CP v2

Tag: Recepas Tayyipas Erdoğanas

  • Irakas siūlo Turkijai 1 mln. naftos barelių per dieną: ką tai keičia Hormūzo krizės fone?

    Irakas siūlo Turkijai 1 mln. naftos barelių per dieną: ką tai keičia Hormūzo krizės fone?

    Naftos pasiūlymas Turkijai

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pranešė, kad Irakas pasiūlė tiekti Turkijai iki 1 milijono naftos barelių per dieną. Apie tai paskelbta po derybų Ankaroje, į kurias pirmą kartą nuo pareigų pradžios atvyko Irako ministras pirmininkas Ali Zeydi.

    Nors politinis signalas skambus, konkreti, teisiškai įpareigojanti sutartis dėl apimčių ar grafiko tą dieną nebuvo pasirašyta. Šalys teigia siekiančios kuo greičiau sudaryti platesnį energetinio bendradarbiavimo susitarimą.

    „Mūsų kaimynas yra čia pat. Mūsų tikslas dabar kuo greičiau pasirašyti visapusišką energetinio bendradarbiavimo sutartį, kuri bus naudinga abiem pusėms“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoganas.

    „Kai iš kaimyno Irako perimsime 1 milijoną naftos barelių, tai patenkins mūsų poreikį“, – teigė Recepas Tayyipas Erdoganas.

    „Taip, tai teisinga, 1 milijonas“, – sakė Ali Zeydi.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Turkija importuoja apie 90 proc. jai reikalingos naftos, todėl tiekimo diversifikavimas tapo ypač jautrus tema. Pasiūlymas nuskambėjo Irano karo ir Hormūzo sąsiaurio uždarymo fone, kai dalis srautų iš Persijos įlankos buvo sutrikdyti, o energijos kainos pasaulyje išaugo.

    Irakas jau yra vienas svarbiausių Turkijos prekybos partnerių ir reikšmingas žaliavinės naftos šaltinis. Ankarai tai galėtų reikšti didesnį tiekimo stabilumą, o Bagdadui – patikimesnį sausumos eksporto kanalą į Europą per Turkijos infrastruktūrą.

    Susitarimai ir projektai: nuo telkinių iki koridorių

    Lygiagrečiai paskelbta apie sandorį, pagal kurį „Turkish Petroleum“ įgytų 15 proc. dalį „BP“ veikloje Kirkuko naftos telkinyje. Turkijos vadovas šį žingsnį pavadino istoriniu, tačiau pabrėžiama, kad didysis energetikos paketas dar derinamas.

    Derybų darbotvarkėje taip pat figūravo vadinamasis Vystymo kelio projektas, apimantis automagistralės, geležinkelio ir vamzdynų koridorių, maždaug 1 200 kilometrų maršrutu nuo Basros uosto Irake iki Turkijos sienos ir toliau į Europą. Projekto vertė nurodoma apie 17 milijardų Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra maždaug 16 milijardų eurų.

    Irako premjeras teigė, kad darbai įgavo pagreitį, o Turkijos transporto ministras Abdülkadir Uraloğlu sakė, kad šalys artėja prie detalių užbaigimo. Jo vertinimu, statybos galėtų prasidėti dar iki 2026 metų pabaigos.

    Vamzdynas Kirkukas–Džeihanas ir dujos Irakui

    Papildomą įtampą ir skubą deryboms suteikia tai, kad 2026 metų liepos mėnesį baigėsi senasis Kirkuko–Džeihano naftotiekio susitarimas. Abi šalys derasi dėl naujo dokumento, kuriame Turkija siekia mechanizmo, užtikrinančio pilną vamzdyno išnaudojimą, kurio pajėgumas siekia iki 1,5 milijono barelių per dieną.

    Šis naftotiekis buvo sustabdytas nuo 2023 metų kovo mėnesio po arbitražo sprendimo, susijusio su naftos eksportu iš Irako Kurdistano. Tiek Bagdadui, tiek Ankarai jo atgaivinimas yra ekonomiškai ir politiškai svarbus, nes tai vienas tiesiausių sausumos eksporto maršrutų.

    Turkijos energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras taip pat nurodė, kad svarstomos galimybės tiekti gamtines dujas Irako elektrinėms, kurios susiduria su kuro trūkumu. Tokie sprendimai Irake galėtų sumažinti elektros tiekimo sutrikimus, ypač vasaros piko metu.

    Vandens klausimas liko derybose

    Be energetikos, šalys pasirašė naują bendrą sistemą dėl Tigro ir Eufrato upių baseino valdymo. Sutarta, kad ji įsigalios nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos.

    Vandens tema tarp valstybių jau daug metų kelia trintį, nes Irakas ne kartą kaltino Turkiją, kad aukštupyje statomos užtvankos sumažina žemupio srautus iki kritiškai žemo lygio. Taip pat skelbiama, kad bendri infrastruktūros projektai bus finansuojami iš atskiros sąskaitos, į kurią keliaus Irako naftos pajamos iš pardavimų Turkijai.

  • F-35 vėl Turkijai? JAV Kongrese kyla mūšis: graikų lobistai įspėja dėl S-400

    F-35 vėl Turkijai? JAV Kongrese kyla mūšis: graikų lobistai įspėja dėl S-400

    JAV sostinėje atsinaujino politinis ginčas dėl galimybės Turkijai sugrįžti į penktosios kartos naikintuvų F-35 programą. Baltieji rūmai signalizuoja norą glaudžiau dirbti su Ankara, tačiau Kongrese stiprėja spaudimas išlaikyti teisinius ribojimus.

    Diskusija įsiplieskė po JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Vis dėlto oficialaus administracijos sprendimo, kuris atvertų kelią Turkijai grįžti į programą, kol kas nėra.

    Graikija viešai pabrėžia, kad ginkluotės sprendimai yra suvereni kiekvienos valstybės teisė ir Atėnai neturi veto JAV sprendimams. Tačiau kartu Graikijos pareigūnai teigia turintys pareigą sąjungininkams kelti regiono saugumui svarbius klausimus.

    Atėnai primena, kad Turkija yra NATO sąjungininkė, tačiau graikų ir turkų santykiuose išlieka įtampos židiniai. Tarp jų minimi ginčai dėl Egėjo jūros ir Rytų Viduržemio bei Ankaros laikysena, kuri, Graikijos vertinimu, kelia rizikų Aljansui.

    Kongrese telkiama opozicija

    Pirmą ryškesnį viešą žingsnį prieš galimą politikos pokytį žengė demokratė Atstovų Rūmų narė Dina Titus. Ji subūrė 18 kongresmenų, pasirašiusių laišką Atstovų Rūmų vadovybei, ragindami užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių ribojimų.

    Laiške akcentuojama, kad Kongresas turi būti pasirengęs įsikišti, jei administracija bandytų pajudėti Turkijos sugrąžinimo į F-35 programą kryptimi. Šią iniciatyvą Vašingtone aktyviai palaiko ir graikų amerikiečių organizacijos.

    Hellenic American Leadership Council atstovas Thanos Davelis teigė, kad tai yra pirmoji koordinuota reakcija Kongrese.

    „Dina Titus subūrė 18 atstovų, daugiausia demokratų, kurie laišku paragino vadovybę būti pasirengusią stabdyti bet kokius žingsnius dėl F-35 Turkijai“, – sakė Thanos Davelis.

    Pasak jo, respublikonų stovykloje nuotaikos kitokios: dalis taip pat vertina situaciją atsargiai, tačiau renkasi mažiau viešą taktiką ir esą bando daryti įtaką administracijai per vidinius kanalus.

    Kodėl S-400 vis dar yra pagrindinis barjeras

    Esminis argumentas, kodėl Turkijos kelias atgal į F-35 programą išlieka komplikuotas, yra teisiniai ribojimai, kuriuos pats Kongresas įtvirtino po to, kai Ankara įsigijo rusišką priešlėktuvinės gynybos sistemą S-400. Turkija iš F-35 programos buvo pašalinta 2019 metais, o sprendimas buvo siejamas ne vien su politika, bet ir su saugumo rizikomis.

    JAV teisės aktuose ir gynybos biudžeto nuostatose įtvirtinta logika paprasta: kol Turkija turi S-400, pažangios JAV technologijos neturėtų atsidurti aplinkoje, kurioje būtų galima rinkti jautrius duomenis. Vašingtonas nuogąstauja, kad S-400 eksploatavimas šalia F-35 galėtų padėti fiksuoti orlaivio mažo matomumo bei elektroninių sistemų ypatybes.

    Politiniuose užkulisiuose aptariami scenarijai, kaip būtų galima „apeiti“ kliūtį, susijusią su S-400 turėjimu, pavyzdžiui, sistemų perdavimas trečiajai šaliai ar jų išgabenimas iš Turkijos kontrolės. Tačiau oponentai Kongrese pabrėžia, kad svarbus ne tik naudojimas, bet ir pats faktinis turėjimas.

    Galutinis sprendimas, ar Turkijai bus atvertas kelias į F-35 programą, priklausys nuo Baltųjų rūmų siekio gerinti santykius su Ankara ir Kongreso ryžto išlaikyti griežtą teisinę liniją. Kol kas Vašingtone aiškėja, kad šis klausimas taps vienu ryškiausių JAV vidaus politikos ir saugumo debatų NATO kontekste.

  • JAV svarsto grįžti prie F-35 pardavimo Turkijai: Trumpas teigia nematantis rizikų dėl S-400

    Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą Ankaroje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu užsiminė, kad Vašingtonas svarsto galimybę vėl atverti kelią naikintuvų F-35 pardavimui Turkijai. Pasak jo, administracija šią temą vertina iš naujo, nors Ankara yra įsigijusi rusišką oro gynybos sistemą S-400.

    Paklaustas apie rizikas, susijusias su S-400 buvimu Turkijos arsenale, Trumpas teigė dėl to neturintis jokių abejonių. Tokia pozicija išsiskiria iš ankstesnės JAV politikos, kai S-400 sandoris buvo laikytas tiesiogiai nesuderinamu su F-35 programos saugumo reikalavimais.

    Kas keistųsi dėl F-35?

    Turkija F-35 programoje anksčiau dalyvavo kaip partnerė, o dalis komponentų buvo gaminama Turkijos pramonėje, tačiau po S-400 įsigijimo ji buvo pašalinta iš programos. JAV taip pat pritaikė sankcijas pagal įstatymus, kurie numato ribojimus už reikšmingus sandorius su Rusijos gynybos sektoriumi.

    Dabar Trumpo pareiškimai signalizuoja apie politinį norą ieškoti sprendimų, tačiau realus pardavimo atnaujinimas reikštų sudėtingą teisinių ir saugumo kliūčių kelią. JAV sprendimai dėl pažangios ginkluotės eksporto paprastai apima Kongreso priežiūrą, o ankstesniais metais šis klausimas tapo vienu jautriausių JAV ir Turkijos santykiuose.

    Regiono reakcijos ir spaudimas

    Turkijos vadovas viešai pareiškė tikintis palankaus Vašingtono sprendimo. Ankara savo ruožtu ne kartą tvirtino, kad siekia atkurti bendradarbiavimą dėl F-35 ir išspręsti įtampas, kilusias po S-400 sandorio.

    Tuo pat metu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ragino JAV neparduoti Turkijai pažangios ginkluotės, įskaitant F-35. Jo argumentas grindžiamas karinės pusiausvyros Artimuosiuose Rytuose klausimu ir nuogąstavimu, kad Turkijos galimybės ore galėtų keisti esamą status quo.

    S-400 klausimas lieka esminis

    S-400 sistema Vašingtonui išlieka ne tik politinis, bet ir techninis saugumo klausimas, nes F-35 yra glaudžiai susijęs su jautriomis technologijomis, ryšių ir duomenų mainų infrastruktūra. Ankstesnė JAV argumentacija rėmėsi rizika, kad S-400 galėtų sudaryti sąlygas rinkti informaciją apie F-35 charakteristikas ir taip didinti Rusijos pajėgumus prieš šį orlaivį.

    Net jei politinė valia Vašingtone stiprėtų, sprendimas greičiausiai būtų siejamas su papildomomis sąlygomis, susitarimais dėl naudojimo apribojimų ar platesniu JAV ir Turkijos santykių paketu. Kol kas Trumpo pareiškimas laikytinas signalu apie galimą krypties keitimą, bet ne galutiniu sprendimu dėl sandorio.

  • Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas valstybinio vizito metu Astanoje su Kazachstano vadovu Kasymu-Žomartu Tokajevu pasirašė Deklaraciją dėl amžinos draugystės ir išplėstinės strateginės partnerystės. Dokumentas žymi platesnį bendradarbiavimą gynybos, energetikos, transporto ir skaitmeninių paslaugų srityse.

    Šalys taip pat iškėlė ambicingą dvišalės prekybos tikslą – pasiekti 13 mlrd. eurų apyvartą. Tai būtų beveik tris kartus daugiau nei dabartinis lygis, kurį Astanai ir Ankarai pavyko auginti pastaraisiais metais.

    13 mlrd. eurų tikslas

    Kazachstano ir Turkijos lyderiai pabrėžė, kad prekybos augimą turėtų užtikrinti konkretūs įsipareigojimai ir projektai, o ne vien politinės deklaracijos. Pasak Kazachstano pusės, dvišalė prekyba per metus augo beveik 9 proc. ir viršijo 4,5 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad Kazachstane veikia apie 4 000 Turkijos kapitalo įmonių, o Turkija yra tarp penkių svarbiausių šalies prekybos partnerių. Ankara savo ruožtu pabrėžė, kad spartesniam augimui būtinas suderintas veiksmų planas ir aktyvesnis verslo dalyvavimas.

    Investicijos, logistika ir energetika

    Turkijos investicijos Kazachstane vertinamos daugiau nei 5 mlrd. eurų, o Kazachstano investicijos Turkijoje – daugiau nei 2 mlrd. eurų. Kazachstano Vyriausybės atstovai nurodė, kad įgyvendinta 100 investicinių projektų už beveik 3,5 mlrd. eurų, dar apie 50 projektų už panašią sumą yra vykdomi.

    Transporto srityje akcentuotas Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Kazachstanas siekia didinti krovinių srautus ir kviečia Turkijos investuotojus aktyviau įsitraukti per Aktau ir Kuryko uostus.

    Energetikoje Kazachstanas pranešė esantis atviras Turkijos naftos ir dujų bendrovėms, taip pat kvietė Turkijos įmones dalyvauti kasybos ir perdirbimo projektuose, įskaitant su ličio gamyba susijusias iniciatyvas. Šios kryptys dera su platesnėmis regiono pastangomis diversifikuoti tiekimo grandines ir žaliavų perdirbimą.

    Skaitmeninė darbotvarkė ir turkų valstybių formatas

    Skaitmeninėje srityje aptartas bendradarbiavimas tarp finansinių ir elektroninės prekybos ekosistemų, o tai Astanai svarbu siekiant pritraukti daugiau kapitalo ir modernizuoti paslaugas. Tokie projektai paprastai orientuoti į mokėjimų infrastruktūrą, logistiką ir tarpvalstybinę prekybą internetu.

    Vizitas įvyko artėjant neformaliam Turkų valstybių organizacijos lyderių susitikimui Turkistane, kurio tema – dirbtinis intelektas ir skaitmeninė plėtra. Platesniame kontekste Centrinės Azijos šalys stiprina ryšius su įvairiais partneriais, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo tradicinių maršrutų ir prisitaikyti prie pasikeitusios regioninės saugumo ir prekybos aplinkos.

    „Turkija yra auksinis tiltas, jungiantis Europą ir Aziją, o Ankaros įtaka tarptautinėje arenoje nuosekliai auga“, – sakė Kasym-Žomartas Tokajevas.

    „Kad pasiektume 13 mlrd. eurų tikslą, svarbu nuosekliai įgyvendinti sutartą veiksmų planą“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoğanas.