Tag: Reitingai

  • Naujas reitingas atskleidė, kur Lenkijoje gyventi sunkiausia: skirtumai šokiruoja

    Nors Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai augo, gyvenimo kokybė skirtingose savivaldybėse išlieka labai nevienoda. Naujausiame tyrime matyti, kad daliai gyventojų kelionė iki gydytojo, mokyklos ar viešojo transporto stotelės vis dar reiškia dešimtis minučių ar net kilometrus kelyje. Tokie skirtumai ryškiai išryškėja reitinge, kuriame palygintos visos šalies savivaldybės.

    Kas vertinta reitinge?

    Reitingą parengė „Algolytics Technologies“ kartu su tyrimų agentūra „SW Research“. Tyrime įvertintos 2 479 Lenkijos savivaldybės, o analizei panaudota apie 90 rodiklių, apimančių ekonominę situaciją, aplinkos būklę, saugumą, švietimą ir infrastruktūrą.

    Vertinimas apėmė ir kasdieniam patogumui svarbias sritis: sveikatos paslaugų, švietimo įstaigų, susisiekimo, techninės ir skaitmeninės infrastruktūros prieinamumą. Toks metodas leidžia pamatyti ne tik bendrą savivaldybės vaizdą, bet ir tai, kokios paslaugos realiai pasiekia gyventojus.

    Kur gyvenimo kokybė prasčiausia?

    Tyrimo autoriai skelbia, kad prasčiausiai įvertintos savivaldybės dažniausiai susiduria su silpnesniu paslaugų tinklu ir prastesniu susisiekimu. Tai reiškia ilgesnį kelią iki gydymo įstaigų, mokyklų ar viešojo transporto, o kartu ir mažiau patogų kasdienį gyvenimą.

    Pačiame tyrime pateikiamas visas silpniausiai įvertintų savivaldybių sąrašas, tačiau bendras signalas aiškus: net ir augant šalies ekonomikai, dalis regionų vis dar atsilieka pagal bazinių paslaugų prieinamumą.

    Kokios tendencijos matyti per metus?

    Lyginant su ankstesniu laikotarpiu, vidutinis gyvenimo kokybės indeksas pakilo nuo 0,547 iki 0,570. Teigiami pokyčiai fiksuoti visose vaivadijose ir visose savivaldybių grupėse, tačiau pažanga pasiskirstė netolygiai.

    Geresni rezultatai dažniau sieti su švietimu, ekologija, saugumu ir techninių bei skaitmeninių tinklų plėtra. Tuo pat metu kai kuriose srityse situacija prastėjo arba augo lėčiau, ypač ekonomikos, susisiekimo ir paslaugų prieinamumo segmentuose.

    Kur gyventi geriausia?

    Reitinge išskirti ir lyderiai, tačiau rezultatai priklauso nuo to, kas vertina. Ekspertų vertinimu pirmoje vietoje atsidūrė Minsk Mazowiecki, o tarp aukštai įvertintų miestų minimi ir kiti vidutinio dydžio centrai.

    Gyventojų prioritetus labiau atspindinčioje dalyje pirmą vietą užėmė Varšuva. Tai rodo, kad subjektyvus patogumas gali labiau sietis su darbo rinka, paslaugų įvairove ir mobilumo galimybėmis, net jei kai kurie objektyvūs rodikliai kitur atrodo geresni.

  • Macronui – juodžiausias reitingų smūgis nuo 2017: 82 proc. nusivylę, smunka ir Le Pen

    Macronui – juodžiausias reitingų smūgis nuo 2017: 82 proc. nusivylę, smunka ir Le Pen

    Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono populiarumas smuko iki žemiausio lygio nuo 2017 metų, rodo nauja Ipsos BVA barometro apklausa. Joje palankiai šalies vadovą vertina 15 proc. respondentų, o 82 proc. nurodo jam nepritariantys.

    Apklausa paskelbta likus maždaug septyniems mėnesiams iki antrosios kadencijos pabaigos, o politinę darbotvarkę pastaruoju metu temdo keli vienu metu užsiplieskę konfliktai. Prie jų priskiriami moksleivių protestai, įtempta degalų tiekimo situacija ir komplikuotos biudžeto derybos Nacionalinėje Asamblėjoje, kur valdančioji stovykla neturi stabilios daugumos.

    Duomenys rodo, kad visuomenės nuotaikas labiausiai veikia kasdienės ekonominės problemos. 54 proc. apklaustųjų pagrindiniu rūpesčiu įvardijo perkamąją galią, o socialinės apsaugos sistemos ateitis pakilo į antrą vietą ir siekia 44 proc.

    Kas laikomi įpėdiniais?

    Vertinant politikus, kurie dažniausiai minimi kaip galimi E. Macrono įpėdiniai, reitingų viršuje išlieka kraštutinių dešiniųjų lyderiai Jordanas Bardella ir Marine Le Pen. Jie atitinkamai sulaukia 33 proc. ir 32 proc. palankių vertinimų, tačiau abu rodikliai per mėnesį smuktelėjo.

    Šis kritimas siejamas su žiniasklaidoje aptartais pranešimais apie galimai antisemitinio ir sąmokslo pobūdžio turinio žinutes, kurios priskiriamos J. Bardellai ir siejamos su senu socialinio tinklo profiliu. Politikas kaltinimus neigė, o istorija tapo papildomu spaudimu Rassemblement national vadovybei jautriu laikotarpiu.

    Toliau reitinguose rikiuojasi buvęs ministras pirmininkas Edouardas Philippe’as, kurį palankiai vertina 20 proc. respondentų. Penketuką užbaigia Sarah Knafo ir buvęs prezidentas François Hollande’as, abu surinkę po 18 proc. palankių vertinimų.

    Kodėl nepasitenkinimas auga?

    Apklausa atskleidžia ir platesnę tendenciją: visuomenės spaudimas didėja, kai ekonominiai klausimai susikerta su politiniu nestabilumu parlamente. Prancūzijoje jau ne vienerius metus ryškėja nuovargis nuo reformų tempo, o augantis nerimas dėl valstybės finansų ir socialinės sistemos ateities kelia papildomų įtampų.

    Reikšmingas signalas ir tas, kad dalis visuomenės skeptiškai vertina ne tik prezidentą, bet ir visą politinę klasę. Apklausos duomenimis, kai kurie lyderiai turi itin aukštus atmetimo rodiklius, o tai reiškia, kad kova dėl 2027 metų prezidento rinkimų gali tapti ypač poliarizuota.

    Apklausa internetu atlikta spalio 7 ir 8 dienomis, joje dalyvavo 1 000 suaugusių Prancūzijos gyventojų. Rezultatai atspindi momentinę nuotaiką, tačiau ekspertai paprastai pabrėžia, kad tokie rodikliai dažnai kinta priklausomai nuo ekonominių sprendimų, socialinių protestų masto ir politinių skandalų dinamikos.

  • Bokso naujienos: svarbiausi savaitės mūšiai, titulų intrigos ir ką tai reiškia reitingams

    Pasaulio bokso kalendoriuje šiuo metu gausu kovų, kurios daro įtaką ne tik čempionų diržams, bet ir viso diviziono reitingams. Skirtingos organizacijos taiko nevienodus reikalavimus privalomiesiems varžovams, todėl net ir viena pergalė gali pakeisti būsimos titulų kovos kryptį.

    Didžiausią dėmesį prikausto sunkiasvorių ir pusvidutinio svorio kategorijos, kuriose dažniau nei įprastai susikerta čempionų ir laikinųjų čempionų interesai. Kai kuriose svorio kategorijose ryškėja tendencija dažniau rengti tarpinio statuso kovas, kad būtų išlaikytas diržų aktyvumas ir judėjimas reitinguose.

    „Reitingai ir privalomieji varžovai ne visada atspindi vien sportinį principą, todėl kiekviena derybų detalė gali nulemti, kas gaus šansą kovoti dėl diržo“, – sakė bokso apžvalgininkas.

    Tarp ryškėjančių pokyčių matyti ir tai, kad derybose vis svarbesnė tampa transliacijų rinkos logika. Kovų vieta, laikas ir transliavimo teisės neretai daro tiesioginę įtaką tam, ar susitarimas bus pasiektas, o gerbėjai išvys laukiamą dvikovą.

    Ne mažiau svarbios ir sveikatos bei svorio metimo temos, kurios pastaraisiais metais aptariamos vis garsiau. Komisijos ir organizacijos griežtina medicininių patikrų tvarkas, o komandos vis dažniau renkasi ilgesnes pasirengimo stovyklas, siekdamos sumažinti rizikas ir išlaikyti stabilų svorį iki svėrimų.

    Artimiausios savaitės gali tapti lemiamos kelioms titulų linijoms: vienur spręsis privalomojo varžovo statusas, kitur bus bandoma suvienyti diržus arba sutarti dėl pereinamųjų kovų. Tai reiškia, kad net ir vienas netikėtas rezultatas gali perbraižyti planus keliuose divizionuose vienu metu.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ paskelbtame tyrime Savivaldybių reitingas 2026 Klaipėdos rajono savivaldybė užėmė 8 vietą. Vertinime lygintos visos 60 Lietuvos savivaldybių, remiantis 140 rodiklių 12-oje sričių.

    Galutinis gyvenimo kokybės įvertinimas sudarytas sritis sugrupavus pagal svarbą ir taikant 1 000 taškų skalę. Klaipėdos rajono savivaldybė surinko 644,03 taško ir taip pateko tarp dešimties geriausiai įvertintų savivaldybių.

    Stipriausiai Klaipėdos rajonas pasirodė demografijos srityje, kur užėmė 2 vietą ir surinko 63,90 taško iš 70. Aukštas pozicijas savivaldybė pasiekė ir užimtumo bei pajamų kategorijoje, kur įsitvirtino 6 vietoje su 51,04 taško iš 70.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Klaipėdos rajonas buvo 7-as, surinkęs 62,64 taško iš 90. Tarp dešimtuko savivaldybė išliko ir sveikatos bei ekonomikos kategorijose, kuriose užėmė 10 vietas ir atitinkamai surinko 92,23 taško iš 130 bei 55,38 taško iš 120.

    Vertinant bendrą rezultatą, tokie rodikliai paprastai signalizuoja apie santykinai palankias sąlygas šeimoms ir darbingo amžiaus gyventojams bei pakankamai tvirtą vietos ekonomikos pagrindą. Kartu tai nereiškia, kad visose srityse situacija vienodai stipri, nes reitingo metodika apjungia skirtingo svorio rodiklius ir išryškina tiek savivaldybės pranašumus, tiek sritis, kuriose pažanga gali būti lėtesnė.

    Reitingo paskelbimas dažniausiai tampa atspirties tašku savivaldybėms peržiūrėti prioritetus ir planuoti investicijas į viešąsias paslaugas. Gyventojams tai suteikia aiškesnį kontekstą, kaip jų savivaldybė atrodo nacionaliniame paveiksle, ypač lyginant demografines tendencijas, darbo rinkos padėtį ir aplinkos kokybę.

    „Patekimas į stipriausių Lietuvos savivaldybių dešimtuką – dar vienas puikus įvertinimas Klaipėdos rajonui. Tai rodo, kad kryptingas darbas kuriant patrauklią gyvenimo aplinką, stiprinant ekonomiką, gerinant viešąsias paslaugas ir rūpinantis žmonių gerove duoda rezultatų“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Ypač džiugu matyti aukštus įvertinimus demografijos, užimtumo, pajamų bei aplinkos ir tvarumo srityse, kurios tiesiogiai atspindi gyvenimo kokybę mūsų rajone. Šis pasiekimas kartu yra ir įpareigojimas nesustoti“, – sako Bronius Markauskas.