Tag: Registrų centras

  • Nuo 2027 metų keisis žemės vertės: kai kur šuolis iki 30 proc., ką tai reikš sklypų savininkams

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalios nauji žemės verčių žemėlapiai, parengti Registrų centro. Pagal juos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2026 metais, šalyje vidutiniškai didėja 8 proc.

    Šie duomenys nėra vien statistika. Masinio vertinimo metu nustatytos vidutinės rinkos vertės taikomos įvairiose situacijose, kai reikia apskaičiuoti mokesčius ar įkainius, taip pat nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainas.

    Kur žemė brangs labiausiai?

    Didžiausias bendras augimas per metus fiksuotas Birštono, Plungės ir Šilalės savivaldybėse, kur vidutinės vertės kilo maždaug po 16 proc. Mažiausias augimas, apie 2 proc., nustatytas Šakių, Joniškio, Kazlų Rūdos ir Jurbarko savivaldybėse.

    Ryškesni pokyčiai matomi pagal paskirtis. Gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2027 metų vidutiniškai didėja 9 proc., o kai kuriose savivaldybėse augimas viršija 15 proc.

    Pavyzdžiui, Jonavos rajono ir Neringos savivaldybėse gyvenamosios paskirties žemės vertė padidėjo daugiau nei 15 proc. Kauno mieste, taip pat Akmenės, Birštono, Kaišiadorių, Kauno rajono savivaldybėse augimas siekia apie 13 proc.

    Komercinės paskirties sklypų vertės vidutiniškai kyla 7 proc., tačiau Birštone augimas viršijo 25 proc. Pramonės ir sandėliavimo paskirties žemė vidutiniškai brangsta 8 proc., o Neringoje ir Birštone fiksuota apie 30 proc. riba.

    Ką reiškia masinis vertinimas?

    Masinis žemės vertinimas grindžiamas rinkos duomenų analize ir viešu svarstymu, o rezultatai derinami su savivaldybėmis. Parengtus dokumentus tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba.

    Masinio vertinimo tikslas yra nustatyti vidutines rinkos vertes pagal teritorines zonas, kad jos kuo tiksliau atspindėtų sandorių kainas ir rinkos tendencijas. Vis dėlto tai nėra individualus konkretaus sklypo vertinimas, todėl vienodose zonose esantys sklypai gali turėti skirtingą realią rinkos kainą.

    Verčių zonų daugėja, kodėl tai svarbu?

    2027 metais visoje Lietuvoje nustatytos 1 572 žemės verčių zonos, tai yra 14 zonų daugiau nei metais anksčiau. Zonų skaičius nuosekliai augo ir pastarąjį dešimtmetį, siekiant smulkiau atspindėti skirtingas rinkos situacijas.

    Praktinis to efektas paprastas: kuo smulkesnis zonų suskirstymas, tuo mažesnė tikimybė, kad skirtingų vietovių ar skirtingo patrauklumo teritorijos bus vertinamos pernelyg apibendrintai. Tai aktualu ir gyventojams, ir verslui, ypač ten, kur per trumpą laiką keitėsi paklausa.

    Sklypų savininkams svarbu įsivertinti, kad vidutinės rinkos vertės pokyčiai gali turėti įtakos įvairiems su sandoriais bei mokesčiais susijusiems skaičiavimams, ypač paveldėjimo ar dovanojimo atvejais. Konkretų savo sklypo pokytį paprastai galima pasitikrinti pagal unikalų numerį Registrų centro skelbiamuose masinio vertinimo duomenyse.

  • Visagine keičia 110 ir 330 kV linijų apsaugos zonas: svarbus sprendimas žemės savininkams

    Visagine keičia 110 ir 330 kV linijų apsaugos zonas: svarbus sprendimas žemės savininkams

    Energetikos ministerijai pateiktas tvirtinti aukštos įtampos 110 kV ir 330 kV elektros perdavimo tinklų, esančių Visagino savivaldybėje, apsaugos zonų teritorijų plano dalies pakeitimas. Šis sprendimas aktualus gyventojams ir sklypų savininkams, kurių teritorijos patenka į elektros tinklų apsaugos zonas.

    Plano iniciatorius yra bendrovė „Litgrid“, valdanti Lietuvos elektros perdavimo tinklą, o planą rengė Registrų centras. Pakeitimai rengiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir energetikos ministro 2020 metais patvirtinta apsaugos zonų teritorijų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Kodėl koreguojamos apsaugos zonos?

    Pagrindinis tikslas – patikslinti anksčiau nustatytas ir įregistruotas apsaugos zonų ribas, kai nustatyti duomenų neatitikimai faktinei situacijai. Praktikoje tai reiškia, kad registruose fiksuotos apsaugos zonos kai kuriose vietose galėjo nesutapti su realia perdavimo linijų ar jų elementų padėtimi.

    Korekcijos svarbios tiek tinklų saugiam eksploatavimui, tiek aiškumui žemės savininkams, nes nuo apsaugos zonos ribų priklauso, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos konkrečiam sklypui. Apsaugos zonose paprastai ribojama tam tikra ūkinė veikla, statybos ar želdinių įrengimas, siekiant sumažinti rizikas žmonėms ir infrastruktūrai.

    Atsiras papildomi sprendiniai

    Plane numatoma ne tik tikslinti elektros perdavimo tinklų apsaugos zonas, bet ir įtraukti kitus su perdavimo tinklų veikimu susijusius inžinerinės infrastruktūros objektus. Dokumente nurodoma, kad tai gali būti elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra, vandens tiekimo ir nuotekų bei paviršinių nuotekų infrastruktūra, taip pat jų apsaugos zonos.

    Toks sprendimas aktualus dėl to, kad skirtingų infrastruktūrų susikirtimai ir kaimynystė gali turėti įtakos tiek darbų saugai, tiek leidimų išdavimui. Suderinus sprendinius viename plane, mažėja rizika, kad registruose ar planavimo dokumentuose liks neaiškumų dėl ribojimų konkrečioje teritorijoje.

    Ką tai reiškia gyventojams ir sklypų savininkams?

    Jeigu sklypas patenka į atnaujintą apsaugos zoną, savininkui gali pasikeisti taikomi apribojimai ar jų apimtis, ypač planuojant statybas, žemės kasimo darbus ar medžių kirtimą. Tokiais atvejais įprastai prireikia papildomų derinimų su infrastruktūros valdytojais, o kai kuriais atvejais galioja ir draudimai, skirti užtikrinti elektros tiekimo patikimumą bei žmonių saugumą.

    Plano tvirtinimas Energetikos ministerijoje yra svarbus etapas, nes po jo sprendiniai gali būti atitinkamai įregistruojami ir taikomi praktikoje. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir plano rengėjų skelbiamą informaciją, o kilus klausimams dėl konkretaus sklypo situacijos kreiptis į plano iniciatorių ar rengėją.

  • Zarasų rajone – nauji valstybinės žemės nuomos tarifai: kas mokės mažiau, o kam grės 4 proc.?

    Zarasų rajone – nauji valstybinės žemės nuomos tarifai: kas mokės mažiau, o kam grės 4 proc.?

    Zarasų rajono savivaldybės taryba 2026 metais patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus ir lengvatas ne aukciono būdu nuomojamai valstybinei žemei. Savivaldybė pabrėžia, kad tarifai, palyginti su 2025 metais, daugeliu atvejų mažėja 0,2–0,4 procentinio punkto, tačiau galutinę sumą lemia ir nuo rinkos vertės priklausantis skaičiavimas.

    Aukciono būdu išnuomotiems sklypams taikoma kita tvarka: nuomos mokestis lygus aukciono metu pasiūlytam didžiausiam nuomos mokesčio dydžiui. Tai reiškia, kad tokių sutarčių atveju savivaldybės patvirtinti tarifai nėra pagrindinis kintamasis, nes kainą faktiškai nustato pats aukcionas.

    Kur taikomas didžiausias tarifas

    Didžiausias 4 proc. tarifas numatytas kitos paskirties žemei, kai sklypas nėra įregistruotas Registrų centre nuomininko vardu, išskyrus atvejus, susijusius su fizinių asmenų naudojamomis gyvenamųjų pastatų teritorijomis. Toks tarifas taip pat gali būti taikomas sklypams ar jų dalims, kurie pripažįstami nenaudojamais ar apleistais pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad net ir mažėjant tarifams, mokestį gali didinti kasmet kintanti vidutinė žemės rinkos vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Praktikoje tai reiškia, kad daliai nuomininkų sąskaitos gali išlikti panašios, o kai kuriais atvejais ir augti, jei vertės perskaičiavimas bus reikšmingas.

    Kas gali gauti lengvatas

    2026 metais numatytos lengvatos taikomos ne aukciono būdu nuomojamai valstybinei žemei, kuri neatitinka apleistos žemės kriterijų. Lengvatomis numatomi neapmokestinamieji dydžiai: iki 0,10 hektaro namų valdos kitos paskirties žemės arba iki 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties žemės, kai šeimoje kalendorinių metų sausio 1 dieną nėra darbingų asmenų.

    Lengvatos gali būti taikomos asmenims su 0–40 proc. dalyvumo lygiu, senatvės pensijos amžių pasiekusiems gyventojams, išankstinę senatvės pensiją gaunantiems asmenims, nepilnamečiams vaikams, šalpos kompensacijų gavėjams ir daugiavaikėms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Savivaldybė taip pat nurodo, kad dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, vertinant lengvatos sąlygas, nepriskiriami darbingiems asmenims.

    Daliai gyventojų lengvata nebus pritaikyta automatiškai, todėl reikės kreiptis į savivaldybės administracijos Finansų skyrių ir pateikti prašymą. Tai aktualu išankstinės senatvės pensijos gavėjams, šalpos kompensacijų gavėjams ir daugiavaikėms šeimoms, o nedeklaravus gyvenamosios vietos Zarasų rajone gali būti prašoma pateikti papildomą pažymą apie šeimos sudėtį.

    Mokėjimo terminai ir delspinigiai

    Žemės nuomos mokestį juridiniams ir fiziniams asmenims į Zarasų rajono savivaldybės biudžetą reikia sumokėti iki 2026 metų lapkričio 16 dienos. Terminas nurodomas atsižvelgiant į tai, kad lapkričio 15 diena yra poilsio diena, todėl mokėjimas nukeliamas į artimiausią darbo dieną.

    Už pavėluotai sumokėtą mokestį skaičiuojami 0,026 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Savivaldybė taip pat yra numačiusi, kad nuo mokesčio atleidžiami mokėtojai, kuriems už visus nuomojamus ar naudojamus valstybinės žemės sklypus priskaičiuota iki 3 eurų.

    Juridiniai asmenys mokestį turi apskaičiuoti patys ir pateikti deklaraciją Finansų skyriui. Jei deklaracijos nepateikiamos laiku, savivaldybės specialistai mokestį apskaičiuoja ir deklaracijas suformuoja patys, o negavus deklaracijos rekomenduojama kreiptis į Finansų skyrių, kad būtų patikslinti duomenys.

    Savivaldybė primena, kad asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, taip pat privalo mokėti žemės nuomos mokestį. Gyventojai raginami naudotis elektroninėmis savitarnos priemonėmis, kurios leidžia patogiau peržiūrėti deklaracijas ir atlikti mokėjimus nuotoliniu būdu.

  • Kaunas smogia apleistiems pastatams: sąrašas pildosi, mokestis šokteli iki 5,2 proc.

    Kauno miesto taryba patvirtino atnaujintą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir nusprendė tokių objektų savininkams taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Savivaldybė teigia, kad tikslas aiškus: paskatinti kuo greičiau sutvarkyti apleistus statinius, kurie darko miesto vaizdą ir gali kelti pavojų.

    Miesto sprendimu apleistam ar neprižiūrimam turtui taikomas 5,2 proc. tarifas, skaičiuojamas nuo mokestinės vertės. Ši našta daliai savininkų gali didėti ir dėl to, kad Registrų centras atnaujino mokestines vertes, o jos pastaraisiais metais daug kur augo.

    „Kasmet matome pozityvių pokyčių, kai seni pastatai, pasitelkus miesto paramą, yra atnaujinami ir vėl puošia Kauną. Tačiau vis dar turime tokių, kuriems trūksta atsakingo požiūrio ir supratingumo“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šiemet į sąrašą pirmuoju etapu įtraukta 100 objektų, priklausančių 70 fizinių ir juridinių asmenų. Tokie statiniai fiksuojami įvairiose seniūnijose, tarp jų Aleksote, Dainavoje, Eiguliuose, Panemunėje, Šančiuose, Petrašiūnuose, Gričiupyje, Šilainiuose ir Vilijampolėje.

    Savivaldybė pažymi, kad kai kurie adresai sąraše kartojasi ne pirmus metus, o tai signalizuoja apie užsitęsusį neveiklumą. Tarp minimų objektų nurodomi pastatai Partizanų gatvėje, Ašigalio gatvėje, Didžiojoje gatvėje, R. Kalantos gatvėje ir A. Juozapavičiaus gatvėje.

    Procedūra paprastai prasideda seniūnijose, kur specialistai apžiūri turtą, įvertina jo būklę ir teikia siūlymą pripažinti jį apleistu ar neprižiūrimu. Galutinį sprendimą priima miesto taryba, o patvirtintas sąrašas tampa pagrindu taikyti padidintą mokesčio tarifą.

    Pagal šiemet patvirtintą tvarką, metų pabaigoje planuojama tvirtinti ir papildomą sąrašą. Skaičiuojama, kad į jį gali būti įtrauktas dar bent šimtas objektų, todėl savininkams, atidedantiems remontą ar teritorijos sutvarkymą, rizika susidurti su didesniais kaštais išlieka auganti.

    Nekilnojamojo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o surinktos lėšos patenka į savivaldybės biudžetą. Kaunas taip pat primena, kad daliai savininkų gali būti aktualios paveldotvarkos ir įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo finansavimo priemonės, tačiau sprendimo esmė išlieka ta pati: apleistas turtas mieste neturi tapti norma.

  • Vilniuje keičiamas gerai žinomas adresas: Pilkalnio g. 17 neliks, ką tai reiškia gyventojams?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad Pilaitės seniūnijoje bus keičiamas žemės sklypo ir jame esančių pastatų adresas. Iki šiol kaip Pilkalnio g. 17 žymėtas objektas bus peradresuotas į Astikų g. 26.

    Sprendimas priimtas Pilaitės seniūno įsakymu, vadovaujantis galiojančia adresų suteikimo ir keitimo tvarka bei Adresų formavimo taisyklėmis. Tokie pakeitimai dažniausiai atliekami tada, kai teritorijoje patikslinamos gatvių ribos, sutvarkomas adresų nuoseklumas ar duomenys suderinami su oficialiais registrais.

    Pakeitimas taikomas konkrečiam žemės sklypui, kurio kadastro numeris 0101/0167:0450, ir jame esantiems pastatams. Nurodoma, kad su šiuo sklypu siejami pastatai turi unikalius numerius 1097-2019-2018 ir 1097-2019-2029.

    Gyventojams ir įmonėms adresų pakeitimas gali reikšti būtinybę atnaujinti kontaktinę informaciją dokumentuose, sutartyse, korespondencijos pristatymo nustatymuose, taip pat įvairiose paslaugų sistemose. Praktikoje svarbu pasitikrinti, ar naujas adresas jau atvaizduojamas oficialiuose žemėlapiuose ir registruose, kad nekiltų nesklandumų gaunant siuntas ar kviečiant skubiąsias tarnybas.

    Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad adresų duomenys yra administruojami pagal valstybės nustatytą tvarką, o pakeitimai įprastai įregistruojami taip, kad būtų užtikrintas aiškus susiejimas tarp seno ir naujo adreso. Dėl praktinių veiksmų ir įsigaliojimo detalių gyventojams rekomenduojama kreiptis į Pilaitės seniūniją arba pasitikrinti duomenis Registrų centro sistemose.

  • Valstybinė žemė persikėlė į ekraną: 24 paslaugos internetu ir jau 43 000 prašymų per metus

    Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su Nacionaline žemės tarnyba ir partneriais užbaigė valstybinės žemės administravimo skaitmenizavimo projektą. Dalis svarbiausių su valstybine žeme susijusių procesų perkelta į Žemės informacinę sistemą, paslaugas teikiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Projekto metu suskaitmenintos 24 valstybinės žemės administravimo paslaugos, kurias gyventojai ir verslas gali inicijuoti nuotoliniu būdu. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, per pirmuosius sistemos veiklos metus per šią sistemą pateikta daugiau kaip 43 000 prašymų.

    „Valstybinė žemė yra visos šalies turtas, todėl jos valdymo procesų skaitmeninimas buvo būtinas ir labai svarbus pokytis. Sukurta vientisa skaitmeninė infrastruktūra leidžia efektyviau valdyti viešąjį turtą, užtikrina procesų skaidrumą ir leidžia klausimus išspręsti greičiau“, – sakė Aplinkos projektų valdymo agentūros Aplinkosaugos departamento vadovas Artūras Pužas.

    Greitesnės paslaugos gyventojams ir verslui

    Atnaujinta sistema sukurta taip, kad prašymai būtų pildomi vienoje skaitmeninėje aplinkoje, o dalis duomenų automatiškai užsipildytų iš kitų valstybės registrų. Tai mažina rankinio pildymo apimtį, tikimybę suklysti ir trumpina laiką, reikalingą paslaugai inicijuoti.

    Didžiausi srautai, kaip nurodo Nacionalinė žemės tarnyba, fiksuojami dėl sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ar įsigijimo procedūrų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis anksčiau įprastų vizitų ir dokumentų derinimo etapų gali būti pradėti ir valdomi nuotoliniu būdu.

    „Per metus per sistemą gavome daugiau kaip 43 tūkstančius prašymų. Dažniausiai pateikiami prašymai dėl sutikimų statyti, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ir pirkimo. Sieksime, kad žmonės ir verslas dar daugiau klausimų galėtų išspręsti greitai ir patogiai“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.

    Vienas svarbiausių pokyčių – vienkartinio duomenų pateikimo principas, kai pareiškėjams nereikia tų pačių dokumentų teikti kelioms institucijoms. Taip pat numatyta galimybė stebėti prašymo nagrinėjimo eigą realiu laiku, kas padeda aiškiau suprasti terminus ir procedūrų būklę.

    Vienodi įrankiai savivaldybėms

    Iki modernizavimo vieningo sprendimo valstybinės žemės patikėtinių paslaugoms teikti nebuvo, todėl praktika galėjo skirtis priklausomai nuo institucijos. Po atnaujinimo vieningu procesu naudojasi visos 60 šalies savivaldybių ir daugiau kaip 68 valstybinės žemės patikėtiniai.

    Taip pat įdiegta erdvinių duomenų valdymo posistemė, leidžianti vienoje aplinkoje kaupti, analizuoti ir valdyti informaciją apie valstybinę žemę nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu. Tikimasi, kad tai didins sprendimų nuoseklumą, skaidrumą ir leis efektyviau valdyti valstybei priklausantį turtą.

    Projektą įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba, partneriais buvo Aplinkos projektų valdymo agentūra, Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Registrų centras ir Aplinkos ministerija. Skaitmenizavimo kryptis siejama su platesne viešojo sektoriaus skaitmeninių paslaugų plėtra, kai daugiau procedūrų perkeliama į savitarną, mažinant administracinę naštą.

  • Sodų bendrijoje „DARBAS“ – lemtingas susirinkimas: rinks valdybą ir tvirtins sąmatą

    Sodų bendrijos „DARBAS“ valdyba pranešė, kad 2026 metais rugpjūčio 30 dieną, sekmadienį, 17 valandą šaukiamas ataskaitinis rinkiminis narių susirinkimas. Jis vyks adresu Gelvadiškių Sodų 1-oji g. 30.

    Jei susirinkime nesusirinks sprendimams priimti būtinas kvorumas, pakartotinis susirinkimas numatytas 2026 metais rugsėjo 13 dieną tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje. Tokiu atveju nariams rekomenduojama iš anksto suplanuoti dalyvavimą, nes sprendžiami klausimai tiesiogiai veikia bendrijos veiklą ir mokesčius.

    Darbotvarkėje numatyti valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai, o pasikeitimai turės būti įregistruoti Registrų centre. Taip pat bus svarstoma ir tvirtinama 2025 metais bendrijos finansinės veiklos ataskaita.

    Susirinkime planuojama tikslinti juridinio asmens buveinės adresą ir šį pakeitimą įregistruoti Registrų centre. Kartu bus teikiama tvirtinti 2026 metais metinė pajamų ir išlaidų sąmata, nuo kurios paprastai priklauso planuojami darbai ir narių įmokų dydžiai.

    Numatyti ir revizijos komisijos bei jos pirmininko rinkimai, taip pat įstatų atnaujinimo klausimas. Praktikoje tai svarbu siekiant aiškesnės atsakomybės, skaidresnės finansų kontrolės ir lengvesnio sprendimų įgyvendinimo, ypač kai bendrijose dažnai keičiasi aktyviai dalyvaujantys nariai.

    Darbotvarkėje įrašytas ir bendravimo kanalų tarp narių aptarimas, įskaitant internetinio puslapio ar kitų ryšio priemonių naudojimą. Pastaraisiais metais vis daugiau bendrijų renkasi skaitmeninius kanalus dėl greitesnio informavimo apie darbus, rinkliavas, avarijas ar balsavimų organizavimą.

    Su siūlomais sprendimų projektais, kaip nurodo bendrija, bus galima susipažinti „DARBAS“ valdyboje. Dėl papildomos informacijos nariai gali kreiptis į valdybos pirmininkę Sigitą Margaritą Štaudę.

  • Vilniaus rajono NT savininkams – naujos dujotiekio zonos: kam priklauso kompensacija?

    Vilniaus rajono NT savininkams – naujos dujotiekio zonos: kam priklauso kompensacija?

    Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje daliai nekilnojamojo turto savininkų ir naudotojų nustatytos arba patikslintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose. Apie tai informuojama po to, kai kai kuriems asmenims nepavyko įteikti individualių pranešimų.

    Pakeitimai patvirtinti energetikos ministro 2026 metų liepos 9 dieną įsakymu Nr. 1-168. Dokumente patikslintos vietovės klasių teritorijos ir atitinkamai jų ribose taikomi apribojimai, kurie gali turėti įtakos statyboms, rekonstrukcijai, žemės darbams ar želdinių tvarkymui.

    Praktikoje tokios apsaugos zonos reiškia, kad tam tikrose sklypo vietose gali būti ribojama veikla, siekiant užtikrinti saugų magistralinių vamzdynų eksploatavimą. Dalis apribojimų gali būti taikomi ir tuomet, kai teritorija nustatoma viešojo intereso pagrindu, o savininko sutikimas nėra privalomas.

    Įstatymas numato, kad tam tikrais atvejais savininkai, žemės patikėtiniai ar kiti teisėti naudotojai gali kreiptis dėl kompensacijos už nuostolius, patiriamus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo. Ši teisė siejama su realiais, pagrįstais nuostoliais ir turi būti įrodoma dokumentais.

    Kompensacijų apskaičiavimas ir išmokėjimas vykdomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, galiojančią nuo 2020 metų. Kartu pažymima, kad įstatyme numatytais atvejais kompensacijos nemokamos, todėl kiekviena situacija vertinama individualiai pagal taikomas sąlygas ir pateiktus įrodymus.

    Dėl kompensacijos prašymo gyventojai turi kreiptis į Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių AB „Amber Grid“, kuris nurodomas kaip plano iniciatorius. Pakeitimo plano sprendiniai skelbiami „Amber Grid“ ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo svetainėse, tačiau straipsnyje nuorodos nepateikiamos.

    Jei kyla klausimų, pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti, ar konkretus sklypas ar pastatas patenka į patikslintas teritorijas, ir įvertinti, kokie apribojimai taikomi. Tuomet verta surinkti dokumentus, kurie pagrįstų patiriamus nuostolius, nes sprendimas dėl išmokos priimamas tik pagal argumentuotą ir įrodymų pagrįstą prašymą.

  • Nuo liepos 1 dienos riboženkliai nebeprivalomi: ką dabar privalo žinoti kiekvienas sklypo savininkas

    Nuo liepos 1 dienos pasikeitė žemės sklypų ribų ženklinimo tvarka: riboženkliai nebeprivalomi, o sprendimą, ar juos įrengti, gali priimti pats savininkas. Kartu pasikeitė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencija, todėl dalis gyventojų skundų nuo šiol keliaus ne ten, kur anksčiau.

    Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad ji nebebus atsakinga už tikrinimą, ar žemės savininkai ir naudotojai ėmėsi priemonių atkurti sunaikintus ar sugadintus riboženklius. Tai reiškia, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ar panašių veiksmų inspekcija nebenagrinės.

    Kas keičiasi sklypų savininkams

    Įsigalioję Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai numato, kad sklypo ribų ženklinimas riboženkliais tampa pasirinkimu, o ne pareiga. Apsisprendimas atsisakyti riboženklių įforminamas sklypo ribų paženklinimo ir parodymo akte, kurį matininkas surašo atlikdamas kadastrinius matavimus.

    Praktikoje tai aktualu ne tik tiems, kurie formuoja naujus sklypus ar tikslina ribas, bet ir ūkininkams bei kitiems žemės naudotojams, kurių veikloje riboženkliai neretai būna sugadinami ar sunaikinami. Tokie ženklai kartais trukdo žemės ūkio darbams, tačiau sprendimą atsisakyti verta priimti tik įvertinus galimas pasekmes.

    Nors riboženkliai vietovėje padeda vizualiai orientuotis, teisinę reikšmę pirmiausia turi kadastro duomenys ir registre įrašytos sklypo ribos. Kadastrinių matavimų metu nustatomos posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje laikomos stabiliomis, o matininkas privalo užtikrinti, kad jos atitiktų suprojektuotas ribas.

    Skundai ir ginčai: kur kreiptis dabar

    Kartu su pokyčiais panaikinta administracinė atsakomybė už nesiėmimą priemonių atkurti sugadintus riboženklius ir už riboženklio pakeitimą. Nuo šiol tokios situacijos dažniau bus vertinamos kaip civilinio pobūdžio ginčai arba svetimo turto sugadinimo atvejai, todėl sprendimo kelias priklausys nuo konkrečių aplinkybių.

    „VTPSI informuoja, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ir kitų susijusių veiksmų VTPSI nebenagrinėja“, – nurodoma inspekcijos pateiktoje informacijoje.

    Jeigu kyla įtarimų dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo ar savavaldžiavimo, gyventojai gali kreiptis į policiją, o dėl patirtos žalos atlyginimo ar ribų ginčo sprendimo dažniausiai tenka kreiptis civiline tvarka. Tokiais atvejais svarbu rinkti faktus, turėti matavimų dokumentus ir, esant poreikiui, pasitelkti matininką.

    Kada riboženklių geriau neatsisakyti

    Inspekcija rekomenduoja neskubėti atsisakyti riboženklių, ypač urbanizuotose teritorijose, kai planuojami statybos darbai ar tvoros įrengimas, taip pat kai sklypas ribojasi su valstybine žeme. Daug rizikų atsiranda ir tuomet, kai Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje gretimo sklypo ribos pažymėtos kaip taisytinos, nes tai gali sukelti papildomų neaiškumų.

    Taip pat pabrėžiama, kad riboženklių tema neturėtų būti painiojama su valstybiniais geodeziniais ženklais, kurie žymi valstybinio geodezinio tinklo koordinates ir turi atskirą apsaugos režimą. Tokie ženklai nėra paprasti sklypo riboženkliai, o jų naikinimas ar sugadinimas vertinamas kitaip.

    Jeigu kyla ginčas dėl ribos, planuojama statyba arba norima išvengti konfliktų su kaimynais, praktinis sprendimas dažnai būna vienas: iš anksto aiškiai parodyti ribas vietovėje ir tinkamai įforminti dokumentus. Tai ypač svarbu prieš statybos darbus, tvoros įrengimą, želdinių sodinimą ar darbus prie vandens telkinių, kur ribų tikslumas gali lemti ir teisines pasekmes.