CP v2

Tag: Registrų centras

  • Nuo liepos 1 dienos riboženkliai nebeprivalomi: ką dabar privalo žinoti kiekvienas sklypo savininkas

    Nuo liepos 1 dienos pasikeitė žemės sklypų ribų ženklinimo tvarka: riboženkliai nebeprivalomi, o sprendimą, ar juos įrengti, gali priimti pats savininkas. Kartu pasikeitė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencija, todėl dalis gyventojų skundų nuo šiol keliaus ne ten, kur anksčiau.

    Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad ji nebebus atsakinga už tikrinimą, ar žemės savininkai ir naudotojai ėmėsi priemonių atkurti sunaikintus ar sugadintus riboženklius. Tai reiškia, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ar panašių veiksmų inspekcija nebenagrinės.

    Kas keičiasi sklypų savininkams

    Įsigalioję Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai numato, kad sklypo ribų ženklinimas riboženkliais tampa pasirinkimu, o ne pareiga. Apsisprendimas atsisakyti riboženklių įforminamas sklypo ribų paženklinimo ir parodymo akte, kurį matininkas surašo atlikdamas kadastrinius matavimus.

    Praktikoje tai aktualu ne tik tiems, kurie formuoja naujus sklypus ar tikslina ribas, bet ir ūkininkams bei kitiems žemės naudotojams, kurių veikloje riboženkliai neretai būna sugadinami ar sunaikinami. Tokie ženklai kartais trukdo žemės ūkio darbams, tačiau sprendimą atsisakyti verta priimti tik įvertinus galimas pasekmes.

    Nors riboženkliai vietovėje padeda vizualiai orientuotis, teisinę reikšmę pirmiausia turi kadastro duomenys ir registre įrašytos sklypo ribos. Kadastrinių matavimų metu nustatomos posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje laikomos stabiliomis, o matininkas privalo užtikrinti, kad jos atitiktų suprojektuotas ribas.

    Skundai ir ginčai: kur kreiptis dabar

    Kartu su pokyčiais panaikinta administracinė atsakomybė už nesiėmimą priemonių atkurti sugadintus riboženklius ir už riboženklio pakeitimą. Nuo šiol tokios situacijos dažniau bus vertinamos kaip civilinio pobūdžio ginčai arba svetimo turto sugadinimo atvejai, todėl sprendimo kelias priklausys nuo konkrečių aplinkybių.

    „VTPSI informuoja, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ir kitų susijusių veiksmų VTPSI nebenagrinėja“, – nurodoma inspekcijos pateiktoje informacijoje.

    Jeigu kyla įtarimų dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo ar savavaldžiavimo, gyventojai gali kreiptis į policiją, o dėl patirtos žalos atlyginimo ar ribų ginčo sprendimo dažniausiai tenka kreiptis civiline tvarka. Tokiais atvejais svarbu rinkti faktus, turėti matavimų dokumentus ir, esant poreikiui, pasitelkti matininką.

    Kada riboženklių geriau neatsisakyti

    Inspekcija rekomenduoja neskubėti atsisakyti riboženklių, ypač urbanizuotose teritorijose, kai planuojami statybos darbai ar tvoros įrengimas, taip pat kai sklypas ribojasi su valstybine žeme. Daug rizikų atsiranda ir tuomet, kai Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje gretimo sklypo ribos pažymėtos kaip taisytinos, nes tai gali sukelti papildomų neaiškumų.

    Taip pat pabrėžiama, kad riboženklių tema neturėtų būti painiojama su valstybiniais geodeziniais ženklais, kurie žymi valstybinio geodezinio tinklo koordinates ir turi atskirą apsaugos režimą. Tokie ženklai nėra paprasti sklypo riboženkliai, o jų naikinimas ar sugadinimas vertinamas kitaip.

    Jeigu kyla ginčas dėl ribos, planuojama statyba arba norima išvengti konfliktų su kaimynais, praktinis sprendimas dažnai būna vienas: iš anksto aiškiai parodyti ribas vietovėje ir tinkamai įforminti dokumentus. Tai ypač svarbu prieš statybos darbus, tvoros įrengimą, želdinių sodinimą ar darbus prie vandens telkinių, kur ribų tikslumas gali lemti ir teisines pasekmes.

  • Nauja tvarka žemės kadastrui: kur kreiptis, jei „Registrų centras“ atsisakė suderinti bylą

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad nuo 2025 metais liepos 1 dienos žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimą ir sprendimus dėl jų suderinimo priima valstybės įmonė „Registrų centras“. Tai reiškia, kad NŽT nebenagrinėja matininkų skundų ar užklausų, susijusių su „Registrų centro“ sprendimais.

    Praktikoje pokytis svarbus visiems, kas derina naujus ar tikslinamus sklypų kadastro duomenis, nes pasikeitė institucija, atsakinga už bylos patikrą. Jei asmuo ar matininkas nesutinka su priimtu sprendimu suderinti bylą arba atsisakyti ją suderinti, skundo kelias nukreipiamas ne į NŽT.

    Kur teikti skundą dėl sprendimo?

    Nesutinkant su „Registrų centro“ sprendimu, skundas teikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai. NŽT pabrėžia, kad būtent ši komisija yra numatytas ginčų sprendimo kelias dėl kadastro ir registro tvarkytojo priimtų sprendimų.

    Skundą reikia pateikti per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Jo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus reikalavimus, todėl rengiant dokumentus svarbu pateikti aiškius argumentus ir pagrindžiančią medžiagą.

    Kaip vyksta kadastro bylos tikrinimas?

    Pagal galiojančią tvarką matininkas parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikia Kadastro informacinės sistemos tvarkytojui, tai yra „Registrų centrui“. Gavęs bylą „Registrų centras“ ją patikrina ir priima sprendimą: suderinti kadastro duomenų bylą arba atsisakyti ją suderinti.

    Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto registro įrašams ir tolesniems sandoriams, projektavimo ar statybos procesams. Dėl to NŽT akcentuoja terminų laikymąsi ir teisingą institucijos pasirinkimą, kad ginčas nebūtų nukreiptas ne ten ir neprarastų aktualumo.

    Ką ir toliau daro NŽT?

    NŽT pažymi, kad jos funkcijos išlieka susijusios su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu ar pakeitimu, išvadų rengimu dėl sklypų ribų teisingumo bei matininkų veiklos vertinimu. Tačiau kadastro duomenų bylų tikrinimas ir sprendimų dėl jų suderinimo priėmimas NŽT funkcijoms nepriskirtas.

    Gyventojams ir matininkams tai reiškia paprastą taisyklę: dėl pačios bylos suderinimo sprendimo klausimų ir ginčų reikia kreiptis į „Registrų centrą“ ir jo ginčų nagrinėjimo mechanizmą, o NŽT lieka atsakinga už kitus su žemėtvarka ir ribų klausimais susijusius sprendimus.

  • Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama išspręsti sodininkų bendrijose įstrigusių apleistų ir šeimininkų neturinčių sklypų problemą. Esminė idėja – sudaryti galimybes nenaudojamus, neprivatizuotus arba valstybės paveldėtus sklypus parduoti aukcionuose, kad jie turėtų aiškų šeimininką ir būtų prižiūrimi.

    Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais žmonėms buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti mėgėjų sodų sklypus iš valstybės, todėl didžioji dalis sklypų šiandien yra privačios nuosavybės. Vis dėlto dalis žemės liko „pakibusi“: Registrų centro duomenimis, sodininkų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1 357, registruota apie 891 valstybinės žemės sklypas.

    Šie sklypai nuosavybės teise nepriklauso nei fiziniams asmenims, nei pačioms sodininkų bendrijoms, todėl praktikoje kyla daug administravimo ir priežiūros klausimų. Valstybė per Nacionalinę žemės tarnybą paveldi ir perima valdyti žemės sklypus be statinių, tačiau ilgainiui toks „įstrigusios“ žemės valdymas tampa nuostolingas, o apleistos teritorijos kelia rūpesčių kaimynams ir bendrijoms.

    Kas keistųsi: aukcionai ir aiškesnės taisyklės

    Pagal dabar galiojantį reguliavimą, sodininkų bendrijų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ar jų dalys gali būti perleidžiami tik sodininkų bendrijai arba jos nariams. Tai reiškia, kad valstybei priklausanti, bet realiai nenaudojama žemė dažnai neturi veiksmingo kelio į rinką, o bendrijos ne visada turi galimybių ar noro ją perimti.

    Siūlomomis pataisomis numatoma leisti aukciono būdu parduoti sodininkų bendrijose esančius neprivatizuotus ar valstybės paveldėtus nenaudojamus valstybinės žemės sklypus ar jų dalis. Tokiu būdu tikimasi sumažinti apleistos žemės plotus, o sklypams suteikti aiškų savininką, kuris būtų atsakingas už tvarkymą, mokesčius ir naudojimą.

    Terminas tiems, kurie nesusitvarkė dokumentų

    Kartu siūloma nustatyti aiškų terminą gyventojams, kurie iki šiol neįteisino teisių į naudojamus sodų sklypus, sudaryti nuomos ar pirkimo sutartis ir užregistruoti turtą savo vardu. Praktikoje tai turėtų sumažinti pilkąsias zonas, kai sklypas naudojamas, bet teisiškai nėra iki galo sutvarkytas.

    Numatoma, kad pasibaigus įstatyme įtvirtintam terminui, mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybei priklausantys sklypai ir valstybinės žemės plotai, dėl kurių teisę turintys asmenys nepateiks prašymų pirkti ar nuomoti, būtų priskiriami laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Tai reikštų, kad valstybė galėtų paprasčiau spręsti, kaip tokią žemę panaudoti ar realizuoti.

    Kada įsigaliotų pokyčiai?

    Vyriausybės pritarimas reiškia, kad pataisos juda į kitą etapą, tačiau galutinius sprendimus priims Seimas. Toliau projektai bus svarstomi parlamente, o kartu bus tikslinami įgyvendinimo terminai ir praktinės procedūros, kurios lems, kaip greitai aukcionai ir dokumentų tvarkymo reikalavimai pradės veikti realybėje.

    Jei pataisos būtų priimtos, jos paliestų tiek sodininkų bendrijas, kurios susiduria su apleistais sklypais kaimynystėje, tiek asmenis, ilgus metus delsusius susitvarkyti dokumentus. Valstybės institucijos tikisi, kad aiškesnis reguliavimas sumažins administracinę naštą ir padės sugrąžinti nenaudojamus sklypus į aktyvų naudojimą.

  • Molėtų rajone prireikė pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą? Kur ją gausite greičiausiai

    Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą dažnai reikalinga tvarkant reikalus banke, mokykloje, darželyje ar kitose įstaigose. Molėtų rajono gyventojai ją gali gauti tiek internetu, tiek atvykę į savivaldybę ar seniūniją.

    Dažniausiai pažyma išduodama iš karto kreipimosi metu. Jei tą pačią darbo dieną jos parengti nepavyksta dėl techninių priežasčių, dokumentas išduodamas per 3 darbo dienas.

    Kaip pateikti prašymą internetu?

    Patogiausias būdas yra kreiptis nuotoliniu būdu per Elektroninius valdžios vartus arba Registrų centro savitarną. Prisijungti galima per elektroninę bankininkystę arba naudojant elektroninį parašą.

    Prisijungus savitarnoje paprastai pakanka pasirinkti paslaugą, susijusią su gyvenamosios vietos deklaravimu, arba pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą išdavimu. Elektroniniu būdu gautą pažymą galima pateikti įstaigoms pagal jų nurodytą tvarką.

    Kur kreiptis gyvai Molėtų rajone?

    Jei patogiau tvarkyti dokumentus vietoje, Molėtų mieste dėl pažymos galima kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administraciją, Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių. Nurodomas adresas: Vilniaus g. 44, Molėtai, 127 ir 126 kabinetai.

    Gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą rajono teritorijoje, gali kreiptis ir į savo seniūniją, pavyzdžiui, Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Luokesų, Mindūnų, Suginčių ar Videniškių. Dėl informacijos telefonu galima skambinti +370 383 54750 arba +370 383 40050.

    Kokius dokumentus turėti?

    Kreipiantis dėl pažymos paprastai reikalingas asmens tapatybės dokumentas, tai yra pasas arba asmens tapatybės kortelė. Taip pat pildomas prašymas, kurį galima užpildyti vietoje arba pateikti internetu.

    Jei pažymą užsako atstovas, reikės įgaliojimo, patvirtinto teisės aktų nustatyta tvarka. Svarbu tai, kad pažyma išduodama asmeniui apie jo paties deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat galima gauti informaciją apie nepilnamečius vaikus.

    Už pažymos išdavimą valstybės rinkliava netaikoma, todėl ši paslauga yra nemokama. Prieš vykstant gyvai verta pasitikslinti pasirinktos įstaigos darbo laiką ir priėmimo tvarką.

  • NVO ataskaitos Registrų centrui: ką būtina pateikti ir kaip išvengti klaidų iki gegužės 31 dienos

    NVO ataskaitos Registrų centrui: ką būtina pateikti ir kaip išvengti klaidų iki gegužės 31 dienos

    Nevyriausybinės organizacijos, veikiančios asociacijų, viešųjų įstaigų bei labdaros ir paramos fondų forma, kasmet privalo pateikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui. Šį registrą administruoja Registrų centras, o dokumentai teikiami elektroniniu būdu per savitarnos sistemą.

    Pareiga teikti ataskaitas taikoma nepriklausomai nuo to, ar organizacija tais metais vykdė aktyvią veiklą, ar jos apyvarta buvo nedidelė. Laiku nepateikti dokumentai viešuose registruose matomi kaip atskaitomybės trūkumas, o tai gali apsunkinti dalyvavimą finansavimo konkursuose ir bendradarbiavimą su partneriais.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Pagrindinis dokumentų paketas yra metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Paprastai jis apima balansą, veiklos rezultatų ataskaitą ir aiškinamąjį raštą, kuriame paaiškinami svarbiausi finansiniai rodikliai bei taikyti apskaitos principai.

    Priklausomai nuo organizacijos dydžio ir teisinio reguliavimo, gali būti privaloma pateikti ir veiklos ataskaitą. Jei organizacijai taikomas privalomas auditas, kartu turi būti pateikiama ir auditoriaus išvada.

    Terminai: 30 dienų ir 5 mėnesiai

    Dokumentai turi būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo. Kartu galioja ir galutinis terminas: ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

    Jei organizacijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, praktinis terminas dažniausiai yra gegužės 31 diena. Tai reiškia, kad delsimas iki paskutinių dienų didina riziką nespėti dėl techninių trikdžių, netikslumų dokumentuose ar elektroninio pasirašymo problemų.

    Kaip pateikti per Registrų centrą?

    Ataskaitos teikiamos tik elektroniniu būdu per Registrų centro savitarnos sistemą, prisijungiant per elektroninę bankininkystę ar kitas tapatybės patvirtinimo priemones. Prisijungus reikia pasirinkti konkrečią organizaciją ir įkelti dokumentus arba užpildyti reikiamas formas sistemoje.

    Pateikimas patvirtinamas elektroniniu parašu, o atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad teikiami dokumentai atitinka patvirtintą versiją. Praktikoje verta išsisaugoti pateikimo patvirtinimą, kad prireikus būtų galima greitai įrodyti pateikimo faktą ir datą.

    Dažniausios klaidos ir pasekmės

    Viena dažniausių problemų yra pateikiamas ne visas dokumentų rinkinys, pavyzdžiui, pamirštamas aiškinamasis raštas arba nepridedama auditoriaus išvada, kai ji privaloma. Kita tipinė klaida yra pavėluotas pateikimas arba įkeliami dokumentai, kurie dar nepatvirtinti organizacijos valdymo organų.

    Už ataskaitų nepateikimą ar neteisingų duomenų pateikimą gali grėsti administracinė atsakomybė. Be to, nevykdoma atskaitomybė gali tapti praktine kliūtimi siekiant valstybės ar savivaldybių biudžetų finansavimo, nes galioja teisiniai ribojimai organizacijoms, neįvykdžiusioms ataskaitų pateikimo pareigos.

    Norint išvengti rizikų, verta iš anksto susiplanuoti ataskaitų parengimą, suderinti patvirtinimo datą ir nelaukti paskutinių dienų. Laiku pateikti dokumentai padeda išlaikyti organizacijos patikimumą, skaidrumą ir sklandų dalyvavimą projektinėje veikloje.

  • Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centre fiksuotas asmens duomenų saugumo pažeidimas atkreipė institucijų dėmesį dėl galimai neteisėtos prieigos prie Nekilnojamojo turto registro išrašų ir juose esančios informacijos. Situacija reikšminga tuo, kad NTR duomenys dažnai naudojami tapatybei patvirtinti, turto sandoriams, kreditingumui vertinti ir kitiems teisėtiems procesams.

    Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra pradėjusi tyrimą dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras vertina incidento kibernetinio saugumo aplinkybes. Tokiais atvejais paprastai aiškinamasi, kaip buvo gauta prieiga, kokia apimtimi duomenys galėjo būti pasiekti ir ar buvo pažeisti prieigos kontrolės bei žurnalų valdymo mechanizmai.

    Ką tai gali reikšti gyventojams?

    Net jei duomenys nepatenka į viešą erdvę, pati galimybė tretiesiems asmenims gauti registro išrašus didina sukčiavimo riziką. Dažniausiai tai pasireiškia tikslinėmis apgavystėmis, kai sukčiai, remdamiesi tikroviškais duomenimis, bando išvilioti prisijungimus, banko kodus ar priversti atlikti mokėjimus.

    Gyventojams rekomenduojama prisijungti prie Registrų centro savitarnos ir peržiūrėti, ar paskyroje nėra požymių, kad duomenys buvo pasiekti neįprastai. Jei sistemoje matomi nepažįstami prisijungimai, užklausos ar kiti veiksmai, verta nedelsiant keisti slaptažodį ir, esant galimybei, įjungti papildomą paskyros apsaugą.

    Kaip sumažinti sukčiavimo riziką?

    Praktikoje po rezonansinių incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie prisistato institucijų vardu ir kuria skubos įspūdį. Todėl svarbu kritiškai vertinti netikėtus skambučius, SMS ar el. laiškus, net jei juose minimi konkretūs asmens duomenys.

    Slaptažodžių, prisijungimo duomenų ar banko kodų nereikėtų atskleisti niekam, nepriklausomai nuo skambinančiojo ar rašančiojo statuso. Taip pat verta tikrinti siuntėjo adresą ir neatsidaryti įtartinų nuorodų, o apie galimus sukčiavimo atvejus pranešti policijai arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

    Ką turėtų įvertinti organizacijos?

    Incidentai registruose dažnai tampa priminimu, kad duomenų apsauga priklauso ne vien nuo technologijų, bet ir nuo procesų bei prieigų valdymo. Organizacijoms svarbu peržiūrėti, kam ir kokiu pagrindu suteikiamos teisės, kaip kontroliuojamos masinės užklausos, ar realiu laiku fiksuojami įtartini veiksmai.

    Taip pat aktualu užtikrinti darbuotojų budrumą, vidinius incidentų valdymo planus ir aiškią komunikaciją su klientais bei partneriais. Kuo greičiau incidentas suvaldomas ir paaiškinamas, tuo mažesnė antrinių pasekmių, tokių kaip sukčiavimo bangos ar reputacinė žala, tikimybė.

  • Panevėžyje atsiras Likėnų gatvė: taryba patvirtino pavadinimą naujam kvartalui šiaurėje

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui šiaurinėje miesto dalyje suplanuotai naujai gatvei suteikti Likėnų pavadinimą. Gatvė bus reikalinga tam, kad naujai formuojamiems sklypams būtų galima priskirti aiškius ir oficialius adresus.

    Savivaldybėje pabrėžiama, kad nuosekli adresų sistema yra svarbi kasdieniam gyventojų patogumui ir paslaugų pasiekiamumui. Aiškūs adresai reikalingi ne tik paštui ar kurjeriams, bet ir komunalinėms, gelbėjimo bei kitoms viešosioms tarnyboms.

    Nauja gatvė numatyta kvartale tarp Paįstrio, Biržų, Piniavos ir Pumpėnų gatvių. Pagal šios teritorijos gyvenamųjų teritorijų specialųjį planą čia suformuota 17 sklypų, o gatvė numatyta kaip privažiavimas prie jų.

    Savivaldybė nurodo, kad ateityje gatvę planuojama pratęsti atkarpoje nuo Paįstrio gatvės iki Stiklių gatvės. Tokie sprendimai dažniausiai priimami siekiant užtikrinti vientisą kvartalo susisiekimą ir sudaryti sąlygas etapinei teritorijos plėtrai.

    Pavadinimą svarstė Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo bei keitimo darbo grupė, kuri siūlymui pritarė vienbalsiai. Renkantis vardą atsižvelgta į šalia esančių gatvių pavadinimus ir laikytasi principo juos derinti tarpusavyje.

    Likėnai yra Biržų rajone esanti kurortinė gyvenvietė, siejama su mineralinio vandens šaltiniais, parku ir reabilitacijos tradicijomis. Čia veikia Respublikinės Panevėžio ligoninės filialas – Likėnų reabilitacijos ligoninė, todėl šis pavadinimas Panevėžiui turi ir aiškią regioninę sąsają.

    Priimtas tarybos sprendimas bus teikiamas Registrų centro Adresų registrui. Įregistravus gatvės pavadinimą, suplanuotiems sklypams bus suteikti oficialūs adresai, o vystytojai ir būsimieji gyventojai galės sklandžiau tvarkyti dokumentus bei planuoti statybas.

  • Po duomenų nutekėjimo suaktyvėja sukčiai: 6 žingsniai, kurie padės apsaugoti paskyras ir pinigus

    Po duomenų nutekėjimo suaktyvėja sukčiai: 6 žingsniai, kurie padės apsaugoti paskyras ir pinigus

    Po viešai nuskambėjusių duomenų nutekėjimo incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie naudojasi tiek pačiomis naujienomis, tiek nutekėjusia informacija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ragina gyventojus išlikti budrius, nes pirmosiomis savaitėmis dažniausiai padaugėja apgaulingų skambučių, SMS žinučių ir el. laiškų.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai žmonės, išsigandę dėl galimai atskleistų duomenų, skuba reaguoti į pranešimus ir spaudžia gautas nuorodas. Tokiose situacijose sukčiai dažnai taikosi išvilioti prisijungimus, patvirtinimo kodus arba paskatinti atlikti tariamai skubų mokėjimą.

    Kur tikrinti informaciją?

    Apie galimą nutekėjimą, jo apimtį ir institucijų veiksmus patariama sužinoti tik iš oficialių šaltinių. Tam tinka Registrų centro, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, policijos, bankų ir kitų atsakingų institucijų skelbiama informacija.

    Svarbu nepasitikėti nuorodomis, gautomis SMS žinutėmis, el. paštu ar socialiniuose tinkluose, net jei jos atrodo panašios į tikras. Saugiausia prie savitarnų jungtis rankiniu būdu suvedant oficialų interneto adresą arba naudojant patikimas el. valdžios prieigos priemones.

    Dažniausios sukčių schemos

    Po nutekėjimų sukčiai dažnai apsimeta Registrų centro, bankų, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, draudimo bendrovių atstovais, taip pat antstoliais ar notarais. Jie gali teigti, kad būtina skubiai patvirtinti tapatybę, atnaujinti duomenis ar užkirsti kelią tariamai įtartinam mokėjimui.

    Ypač atsargiai vertinkite pranešimus, kuriuose prašoma pateikti asmens duomenis, banko prisijungimus, mokėjimo kortelės informaciją, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodus, taip pat patvirtinti mokėjimą ar sumokėti tariamą skolą. Oficialios institucijos telefonu, SMS žinute ar el. paštu neprašo atskleisti prisijungimo kodų ir neinicijuoja veiksmų, kuriems reikėtų skubiai tvirtinti finansines operacijas.

    Ką padaryti dabar?

    Gyventojams rekomenduojama peržiūrėti svarbiausių paskyrų saugumą ir, jei reikia, nedelsiant pakeisti slaptažodžius. Tai ypač aktualu, jei slaptažodžiai seni, silpni arba tie patys naudojami keliose skirtingose paskyrose.

    Slaptažodžiai turi būti unikalūs, o kur tik įmanoma verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą. Papildomas patvirtinimo žingsnis padeda sumažinti riziką net ir tais atvejais, kai prisijungimo duomenys patenka į netinkamas rankas.

    Taip pat rekomenduojama atidžiau stebėti banko sąskaitas ir mokėjimo kortelių operacijas. Jei nutekėjo asmens identifikaciniai duomenys, jie gali būti panaudoti bandant sudaryti sandorius ar prisiimti įsipareigojimus asmens vardu, todėl įtartinus veiksmus verta fiksuoti ir į juos reaguoti nedelsiant.

    Kilus abejonių, nereikėtų skubėti vykdyti jokių nurodymų, ypač kai prašoma veikti skubiai. Saugiausia nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą ir pačiam susisiekti su organizacija jos oficialiai skelbiamais kontaktais.

    Jei gaunate įtartiną SMS, el. laišką ar skambutį, patariama išsaugoti įrodymus: ekrano kopijas, telefono numerius, el. pašto adresus, laiškų turinį, banko pranešimus ir susirašinėjimą. Ši informacija gali būti reikalinga kreipiantis į policiją ar kitas kompetentingas institucijas.

    Gyventojai taip pat gali pasitikrinti, ar jų Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys buvo atskleisti, prisijungę prie Registrų centro savitarnos. Tokia patikra padeda tiksliau įvertinti riziką ir nuspręsti, kokių papildomų saugumo veiksmų imtis.

  • Vilniaus rajonas iš arti: gyventojai, seniūnijos ir vietos, kurios traukia sostinės kaimynystėje

    Vilniaus rajono savivaldybė yra viena didžiausių Lietuvoje pagal plotą: jos teritorija siekia 2 129 kvadratinius kilometrus ir apima 23 seniūnijas. Rajonas iš šiaurės, pietų ir rytų supa Vilnių, todėl čia susikerta priemiesčio plėtra, kaimiškas gyvenimo būdas ir aktyvus investicijų bei infrastruktūros augimas.

    Geografiškai Vilniaus rajonas ribojasi su Švenčionių ir Molėtų rajonais, taip pat su Širvintų, Elektrėnų, Trakų ir Šalčininkų rajonais, o rytuose turi sieną su Baltarusija. Toks išsidėstymas svarbus ne tik susisiekimui, bet ir turizmui bei pasienio regionų ekonomikai.

    Gyventojai ir gyvenvietės

    VĮ Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną Vilniaus rajone gyveno 120 781 gyventojas. Savivaldybė išsiskiria tautine įvairove, kuri istoriniu požiūriu susiformavo Vilniaus krašte ir iki šiol turi įtakos kultūriniam gyvenimui bei bendruomenių tradicijoms.

    2021 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenys rodo, kad Vilniaus rajone 46,75 proc. gyventojų sudarė lenkų tautybės žmonės, 38,52 proc. – lietuvių tautybės. Toliau rikiavosi rusai (7,35 proc.), baltarusiai (3,26 proc.) ir ukrainiečiai (0,63 proc.), o dalis gyventojų tautybės nenurodė.

    Vilniaus rajone vyrauja kaimo vietovės, o vienintelis miestas yra Nemenčinė, turinti atskirą seniūniją. Rajone taip pat yra 14 miestelių, tarp jų Avižieniai, Bezdonys, Didžioji Riešė, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Mickūnai, Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Skaidiškės, Šumskas ir Zujūnai.

    Kraštovaizdis, miškai ir saugomos teritorijos

    Vilniaus rajono reljefas yra įvairus: vakarinėje dalyje tęsiasi Aukštaičių aukštuma, o pietryčiuose – Medininkų aukštuma. Būtent čia yra vienos aukščiausių Lietuvos vietų, tarp jų Aukštojo, Juozapinės ir Kruopinės kalvos, iškilusios daugiau nei 290 metrų virš jūros lygio.

    Centrinę ir rytinę rajono dalį formuoja Neries, Vilnelės ir Vokės slėniai, o šiaurėje būdingesnės žemumos. Miškingumas siekia 36,8 proc., todėl miškai ir vandens telkinių kaimynystė kuria sąlygas poilsiui bei vietiniam turizmui, ypač aplink Nemenčinę ir regioninių parkų teritorijose.

    Didelė rekreacinė vertė siejama su Asvejos ir Neries regioninių parkų teritorijomis, taip pat su kraštovaizdžio ir kitais draustiniais. Tokios erdvės dažnai tampa savaitgalio kelionių kryptimi vilniečiams, o savivaldybei tai yra galimybė plėtoti paslaugas, derinant gamtos apsaugą ir lankytojų srautus.

    Paveldas ir vietos, kurias verta aplankyti

    Vienas ryškiausių istorinių objektų – Medininkų pilis, esanti netoli Baltarusijos sienos. Tai didžiausia Lietuvoje gardininė pilis, minima nuo 1385 metų, o šiandien veikianti kaip Trakų istorijos muziejaus padalinys, su ekspozicijomis bokšte ir atnaujintomis erdvėmis lankytojams.

    Bareikiškėse, prie senojo kelio Vilnius–Minskas, veikia Vladislavo Sirokomlės muziejus, įsikūręs XIX amžiaus dvarelyje. Ši vieta svarbi tiek literatūros istorijai, tiek vietos kultūriniam gyvenimui, nes čia vyksta bendruomenių renginiai ir poezijos susitikimai.

    Dar vienas išskirtinis traukos objektas – Liubavo dvaro malūnas-muziejus, kuriame išlikusi autentiška, iki šiol veikianti įranga ir pasakojama kelių šimtmečių dvaro istorija. Objektas išsiskiria kaip technikos paveldo pavyzdys ir yra siejamas su tarptautiniu pripažinimu už paveldo išsaugojimą.

    Vilniaus rajonas taip pat garsėja Vilniaus verbų tradicija, kuri laikoma unikalia ir siejama su ilgaamže Vilnijos amatininkystės kultūra. Verbų pynimo tradicijos ypač gyvos Zujūnų seniūnijos apylinkėse, o tokie centrai kaip Čekoniškių verbų ir buities seklyčia prisideda prie amatų tąsos ir pažinimo.

    Šalia Vilniaus esantis rajonas dažnai vertinamas kaip patogi vieta gyventi ir dirbti, tačiau jo potencialas neapsiriboja priemiesčiais. Nuo gamtinių teritorijų ir paveldo objektų iki daugiakultūrių tradicijų, Vilniaus rajonas išlieka viena įvairiausių savivaldybių Lietuvoje tiek kasdienio gyvenimo, tiek kelionių maršrutų prasme.

  • Vilkaviškio r. skelbia gyventojų iniciatyvų atranką Pilviškiuose: galima teikti idėjas iki birželio 8 dienos

    Pakartotinis kvietimas Pilviškių seniūnijai

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija paskelbė pakartotinę gyventojų iniciatyvų atranką, skirtą Pilviškių seniūnijai. Kvietimas orientuotas į projektų idėjas, kurios gerintų gyvenamąją ir mokymosi aplinką savivaldybės teritorijoje.

    Šiai seniūnijai numatyta 10 891,88 euro suma, kuri skiriama pagal deklaruotų gyventojų skaičių. Skaičiavimai remiasi Registrų centro einamųjų metų sausio 1 dienos duomenimis.

    Ką svarbu žinoti teikiant idėją?

    Projektai finansuojami 100 proc. iš Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto, tačiau leidžiama, kad prie įgyvendinimo savanoriškai prisidėtų ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Savivaldybė pabrėžia, kad iniciatyvos turi būti viešosios infrastruktūros ir nekomercinės.

    Projektų idėjų pasiūlymus galima teikti nuo gegužės 20 dienos iki birželio 8 dienos 17.00 valandos. Pasiūlymai priimami tiesiogiai savivaldybėje, siunčiami paštu ar per kurjerį, taip pat pateikiami elektroniniu paštu, tačiau nurodytos el. pašto detalės viešinamos savivaldybės pranešime.

    Pareiškėju gali būti ne jaunesnis nei 16 metų asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Vienas pareiškėjas gali pateikti vieną projekto idėją.

    Taip pat akcentuojama, kad idėja turi būti įgyvendinama viešam naudojimui skirtoje žemėje, kuri yra savivaldybės valdoma nuosavybės, panaudos ar patikėjimo teise, arba valstybinėje žemėje. Projekto sprendiniai neturi prieštarauti galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir netrukdyti inžinerinių tinklų eksploatavimui.

    Atranka vyks dviem etapais

    Savivaldybės sudaryta darbo grupė pirmiausia įvertins, ar pasiūlymai atitinka nustatytus reikalavimus. Tinkamos idėjos bus perduotos kitam etapui – viešam balsavimui.

    Už vieną projekto idėją gyventojas gali pasirašyti vieną kartą. Tokia tvarka leidžia atrinkti iniciatyvas, kurios sulaukia didžiausio vietos bendruomenės palaikymo ir yra realiai įgyvendinamos per savivaldybės biudžetą.

    Projektų idėjos pasiūlymo forma turi būti pildoma kompiuteriu lietuvių kalba, užpildant visas grafas. Jei dokumentai teikiami elektroniniu paštu, jie turi būti pasirašyti elektroniniu parašu.

    Konsultacijas dėl programos, teritorijų planavimo, architektūros bei infrastruktūros klausimų teikia savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo, Architektūros ir urbanistikos bei Vietinio ūkio skyriai. Kontaktiniai duomenys pateikiami savivaldybės pranešime.