CP v2

Tag: Registrų centras

  • Panevėžyje atsiras Likėnų gatvė: taryba patvirtino pavadinimą naujam kvartalui šiaurėje

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui šiaurinėje miesto dalyje suplanuotai naujai gatvei suteikti Likėnų pavadinimą. Gatvė bus reikalinga tam, kad naujai formuojamiems sklypams būtų galima priskirti aiškius ir oficialius adresus.

    Savivaldybėje pabrėžiama, kad nuosekli adresų sistema yra svarbi kasdieniam gyventojų patogumui ir paslaugų pasiekiamumui. Aiškūs adresai reikalingi ne tik paštui ar kurjeriams, bet ir komunalinėms, gelbėjimo bei kitoms viešosioms tarnyboms.

    Nauja gatvė numatyta kvartale tarp Paįstrio, Biržų, Piniavos ir Pumpėnų gatvių. Pagal šios teritorijos gyvenamųjų teritorijų specialųjį planą čia suformuota 17 sklypų, o gatvė numatyta kaip privažiavimas prie jų.

    Savivaldybė nurodo, kad ateityje gatvę planuojama pratęsti atkarpoje nuo Paįstrio gatvės iki Stiklių gatvės. Tokie sprendimai dažniausiai priimami siekiant užtikrinti vientisą kvartalo susisiekimą ir sudaryti sąlygas etapinei teritorijos plėtrai.

    Pavadinimą svarstė Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo bei keitimo darbo grupė, kuri siūlymui pritarė vienbalsiai. Renkantis vardą atsižvelgta į šalia esančių gatvių pavadinimus ir laikytasi principo juos derinti tarpusavyje.

    Likėnai yra Biržų rajone esanti kurortinė gyvenvietė, siejama su mineralinio vandens šaltiniais, parku ir reabilitacijos tradicijomis. Čia veikia Respublikinės Panevėžio ligoninės filialas – Likėnų reabilitacijos ligoninė, todėl šis pavadinimas Panevėžiui turi ir aiškią regioninę sąsają.

    Priimtas tarybos sprendimas bus teikiamas Registrų centro Adresų registrui. Įregistravus gatvės pavadinimą, suplanuotiems sklypams bus suteikti oficialūs adresai, o vystytojai ir būsimieji gyventojai galės sklandžiau tvarkyti dokumentus bei planuoti statybas.

  • Po duomenų nutekėjimo suaktyvėja sukčiai: 6 žingsniai, kurie padės apsaugoti paskyras ir pinigus

    Po duomenų nutekėjimo suaktyvėja sukčiai: 6 žingsniai, kurie padės apsaugoti paskyras ir pinigus

    Po viešai nuskambėjusių duomenų nutekėjimo incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie naudojasi tiek pačiomis naujienomis, tiek nutekėjusia informacija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ragina gyventojus išlikti budrius, nes pirmosiomis savaitėmis dažniausiai padaugėja apgaulingų skambučių, SMS žinučių ir el. laiškų.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai žmonės, išsigandę dėl galimai atskleistų duomenų, skuba reaguoti į pranešimus ir spaudžia gautas nuorodas. Tokiose situacijose sukčiai dažnai taikosi išvilioti prisijungimus, patvirtinimo kodus arba paskatinti atlikti tariamai skubų mokėjimą.

    Kur tikrinti informaciją?

    Apie galimą nutekėjimą, jo apimtį ir institucijų veiksmus patariama sužinoti tik iš oficialių šaltinių. Tam tinka Registrų centro, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, policijos, bankų ir kitų atsakingų institucijų skelbiama informacija.

    Svarbu nepasitikėti nuorodomis, gautomis SMS žinutėmis, el. paštu ar socialiniuose tinkluose, net jei jos atrodo panašios į tikras. Saugiausia prie savitarnų jungtis rankiniu būdu suvedant oficialų interneto adresą arba naudojant patikimas el. valdžios prieigos priemones.

    Dažniausios sukčių schemos

    Po nutekėjimų sukčiai dažnai apsimeta Registrų centro, bankų, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, draudimo bendrovių atstovais, taip pat antstoliais ar notarais. Jie gali teigti, kad būtina skubiai patvirtinti tapatybę, atnaujinti duomenis ar užkirsti kelią tariamai įtartinam mokėjimui.

    Ypač atsargiai vertinkite pranešimus, kuriuose prašoma pateikti asmens duomenis, banko prisijungimus, mokėjimo kortelės informaciją, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodus, taip pat patvirtinti mokėjimą ar sumokėti tariamą skolą. Oficialios institucijos telefonu, SMS žinute ar el. paštu neprašo atskleisti prisijungimo kodų ir neinicijuoja veiksmų, kuriems reikėtų skubiai tvirtinti finansines operacijas.

    Ką padaryti dabar?

    Gyventojams rekomenduojama peržiūrėti svarbiausių paskyrų saugumą ir, jei reikia, nedelsiant pakeisti slaptažodžius. Tai ypač aktualu, jei slaptažodžiai seni, silpni arba tie patys naudojami keliose skirtingose paskyrose.

    Slaptažodžiai turi būti unikalūs, o kur tik įmanoma verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą. Papildomas patvirtinimo žingsnis padeda sumažinti riziką net ir tais atvejais, kai prisijungimo duomenys patenka į netinkamas rankas.

    Taip pat rekomenduojama atidžiau stebėti banko sąskaitas ir mokėjimo kortelių operacijas. Jei nutekėjo asmens identifikaciniai duomenys, jie gali būti panaudoti bandant sudaryti sandorius ar prisiimti įsipareigojimus asmens vardu, todėl įtartinus veiksmus verta fiksuoti ir į juos reaguoti nedelsiant.

    Kilus abejonių, nereikėtų skubėti vykdyti jokių nurodymų, ypač kai prašoma veikti skubiai. Saugiausia nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą ir pačiam susisiekti su organizacija jos oficialiai skelbiamais kontaktais.

    Jei gaunate įtartiną SMS, el. laišką ar skambutį, patariama išsaugoti įrodymus: ekrano kopijas, telefono numerius, el. pašto adresus, laiškų turinį, banko pranešimus ir susirašinėjimą. Ši informacija gali būti reikalinga kreipiantis į policiją ar kitas kompetentingas institucijas.

    Gyventojai taip pat gali pasitikrinti, ar jų Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys buvo atskleisti, prisijungę prie Registrų centro savitarnos. Tokia patikra padeda tiksliau įvertinti riziką ir nuspręsti, kokių papildomų saugumo veiksmų imtis.

  • Vilniaus rajonas iš arti: gyventojai, seniūnijos ir vietos, kurios traukia sostinės kaimynystėje

    Vilniaus rajono savivaldybė yra viena didžiausių Lietuvoje pagal plotą: jos teritorija siekia 2 129 kvadratinius kilometrus ir apima 23 seniūnijas. Rajonas iš šiaurės, pietų ir rytų supa Vilnių, todėl čia susikerta priemiesčio plėtra, kaimiškas gyvenimo būdas ir aktyvus investicijų bei infrastruktūros augimas.

    Geografiškai Vilniaus rajonas ribojasi su Švenčionių ir Molėtų rajonais, taip pat su Širvintų, Elektrėnų, Trakų ir Šalčininkų rajonais, o rytuose turi sieną su Baltarusija. Toks išsidėstymas svarbus ne tik susisiekimui, bet ir turizmui bei pasienio regionų ekonomikai.

    Gyventojai ir gyvenvietės

    VĮ Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną Vilniaus rajone gyveno 120 781 gyventojas. Savivaldybė išsiskiria tautine įvairove, kuri istoriniu požiūriu susiformavo Vilniaus krašte ir iki šiol turi įtakos kultūriniam gyvenimui bei bendruomenių tradicijoms.

    2021 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenys rodo, kad Vilniaus rajone 46,75 proc. gyventojų sudarė lenkų tautybės žmonės, 38,52 proc. – lietuvių tautybės. Toliau rikiavosi rusai (7,35 proc.), baltarusiai (3,26 proc.) ir ukrainiečiai (0,63 proc.), o dalis gyventojų tautybės nenurodė.

    Vilniaus rajone vyrauja kaimo vietovės, o vienintelis miestas yra Nemenčinė, turinti atskirą seniūniją. Rajone taip pat yra 14 miestelių, tarp jų Avižieniai, Bezdonys, Didžioji Riešė, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Mickūnai, Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Skaidiškės, Šumskas ir Zujūnai.

    Kraštovaizdis, miškai ir saugomos teritorijos

    Vilniaus rajono reljefas yra įvairus: vakarinėje dalyje tęsiasi Aukštaičių aukštuma, o pietryčiuose – Medininkų aukštuma. Būtent čia yra vienos aukščiausių Lietuvos vietų, tarp jų Aukštojo, Juozapinės ir Kruopinės kalvos, iškilusios daugiau nei 290 metrų virš jūros lygio.

    Centrinę ir rytinę rajono dalį formuoja Neries, Vilnelės ir Vokės slėniai, o šiaurėje būdingesnės žemumos. Miškingumas siekia 36,8 proc., todėl miškai ir vandens telkinių kaimynystė kuria sąlygas poilsiui bei vietiniam turizmui, ypač aplink Nemenčinę ir regioninių parkų teritorijose.

    Didelė rekreacinė vertė siejama su Asvejos ir Neries regioninių parkų teritorijomis, taip pat su kraštovaizdžio ir kitais draustiniais. Tokios erdvės dažnai tampa savaitgalio kelionių kryptimi vilniečiams, o savivaldybei tai yra galimybė plėtoti paslaugas, derinant gamtos apsaugą ir lankytojų srautus.

    Paveldas ir vietos, kurias verta aplankyti

    Vienas ryškiausių istorinių objektų – Medininkų pilis, esanti netoli Baltarusijos sienos. Tai didžiausia Lietuvoje gardininė pilis, minima nuo 1385 metų, o šiandien veikianti kaip Trakų istorijos muziejaus padalinys, su ekspozicijomis bokšte ir atnaujintomis erdvėmis lankytojams.

    Bareikiškėse, prie senojo kelio Vilnius–Minskas, veikia Vladislavo Sirokomlės muziejus, įsikūręs XIX amžiaus dvarelyje. Ši vieta svarbi tiek literatūros istorijai, tiek vietos kultūriniam gyvenimui, nes čia vyksta bendruomenių renginiai ir poezijos susitikimai.

    Dar vienas išskirtinis traukos objektas – Liubavo dvaro malūnas-muziejus, kuriame išlikusi autentiška, iki šiol veikianti įranga ir pasakojama kelių šimtmečių dvaro istorija. Objektas išsiskiria kaip technikos paveldo pavyzdys ir yra siejamas su tarptautiniu pripažinimu už paveldo išsaugojimą.

    Vilniaus rajonas taip pat garsėja Vilniaus verbų tradicija, kuri laikoma unikalia ir siejama su ilgaamže Vilnijos amatininkystės kultūra. Verbų pynimo tradicijos ypač gyvos Zujūnų seniūnijos apylinkėse, o tokie centrai kaip Čekoniškių verbų ir buities seklyčia prisideda prie amatų tąsos ir pažinimo.

    Šalia Vilniaus esantis rajonas dažnai vertinamas kaip patogi vieta gyventi ir dirbti, tačiau jo potencialas neapsiriboja priemiesčiais. Nuo gamtinių teritorijų ir paveldo objektų iki daugiakultūrių tradicijų, Vilniaus rajonas išlieka viena įvairiausių savivaldybių Lietuvoje tiek kasdienio gyvenimo, tiek kelionių maršrutų prasme.

  • Vilkaviškio r. skelbia gyventojų iniciatyvų atranką Pilviškiuose: galima teikti idėjas iki birželio 8 dienos

    Pakartotinis kvietimas Pilviškių seniūnijai

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija paskelbė pakartotinę gyventojų iniciatyvų atranką, skirtą Pilviškių seniūnijai. Kvietimas orientuotas į projektų idėjas, kurios gerintų gyvenamąją ir mokymosi aplinką savivaldybės teritorijoje.

    Šiai seniūnijai numatyta 10 891,88 euro suma, kuri skiriama pagal deklaruotų gyventojų skaičių. Skaičiavimai remiasi Registrų centro einamųjų metų sausio 1 dienos duomenimis.

    Ką svarbu žinoti teikiant idėją?

    Projektai finansuojami 100 proc. iš Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto, tačiau leidžiama, kad prie įgyvendinimo savanoriškai prisidėtų ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Savivaldybė pabrėžia, kad iniciatyvos turi būti viešosios infrastruktūros ir nekomercinės.

    Projektų idėjų pasiūlymus galima teikti nuo gegužės 20 dienos iki birželio 8 dienos 17.00 valandos. Pasiūlymai priimami tiesiogiai savivaldybėje, siunčiami paštu ar per kurjerį, taip pat pateikiami elektroniniu paštu, tačiau nurodytos el. pašto detalės viešinamos savivaldybės pranešime.

    Pareiškėju gali būti ne jaunesnis nei 16 metų asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Vienas pareiškėjas gali pateikti vieną projekto idėją.

    Taip pat akcentuojama, kad idėja turi būti įgyvendinama viešam naudojimui skirtoje žemėje, kuri yra savivaldybės valdoma nuosavybės, panaudos ar patikėjimo teise, arba valstybinėje žemėje. Projekto sprendiniai neturi prieštarauti galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir netrukdyti inžinerinių tinklų eksploatavimui.

    Atranka vyks dviem etapais

    Savivaldybės sudaryta darbo grupė pirmiausia įvertins, ar pasiūlymai atitinka nustatytus reikalavimus. Tinkamos idėjos bus perduotos kitam etapui – viešam balsavimui.

    Už vieną projekto idėją gyventojas gali pasirašyti vieną kartą. Tokia tvarka leidžia atrinkti iniciatyvas, kurios sulaukia didžiausio vietos bendruomenės palaikymo ir yra realiai įgyvendinamos per savivaldybės biudžetą.

    Projektų idėjos pasiūlymo forma turi būti pildoma kompiuteriu lietuvių kalba, užpildant visas grafas. Jei dokumentai teikiami elektroniniu paštu, jie turi būti pasirašyti elektroniniu parašu.

    Konsultacijas dėl programos, teritorijų planavimo, architektūros bei infrastruktūros klausimų teikia savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo, Architektūros ir urbanistikos bei Vietinio ūkio skyriai. Kontaktiniai duomenys pateikiami savivaldybės pranešime.

  • Kauno ir Klaipėdos rajonų pamokos augant: kaip suvaldyti plėtrą ir infrastruktūros įtampą

    Kauno rajono savivaldybėje trečiadienį viešėjo Klaipėdos rajono atstovai – dvi sparčiausiai augančios savivaldybės dalijosi patirtimi, kaip suvaldyti plėtrą, kai gyventojų skaičius kyla greičiau nei infrastruktūros pajėgumai. Registrų centro duomenimis, Kauno rajone jau gyvena daugiau kaip 120 000 gyventojų, o Klaipėdos rajonas, pasak savivaldybės atstovų, sparčiai artėja prie 80 000 ribos.

    Sparčiausiai augančiose seniūnijose kuriasi jaunos šeimos, todėl didėja darželių, mokyklų, viešojo transporto, vietinės reikšmės kelių ir inžinerinių tinklų poreikis. Savivaldybės pabrėžia, kad gyventojų lūkesčiai dažnai išauga greičiau nei galima suprojektuoti, suderinti ir įgyvendinti darbus, ypač kai plėtra vyksta fragmentiškai.

    Infrastruktūros įmokos ir jų poveikis

    Kauno rajono savivaldybės atstovai pristatė, kaip praktikoje veikia Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir su juo susijusios infrastruktūros įmokos. Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 metais patvirtino tarifus, kurie, priklausomai nuo zonos, vienur skatina plėtrą, kitur ją pristabdo, kad apkrovos būtų paskirstytos tolygiau.

    Per penkerius metus savivaldybė sudarė 267 infrastruktūros plėtros sutartis ir surinko daugiau kaip 13 mln. eurų įmokų. Šios lėšos, pasak savivaldybės, leido sparčiau plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei tvarkyti vietinės reikšmės kelius, kurie priemiesčiuose dažnai tampa pirmuoju „butelio kakleliu“.

    Taip pat akcentuota, kad tarifai nėra statiški: planuojama juos peržiūrėti, atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius ir realų plėtros tempą. Tokia praktika tampa svarbi dėl statybų ciklų ir rinkos pokyčių, kai vienais metais vystymas suintensyvėja, o kitais – sulėtėja, bet infrastruktūros poreikis išlieka.

    Lietaus nuotekos – problema, kuri grįžta po liūčių

    Vienas ryškiausių susitikimo akcentų – lietaus nuotekų infrastruktūra, kuri priemiesčiuose neretai atsilieka nuo naujų kvartalų augimo. Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis siūlė, kad infrastruktūros mokesčių logikoje nuosekliau atsirastų ir lietaus nuotekų tinklų įrengimas, nes nauji sklypai ir kietos dangos keičia vandens nutekėjimo režimą.

    „Žmogus pasistato namą, o po to mums siunčia nuotraukas, iliustruojančias, kad skęsta“, – sakė Antanas Nesteckis.

    Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai patvirtino, kad pajūrio ir pamario teritorijose ši tema ne mažiau jautri: vietomis problemą sustiprina aukštas gruntinis vanduo, reljefo ypatumai ir greitai užstatomos buvusios atviros teritorijos. Savivaldybės sutaria, kad be aiškaus planavimo ir finansavimo mechanizmo lietaus nuotekų klausimas kartosis po kiekvienos intensyvesnės liūties.

    Plėtrą riboja ne tik pinigai

    Susitikime aptarta, kad urbanistinę plėtrą valdyti padeda ne vien įmokos, bet ir aiškūs vietos sprendiniai, nustatantys taisykles vystytojams bei naujakuriams. Kauno rajonas priminė, kad taryba yra patvirtinusi Kelių plėtros specialųjį planą, o taip pat taikomi reikalavimai dėl parkavimo prie naujų daugiabučių, siekiant mažinti chaotišką automobilių statymą kiemuose ir gatvėse.

    Ne mažiau dėmesio skirta žemėtvarkos klausimams, kurie praktiškai nulemia, ar infrastruktūra išvis gali atsirasti laiku: privažiavimai prie sklypų, kelių platinimas, servitutai ir susitarimai su privačiais savininkais. Savivaldybės pabrėžė, kad šiose situacijose svarbus ankstyvas dialogas ir aiškūs teritorijų planavimo sprendiniai, nes uždelstos derybos dažnai reiškia dar didesnes sąnaudas ateityje.

  • Pakeisti ir naujai suteikti adresai: ką būtina pasitikrinti Registrų centre ir kada tai svarbu

    Pakeisti ir naujai suteikti adresai: ką būtina pasitikrinti Registrų centre ir kada tai svarbu

    Savivaldybė informuoja apie pakeistus ir naujai suteiktus adresus, vadovaudamasi Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro 2011 metų sausio 25 dieną įsakymu Nr. 1V-57.

    Tokie sprendimai aktualūs gyventojams ir verslui, kai keičiasi gatvių pavadinimai, numeracija, atsiranda naujų pastatų ar patikslinamos ribos. Praktikoje tai reiškia, kad gali keistis oficialus adresas dokumentuose ir registruose.

    Kada adreso pasikeitimas svarbiausias?

    Adresas yra vienas pagrindinių duomenų, naudojamų Registrų centro, pašto ir kurjerių sistemose, savivaldybių paslaugose, taip pat sutartyse ir sąskaitose. Jei adresas neatnaujintas, gali vėluoti korespondencija, kilti nesklandumų pristatant siuntas ar identifikuojant objektą.

    Nekilnojamojo turto sandoriuose, paveldėjimo, statybų užbaigimo ar įkeitimo procesuose tikslus adresas tampa ypač svarbus, nes jis siejamas su unikaliu objekto identifikavimu registruose. Dėl neatitikimų kartais prireikia papildomų patikslinimų ar dokumentų.

    Kaip pasitikrinti ir ką daryti?

    Informaciją apie pakeistus bei suteiktus adresus skelbia Registrų centras. Gyventojams rekomenduojama pasitikrinti, ar jų deklaruota gyvenamoji vieta ir dokumentuose nurodomas adresas sutampa su aktualiais duomenimis.

    Jei adresas pasikeitė, dažniausiai verta atnaujinti jį sutartyse su paslaugų teikėjais, pranešti darbovietei, ugdymo įstaigoms ar kitoms institucijoms, kurios naudoja korespondencijos adresą. Verslui tai taip pat gali būti aktualu sąskaitoms, pristatymams ir klientų informavimui.

    Kodėl savivaldybės skelbia šią informaciją?

    Adreso suteikimas ar pakeitimas yra viešojo administravimo dalis, susijusi su teritorijų planavimu, nauja statyba, infrastruktūros plėtra ir duomenų tikslinimu. Skelbimas leidžia gyventojams laiku sužinoti apie pasikeitimus ir išvengti praktinių nesklandumų.

    Jei kyla klausimų, ar konkretus objektas patenka į pakeitimų sąrašą, rekomenduojama remtis oficialiai paskelbtais Registrų centro duomenimis ir, prireikus, kreiptis į savivaldybės administraciją dėl paaiškinimų.

  • Molėtų rajono gyventojams primena: patikrinkite deklaruotą adresą, kad pagalba ir laiškai nepasimestų

    Molėtų rajono savivaldybė ragina gyventojus pasitikslinti deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, jei jis kada nors buvo papildytas ar pakeistas suteikus gatvei pavadinimą, namui ar patalpai numerį. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių tokių pakeitimų deklaravimo įstaigai taip ir nepranešė, todėl valstybės registruose gali likti netikslūs duomenys.

    Pasak savivaldybės, netikslus deklaruotas adresas gali turėti labai praktiškų pasekmių kasdienybėje. Specialiosios tarnybos, tokios kaip policija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei greitoji medicinos pagalba, žmogaus buvimo vietą nustato remdamosi registruose esančia informacija.

    Jei adreso duomenys nėra patikslinti, tikslios vietos paieška gali užtrukti, o pagalba gyventojus gali pasiekti vėliau arba ne taip greitai, kaip tikimasi. Savivaldybė pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbi kiekviena minutė, todėl duomenų tikslumas registruose yra ne formalumas, o saugumo klausimas.

    Teisingas deklaruotas adresas svarbus ir dėl kasdienės komunikacijos su institucijomis. Savivaldybės bei valstybės įstaigos gyventojams siunčia pranešimus ir kitą svarbią informaciją, todėl netikslūs duomenys didina riziką, kad laiškai ar pranešimai nepasieks adresato laiku.

    Deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys tikslinami pateikiant prašymą deklaravimo įstaigai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tokia pareiga gyventojams nustatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, o savo adreso tikslumą galima pasitikrinti Registrų centro elektroninėje paslaugoje.

    Molėtų miesto gyventojai dėl prašymų gali kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių. Seniūnijose gyvenantys asmenys prašymus teikia savo seniūnijai, todėl gyventojai raginami pasirinkti jiems priskirtą deklaravimo įstaigą ir neatidėlioti duomenų atnaujinimo.

  • Atnaujinta „Mano Elektrėnai“ programėlė: gyventojo QR kodas, nuolaidos ir problemų žemėlapis

    Elektrėnų savivaldybė pristatė atnaujintą mobiliosios programėlės „Mano Elektrėnai“ versiją ir fizinę gyventojo kortelę. Savivaldybė skelbia, kad programėlę jau yra atsisiuntę 739 vartotojai, o atnaujinimu siekiama suvienodinti skaitmenines ir fizines gyventojo kortelės galimybes.

    „Mano Elektrėnai“ yra savivaldybės gyventojo kortelės programos dalis, kurioje gyventojai gali rasti savivaldybės naujienas ir renginių kalendorių. Programėlėje taip pat veikia apklausų modulis, leidžiantis gyventojams greičiau įsitraukti į savivaldos sprendimus ir teikti grįžtamąjį ryšį.

    QR kodas ir partnerių nuolaidos

    Atnaujintoje versijoje gyventojams suteikiamas unikalus QR kodas, kuriuo galima pasinaudoti partnerių siūlomomis nuolaidomis. Savivaldybė nurodo, kad tai apima ir galimybę gauti nuolaidų lankantis Elektrėnų baseine, taip pat kitose programoje dalyvaujančiose vietose.

    Norint naudotis šiomis privilegijomis, gyventojams svarbu turėti aktyvią paskyrą ir patvirtintą tapatybę. Tie, kurie pageidauja alternatyvos telefonui, gali rinktis fizinę kortelę, kuri suteikia tokias pačias teises kaip ir skaitmeninė.

    Problemų žemėlapis ir pranešimai savivaldybei

    Viena svarbiausių funkcijų programėlėje išlieka problemų žemėlapis, skirtas greitesniam reagavimui į kasdienes miesto situacijas. Per šį įrankį gyventojai gali pranešti apie infrastruktūros trūkumus, viešosios tvarkos pažeidimus ar galimas pavojingas vietas.

    Tokio tipo sprendimai vis dažniau taikomi savivaldybėse, nes leidžia sutrumpinti kelią nuo pastebėjimo iki informacijos perdavimo atsakingoms tarnyboms. Praktikoje tai padeda efektyviau planuoti priežiūros darbus ir geriau matyti pasikartojančias problemas skirtingose miesto vietose.

    Kaip prisijungti ir gauti kortelę?

    Stebėti naujienas programėlėje gali visi, tačiau prisijungti ir naudotis gyventojo kortelės funkcijomis gali tik Elektrėnų savivaldybės gyventojai. Tapatybė patvirtinama per elektroninę bankininkystę arba mobiliuoju parašu, o prisijungimas siejamas su Registrų centro duomenimis apie deklaruotą gyvenamąją vietą.

    Fizinę kortelę galima užsisakyti ir atsiimti pasirinktu būdu: seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą arba atvykus į Elektrėnų savivaldybės administraciją Rungos gatvėje 5. Savivaldybė taip pat numato galimybę pateikti prašymą nuotoliniu būdu per savivaldybės interneto svetainę, pasirašant mobiliuoju parašu.

    „Kviečiame gyventojus išbandyti atnaujintą programėlę ir aktyviai naudotis jos galimybėmis: nuo pranešimų apie problemas iki nuolaidų su QR kodu“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Naujoje „Mano Elektrėnai“ versijoje taip pat atsirado konkursų modulis, kuriame gyventojai gali dalyvauti ir laimėti prizų. Prizai, savivaldybės nurodymu, atsiimami darbo metu Elektrėnų savivaldybės administracijoje Rungos gatvėje 5.

  • Ukmergės rajone atnaujinamas 110 kV tinklų apsaugos zonų planas: kas keisis sklypų savininkams

    Energetikos ministerijai pateiktas tvirtinti Aukštos įtampos 110 kV elektros perdavimo tinklų, esančių Ukmergės rajono savivaldybėje, apsaugos zonų teritorijų plano dalies pakeitimo planas. Dokumentu tikslinami sprendiniai, susiję su infrastruktūros apsauga ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

    Plano iniciatorius yra „Litgrid“ AB, o plano rengėjas – VĮ Registrų centras. Pakeitimai rengiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu bei Energetikos ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Koks pakeitimo tikslas?

    Pagrindinis tikslas – papildyti planą nurodant kitus inžinerinės infrastruktūros objektus, reikalingus elektros perdavimo tinklų veikimui užtikrinti. Konkrečiai kalbama apie elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, kurie aptarnauja arba lydi elektros perdavimo linijas.

    Tokiems objektams plane numatoma nustatyti apsaugos zonas. Praktikoje tai reiškia aiškiau apibrėžtas teritorijas, kuriose gali galioti papildomi apribojimai statybai, kasinėjimo darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams, galintiems paveikti tinklų saugą ir patikimumą.

    Ką verta žinoti žemės savininkams?

    Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paprastai įsigalioja tada, kai apsaugos zonos yra nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruojamos. Tokie apribojimai dažniausiai yra susiję ne su nuosavybės teise, o su leidžiamų veiklų apimtimi konkrečioje teritorijos dalyje.

    Jei sklypas patenka į atnaujinamą apsaugos zoną, aktualiausia iš anksto įsivertinti planuojamus darbus ir suderinimo poreikį, ypač prieš statybas ar gilesnius žemės darbus. Atnaujintas planas taip pat gali padėti išvengti situacijų, kai infrastruktūra aptinkama jau pradėjus darbus.

    Gyventojams ir verslui, kurie Ukmergės rajone planuoja naujas statybas, sklypų padalijimą ar kitus projektus, tokie pakeitimai svarbūs ir dėl projektavimo terminų. Kuo tiksliau pažymėtos apsaugos zonos, tuo paprasčiau įvertinti rizikas ir iš anksto numatyti reikalingus derinimus.

  • Kėdainiuose pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių vardų kūrėjai: kas laimėjo ir kodėl?

    Kėdainiuose pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių vardų kūrėjai: kas laimėjo ir kodėl?

    Kėdainiuose Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pagerbti vietos konkurso, renkančio gražiausius lietuviškus įmonių ir įstaigų pavadinimus, laureatai. Šiemet konkursas surengtas aštuntą kartą, o apdovanojimai įteikti Daugiakultūriame centre.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pavadinimas dažnai yra pirmasis įmonės prisistatymas klientui, todėl skambesys ir aiški prasmė tampa svarbiu pasitikėjimo signalu. Kėdainiuose ši iniciatyva kasmet skatina rinktis lietuvišką žodį vietoje dirbtinių darinių ar sunkiai ištariamų skolinių.

    Registruotų pavadinimų tendencijos

    Konkurso rengėjų duomenimis, per 2025 metus Kėdainių rajone Registrų centre įregistruotos 126 įmonės ir įstaigos. Tarp pavadinimų ryški tendencija rinktis dirbtinius žodžius, taip pat nemažai pavadinimų sudaryti anglų kalba.

    Tačiau pagal konkurso nuostatus vertinimui tiko tik 20 pavadinimų, kurie aiškiai atitiko lietuviškumo, taisyklingumo ir prasmingumo kriterijus. Iš jų komisija atrinko 10 gražiausių ir paskirstė prizines vietas.

    Kas tapo laureatais?

    Pirmą vietą pelnė VšĮ „Pojūčių sodelis“, dirbanti vaikų su negalia lavinimo srityje, vadovaujama Jurgitos Gasiūnienės. Antra vieta atiteko MB „Gėlėtos mintys“, teikiančiai želdynų projektavimo ir priežiūros paslaugas, vadovei Austėjai Jackienei.

    Trečia vieta skirta MB „Žiedupys“, vykdančiai žemės ūkio veiklą, vadovei Laimai Satkauskienei. Į dešimtuką taip pat pateko MB „Karšta krosnis“, UAB „Rūpestingas glėbys“, UAB „Gėlių kraitė“, VšĮ „Jaukuma“, MB „Erdvės meistrai“ ir MB „Vaizdas ir skonis“.

    Gyventojų balsavimas išrinko atskirą favoritą: gražiausiu bendruomenės akimis pripažintas MB „Radvilų erdvė“ pavadinimas. Šį įvertinimą pelniusios įmonės vadove įvardyta Audronė Aleknienė.

    Renginio akcentai ir žinutė verslui

    Renginio partnerė Kėdainių dailės mokykla prisidėjo kūrybine iniciatyva: mokiniai piešė pavadinimus, o atrinkti darbai tapo simbolinėmis dovanomis laureatams. Organizatorių teigimu, taip pavadinimai įgauna ne tik juridinę, bet ir kultūrinę, emocinę vertę.

    „Pavadinimas yra pirmasis žodis, kuriuo įmonė pasisveikina su pasauliu. Tai pirmas įspūdis ir pirmas signalas žmonėms, kas jūs esate“, – sakė konkurso organizatorė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė.

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis renginyje dėkojo verslams, kurie sąmoningai renkasi lietuviškus pavadinimus. Pasak jo, toks sprendimas stiprina vietos tapatybę ir kuria artimesnį ryšį su bendruomene.

    Valstybinės kalbos inspekcijos atstovas Donatas Smalinskas pabrėžė, kad įmonių pavadinimuose matyti ne vien paslaugos ar prekės aprašymas, bet ir vertybinis pasirinkimas. Jo teigimu, prasmingas lietuviškas pavadinimas padeda būti aiškiau atpažįstamiems ir kuria pasitikėjimą nuo pirmo kontakto.