CP v2

Tag: Registrų centras

  • Vilniuje keičiamas gerai žinomas adresas: Pilkalnio g. 17 neliks, ką tai reiškia gyventojams?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad Pilaitės seniūnijoje bus keičiamas žemės sklypo ir jame esančių pastatų adresas. Iki šiol kaip Pilkalnio g. 17 žymėtas objektas bus peradresuotas į Astikų g. 26.

    Sprendimas priimtas Pilaitės seniūno įsakymu, vadovaujantis galiojančia adresų suteikimo ir keitimo tvarka bei Adresų formavimo taisyklėmis. Tokie pakeitimai dažniausiai atliekami tada, kai teritorijoje patikslinamos gatvių ribos, sutvarkomas adresų nuoseklumas ar duomenys suderinami su oficialiais registrais.

    Pakeitimas taikomas konkrečiam žemės sklypui, kurio kadastro numeris 0101/0167:0450, ir jame esantiems pastatams. Nurodoma, kad su šiuo sklypu siejami pastatai turi unikalius numerius 1097-2019-2018 ir 1097-2019-2029.

    Gyventojams ir įmonėms adresų pakeitimas gali reikšti būtinybę atnaujinti kontaktinę informaciją dokumentuose, sutartyse, korespondencijos pristatymo nustatymuose, taip pat įvairiose paslaugų sistemose. Praktikoje svarbu pasitikrinti, ar naujas adresas jau atvaizduojamas oficialiuose žemėlapiuose ir registruose, kad nekiltų nesklandumų gaunant siuntas ar kviečiant skubiąsias tarnybas.

    Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad adresų duomenys yra administruojami pagal valstybės nustatytą tvarką, o pakeitimai įprastai įregistruojami taip, kad būtų užtikrintas aiškus susiejimas tarp seno ir naujo adreso. Dėl praktinių veiksmų ir įsigaliojimo detalių gyventojams rekomenduojama kreiptis į Pilaitės seniūniją arba pasitikrinti duomenis Registrų centro sistemose.

  • Valstybinė žemė persikėlė į ekraną: 24 paslaugos internetu ir jau 43 000 prašymų per metus

    Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su Nacionaline žemės tarnyba ir partneriais užbaigė valstybinės žemės administravimo skaitmenizavimo projektą. Dalis svarbiausių su valstybine žeme susijusių procesų perkelta į Žemės informacinę sistemą, paslaugas teikiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Projekto metu suskaitmenintos 24 valstybinės žemės administravimo paslaugos, kurias gyventojai ir verslas gali inicijuoti nuotoliniu būdu. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, per pirmuosius sistemos veiklos metus per šią sistemą pateikta daugiau kaip 43 000 prašymų.

    „Valstybinė žemė yra visos šalies turtas, todėl jos valdymo procesų skaitmeninimas buvo būtinas ir labai svarbus pokytis. Sukurta vientisa skaitmeninė infrastruktūra leidžia efektyviau valdyti viešąjį turtą, užtikrina procesų skaidrumą ir leidžia klausimus išspręsti greičiau“, – sakė Aplinkos projektų valdymo agentūros Aplinkosaugos departamento vadovas Artūras Pužas.

    Greitesnės paslaugos gyventojams ir verslui

    Atnaujinta sistema sukurta taip, kad prašymai būtų pildomi vienoje skaitmeninėje aplinkoje, o dalis duomenų automatiškai užsipildytų iš kitų valstybės registrų. Tai mažina rankinio pildymo apimtį, tikimybę suklysti ir trumpina laiką, reikalingą paslaugai inicijuoti.

    Didžiausi srautai, kaip nurodo Nacionalinė žemės tarnyba, fiksuojami dėl sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ar įsigijimo procedūrų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis anksčiau įprastų vizitų ir dokumentų derinimo etapų gali būti pradėti ir valdomi nuotoliniu būdu.

    „Per metus per sistemą gavome daugiau kaip 43 tūkstančius prašymų. Dažniausiai pateikiami prašymai dėl sutikimų statyti, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ir pirkimo. Sieksime, kad žmonės ir verslas dar daugiau klausimų galėtų išspręsti greitai ir patogiai“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.

    Vienas svarbiausių pokyčių – vienkartinio duomenų pateikimo principas, kai pareiškėjams nereikia tų pačių dokumentų teikti kelioms institucijoms. Taip pat numatyta galimybė stebėti prašymo nagrinėjimo eigą realiu laiku, kas padeda aiškiau suprasti terminus ir procedūrų būklę.

    Vienodi įrankiai savivaldybėms

    Iki modernizavimo vieningo sprendimo valstybinės žemės patikėtinių paslaugoms teikti nebuvo, todėl praktika galėjo skirtis priklausomai nuo institucijos. Po atnaujinimo vieningu procesu naudojasi visos 60 šalies savivaldybių ir daugiau kaip 68 valstybinės žemės patikėtiniai.

    Taip pat įdiegta erdvinių duomenų valdymo posistemė, leidžianti vienoje aplinkoje kaupti, analizuoti ir valdyti informaciją apie valstybinę žemę nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu. Tikimasi, kad tai didins sprendimų nuoseklumą, skaidrumą ir leis efektyviau valdyti valstybei priklausantį turtą.

    Projektą įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba, partneriais buvo Aplinkos projektų valdymo agentūra, Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Registrų centras ir Aplinkos ministerija. Skaitmenizavimo kryptis siejama su platesne viešojo sektoriaus skaitmeninių paslaugų plėtra, kai daugiau procedūrų perkeliama į savitarną, mažinant administracinę naštą.

  • Sodų bendrijoje „DARBAS“ – lemtingas susirinkimas: rinks valdybą ir tvirtins sąmatą

    Sodų bendrijos „DARBAS“ valdyba pranešė, kad 2026 metais rugpjūčio 30 dieną, sekmadienį, 17 valandą šaukiamas ataskaitinis rinkiminis narių susirinkimas. Jis vyks adresu Gelvadiškių Sodų 1-oji g. 30.

    Jei susirinkime nesusirinks sprendimams priimti būtinas kvorumas, pakartotinis susirinkimas numatytas 2026 metais rugsėjo 13 dieną tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje. Tokiu atveju nariams rekomenduojama iš anksto suplanuoti dalyvavimą, nes sprendžiami klausimai tiesiogiai veikia bendrijos veiklą ir mokesčius.

    Darbotvarkėje numatyti valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai, o pasikeitimai turės būti įregistruoti Registrų centre. Taip pat bus svarstoma ir tvirtinama 2025 metais bendrijos finansinės veiklos ataskaita.

    Susirinkime planuojama tikslinti juridinio asmens buveinės adresą ir šį pakeitimą įregistruoti Registrų centre. Kartu bus teikiama tvirtinti 2026 metais metinė pajamų ir išlaidų sąmata, nuo kurios paprastai priklauso planuojami darbai ir narių įmokų dydžiai.

    Numatyti ir revizijos komisijos bei jos pirmininko rinkimai, taip pat įstatų atnaujinimo klausimas. Praktikoje tai svarbu siekiant aiškesnės atsakomybės, skaidresnės finansų kontrolės ir lengvesnio sprendimų įgyvendinimo, ypač kai bendrijose dažnai keičiasi aktyviai dalyvaujantys nariai.

    Darbotvarkėje įrašytas ir bendravimo kanalų tarp narių aptarimas, įskaitant internetinio puslapio ar kitų ryšio priemonių naudojimą. Pastaraisiais metais vis daugiau bendrijų renkasi skaitmeninius kanalus dėl greitesnio informavimo apie darbus, rinkliavas, avarijas ar balsavimų organizavimą.

    Su siūlomais sprendimų projektais, kaip nurodo bendrija, bus galima susipažinti „DARBAS“ valdyboje. Dėl papildomos informacijos nariai gali kreiptis į valdybos pirmininkę Sigitą Margaritą Štaudę.

  • Vilniaus rajono NT savininkams – naujos dujotiekio zonos: kam priklauso kompensacija?

    Vilniaus rajono NT savininkams – naujos dujotiekio zonos: kam priklauso kompensacija?

    Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje daliai nekilnojamojo turto savininkų ir naudotojų nustatytos arba patikslintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose. Apie tai informuojama po to, kai kai kuriems asmenims nepavyko įteikti individualių pranešimų.

    Pakeitimai patvirtinti energetikos ministro 2026 metų liepos 9 dieną įsakymu Nr. 1-168. Dokumente patikslintos vietovės klasių teritorijos ir atitinkamai jų ribose taikomi apribojimai, kurie gali turėti įtakos statyboms, rekonstrukcijai, žemės darbams ar želdinių tvarkymui.

    Praktikoje tokios apsaugos zonos reiškia, kad tam tikrose sklypo vietose gali būti ribojama veikla, siekiant užtikrinti saugų magistralinių vamzdynų eksploatavimą. Dalis apribojimų gali būti taikomi ir tuomet, kai teritorija nustatoma viešojo intereso pagrindu, o savininko sutikimas nėra privalomas.

    Įstatymas numato, kad tam tikrais atvejais savininkai, žemės patikėtiniai ar kiti teisėti naudotojai gali kreiptis dėl kompensacijos už nuostolius, patiriamus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo. Ši teisė siejama su realiais, pagrįstais nuostoliais ir turi būti įrodoma dokumentais.

    Kompensacijų apskaičiavimas ir išmokėjimas vykdomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, galiojančią nuo 2020 metų. Kartu pažymima, kad įstatyme numatytais atvejais kompensacijos nemokamos, todėl kiekviena situacija vertinama individualiai pagal taikomas sąlygas ir pateiktus įrodymus.

    Dėl kompensacijos prašymo gyventojai turi kreiptis į Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių AB „Amber Grid“, kuris nurodomas kaip plano iniciatorius. Pakeitimo plano sprendiniai skelbiami „Amber Grid“ ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo svetainėse, tačiau straipsnyje nuorodos nepateikiamos.

    Jei kyla klausimų, pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti, ar konkretus sklypas ar pastatas patenka į patikslintas teritorijas, ir įvertinti, kokie apribojimai taikomi. Tuomet verta surinkti dokumentus, kurie pagrįstų patiriamus nuostolius, nes sprendimas dėl išmokos priimamas tik pagal argumentuotą ir įrodymų pagrįstą prašymą.

  • Nuo liepos 1 dienos riboženkliai nebeprivalomi: ką dabar privalo žinoti kiekvienas sklypo savininkas

    Nuo liepos 1 dienos pasikeitė žemės sklypų ribų ženklinimo tvarka: riboženkliai nebeprivalomi, o sprendimą, ar juos įrengti, gali priimti pats savininkas. Kartu pasikeitė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencija, todėl dalis gyventojų skundų nuo šiol keliaus ne ten, kur anksčiau.

    Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad ji nebebus atsakinga už tikrinimą, ar žemės savininkai ir naudotojai ėmėsi priemonių atkurti sunaikintus ar sugadintus riboženklius. Tai reiškia, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ar panašių veiksmų inspekcija nebenagrinės.

    Kas keičiasi sklypų savininkams

    Įsigalioję Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai numato, kad sklypo ribų ženklinimas riboženkliais tampa pasirinkimu, o ne pareiga. Apsisprendimas atsisakyti riboženklių įforminamas sklypo ribų paženklinimo ir parodymo akte, kurį matininkas surašo atlikdamas kadastrinius matavimus.

    Praktikoje tai aktualu ne tik tiems, kurie formuoja naujus sklypus ar tikslina ribas, bet ir ūkininkams bei kitiems žemės naudotojams, kurių veikloje riboženkliai neretai būna sugadinami ar sunaikinami. Tokie ženklai kartais trukdo žemės ūkio darbams, tačiau sprendimą atsisakyti verta priimti tik įvertinus galimas pasekmes.

    Nors riboženkliai vietovėje padeda vizualiai orientuotis, teisinę reikšmę pirmiausia turi kadastro duomenys ir registre įrašytos sklypo ribos. Kadastrinių matavimų metu nustatomos posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje laikomos stabiliomis, o matininkas privalo užtikrinti, kad jos atitiktų suprojektuotas ribas.

    Skundai ir ginčai: kur kreiptis dabar

    Kartu su pokyčiais panaikinta administracinė atsakomybė už nesiėmimą priemonių atkurti sugadintus riboženklius ir už riboženklio pakeitimą. Nuo šiol tokios situacijos dažniau bus vertinamos kaip civilinio pobūdžio ginčai arba svetimo turto sugadinimo atvejai, todėl sprendimo kelias priklausys nuo konkrečių aplinkybių.

    „VTPSI informuoja, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ir kitų susijusių veiksmų VTPSI nebenagrinėja“, – nurodoma inspekcijos pateiktoje informacijoje.

    Jeigu kyla įtarimų dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo ar savavaldžiavimo, gyventojai gali kreiptis į policiją, o dėl patirtos žalos atlyginimo ar ribų ginčo sprendimo dažniausiai tenka kreiptis civiline tvarka. Tokiais atvejais svarbu rinkti faktus, turėti matavimų dokumentus ir, esant poreikiui, pasitelkti matininką.

    Kada riboženklių geriau neatsisakyti

    Inspekcija rekomenduoja neskubėti atsisakyti riboženklių, ypač urbanizuotose teritorijose, kai planuojami statybos darbai ar tvoros įrengimas, taip pat kai sklypas ribojasi su valstybine žeme. Daug rizikų atsiranda ir tuomet, kai Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje gretimo sklypo ribos pažymėtos kaip taisytinos, nes tai gali sukelti papildomų neaiškumų.

    Taip pat pabrėžiama, kad riboženklių tema neturėtų būti painiojama su valstybiniais geodeziniais ženklais, kurie žymi valstybinio geodezinio tinklo koordinates ir turi atskirą apsaugos režimą. Tokie ženklai nėra paprasti sklypo riboženkliai, o jų naikinimas ar sugadinimas vertinamas kitaip.

    Jeigu kyla ginčas dėl ribos, planuojama statyba arba norima išvengti konfliktų su kaimynais, praktinis sprendimas dažnai būna vienas: iš anksto aiškiai parodyti ribas vietovėje ir tinkamai įforminti dokumentus. Tai ypač svarbu prieš statybos darbus, tvoros įrengimą, želdinių sodinimą ar darbus prie vandens telkinių, kur ribų tikslumas gali lemti ir teisines pasekmes.

  • Nauja tvarka žemės kadastrui: kur kreiptis, jei „Registrų centras“ atsisakė suderinti bylą

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad nuo 2025 metais liepos 1 dienos žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimą ir sprendimus dėl jų suderinimo priima valstybės įmonė „Registrų centras“. Tai reiškia, kad NŽT nebenagrinėja matininkų skundų ar užklausų, susijusių su „Registrų centro“ sprendimais.

    Praktikoje pokytis svarbus visiems, kas derina naujus ar tikslinamus sklypų kadastro duomenis, nes pasikeitė institucija, atsakinga už bylos patikrą. Jei asmuo ar matininkas nesutinka su priimtu sprendimu suderinti bylą arba atsisakyti ją suderinti, skundo kelias nukreipiamas ne į NŽT.

    Kur teikti skundą dėl sprendimo?

    Nesutinkant su „Registrų centro“ sprendimu, skundas teikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai. NŽT pabrėžia, kad būtent ši komisija yra numatytas ginčų sprendimo kelias dėl kadastro ir registro tvarkytojo priimtų sprendimų.

    Skundą reikia pateikti per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Jo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus reikalavimus, todėl rengiant dokumentus svarbu pateikti aiškius argumentus ir pagrindžiančią medžiagą.

    Kaip vyksta kadastro bylos tikrinimas?

    Pagal galiojančią tvarką matininkas parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikia Kadastro informacinės sistemos tvarkytojui, tai yra „Registrų centrui“. Gavęs bylą „Registrų centras“ ją patikrina ir priima sprendimą: suderinti kadastro duomenų bylą arba atsisakyti ją suderinti.

    Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto registro įrašams ir tolesniems sandoriams, projektavimo ar statybos procesams. Dėl to NŽT akcentuoja terminų laikymąsi ir teisingą institucijos pasirinkimą, kad ginčas nebūtų nukreiptas ne ten ir neprarastų aktualumo.

    Ką ir toliau daro NŽT?

    NŽT pažymi, kad jos funkcijos išlieka susijusios su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu ar pakeitimu, išvadų rengimu dėl sklypų ribų teisingumo bei matininkų veiklos vertinimu. Tačiau kadastro duomenų bylų tikrinimas ir sprendimų dėl jų suderinimo priėmimas NŽT funkcijoms nepriskirtas.

    Gyventojams ir matininkams tai reiškia paprastą taisyklę: dėl pačios bylos suderinimo sprendimo klausimų ir ginčų reikia kreiptis į „Registrų centrą“ ir jo ginčų nagrinėjimo mechanizmą, o NŽT lieka atsakinga už kitus su žemėtvarka ir ribų klausimais susijusius sprendimus.

  • Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama išspręsti sodininkų bendrijose įstrigusių apleistų ir šeimininkų neturinčių sklypų problemą. Esminė idėja – sudaryti galimybes nenaudojamus, neprivatizuotus arba valstybės paveldėtus sklypus parduoti aukcionuose, kad jie turėtų aiškų šeimininką ir būtų prižiūrimi.

    Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais žmonėms buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti mėgėjų sodų sklypus iš valstybės, todėl didžioji dalis sklypų šiandien yra privačios nuosavybės. Vis dėlto dalis žemės liko „pakibusi“: Registrų centro duomenimis, sodininkų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1 357, registruota apie 891 valstybinės žemės sklypas.

    Šie sklypai nuosavybės teise nepriklauso nei fiziniams asmenims, nei pačioms sodininkų bendrijoms, todėl praktikoje kyla daug administravimo ir priežiūros klausimų. Valstybė per Nacionalinę žemės tarnybą paveldi ir perima valdyti žemės sklypus be statinių, tačiau ilgainiui toks „įstrigusios“ žemės valdymas tampa nuostolingas, o apleistos teritorijos kelia rūpesčių kaimynams ir bendrijoms.

    Kas keistųsi: aukcionai ir aiškesnės taisyklės

    Pagal dabar galiojantį reguliavimą, sodininkų bendrijų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ar jų dalys gali būti perleidžiami tik sodininkų bendrijai arba jos nariams. Tai reiškia, kad valstybei priklausanti, bet realiai nenaudojama žemė dažnai neturi veiksmingo kelio į rinką, o bendrijos ne visada turi galimybių ar noro ją perimti.

    Siūlomomis pataisomis numatoma leisti aukciono būdu parduoti sodininkų bendrijose esančius neprivatizuotus ar valstybės paveldėtus nenaudojamus valstybinės žemės sklypus ar jų dalis. Tokiu būdu tikimasi sumažinti apleistos žemės plotus, o sklypams suteikti aiškų savininką, kuris būtų atsakingas už tvarkymą, mokesčius ir naudojimą.

    Terminas tiems, kurie nesusitvarkė dokumentų

    Kartu siūloma nustatyti aiškų terminą gyventojams, kurie iki šiol neįteisino teisių į naudojamus sodų sklypus, sudaryti nuomos ar pirkimo sutartis ir užregistruoti turtą savo vardu. Praktikoje tai turėtų sumažinti pilkąsias zonas, kai sklypas naudojamas, bet teisiškai nėra iki galo sutvarkytas.

    Numatoma, kad pasibaigus įstatyme įtvirtintam terminui, mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybei priklausantys sklypai ir valstybinės žemės plotai, dėl kurių teisę turintys asmenys nepateiks prašymų pirkti ar nuomoti, būtų priskiriami laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Tai reikštų, kad valstybė galėtų paprasčiau spręsti, kaip tokią žemę panaudoti ar realizuoti.

    Kada įsigaliotų pokyčiai?

    Vyriausybės pritarimas reiškia, kad pataisos juda į kitą etapą, tačiau galutinius sprendimus priims Seimas. Toliau projektai bus svarstomi parlamente, o kartu bus tikslinami įgyvendinimo terminai ir praktinės procedūros, kurios lems, kaip greitai aukcionai ir dokumentų tvarkymo reikalavimai pradės veikti realybėje.

    Jei pataisos būtų priimtos, jos paliestų tiek sodininkų bendrijas, kurios susiduria su apleistais sklypais kaimynystėje, tiek asmenis, ilgus metus delsusius susitvarkyti dokumentus. Valstybės institucijos tikisi, kad aiškesnis reguliavimas sumažins administracinę naštą ir padės sugrąžinti nenaudojamus sklypus į aktyvų naudojimą.

  • Molėtų rajone prireikė pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą? Kur ją gausite greičiausiai

    Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą dažnai reikalinga tvarkant reikalus banke, mokykloje, darželyje ar kitose įstaigose. Molėtų rajono gyventojai ją gali gauti tiek internetu, tiek atvykę į savivaldybę ar seniūniją.

    Dažniausiai pažyma išduodama iš karto kreipimosi metu. Jei tą pačią darbo dieną jos parengti nepavyksta dėl techninių priežasčių, dokumentas išduodamas per 3 darbo dienas.

    Kaip pateikti prašymą internetu?

    Patogiausias būdas yra kreiptis nuotoliniu būdu per Elektroninius valdžios vartus arba Registrų centro savitarną. Prisijungti galima per elektroninę bankininkystę arba naudojant elektroninį parašą.

    Prisijungus savitarnoje paprastai pakanka pasirinkti paslaugą, susijusią su gyvenamosios vietos deklaravimu, arba pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą išdavimu. Elektroniniu būdu gautą pažymą galima pateikti įstaigoms pagal jų nurodytą tvarką.

    Kur kreiptis gyvai Molėtų rajone?

    Jei patogiau tvarkyti dokumentus vietoje, Molėtų mieste dėl pažymos galima kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administraciją, Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių. Nurodomas adresas: Vilniaus g. 44, Molėtai, 127 ir 126 kabinetai.

    Gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą rajono teritorijoje, gali kreiptis ir į savo seniūniją, pavyzdžiui, Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Luokesų, Mindūnų, Suginčių ar Videniškių. Dėl informacijos telefonu galima skambinti +370 383 54750 arba +370 383 40050.

    Kokius dokumentus turėti?

    Kreipiantis dėl pažymos paprastai reikalingas asmens tapatybės dokumentas, tai yra pasas arba asmens tapatybės kortelė. Taip pat pildomas prašymas, kurį galima užpildyti vietoje arba pateikti internetu.

    Jei pažymą užsako atstovas, reikės įgaliojimo, patvirtinto teisės aktų nustatyta tvarka. Svarbu tai, kad pažyma išduodama asmeniui apie jo paties deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat galima gauti informaciją apie nepilnamečius vaikus.

    Už pažymos išdavimą valstybės rinkliava netaikoma, todėl ši paslauga yra nemokama. Prieš vykstant gyvai verta pasitikslinti pasirinktos įstaigos darbo laiką ir priėmimo tvarką.

  • NVO ataskaitos Registrų centrui: ką būtina pateikti ir kaip išvengti klaidų iki gegužės 31 dienos

    NVO ataskaitos Registrų centrui: ką būtina pateikti ir kaip išvengti klaidų iki gegužės 31 dienos

    Nevyriausybinės organizacijos, veikiančios asociacijų, viešųjų įstaigų bei labdaros ir paramos fondų forma, kasmet privalo pateikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui. Šį registrą administruoja Registrų centras, o dokumentai teikiami elektroniniu būdu per savitarnos sistemą.

    Pareiga teikti ataskaitas taikoma nepriklausomai nuo to, ar organizacija tais metais vykdė aktyvią veiklą, ar jos apyvarta buvo nedidelė. Laiku nepateikti dokumentai viešuose registruose matomi kaip atskaitomybės trūkumas, o tai gali apsunkinti dalyvavimą finansavimo konkursuose ir bendradarbiavimą su partneriais.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Pagrindinis dokumentų paketas yra metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Paprastai jis apima balansą, veiklos rezultatų ataskaitą ir aiškinamąjį raštą, kuriame paaiškinami svarbiausi finansiniai rodikliai bei taikyti apskaitos principai.

    Priklausomai nuo organizacijos dydžio ir teisinio reguliavimo, gali būti privaloma pateikti ir veiklos ataskaitą. Jei organizacijai taikomas privalomas auditas, kartu turi būti pateikiama ir auditoriaus išvada.

    Terminai: 30 dienų ir 5 mėnesiai

    Dokumentai turi būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo. Kartu galioja ir galutinis terminas: ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

    Jei organizacijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, praktinis terminas dažniausiai yra gegužės 31 diena. Tai reiškia, kad delsimas iki paskutinių dienų didina riziką nespėti dėl techninių trikdžių, netikslumų dokumentuose ar elektroninio pasirašymo problemų.

    Kaip pateikti per Registrų centrą?

    Ataskaitos teikiamos tik elektroniniu būdu per Registrų centro savitarnos sistemą, prisijungiant per elektroninę bankininkystę ar kitas tapatybės patvirtinimo priemones. Prisijungus reikia pasirinkti konkrečią organizaciją ir įkelti dokumentus arba užpildyti reikiamas formas sistemoje.

    Pateikimas patvirtinamas elektroniniu parašu, o atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad teikiami dokumentai atitinka patvirtintą versiją. Praktikoje verta išsisaugoti pateikimo patvirtinimą, kad prireikus būtų galima greitai įrodyti pateikimo faktą ir datą.

    Dažniausios klaidos ir pasekmės

    Viena dažniausių problemų yra pateikiamas ne visas dokumentų rinkinys, pavyzdžiui, pamirštamas aiškinamasis raštas arba nepridedama auditoriaus išvada, kai ji privaloma. Kita tipinė klaida yra pavėluotas pateikimas arba įkeliami dokumentai, kurie dar nepatvirtinti organizacijos valdymo organų.

    Už ataskaitų nepateikimą ar neteisingų duomenų pateikimą gali grėsti administracinė atsakomybė. Be to, nevykdoma atskaitomybė gali tapti praktine kliūtimi siekiant valstybės ar savivaldybių biudžetų finansavimo, nes galioja teisiniai ribojimai organizacijoms, neįvykdžiusioms ataskaitų pateikimo pareigos.

    Norint išvengti rizikų, verta iš anksto susiplanuoti ataskaitų parengimą, suderinti patvirtinimo datą ir nelaukti paskutinių dienų. Laiku pateikti dokumentai padeda išlaikyti organizacijos patikimumą, skaidrumą ir sklandų dalyvavimą projektinėje veikloje.

  • Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centre fiksuotas asmens duomenų saugumo pažeidimas atkreipė institucijų dėmesį dėl galimai neteisėtos prieigos prie Nekilnojamojo turto registro išrašų ir juose esančios informacijos. Situacija reikšminga tuo, kad NTR duomenys dažnai naudojami tapatybei patvirtinti, turto sandoriams, kreditingumui vertinti ir kitiems teisėtiems procesams.

    Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra pradėjusi tyrimą dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras vertina incidento kibernetinio saugumo aplinkybes. Tokiais atvejais paprastai aiškinamasi, kaip buvo gauta prieiga, kokia apimtimi duomenys galėjo būti pasiekti ir ar buvo pažeisti prieigos kontrolės bei žurnalų valdymo mechanizmai.

    Ką tai gali reikšti gyventojams?

    Net jei duomenys nepatenka į viešą erdvę, pati galimybė tretiesiems asmenims gauti registro išrašus didina sukčiavimo riziką. Dažniausiai tai pasireiškia tikslinėmis apgavystėmis, kai sukčiai, remdamiesi tikroviškais duomenimis, bando išvilioti prisijungimus, banko kodus ar priversti atlikti mokėjimus.

    Gyventojams rekomenduojama prisijungti prie Registrų centro savitarnos ir peržiūrėti, ar paskyroje nėra požymių, kad duomenys buvo pasiekti neįprastai. Jei sistemoje matomi nepažįstami prisijungimai, užklausos ar kiti veiksmai, verta nedelsiant keisti slaptažodį ir, esant galimybei, įjungti papildomą paskyros apsaugą.

    Kaip sumažinti sukčiavimo riziką?

    Praktikoje po rezonansinių incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie prisistato institucijų vardu ir kuria skubos įspūdį. Todėl svarbu kritiškai vertinti netikėtus skambučius, SMS ar el. laiškus, net jei juose minimi konkretūs asmens duomenys.

    Slaptažodžių, prisijungimo duomenų ar banko kodų nereikėtų atskleisti niekam, nepriklausomai nuo skambinančiojo ar rašančiojo statuso. Taip pat verta tikrinti siuntėjo adresą ir neatsidaryti įtartinų nuorodų, o apie galimus sukčiavimo atvejus pranešti policijai arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

    Ką turėtų įvertinti organizacijos?

    Incidentai registruose dažnai tampa priminimu, kad duomenų apsauga priklauso ne vien nuo technologijų, bet ir nuo procesų bei prieigų valdymo. Organizacijoms svarbu peržiūrėti, kam ir kokiu pagrindu suteikiamos teisės, kaip kontroliuojamos masinės užklausos, ar realiu laiku fiksuojami įtartini veiksmai.

    Taip pat aktualu užtikrinti darbuotojų budrumą, vidinius incidentų valdymo planus ir aiškią komunikaciją su klientais bei partneriais. Kuo greičiau incidentas suvaldomas ir paaiškinamas, tuo mažesnė antrinių pasekmių, tokių kaip sukčiavimo bangos ar reputacinė žala, tikimybė.