia. Savivaldybė tikisi, kad pokyčiai leis dalį reabilitacijos poreikio patenkinti vietoje, mažinant būtinybę pacientams vykti į kitus miestus.

  • AI study finds stroke may make the opposite brain hemisphere look younger, offering new clues on recovery

    AI study finds stroke may make the opposite brain hemisphere look younger, offering new clues on recovery

    A new study in The Lancet Digital Health suggests the brain can respond to stroke in a surprising way. Researchers at the USC Mark and Mary Stevens Neuroimaging and Informatics Institute (Stevens INI) found that people with severe physical impairments after a stroke may show signs of a “younger” brain structure in areas that were not damaged. This appears to reflect how the brain adapts and reorganizes itself after injury.

    The research was conducted as part of the Enhancing NeuroImaging Genetics through Meta-Analysis (ENIGMA) Stroke Recovery Working Group. Scientists analyzed brain scans from more than 500 stroke survivors collected across 34 research centers in eight countries. By applying deep learning models trained on tens of thousands of MRI scans, the team estimated the “brain age” of different regions in each hemisphere and examined how stroke affects both structure and recovery.

    “We found that larger strokes accelerate aging in the damaged hemisphere but paradoxically make the opposite side of the brain appear younger,” said Hosung Kim, PhD, associate professor of research neurology at the Keck School of Medicine of USC and co-senior author of the study. “This pattern suggests the brain may be reorganizing itself, essentially rejuvenating undamaged networks to compensate for lost function.”

    AI Reveals Brain Rewiring After Stroke

    To carry out the analysis, researchers used a type of artificial intelligence called a graph convolutional network. This system estimated the biological age of 18 brain regions based on MRI data. They then compared this predicted age with each person’s actual age, a measure known as the brain-predicted age difference (brain-PAD), which serves as an indicator of brain health.

    When these brain age measurements were compared with motor function scores, a clear pattern emerged. Stroke survivors with severe movement impairments, even after more than 6 months of rehabilitation, showed younger-than-expected brain age in regions opposite the site of injury. This effect was especially strong in the frontoparietal network, which plays an important role in movement planning, attention, and coordination.

    “These findings suggest that when stroke damage leads to greater movement loss, undamaged regions on the opposite side of the brain may adapt to help compensate,” Kim explained. “We saw this in the contralesional frontoparietal network, which showed a more ‘youthful’ pattern and is known to support motor planning, attention, and coordination. Rather than indicating full recovery of movement, this pattern may reflect the brain’s attempt to adjust when the damaged motor system can no longer function normally. This gives us a new way to see neuroplasticity that traditional imaging could not capture.”

    Large-Scale Data Reveals Hidden Patterns

    The study relied on ENIGMA, a global collaboration that combines data from more than 50 countries to better understand the brain across different conditions. By standardizing MRI data and clinical information from many research groups, the team created the largest stroke neuroimaging dataset of its kind.

    “By pooling data from hundreds of stroke survivors worldwide and applying cutting-edge AI, we can detect subtle patterns of brain reorganization that would be invisible in smaller studies. These findings of regionally differential brain aging in chronic stroke could eventually guide personalized rehabilitation strategies,” said Arthur W. Toga, PhD, director of the Stevens INI and Provost Professor at USC.

    Toward Personalized Stroke Recovery

    The researchers plan to continue this work by following patients over time, from the early stages after a stroke through long-term recovery. Tracking how brain aging patterns and structural changes evolve could help doctors tailor treatments to each person’s unique recovery process, with the goal of improving outcomes and quality of life.

    Learn more about associations between contralesional neuroplasticity and motor impairment by viewing this video made by the Stevens INI.

    The study, “Deep learning prediction of MRI-based regional brain age reveals contralesional neuroplasticity associated with severe motor impairment in chronic stroke: A worldwide ENIGMA study,” was funded by the National Institutes of Health (NIH) grant R01 NS115845 and supported by international collaborators from institutions including the University of British Columbia, Monash University, Emory University, and the University of Oslo.

  • Alytaus ligoninės reabilitacijos skyrius sugrįžo į atnaujintas patalpas: tikimasi trumpesnių eilių

    Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius vėl dirba ankstesnėse, tačiau atnaujintose patalpose. Įstaiga tikisi, kad po remonto pacientams bus ne tik patogiau, bet ir greičiau pasiekiamos reabilitacijos paslaugos.

    Atnaujintų patalpų atidaryme dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerė Kristina Daugelevičienė ir savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis. Pasak organizatorių, pokyčiai skirti gerinti tiek pacientų komfortą, tiek personalo darbo sąlygas.

    „Iki šiol turėjome eiles, nes trūko ir vietos, ir specialistų, tad dabar, pritraukus naujus medikus, įrengus naujas palatas ir du kartus padidinus lovų skaičių planuojame, kad laukiančiųjų sąrašas sumažės“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

    Ligoninės vadovo Svajūno Žukausko teigimu, pacientų perkėlimas į atnaujintas patalpas buvo suplanuotas tą pačią dieną po oficialaus atidarymo. Kartu atnaujinta ir dalis kasdien naudojamų priemonių, o artimiausiu metu numatomi papildomi įrangos ir darbo priemonių atnaujinimai.

    Atidarymo metu pabrėžta, kad erdvesnės patalpos ir didesnis lovų skaičius turėtų padėti mažinti eiles, kurios dažniausiai susidaro dėl didelės paklausos ir ribotų pajėgumų. Sveikatos apsaugos sistemoje reabilitacija išlieka viena jautriausių sričių, nes pacientams po traumų, operacijų ar neurologinių ligų dažnai svarbus laikas, o uždelstas gydymas gali prailginti nedarbingumą.

    Ligoninė taip pat pranešė apie komandos pokyčius: Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje dirba naujos gydytojos, o nuo vasario skyriui vadovauja nauja vedėja Jolanta Versekienė. Ji yra fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja ir kineziologė, anksčiau daug metų dirbusi Kaune.

    Atnaujintas patalpas palaimino klebonas, Alytaus dekanas Arūnas Užupis. Į renginį susirinko ir kitų ligoninės skyrių atstovai, su kuriais reabilitacijos specialistai glaudžiai bendradarbiauja planuojant pacientų gydymo kelią ir tęstinę priežiūrą.

    Priminta, kad norint gauti fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas reikalingas gydytojo siuntimas. Ligoninė ragina pacientus iš anksto pasitikslinti registracijos tvarką ir galimus vizitų laikus, nes paslaugų prieinamumas gali kisti priklausomai nuo specialistų užimtumo ir gydymo programų.

    Parengta pagal Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės informaciją

  • Nemokama reabilitacija suaugusiesiems ir vaikams Ukrainoje: kur kreiptis ir ko nepamiršti

    Ukrainoje tęsiantis karui, reabilitacijos paslaugų poreikis sparčiai auga, o jų prieinamumas tampa ne mažiau svarbus nei pats gydymas. Valstybė dalį reabilitacijos apmoka per Medicininių garantijų programą, todėl pacientai gali gauti paslaugas be papildomo mokesčio.

    Reabilitacija apima priemones, padedančias atkurti judėjimą, kalbą, savarankiškumą ir psichologinę būklę po traumų ar ligų. Ji gali vykti tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, o planas paprastai sudaromas individualiai, įvertinus paciento būklę ir tikslus.

    Kas įeina į reabilitaciją?

    Priklausomai nuo diagnozės, reabilitacija gali apimti kineziterapiją, ergoterapiją, kalbos ir kalbėjimo terapiją, psichologinę pagalbą, taip pat skausmo valdymą ir kasdienio funkcionavimo atstatymą. Tokios paslaugos dažnai reikalingos po insulto, galvos smegenų traumų, amputacijų, nudegimų ar kitų sunkių sveikatos sutrikimų.

    Kokybiškai reabilitacijai paprastai neužtenka vieno specialisto, todėl dirbama komandoje. Joje gali būti fizinės ir reabilitacijos medicinos gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, kalbos terapeutas, psichologas, slaugytojas ir kiti specialistai.

    „Visapusiška invazija privertė į reabilitaciją žiūrėti kitaip, nes karo traumos reikalauja kompleksinių, įrodymais pagrįstų sprendimų ir individualių programų“, – sakė Ukrainos Nacionalinės sveikatos tarnybos vadovė Natalija Husak.

    Kaip gauti paslaugas nemokamai?

    Norint gauti reabilitaciją stacionare, paprastai reikalingas gydančio gydytojo siuntimas, o siuntimą išrašančio specialisto profilis priklauso nuo ligos ar traumos. Pacientas taip pat gali būti perkeliamas reabilitacijai tarp skirtingų skyrių ar įstaigų, jei to reikia gydymo tęstinumui.

    Ambulatorinei reabilitacijai pacientą gali nukreipti ir šeimos gydytojas, o gavus elektroninį siuntimą dažnai leidžiama pasirinkti gydymo įstaigą. Informaciją apie įstaigas, turinčias sutartis dėl valstybės apmokamų paslaugų, pacientai gali gauti per nacionalinius informacijos kanalus ir konsultacines linijas.

    Ką daryti, jei prašo susimokėti?

    Jeigu pacientui atsisakoma suteikti programoje numatytas paslaugas, jos suteikiamos nevisa apimtimi arba prašoma mokėti, rekomenduojama pirmiausia kreiptis į gydymo įstaigos vadovą. Jei situacija nesikeičia, kitas žingsnis yra kreipimasis į vietos sveikatos apsaugos administraciją, o prireikus ir į nacionalinę sveikatos tarnybą.

    Praktikoje dalis konfliktų kyla tuomet, kai pacientui siūlomos papildomos procedūros, kurios nėra įtrauktos į valstybės apmokamą paketą. Tokiais atvejais svarbu aiškiai atskirti, kas priklauso nemokamai, o kas yra pasirenkama papildoma paslauga, dėl kurios pacientas sprendžia savo noru.

    Reabilitacija yra ilgas ir nuoseklus procesas, todėl aiškios taisyklės ir skaidrumas tampa esminiais dalykais. Kuo geriau pacientas žino savo teises ir siuntimų tvarką, tuo mažesnė rizika susidurti su nepagrįstais reikalavimais ar paslaugų ribojimu.

  • 3 metus kovoja su vėžiu: aktorė Hanna Bieluszko prabilo apie atkrytį ir sistemos spragas

    3 metus kovoja su vėžiu: aktorė Hanna Bieluszko prabilo apie atkrytį ir sistemos spragas

    Balandžio pradžioje paviešinta, kad aktorė Hanna Bieluszko jau kurį laiką kovoja su onkologine liga, o jos gydymui ir reabilitacijai pradėta rinkti parama. Aktorė geriausiai žinoma iš teatro scenos, taip pat yra vaidinusi keliuose televizijos projektuose.

    Iki šiol ji viešai nebuvo detalizavusi diagnozės, tačiau naujausiame interviu atskleidė, kad 2023 metais jai buvo nustatytas storosios žarnos vėžys. Pasak aktorės, pirmieji signalai buvo bendras silpnumas ir prastėjanti savijauta, dėl kurios ji kreipėsi į medikus.

    Po pirminių tyrimų gydytojai nustatė ryškią mažakraujystę, o ieškant jos priežasties buvo atlikta kolonoskopija. Tyrimas, kaip pasakojo Bieluszko, padėjo aptikti pakitimus storojoje žarnoje, kurie vėliau patvirtinti kaip piktybiniai.

    Tuomet buvo atlikta operacija, o po jos, aktorės teigimu, ji kuriam laikui grįžo į įprastą gyvenimą ir darbą. Vis dėlto po maždaug dvejų metų, būnant nuolatinėje gydytojų priežiūroje, ji sužinojo apie ligos atsinaujinimą, dėl kurio vėl prireikė operacijos ir chemoterapijos.

    Interviu metu aktorė kalbėjo ir apie komplikacijas bei patirtus sunkumus, akcentuodama ne pavienes pavardes, o pačios sistemos trūkumus. Ji pasakojo, kad vienu metu skausmai tapo nepakeliami, prireikė skubios pagalbos ir dar vienos operacijos, o situacija atskleidė gydymo tęstinumo spragas.

    „Raitausi iš skausmo, mane išveža greitoji, ir vėl atsiduriu operacinėje. Paaiškėjo, kad viduje buvo komplikacija ir kad ankstesnė operacija nebuvo atlikta taip, kaip turėjo“, – sakė Hanna Bieluszko.

    Aktorė teigė, kad po vienos iš operacijų kurį laiką buvo be sąmonės, o šeimai buvo perduota itin sunki informacija apie ligos išplitimą. Ji taip pat atvirai prabilo apie kasdienius iššūkius, kai sveikimas priklauso ne tik nuo medicininių sprendimų, bet ir nuo to, kaip greitai pavyksta užtikrinti reikalingą priežiūrą.

    Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Europoje, o rizika didėja su amžiumi. Specialistai pabrėžia, kad liga neretai vystosi tyliai, todėl itin svarbi ankstyva diagnostika ir profilaktiniai patikrinimai, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms ar turintiems šeiminę riziką.

    Dažniausi įspėjamieji simptomai gali būti užsitęsę tuštinimosi pokyčiai, pasikartojantis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, taip pat nepilno pasituštinimo jausmas. Dėmesį turėtų atkreipti kraujas išmatose, neaiškios kilmės mažakraujystė, pilvo skausmai, pūtimas ir neplanuotas svorio kritimas.

    Gydymo taktika paprastai priklauso nuo ligos stadijos ir naviko išplitimo. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, o prireikus skiriama chemoterapija, spindulinė terapija, taip pat vis plačiau naudojamos taikinių terapijos ir imunoterapija, parenkama pagal naviko molekulinius požymius.

    Kai kuriems pacientams prireikia stomos, o sudėtingesniais atvejais gali būti reikalinga specializuota mitybos pagalba, įskaitant parenterinį maitinimą. Bieluszko pasakojo, kad jos atveju buvo nuspręsta formuoti stomą, o mitybos užtikrinimas tapo papildomu kasdieniu išbandymu.

    „Noriu, kad jokia liga nebūtų gėdos priežastis ir kad niekam netektų sveikimo kelio grįsti pažintimis ar bandymais pergudrauti sistemą“, – sakė Hanna Bieluszko.

    Medikai primena, kad užsitęsę virškinamojo trakto simptomai neturėtų būti nurašomi nuovargiui ar stresui, ypač jei kartu nustatoma mažakraujystė. Laiku atlikti tyrimai, įskaitant slapto kraujo testą ir kolonoskopiją, daugeliu atvejų leidžia ligą aptikti anksčiau, kai gydymo rezultatai būna geriausi.

  • Mokslininkas įvardijo treniruotę, kuri duoda daugiau naudos su mažiau pastangų: tinka daugeliui

    Mokslininkas įvardijo treniruotę, kuri duoda daugiau naudos su mažiau pastangų: tinka daugeliui

    Sporto mokslininkai vis dažniau kartoja, kad geresni rezultatai nebūtinai reikalauja alinamo krūvio. Viena iš labiausiai aptariamų krypčių – ekscentriniai pratimai, kai raumuo dirba ilgėdamas ir stabdydamas judesį, pavyzdžiui, lėtai leidžiant svorį ar leidžiantis laiptais.

    Apie tai plačiau kalba Australijos Edith Cowan universiteto sporto mokslininkas Kenas Nosaka, apžvelgęs ankstesnius tyrimus. Jo teigimu, ekscentrinis darbas gali sukurti didesnę mechaninę apkrovą raumeniui, tačiau pareikalauti mažiau energijos nei įprasti judesio kėlimo etapai.

    „Idėja, kad treniruotė turi būti varginanti ar skausminga, stabdo žmones“, – sakė K. Nosaka.

    Ekscentriniai pratimai labiausiai matomi kasdieniuose judesiuose: lėtas atsisėdimas į kėdę, kontroliuojamas pritūpimas, laipsniškas nusileidimas laiptais. Sporto salėje tas pats principas taikomas, kai, pavyzdžiui, hantelį nuleidžiate lėčiau nei pakeliate.

    Šio tipo krūvis dažnai minimas raumenų jėgos ir funkcijos gerinimo kontekste, o ekscentrinis darbas plačiai naudojamas ir reabilitacijoje. Tyrimuose su skirtingomis grupėmis vertinama, kad tokie pratimai gali būti naudingi vyresnio amžiaus žmonėms, sėdimą darbą dirbantiems asmenims ar tiems, kuriems sunku pradėti nuo intensyvesnių programų.

    Vienas dažniausių žmonių nuogąstavimų – uždelstas raumenų skausmas, kuris neretai pasireiškia pradėjus ekscentrinius pratimus. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad skausmo riziką galima mažinti didinant krūvį palaipsniui ir kartojant tuos pačius judesius, kad kūnas adaptuotųsi.

    „Jėgą galima didinti nesijaučiant taip išsekus“, – sakė K. Nosaka.

    Ekscentrinis krūvis gali būti ypač patrauklus tiems, kuriems trūksta laiko ar motyvacijos ilgoms treniruotėms. Vis dėlto specialistai primena, kad svarbiausia – saugumas ir progresas: pradėti nuo paprastesnių judesių, rinktis lėtesnį tempą, stebėti savijautą, o turint sveikatos problemų ar patiriant skausmą – pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Ekspertai taip pat pabrėžia bendrą taisyklę, kurią patvirtina daugybė tyrimų: nuoseklus fizinis aktyvumas, net ir nedidelėmis dozėmis, ilgainiui prisideda prie geresnės širdies ir kraujagyslių būklės, raumenų funkcijos bei bendros savijautos. Ekscentriniai pratimai šioje schemoje gali tapti paprastu būdu pradėti judėti arba efektyviau išnaudoti jau turimą rutiną.

  • Užkarpatėje – pagarba žuvusiems ir pagalba sužeistiems: Kauno rajonas jungiasi prie reabilitacijos plano

    Kauno rajono savivaldybės delegacija viešėjo Užkarpatėje, kur susitikimuose nuolat skambėjo paprasta, bet griežta žinutė: ukrainiečiai nenori svetimų žemių, tačiau savųjų nežada atiduoti nė centimetro. Karo kaina čia matoma ne tik statistikoje, bet ir šeimų istorijose, kurių vis daugėja.

    Užhorode, Šlovės kalvoje, Užkarpatės srities tarybos pirmininkas Romanas Sarajus kartu su Lietuvos svečiais pagerbė žuvusiuosius už Ukrainos laisvę. Nauji kapų kauburėliai ir trumpi užrašai ant paminklų primena, kad į karą išėjo ir labai jauni vyrai, o jų netektis paliečia ištisas bendruomenes.

    Didėjant sužeistų karių skaičiui, vis ryškesnis tampa reabilitacijos ir grįžimo į gyvenimą klausimas. Ukrainoje tam stiprinama valstybės pagalbos sistema: veikia Veteranų ministerija, kurios uždavinys yra koordinuoti reabilitaciją, psichologinę pagalbą ir paramą karių šeimoms.

    Reabilitacijos centro 4.5.0 projektas

    Delegacijai pristatytas Reabilitacijos centro 4.5.0 projektas, kurį regiono vadovai įvardija kaip vieną svarbiausių šiuo metu vykdomų Užkarpatės statybų. Idėja paprasta: vienoje vietoje sutelkti medicininę, psichologinę ir funkcinę pagalbą, kad sužeisti kariai gautų nuoseklią priežiūrą ir galėtų greičiau grįžti į kasdienį gyvenimą.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas aptarė galimybę Ukrainos reabilitologams stažuotis Lietuvoje. Taip pat pasidalijo planais dėl Kačerginėje esančios sanatorijos „Žibutė“ rekonstrukcijos, kad ateityje joje būtų galima plėsti reabilitacijos paslaugas.

    Veteranų klubas, kuris motyvuoja

    Svečiai aplankė Užkarpatės regioninės klinikinės ligoninės Reabilitacijos skyrių ir sporto komplekse „Junost“ veikiantį karo veteranų klubą „Gladiator“. Klube įkvepia ne deklaracijos, o žmonės, kurie po sužeidimų iš naujo mokosi gyventi, sportuoti ir padėti kitiems.

    „Asmeninis pavyzdys yra geriausias būdas įkvėpti naujam gyvenimui kovų draugus“, – sakė klubo vadovas Konstantinas Kašula.

    Klubas vienija 28 veteranus, kurie, nepaisydami patirtų sužeidimų, treniruojasi ir kviečia prisijungti kitus. Čia išbandomos įvairios adaptuoto sporto rungtys, o sportas tampa ne tik fizine terapija, bet ir bendrystės forma.

    „Gladiator“ atstovai jau dalyvavo varžybose Lvive, Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose, o jų pasiekimai paskatino įkurti Užkarpatės adaptuoto sporto federaciją. Artimiausią turnyrą kartu su kolegomis Lietuvoje planuojama rengti Kaune, o Kauno rajono savivaldybė žada prisidėti prie organizacinių sprendimų.

    Vizitas Užkarpatėje parodė, kad parama Ukrainai šiandien apima ne tik humanitarinius krovinius ar politinius pareiškimus. Vis svarbesnė tampa ilgalaikė pagalba sužeistiems kariams, reabilitacijos infrastruktūra ir specialistų kompetencijos, kurios tiesiogiai lemia, kaip greitai žmogus po karo traumų gali grįžti į gyvenimą.

  • Šiauliuose 70-metį mininti reabilitacijos centro vadovė: įstaigai vadovauja nuo 2003 metų

    Šiauliuose 70-metį mininti reabilitacijos centro vadovė: įstaigai vadovauja nuo 2003 metų

    Šiaulių reabilitacijos centro direktorė Irina Jazdauskaitė Uščiauskienė sulaukė miesto vadovų sveikinimų 70-mečio proga. Susitikimo metu pabrėžtas jos ilgametis darbas, atsakomybė ir indėlis į miesto gyventojams teikiamų sveikatos paslaugų kokybę.

    Šiaulių miesto meras direktorę sveikino už nuoseklią lyderystę ir gebėjimą telkti komandą. „Tokio mąstymo, atsakomybės ir atsidavimo žmonių kaip Jūs šiandien labai reikia. Jūsų darbas ne tik stiprina įstaigą, bet ir kuria pasitikėjimą visa sveikatos sistema“, – sakė meras.

    Vadovauja nuo 2003 metų

    Šiaulių reabilitacijos centrui I. Jazdauskaitė Uščiauskienė vadovauja nuo 2003 metų. Per daugiau nei du dešimtmečius ji tapo viena ryškiausių įstaigos vystymosi figūrų, o jos darbas, pasak kolegų, siejamas su stabilumu ir kryptingu centro augimu.

    Centre dirba apie 70 darbuotojų, kurie direktorę apibūdina kaip reiklią profesionalę ir rūpestingą vadovę. Vizito metu meras bendravo su kolektyvu, o darbuotojai akcentavo jos gebėjimą spręsti kasdienius organizacinius klausimus ir palaikyti pozityvią darbo atmosferą.

    Kasdien aptarnauja šimtus žmonių

    Šiaulių reabilitacijos centras yra svarbi miesto sveikatos sistemos dalis, kasdien aptarnaujanti apie 400–500 žmonių. Įstaiga teikia tiek ambulatorines, tiek procedūrines paslaugas, kurios aktualios pacientams po traumų, ligų ar turintiems judėjimo funkcijų sutrikimų.

    Centre teikiamos ergoterapijos, fizioterapijos, hidroterapijos, kineziterapijos, logoterapijos paslaugos, atliekami gydomieji masažai ir kitos procedūros. Taip pat vyksta vandens procedūros, mankštos, purvo vonios, veikia druskų kambarys.

    Centro tikslas – kompleksinė reabilitacija

    Pagrindinis įstaigos tikslas – teikti kompleksines reabilitacijos paslaugas žmonėms po įvairių ligų, patyrusiems sveikatos sutrikimų ar turintiems fizinę negalią. Tokios paslaugos padeda atgauti savarankiškumą, grįžti į aktyvesnį gyvenimą ir gerinti kasdienę savijautą.

    Šiaulių reabilitacijos centro veikla, pasak savivaldybės atstovų, išlieka reikšminga ne tik medicininiu, bet ir socialiniu požiūriu, nes reabilitacija dažnai tampa ilgesnio sveikimo kelio dalimi. Direktorei jubiliejaus proga linkėta sveikatos, energijos ir tęsti prasmingus darbus miesto bendruomenei.