CP v2

Tag: Reguliavimas

  • Europos Komisija: dėl biurokratijos kaltinkite nacionalines sostines, o ne Briuselį

    Europos Komisija: dėl biurokratijos kaltinkite nacionalines sostines, o ne Briuselį

    Europos Komisija ragina valstybių narių vyriausybes nustoti visą perteklinę biurokratiją priskirti Briuseliui. Pasak Komisijos, nemaža dalis naštos atsiranda ne dėl pačių ES taisyklių, o dėl to, kaip jos perkeliamos į nacionalinę teisę.

    Šis akcentas nuskambėjo pristatant planus atnaujinti Komisijos geresnio reglamentavimo gaires, kurios nustato, kaip ES institucijos rengia, vertina ir įgyvendina teisės aktus. Komisija teigia, kad būtent nacionaliniai „priedai“ dažnai pabrangina atitiktį ir apsunkina verslo veiklą.

    Kas yra „aukso danga“?

    Komisija daug dėmesio skiria vadinamajam taisyklių „pertekliniam išpūtimui“, kai valstybės narės į ES reikalavimus įrašo papildomas sąlygas, procedūras ar dokumentus. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kelia kliūčių, didina kaštus ir fragmentuoja bendrąją rinką.

    „Kai valstybės narės prie ES taisyklių prideda papildomų reikalavimų, tai kuria barjerus, didina sąnaudas ir skaldo bendrąją rinką“, – sakė už ekonomikos klausimus atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis.

    Verslo spaudimas ir konkurencingumo klausimas

    Pastaraisiais metais, po energetikos kainų šuolių ir lėtesnio augimo, verslo organizacijos vis aktyviau ragina mažinti administracinę naštą. Diskusijos apima platų spektrą nuo pramonės leidimų, atliekų ir taršos reikalavimų iki pesticidų bei skaitmeninio reguliavimo.

    Komisija pripažįsta, kad ES, ilgą laiką buvusi viena įtakingiausių pasaulio reguliavimo sistemų kūrėjų, dabar susiduria su politiniu spaudimu dėl konkurencingumo. Įmonės vis dažniau lygina ES aplinką su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija, kur kai kuriuose sektoriuose reguliavimas laikomas mažiau varžančiu.

    Pažadas mažinti naštą ir kritika dėl skubos

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įsipareigojusi mažinti biurokratiją verslui 25 proc. ir siekti, kad iki 2029 metų administracinės sąnaudos ES mastu sumažėtų maždaug 37,7 milijardo eurų per metus. Viena priemonių – vadinamieji omnibus pasiūlymai, kuriais peržiūrimi galiojantys teisės aktai ir šalinami pertekliniai reikalavimai.

    Kartu Komisija nori peržiūrėti ir patį teisėkūros procesą, įskaitant poveikio vertinimų apimtį ir viešų konsultacijų trukmę. Tai kelia nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų ir akademinės bendruomenės nerimą, kad sprendimai gali tapti mažiau skaidrūs, o naujų taisyklių poveikis – išanalizuotas paviršutiniškiau.

    Komisija tikina į kritiką atsižvelgsianti ir žada vertinti kiekvieno atvejo skubą bei galimą žalą, jei sprendimai būtų atidėti. Tačiau pagrindinė žinutė valstybėms narėms išlieka aiški: jei nacionaliniu lygmeniu atsiranda papildomų „priedų“, atsakomybė dėl jų neturėtų būti automatiškai permetama Briuseliui.

  • Vietnamas kelia kartelę dirbtinio intelekto lenktynėse: ambicijos, griežtas įstatymas ir šešėlinės rizikos

    Vietnamas pastaraisiais metais vis aiškiau signalizuoja, kad dirbtinis intelektas jam nėra vien technologijų mada. Hanojus DI vystymą sieja su ekonomikos modernizavimu, produktyvumo šuoliu ir siekiu tapti viena ryškiausių Pietryčių Azijos valstybių skaitmeninėje rinkoje.

    Šalies kryptis išsiskiria tuo, kad greta investicijų ir eksperimentų diegiant DI į kasdienes paslaugas kuriama ir plataus užmojo reguliavimo bazė. Tačiau su tuo ateina ir klausimai dėl duomenų kontrolės, priežiūros technologijų bei užsienio technologinės priklausomybės.

    DI kaip ekonomikos variklis

    Vietnamas DI plėtrą remia per valstybines programas, mokslo ir inovacijų finansavimą bei pastangas pritraukti tarptautines kompanijas. Augantis startuolių skaičius ir DI sprendimų diegimas finansų, gamybos, sveikatos bei švietimo sektoriuose rodo, kad rinka bręsta greičiau nei daugelyje regiono valstybių.

    Praktikoje DI vis dažniau naudojamas klientų aptarnavime, rizikų vertinime, procesų automatizavime ir diagnostikoje. Tokios kryptys būdingos ir globalioms tendencijoms: didžiausią trumpalaikę grąžą verslui dažniausiai duoda ne futuristiniai projektai, o efektyvesni sprendimai realiuose procesuose.

    Didžiosios investicijos ir priklausomybė nuo infrastruktūros

    Vietnamas aktyviai vilioja technologijų gigantus ir stiprina vietinius čempionus, tačiau kritinis elementas lieka infrastruktūra: duomenų centrai, debesijos paslaugos ir didelio našumo lustai. Be jų didelių kalbos modelių kūrimas ir DI diegimas mastu tampa sunkiai įmanomas.

    Šioje vietoje ryškėja paradoksas: siekiant skaitmeninio suvereniteto, daug sprendimų vis tiek remiasi užsienio tiekėjų technologijomis. Tai reiškia, kad geopolitiniai ribojimai, eksporto kontrolė ar tiekimo grandinių sutrikimai gali tiesiogiai paveikti DI planų tempą ir kainą.

    Kita problema yra talentų trūkumas. Nors Vietnamas turi didelę jaunų specialistų bazę ir augančią IT bendruomenę, aukščiausios kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių pasiūla dažnai nespėja paskui ambicijas, o konkurencija su JAV ir Europos darbo rinka didina protų nutekėjimo riziką.

    Reguliavimas: apsauga ar kontrolės įrankis?

    Vietnamas siekia turėti aiškias DI taisykles ir signalizuoti investuotojams, kad rinka bus nuspėjama. Regiono kontekste tai išskirtina, nes dalis ASEAN valstybių dažniau remiasi rekomendacijomis ar gairėmis, o ne detaliais įstatymais.

    Vis dėlto griežtesnis reguliavimas neišvengiamai kelia klausimą, kam jis bus taikomas ir kas turės galutinį žodį dėl rizikos vertinimo. Jei priežiūra fragmentuota, o atsakomybės ribos miglotos, tai gali sukurti ne tik vartotojų apsaugos spragas, bet ir erdvę selektyviam taisyklių taikymui.

    Ypač jautri sritis yra sintetinis turinys ir vadinamieji gilieji padirbiniai, galintys veikti rinkimus, reputaciją ar viešąją tvarką. Tokie ribojimai daugelyje šalių laikomi būtinais, tačiau autoritarinėse ar pusiau autoritarinėse sistemose jie gali būti panaudoti ir kaip spaudimo priemonė politinei kritikai.

    „DI gali būti naudojamas produktyvumui kelti, bet kartu jis keičia galios balansą tarp piliečio, verslo ir valstybės“, – sako skaitmeninės politikos analitikai.

    Duomenys, biometrija ir viešasis saugumas

    Vienas didžiausių šiuolaikinio DI variklių yra duomenys, ypač didelio masto valstybės registrai ir biometriniai identifikatoriai. Tokios sistemos gali palengvinti viešųjų paslaugų teikimą, mažinti sukčiavimą ir greitinti administracinius procesus.

    Tačiau kartu jos kuria rizikas dėl masinio stebėjimo, profiliavimo ir netiesioginio socialinio reitingavimo. Net jei įstatymai formaliai riboja tam tikras praktikas, išimtys nacionalinio saugumo ar žvalgybos reikmėms dažnai tampa zona, kurioje DI panaudojimas visuomenei mažiausiai skaidrus.

    Papildomą įtampą kuria ir DI suderinamumo klausimas. Jei kalbos modeliai mokomi iš informacinės aplinkos, kurioje veikia cenzūra ar stipri naratyvų kontrolė, modeliai natūraliai atkartos tokią informaciją kaip dominuojančią, o tai paveiks atsakymų kokybę, požiūrių įvairovę ir visuomenės informavimą.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    Europos kompanijoms Vietnamas gali būti patrauklus dėl augančios rinkos, gamybos ir tiekimo grandinių ekosistemos bei valstybės noro sparčiai skaitmenizuoti ekonomiką. Praktinės galimybės dažniausiai atsiveria tose srityse, kur Europoje sukaupta kompetencija: atitiktis, rizikų valdymas, auditas, kibernetinis saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga.

    Tačiau verslui būtina įvertinti ir rizikas: reikalavimus vietinei atstovybei, duomenų lokalizavimo taisykles, galimą reguliavimo nepastovumą bei reputacinius klausimus, jei DI sprendimai būtų panaudoti pertekliniam stebėjimui. Dalis projektų gali būti pelningi, bet reikalauti itin tvirto teisinio ir etinio pagrindo.

    Bendra kryptis aiški: Vietnamas bando vienu metu paspartinti DI diegimą, pritraukti kapitalą ir išlaikyti politinę kontrolę. Tokia kombinacija gali leisti greitai augti, tačiau ilgainiui lems, ar šalis taps savarankišku regiono DI centru, ar liks priklausoma nuo užsienio technologijų ir geopolitinių vėjų.

  • Kinija smogė „Meta“: blokuoja 2 mlrd. eurų sandorį dėl DI ir siunčia žinutę visiems startuoliams

    Kinija smogė „Meta“: blokuoja 2 mlrd. eurų sandorį dėl DI ir siunčia žinutę visiems startuoliams

    Kinijos institucijos pareikalavo nutraukti JAV technologijų milžinės „Meta“ planuotą maždaug 2 mlrd. eurų vertės DI startuolio „Manus“ įsigijimą. Analitikų teigimu, tai tampa aiškiu signalu verslui, kad Kinija griežtina kontrolę, kai sandoriai susiję su talentu, duomenimis ir strategiškai jautriomis technologijomis.

    „Meta“ ir „Manus“ sandoris išsiskyrė tuo, kad įmonė prieš įsigijimo susitarimą persitvarkė ir persikėlė į Singapūrą. Pastaraisiais metais tokius žingsnius renkasi ne viena su Kinija susijusi technologijų bendrovė, tikėdamasi sumažinti reguliacinę riziką, tačiau šis atvejis rodo, kad vien registracijos šalies pakeitimo gali nepakakti.

    Kas nutiko ir kodėl?

    Kinijos pusė sprendimą grindžia nacionalinio saugumo interesais ir siekiu užkirsti kelią kritinių kompetencijų bei duomenų iškėlimui į užsienį. Viešai akcentuojama, kad svarbu ne tik dabartinė įmonės buveinė, bet ir tai, kur vyko ankstyvieji tyrimai, kur susiformavo komanda ir kokios kilmės yra pagrindiniai duomenys.

    „Po šio skandalo įkūrėjai supras: jei pradedi Kinijoje, tu turi likti Kinijoje“, – sakė konsultacijų bendrovės BDA China vadovas Duncanas Clarkas.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologinių sandorių „atšaukimas“ skaitmeninėje ekonomikoje gerokai sudėtingesnis nei fizinių prekių grąžinimas. Jei produktas remiasi duomenimis, modeliais ir nuolat besikeičiančia infrastruktūra, atskirti, kas kur buvo sukurta ir panaudota, tampa itin komplikuota.

    Ką tai reiškia „Meta“?

    „Meta“ viešai teigė, kad sandoris atitiko taikomus įstatymus ir bendrovė tikisi tinkamo situacijos išsprendimo. Vis dėlto reali rizika kyla ne tik dėl formalios sandorio baigties, bet ir dėl to, ar „Manus“ galėtų toliau veikti bei išlaikyti komandą ir prieigą prie technologinių resursų.

    Kadangi „Meta“ socialinių tinklų platformos Kinijoje yra blokuojamos, Pekino įtaka pačiai „Meta“ veiklai šalies viduje yra ribota. Tačiau Kinija gali turėti svertų paveikti „Manus“ operacijas, o tai įsigyjamą įmonę paverstų mažiau vertinga arba net nepatrauklia planuojamai integracijai.

    Naujas frontas: talentas ir duomenys

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją JAV ir Kinijos technologinėje konkurencijoje: svarbiausiu resursu tampa ne vien lustai ar modelių architektūros, bet ir žmonės, gebantys kurti DI sprendimus, bei duomenys, reikalingi produktams tobulinti. Dėl to didėja rizika, kad tarpvalstybiniai sandoriai bus vertinami per talentų migracijos ir intelektinės nuosavybės prizmę.

    „Pagrindinė pamoka ta, kad vien įsikūrimas Singapūre automatiškai neapsaugo sandorio nuo Kinijos reguliuotojų pasiekiamumo“, – sakė konsultacijų bendrovės iMpact vadovas Chrisas Pereira.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į galimą šalutinį efektą: griežtesnės taisyklės gali dar labiau suskaidyti DI ekosistemą į atskiras stovyklas, o tai paveiktų investicijų kryptis, tarptautines komandas ir technologijų perdavimo modelius. Verslui tai reiškia, kad sandorių planavime vis dažniau teks vertinti ne tik finansinius rodiklius, bet ir geopolitinę, reguliacinę bei reputacinę riziką.

  • Finansų sektoriaus naujienos: ką šiandien reiškia palūkanos, reguliavimas ir rinkų svyravimai

    Finansų sektoriaus naujienos: ką šiandien reiškia palūkanos, reguliavimas ir rinkų svyravimai

    Finansų sektoriaus naujienų srautas pastaraisiais mėnesiais tapo ypač intensyvus: rinkas veikia centrinių bankų palūkanų kryptis, griežtėjantys kapitalo reikalavimai ir lėtėjantis vartojimas. Dėl to bankai, investicijų valdytojai ir draudikai vis dažniau peržiūri kainodarą, rizikos vertinimą ir plėtros planus.

    Europos centriniam bankui ir kitoms institucijoms siunčiant signalus dėl infliacijos ir ekonomikos augimo, kredito kaina verslui ir gyventojams išlieka jautri tema. Net ir nedideli palūkanų pokyčiai gali reikšmingai pakeisti būsto paskolų įmokas, įmonių skolinimosi apetitą ir investicijų grąžos lūkesčius.

    Kas labiausiai keičia rinką?

    Vienas ryškiausių veiksnių yra reguliavimo spaudimas: po pastarųjų metų sukrėtimų pasaulio bankininkystėje daugiau dėmesio skiriama likvidumui, indėlių stabilumui ir stresiniams scenarijams. Finansų įmonėms tai reiškia didesnes atitikties sąnaudas, bet kartu ir didesnį sistemos atsparumą.

    Ne mažiau svarbus ir technologinis lūžis, kai DI sprendimai vis plačiau diegiami klientų aptarnavime, sukčiavimo prevencijoje ir rizikos modeliuose. Tačiau kartu auga ir priežiūros institucijų lūkesčiai dėl duomenų kokybės, modelių paaiškinamumo ir atsakomybės, kai sprendimus priima automatizuotos sistemos.

    Ką stebėti vartotojams ir verslui?

    Gyventojams aktualiausia, kaip keičiasi paskolų palūkanos, indėlių grąža ir bankų mokesčiai, o verslui svarbiausia kreditavimo sąlygų stabilumas ir galimybė refinansuoti ankstesnius įsipareigojimus. Rinkų svyravimai taip pat daro įtaką pensijų fondų ir investicinių produktų rezultatams, todėl sprendimus verta grįsti ilgesniu horizontu, o ne vienos savaitės antraštėmis.

    Tuo pat metu finansų įmonės ieško, kaip išlaikyti klientus: stiprina skaitmeninius kanalus, koreguoja pasiūlymus ir aktyviau komunikuoja rizikas. Šiandien dažnai laimi tie, kurie aiškiai paaiškina sąlygas, suteikia pasirinkimo galimybių ir greitai reaguoja į rinkos pokyčius.

  • Kinijos smūgis „Meta“: liepia atsitraukti nuo 1,8 mlrd. eurų sandorio dėl DI startuolio

    Kinijos smūgis „Meta“: liepia atsitraukti nuo 1,8 mlrd. eurų sandorio dėl DI startuolio

    Kinijos valstybinė planavimo institucija pareikalavo, kad „Meta“ nutrauktų Manus įsigijimo sandorį ir atsisakytų užsienio investicijų į šį DI startuolį. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija nurodė, kad sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir reglamentais.

    Institucija pranešė paprašiusi sandorio šalis atšaukti susitarimą. „Meta“ viešai detalių nekomentavo, o rinkos reakcija buvo santūri, tačiau sprendimas iš karto atgaivino diskusiją apie griežtėjančią technologijų kontrolę.

    Manus yra Singapūre registruotas startuolis, turintis šaknis Kinijoje. Bendrovė kuria bendros paskirties DI agentus, galinčius atlikti sudėtingas užduotis, tokias kaip rinkos analizė, programavimas ar duomenų apdorojimas.

    Startuolis skelbė, kad 2025 metų pabaigoje pasiekė 90 000 000 eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą. Taip pat buvo pranešta apie maždaug 67 000 000 eurų investicijų etapą, kuriam vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas Benchmark.

    Sandoris, kurio vertė siekė apie 1 800 000 000 eurų, sulaukė dėmesio ne tik Pekine, bet ir Vašingtone. Pastaraisiais metais JAV įstatymų leidėjai ir reguliuotojai vis griežčiau vertina kapitalo ir technologijų srautus, susijusius su Kinijos DI ekosistema.

    Tuo pat metu Kinija didina spaudimą šalies kilmės technologijų įkūrėjams neperkelti strateginių projektų į užsienį, siekiant išvengti priežiūros. Rizikos kapitalo bendruomenėje tai siejama su bandymais riboti vadinamąjį persiregistravimo modelį, kai įmonė formaliai persikelia į kitą jurisdikciją, bet išlaiko ryšius su Kinijos talentais ir technologijomis.

    „Meta“ anksčiau teigė, kad Manus integracija turėtų paspartinti automatizavimo sprendimų diegimą tiek vartotojams, tiek verslui, įskaitant bendrovės asistentą ir produktyvumo įrankius. Tačiau Kinijos institucijos dar metų pradžioje buvo pradėjusios vertinimą, ar sandoris atitinka eksporto kontrolės, technologijų importo ir eksporto bei užsienio investicijų taisykles.

    „Mums svarbu, kad visos šalys elgtųsi abipusės naudos dvasia“, – sakė APEC aukšto lygio pareigūnų susitikimo pirmininkas Chen Xu.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI agentai tampa viena karščiausių pasaulinės technologijų rinkos krypčių, todėl tokie sandoriai vis dažniau atsiduria nacionalinio saugumo, duomenų suverenumo ir technologinio pranašumo diskusijų centre. Dėl to didžiosioms platformoms plečiantis DI srityje, reguliacinė rizika kai kuriose rinkose gali tapti lemiamu veiksniu net ir komerciškai patraukliems įsigijimams.

  • Milijardai išgaravo per akimirką: didžiausi kriptovaliutų griūčių scenarijai ir pamokos

    Milijardai išgaravo per akimirką: didžiausi kriptovaliutų griūčių scenarijai ir pamokos

    Kai kriptovaliutos buvo pristatomos kaip skaitmeninė revoliucija, daliai investuotojų tai virto skausminga pamoka. Per pastarąjį dešimtmetį rinkoje griuvo biržos, projektai ir ištisos ekosistemos, o kartu dingo ir milžiniškos sumos. Priežastys dažniausiai kartojosi: silpna rizikų kontrolė, programinio kodo spragos, kibernetinės atakos ir kartais elementarus valdymo chaosas.

    Ryškiausi nuosmukiai sutelkė dėmesį į tai, kad kripto rinka gali judėti greičiau nei tradicinės finansų sistemos apsaugos mechanizmai. Kai pasitikėjimas subliūkšta, prasideda grandininė reakcija: vartotojai skuba išsiimti lėšas, krenta kainos, o likvidumo trūkumas per kelias dienas paverčia problemą bankrotu. Šis modelis matytas ne kartą, tik skiriasi mastas ir detalės.

    Terra ir FTX: pasitikėjimo krachas

    2022 metais didžiausią šoką sukėlė Terra ekosistemos griūtis, kai stabilumą turėjęs užtikrinti mechanizmas neatlaikė rinkos spaudimo. Toks atvejis parodė, kad algoritminiai stabilumo modeliai gali veikti tik tol, kol išlieka tikėjimas jų logika ir pakankamas likvidumas. Kai vienas svertas išslysta, kritimas tampa savotiška lavina.

    Neilgai trukus sekė kriptovaliutų biržos FTX bankrotas, virtęs vienu garsiausių finansinių skandalų industrijoje. Tyrimai ir teisiniai procesai išryškino rizikingą klientų lėšų naudojimą bei valdymo spragas, o staigus vartotojų bandymas atsiimti pinigus atidengė realų trūkumą. Šis atvejis ypač sustiprino reikalavimus dėl turto atskyrimo, audito ir skaidrumo.

    Mt. Gox ir įsilaužimai: senos klaidos kartojasi

    Spektaklingų griūčių istorija prasidėjo dar anksčiau, kai 2014 metais bankrutavo Mt. Gox. Tuo metu ši platforma buvo viena svarbiausių bitkoino prekybos vietų, todėl jos žlugimas paveikė ne tik klientus, bet ir visą rinkos nuotaiką. Vėliau paaiškėjo, kad lėšos dingo ne vienu momentu, o palaipsniui, ilgą laiką nepastebint problemos masto.

    Biržos tapo patraukliu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams, o dideli incidentai parodė, kad saugumo spragos kainuoja brangiau nei bet kokia rinkodara. Dažnai bėdos prasidėdavo nuo pernelyg didelės dalies turto laikymo prie interneto prijungtose piniginėse arba nuo nepakankamai griežtų vidaus kontrolės procedūrų. Kitaip tariant, technologinė rizika čia tiesiogiai virsta finansine.

    Kai žlunga ne birža, o pats projektas

    Didelė dalis nuostolių siejama ne tik su biržomis, bet ir su pačiais kripto projektais, kurių atsiranda milžiniški kiekiai. Dalis jų kuriami be aiškaus pritaikymo, dalis neišlaiko konkurencijos, o kai kurie nuo pradžių būna orientuoti į greitą pelną kūrėjams. Tokiose situacijose investuotojai lieka su žetonais, kurių vertė praktiškai išnyksta.

    Rinkoje pasitaikė ir atvejų, kai problemą sukeldavo vidinės sistemos klaidos, pavyzdžiui, neteisingai skaičiuojami atlygiai ar mokesčiai. Buvo ir situacijų, kai prieiga prie vartotojų lėšų tapdavo neįmanoma dėl valdymo sprendimų ar raktų kontrolės, kai kritiškai svarbi informacija būdavo sutelkta pas vieną asmenį. Tai priminė seną finansų taisyklę: jei nėra aiškios atsakomybės ir kontrolės, rizika tik didėja.

    Pastaraisiais metais vis labiau juntamas reguliavimo poveikis, ypač Europoje, kur kripto turto taisyklės griežtinamos, siekiant daugiau skaidrumo ir vartotojų apsaugos. Kartu matomas ir institucinių dalyvių atsargus įsitraukimas, o stabilios vertės kripto priemonės vis dažniau vertinamos kaip atsiskaitymų infrastruktūros dalis, o ne vien spekuliacija. Vis dėlto pagrindinė pamoka išlieka paprasta: kripto rinkoje technologija, likvidumas ir pasitikėjimas yra neatskiriami, o vienam sutrikus, pasekmės gali būti staigios.