CP v2

Tag: Reguliavimas

  • Popiežius Leonas XIV skelbia pirmą encikliką apie DI: įspėja dėl karo, melo ir galios

    Popiežius Leonas XIV skelbia pirmą encikliką apie DI: įspėja dėl karo, melo ir galios

    Popiežius Leonas XIV paskelbė pirmą savo pontifikato encikliką „Magnifica Humanitas“, kurią skyrė dirbtiniam intelektui ir jo poveikiui visuomenei. Dokumente akcentuojama, kad DI plėtra nėra vien technologinis klausimas, nes ji paliečia demokratiją, saugumą, darbą ir žmogaus orumą.

    Enciklikoje išskiriamos kelios grėsmės: klaidinančio turinio ir klastočių plitimas, technologijų lenktynės bei galios koncentracija kelių didelių žaidėjų rankose. Pasak popiežiaus, tokia padėtis gali didinti priklausomybę, manipuliacijas ir socialinę atskirtį, ypač ten, kur visuomenės jau ir taip pažeidžiamos.

    „Atėjo laikas rimtai kalbėtis apie dirbtinį intelektą. Tai skubu“, – sakė teologė Anna Rowlands.

    Tekste daug dėmesio skiriama kariniam DI panaudojimui ir autonominių ginklų sistemų keliamai rizikai. Popiežius pabrėžia, kad sprendimų dėl gyvybės ir mirties perdavimas sistemoms, kurios gali veikti itin greitai ir sudėtingai, reikalauja griežčiausių etinių ribojimų ir aiškios žmogaus atsakomybės.

    Kitas ryškus akcentas – dezinformacija ir vadinamieji gilieji klastojimai, kurie vis dažniau naudojami viešajai nuomonei veikti. Enciklikoje pažymima, kad algoritmai, optimizuojantys dėmesį ir įsitraukimą, gali stiprinti visuomenės poliarizaciją, o pasitikėjimas institucijomis ir žiniasklaida tampa vis lengviau ardomas.

    Leonas XIV ragina valstybes stiprinti reguliavimą ir nepriklausomą priežiūrą, kad DI diegimas būtų skaidrus ir atskaitingas. Dokumente akcentuojama, kad technologijų pažanga turi tarnauti žmogui, o ne žmogus tapti sistemos priedėliu, ypač kai sprendimai daro įtaką įsidarbinimui, sveikatai, švietimui ar teisingumui.

    Enciklikos paskelbimo data pasirinkta simboliškai: ji pasirašyta gegužės 15 dieną, minint 135 metų sukaktį nuo popiežiaus Leono XIII enciklikos „Rerum Novarum“, kuri anuomet buvo Bažnyčios atsakas į pramonės revoliucijos socialinius iššūkius. Šiuo gestu siekiama pabrėžti, kad DI era taip pat reikalauja aiškių moralinių orientyrų.

    Pristatymo kontekste nuskambėjo ir technologijų industrijos balsas: renginyje dalyvavo „Anthropic“ bendraįkūrėjas Chrisas Olahas, kalbėjęs apie būtinybę rimtai vertinti naujų sistemų sukeltus padarinius. Tai rodo, kad diskusija apie DI vis dažniau persikelia iš siauro technologų rato į platesnį politinį ir moralinį lauką.

    Stebėtojai pabrėžia, kad „Magnifica Humanitas“ gali tapti vienu svarbiausių vertybinių dokumentų, formuojančių globalią diskusiją apie DI, panašiai kaip ankstesniais metais enciklikos darė įtaką debatams apie socialinį teisingumą ar aplinkosaugą. Kol visame pasaulyje auga investicijos į galingesnius modelius, o darbo rinkoje daugėja nerimo dėl automatizavimo, popiežiaus žinia ragina atsisakyti vien lenktynių logikos ir grįžti prie žmogaus prioriteto.

  • „Tether“ su Gruzijos valdžia planuoja GELT: ką žada lari stablecoin ir kam jis bus skirtas

    „Tether“ su Gruzijos valdžia planuoja GELT: ką žada lari stablecoin ir kam jis bus skirtas

    Didžiausia pasaulyje stablecoin leidėja „Tether“ pranešė planuojanti išleisti GELT – skaitmeninį žetoną, susietą su Gruzijos lariu. Bendrovė teigia, kad projektas vystomas bendradarbiaujant su Gruzijos valdžia ir turėtų tapti oficialiu šalies stablecoin.

    „Tether“ aiškina, kad GELT būtų skaitmeninė lario reprezentacija, skirta pigesniems pervedimams, greitesniam atsiskaitymų įvykdymui ir programuojamiems mokėjimams. Tokie sprendimai paprastai orientuojami į kasdienes įmokas, verslo atsiskaitymus ir tarptautinius pervedimus, kur svarbus greitis ir kaštai.

    Ko tikimasi iš GELT?

    Pagal „Tether“ pranešimą, GELT turėtų prisidėti prie tarpvalstybinės prekybos ir mokėjimų, taip pat prie platesnės prieigos prie programuojamos finansų infrastruktūros Gruzijoje ir regione. Tai reiškia, kad žetonas galėtų būti naudojamas ne tik kaip skaitmeninis atsiskaitymo vienetas, bet ir kaip technologinis „bėgių“ sluoksnis įvairioms mokėjimų paslaugoms.

    Gruzijos ministras pirmininkas Irakli Kobachidzė bendrovės pranešime akcentavo skaidrumo ir skaitmeninės ekonomikos kryptį.

    „Kartu su tokiais partneriais kaip „Tether“ Gruzija deda pamatus labiau susietam, skaidriam ir skaitmeniškai įgalintam finansų pasauliui“, – sakė Irakli Kobachidzė.

    „Tether“ vadovas Paolo Ardoino savo ruožtu pabrėžė, kad stablecoin iš „nišinio“ instrumento vis dažniau tampa globalios finansų sistemos infrastruktūros dalimi. Pasak jo, aiškesnė reguliacinė architektūra sudaro sąlygas realiai inovacijai ir praktiniam įsisavinimui.

    Reguliavimas ir JAV kryptis

    „Tether“ nurodo, kad Gruzijos skaitmeninio turto reguliavimo sistema kurta siekiant reikšmingo suderinamumo su besiformuojančiomis JAV stablecoin taisyklėmis, įskaitant GENIUS įstatymą. Toks argumentas svarbus rinkai, nes reguliacinis aiškumas yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių, ar stablecoin gali būti plačiai integruojamas į finansų paslaugas.

    Bendrovė pridūrė, kad daugiau detalių apie GELT struktūrą, diegimo eigą ir reguliacinį įgyvendinimą pateiks vėliau. Kol kas neatskleidžiama, kokioje blokų grandinėje žetonas veiktų, kaip būtų organizuojamos atsargos ir kokie būtų prieigos ar platinimo kanalai.

    „Tether“ strategija: vietinės valiutos stablecoin

    GELT planai atitinka „Tether“ kryptį leisti su konkrečių jurisdikcijų fiat valiutomis susietus stablecoin. 2022 metais bendrovė pristatė su Meksikos pesu susietą MXNT, kuris, anot „Tether“, vis dar aktyvus.

    Tuo pačiu „Tether“ anksčiau turėjo su euru susietą EURT, tačiau vėliau jį uždarė, o išpirkimai buvo nutraukti 2025 metais dėl reguliacinės aplinkos pokyčių Europoje. Šis pavyzdys rodo, kad stablecoin ateitį dažnai lemia ne vien technologija ar paklausa, bet ir taisyklės, kurios skirtinguose regionuose gali keistis labai greitai.

    Dar viena kryptis – JAV rinka: „Tether“ praneša oficialiai paleidusi USAT po to, kai Kongresas priėmė stablecoin reglamentavimą GENIUS įstatymo forma. Tuo pat metu pagrindinis „Tether“ produktas USDT, nors ir turi didžiulę rinkos kapitalizaciją, JAV klientams nėra prieinamas, todėl bendrovė ieško atskirų sprendimų skirtingoms rinkoms.

  • Indonezija užblokavo „Polymarket“: valdžia prilygino prognozių rinką neteisėtam lošimui

    Indonezija užblokavo „Polymarket“: valdžia prilygino prognozių rinką neteisėtam lošimui

    Indonezijos Ryšių ir skaitmeninių reikalų ministerija užblokavo prieigą prie kriptovaliutų ekosistemoje žinomos prognozių rinkos platformos „Polymarket“. Šis žingsnis siejamas su platesniu valdžios vykdomu susidorojimu su internetiniais lošimais, kurie šalyje yra draudžiami įstatymais.

    Ministerija teigia, kad tokio tipo paslaugos iš esmės skatina statymus ir spekuliaciją dėl neaiškių įvykių baigčių, todėl patenka į nelegalių lošimų apibrėžimą. Kartu pranešta, kad pradėta ieškoti su „Polymarket“ siejamų socialinių tinklų paskyrų, kad prieigos ribojimas būtų visapusiškas.

    Kuo remiasi Indonezijos sprendimas?

    Už skaitmeninės erdvės priežiūrą atsakingi pareigūnai viešai nurodė, kad prognozių rinkos, net jei jos pristatomos kaip informacinė ar analizės priemonė, praktiškai veikia kaip lažybos. Indonezijoje toks modelis laikomas nesuderinamu su nacionaline teisine sistema, kurioje lošimai yra neteisėti.

    Valdžia akcentuoja ir vartotojų apsaugą, ypač jaunų žmonių, kurie skaitmeninėje aplinkoje lengvai pasiekia panašias paslaugas. Pasak institucijų, rizika susijusi ne tik su finansiniais praradimais, bet ir su galimais teisės aktų pažeidimais bei priklausomybės nuo lošimų problemomis.

    Platformos populiarumą išaugino politinės prognozės

    „Polymarket“ Indonezijoje sulaukė didesnio dėmesio po to, kai platformoje pasirodė su šalies prezidentu Prabowo Subianto susiję kontraktai. Vartotojai spėliojo apie scenarijus, susijusius su jo politine ateitimi, nors jo kadencija turėtų tęstis iki 2029 metų.

    Susidomėjimas sutapo su naujais vyriausybės signalais dėl strateginių žaliavų eksporto kontrolės centralizavimo, įskaitant anglį ir palmių aliejų. Šie sektoriai svarbūs ir tarptautiniams investuotojams, todėl politinės rizikos tema natūraliai tapo patraukli prognozių rinkų dalyviams.

    Indonezija prisijungė prie augančio ribojimų sąrašo

    Indonezijos sprendimas nėra išskirtinis pasauliniame kontekste, nes prognozių rinkos vis dažniau atsiduria reguliuotojų akiratyje. Skirtingose šalyse tokios platformos vertinamos tai kaip finansiniai instrumentai, tai kaip lošimų produktai, o teisinė kvalifikacija lemia ir priežiūros griežtumą.

    Pavyzdžiui, Brazilijoje institucijos ribojo prieigą prie „Polymarket“ ir panašių paslaugų, argumentuodamos neatitikimais vietos išvestinių finansinių priemonių taisyklėms ir investuotojų apsaugos rizikomis. Argentinoje taip pat buvo siekiama nacionaliniu mastu apriboti platformos pasiekiamumą, pabrėžiant licencijavimo ir amžiaus bei tapatybės patikros spragas.

    Jungtinėse Valstijose prognozių rinkos taip pat susiduria su teisminiais ir reguliaciniais ginčais, ypač valstijų lygmeniu, kai sporto ar politinių įvykių kontraktai prilyginami nelegaliems lošimams. Tai rodo, kad riba tarp inovatyvių finansinių produktų ir lošimų daugelyje jurisdikcijų lieka ne iki galo aiški.

    Kol kas „Polymarket“ viešai neatsakė, kaip vertina Indonezijos sprendimą ir ar ketina ieškoti teisinio ar techninio kelio grįžti į rinką. Vis dėlto Indonezijos žingsnis signalizuoja, kad prognozių rinkų plėtra vis dažniau susidurs su klausimu, kaip jos dera su lošimų, finansų ir skaitmeninių paslaugų reguliavimu.

  • „SpaceX“ prieš Nasdaq: kodėl „Starlink“ tapo pagrindiniu pelno varikliu ir kas kelia rizikas

    „SpaceX“ prieš Nasdaq: kodėl „Starlink“ tapo pagrindiniu pelno varikliu ir kas kelia rizikas

    Elono Musko valdoma „SpaceX“, besiruošdama žengti į Nasdaq, investuotojams vis aiškiau rodo, kad didžiausią augimą ir pelną šiuo metu generuoja ne raketos, o palydovinio interneto padalinys „Starlink“. Įmonės viešinamuose dokumentuose nurodoma, kad ryšio paslaugos pernai sudarė didžiąją pardavimų dalį, o pirmąjį šių metų ketvirtį jų svoris dar padidėjo.

    Skaičiai rodo, kad „Starlink“ tapo pagrindiniu pelno šaltiniu: ryšio padalinys per metus sugeneravo 11,39 mlrd. eurų pajamų ir apie 4,42 mlrd. eurų pelno. Tuo metu raketų paleidimų veikla, apimanti ir sutartis su NASA bei JAV Gynybos departamentu, fiksavo maždaug 657 mln. eurų nuostolį, o su DI susijęs padalinys patyrė apie 6,35 mlrd. eurų deficitą.

    „Starlink“ mastas ir augimo tempas

    „Starlink“ globalų interneto ryšį teikia naudodama daugiau nei 10 200 mažosios Žemės orbitos palydovų, kurie skrieja iki maždaug 1 931 kilometro aukštyje. Toks modelis leidžia pasiekti regionus, kur tradicinė šviesolaidžio ar mobiliojo ryšio infrastruktūra sunkiai įgyvendinama arba pernelyg brangi.

    Paslauga jau prieinama visuose septyniuose žemynuose ir daugiau nei 160 šalių, o vartotojų bazė per metus išaugo daugiau nei dvigubai ir pasiekė 10,3 mln. Tai signalas, kad palydovinis internetas, anksčiau laikytas nišiniu sprendimu, sparčiai tampa masiniu produktu, ypač ten, kur ryšio patikimumas kritiškai svarbus.

    „Starlink“ įsitvirtina ir verslo segmente: paslaugą naudoja avialinijos, diegiančios belaidį internetą skrydžių metu. Tokie kontraktai paprastai užtikrina stabilesnes įplaukas ir mažesnį kainų jautrumą nei vartotojų rinka, todėl jie gali tapti reikšmingu augimo svertu prieš planuojamą listingavimą.

    Investicijos, DI ir strateginė priklausomybė

    „SpaceX“ taip pat atskleidė smarkiai išaugusias kapitalo investicijas: vien per pirmąjį ketvirtį jos siekė 10,1 mlrd. eurų, daugiau nei dvigubai viršydamos praėjusių metų lygį. Didžioji dalis šių lėšų, apie 7,7 mlrd. eurų, nukreipta į DI kryptį, kuri kol kas generuoja didelius nuostolius.

    Tokia struktūra reiškia aiškią priklausomybę: kol brangios ir rizikingos naujos iniciatyvos dar neatsiperka, „Starlink“ pelnas tampa pagrindine pagalve, leidžiančia finansuoti ambicingus projektus. Rinkai tai kartu yra ir pliusas, ir įspėjimas, nes vieno padalinio sėkmė tampa kritiškai svarbi visai įmonės finansinei pusiausvyrai.

    Konkurencija, politika ir reguliavimas

    Palydovinio interneto rinka sparčiai tankėja. „Eutelsat“ valdoma „OneWeb“ jau turi daugiau nei 600 palydovų, o „Amazon“ projektas „Kuiper“ per pastaruosius metus iškėlė daugiau nei 300 palydovų ir siekia suformuoti apie 7 700 palydovų tinklą. Tuo pat metu Jeffo Bezoso „Blue Origin“ planuoja apie 5 400 palydovų diegimą, o Kinija vysto „Guowang“ megaprojektą.

    „SpaceX“ perspėja, kad „Starlink“ plėtra priklausys nuo licencijų ir radijo dažnių paskirstymo, o sprendimai gali strigti arba būti lydimi papildomų sąlygų. Reguliuotojai kai kuriose šalyse palydovinį internetą vertina ir kaip nacionalinio saugumo klausimą, nes infrastruktūra valdoma užsienio bendrovės.

    Politinis kontekstas taip pat daro įtaką: „Starlink“ paslaugos naudojimas valstybės institucijose, taip pat kariniame segmente per „Starshield“, didina strateginę svarbą, bet kartu kelia papildomą dėmesį ir kontrolę. Įmonė pripažįsta, kad bet koks licencijų ribojimas ar geopolitiniai sprendimai gali tiesiogiai atsiliepti augimo tempui.

    Galiausiai išlieka technologinės ir aplinkosauginės rizikos. Mažosios Žemės orbitos palydovai paprastai tarnauja apie 3–5 metus, todėl tinklui reikalinga nuolatinė palydovų keitimo ir papildymo programa, kuri brangiai kainuoja. Mokslininkai ir nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį į kosminių šiukšlių bei šviesos taršos problemas, o didelio masto plėtra gali didinti susidūrimų grandininės reakcijos, vadinamos Keslerio sindromu, riziką.

  • Kriptovaliutų sektoriaus pertvarkos banga: kas slypi už atleidimų ir įmonių restruktūrizavimo?

    Kriptovaliutų sektoriaus pertvarkos banga: kas slypi už atleidimų ir įmonių restruktūrizavimo?

    Kriptovaliutų sektoriuje tęsiasi pertvarkų laikotarpis: dalis bendrovių viešai praneša apie restruktūrizavimą, mažina komandas ir peržiūri veiklos kryptis. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su mažesnėmis prekybos apimtimis, lėtesniu naujų klientų augimu ir brangusiu kapitalu.

    Nors kai kurioms įmonėms tai tampa išgyvenimo planu, kitoms restruktūrizavimas yra bandymas pasiruošti kitam rinkos ciklui. Pastaraisiais metais sektorius gyveno greitos plėtros ritmu, todėl dalis komandų ir projektų buvo suformuoti optimistiškai vertinant ilgalaikį augimą.

    Kas labiausiai spaudžia rinką

    Vienas svarbiausių veiksnių yra reguliavimo neapibrėžtumas, ypač dėl biržų, tarpininkų ir skaitmeninio turto klasifikavimo. Įmonės, veikiančios keliose jurisdikcijose, priverstos didinti atitikties kaštus ir riboti rizikingesnes paslaugas.

    Ne mažiau svarbi ir pasitikėjimo kaina: po ankstesnių bankrotų bei skandalų investuotojai ir instituciniai klientai kelia aukštesnius skaidrumo reikalavimus. Dėl to dalis bendrovių investuoja į auditą, rezervų įrodymus ir rizikos valdymą, o tai trumpuoju laikotarpiu didina išlaidas.

    Atleidimai nebūtinai reiškia nuosmukį

    Darbuotojų mažinimas ne visada reiškia, kad įmonė praranda rinką. Dažnai tai yra bandymas sutelkti resursus į pelningesnes veiklas, pavyzdžiui, instituciniams klientams skirtą prekybą, saugojimo paslaugas ar infrastruktūrą.

    Kita dažna kryptis yra automatizavimas ir procesų optimizavimas, pasitelkiant DI. Tai leidžia sumažinti klientų aptarnavimo, rizikos stebėsenos ir atitikties procesų sąnaudas, tačiau kartu didina spaudimą vidinėms komandoms greičiau diegti technologinius pokyčius.

    Ką tai reiškia vartotojams ir investuotojams

    Vartotojams pertvarkos dažniausiai pasireiškia griežtesniais patikros procesais, pasikeitusiais įkainiais arba siaurinamu paslaugų spektru. Investuotojams tai signalas atidžiau vertinti įmonių balansą, likvidumą, pajamas iš komisinių ir priklausomybę nuo rinkos ciklų.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad rinka ir toliau skirstysis į kelis segmentus: didesnės, labiau reguliuojamos platformos sieks stabilumo, o mažesni žaidėjai bandys išsiskirti nišiniais produktais. Restruktūrizavimas šioje aplinkoje tampa ne išimtimi, o nauja veiklos norma.

  • Kriptovaliutų birža „Bridges News“: ką žinome apie naują platformą ir jos siūlomą institucinę prekybą

    Kriptovaliutų birža „Bridges News“: ką žinome apie naują platformą ir jos siūlomą institucinę prekybą

    Kriptovaliutų rinkoje pasirodė naujas vardas – „Bridges News“, pristatomas kaip naujienų ir informacijos kanalas, susietas su institucinei prekybai skirtos infrastruktūros reklama. Iš viešai matomos medžiagos akivaizdu, kad pagrindinis dėmesys skiriamas profesionaliems dalyviams ir realaus laiko duomenų prieigai.

    Platformoje akcentuojama institucinė kriptovaliutų prekyba, kuri paprastai reiškia griežtesnius atitikties reikalavimus, didesnius pavedimų kiekius ir aukštesnius likvidumo standartus. Tokie sprendimai dažniausiai orientuojasi į bankus, fondus, turto valdytojus ir profesionalius treiderius, kuriems svarbūs vykdymo greitis bei rizikos kontrolė.

    Kas slepiasi už „institucinės“ prekybos?

    Institucinėse biržose ir prekybos vietose įprasta siūlyti patikimesnę pavedimų vykdymo infrastruktūrą, aiškesnes klientų patikros procedūras ir priemones rinkos duomenims analizuoti. Tačiau vien reklaminiai teiginiai savaime negarantuoja nei paslaugų kokybės, nei saugumo, todėl vartotojams svarbu tikrinti licencijavimą, jurisdikciją ir taisykles.

    Vertinant bet kurią kriptovaliutų prekybos platformą, ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar skelbiama apie lėšų saugojimo modelį, ar taikomas rezervų įrodymo principas, kokios yra išėmimo taisyklės ir kaip sprendžiami ginčai. Taip pat aktualu, ar platforma aiškiai atskiria rinkodaros turinį nuo redakcinės informacijos.

    Ką rodo rinkos tendencijos 2024–2026 metais?

    Po kelių didelių sukrėtimų kriptovaliutų sektoriuje rinka nuosekliai juda į griežtesnį reguliavimą ir didesnį skaidrumą. Europos Sąjungoje tam didelę įtaką daro MiCA sistema, kuri palaipsniui suvienodina kriptoturto paslaugų teikėjų taisykles ir kelia reikalavimus vartotojų apsaugai.

    Augant institucijų interesui, didėja ir paklausa profesionaliems sprendimams: geresniam likvidumui, mažesniems vykdymo nuokrypiams, integracijoms su rizikos valdymo sistemomis. Tuo pat metu išlieka ir sukčiavimo rizikos, todėl nauji rinkos dalyviai dažnai vertinami per skaidrumo, reputacijos bei reguliacinės atitikties prizmę.

    Ką verta pasitikrinti prieš naudojantis?

    Prieš registruojantis ar pervedant lėšas į bet kurią su kriptovaliutomis susijusią platformą, verta patikrinti oficialius dokumentus, paslaugų teikimo sąlygas ir privatumo politiką. Ne mažiau svarbu įsitikinti, ar aiškiai nurodoma, kas valdo paslaugą, kokioje jurisdikcijoje ji veikia ir kaip užtikrinamas klientų lėšų saugumas.

    Jei „Bridges News“ komunikacijoje daugiausia dominuoja reklaminės nuorodos į prekybos paslaugas ir registraciją, tai signalas atidžiau įvertinti, ar naujienų turinys yra nepriklausomas. Kriptovaliutų rinkoje informacijos patikimumas yra ne mažiau svarbus nei technologinis platformos pajėgumas.

  • Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    DI tampa ekonomikos varikliu

    Dirbtinis intelektas per kelis metus iš technologijų sektoriaus temos tapo viena svarbiausių ekonomikos darbotvarkės krypčių: jis keičia produktyvumą, darbo rinką, investicijų srautus ir valstybių konkurencingumą. Todėl 2026 metais Briuselyje vykstantis Europos Komisijos renginys Brussels Economic Forum savo dėmesį sutelkia būtent į DI ir Europos vietą pasaulinėse varžybose.

    Brussels Economic Forum yra kasmetinis Europos Komisijos flagmanas, jau daugiau kaip 25 metus suburiantis politikos, verslo, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus. Šio formato tikslas paprastas: įvardyti svarbiausias ekonomines grėsmes ir susitarti, kokių sprendimų reikia, kad Europos ekonomika neatsiliktų.

    Globalios varžybos ir Europos pasirinkimai

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip DI diegimas paveiks augimą ir našumą, o kartu ir tai, ar Europa sugebės išlaikyti technologinį savarankiškumą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninei infrastruktūrai, pažangių lustų tiekimo grandinėms ir duomenų centrų plėtrai, nes būtent jos lemia, kiek greitai galima diegti didelio masto DI sprendimus.

    Europos Komisijos pasirinktas kelias remiasi idėja, kad inovacijos turi vykti kartu su aiškiomis taisyklėmis, saugumo reikalavimais ir atsakomybe. DI reguliavimas, ypač didelės rizikos srityse, yra pristatomas kaip bandymas suderinti technologijų proveržį su vartotojų apsauga, tačiau kritikai perspėja dėl galimos administracinės naštos ir lėtesnio produktų išleidimo į rinką.

    Kas dalyvaus ir ką tai reiškia rinkai

    Forume numatytos aukšto lygio diskusijos ir pranešimai su politikos ir ekonomikos lyderiais, tarp jų Liuksemburgo ministru pirmininku Lucu Friedenu ir už ekonomiką atsakingu Europos Komisijos nariu Valdžiu Dombrovskiu. Taip pat kviečiami ekonomistai, europarlamentarai, profesinių sąjungų, verslo ir mokslo atstovai, kurie vertins, kaip DI keis darbo vietas ir kokių įgūdžių reikės ateities rinkoje.

    Darbo rinkos klausimai tampa vienu jautriausių, nes DI gali automatizuoti dalį rutininių užduočių, bet kartu kuria paklausą naujoms profesijoms ir aukštesnės kvalifikacijos kompetencijoms. Dėl to vis dažniau akcentuojamas persikvalifikavimas, mokymasis visą gyvenimą ir investicijos į skaitmeninius įgūdžius, kad produktyvumo augimas nevirstų socialine įtampa.

    Renginio kontekste skamba ir platesnis signalas rinkoms: Europa siekia įvardyti aiškias taisykles, kokiomis sąlygomis DI sprendimai gali būti diegiami mastu. Verslui tai reiškia prognozuojamumą, o investuotojams tai tampa vienu iš kriterijų, vertinant, kuriose jurisdikcijose DI produktus plėtoti greičiausia ir saugiausia.

  • „Polymarket“ ir „Kalshi“ perkopė 130 mlrd. eurų ribą: po rekordinio augimo balandį – pirmas lėtėjimas

    „Polymarket“ ir „Kalshi“ perkopė 130 mlrd. eurų ribą: po rekordinio augimo balandį – pirmas lėtėjimas

    Prognozių rinkų platformos „Kalshi“ ir „Polymarket“ balandį užbaigė septynis mėnesius trukusią rekordų seriją, kai jų bendra mėnesio apyvarta nuosekliai augo. Naujausi duomenys rodo, kad balandį bendra sektoriaus prekybos aktyvumo kreivė pirmą kartą nuo spartaus šuolio pradžios ėmė leistis.

    Nors mėnesinė apimtis sumažėjo, bendra abiejų platformų sukaupta apyvarta pasiekė naują psichologinę ribą. „Kalshi“ ir „Polymarket“ kartu per visą veiklos laikotarpį perkopė 150 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 130 mlrd. eurų.

    Kas nulėmė balandžio lėtėjimą

    Balandžio smukimą daugiausia lėmė mažesnis aktyvumas „Polymarket“ tarptautinėje platformoje, tuo metu „Kalshi“ ir „Polymarket“ veikla JAV kryptimi augo. Kitaip tariant, bendras rezultatas prastėjo ne dėl vienodo nuosmukio visur, o dėl skirtingų regioninių tendencijų.

    Aktyvių „Polymarket“ prekiautojų skaičius balandį sumažėjo iki maždaug 643 000, kai kovą buvo virš 733 000. Tai nutraukė dar vieną kelių mėnesių iš eilės trukusį augimo ciklą, sutapusį su mažesnėmis prekybos apimtimis.

    Daugiau dėmesio ir daugiau reguliavimo

    Prognozių rinkos pastaraisiais metais pritraukia ne tik vartotojus, bet ir reguliuotojų dėmesį, ypač kai produktai ima konkuruoti su tradicinėmis lošimų ar finansinių išvestinių priemonių rinkomis. „Kalshi“ ypač aktyviai plečiasi sporto kategorijoje, o tai kai kuriose JAV valstijose išprovokavo griežtesnį reguliuotojų ir lošimų priežiūros institucijų atsaką.

    „Kalshi“ 2024 metais laimėjo teisinį ginčą su JAV Prekių ateities sandorių komisija, kuris atvėrė kelią rinkimų sutarčių siūlymui ir platesnei plėtrai JAV. Tuo pat metu „Polymarket“ siekia stiprinti savo pozicijas JAV rinkoje, įskaitant veiksmus, susijusius su licencijuota infrastruktūra ir veiklos perkėlimu į labiau reguliuojamą aplinką.

    Investuotojų lūkesčiai ir DI kontrolės priemonės

    Augant mastui, didėja ir rizikos: nuo rinkos manipuliavimo iki vidinės informacijos naudojimo. Dėl to platformos vis dažniau akcentuoja vidaus kontrolę, stebėseną ir technologinius sprendimus, įskaitant DI taikymą įtartinam elgesiui aptikti ir sandoriams vertinti.

    Investuotojų susidomėjimą rodo ir viešojoje erdvėje aptariami vertinimai bei finansavimo raundai. Tokie skaičiai signalizuoja, kad prognozių rinkos iš nišinio produkto tampa reikšminga finansinių technologijų kryptimi, tačiau kartu didina spaudimą užtikrinti aiškias taisykles ir skaidrumą.

  • Prancūzijos startuolis „Cleo Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI automatizuos prekių atitiktį

    Prancūzijos startuolis „Cleo Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI automatizuos prekių atitiktį

    Paryžiuje įsikūręs reguliacinių technologijų startuolis „Cleo Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją, skirtą platformos plėtrai ir tarptautinės produktų atitikties automatizavimui. Bendrovė teigia, kad jos sprendimas įmonėms padeda greičiau susigaudyti skirtingų šalių reikalavimuose ir mažinti neatitikimų riziką prieš pateikiant produktą rinkai.

    Investavimo raundą vedė Larry Berger, taip pat prisidėjo „Kima Ventures“ ir „Financière Saint-James“ bei keli technologijų ekosistemos atstovai. Prie raundo prisijungė ir „Accel“ per vadinamąjį scout tipo bilietą, kai investuotojai į sandorį ateina per fondo tinklą ar rekomendacijas.

    „Cleo Labs“ įkurta 2023 metais Naomie Halioua ir Anaëlle Guez. Startuolis akcentuoja, kad tarptautinė prekyba verčia įmones veikti fragmentuotoje, nuolat besikeičiančioje reguliavimo aplinkoje, kur kiekviena rinka turi atskiras sertifikavimo, ženklinimo, bandymų ir muitinės procedūras.

    Įmonės pateikiamas pavyzdys rodo, jog net vienam prijungtam dviračio šalmui gali tekti įvertinti daugiau nei šimtą skirtingų reikalavimų nuo medžiagų standartų kūrimo etape iki konkrečios šalies sertifikavimo ir ženklinimo taisyklių. Praktikoje tai reiškia dideles laiko sąnaudas, daug rankinio darbo ir klaidų riziką, ypač kai komandos vis dar remiasi skaičiuoklėmis ar ribotais įrankiais.

    „Mūsų ambicija reguliacinę atitiktį, kuri dažnai laikoma suvaržymu, paversti strategine įmonių svirtimi. DI leidžia nebereaguoti pavėluotai, o iš anksto numatyti pokyčius“, – sakė „Cleo Labs“ bendraįkūrėja Naomie Halioua.

    Startuolio platforma, pasak bendrovės, skirta sužymėti ir valdyti įpareigojimus pagal produktą ir rinką, suformuojant aiškų reikalavimų kontrolinį sąrašą dar prieš paleidimą. Taip pat siūlomas nuolatinis reguliavimo pokyčių stebėjimas ir jų poveikio verslui vertinimas, kad komandos laiku pastebėtų, kas keičiasi ir ką reikia koreguoti.

    Sprendimo pagrindas yra MARIA, startuolio sukurta kelių agentų architektūra, kuri, „Cleo Labs“ teigimu, nuolat stebi daugiau nei 25 000 reguliavimo institucijų ir standartizacijos organizacijų 106 šalyse. Bendrovė pabrėžia žmogaus įsitraukimo principą, kai automatizuotų analizių rezultatus patvirtina teisės ekspertai, siekiant išlaikyti rekomendacijų patikimumą.

    „Šiandien komandos vis dar praleidžia daug laiko rankiniu būdu analizuodamos sudėtingas ir besikeičiančias taisykles, dažnai naudodamos skaičiuokles ar netinkamus įrankius. Su „Cleo“ suteikiame greitį, patikimumą ir apdorojimo apimtį, automatizuodami šiuos procesus mastu“, – sakė „Cleo Labs“ bendraįkūrėja Anaëlle Guez.

    Reguliacinės atitikties poreikį didina ir Europoje stiprėjantis reguliavimas, apimantis tvarumo atskaitomybę, tiekimo grandinių skaidrumą ir skaitmeninius produktų duomenis. Tokios kryptys kaip skaitmeninis produkto pasas ir CSRD ataskaitų teikimo reikalavimai reiškia, kad įmonėms tenka valdyti didėjančius duomenų ir įpareigojimų srautus neaukojant konkurencingumo.

    Gavusi finansavimą „Cleo Labs“ planuoja spartinti technologinę plėtrą, stiprinti platformos funkcijas ir didinti komandos pajėgumą. Komercinė plėtra numatoma Europoje, o kartu startuolis žada pasirengti augimui už regiono ribų, pirmiausia žvalgantis į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką.

  • „Polymarket“ derasi su CFTC: ar prognozių birža grįš į JAV su pagrindine platforma?

    „Polymarket“ derasi su CFTC: ar prognozių birža grįš į JAV su pagrindine platforma?

    Prognozių rinkų platforma „Polymarket“ svarsto galimybę grąžinti savo pagrindinę biržą į JAV ir dėl to pastarosiomis savaitėmis diskutavo su Žaliavų ateities sandorių prekybos komisijos (CFTC) pareigūnais, skelbia „Bloomberg“.

    Tokiam žingsniui prireiktų formalaus CFTC balsavimo, nes kalbama apie JAV klientams taikomų ribojimų švelninimą ir didesnį veiklos mastą, nei šiandien leidžia vietinė „Polymarket“ versija. Įmonė komentaro nepateikė, o CFTC į užklausą iš karto neatsakė.

    „Polymarket“ JAV rinkos tema nėra nauja. 2023 metais platforma susitarė su CFTC dėl kaltinimų siūlius neteisėtus dvejetainių pasirinkimo sandorių tipo produktus, sumokėjo apie 1 300 000 eurų baudą, uždarė neatitinkančias rinkas ir įsipareigojo blokuoti JAV naudotojus.

    Vėliau, „Bloomberg“ teigimu, pernai buvo nutrauktas su platforma susijęs tyrimas, kuriame figūravo ir JAV Teisingumo departamentas. Tai sudarė prielaidas atnaujinti pokalbius dėl platesnio sugrįžimo, tačiau galutinis sprendimas priklausytų nuo reguliuotojo pozicijos.

    Šis klausimas išryškėja ir dėl pačios CFTC situacijos. Komisijoje gali dirbti iki penkių komisarų, tačiau šiuo metu, kaip nurodoma viešuose pranešimuose, komisijai vadovaujantis Michaelas Seligas yra vienintelis komisaras, o laisvos vietos kelia dalies įstatymų leidėjų susirūpinimą dėl sprendimų balanso.

    Prognozių rinkos pastaruoju metu tapo CFTC darbotvarkės centru: agentūra siekia įtvirtinti savo jurisdikciją ir ginčijasi su atskiromis valstijomis, kurios tvirtina, kad dalis tokių platformų veiklos gali pažeisti vietos lošimų ir azartinių žaidimų taisykles, ypač sporto lažybų srityje.

    „Bloomberg“ taip pat rašo, kad diskusijose su CFTC buvo svarstomas „Polymarket“ planas sujungti pagrindinės biržos veiklą ir blokų grandinės technologiją su JAV rinkai skirto subjekto turimomis licencijomis. Praktikoje tai reikštų bandymą veikti remiantis ta pačia blokų grandinės infrastruktūra, bet JAV reguliavimo rėmuose.

    „Polymarket“ JAV rinkoje jau turi riboto funkcionalumo alternatyvą, kuri veikia per vietinį subjektą, susijusį su licencijuota išvestinių finansinių priemonių infrastruktūra. Vis dėlto pagrindinės pasaulinės platformos sugrąžinimas reikštų didesnį produktų spektrą, platesnę auditoriją ir, tikėtina, griežtesnę priežiūrą.

    Rinkai tai svarbu ir platesniame kontekste: prognozių rinkos pastaraisiais metais sparčiai augo, o jų statusas balansuoja tarp finansinių išvestinių priemonių, informacijos agregavimo ir lošimų reguliavimo. Dėl to sprendimai JAV dažnai tampa precedentu kitoms valstybėms, svarstančioms, kaip vertinti tokio tipo platformas.