CP v2

Tag: Reaktyviniai varikliai

  • Lenkijos eksportą kilsteli kompiuteriai ir reaktyviniai varikliai: 2026 metų I ketvirtį – 93,3 mlrd. eurų

    2026 metų pirmąjį ketvirtį Lenkijos užsienio prekyba augo nuosaikiai, tačiau balansas iš esmės nepagerėjo: eksportas pasiekė 93,3 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 2,2 proc. Vis dėlto importas buvo kiek didesnis, todėl susidarė nedidelis 278 mln. eurų prekybos deficitas.

    Lenkijos plėtros fondo (PFR) apžvalgoje pabrėžiama, kad eksporto augimą labiausiai pastūmėjo kelios konkrečios prekių grupės. Struktūroje vis ryškiau matyti technologijų ir pramonės produkcijos svoris, o ne vien tradicinės žaliavos ar paprastesnės gamybos prekės.

    Didžiausią šuolį fiksavo kompiuterių eksportas – jis per metus padidėjo 25,4 proc. Reaktyvinių turbovariklių ir jų dalių pardavimai užsieniui augo 9,8 proc., o mėsos ir valgomų subproduktų eksportas padidėjo 8,5 proc.

    Importas labiausiai auga energijos ir investicijų prekėse

    Importo pusėje sparčiausiai didėjo kuro ir investicinių prekių srautai, o bendrą dinamiką labiausiai veikė su nafta susiję produktai bei automobilių įvežimas. Tai rodo, kad vidaus paklausa ir pramonės poreikiai išlieka aukšti, tačiau kartu didina spaudimą prekybos balansui.

    Per metus naftos produktų importas, PFR duomenimis, išaugo beveik 46 proc., o automobilių pirkimai iš užsienio padidėjo 12,4 proc. Tokia kryptis dažnai reiškia didesnį ekonomikos jautrumą energijos kainų svyravimams ir tiekimo grandinių pokyčiams.

    Daugėja prekių iš Kinijos ir JAV

    2026 metų pradžioje augo Kinijos ir JAV vaidmuo kaip Lenkijos tiekėjų: Kinijos dalis importe padidėjo iki 15,8 proc., o Jungtinių Valstijų – iki 5,6 proc. Šie pokyčiai paprastai siejami su technologijų, elektronikos, pramonės komponentų ir energijos išteklių prekyba.

    Tuo pačiu Lenkijos eksporto kryptis išlieka aiški: apie 75 proc. viso eksporto keliauja į Europos Sąjungos šalis. Tai patvirtina, kad ES rinka ir toliau yra svarbiausias Lenkijos pramonės ir gamintojų augimo variklis, o bet kokie paklausos pokyčiai Europoje tiesiogiai atsiliepia ir Lenkijos rezultatams.

  • NASA vėl išjungė „Voyager 1“ dalį: ką tai reiškia misijai ir kiek laiko dar skris tolyn

    NASA vėl išjungė „Voyager 1“ dalį: ką tai reiškia misijai ir kiek laiko dar skris tolyn

    NASA pranešė išjungusi dar vieną erdvėlaivio „Voyager 1“ mokslinį prietaisą, siekdama sutaupyti sparčiai senkančią elektros energiją ir pratęsti žmonijos tolimiausios kosminės misijos darbą. „Voyager 1“ yra labiausiai nuo Žemės nutolęs žmogaus sukurtas aparatas, skriejantis tarpžvaigždinėje erdvėje.

    Išjungtas mažos energijos įkrautų dalelių eksperimentas, kuriuo dešimtmečius buvo stebimas Saulės vėjas ir dalelių aplinka už heliosferos ribų. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tapo neišvengiami, nes energijos atsargos mažėja, o kiekvienas vatas gali lemti, ar aparatas liks veikti dar vienus metus.

    Komandos nurodymai prietaisui išjungti buvo perduoti balandžio 17 dieną, o anksčiau, 2025 metų vasarį, „Voyager 1“ jau buvo sustabdęs kosminių spindulių posistemę. Dalis kamerų ir spektrometrų buvo išjungti dar praėjusio amžiaus pabaigoje, kai pagrindinė planetų tyrimų fazė baigėsi.

    Energija senka kasmet

    Abu „Voyager“ zondai energiją gauna iš trijų radioizotopinių termoelektrinių generatorių, kurie šilumą iš plutonio-238 skilimo paverčia elektra. Per beveik penkis dešimtmečius jų galia nuosekliai smuko, todėl kasmet tenka perskirstyti energiją tarp ryšio, šildymo ir likusių prietaisų.

    NASA duomenimis, energijos kritimas siekia maždaug 4 vatus per metus, o dabar generatoriai tiekia mažiau nei pusę pradinės galios. Dėl to inžinieriai jau yra sumažinę šildymą ir išjungę dalį sistemų, kad neperšaltų degalų linijos ir būtų išlaikytas stabilus darbas.

    Sprendimą spartino ir netikėtas galios kritimas per planuotą manevrą vasario 27 dieną, kai suveikė apsauginės įtampos mažėjimo procedūros rizika. Tokiais atvejais automatinės sistemos gali išjungti instrumentus, o atstatymas dėl didžiulio atstumo užtrunka: signalui iki aparato keliauti reikia apie 23 valandas.

    Kodėl šis prietaisas buvo svarbus

    Mažos energijos įkrautų dalelių eksperimentas beveik be pertraukų veikė nuo 1977 metų starto ir padėjo suprasti, kaip kinta dalelių tankis ir slėgio frontai už Saulės įtakos ribos. Po to, kai „Voyager 1“ paliko heliosferą, šie matavimai tapo vienais iš nedaugelio tiesioginių duomenų apie tarpžvaigždinę terpę.

    Heliosfera yra Saulės vėjo suformuotas magnetinis burbulas, iš dalies saugantis Saulės sistemą nuo dalies kosminės spinduliuotės. „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ iki šiol yra vieninteliai aparatai, galintys vietoje fiksuoti sąlygas regione, kuriame šis burbulas susiduria su tarpžvaigždine aplinka.

    „Nors mokslinio prietaiso išjungimas nėra niekieno noras, tai geriausias iš turimų pasirinkimų“, – sakė „Voyager“ misijos vadovas Kareemas Badaruddinas.

    „Voyager 1“ dabar išlaiko du veikiančius mokslinius prietaisus: vienas fiksuoja plazmos bangas, kitas matuoja magnetinius laukus. Būtent šie duomenys leidžia tęsti unikalius stebėjimus erdvėje, kurioje dar nėra buvę jokio kito žmogaus sukurto aparato.

    Kiek laiko dar dirbs „Voyager“?

    NASA inžinieriai paliko veikti nedidelį varikliuką, kuris sukinėjo išjungto jutiklio mechanizmą, kad prireikus prietaisą būtų galima vėl aktyvuoti, jei pavyktų atlaisvinti energijos. Tačiau realistiškai misijos ateitis priklauso nuo to, kiek dar pavyks sumažinti vartojimą neprarandant ryšio ir minimalaus šiluminio režimo.

    Komanda taip pat rengia platesnę energijos taupymo strategiją, kai vienu metu būtų išjungta grupė įrenginių ir įjungtos mažos galios alternatyvos, kad aparatas išliktų pakankamai šiltas ir galėtų siųsti duomenis. Pirmiausia šie bandymai numatyti „Voyager 2“, nes jis turi šiek tiek daugiau galios ir yra arčiau Žemės, o sėkmės atveju vėliau planas būtų pritaikytas ir „Voyager 1“.

    Nors energijos likučiai riboti, net ir minimalūs matavimai iš tarpžvaigždinės erdvės turi didelę vertę: jie padeda tikslinti modelius apie Saulės sistemos ribas, kosminių dalelių sklidimą ir magnetinių laukų struktūrą. Tai duomenys, kurių artimiausiais metais greičiausiai nepakeis jokios kitos misijos.