CP v2

Tag: Reaktyviniai degalai

  • EASA įspėja dėl reaktyvinių degalų stokos: Europai gali tekti pereiti prie kitos specifikacijos

    EASA įspėja dėl reaktyvinių degalų stokos: Europai gali tekti pereiti prie kitos specifikacijos

    Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra EASA perspėja, kad užsitęsus trikdžiams Artimuosiuose Rytuose Europoje per artimiausias savaites gali išaugti reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų rizika. Tokiu atveju daliai oro uostų ir oro linijų tektų prisitaikyti prie kitos degalų rūšies, o tai didintų operacines ir saugos rizikas.

    Įspėjimas pasirodė aviacijos bendrovėms signalizuojant, kad degalų grandinėje atsiranda įtampų, galinčių paliesti skrydžių planavimą ir kaštus. Europos institucijos kartu su rinkos dalyviais svarsto atsarginius scenarijus, įskaitant didesnį reaktyvinių degalų importą iš JAV, kur dažniau naudojama kita degalų specifikacija.

    Kuo skiriasi Jet A-1 ir Jet A

    Europoje dominuoja Jet A-1 reaktyviniai degalai, plačiai naudojami ir Afrikoje, Australijoje bei didelėje Azijos dalyje. JAV ir Kanadoje labiau paplitusi Jet A rūšis, kurios techninės savybės labai panašios, tačiau esminis skirtumas yra užšalimo temperatūros riba.

    EASA pabrėžia, kad problema nėra Jet A sauga savaime, nes Šiaurės Amerikoje jis kasdien naudojamas be sisteminių incidentų. Rizika atsiranda pereinamuoju laikotarpiu, kai vienoje grandinėje gali atsirasti skirtingos specifikacijos, o dalis Europos procedūrų ir prielaidų istoriškai buvo „sukalibruotos“ Jet A-1 aplinkai.

    Didžiausia grėsmė – informacijos klaidos

    Agentūra daug dėmesio skiria žmogiškiesiems veiksniams ir informacijos tikslumui: didžiausias pavojus kyla tuomet, kai įgulos ar antžeminio aptarnavimo komandos klaidingai daro prielaidą, kad orlaivis pripildytas Jet A-1, nors realiai įpiltas Jet A. Tokia painiava gali paveikti sprendimus dėl degalų temperatūros ribų ir atsarginių veiksmų planavimo.

    EASA perspėja, kad netikslūs duomenys skrydžių dokumentuose, degalų apskaitoje ar elektroninėse sistemose gali sumažinti saugos atsargas, ypač ilgų nuotolių skrydžiuose dideliame aukštyje ir šaltuose regionuose. Agentūra ragina vengti supaprastinimo, esą „reaktyviniai degalai yra tiesiog reaktyviniai degalai“, nes skirtingos specifikacijos keičia veiklos prielaidas.

    Ką rekomenduoja EASA

    EASA rekomendacijos nėra privalomas įsakymas, tačiau tai koordinuotas signalas oro linijoms, oro uostams, degalų tiekėjams ir priežiūros institucijoms didinti kontrolę, jei pradėtų maišytis degalų rūšys. Tiekėjai raginami kuo labiau išlaikyti Jet A-1 tvarkymo standartams artimas praktikas, ypač dėl atsekamumo ir žymėjimo.

    Oro uostams siūloma aiškiai žymėti degalų specifikaciją, viešinti pasikeitimus ir suderinti veiksmus su visais veikiančiais tiekėjais, kad skirtingose aikštelės vietose nekiltų dviprasmybių. Oro linijoms rekomenduojama peržiūrėti įgulų mokymus, dispečerines procedūras, skrydžių planavimo prielaidas ir informuoti pilotus, kai oro uostas, anksčiau tiekęs Jet A-1, pradeda tiekti Jet A.

    Atskiras dėmesys skiriamas orlaivių gamintojams: jie raginami iš naujo įvertinti, kaip elgiasi Jet A ir Jet A-1 mišiniai bakuose, įskaitant užšalimo charakteristikas ir perspėjimo slenksčius. EASA teigia, kad situacija šiuo metu nereikalauja naujų teisės aktų, o gairės laikomos laikina, atsargumo principu paremta priemone.

    Agentūra nurodo, kad gaires ketinama peržiūrėti arba atšaukti iki kito žiemos sezono pradžios, priklausomai nuo to, kaip keisis reaktyvinių degalų tiekimo sąlygos. Iki tol aviacijos sektoriui siūloma elgtis taip, lyg pereinamoji fazė būtų reali, ir iš anksto užkirsti kelią informacijos klaidoms.

  • AMD šokiravo Volstritą, „Anthropic“ susitarė su „SpaceX“, o aviaciją purto degalų krizė

    AMD šokiravo Volstritą, „Anthropic“ susitarė su „SpaceX“, o aviaciją purto degalų krizė

    Volstritas trečiadienį sulaukė ryškaus signalo iš puslaidininkių sektoriaus: „Advanced Micro Devices“ (AMD) po stiprių ketvirčio rezultatų ir optimistiškesnių prognozių šoktelėjo maždaug 18 proc. Bendrovė investuotojams pasiuntė žinutę, kad jos procesorių paklausa auga dėl spartėjančių DI diegimų, o tai padėjo kelti ir platesnės rinkos nuotaikas.

    AMD vadovė Lisa Su pabrėžė, kad įmonės mato vis didesnę paklausą sprendimams, kurie leidžia DI sistemas naudoti praktiškai, o ne vien testuoti laboratorijose. Analitikai tokias tendencijas sieja su augančiu įmonių noru automatizuoti procesus ir diegti DI agentus, kuriems reikia daugiau skaičiavimo galios ir energijos efektyvumo.

    Rinkoje dėmesio sulaukė ir kontrastas su „Nvidia“, kurios akcijų dinamika pastaruoju metu ne visada atspindi bendrą puslaidininkių ralį. Dalis investuotojų svarsto, ar DI infrastruktūros bumas taps platesnis ir labiau pasidalins tarp skirtingų gamintojų, ypač kai įmonės ieško alternatyvų dėl kainos, tiekimo ar specifinių užduočių.

    Kodėl brangsta skrydžiai?

    Aviacijos sektorių tuo pat metu spaudžia brangstantys degalai ir tiekimo rizikos. Nauji vieši duomenys JAV rodė, kad oro bendrovės kovą už reaktyvinius degalus mokėjo gerokai daugiau nei anksčiau, o geopolitinės įtampos paaštrino kainų šuolius.

    Rinkos dalyviai perspėja, kad degalų trūkumo epizodai Europoje ir Azijoje gali komplikuoti vasaros sezono planavimą, ypač jei sutrinka logistikos grandinės ar perdirbimo pajėgumai. Tai didina spaudimą vežėjams: degalų sąnaudos yra vienas svarbiausių skrydžių kainą lemiančių veiksnių, todėl brangimas dažnai persiduoda bilietams.

    „Anthropic“ ir „SpaceX“ sandoris

    DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė susitarimą, pagal kurį naudos visus „SpaceX“ valdomo „Colossus 1“ duomenų centro Tenesyje skaičiavimo išteklius. Įmonė teigia, kad tai turėtų padėti didinti pajėgumus mokamiems „Claude“ planams ir stabiliau aptarnauti augantį vartotojų srautą.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei yra viešai pripažinęs, kad bendrovei tapo sudėtinga suspėti su paklausos šuoliu, kai naudojimas ir pajamos augo daug sparčiau, nei planuota. Tai atspindi platesnę rinkos problemą: DI modelių mokymui ir veikimui reikia vis daugiau lustų, elektros ir duomenų centrų infrastruktūros, todėl pajėgumai tampa strateginiu konkurenciniu pranašumu.

    „Skaičiavimo galios paklausa auga greičiau, nei pramonė spėja ją patikimai padengti“, – sakė Dario Amodei.

    Vartotojai kol kas nepasiduoda

    Nepaisant energijos kainų ir infliacijos spaudimo, dalis didžiųjų vartotojų sektoriaus įmonių praneša apie gana atsparų pirkėjų elgesį. Pavyzdžiui, „McDonald’s“ skelbė augusias to paties tinklo pardavimų apimtis, o įmonės komentaruose akcentuojamos vertės pasiūlos ir akcijų strategijos.

    Tuo pačiu „Disney“ ir „Uber“ rezultatai rodė, kad žmonės ir toliau leidžia pinigus kelionėms bei paslaugoms, nors jautriai reaguoja į kainas. Tokia dinamika rinkoje dažnai vertinama kaip signalas, kad vartotojai dar turi finansinę erdvę, tačiau išlaidų struktūra keičiasi vertės ir nuolaidų naudai.

    Tarp kitų naujienų iš JAV rinkos – pokyčiai sporto lažybų sektoriuje: pranešta, kad „FanDuel“ vadovė Amy Howe palieka pareigas, o laikinai vadovavimą perima prezidentas Christianas Genetski. Šis sektorius pastaraisiais metais sparčiai augo, tačiau investuotojų nuotaikos išlieka nepastovios dėl konkurencijos ir reguliavimo rizikų.

  • „Lufthansa“ skelbia rekordą, bet perspėja: Irano karas brangina kurą ir apkarpys pelną

    „Lufthansa“ skelbia rekordą, bet perspėja: Irano karas brangina kurą ir apkarpys pelną

    Rekordinės pajamos, bet auganti įtampa

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ pranešė, kad 2025 metais pasiekė didžiausias pajamas savo istorijoje – jos augo 5 proc. iki 39,6 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat skelbė, kad veiklos pelnas, palyginti su 2024 metais, padidėjo 20 proc., o tai rodo išliekantį kelionių paklausos atsigavimą.

    Vis dėlto 2026 metų perspektyvas temdo Artimųjų Rytų eskalacija ir su ja susijęs reaktyvinių degalų brangimas. „Lufthansa“ įspėja, kad papildoma degalų sąnaudų našta 2026 metais gali siekti apie 1,7 mlrd. eurų.

    Maršrutų keitimas brangina skrydžius

    Oro erdvės apribojimai ir poreikis vengti tam tikrų regionų reiškia ilgesnius maršrutus ir didesnes degalų sąnaudas. Kartu auga įgulų darbo valandos, sudėtingėja tvarkaraščių planavimas, dažnėja techninės priežiūros ciklai, todėl didėja ir netiesioginės išlaidos.

    Tokios sąlygos ypač skaudžiai paliečia trumpųjų nuotolių skrydžius, kuriuose kuro dalis savikainoje yra didelė, o kainų lankstumas ribotas. Dėl to bendrovė ėmėsi mažinti pasiūlą, atsisakydama dalies skrydžių, ypač ten, kur eksploatuojami senesni ir mažiau efektyvūs orlaiviai.

    Skrydžių mažinimas ir įspėjimai keleiviams

    „Lufthansa“ nurodė, kad siekdama sumažinti kuro suvartojimą ir suvaldyti sąnaudas, iki spalio mėnesio planuoja atsisakyti apie 20 000 trumpųjų nuotolių skrydžių. Platesniame Europos aviacijos sektoriuje skrydžių atšaukimai taip pat tapo ryškiu signalu, kad degalų kainų šuoliai tiesiogiai veikia pasiūlą.

    Bendrovė išlieka pelninga, tačiau pripažįsta, kad kainų nepastovumas verčia peržiūrėti 2026 metų lūkesčius. Keleiviams rekomenduojama bilietus atostogų kelionėms planuoti iš anksto, nes papildomi kuro mokesčiai ir tarifų korekcijos gali būti taikomi dažniau, ypač piko laikotarpiais.

    „Esame patenkinti pirmojo ketvirčio rezultatais, tačiau dabartinė situacija verčia griežtai peržiūrėti kiekvieną svertą, leidžiantį mažinti sąnaudas, didinti efektyvumą ir valdyti rizikas. Metinis pelnas, tikėtina, bus mažesnis, nei planuota iš pradžių“, – sakė finansų vadovas Till Streichert.

    „Pirmąjį ketvirtį reikšmingai pagerinome praėjusių metų finansinius rezultatus, tačiau besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose, kartu su brangstančiu kuru ir veiklos apribojimais, kelia milžiniškų iššūkių pasauliniam oro susisiekimui ir mūsų bendrovei“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carsten Spohr.

    „Vis dėlto esame atsparūs: tai lemia ir didesnis nei vidutinis apsidraudimas nuo kuro kainų svyravimų, ir mūsų kelių centrų bei kelių oro linijų strategija, suteikianti daugiau lankstumo maršrutų tinkle ir valdant orlaivių parką“, – pridūrė jis.

    „Lufthansa“ pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje rizikas mažinti turėtų intensyvi orlaivių parko modernizacija. Naujesni lėktuvai paprastai sunaudoja mažiau degalų, leidžia stabiliau planuoti kaštus ir sumažina jautrumą trumpalaikiams kainų šuoliams.

    Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis kintamasis išlieka naftos ir reaktyvinių degalų rinkos svyravimai, kurie aviacijoje tiesiogiai persiduoda į bilietų kainodarą, maršrutų planavimą ir bendrovių pelningumą. Dėl to 2026 metų vasaros sezonas, nors ir žadamas stiprus, gali būti lydimas didesnių kainų ir mažesnio skrydžių pasirinkimo kai kuriose kryptimis.

  • „Lufthansa“ rengia tarpinius degalų papildymo sustojimus: ką reiškia aviacijos kuro krizė Europoje

    „Lufthansa“ rengia tarpinius degalų papildymo sustojimus: ką reiškia aviacijos kuro krizė Europoje

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ svarsto galimybę dalyje maršrutų įvesti tarpinius degalų papildymo sustojimus, jei paskirties oro uostuose pritrūktų reaktyvinių degalų. Apie tokį pasirengimą, pristatydamas pirmojo ketvirčio rezultatus, pranešė grupės vadovas Carstenas Spohras.

    Tokie sustojimai leistų išlaikyti pelningiausius tolimųjų skrydžių maršrutus net ir esant sutrikusiai tiekimo grandinei. Sprendimas nėra naujas aviacijoje, tačiau pastarosiomis savaitėmis jis vėl įgauna aktualumo dėl augančios rizikos degalų tiekimui Europoje.

    Kodėl auga kuro stygiaus rizika

    Problemos šaknis siejama su tanklaivių srautų sutrikimais Hormūzo sąsiauryje, per kurį juda reikšminga dalis pasaulinės naftos ir naftos produktų prekybos. Kadangi Europa dalį reaktyvinių degalų importo gauna per šį maršrutą, bet koks ilgiau trunkantis trikdis gali greitai sumažinti komercines atsargas.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kritinis veiksnys yra ne tik kaina, bet ir fizinis prieinamumas konkrečiuose oro uostuose. Net jei degalų bendrai sistemoje pakanka, logistika ir tiekimo grafikai gali lemti laikinus trūkumus tam tikruose regionuose.

    Kaip atrodytų tarpiniai sustojimai

    Carstenas Spohras pabrėžė, kad bendrovė dar nepasiekė taško, kai tokie sustojimai būtų privalomi, tačiau planai rengiami iš anksto. Paprasta logika tokia: jei neįmanoma saugiai pasiekti galutinio oro uosto su turimu degalų kiekiu, pasirenkamas papildymo taškas pakeliui.

    Praktikoje tai gali reikšti ilgesnę kelionės trukmę ir sudėtingesnį tvarkaraščių valdymą, nes į skrydžio planą įtraukiamas papildomas nusileidimas, aptarnavimas ant žemės ir pakilimas. Oro linijoms tai taip pat didina veiklos sąnaudas, o keleiviams gali reikšti didesnę vėlavimų riziką, ypač jei oro uostai pradeda veikti arti pajėgumų ribos.

    „Jei su turimu degalų kiekiu nepasiekiate paskirties oro uosto, tuomet tenka daryti degalų papildymo sustojimus. Mes dar ne ten, bet, žinoma, tam ruošiamės“, – sakė Carstenas Spohras.

    Ką „Lufthansa“ jau patyrė ir ko tikisi

    Bendrovės vadovas nurodė, kad praėjusią savaitę „Lufthansa“ kai kuriuose skrydžiuose buvo priversta daryti degalų papildymo sustojimus Namibijoje, nes Keiptaune, pasak jo, nebuvo degalų. Panašių atvejų, kaip teigiama, pasitaikė ir anksčiau, o tai rodo, kad problema gali būti ne vien teorinė.

    Grupės finansų vadovas Tillas Streichertas teigė, kad bent iki birželio, įskaitant ir šį mėnesį, degalų tiekimas, ypač pagrindiniuose grupės mazguose, laikomas visiškai užtikrintu. Vis dėlto, jei situacija pablogėtų, tarp galimų priemonių būtų svarstomi sustojimai atrinktuose maršrutuose į Aziją, Afriką ir kitomis kryptimis.

    Kartu „Lufthansa“ nurodo, kad bendras veiklos fonas išlieka sudėtingas dėl išaugusių reaktyvinių degalų kainų. Grupė prognozuoja, kad 2026 metais papildomos sąnaudos dėl brangesnio kuro gali siekti apie 1 700 000 000 eurų, o tai didina spaudimą bilietų kainoms ir maršrutų pelningumui.

    „Lufthansa“ skelbia, kad yra apsidraudusi daugiau nei tris ketvirtadalius reikalingo degalų kiekio, taip ribodama trumpalaikį kainų šuolių poveikį. Tačiau apsidraudimas neišsprendžia fizinio prieinamumo problemos, todėl planuojamos priemonės labiau orientuotos į operacinį atsparumą.

    Jei degalų krizė Europoje gilėtų, o laivyba per Hormūzo sąsiaurį neatsistatytų, tarpiniai sustojimai galėtų tapti dažnesniu reiškiniu. Tokiu atveju keliautojams reikėtų tikėtis ilgesnių skrydžių laikų, didesnės tvarkaraščių kaitos ir galimo bilietų brangimo, ypač tolimuosiuose maršrutuose.

  • „Lufthansa“ įspėja: Iranas brangina skrydžius – dėl kuro papildomai kainuos 1,7 mlrd. eurų

    „Lufthansa“ įspėja: Iranas brangina skrydžius – dėl kuro papildomai kainuos 1,7 mlrd. eurų

    Didžiausia Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ skaičiuoja, kad dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir išaugusių reaktyvinių degalų kainų 2026 metais patirs apie 1,7 mlrd. eurų papildomų kuro sąnaudų. Bendrovė pabrėžia, kad geopolitiniai sukrėtimai aviacijai reiškia ne tik brangesnį kurą, bet ir sudėtingesnį maršrutų planavimą.

    Pirmojo ketvirčio rezultatų pranešime „Lufthansa“ nurodė, kad yra apsidraudusi apie 80 proc. reaktyvinių degalų poreikio, tačiau likusi dalis išlieka jautri kainų šuoliams. Papildomas išlaidas bendrovė ketina kompensuoti taupymo priemonėmis ir didesnėmis pajamomis iš bilietų, tačiau pripažįsta, kad spaudimas savikainai išlieka didelis.

    „Pirmąjį ketvirtį reikšmingai pagerinome praėjusių metų finansinį rezultatą, tačiau besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose, brangstantis kuras ir veiklos apribojimai kelia milžiniškų iššūkių“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Finansiniai rodikliai atspindi ir augančią paklausą, ir didėjančias sąnaudas. „Lufthansa“ pranešė, kad pirmojo ketvirčio pajamos siekė 8,7 mlrd. eurų ir buvo 8 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau pakoreguotas veiklos rezultatas išliko neigiamas ir sudarė 612 mln. eurų nuostolį.

    Rinkos įtampą papildo ir žaliavų bei degalų tiekimo rizikos, siejamos su pagrindiniais tranzito koridoriais, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi, kad sutrikus srautams Europa gali susidurti su reaktyvinių degalų trūkumo rizika, ypač artėjant intensyviausiam kelionių sezonui.

    „Lufthansa“ jau anksčiau ėmėsi priemonių mažinti degalų sąnaudas ir pranešė atsisakiusi 20 000 trumpųjų skrydžių, siekdama taupyti apie 40 000 tonų reaktyvinių degalų ir atsisakyti nuostolingų krypčių. Aviacijos sektoriuje tai įprasta praktika, kai brangstant kurui ir didėjant neapibrėžtumui peržiūrimi trumpi maršrutai, kuriuose konkurencija didžiausia, o marža mažiausia.

    Panašų spaudimą jaučia ir kiti Europos vežėjai. Pavyzdžiui, „EasyJet“ yra skelbusi, kad vien per kovą patyrė apie 29 mln. eurų papildomų kuro sąnaudų, o dalis vasaros sezono kuro poreikio liko neapsidraudusi, todėl jautri rinkos svyravimams.

    Aviacijos bendrovėms kuras yra viena didžiausių išlaidų eilučių, todėl net ir apsidraudimas ne visada apsaugo nuo ilgiau trunkančių kainų šuolių. Praktikoje tai dažniausiai reiškia bilietų kainų korekcijas, griežtesnę kaštų kontrolę, maršrutų optimizavimą ir didesnį dėmesį degalus taupantiems sprendimams, įskaitant efektyvesnį orlaivių parką.

  • JK vyriausybė švelnina aviacijos taisykles: reisų sujungimas dėl kuro gali keisti vasaros planus

    JK vyriausybė švelnina aviacijos taisykles: reisų sujungimas dėl kuro gali keisti vasaros planus

    Jungtinės Karalystės vyriausybė rengiasi laikinai sušvelninti dalį aviacijos taisyklių, kad vasaros kelionių sezonas būtų mažiau pažeidžiamas dėl reaktyvinių degalų rinkos įtampos. Tikslas – leisti oro bendrovėms realistiškiau planuoti tvarkaraščius ir anksčiau priimti sprendimus, kurie sumažintų staigių atšaukimų riziką.

    Pagal numatomas priemones oro linijos galėtų tą pačią dieną skraidinančius reisus į tą pačią kryptį dažniau konsoliduoti, t. y. sujungti keleivius iš kelių skrydžių į mažesnį skaičių reisų. Vyriausybė argumentuoja, kad taip būtų taupomi degalai ir mažėtų situacijų, kai lėktuvai kyla su menkai užpildytu salonu.

    Kas keisis dėl slotų?

    Kartu siūloma lankstesnė tvarka dėl vadinamųjų slotų, t. y. oro uostuose skiriamų pakilimo ir nusileidimo laikų. Dabar oro bendrovėms taikomas principas, kad per sezoną jos turi panaudoti bent 80 proc. joms skirtų slotų, kitaip rizikuoja juos prarasti.

    Ši taisyklė ypač išryškėjo per COVID-19 laikotarpį, kai dalis vežėjų vykdė vadinamuosius skrydžius vaiduoklius vien tam, kad išlaikytų slotus. Dėl to kritikai teigė, kad reguliavimas gali skatinti nebūtinus skrydžius ir papildomas emisijas, nors reali paklausa būna smarkiai sumažėjusi.

    Kontekstas: degalų rinkos įtampa

    Transporto ministerija pabrėžia, kad šiuo metu neatidėliotinų reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų nėra, tačiau situacija stebima kasdien. Priemonių paketas pristatomas kaip prevencinis, kad oro linijos galėtų koreguoti planus iš anksto, o ne likus kelioms dienoms iki išvykimo.

    Diskusijas sustiprino naujausi geopolitiniai sukrėtimai Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusi rizika energijos tiekimo grandinėms. JK taip pat nurodo didinanti vidaus reaktyvinių degalų gamybą ir ieškanti papildomų tiekimo šaltinių, kad sumažintų priklausomybę nuo labiausiai pažeidžiamų maršrutų.

    Keleivių teisės ir kritika

    Vartotojų teisių atstovai perspėja, kad lankstesnės taisyklės neturi tapti būdu patogiau perkelti skrydžius keleivių sąskaita. Jų teigimu, dalis žmonių jau yra įsigiję bilietus piko metu, todėl bet kokie tvarkaraščių pokyčiai turi būti derinami su aiškiomis garantijomis dėl grąžinimų, alternatyvų ir kompensacijų.

    „Taisyklės neturi būti pakeistos taip, kad keleiviai galiausiai apmokėtų sutrikimų kainą“, – sakė vartotojų teisių leidinio „Which? Travel“ redaktorius Rory Boland.

    JK ir ES maršrutuose keleivių teisės iš esmės remiasi panašiais principais: atšaukus skrydį paprastai siūloma pasirinkti pinigų grąžinimą arba nukreipimą kitu reisu. Esant dideliems vėlavimams, priklausomai nuo skrydžio trukmės, gali priklausyti pasirūpinimas maistu, gėrimais ir, jei reikia, nakvyne.

    Artėjant vasaros sezonui keleiviams patariama sekti oro bendrovės pranešimus ir išsaugoti kelionės dokumentus, ypač jei kelionė trumpa arba yra jungiamųjų skrydžių. Būtent tokiais atvejais tvarkaraščio „konsolidavimas“ gali labiausiai paveikti kelionės vertę ir realų atvykimo laiką.

  • JK ruošia skubų planą skrydžiams: keleivius sutalpins į mažiau lėktuvų dėl kuro kainų šoko

    JK ruošia skubų planą skrydžiams: keleivius sutalpins į mažiau lėktuvų dėl kuro kainų šoko

    Jungtinės Karalystės Vyriausybė paskelbė planuojanti laikinai sušvelninti taisykles, kad oro bendrovės vasaros kelionių piko metu galėtų sujungti skrydžius ir keleivius perkelti į mažesnį reisų skaičių. Tikslas – sumažinti paskutinės minutės atšaukimų riziką, kai aviacinių degalų kainos išlieka padidėjusios, o tiekimo grandinė jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus.

    Pagal siūlymą vežėjams būtų lengviau iš anksto perplanuoti tvarkaraščius maršrutuose, kur tą pačią dieną vyksta keli skrydžiai į tą pačią kryptį. Tai leistų anksčiau informuoti keleivius apie pakeitimus ir perkelti juos į „panašias paslaugas“, kad oro uostuose mažėtų chaotiškų vėlavimų ir eilių.

    Ką keistų „slotų“ taisyklės

    Vyriausybė taip pat numato suteikti daugiau lankstumo dėl pakilimo ir nusileidimo laiko langų, vadinamųjų „slotų“. Praktikoje tai reikštų, kad dalies „slotų“ vežėjai galėtų atsisakyti neprarasdami teisės juos naudoti kitą sezoną, taip mažindami spaudimą vykdyti skrydžius vien tam, kad būtų išlaikyti turimi laiko langai.

    Toks sprendimas aktualus, nes aviacijoje „slotai“ yra kritinis resursas, ypač didžiuosiuose oro uostuose, kur pajėgumai riboti. Lankstesnės taisyklės turėtų padėti oro bendrovėms realistiškiau planuoti vasaros tvarkaraščius ir išvengti situacijų, kai tvarkaraštis iš anksto būna pernelyg ambicingas.

    Degalų šokas ir tuščių skrydžių problema

    Planą paskatino išaugusios reaktyvinių degalų kainos ir padidėjusi rizika tiekimui, kurią sustiprino įtampa Artimuosiuose Rytuose. Tarptautinė oro transporto asociacija skelbia, kad balandžio pabaigoje vidutinė reaktyvinių degalų kaina buvo reikšmingai aukštesnė nei prieš krizės paaštrėjimą, o tai tiesiogiai didina vežėjų sąnaudas.

    Vyriausybė pabrėžia ir kitą aspektą – skrydžių vykdymą, kai parduota per mažai bilietų. Leidus anksčiau optimizuoti tvarkaraščius, būtų mažiau motyvacijos skraidinti beveik tuščius lėktuvus, taip mažinant beprasmes kuro sąnaudas ir aplinkosauginę žalą.

    Ką tai reikš keleiviams

    JK Transporto sekretorė Heidi Alexander teigia, kad po padidėjusio neapibrėžtumo dėl degalų tiekimo Vyriausybė kasdien stebi situaciją ir dirba su oro linijomis, oro uostais bei tiekėjais. Ji akcentavo, kad šiuo metu „nėra jokių neatidėliotinų tiekimo problemų“, tačiau prevenciniai veiksmai turėtų sustiprinti keliautojų pasitikėjimą vasaros sezono metu.

    „Šios laikinos priemonės leistų oro bendrovėms realistiškiau planuoti ir anksčiau užfiksuoti tvarkaraščius, kad žmonės rečiau nukentėtų nuo staigių pokyčių oro uoste“, – sakė Heidi Alexander.

    Oro bendrovių interesams atstovaujančios organizacijos Airlines UK vadovas Timas Alderslade’as pareiškė, kad JK oro linijos toliau dirba įprastai ir šiuo metu su reaktyvinių degalų tiekimu nesklandumų nepatiria. Vis dėlto rinka išlieka įtempta, o kainų šuoliai paprastai greitai persiduoda bilietų kainoms ir vežėjų sprendimams dėl maršrutų bei dažnių.

    Keleiviams tai gali reikšti daugiau išankstinių tvarkaraščių korekcijų ir pasiūlymų skristi kitu reisu, tačiau mažiau atšaukimų paskutinę akimirką. Specialistai pabrėžia, kad aviacijoje didžiausią žalą keleiviams daro ne pats reiso sujungimas, o netikrumas ir vėlyvi sprendimai, kai alternatyvų jau mažai.

  • „Ryanair“ vadovas: Europa gegužę tikėtina išvengs reaktyvinių degalų krizės, bet vasara lieka rizikinga

    „Ryanair“ vadovas: Europa gegužę tikėtina išvengs reaktyvinių degalų krizės, bet vasara lieka rizikinga

    Europos aviacijos rinkoje mažėja baimės dėl artimiausiu metu galinčio pritrūkti reaktyvinių degalų, tačiau vasaros sezonas vis dar kelia rizikų, sako pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary. Jo teigimu, gegužę ryškesnio tiekimo sutrikimo Europa greičiausiai nepatirs, nors tvirtų garantijų niekas neduoda.

    Pastaraisiais mėnesiais reaktyvinių degalų kainos Europoje smarkiai šoktelėjo dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusių tiekimo grandinių. Tokie svyravimai avialinijoms ypač skausmingi, nes degalai dažnai sudaro vieną didžiausių veiklos sąnaudų dalių, o kainų pokyčiai greitai persiduoda bilietams.

    Garantijų vasarai nėra

    Michaelas O’Leary teigia, kad padėtis „šiuo metu nuosaikiai gerėja“, o degalų tiekėjai nemato didelių problemų bent iki birželio pradžios. Vis dėlto jis pabrėžia, kad rinkoje nėra 100 proc. tikrumo dėl birželio, liepos ir rugpjūčio, kai kelionių paklausa pasiekia piką.

    Pasak „Ryanair“ vadovo, jei degalų kainos išsilaikys labai aukštos, dalis Europos vežėjų gali neatlaikyti finansinio spaudimo. Jo vertinimu, rizika didžiausia toms bendrovėms, kurios neturi pakankamos finansinės pagalvės arba yra silpnai apsidraudusios nuo kainų šuolių.

    Kas švelnina smūgį avialinijoms

    „Ryanair“ tvirtina esanti kiek atsparesnė kainų šuoliui, nes yra apsidraudusi didžiąją dalį degalų poreikio iš anksto fiksuotomis kainomis. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu bendrovė gali geriau prognozuoti sąnaudas ir lėčiau kelti bilietų kainas, palyginti su konkurentais, kurie perka degalus rinkos kaina.

    Panašias apsidraudimo strategijas naudoja ir kitos didžiosios Europos aviacijos grupės, tačiau tokia apsauga paprastai veikia ribotą laiką. Jei geopolitinė krizė užsitęstų, o kainos išliktų aukštos ilgiau nei kelis mėnesius, spaudimas sektoriui vėl stiprėtų, o keleiviai tai labiausiai pajustų per brangesnius bilietus ir mažesnį skrydžių dažnį.

    Ginčas dėl anglies dioksido kainodaros

    Michaelas O’Leary taip pat kritikavo Europos Komisijos veiksmus ir ragino peržiūrėti aviacijai taikomą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Jo nuomone, anglies dioksido kainodara prisideda prie bilietų brangimo ir turėtų būti laikinai sušvelninta arba labiau suderinta su tarptautine schema, taikoma aviacijos išmetimams kompensuoti.

    Europos Komisija tuo metu ieško būdų geriau stebėti situaciją ir diversifikuoti reaktyvinių degalų importą, kad sumažėtų priklausomybė nuo pažeidžiamų tiekimo maršrutų. Tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad pasiūlos ir kainų stabilumas šią vasarą labiausiai priklausys nuo konflikto raidos ir logistikos grandinių atsparumo.

    Avialinijoms įžengus į intensyviausią metų sezoną, keleiviams svarbiausia rizika išlieka ta pati: jei degalų kaina ir toliau bus aukšta, dalis maršrutų gali brangti, o kai kurios bendrovės gali būti priverstos mažinti planuojamus pajėgumus. Vis dėlto bent artimiausiu metu sektorius tikisi išvengti staigaus reaktyvinių degalų trūkumo scenarijaus Europoje.

  • Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europos Sąjunga, siekdama išvengti degalų trūkumo, susidūrė su netikėta problema: tiksliai įvertinti, kiek degalų realiai yra žemyne, yra sunkiau nei tikėtasi. Augant įtampai dėl karo Irane ir galimų sutrikimų svarbiuose tiekimo maršrutuose, kyla rizika, kad sprendimai bus priimami remiantis neišsamia informacija.

    Didžiausias nerimas siejamas su tiekimu per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų dalis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įspėjusi, kad dėl išaugusių energijos kainų Sąjungos sąnaudos gali siekti apie 500 000 000 eurų per dieną, o ši našta jau persiduoda transportui ir pramonei.

    „Turime matomumą ir įsipareigojimus iki gegužės ir birželio, tačiau kas bus vėliau, prognozuoti sunku“, – sakė DHL Group vadovas Tobias Meyer.

    Valstybių laikomos strateginės naftos ir dujų atsargos paprastai yra geriau apskaitomos, o nacionalinės institucijos reguliariai keičiasi informacija koordinavimo grupėse. Tačiau didelė dalis realių atsargų yra komercinėse talpyklose uostuose, terminaluose, oro uostuose ir logistikos grandinėse, kur duomenys dažnai laikomi jautria verslo informacija.

    Problema ypač išryškėja kalbant apie perdirbtus produktus, tokius kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai. Skirtingai nei gamtinių dujų saugyklos, kurioms taikomi ES reikalavimai dėl užpildymo lygio prieš žiemą, perdirbtų degalų atsargų apskaita yra labiau fragmentuota, o atnaujinimai ne visada reguliarūs.

    Eurostat skelbiami duomenys suteikia bendrą vaizdą, tačiau realaus laiko stebėjimas išlieka ribotas, ypač kai kalbama apie atsargų judėjimą tarp šalių, tiekimą skirtingais maršrutais ir išėmimą iš komercinių rezervuarų. Energetikos pareigūnai pripažįsta, kad gali žinoti, kiek atsargų turėtų būti pagal taisykles, bet ne visuomet gali patikrinti, kiek jų yra konkrečią dieną.

    „Mūsų žinios apie tai, kas patenka į apyvartą, kas išimama ir kur nukreipiama, yra ribotos“, – sakė vienas aukšto rango ES energetikos pareigūnas.

    Europos Komisija, reaguodama į išryškėjusią spragą, svarsto kurti Degalų stebėsenos centrą, kuris sektų ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius. Toks modelis artimesnis JAV energetikos informacijos administracijos principui, kai rinka reguliariai gauna detalesnius ir dažniau atnaujinamus rodiklius.

    Tuo pat metu dalis atsargų jau panaudojama stabilizuojant padėtį rinkoje, o tarptautiniai mechanizmai leidžia koordinuotai išleisti naftą iš rezervų. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: be nuoseklių ir palyginamų duomenų apie komercines atsargas, ES gali per vėlai pastebėti realų trūkumą arba reaguoti per griežtai, sukeldama papildomą kainų šuolį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad situaciją apsunkina ir globalių srautų persiskirstymas: tanklaiviai, kurie įprastai galėjo būti nukreipiami į Europą, kai kuriais atvejais plaukia tiesiai į Aziją, o papildomi JAV eksporto pajėgumai ne visada virsta didesniu tiekimu Europai. Tokie pokyčiai reiškia, kad duomenų tikslumas tampa ne administracine, o strategine saugumo sąlyga.

  • Europos regioniniai oro uostai įspėja dėl reaktyvinių degalų krizės: gresia maršrutų karpymai

    Europos regioniniai oro uostai įspėja dėl reaktyvinių degalų krizės: gresia maršrutų karpymai

    Degalų brangimas smogia labiausiai

    Europos regioniniai oro uostai perspėja, kad dėl naujos reaktyvinių degalų kainų bangos jie tampa pažeidžiamiausia aviacijos grandies dalimi. Pasak sektoriaus atstovų, energijos krizė uždeda papildomą spaudimą mažesniems oro uostams, kurie dar nėra pilnai atsigavę po pandemijos.

    Situaciją kaitina įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos naftos tiekimui per strategiškai svarbius maršrutus. Kai degalų sąnaudos šokteli, pirmiausia nukenčia maršrutai, kuriuose keleivių srautai mažesni, o kainų jautrumas didesnis.

    Dvigubas smūgis: paklausa ir pasiūla

    Europos oro uostų taryba ACI Europe teigia, kad regioniniai oro uostai susiduria su dvigubu šoku. Viena vertus, brangstant kelionėms silpnėja paklausa, kita vertus, oro linijos mažina pasiūlą ten, kur skrydžiai generuoja mažiausią grąžą.

    ACI Europe atkreipia dėmesį, kad regioninių maršrutų keleiviai paprastai yra jautresni bilietų kainoms, todėl net nedidelis kainų augimas gali reikšmingai numušti užpildymą. Dėl to oro bendrovėms paprasčiau perkelti lėktuvus į didžiųjų oro uostų kryptis, kur paklausa stabilesnė.

    Organizacija kaip vieną iš signalų mini „Lufthansa“ sprendimą pertvarkyti veiklą, įskaitant spaudimą regioniniams padaliniams, kai degalų sąnaudos tampa esminiu pelningumo veiksniu. Tokie sprendimai regionams reiškia mažiau reisų, prastesnį susisiekimą ir didesnę priklausomybę nuo kelių pagrindinių mazgų.

    Regioniniai oro uostai: kritinė infrastruktūra

    ACI Europe pabrėžia, kad regioniniai oro uostai yra svarbi Europos susisiekimo ir ekonominės sanglaudos infrastruktūros dalis. Organizacijos vertinimu, jie užtikrina reikšmingą dalį Europos oro jungčių, todėl jų silpnėjimas turi tiesioginių pasekmių turizmui, investicijoms ir darbo vietoms regionuose.

    „Dabartinės reaktyvinių degalų kainos ir naujos pragyvenimo išlaidų krizės rizika reiškia, kad daugeliui regioninių oro uostų gresia pasiūlos ir paklausos šokas. Jiems tai yra egzistencinė grėsmė“, – sakė ACI Europe generalinis direktorius Olivier Jankovec.

    Pasak sektoriaus, po pandemijos mažesni oro uostai atsigauna lėčiau nei didieji: keleivių srautai regionuose išlieka gerokai žemesni nei prieš pandemiją, o didžiuosiuose mazguose augimas spartesnis. Tuo pat metu oro uostų pajamos iš rinkliavų ir paslaugų neatsistatė taip greitai, kaip išaugo sąnaudos.

    Kokios priemonės siūlomos

    ACI Europe ragina valstybes svarstyti laikinas pagalbos priemones, kurios amortizuotų degalų krizės poveikį aviacijai, turizmui ir vartotojams. Tarp siūlymų minimas nacionalinių aviacijos mokesčių sustabdymas bei veiklos paramos apsauga mažesniems oro uostams, aptarnaujantiems iki 1 000 000 keleivių per metus.

    Organizacija taip pat akcentuoja, kad trumpalaikės priemonės neturėtų stabdyti ilgalaikės krypties mažinti emisijas. Pasak ACI Europe, aviacijos dekarbonizacijos tempas turi būti spartinamas, tačiau pereinamuoju laikotarpiu regioniniai oro uostai neturi likti vieni su staiga išaugusiomis sąnaudomis.

    Papildomu rizikos veiksniu įvardijami ir numatomi pokyčiai Šengeno erdvės išorės sienų kontrolėje, susiję su atvykimo ir išvykimo registravimo sistema EES. Sektorius perspėja, kad jei vasaros piko metu pasienio patikra strigtų, regioniniuose oro uostuose tai galėtų greitai virsti eilių ir vėlavimų grandine, dar labiau mažinančia jų patrauklumą oro linijoms.