CP v2

Tag: Reaktyviniai degalai

  • Aviacinis kuras Europoje brangsta ir jo gali pritrūkti: oro linijos perspėja dėl kylančių bilietų kainų

    Aviacinio kuro kainos Europoje pastaraisiais mėnesiais kyla, o rinkoje daugėja signalų apie galimus tiekimo sutrikimus ketvirtąjį metų ketvirtį. Energetikos rinkų konsultantai „Energy Aspects“ įspėja, kad civilinės aviacijos sektoriui gali tekti konkuruoti dėl ribotų kiekių, o tai paprastai greitai atsispindi bilietų kainose.

    Įtampą didina ir atsargų mažėjimas svarbiausiuose logistikos mazguose. Amsterdamo, Roterdamo ir Antverpeno regione (ARA) aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų atsargos, anot rinkos vertinimų, buvo nusileidusios iki žemiausio lygio per maždaug septynerius metus.

    Tiekimas persiorientuoja, bet tai brangu

    Iki įtampos Persijos įlankoje paaštrėjimo reikšminga Europos reaktyvinių degalų dalis buvo pagaminama ir atgabenama iš Artimųjų Rytų rafinerijų. Kai dėl saugumo rizikų ir geopolitinių veiksnių tiekimo grandinės ima strigti, rinkai tenka ieškoti alternatyvų, kurios neretai yra brangesnės ir lėtesnės.

    Kaip nauji šaltiniai įvardijami Alžyras, Kanada, Nigerija, Jungtinės Valstijos, o taip pat Pietų Korėja. Tačiau tanklaivių kelionė į Europą, priklausomai nuo maršruto, gali užtrukti apie 35–45 dienas, todėl bet koks užsakymų vėlavimas ar laivybos trikdžiai rinkoje greitai sukuria deficito lūkesčius.

    Deficito rizika ir tiesioginis poveikis kainai

    „Energy Aspects“ vertinimu, ketvirtąjį metų ketvirtį Europos civiliniuose oro uostuose aviacinio kuro trūkumas gali siekti apie 510 000 barelių per dieną. Tokia apimtis, lyginant su įprastais srautais, reikštų nuolatinį spaudimą tiekimo grandinei ir didesnius degalų pirkimo kaštus avialinijoms.

    Tuo metu Tarptautinė oro transporto asociacija IATA viešai fiksuoja istoriškai aukštus reaktyvinių degalų kainų lygius pasaulinėje rinkoje. Aviacinis kuras daugeliui vežėjų sudaro reikšmingą skrydžio savikainos dalį, todėl ilgiau užsitęsęs brangimas paprastai reiškia brangesnius bilietus, mažiau akcijų ir griežtesnę maršrutų ekonomikos kontrolę.

    Ekspertai pažymi, kad avialinijos dalį rizikos dengia išankstiniais pirkimais ir kainų fiksavimo sandoriais, tačiau tai ne visada apsaugo nuo staigių kainų šuolių. Jei tiekimo trūkumas Europoje taps struktūrinis, didesnė sąnaudų dalis bus perkelta keleiviams, ypač intensyviausiais kelionių laikotarpiais.

  • „TAP Air Portugal“ skęsta nuostoliuose: degalai brangsta, o dėl pardavimo sprendžia Vyriausybė

    „TAP Air Portugal“ skęsta nuostoliuose: degalai brangsta, o dėl pardavimo sprendžia Vyriausybė

    Portugalijos valstybinė oro linijų bendrovė „TAP Air Portugal“ pirmąjį 2026 metų pusmetį užbaigė patirdama 99,2 mln. eurų grynąjį nuostolį. Tai yra maždaug 40 proc. prastesnis rezultatas nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, nors pajamos augo.

    Bendrovė skelbia, kad sausio–birželio mėnesiais pervežė rekordinį 8,2 mln. keleivių, tai yra 4,2 proc. daugiau nei 2025 metais. Skrydžių skaičius siekė 57 500, augimas sudarė 0,3 proc., tačiau auganti paklausa neatsvėrė šoktelėjusių sąnaudų.

    Kainas kelia degalai ir geopolitika

    „TAP Air Portugal“ duomenimis, degalų sąnaudos per pusmetį padidėjo 18,7 proc., o antrąjį ketvirtį šuolis siekė 52,3 proc. Bendrovė tai sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikiu reaktyvinių degalų rinkai.

    Oro transporto sektoriuje degalai išlieka vienas didžiausių kaštų, todėl net ir nedidelis kainų šuolis greitai persiduoda finansiniams rezultatams. Vežėjams sudėtinga iš karto perkelti pabrangimą į bilietų kainas, nes nemaža dalis skrydžių parduodama iš anksto, o kainodara koreguojama palaipsniui.

    Pajamos augo, bet pelningumas smuko

    Bendrovės bilietų pardavimo pajamos per pusmetį didėjo 4,4 proc. ir siekė 1,8 mlrd. eurų. Visos veiklos pajamos viršijo 2 mlrd. eurų, tai yra 4,3 proc. daugiau nei prieš metus, o augimą labiausiai palaikė paklausa Pietų Amerikoje ir Europoje.

    Vis dėlto pelningumas prastėjo: pakartotinis EBITDA siekė apie 182 mln. eurų, o pakartotinis EBIT, įtraukiantis nusidėvėjimą ir amortizaciją, buvo neigiamas ir sudarė 83,7 mln. eurų. Tai rodo, kad veiklos kaštai augo greičiau nei pajamos, ypač antrąjį ketvirtį.

    „Kaip ir tikėtasi, ryškus reaktyvinių degalų kainų šuolis smarkiai spaudė mūsų rezultatus antrąjį ketvirtį“, – sakė „TAP Air Portugal“ vadovas Luísas Rodriguesas.

    „Poveikis sąnaudoms pasijuto iš karto, o priemonės pajamų pusėje veikia lėčiau, nes didelė dalis antrojo ketvirčio pajamų buvo parduota dar iki kainoms kylant“, – teigė jis.

    Lemiamos vasaros savaitės ir pardavimo derybos

    Pirmojo pusmečio finansiniai duomenys dar neapima vasaros mėnesių, kurie aviakompanijoms paprastai yra pelningiausi dėl sezoniškai išaugusio kelionių srauto. Būtent todėl rinkoje dažnai vertinama ne tik pusmečio nuostolio apimtis, bet ir tai, kokį impulsą suteikia trečiasis ketvirtis.

    „TAP Air Portugal“ rezultatai skelbiami tuo metu, kai valstybės valdoma „Parpública“ rengia Vyriausybei galutinę ataskaitą apie įpareigojančius pasiūlymus įsigyti 44,9 proc. bendrovės akcijų. Pasiūlymus pateikė „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ grupės, o sprendimą dėl tolesnio sandorio kurso turės priimti Portugalijos Vyriausybė.

    Kontekstas reikšmingas ir platesniu mastu: Europos aviacijoje pastaraisiais metais stiprėja konsolidacijos tendencijos, o vežėjai vis dažniau ieško masto ekonomijos, kad atlaikytų degalų, darbo jėgos ir aplinkosauginių reikalavimų spaudimą. Tai tampa vienu iš svarbiausių veiksnių, lemiančių, kas ateityje galės augti, o kas bus priverstas ieškoti partnerių ar investuotojų.

  • Pelningiausios oro linijos skaičiuoja rekordus, bet Irano karas smogia skaudžiausiai

    Pelningiausios oro linijos skaičiuoja rekordus, bet Irano karas smogia skaudžiausiai

    Rekordiniai pelnai prieš sukrėtimą

    Naujausių metinių rezultatų duomenys rodo, kad devynios pelningiausios pasaulio oro bendrovės kartu uždirbo apie 22 mlrd. eurų grynojo pelno. Skaičiavimus pateikė Dubajuje įsikūrusi investicijų bendrovė „One Investments“, apibendrinusi sektoriaus ataskaitas.

    Šis vaizdas fiksuoja rinką pačiame pakilime, tačiau beveik tuo pat metu situaciją pradėjo keisti Irano karas. Daliai vežėjų tai reiškė uždaromą oro erdvę, maršrutų perplanavimą ir augančias sąnaudas.

    Kas uždirbo daugiausia

    Pirmą vietą antrus metus iš eilės išlaikė „Emirates“, paskelbusi apie rekordinį maždaug 4,7 mlrd. eurų grynąjį pelną. Bendrovė pabrėžė, kad rezultatai pasiekti nepaisant iššūkių, kurie paaštrėjo paskutinį ataskaitinio laikotarpio mėnesį.

    Tarp JAV vežėjų išsiskyrė „Delta“, kurios grynasis pelnas siekė apie 4,3 mlrd. eurų, o „United“ uždirbo apie 3 mlrd. eurų. Europoje geriausius skaičius demonstravo „Ryanair“, kuri per metus iki kovo uždirbo 2,26 mlrd. eurų, o bilietų kainų augimas tapo vienu svarbiausių veiksnių.

    „Turkish Airlines“ paskelbė apie maždaug 2,1 mlrd. eurų pelną, nors įmonė nurodė, kad pelningumas smuko, nepaisant rekordinių pajamų. Į pelningiausiųjų gretas taip pat pateko „Qatar Airways“, „Cathay Pacific“ ir Japonijos ANA, kurių pelnai siekė nuo maždaug 963 mln. iki 1,7 mlrd. eurų.

    Kodėl dalis skaičių turi žvaigždutę

    „Singapore Airlines“ pateiktas apie 1,8 mlrd. eurų pelnas išsiskyrė tuo, kad jame buvo įtrauktas vienkartinis, nepiniginis apskaitinis prieaugis, susijęs su „Air India“ ir „Vistara“ susijungimu. Įvertinus šį efektą, bazinis pelnas būtų arčiau 1,1 mlrd. eurų.

    Reitinge sąmoningai vertintos pavienės oro bendrovės, o ne kelių prekės ženklų grupės, todėl jame neatsirado tokių didžiųjų žaidėjų kaip „Lufthansa“ grupė ar IAG valdomos įmonės. Kai kurios bendrovės, įskaitant „Emirates“ ir „Qatar Airways“, rezultatus skelbia grupės lygiu, apimdamos ir krovinių bei kitų susijusių veiklų segmentus.

    Irano karas keičia finansinę logiką

    Konfliktas ir oro erdvės ribojimai ėmė tiesiogiai veikti net ir pelningiausius vežėjus, ypač Persijos įlankos regione. Pavyzdžiui, „Qatar Airways“ pelnas mažėjo beveik 10 proc., nors veiklos pelnas buvo rekordinis, o lemiamas smūgis siejamas su uždaryta oro erdve paskutiniame finansinių metų ketvirtyje.

    „Ne dažnai pasitaiko, kad vieni finansiniai metai priverstų organizaciją parodyti ir geriausia, ką ji gali, ir tai, kiek ji gali atlaikyti“, – sakė „Qatar Airways“ vadovas Hamadas Al-Khateris.

    Kita didžiausia rizika tapo reaktyvinių degalų kaina. Pasak analizės, jau 2025 metais degalai sudarė apie 25,8 proc. oro linijų veiklos sąnaudų, o karo sukelti tiekimo ir logistikos trikdžiai gali greitai pakeisti pelningumo prognozes net ir esant mažesnei nei piko kainai naftos rinkoje.

    „Ryanair“ skelbė, kad buvo apsidraudusi didžiąją dalį degalų poreikio, tačiau atsisakė pateikti aiškias metų gaires, motyvuodama prastu matomumu. Rinkos dalyviai perspėja, kad kitų metų pelningiausių oro linijų sąrašas gali atrodyti visai kitaip, jei geopolitinė įtampa ir degalų kainų šuoliai išliks.

  • Brangsta skrydžiai ir retėja reisai: Irano konfliktas vėsina Pietryčių Azijos turizmo vasarą

    Brangsta skrydžiai ir retėja reisai: Irano konfliktas vėsina Pietryčių Azijos turizmo vasarą

    Turizmas vėl spaudžiamas

    Pietryčių Azijos turizmas po pandemijos pagaliau rodė aiškius atsigavimo ženklus, tačiau nauja įtampa tarptautinėse rinkose vėl kelia nerimą. Dėl Irano konflikto pasekmių brangstant energijai, daugėja skrydžių sutrikimų, o kelionių planai tampa ne tokie užtikrinti.

    Regionas, ilgą laiką traukęs keliautojus palyginti pigiomis kelionėmis, hostelių kultūra ir paplūdimiais, vasarą pasitinka su papildomu spaudimu. Turizmo sektoriui tai ypač jautru, nes vasaros sezonas daugelyje krypčių yra vienas svarbiausių metų laikotarpių.

    Kainos kyla, paklausa svyruoja

    Konflikto poveikis pirmiausia jaučiamas per degalų kainas ir logistiką: brangstant reaktyviniams degalams, oro linijoms sudėtingiau išlaikyti ankstesnius tarifus. Dalis bendrovių peržiūri tvarkaraščius, mažina reisų skaičių arba koreguoja maršrutus, kad išvengtų rizikingų oro erdvių.

    Turizmo institucijos ir verslai regione fiksuoja, kad keliautojai vis dažniau atideda sprendimus ir bilietus perka vėliau nei įprastai. Tai rodo mažesnį pasitikėjimą planuojant keliones, o kainų svyravimai dar labiau skatina laukti paskutinės minutės pasiūlymų.

    Smūgis šalims, priklausomoms nuo keliautojų

    Tokiose šalyse kaip Tailandas, Vietnamas ar Kambodža turizmas yra reikšminga ekonomikos dalis ir didelis darbo vietų šaltinis. Kai mažėja atvykstančiųjų srautai, poveikį pajunta ne tik viešbučiai ar kelionių organizatoriai, bet ir transporto, maitinimo bei smulkaus verslo grandinė.

    Kambodžoje, Siem Rype, pastaraisiais mėnesiais fiksuoti ryškūs lankytojų srautų pokyčiai, o Tailande institucijos skelbė apie kritimą, ypač kai kuriuose atvykstamojo turizmo segmentuose. Svarbi detalė regionui ir tai, kad turistų išlaidos atneša užsienio valiutos įplaukas importui jautrioms ekonomikoms.

    „Tai, kad per penkerius metus turizmo sektoriui tenka atlaikyti ir pandemiją, ir karo sukeltą sukrėtimą, yra labai skaudu“, – sakė „The Lantau Group“ atstovas Jitsai Santaputra.

    Kas labiausiai keičiasi keliautojams

    Skrydžių kainas aukštyn stumia ne vien degalų brangimas, bet ir ilgesni maršrutai, atsirandantys dėl oro erdvės ribojimų ir saugumo sprendimų. Kai kurie persėdimų taškai tampa mažiau patogūs, o daliai krypčių prireikia daugiau laiko ir didesnių sąnaudų.

    Regiono viduje didesnės degalų kainos kelia ir vietinio susisiekimo kaštus, todėl brangsta taksi bei pavežėjimo paslaugos. Verslai įspėja, kad ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais kelionės dažnai tampa pirmąja išlaidų kategorija, kurios žmonės atsisako arba ją mažina.

    Turizmo paslaugų teikėjai Vietname pastebi ir dar vieną tendenciją: dalis keliautojų renkasi pigesnius viešbučius bei trumpesnes viešnages, o pažeidžiamiausias lieka pats biudžetinis segmentas. Tai didina konkurenciją ir spaudžia kainas ten, kur pelno maržos ir taip mažiausios.

    „Tai išbalansuos visą industriją“, – sakė Vietname apgyvendinimo paslaugas teikianti Le Tuyet Lan.

  • Portugalai 2026 metais nori keliauti vieni labiausiai Europoje, bet kainos ir saugumas stabdo

    Portugalai 2026 metais nori keliauti vieni labiausiai Europoje, bet kainos ir saugumas stabdo

    Portugalai 2026 metais išlieka tarp europiečių, kurie labiausiai nori keliauti, nors sprendimus vis dažniau koreguoja ekonominis neapibrėžtumas ir geopolitinė įtampa. Naujausioje „Europ Assistance“ vasaros atostogų barometro apžvalgoje matyti, kad atostogos daugeliui vis dar siejamos su gerove ir emocine pusiausvyra.

    Apklausa, atlikta kartu su „Ipsos“, rodo, kad atostogauti šiemet planuoja 82 proc. Portugalijos gyventojų. Šį rodiklį Europoje lenkia tik Jungtinė Karalystė, kur kelionių planų turi 84 proc. gyventojų.

    Kartu auga ir planuojamas kelionių biudžetas. Portugalijoje vidutinės išlaidos didžiosioms atostogoms per metus padidėjo 147 eurais ir pasiekė 1 662 eurus, tai yra maždaug 10 proc. daugiau nei pernai.

    Nors biudžetas auga, Portugalija vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio, kuris siekia 2 089 eurus. Europos kontekste portugalai pagal planuojamas išlaidas išlieka žemiau lyderių: didžiausias vidutinis biudžetas fiksuojamas Šveicarijoje, kur jis siekia 3 100 eurų.

    Populiarėja vietinės kelionės

    Nepaisant geopolitinių rizikų, dalis portugalų ir toliau renkasi užsienio kryptis, o tarp populiariausių minimos Ispanija, Italija ir Brazilija. Vis dėlto ryškėja nuosekli vietinio turizmo kryptis: 47 proc. respondentų teigia labiau linkę keliauti šalies viduje.

    Tuo pat metu tarptautinių kelionių dalis, palyginti su 2025 metais, šiek tiek traukiasi: nuo 43 proc. iki 42 proc. Tokia dinamika atitinka platesnę Europos tendenciją, kai dalis keliautojų renkasi trumpesnes, arčiau esančias ir lengviau planuojamas išvykas.

    Saugumas tampa vis svarbesniu kriterijumi renkantis kryptį. Europoje 30 proc. apklaustųjų nurodo, kad saugumas yra vienas svarbiausių veiksnių planuojant kelionę, o tai rodo augantį jautrumą rizikoms, palyginti su ankstesniais metais.

    Portugalijoje nerimas dėl ginkluotų konfliktų ir galimų teroro išpuolių išsiskiria ypač aukštais rodikliais. Apklausoje 70 proc. respondentų teigia į tai atsižvelgiantys renkantis kryptį, o 67 proc. kaip riziką įvardija terorizmo grėsmę.

    Kainos išlieka pagrindinis stabdis

    Nors noras keliauti didelis, finansinės priežastys išlieka pagrindiniu argumentu atsisakyti atostogų. Tarp neplanuojančių keliauti portugalų 49 proc. nurodo, kad svarbiausia priežastis yra poreikis taupyti.

    Infliacija taip pat stipriai veikia lūkesčius: baimė, kad kainos „suvalgys“ laisvalaikio biudžetą, Portugalijoje yra ryškiausia Europoje. Barometro duomenimis, šį nerimą mini 90 proc. respondentų, ir tai yra 5 proc. daugiau nei pernai.

    Vis dėlto dauguma planų neatsisako: 78 proc. portugalų ketina šią vasarą leistis bent į vieną kelionę. Tai beveik nekintantis rodiklis, išliekantis šiek tiek aukščiau Europos vidurkio, kuris siekia 77 proc.

    Aviacijos kurą gali paveikti krizė

    Prie kelionių kainų ir saugumo klausimų prisideda ir aviacijos sektoriaus įtampa dėl reaktyvinių degalų tiekimo. Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi apie Europos atsargų pažeidžiamumą, o rizika siejama su tiekimo grandinėmis ir įtampa Artimuosiuose Rytuose, įskaitant svarbius transportavimo koridorius.

    Prognozuojama, kad dėl brangstančių reaktyvinių degalų gali kilti lėktuvų bilietų kainos ir mažėti pasiūla, ypač piko sezono metu. Kol kas skelbiama, kad atšauktų skrydžių dalis Europoje dėl degalų trūkumo nesiekia 1 proc., tačiau vežėjai jau koreguoja tvarkaraščius.

    Portugalijos institucijos savo ruožtu teigia stebinčios situaciją ir palaikančios ryšį su rinkos dalyviais dėl degalų atsargų valdymo. Finansų ministerija viešai akcentavo, kad bet kokie didesni sutrikimai galėtų smarkiai smogti ekonomikai, nes didelė dalis turistų į Portugaliją atvyksta lėktuvais.

    Augant neapibrėžtumui, Europos Komisija rengia rekomendacijas oro linijoms dėl efektyvesnio reaktyvinių degalų naudojimo ir tiekimo logistikos. Keliautojams tai reiškia, kad 2026 metų vasaros planuose vis svarbesni tampa lankstūs bilietai, ankstyvas rezervavimas ir alternatyvų numatymas, jei kainos ar skrydžių pasiūla keistųsi.

  • „EasyJet“ nuostoliai gilėja: Irano karas brangina kurą, o vasaros bilietus žmonės perka vėliau

    „EasyJet“ nuostoliai gilėja: Irano karas brangina kurą, o vasaros bilietus žmonės perka vėliau

    Britų pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ paskelbė, kad per pirmąjį finansinių metų pusmetį iki kovo pabaigos patyrė didesnius nuostolius. Bendrovė teigia, jog tam įtakos turėjo dėl Irano karo išaugusios reaktyvinių degalų kainos ir suprastėjęs užsakymų matomumas.

    Įmonė nurodo, kad geopolitinė įtampa išbalansavo aviacijos sektorių visoje Europoje, o degalų brangimas tapo vienu pagrindinių veiksnių, spaudžiančių oro linijų pelningumą. Kartu prastesnės nuotaikos rinkoje lėmė ir atsargesnį keliautojų elgesį planuojant vasaros atostogas.

    Nuostoliai augo, pajamos kilo

    „EasyJet“ pranešė, kad nuostolis po mokesčių per pusmetį siekė apie 440 milijonų eurų ir buvo maždaug 27 proc. didesnis nei prieš metus. Tuo pat metu pajamos augo iki maždaug 4,6 milijardo eurų, nes keleivių skaičius didėjo, o lėktuvų užpildymas gerėjo.

    Bendrovės duomenimis, lėktuvų užpildymo rodiklis pakilo iki 90 proc., o tai paprastai leidžia efektyviau paskirstyti sąnaudas vienam keleiviui. Vis dėlto degalų kainų šuolis ir padidėjęs neapibrėžtumas, pasak įmonės, nusvėrė teigiamą keleivių srauto efektą.

    Degalų sąskaita ir atsargesni pirkėjai

    „EasyJet“ patvirtino ankstesnį vertinimą, kad konfliktas papildomai padidino bendrovės degalų išlaidas maždaug 29 milijonais eurų. Nors apie degalų tiekimo sutrikimus bendrovė nepranešė, ji įspėjo, kad antrąjį finansinių metų pusmetį toliau jaus didesnių sąnaudų ir paklausos svyravimų poveikį.

    Įmonė taip pat pažymėjo, kad vasaros sezono užsakymų tempas atsilieka nuo praėjusių metų, o dalis keliautojų sprendimus priima vėliau. Rinkoje tai dažnai reiškia mažesnį kainų stabilumą: paskutinės minutės paklausa gali palaikyti užpildymą, tačiau riboja galimybes iš anksto užsitikrinti aukštesnes pajamas.

    „Nepaisant konflikto Artimuosiuose Rytuose keliamos artimojo laikotarpio nežinomybės, „EasyJet“ yra gerai pasirengusi valdyti dabartinę aplinką“, – sakė bendrovės vadovas Kentonas Jarvisas.

    Draudimas nuo kainų šuolių ir kitos rizikos

    Siekiant amortizuoti naftos ir degalų kainų svyravimus, „EasyJet“ teigia esanti apsidraudusi dėl kainų kilimo maždaug 72 proc. artimiausiam pusmečiui. Tokia praktika aviacijoje įprasta, tačiau ji nepašalina visos rizikos, nes dalis sąnaudų vis tiek lieka jautrios rinkos pokyčiams.

    Bendrovė taip pat nurodė padidinusi teisines atidėjas, susijusias su keliais istoriniais atvejais, maždaug 37 milijonais eurų. Tai papildomai prisidėjo prie bendro finansinio rezultato pablogėjimo.

    Po pranešimo bendrovės akcijos trumpam kilo, tačiau vėliau svyravimai išliko. Analitikai įspėja, kad net ir sumažėjus geopolitinei įtampai, degalų kainos gali išlikti padidėjusios, o vartotojų sprendimus lemti ir bendras ekonominis neapibrėžtumas Europoje.

  • Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Kas pasikeitė degalų rinkoje

    Europos oro linijos ir valdžios institucijos pastarosiomis savaitėmis pastebi mažėjantį nerimą dėl reaktyvinių degalų trūkumo, kuris dar visai neseniai buvo vadinamas realia grėsme vasaros skrydžiams. Situacijos tonas keitėsi tada, kai rinkoje šoktelėjus kainoms tiekėjai ir prekiautojai ėmė aktyviau nukreipti degalų krovinius į Europą.

    Padidėjusi kaina suveikė kaip signalas rinkai: naftos perdirbimo įmonės didino gamybą, o logistika persitvarkė taip, kad Europa greičiau kompensuotų sumažėjusius tiekimus iš Persijos įlankos regiono. Dalis trūkumo, kurį stiprino sutrikęs judėjimas per Hormūzo sąsiaurį, buvo sušvelninta alternatyviais srautais.

    Tiekimo kryptys ir gamybos didinimas

    Tarptautinė energetikos agentūra naujausiose įžvalgose pažymi, kad augo reaktyvinių degalų gamyba ir eksportas iš JAV bei Vakarų Afrikos. Tai padėjo užpildyti spragas, kurios atsirado dėl riboto tanklaivių judėjimo per vieną svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kakliukų“.

    Prie stabilizacijos prisideda ir Europos perdirbėjai, didinantys reaktyvinių degalų išleidimą į rinką. Pavyzdžiui, Ispanijos bendrovė „Repsol“ viešai skelbė planus didinti reaktyvinių degalų gamybą apie 15–20 proc., siekdama padėti apsaugoti turizmui ypač svarbų kelionių sezoną.

    Oro linijų planai ir rizikos rudenį

    Rinkai nurimus, kai kurios oro bendrovės peržiūri ankstesnius sprendimus mažinti maršrutų apimtis, ypač trumpųjų skrydžių segmente, kur pelningumą greitai „suvalgo“ degalų kaina. Tuo pat metu Europos skrydžių srautų valdytojai prognozes koreguoja atsargiau, nes nežinomųjų dėl geopolitinės įtampos išlieka.

    „Mūsų degalų tiekėjai dar šią savaitę patvirtino, kad iki liepos vidurio tiekimo sutrikimų nesitiki, o situacija toliau gerėja“, – sakė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary.

    Vis dėlto analitikai ir institucijos pabrėžia, kad dabartinis palengvėjimas nebūtinai reiškia ilgalaikį stabilumą. Jei JAV ir Izraelio karas prieš Iraną užsitęstų, o naftos ir degalų gabenimas per Hormūzo sąsiaurį negrįžtų į įprastą ritmą, didesnė įtampa gali atsinaujinti ankstyvą rudenį.

    Europos Komisija teigia, kad šiuo metu ES degalų stygiaus nefiksuojama, tačiau įspėja apie galimus regioninius apribojimus, jei sutrikimai tęstųsi. Kraštutiniu atveju valstybės gali panaudoti strategines atsargas, tačiau toks sprendimas paprastai siejamas ir su degalų taupymo priemonėmis, kad atsargos tarnautų kuo ilgiau.

    Kainų dinamika taip pat signalizuoja apie įtampos mažėjimą: po staigaus šuolio aukščiau nei 180 eurų už barelį, pastaruoju metu kainos slinko žemyn iki maždaug 150 eurų už barelį. Tai nereiškia, kad rizika dingo, tačiau rodo, jog rinka bent laikinai rado būdų perskirstyti tiekimą ir amortizuoti šoką.

  • Jungtinė Karalystė laikinai švelnina sankcijas rusiškai naftai: įtampa dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino

    Jungtinė Karalystė laikinai švelnina sankcijas rusiškai naftai: įtampa dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sulaukė kritikos po sprendimo laikinai sušvelninti sankcijas reaktyviniams degalams ir dyzelinui, pagamintiems naudojant rusišką žaliavinę naftą. Oponentai teigia, kad tokios išimtys silpnina politinį signalą Maskvai, o Vyriausybė aiškina, jog tai būtina tiekimo stabilumui ir vartotojų apsaugai.

    Klausimas iškilo po to, kai buvo išduotos dvi tikslinės licencijos, leidžiančios pereinamąjį laikotarpį taikyti planuotam draudimui naftos produktams, pagamintiems trečiosiose šalyse, bet turintiems rusiškos kilmės žaliavos. Pasak Vyriausybės, tai esą trumpalaikė priemonė, skirta sklandžiai įgyvendinti naujas taisykles ir išvengti kainų šuolių bei tiekimo trikdžių.

    Sprendimą griežtai kritikavo konservatorių lyderė Kemi Badenoch, o proeuropietiški ir Ukrainą remiantys aktyvistai perspėjo, kad išimtys gali būti interpretuojamos kaip Vakarų ryžto silpnėjimas. Kritikai taip pat primena, kad didelė dalis Jungtinės Karalystės importuojamų rafinuotų naftos produktų gali būti susiję su rusiška žaliava per tarpininkaujančias rinkas.

    „Mes tai atlikome nerangiai, ir tai visiškai mano kaltė. Atsiprašau“, – sakė prekybos ministras Chrisas Bryantas.

    Ministras pabrėžė, kad išimtys esą laikinos ir bus sustabdytos, kai tik tai bus įmanoma, o bendras tikslas išlieka tas pats: griežtinti sankcijų režimą ir užkirsti kelią spragoms. Vis dėlto viešojoje erdvėje daug klausimų kelia tai, kodėl licencijos paskelbtos be platesnės komunikacijos ir ar apie pokyčius buvo iš anksto informuoti Ukrainos partneriai.

    Kontekstas taip pat susijęs su pastarųjų savaičių geopolitiniais sukrėtimais, kai Artimųjų Rytų įtampa didino nerimą dėl energijos išteklių logistikos ir kainų. Nors dalis analitikų teigia, kad situacija rinkose galėjo stabilizuotis, politinis sprendimo poveikis Londono reputacijai kaip tvirtos Kyjivo rėmėjos tema išlieka jautrus.

    Jungtinė Karalystė tiesioginį rusiškos anglies, dujų ir naftos importą uždraudė po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Tačiau rafinuotų produktų grandinėse ilgą laiką buvo įmanoma kilmę „atskiesti“ per trečiųjų šalių perdirbimą, todėl dalis politikų reikalauja ne laikinų išimčių, o kuo aiškesnio ir griežtesnio spragų uždarymo mechanizmo.

  • „Ryanair“ ruošiasi armagedonui: perspėja dėl degalų krizės ir galimų bankrotų Europoje

    „Ryanair“ ruošiasi armagedonui: perspėja dėl degalų krizės ir galimų bankrotų Europoje

    Žemų sąnaudų oro linijų bendrovė „Ryanair“ rengiasi vadinamajam armagedono scenarijui, kurį galėtų sukelti užsitęsęs reaktyvinių degalų brangimas ir tiekimo įtampa Europoje. Bendrovės finansų vadovas Neilas Sorahanas teigė, kad kol kas įmonė planuoja vykdyti visą vasaros ir žiemos skrydžių programą, tačiau rinka gali neatlaikyti.

    Pasak N. Sorahano, didžiausia rizika – ne vien trumpalaikiai kainų šuoliai, o situacija, kai degalų kainos išlieka aukštos ilgiau, o silpnesni vežėjai neturi finansinių rezervų. Tokiu atveju žiemos sezonas gali tapti lemtingas daliai Europos oro linijų, ypač toms, kurios jau iki šiol turėjo skolų ir mažą pelningumą.

    „Ar turime planų armagedono situacijai? Žinoma, turime, bet nematau, kad tai neišvengiamai įvyktų“, – sakė Neilas Sorahanas.

    „Ryanair“ pabrėžia, kad ją iš dalies saugo apsidraudimas nuo kainų svyravimų. Bendrovė nurodė, jog yra fiksavusi didžiąją dalį vasaros degalų poreikio, o likusi dalis perkama rinkoje, kur kainos pastaruoju metu ypač nepastovios dėl geopolitinių rizikų ir energijos išteklių tiekimo grandinių jautrumo.

    Nors diskusijose dažnai minimas Hormūzo sąsiauris, „Ryanair“ atstovai tikina, kad Europos tiekimo struktūra po truputį kinta, o dalis žaliavos ir produktų į regioną atkeliauja iš platesnio tiekėjų rato. Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad net ir be fizinio trūkumo vien kainų lygis gali daryti spaudimą bilietams ir paklausai, ypač jei kartu brangsta pragyvenimas.

    Finansų rezultatai rodo mišrią situaciją: „Ryanair“ per finansinius metus iki kovo pabaigos augino grynąjį pelną ir pervežė daugiau keleivių, tačiau pajamos mažėjo. Bendrovė taip pat pranešė, kad keliautojai vis dažniau bilietus perka paskutinę minutę, todėl prognozuoti kainas ir užpildymą darosi sudėtingiau.

    Kai vasaros sezono pradžioje kainoms teko taikyti nuolaidas, bendrovė signalizavo, kad kainodara išlieka jautri ekonominiam neapibrėžtumui, infliacijai ir degalų kainų rizikai. Tuo pat metu ji kol kas neskelbia planų įvesti atskirą degalų priemoką, tačiau pripažįsta, kad kainų lygis priklausys nuo paklausos ir paskutinės minutės užsakymų.

    Europos keliautojams tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant atostogas: dalis žmonių renkasi trumpesnius maršrutus arba alternatyvas, pavyzdžiui, keliones traukiniais, ypač ten, kur geležinkelių tinklas leidžia konkurencingai pakeisti skrydžius. Jei degalų kainų spaudimas išliks, rinka gali patirti naują konsolidacijos bangą, o tai ilgainiui keistų ir bilietų kainų dinamiką.

  • Europa ant vasaros chaoso slenksčio: lėktuvams trūksta kuro, turistai masiškai persėda į traukinius

    Europa ant vasaros chaoso slenksčio: lėktuvams trūksta kuro, turistai masiškai persėda į traukinius

    Europoje ryškėja aviacijos įtampos ženklai prieš pat intensyviausią atostogų sezoną: dėl geopolitinių sukrėtimų ir sutrikusių tiekimo grandinių didėja reaktyvinių degalų trūkumo rizika. Tai kelia grėsmę skrydžių tvarkaraščiams, o keleiviai vis dažniau renkasi keliones arčiau namų.

    Situaciją paaštrina tai, kad dalis Europos rinkos reaktyvinių degalų įprastai yra importuojama iš Artimųjų Rytų, todėl bet koks transporto koridorių sutrikimas ar kainų šuolis greitai atsiliepia oro linijoms. Aviakompanijoms degalai sudaro reikšmingą veiklos sąnaudų dalį, todėl brangimas dažnai tiesiogiai virsta bilietų kainomis.

    Kodėl brangsta skrydžiai?

    Oro vežėjai, susidūrę su kylančiomis degalų kainomis ir ribotu prieinamumu, linkę mažinti maršrutų skaičių arba atšaukti mažiau pelningus reisus. Tokie sprendimai ypač skaudūs vasarą, kai paklausa didžiausia, o alternatyvų keliautojams reikia čia ir dabar.

    Kainų augimas veikia ne tik tolimuosius skrydžius. Net trumpi skrydžiai Europoje tampa brangesni dėl papildomų mokesčių ir kuro priemokų, todėl dalis poilsiautojų pradeda lyginti kelionės traukiniu ir lėktuvu kainą bei rizikas.

    Traukiniai grįžta į žaidimą

    Kelionių platformų duomenys rodo, kad, stiprėjant nerimui dėl skrydžių atšaukimų, vis daugiau žmonių planuoja keliauti bėgiais. Traukinių bilietų pardavimai į kai kurias populiarias kryptis pastebimai auga, o kelionės geležinkeliu vis dažniau vertinamos kaip stabilesnis pasirinkimas.

    Geležinkelių pranašumas šią vasarą yra dvigubas: mažesnė priklausomybė nuo reaktyvinių degalų rinkos ir aiškesnis kelionės planavimas. Be to, keliautojams svarbi ir praktinė pusė, nes atšaukus skrydį grįžimas namo gali tapti brangiu ir sudėtingu galvosūkiu.

    „Manau, kad šią vasarą Europoje matysite tendenciją, jog žmonės vis dažniau atostogaus namuose“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Pietų Europa traukia, o atostogos namuose – stiprėja

    Turizmo bendrovės fiksuoja išaugusį susidomėjimą Pietų Europos kryptimis, kurias patogiau pasiekti trumpais skrydžiais arba kombinuojant kelionę su sausumos transportu. Dėl to dalis keliautojų renkasi Ispaniją, Portugaliją, Italiją ar Prancūziją, vengdami ilgesnių maršrutų.

    Kartu stiprėja ir atostogų savo šalyje kryptis: augant kainoms ir ekonominiam neapibrėžtumui, dalis šeimų linkusios rinktis trumpesnes, paprastesnes keliones. Apgyvendinimo platformos taip pat mato didesnį vietinių kelionių aktyvumą, ypač pavasario ir vasaros laikotarpiu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad keliautojų sprendimus lemia ne tik degalų kainos, bet ir bendras nesaugumo jausmas dėl galimų trikdžių. Dėl to planuojant atostogas vis dažniau vertinama ne vien kaina, bet ir tikimybė sklandžiai grįžti namo.