CP v2

Tag: Reaktyviniai varikliai

  • Ukraina pristatė rakietodroną „Bars“: 1 000 km nuotolis kelia nerimą Maskvai

    Ukraina pristatė rakietodroną „Bars“: 1 000 km nuotolis kelia nerimą Maskvai

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė naują tolimojo nuotolio smogiamąjį sprendimą – reaktyvinį bepiločio tipo „rakietodroną“ „Bars“. Kūrėjai teigia, kad modernizuota versija gali pasiekti iki 1 000 kilometrų nuotolį, gabenti iki 60 kilogramų kovinę galvutę ir išvystyti didesnį nei 700 kilometrų per valandą greitį.

    Toks derinys reikšmingas ne tik dėl skaičių. Ukrainai jis svarbus kaip bandymas plėsti smogiamąsias galimybes nepriklausomai nuo politinių ir eksporto apribojimų, kurie dažnai taikomi Vakarų sparnuotosioms raketoms ar jų naudojimo geografijai.

    Kas yra rakietodronas?

    Gamintojas „Bars“ apibūdina kaip platformą, kuri teisiškai laikoma bepiločiu orlaiviu, tačiau funkcionaliai artima pigesniam sparnuotosios raketos analogui. Tokios sistemos idėja paprasta: pasiekti taikinius giliai priešo užnugaryje, naudojant masiškai gaminamą, palyginti nebrangų ir greitai modernizuojamą sprendimą.

    Pasak kūrėjų, „Bars“ konstrukcija nuo pirmojo prototipo patyrė daugiau nei keturiasdešimt oficialių modernizacijų. Vietoje vieno fiksuoto modelio formuojama modulinė platforma, kurią galima konfigūruoti skirtingoms užduotims, keičiant kuro ir naudingosios apkrovos proporcijas.

    Startas, valdymas ir DI

    Teigiama, kad „Bars“ startuoja nuo antžeminės paleidimo sistemos, pasitelkiant nedidelį kietojo kuro greitintuvą. Paleidimo įrangos išvaizda ir detalės neviešinamos, siekiant apsunkinti jos identifikavimą ir sunaikinimą.

    Paskutiniame skrydžio etape operatorius, anot kūrėjų, gali perimti valdymą rankiniu būdu arba perduoti jį optinei taikymo sistemai. Komanda pripažįsta plačiai naudojanti dirbtinis intelektas įrankius, įskaitant projektavimo procesus ir mašininį matymą taikinių atpažinimui.

    „Didžiausias iššūkis išlieka ryšys virš priešo teritorijos, tačiau jau turime realaus laiko valdymo galimybes“, – sakė projekto atstovas.

    Gamyba Ukrainoje ir plėtra Europoje

    Kūrėjai tvirtina, kad apie 74 proc. „Bars“ gamybos vyksta Ukrainoje, o pagrindinis priklausomybės taškas iki šiol buvo reaktyvinis variklis. Anot jų, ukrainietiškas analogas jau pasiekė galutinių bandymų etapą, o gamybos mastelio didinimą labiausiai riboja būtent variklių tiekimo terminai.

    Taip pat patvirtinta, kad Vakarų Europoje steigiama bendra įmonė, kuri turėtų pradėti veiklą rudenį, o pirmieji vienetai iš europinės linijos Ukrainos gynybos pajėgas galėtų pasiekti spalio viduryje. Šis žingsnis rodo siekį diversifikuoti gamybą ir sumažinti rizikas, susijusias su infrastruktūros pažeidžiamumu karo sąlygomis.

    „Bars“ kūrėjai žada, kad artimiausiose modernizacijose bus siekiama dar didesnio greičio, ilgesnio nuotolio ir kitokios naudingosios apkrovos charakteristikos. Tai atitinka platesnę tendenciją, kai Ukrainos pajėgos vis daugiau dėmesio skiria tolimojo nuotolio smūgiams, logistikos trikdymui ir kritinės infrastruktūros taikinių pasiekimui už fronto linijos.

  • „Grupa WB“ jau po kelių dienų atskleis „Gladius 2“: kuo išsiskiria 300 km reaktyvinis dronas

    „Grupa WB“ jau po kelių dienų atskleis „Gladius 2“: kuo išsiskiria 300 km reaktyvinis dronas

    Pirmasis Lenkijos serijinis reaktyvinis dronas

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Grupa WB“ pranešė netrukus viešai pristatysianti smogiamąjį droną „Gladius 2“. Įmonė jį vadina pirmuoju Lenkijoje serijinei gamybai ruošiamu reaktyviniu bepiločiu, kuris turėtų tapti nuolatine Lenkijos kariuomenės įrangos dalimi.

    Pasak gamintojo, naujasis aparatas kuriamas taip, kad galėtų varžytis su panašios paskirties platformomis, kurios pastaraisiais metais plačiai naudojamos kare Ukrainoje. Tokių sistemų paklausa NATO šalyse sparčiai auga dėl didėjančio dėmesio tolimojo nuotolio smūgiams ir taikinių paieškai realiuoju laiku.

    Kur ir kada bus parodytas „Gladius 2“

    „Grupa WB“ teigia, kad „Gladius 2“ pirmą kartą bus demonstruojamas tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose, kuri vyks rugsėjo 8–11 dienomis. Bendrovės vadovas Piotras Wojciechowskis patvirtino, kad stende ketinama rodyti realų egzempliorių.

    Gamintojas taip pat skelbia, kad kelių aparatų skrydžio bandymai yra pažengę, todėl viešas pristatymas turėtų būti ne vien maketo ar vizualizacijų demonstracija. Tokia praktika gynybos sektoriuje laikoma svarbiu signalu apie projekto brandą ir pasirengimą gamybai.

    Kuo išskirtinis 300 km nuotolis

    Skelbiama, kad „Gladius 2“ nuotolis sieks iki 300 kilometrų. Tai reikšmingas šuolis, palyginti su ankstesniais „Gladius“ sistemos efektoriais, kurių deklaruojamas veikimo atstumas siejamas maždaug su 100 kilometrų klase.

    Kariniai analitikai tokį nuotolį sieja su platesniu taikinių spektru: nuo taktinio lygmens užduočių iki operacinio gylio smūgių, kai galima atakuoti aukštos vertės objektus toli už fronto linijos. Tokios galimybės ypač aktualios aplinkoje, kurioje veikia tanki oro gynyba ir elektroninio karo priemonės.

    Mažesnė aptikimo tikimybė ir „Topaz“ integracija

    Pagal viešai atskleistą informaciją, aparatas turi su mažesniu aptikimu siejamų sprendimų: įvardijama sumažinta radarų ir šiluminė signatūra. Konstrukcija apibūdinama kaip artima skraidančiam sparnui, o oro įsiurbimo anga numatyta viršutinėje priekinėje fiuzeliažo dalyje.

    „Grupa WB“ nurodo, kad „Gladius 2“ bus integruotas į „Gladius“ žvalgybos ir smūgio architektūrą bei sąveikaus su kovos valdymo sistema „Topaz“. Tokia integracija svarbi tam, kad žvalgybos duomenys, taikinių paskirstymas ir smūgio vykdymas vyktų vienoje grandinėje, trumpinant laiką nuo aptikimo iki smūgio.

    „Norime parodoje parodyti realų aparatą, o skrydžio bandymai jau yra pažengę“, – sakė Piotras Wojciechowskis.

    Projektas siejamas su ankstesniais „Gladius“ sistemos vystymo etapais, kurie Lenkijoje buvo pradėti pagal 2022 metais pasirašytą vystymo sutartį. Gamintojas pabrėžia suderinamumą su jau naudojamomis paleidimo priemonėmis, kas teoriškai leistų greičiau diegti naują efektorių esamuose vienetuose.

    Gynybos rinkoje tokios klasės reaktyviniai dronai vertinami kaip priemonė didinti atgrasymo potencialą ir plėsti smūgio gylį, kartu mažinant pilotuojamos aviacijos rizikas. Vis dėlto realus jų efektyvumas priklauso nuo gamybos masto, atsparumo elektroniniam karui ir to, kaip greitai bus suformuotos atsargų bei aptarnavimo grandinės.

  • Švedai per mažiau nei metus sukūrė 3D spausdintą variklį: kas slypi už Projekto Otto?

    Švedai per mažiau nei metus sukūrė 3D spausdintą variklį: kas slypi už Projekto Otto?

    Švedija spartina gynybos pramonės inovacijas: pagal Švedijos gynybos ministerijos inicijuotą Projektą Otto per trumpesnį nei metų laiką buvo sukurta ne tik mažo dydžio reaktyvinė jėgainė, bet ir bandomoji platforma. Programos tikslas – paspartinti tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgumų vystymą, o demonstratorius viešai pristatytas aviacijos renginyje Malmen bazėje Linkiopinge.

    Projektas oficialiai startavo 2025 metų lapkritį kaip 18 mėnesių iniciatyva, kurios vertė siekia apie 13 milijonų eurų. Tokia suma gynybos sektoriuje nėra rekordas, tačiau išskirtinis yra tempas: greitas prototipo parengimas rodo, kad Švedija prioritetą teikia ne ilgiems ciklams, o spartiems bandymams ir vėlesnei gamybos plėtrai.

    UAV ar sparnuotoji raketa?

    Skelbiama, kad platforma turėtų galėti gabenti iki 300 kilogramų naudingosios apkrovos maždaug 600 kilometrų atstumu arba 100 kilogramų – iki 1 000 kilometrų. Nors ji įvardijama kaip UAV demonstratorius, tokie parametrai priartina ją prie vienkartinių smogiamųjų sistemų ar sparnuotųjų raketų koncepcijos, kur pagrindinis kriterijus yra nuotolis ir kaina.

    Pirmasis skrydis planuojamas ne vėliau kaip 2027 metų pradžioje. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas patikimumo bandymams, variklio resurso patikrai, navigacijos ir valdymo sistemų integracijai bei gamybos paruošimui.

    3D spausdinimas keičia gamybos logiką

    Vienas svarbiausių Projekto Otto elementų – variklio gamyboje plačiai pritaikytos adityviosios technologijos, kitaip tariant, 3D spausdinimas. Tokia gamyba leidžia sumažinti detalių skaičių, sutrumpinti surinkimo laiką ir paprasčiau kartoti konstrukciją serijiniu būdu, ypač kai reikalingi maži, palyginti nebrangūs varikliai.

    Gynybos sektoriuje tai reikšminga ir dėl tiekimo grandinių: mažiau atskirų komponentų reiškia mažiau silpnų vietų, o greitesnė gamyba suteikia pranašumą, kai reikia greitai didinti pajėgumus. Pastaraisiais metais panašios krypties sprendimai vis plačiau taikomi aviacijoje, nes 3D spausdinimas leidžia gaminti sudėtingas formas, kurių įprastais būdais pagaminti brangu arba lėta.

    ITAR-free reikšmė ir kontekstas Ukrainai

    Dar viena detalė, kuri akcentuojama projekte, yra vadinamoji ITAR-free koncepcija: variklis ir susiję sprendimai kuriami be JAV kilmės komponentų ar technologijų, kurioms taikomi eksporto ribojimai. Tai gali palengvinti tiek eksporto procesus, tiek bendrą pramoninį bendradarbiavimą su partneriais, kai siekiama išvengti papildomų licencijavimo barjerų.

    Toks aspektas aktualus ir Ukrainos kontekste, nes šalies tolimojo nuotolio smogiamųjų priemonių plėtrą dažnai riboja ne tik elektronika, bet ir prieinamų, tinkamų mažų turbojet variklių pasiūla. Jei Projektas Otto pereis iš demonstratoriaus stadijos į gamybą, Švedijos sprendimai teoriškai galėtų tapti platesnio pramoninio bendradarbiavimo dalimi.

    Kol kas tai išlieka technologinė demonstracija, o galutinis pritaikymas priklausys nuo bandymų rezultatų, kainos ir strateginių poreikių. Vis dėlto Projektas Otto signalizuoja apie aiškią tendenciją: gynybos pramonėje vis dažniau laimi tie, kurie sugeba greitai kurti, testuoti ir gaminti, o 3D spausdinimas tampa vienu iš būdų tą tempą pasiekti.

  • Ukraina pristatė reaktyvinį droną „Alexa Spatium“: žada medžioti „Shahed“ ir grįžti

    Ukraina pristatė reaktyvinį droną „Alexa Spatium“: žada medžioti „Shahed“ ir grįžti

    Naujas ginklas oro gynybai

    Ukrainos gynybos pajėgos pradėjo naudoti „Alexa Spatium“ – Ukrainoje sukurtą bepilotį reaktyvinį perėmėją, skirtą kovai su greitai judančiais oro taikiniais. Apie sistemos įvedimą į tarnybą paskelbė Ukrainos gynybos institucijos, tačiau gamintojas viešai neįvardijamas.

    Šis sprendimas atsirado reaguojant į nuolatines Rusijos atakas klajojančia amunicija ir dronais, kai oro gynybai svarbu ne tik numušti taikinį, bet ir tai padaryti kuo ekonomiškiau. Perėmėjai, kuriuos galima panaudoti pakartotinai, gali sumažinti spaudimą brangesnėms priemonėms.

    Kaip veikia „Alexa Spatium“

    „Alexa Spatium“ varomas turbininiu reaktyviniu varikliu, todėl gali greitai pasiekti taikinį ir reaguoti į staiga pasikeitusią situaciją ore. Skelbiama, kad dronas gali veikti mažame ir vidutiniame aukštyje, taip pat pasižymi didesniu veikimo nuotoliu ir lubomis, kurios svarbios perimant įvairių tipų taikinius.

    Valdymas gali būti vykdomas pagal iš anksto suprogramuotas koordinates arba operatoriui valdant tiesiogiai. Taikinių aptikimui ir nukreipimui naudojami elektrooptiniai ir termoviziniai sprendimai, leidžiantys sekti objektus tiek dieną, tiek naktį ar sudėtingesnėmis oro sąlygomis.

    „Shahed“ medžioklė ir pakartotinis panaudojimas

    Pagrindiniai „Alexa Spatium“ taikiniai įvardijami Rusijos naudojami klajojančios amunicijos tipai, tarp jų ir „Shahed-131“ šeimos dronai bei „Geran“ serija. Ukrainos pusė taip pat nurodo, kad sistema gali būti pritaikoma kovai su žvalgybiniais dronais ir net sraigtasparniais, priklausomai nuo užduoties ir konfigūracijos.

    Vienas svarbiausių sistemos akcentų – ji neturi būti vienkartinė: jei užduoties atlikti nepavyksta, dronas gali sugrįžti į paleidimo vietą ir būti panaudotas dar kartą. Tokia koncepcija mūšio lauke laikoma ypač vertinga, nes leidžia taupyti resursus ir greičiau atkurti pajėgumus po atakų.

    „Sistema sukurta taip, kad galėtų perimti greitus taikinius ore ir, jei reikia, grįžti pakartotiniam panaudojimui“, – sakė Ukrainos gynybos institucijų atstovas.

    Skelbiama, kad dronas yra maždaug 1,5 metro ilgio ir apie 1,7 metro pločio. Jis paleidžiamas nuo mobilios katapultos, o paruošimas naudojimui turėtų trukti kelias minutes, kas svarbu, kai atakos vyksta bangomis ir laikas reakcijai yra ribotas.

    „Alexa Spatium“ korpusas gaminamas iš lengvų kompozitinių medžiagų, kurios didina manevringumą. Tai aktualu perėmimo scenarijuose, kai reikia staigių manevrų ir tikslaus priartėjimo prie taikinio, o įranga turi išlikti pakankamai atspari eksploatacijai lauko sąlygomis.

    Ukrainos pusė taip pat mini galimybę montuoti skirtingų tipų kovines galvutes, priklausomai nuo užduoties. Tokia modulinė logika leidžia pritaikyti sistemą skirtingiems taikiniams, tačiau konkrečios techninės charakteristikos ir efektyvumo duomenys plačiau neskelbiami dėl saugumo.

  • Rusija ruošia masines reaktyvinių „Shahed“ atakas: Ukrainos oro gynybai – rimtas išbandymas

    Rusija ruošia masines reaktyvinių „Shahed“ atakas: Ukrainos oro gynybai – rimtas išbandymas

    Nauja „Shahed“ evoliucija

    Rusija vis intensyviau modernizuoja Irano kilmės „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus ir pereina prie reaktyvinių variklių naudojimo. Ukrainos analitikų teigimu, toks žingsnis gali iš esmės pakeisti iki šiol taikytą kovos su šiais taikiniais praktiką ir padidinti spaudimą oro gynybai.

    Žiniasklaidoje ir ekspertų vertinimuose minimos modernizuotos versijos „Geran-3“, „Geran-4“ ir „Geran-5“, siejamos su „Shahed“ šeima. Esminis pokytis – vietoje įprastų stūmoklinių variklių diegiamos kompaktiškos turboreaktyvinės jėgainės.

    Ką keičia reaktyvinis variklis

    Pagrindinis tokios modernizacijos efektas – gerokai didesnis greitis, kuris sutrumpina Ukrainos pajėgų reakcijos laiką ir apsunkina perėmimą trumpesnio nuotolio priemonėmis. Kai kurie šaltiniai mini kiniškus „Telefly“ serijos variklius, kurių parametrai leidžia dronams skristi kelis kartus greičiau nei ankstesnėms, lėtesnėms modifikacijoms.

    Iki šiol daug „Shahed“ tipo dronų būdavo numušami priemonėmis, kurios veiksmingiausios prieš lėtai ir žemai skrendančius taikinius, įskaitant mobilias ugnies grupes. Tačiau didėjant greičiui, taikinių perėmimo langas mažėja, o klaidos kaina tampa didesnė, ypač kai atakos vykdomos masiškai.

    Greitis turi kainą, bet grėsmė auga

    Kartu su greičiu atsiranda ir apribojimų: reaktyvinės jėgainės paprastai naudoja daugiau degalų, todėl realus veikimo nuotolis gali sumažėti. Skelbiama, kad kai kurių versijų nuotolis gali kristi nuo anksčiau minimų labai didelių distancijų iki maždaug 1 000 kilometrų ar net mažiau, priklausomai nuo modelio ir skrydžio profilio.

    Vis dėlto net ir trumpesnis nuotolis nereiškia mažesnės rizikos, nes tokie dronai gali būti naudojami iš arčiau esančių paleidimo rajonų, o didesnis greitis padeda prasiskverbti pro dalį gynybos sluoksnių. Be to, masinis panaudojimas išlieka vienu svarbiausių Rusijos taktikos elementų, siekiant išsekinti oro gynybos resursus.

    Papildomą nerimą kelia pranešimai, kad dalis naujesnių dronų gali būti komplektuojami su kameromis ir kompiuterinio matymo sprendimais. Tai leistų tiksliau atpažinti ir sekti judančius taikinius, tokius kaip transporto priemonės ar logistinės grandys, didinant smūgių tikslumą.

    Ukrainos pusė viešai kalba apie poreikį spartinti naujų perėmimo sprendimų kūrimą ir bandymus, kad jie galėtų veikti didesniu greičiu ir aukščiu. Tokia technologinė „gaudynių“ dinamika rodo, kad dronų karas regione pereina į naują etapą, kuriame greitis ir autonomija taps dar svarbesniais veiksniais.

  • JAV F-47 naikintuvas stringa: nauji NGAP varikliai vėluos, svarstoma laikina išeitis

    JAV F-47 naikintuvas stringa: nauji NGAP varikliai vėluos, svarstoma laikina išeitis

    JAV karinės oro pajėgos svarsto, kad kuriamam šeštos kartos naikintuvui F-47 pirmiesiems bandymams ir ankstyviems egzemplioriams gali tekti naudoti pereinamąjį variklį. Priežastis paprasta: pažangūs NGAP programos varikliai gali nebūti parengti iki planuojamo pirmojo skrydžio 2028 metais.

    NGAP, arba Next Generation Adaptive Propulsion, programa siekia sukurti vadinamuosius adaptyvius kintamo ciklo variklius. Idėja tokia, kad variklis galėtų persijungti tarp didžiausios traukos režimo ir ekonomiškesnio režimo, kuris padeda taupyti kurą ir mažinti šiluminį pėdsaką.

    Šiuo metu NGAP variklių prototipus kuria „Pratt & Whitney“ ir „GE Aerospace“, tačiau realistiškas jų integravimas į naikintuvą siejamas su 2030–2031 metų laikotarpiu. Tai reikštų kelių metų tarpą, kai lėktuvas jau būtų bandomas ar net pradėtas gaminti, o galutinis variklis dar nebūtų pasirengęs.

    Kas gali tapti laikinu sprendimu?

    Nors galutinis sprendimas dar nepriimtas, viešojoje erdvėje aptariami scenarijai, kad F-47 galėtų startuoti su jau eksploatuojamais JAV varikliais. Tarp minimų kandidatų dažniausiai figūruoja „Pratt & Whitney“ F135, naudojamas F-35, arba F119, kuris varo F-22.

    Toks kelias aviacijoje nėra naujiena: istoriškai ne vienas pažangus kovinis orlaivis pradžioje skraidė su laikinais sprendimais, o vėliau buvo pereita prie galutinių jėgainių. Jei NGAP varikliai bus baigti vėliau, jie galėtų atsirasti vėlesnėse gamybos partijose arba, jei konstrukcija leis, būti diegiami modernizuojant anksčiau pagamintus lėktuvus.

    Kodėl NGAP varikliai taip svarbūs?

    Adaptyvus variklis laikomas viena iš kertinių šeštos kartos naikintuvo prielaidų, nes didesnis nuotolis ir efektyvumas tampa itin svarbūs Ramiojo vandenyno regione. Ilgos distancijos, dideli veikimo rajonai ir ribotos bazavimo galimybės kelia reikalavimą turėti daugiau ištvermės ore neaukojant greičio ir kovinių savybių.

    Be variklių, F-47 koncepcija siejama ir su kitomis naujos kartos kryptimis, įskaitant glaudų darbą su bepilotėmis platformomis, pažangias elektroninės kovos priemones ir skaitmenizuotą avioniką. Taip pat akcentuojama, kad sprendimų priėmimą kabinoje vis labiau turėtų palaikyti DI, kuris padėtų pilotui apdoroti jutiklių informaciją ir valdyti sudėtingą kovos aplinką.

    JAV gynybos planavimo dokumentuose numatomas didesnis finansavimas variklių programai artimiausiais metais. Vis dėlto net ir augant biudžetui, įtaką terminams daro tiekimo grandinių rizikos, sudėtinga gamyba ir tai, kad naujos kartos varikliai reikalauja itin aukštos temperatūros medžiagų bei pažangių aušinimo sprendimų.

  • Lenkijos eksportą kilsteli kompiuteriai ir reaktyviniai varikliai: 2026 metų I ketvirtį – 93,3 mlrd. eurų

    2026 metų pirmąjį ketvirtį Lenkijos užsienio prekyba augo nuosaikiai, tačiau balansas iš esmės nepagerėjo: eksportas pasiekė 93,3 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 2,2 proc. Vis dėlto importas buvo kiek didesnis, todėl susidarė nedidelis 278 mln. eurų prekybos deficitas.

    Lenkijos plėtros fondo (PFR) apžvalgoje pabrėžiama, kad eksporto augimą labiausiai pastūmėjo kelios konkrečios prekių grupės. Struktūroje vis ryškiau matyti technologijų ir pramonės produkcijos svoris, o ne vien tradicinės žaliavos ar paprastesnės gamybos prekės.

    Didžiausią šuolį fiksavo kompiuterių eksportas – jis per metus padidėjo 25,4 proc. Reaktyvinių turbovariklių ir jų dalių pardavimai užsieniui augo 9,8 proc., o mėsos ir valgomų subproduktų eksportas padidėjo 8,5 proc.

    Importas labiausiai auga energijos ir investicijų prekėse

    Importo pusėje sparčiausiai didėjo kuro ir investicinių prekių srautai, o bendrą dinamiką labiausiai veikė su nafta susiję produktai bei automobilių įvežimas. Tai rodo, kad vidaus paklausa ir pramonės poreikiai išlieka aukšti, tačiau kartu didina spaudimą prekybos balansui.

    Per metus naftos produktų importas, PFR duomenimis, išaugo beveik 46 proc., o automobilių pirkimai iš užsienio padidėjo 12,4 proc. Tokia kryptis dažnai reiškia didesnį ekonomikos jautrumą energijos kainų svyravimams ir tiekimo grandinių pokyčiams.

    Daugėja prekių iš Kinijos ir JAV

    2026 metų pradžioje augo Kinijos ir JAV vaidmuo kaip Lenkijos tiekėjų: Kinijos dalis importe padidėjo iki 15,8 proc., o Jungtinių Valstijų – iki 5,6 proc. Šie pokyčiai paprastai siejami su technologijų, elektronikos, pramonės komponentų ir energijos išteklių prekyba.

    Tuo pačiu Lenkijos eksporto kryptis išlieka aiški: apie 75 proc. viso eksporto keliauja į Europos Sąjungos šalis. Tai patvirtina, kad ES rinka ir toliau yra svarbiausias Lenkijos pramonės ir gamintojų augimo variklis, o bet kokie paklausos pokyčiai Europoje tiesiogiai atsiliepia ir Lenkijos rezultatams.

  • NASA vėl išjungė „Voyager 1“ dalį: ką tai reiškia misijai ir kiek laiko dar skris tolyn

    NASA vėl išjungė „Voyager 1“ dalį: ką tai reiškia misijai ir kiek laiko dar skris tolyn

    NASA pranešė išjungusi dar vieną erdvėlaivio „Voyager 1“ mokslinį prietaisą, siekdama sutaupyti sparčiai senkančią elektros energiją ir pratęsti žmonijos tolimiausios kosminės misijos darbą. „Voyager 1“ yra labiausiai nuo Žemės nutolęs žmogaus sukurtas aparatas, skriejantis tarpžvaigždinėje erdvėje.

    Išjungtas mažos energijos įkrautų dalelių eksperimentas, kuriuo dešimtmečius buvo stebimas Saulės vėjas ir dalelių aplinka už heliosferos ribų. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tapo neišvengiami, nes energijos atsargos mažėja, o kiekvienas vatas gali lemti, ar aparatas liks veikti dar vienus metus.

    Komandos nurodymai prietaisui išjungti buvo perduoti balandžio 17 dieną, o anksčiau, 2025 metų vasarį, „Voyager 1“ jau buvo sustabdęs kosminių spindulių posistemę. Dalis kamerų ir spektrometrų buvo išjungti dar praėjusio amžiaus pabaigoje, kai pagrindinė planetų tyrimų fazė baigėsi.

    Energija senka kasmet

    Abu „Voyager“ zondai energiją gauna iš trijų radioizotopinių termoelektrinių generatorių, kurie šilumą iš plutonio-238 skilimo paverčia elektra. Per beveik penkis dešimtmečius jų galia nuosekliai smuko, todėl kasmet tenka perskirstyti energiją tarp ryšio, šildymo ir likusių prietaisų.

    NASA duomenimis, energijos kritimas siekia maždaug 4 vatus per metus, o dabar generatoriai tiekia mažiau nei pusę pradinės galios. Dėl to inžinieriai jau yra sumažinę šildymą ir išjungę dalį sistemų, kad neperšaltų degalų linijos ir būtų išlaikytas stabilus darbas.

    Sprendimą spartino ir netikėtas galios kritimas per planuotą manevrą vasario 27 dieną, kai suveikė apsauginės įtampos mažėjimo procedūros rizika. Tokiais atvejais automatinės sistemos gali išjungti instrumentus, o atstatymas dėl didžiulio atstumo užtrunka: signalui iki aparato keliauti reikia apie 23 valandas.

    Kodėl šis prietaisas buvo svarbus

    Mažos energijos įkrautų dalelių eksperimentas beveik be pertraukų veikė nuo 1977 metų starto ir padėjo suprasti, kaip kinta dalelių tankis ir slėgio frontai už Saulės įtakos ribos. Po to, kai „Voyager 1“ paliko heliosferą, šie matavimai tapo vienais iš nedaugelio tiesioginių duomenų apie tarpžvaigždinę terpę.

    Heliosfera yra Saulės vėjo suformuotas magnetinis burbulas, iš dalies saugantis Saulės sistemą nuo dalies kosminės spinduliuotės. „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ iki šiol yra vieninteliai aparatai, galintys vietoje fiksuoti sąlygas regione, kuriame šis burbulas susiduria su tarpžvaigždine aplinka.

    „Nors mokslinio prietaiso išjungimas nėra niekieno noras, tai geriausias iš turimų pasirinkimų“, – sakė „Voyager“ misijos vadovas Kareemas Badaruddinas.

    „Voyager 1“ dabar išlaiko du veikiančius mokslinius prietaisus: vienas fiksuoja plazmos bangas, kitas matuoja magnetinius laukus. Būtent šie duomenys leidžia tęsti unikalius stebėjimus erdvėje, kurioje dar nėra buvę jokio kito žmogaus sukurto aparato.

    Kiek laiko dar dirbs „Voyager“?

    NASA inžinieriai paliko veikti nedidelį varikliuką, kuris sukinėjo išjungto jutiklio mechanizmą, kad prireikus prietaisą būtų galima vėl aktyvuoti, jei pavyktų atlaisvinti energijos. Tačiau realistiškai misijos ateitis priklauso nuo to, kiek dar pavyks sumažinti vartojimą neprarandant ryšio ir minimalaus šiluminio režimo.

    Komanda taip pat rengia platesnę energijos taupymo strategiją, kai vienu metu būtų išjungta grupė įrenginių ir įjungtos mažos galios alternatyvos, kad aparatas išliktų pakankamai šiltas ir galėtų siųsti duomenis. Pirmiausia šie bandymai numatyti „Voyager 2“, nes jis turi šiek tiek daugiau galios ir yra arčiau Žemės, o sėkmės atveju vėliau planas būtų pritaikytas ir „Voyager 1“.

    Nors energijos likučiai riboti, net ir minimalūs matavimai iš tarpžvaigždinės erdvės turi didelę vertę: jie padeda tikslinti modelius apie Saulės sistemos ribas, kosminių dalelių sklidimą ir magnetinių laukų struktūrą. Tai duomenys, kurių artimiausiais metais greičiausiai nepakeis jokios kitos misijos.