CP v2

Tag: Registrų centras

  • Kauno ir Klaipėdos rajonų pamokos augant: kaip suvaldyti plėtrą ir infrastruktūros įtampą

    Kauno rajono savivaldybėje trečiadienį viešėjo Klaipėdos rajono atstovai – dvi sparčiausiai augančios savivaldybės dalijosi patirtimi, kaip suvaldyti plėtrą, kai gyventojų skaičius kyla greičiau nei infrastruktūros pajėgumai. Registrų centro duomenimis, Kauno rajone jau gyvena daugiau kaip 120 000 gyventojų, o Klaipėdos rajonas, pasak savivaldybės atstovų, sparčiai artėja prie 80 000 ribos.

    Sparčiausiai augančiose seniūnijose kuriasi jaunos šeimos, todėl didėja darželių, mokyklų, viešojo transporto, vietinės reikšmės kelių ir inžinerinių tinklų poreikis. Savivaldybės pabrėžia, kad gyventojų lūkesčiai dažnai išauga greičiau nei galima suprojektuoti, suderinti ir įgyvendinti darbus, ypač kai plėtra vyksta fragmentiškai.

    Infrastruktūros įmokos ir jų poveikis

    Kauno rajono savivaldybės atstovai pristatė, kaip praktikoje veikia Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir su juo susijusios infrastruktūros įmokos. Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 metais patvirtino tarifus, kurie, priklausomai nuo zonos, vienur skatina plėtrą, kitur ją pristabdo, kad apkrovos būtų paskirstytos tolygiau.

    Per penkerius metus savivaldybė sudarė 267 infrastruktūros plėtros sutartis ir surinko daugiau kaip 13 mln. eurų įmokų. Šios lėšos, pasak savivaldybės, leido sparčiau plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei tvarkyti vietinės reikšmės kelius, kurie priemiesčiuose dažnai tampa pirmuoju „butelio kakleliu“.

    Taip pat akcentuota, kad tarifai nėra statiški: planuojama juos peržiūrėti, atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius ir realų plėtros tempą. Tokia praktika tampa svarbi dėl statybų ciklų ir rinkos pokyčių, kai vienais metais vystymas suintensyvėja, o kitais – sulėtėja, bet infrastruktūros poreikis išlieka.

    Lietaus nuotekos – problema, kuri grįžta po liūčių

    Vienas ryškiausių susitikimo akcentų – lietaus nuotekų infrastruktūra, kuri priemiesčiuose neretai atsilieka nuo naujų kvartalų augimo. Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis siūlė, kad infrastruktūros mokesčių logikoje nuosekliau atsirastų ir lietaus nuotekų tinklų įrengimas, nes nauji sklypai ir kietos dangos keičia vandens nutekėjimo režimą.

    „Žmogus pasistato namą, o po to mums siunčia nuotraukas, iliustruojančias, kad skęsta“, – sakė Antanas Nesteckis.

    Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai patvirtino, kad pajūrio ir pamario teritorijose ši tema ne mažiau jautri: vietomis problemą sustiprina aukštas gruntinis vanduo, reljefo ypatumai ir greitai užstatomos buvusios atviros teritorijos. Savivaldybės sutaria, kad be aiškaus planavimo ir finansavimo mechanizmo lietaus nuotekų klausimas kartosis po kiekvienos intensyvesnės liūties.

    Plėtrą riboja ne tik pinigai

    Susitikime aptarta, kad urbanistinę plėtrą valdyti padeda ne vien įmokos, bet ir aiškūs vietos sprendiniai, nustatantys taisykles vystytojams bei naujakuriams. Kauno rajonas priminė, kad taryba yra patvirtinusi Kelių plėtros specialųjį planą, o taip pat taikomi reikalavimai dėl parkavimo prie naujų daugiabučių, siekiant mažinti chaotišką automobilių statymą kiemuose ir gatvėse.

    Ne mažiau dėmesio skirta žemėtvarkos klausimams, kurie praktiškai nulemia, ar infrastruktūra išvis gali atsirasti laiku: privažiavimai prie sklypų, kelių platinimas, servitutai ir susitarimai su privačiais savininkais. Savivaldybės pabrėžė, kad šiose situacijose svarbus ankstyvas dialogas ir aiškūs teritorijų planavimo sprendiniai, nes uždelstos derybos dažnai reiškia dar didesnes sąnaudas ateityje.

  • Pakeisti ir naujai suteikti adresai: ką būtina pasitikrinti Registrų centre ir kada tai svarbu

    Pakeisti ir naujai suteikti adresai: ką būtina pasitikrinti Registrų centre ir kada tai svarbu

    Savivaldybė informuoja apie pakeistus ir naujai suteiktus adresus, vadovaudamasi Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro 2011 metų sausio 25 dieną įsakymu Nr. 1V-57.

    Tokie sprendimai aktualūs gyventojams ir verslui, kai keičiasi gatvių pavadinimai, numeracija, atsiranda naujų pastatų ar patikslinamos ribos. Praktikoje tai reiškia, kad gali keistis oficialus adresas dokumentuose ir registruose.

    Kada adreso pasikeitimas svarbiausias?

    Adresas yra vienas pagrindinių duomenų, naudojamų Registrų centro, pašto ir kurjerių sistemose, savivaldybių paslaugose, taip pat sutartyse ir sąskaitose. Jei adresas neatnaujintas, gali vėluoti korespondencija, kilti nesklandumų pristatant siuntas ar identifikuojant objektą.

    Nekilnojamojo turto sandoriuose, paveldėjimo, statybų užbaigimo ar įkeitimo procesuose tikslus adresas tampa ypač svarbus, nes jis siejamas su unikaliu objekto identifikavimu registruose. Dėl neatitikimų kartais prireikia papildomų patikslinimų ar dokumentų.

    Kaip pasitikrinti ir ką daryti?

    Informaciją apie pakeistus bei suteiktus adresus skelbia Registrų centras. Gyventojams rekomenduojama pasitikrinti, ar jų deklaruota gyvenamoji vieta ir dokumentuose nurodomas adresas sutampa su aktualiais duomenimis.

    Jei adresas pasikeitė, dažniausiai verta atnaujinti jį sutartyse su paslaugų teikėjais, pranešti darbovietei, ugdymo įstaigoms ar kitoms institucijoms, kurios naudoja korespondencijos adresą. Verslui tai taip pat gali būti aktualu sąskaitoms, pristatymams ir klientų informavimui.

    Kodėl savivaldybės skelbia šią informaciją?

    Adreso suteikimas ar pakeitimas yra viešojo administravimo dalis, susijusi su teritorijų planavimu, nauja statyba, infrastruktūros plėtra ir duomenų tikslinimu. Skelbimas leidžia gyventojams laiku sužinoti apie pasikeitimus ir išvengti praktinių nesklandumų.

    Jei kyla klausimų, ar konkretus objektas patenka į pakeitimų sąrašą, rekomenduojama remtis oficialiai paskelbtais Registrų centro duomenimis ir, prireikus, kreiptis į savivaldybės administraciją dėl paaiškinimų.

  • Molėtų rajono gyventojams primena: patikrinkite deklaruotą adresą, kad pagalba ir laiškai nepasimestų

    Molėtų rajono savivaldybė ragina gyventojus pasitikslinti deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, jei jis kada nors buvo papildytas ar pakeistas suteikus gatvei pavadinimą, namui ar patalpai numerį. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių tokių pakeitimų deklaravimo įstaigai taip ir nepranešė, todėl valstybės registruose gali likti netikslūs duomenys.

    Pasak savivaldybės, netikslus deklaruotas adresas gali turėti labai praktiškų pasekmių kasdienybėje. Specialiosios tarnybos, tokios kaip policija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei greitoji medicinos pagalba, žmogaus buvimo vietą nustato remdamosi registruose esančia informacija.

    Jei adreso duomenys nėra patikslinti, tikslios vietos paieška gali užtrukti, o pagalba gyventojus gali pasiekti vėliau arba ne taip greitai, kaip tikimasi. Savivaldybė pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbi kiekviena minutė, todėl duomenų tikslumas registruose yra ne formalumas, o saugumo klausimas.

    Teisingas deklaruotas adresas svarbus ir dėl kasdienės komunikacijos su institucijomis. Savivaldybės bei valstybės įstaigos gyventojams siunčia pranešimus ir kitą svarbią informaciją, todėl netikslūs duomenys didina riziką, kad laiškai ar pranešimai nepasieks adresato laiku.

    Deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys tikslinami pateikiant prašymą deklaravimo įstaigai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tokia pareiga gyventojams nustatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, o savo adreso tikslumą galima pasitikrinti Registrų centro elektroninėje paslaugoje.

    Molėtų miesto gyventojai dėl prašymų gali kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių. Seniūnijose gyvenantys asmenys prašymus teikia savo seniūnijai, todėl gyventojai raginami pasirinkti jiems priskirtą deklaravimo įstaigą ir neatidėlioti duomenų atnaujinimo.

  • Atnaujinta „Mano Elektrėnai“ programėlė: gyventojo QR kodas, nuolaidos ir problemų žemėlapis

    Elektrėnų savivaldybė pristatė atnaujintą mobiliosios programėlės „Mano Elektrėnai“ versiją ir fizinę gyventojo kortelę. Savivaldybė skelbia, kad programėlę jau yra atsisiuntę 739 vartotojai, o atnaujinimu siekiama suvienodinti skaitmenines ir fizines gyventojo kortelės galimybes.

    „Mano Elektrėnai“ yra savivaldybės gyventojo kortelės programos dalis, kurioje gyventojai gali rasti savivaldybės naujienas ir renginių kalendorių. Programėlėje taip pat veikia apklausų modulis, leidžiantis gyventojams greičiau įsitraukti į savivaldos sprendimus ir teikti grįžtamąjį ryšį.

    QR kodas ir partnerių nuolaidos

    Atnaujintoje versijoje gyventojams suteikiamas unikalus QR kodas, kuriuo galima pasinaudoti partnerių siūlomomis nuolaidomis. Savivaldybė nurodo, kad tai apima ir galimybę gauti nuolaidų lankantis Elektrėnų baseine, taip pat kitose programoje dalyvaujančiose vietose.

    Norint naudotis šiomis privilegijomis, gyventojams svarbu turėti aktyvią paskyrą ir patvirtintą tapatybę. Tie, kurie pageidauja alternatyvos telefonui, gali rinktis fizinę kortelę, kuri suteikia tokias pačias teises kaip ir skaitmeninė.

    Problemų žemėlapis ir pranešimai savivaldybei

    Viena svarbiausių funkcijų programėlėje išlieka problemų žemėlapis, skirtas greitesniam reagavimui į kasdienes miesto situacijas. Per šį įrankį gyventojai gali pranešti apie infrastruktūros trūkumus, viešosios tvarkos pažeidimus ar galimas pavojingas vietas.

    Tokio tipo sprendimai vis dažniau taikomi savivaldybėse, nes leidžia sutrumpinti kelią nuo pastebėjimo iki informacijos perdavimo atsakingoms tarnyboms. Praktikoje tai padeda efektyviau planuoti priežiūros darbus ir geriau matyti pasikartojančias problemas skirtingose miesto vietose.

    Kaip prisijungti ir gauti kortelę?

    Stebėti naujienas programėlėje gali visi, tačiau prisijungti ir naudotis gyventojo kortelės funkcijomis gali tik Elektrėnų savivaldybės gyventojai. Tapatybė patvirtinama per elektroninę bankininkystę arba mobiliuoju parašu, o prisijungimas siejamas su Registrų centro duomenimis apie deklaruotą gyvenamąją vietą.

    Fizinę kortelę galima užsisakyti ir atsiimti pasirinktu būdu: seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą arba atvykus į Elektrėnų savivaldybės administraciją Rungos gatvėje 5. Savivaldybė taip pat numato galimybę pateikti prašymą nuotoliniu būdu per savivaldybės interneto svetainę, pasirašant mobiliuoju parašu.

    „Kviečiame gyventojus išbandyti atnaujintą programėlę ir aktyviai naudotis jos galimybėmis: nuo pranešimų apie problemas iki nuolaidų su QR kodu“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Naujoje „Mano Elektrėnai“ versijoje taip pat atsirado konkursų modulis, kuriame gyventojai gali dalyvauti ir laimėti prizų. Prizai, savivaldybės nurodymu, atsiimami darbo metu Elektrėnų savivaldybės administracijoje Rungos gatvėje 5.

  • Ukmergės rajone atnaujinamas 110 kV tinklų apsaugos zonų planas: kas keisis sklypų savininkams

    Energetikos ministerijai pateiktas tvirtinti Aukštos įtampos 110 kV elektros perdavimo tinklų, esančių Ukmergės rajono savivaldybėje, apsaugos zonų teritorijų plano dalies pakeitimo planas. Dokumentu tikslinami sprendiniai, susiję su infrastruktūros apsauga ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

    Plano iniciatorius yra „Litgrid“ AB, o plano rengėjas – VĮ Registrų centras. Pakeitimai rengiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu bei Energetikos ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Koks pakeitimo tikslas?

    Pagrindinis tikslas – papildyti planą nurodant kitus inžinerinės infrastruktūros objektus, reikalingus elektros perdavimo tinklų veikimui užtikrinti. Konkrečiai kalbama apie elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, kurie aptarnauja arba lydi elektros perdavimo linijas.

    Tokiems objektams plane numatoma nustatyti apsaugos zonas. Praktikoje tai reiškia aiškiau apibrėžtas teritorijas, kuriose gali galioti papildomi apribojimai statybai, kasinėjimo darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams, galintiems paveikti tinklų saugą ir patikimumą.

    Ką verta žinoti žemės savininkams?

    Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paprastai įsigalioja tada, kai apsaugos zonos yra nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruojamos. Tokie apribojimai dažniausiai yra susiję ne su nuosavybės teise, o su leidžiamų veiklų apimtimi konkrečioje teritorijos dalyje.

    Jei sklypas patenka į atnaujinamą apsaugos zoną, aktualiausia iš anksto įsivertinti planuojamus darbus ir suderinimo poreikį, ypač prieš statybas ar gilesnius žemės darbus. Atnaujintas planas taip pat gali padėti išvengti situacijų, kai infrastruktūra aptinkama jau pradėjus darbus.

    Gyventojams ir verslui, kurie Ukmergės rajone planuoja naujas statybas, sklypų padalijimą ar kitus projektus, tokie pakeitimai svarbūs ir dėl projektavimo terminų. Kuo tiksliau pažymėtos apsaugos zonos, tuo paprasčiau įvertinti rizikas ir iš anksto numatyti reikalingus derinimus.

  • Kėdainiuose pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių vardų kūrėjai: kas laimėjo ir kodėl?

    Kėdainiuose pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių vardų kūrėjai: kas laimėjo ir kodėl?

    Kėdainiuose Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pagerbti vietos konkurso, renkančio gražiausius lietuviškus įmonių ir įstaigų pavadinimus, laureatai. Šiemet konkursas surengtas aštuntą kartą, o apdovanojimai įteikti Daugiakultūriame centre.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pavadinimas dažnai yra pirmasis įmonės prisistatymas klientui, todėl skambesys ir aiški prasmė tampa svarbiu pasitikėjimo signalu. Kėdainiuose ši iniciatyva kasmet skatina rinktis lietuvišką žodį vietoje dirbtinių darinių ar sunkiai ištariamų skolinių.

    Registruotų pavadinimų tendencijos

    Konkurso rengėjų duomenimis, per 2025 metus Kėdainių rajone Registrų centre įregistruotos 126 įmonės ir įstaigos. Tarp pavadinimų ryški tendencija rinktis dirbtinius žodžius, taip pat nemažai pavadinimų sudaryti anglų kalba.

    Tačiau pagal konkurso nuostatus vertinimui tiko tik 20 pavadinimų, kurie aiškiai atitiko lietuviškumo, taisyklingumo ir prasmingumo kriterijus. Iš jų komisija atrinko 10 gražiausių ir paskirstė prizines vietas.

    Kas tapo laureatais?

    Pirmą vietą pelnė VšĮ „Pojūčių sodelis“, dirbanti vaikų su negalia lavinimo srityje, vadovaujama Jurgitos Gasiūnienės. Antra vieta atiteko MB „Gėlėtos mintys“, teikiančiai želdynų projektavimo ir priežiūros paslaugas, vadovei Austėjai Jackienei.

    Trečia vieta skirta MB „Žiedupys“, vykdančiai žemės ūkio veiklą, vadovei Laimai Satkauskienei. Į dešimtuką taip pat pateko MB „Karšta krosnis“, UAB „Rūpestingas glėbys“, UAB „Gėlių kraitė“, VšĮ „Jaukuma“, MB „Erdvės meistrai“ ir MB „Vaizdas ir skonis“.

    Gyventojų balsavimas išrinko atskirą favoritą: gražiausiu bendruomenės akimis pripažintas MB „Radvilų erdvė“ pavadinimas. Šį įvertinimą pelniusios įmonės vadove įvardyta Audronė Aleknienė.

    Renginio akcentai ir žinutė verslui

    Renginio partnerė Kėdainių dailės mokykla prisidėjo kūrybine iniciatyva: mokiniai piešė pavadinimus, o atrinkti darbai tapo simbolinėmis dovanomis laureatams. Organizatorių teigimu, taip pavadinimai įgauna ne tik juridinę, bet ir kultūrinę, emocinę vertę.

    „Pavadinimas yra pirmasis žodis, kuriuo įmonė pasisveikina su pasauliu. Tai pirmas įspūdis ir pirmas signalas žmonėms, kas jūs esate“, – sakė konkurso organizatorė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė.

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis renginyje dėkojo verslams, kurie sąmoningai renkasi lietuviškus pavadinimus. Pasak jo, toks sprendimas stiprina vietos tapatybę ir kuria artimesnį ryšį su bendruomene.

    Valstybinės kalbos inspekcijos atstovas Donatas Smalinskas pabrėžė, kad įmonių pavadinimuose matyti ne vien paslaugos ar prekės aprašymas, bet ir vertybinis pasirinkimas. Jo teigimu, prasmingas lietuviškas pavadinimas padeda būti aiškiau atpažįstamiems ir kuria pasitikėjimą nuo pirmo kontakto.

  • Ukmergės turizmo ir verslumo centras startuoja su vadove: konkursą laimėjo Ieva Gliaudelė

    Naujai įsteigta Ukmergės rajono savivaldybės viešoji įstaiga Ukmergės turizmo ir verslumo centras nuo gegužės 8 dienos pradeda veiklą su nuolatine vadove. Įstaigai vadovaus Ieva Gliaudelė, laimėjusi balandžio 15 dieną vykusį konkursą.

    Sprendimą steigti centrą Savivaldybės taryba priėmė 2026 metais vasario 6 dieną. Per artimiausias savaites buvo parengti steigimo dokumentai, patvirtinti įstatai, o įstaiga įregistruota Registrų centre teisės aktų nustatyta tvarka.

    Iki direktorės paskyrimo centrui laikinai vadovavo Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo, investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos pareigas einanti Lina Kasmauskienė. Šiuo metu Ieva Gliaudelė yra vienintelė Ukmergės turizmo ir verslumo centro darbuotoja.

    Artimiausiu metu Savivaldybės taryboje planuojama svarstyti klausimus dėl ilgalaikio turto perdavimo ir įstaigos finansavimo užtikrinimo. Centras įsikūręs Kęstučio aikštėje 2-2, Ukmergėje.

    Pirmąją darbo dieną naująją vadovę pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Savivaldybė pabrėžia, kad centras turėtų tapti vienu koordinuojančių taškų, sujungiančių turizmo kryptis ir verslo iniciatyvas rajone.

    Ieva Gliaudelė yra gimusi ir augusi Ukmergėje, po studijų sugrįžusi gyventi į gimtąjį miestą. Ji baigė sociologijos studijas Vilniaus universitete ir veiklos audito magistrantūrą Mykolo Romerio universitete.

    Iki šiol ji dirbo Ukmergės kraštotyros muziejuje kultūrinės veiklos vyriausiąja vadybininke, kur buvo atsakinga už turizmo veiklų planavimą ir įgyvendinimą. Jos veiklos lauke buvo turizmo produktų kūrimas ir atnaujinimas, maršrutų pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia, taip pat rajono lankytinų vietų jungimas į temines kryptis, tarp jų ir projektas „Dvarų žiedas“.

    Direktorė taip pat yra Ukmergės rajono žydų bendruomenės projektų koordinatorė, todėl turi patirties rengiant iniciatyvas, pritraukiant finansavimą ir įgyvendinant projektus. Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad tokia patirtis gali būti svarbi kuriant centro veiklos modelį, kuriame susitinka viešasis interesas, bendruomenės ir vietos verslas.

    „Dalyvauti konkurse į Ukmergės turizmo ir verslumo centro direktoriaus pareigas paskatino mano profesinė patirtis ir aiškus matymas, kaip galima stiprinti turizmo ir verslumo sistemą Ukmergėje“, – sakė Ieva Gliaudelė.

    „Man svarbu, kad Ukmergė būtų ne tik graži vieta, bet ir patraukli patirtimi, kad atvykstantys žmonės rastų ką veikti, o vietos bendruomenė ir verslas būtų šio proceso dalimi“, – teigė ji.

    Anot direktorės, centro tikslas turėtų būti nuoseklus turizmo ir verslumo ekosistemos stiprinimas, o pati įstaiga gali veikti kaip praktinė platforma bendroms iniciatyvoms. Tokia kryptis atliepia pastarųjų metų tendencijas regionuose, kai savivaldybės siekia ne tik reklamuoti lankytinas vietas, bet ir kurti patyriminius maršrutus, stiprinti vietos paslaugų kokybę bei skatinti bendradarbiavimą su smulkiuoju verslu.

    Ieva Gliaudelė sako didžiausią dėmesį skirsianti patyriminiam turizmui, naujų produktų kūrimui ir partnerystėms. Jos teigimu, siekis yra, kad Ukmergė būtų ne tik lankoma, bet ir patiriama, o tai reikalauja kryptingo darbo su renginiais, maršrutais, paslaugų teikėjais ir komunikacija.

    Kalbėdama apie vadovavimą, ji pabrėžė atsakomybę, iniciatyvumą ir nuoseklumą, taip pat gebėjimą telkti komandą. Savivaldybėje tikimasi, kad įstaigai įsibėgėjant bus formuojama komanda ir aiškiai apibrėžtas finansavimo bei turto naudojimo pagrindas, kad centras galėtų pilnavertiškai vykdyti priskirtas funkcijas.

  • Spaudos atgavimo dieną Kėdainiuose skelbs gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus: kiek jų liko?

    Spaudos atgavimo dieną Kėdainiuose skelbs gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus: kiek jų liko?

    Gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kėdainiuose bus apdovanoti vietos konkurso, renkančio gražiausius lietuviškus įmonių ir įstaigų pavadinimus, laureatai. Renginys numatytas 16 valandą Daugiakultūriame centre, jame taip pat suplanuota muzikinė ir edukacinė programa.

    Kėdainiuose toks konkursas rengiamas jau aštuntą kartą ir siekia atkreipti dėmesį į taisyklingą, prasmingą bei lietuvių kalbos tradicijas atspindinčią vardyną. Organizatorių teigimu, idėja artima Valstybinės kalbos inspekcijos iniciatyvoms, kurios skatina atsakingai rinktis juridinių asmenų pavadinimus.

    Duomenys rodo, kad 2025 metais Registrų centre buvo įregistruotos 126 Kėdainių įmonės ir įstaigos, tarp jų mažosios bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės ir viešosios įstaigos. Vertinant naujus pavadinimus, pastebėta ryški tendencija rinktis dirbtinius žodžius ir tarptautinius, dažnai angliškus, variantus.

    Pagal konkurso nuostatus reikalavimus atitiko 20 pavadinimų, o komisija balsavimu atrinko 10 gražiausių lietuviškų pavadinimų ir iš jų nustatė tris prizines vietas. Tuo pat metu į atranką įtraukti ir gyventojai, kurie balsuodami išrinko vieną, jų manymu, patį gražiausią pavadinimą.

    Renginyje žadamas dainų autoriaus ir atlikėjo Povilo Girdenio pasirodymas, o taip pat pranešimas apie pavadinimų reikšmę kalbai ir kultūrai. „Pavadinimus skaitome kaip poeziją“, – sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.

    Organizatoriai kviečia dalyvauti visus norinčius, o renginio partneriu įvardijama Kėdainių dailės mokykla. Konkurso rezultatai bus paskelbti apdovanojimų metu, taip simboliškai pabrėžiant lietuvių kalbos prestižą ir jos matomumą viešojoje erdvėje.

  • Trakų rajonas skelbia sporto finansavimo konkursą: paraiškas dėl renginių ir atstovavimo priims iki lapkričio 1 dienos

    Trakų rajonas skelbia sporto finansavimo konkursą: paraiškas dėl renginių ir atstovavimo priims iki lapkričio 1 dienos

    Trakų rajono savivaldybė paskelbė 2026 metų sporto finansavimo konkursą, skirtą sporto renginių organizavimui ir dalyvavimui varžybose, kai atstovaujama Trakų rajonui. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas vadovaujantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų balandžio 29 dieną pasirašytu įsakymu.

    Paraiškos su lydimuoju raštu priimamos iki 2026 metų lapkričio 1 dienos. Dokumentai registruojami Trakų rajono savivaldybės administracijos priimamajame arba teikiami elektroniniu paštu, o paraiškos forma „Word“ formatu su priedais papildomai siunčiama Švietimo ir sporto skyriaus specialistui Tomui Naktiniui.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys, veikiantys sporto srityje ir organizuojantys sporto renginius, prisiimdami visą finansinę, organizacinę bei teisinę atsakomybę. Jei juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, ji privalo turėti Registrų centre įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Taip pat paraiškas gali teikti fiziniai asmenys, gyvenantys Trakų rajone. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškos turi būti pildomos lietuvių kalba ir pateikiamos laikantis nustatytų reikalavimų.

    Kokiai veiklai skiriamas finansavimas?

    Finansavimas numatytas dviem kryptimis: sporto renginio organizavimo išlaidoms bei lėšoms, reikalingoms Trakų rajonui atstovauti sporto renginyje. Tai reiškia, kad paramos gali tikėtis tiek organizatoriai, planuojantys renginius rajone, tiek sportininkai ar komandos, vykstantys į varžybas su Trakų rajono vardu.

    Konkurso tvarka apibrėžta savivaldybės tarybos 2026 metų kovo 26 dieną patvirtintame apraše, kuriame nustatyti vertinimo principai, paraiškų teikimo sąlygos ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarka. Pareiškėjams taip pat numatyta pareiga teikti ataskaitas ir faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

    Kaip parengti dokumentus?

    Paraiška turi būti užpildyta kompiuteriu, pasirašyta pareiškėjo ir, jei taikoma, patvirtinta antspaudu. Ji gali būti pateikiama nuskenuota PDF formatu arba pasirašyta saugiu elektroniniu parašu.

    Prie paraiškos paprastai pridedami konkurso dokumentuose nurodyti priedai, įskaitant sąmatas, sutarčių formas, ataskaitų šablonus bei konfidencialumo ir nešališkumo deklaracijas. Savivaldybė ragina paraiškas pateikti iš anksto, kad prireikus būtų laiko patikslinimams iki nustatyto termino.

    Trakų rajono savivaldybė nurodo, kad tai yra oficialus kvietimas rajono sporto bendruomenei planuoti sezono veiklas ir užsitikrinti finansavimą tiek renginių organizavimui, tiek atstovavimui varžybose. Dėl paraiškų teikimo tvarkos ir dokumentų pateikimo kanalų siūloma kreiptis į savivaldybės administraciją.

  • Vilniaus r. švietimo pertvarka: Kalvelių lopšelis-darželis jungiamas prie Šumsko pagrindinės mokyklos

    Vilniaus r. švietimo pertvarka: Kalvelių lopšelis-darželis jungiamas prie Šumsko pagrindinės mokyklos

    Vilniaus rajone rengiama švietimo įstaigų pertvarka: parengtos biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Kalvelių vaikų lopšelio-darželio reorganizavimo sąlygos. Pagal numatomą sprendimą įstaiga būtų reorganizuojama jungimo būdu, ją prijungiant prie Vilniaus r. Šumsko pagrindinės mokyklos.

    Savivaldybė nurodo, kad Kalvelių lopšelis-darželis yra registruotas kaip juridinis asmuo, o duomenys apie jį kaupiami ir saugomi Registrų centro Juridinių asmenų registre. Po reorganizavimo juridinis asmuo nebetęstų veiklos savarankiškai, o veiklą tęstų Vilniaus r. Šumsko pagrindinė mokykla.

    Numatoma, kad Šumsko pagrindinė mokykla turės struktūrinį padalinį – Kalvelių ikimokyklinio ugdymo skyrių. Šis skyrius veiktų Kalveliuose ir vykdytų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas lietuvių ir lenkų ugdomosiomis kalbomis.

    Tuo metu Šumsko pagrindinės mokyklos buveinėje Šumsko miestelyje būtų tęsiamos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos lenkų mokomąja kalba. Tokia struktūra reiškia, kad ugdymas būtų organizuojamas skirtingais adresais, tačiau administracinė atsakomybė koncentruotųsi vienoje įstaigoje.

    Pagal paskelbtas reorganizavimo sąlygas, Kalvelių vaikų lopšelio-darželio teisės ir pareigos Vilniaus r. Šumsko pagrindinei mokyklai pereitų nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praktikoje tai apimtų sutarčių, turto, įsipareigojimų ir kitų su įstaigos veikla susijusių teisių perėmimą.

    Savivaldybė taip pat informuoja, kad dėl reorganizavimo ir su tuo susijusių dokumentų galima kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių. Papildomai nurodoma, kad su dokumentais galima susipažinti ir pačių įstaigų interneto svetainėse.

    Tokio tipo reorganizacijos savivaldybėse paprastai siejamos su tinklo efektyvinimu, administracinių funkcijų sujungimu ir paslaugų prieinamumo užtikrinimu, kai ugdymo įstaigos veikia mažesnėse gyvenvietėse. Galutinis reorganizavimo įgyvendinimas priklausys nuo tolesnių procedūrų ir sprendimų, numatytų savivaldybės dokumentuose.