Tag: Rekomendacijų algoritmai

  • Jaunimo radikalizacija internete greitėja: procesas, anksčiau trukęs pusantrų metų, dabar vyksta per savaites

    Jaunimo radikalizacija internete šiandien gali vykti gerokai greičiau nei prieš kelerius metus – procesas, kuris anksčiau trukdavo apie pusantrų metų, dabar neretai suskaičiuojamas savaitėmis. Tokią tendenciją įvardija interneto saugumo vaikams ir jaunimui srityje dirbantis ekspertas dr. Konradas Ciesiołkiewiczius.

    Jo teigimu, pavojingas sąlygas gali kurti keli veiksniai vienu metu: socialinių tinklų rekomendacijų algoritmai, uždaros bendruomenės ir nuolatinis emocinis bei informacinis perkrovimas. Apie šiuos procesus jis kalbėjo portale WNP, komentuodamas ir pastaruoju metu kilusį dezinformacijos protrūkį po tragedijos Krokuvoje.

    Ekspertas ragina nesiremti spėlionėmis ir „saviveiklinėmis“ išvadomis apie nusikaltėlių motyvus ar psichologiją, ypač kai internete ima plisti DI sugeneruotas turinys, klastotės ir sąmokslo teorijos. Patikimu atskaitos tašku tokiais atvejais, jo žodžiais, turėtų išlikti tik oficiali policijos ir prokuratūros skelbiama informacija.

    Kartu jis pabrėžia platesnį reiškinį, matomą Europoje: naują radikalizacijos bangą, kuri formuojasi socialinėje-skaitmeninėje erdvėje. Suaugusiesiems – tėvams, mokykloms ir bendruomenėms – svarbiausia laiku pastebėti įspėjamųjų ženklų visumą, o ne vieną pavienį signalą.

    Kaip veikia „uždaros bendruomenės“ ir algoritmai

    Pasak dr. K. Ciesiołkiewicziaus, šiandieninis skaitmeninis ekosistemų rinkinys – socialiniai tinklai, transliacijų platformos, žaidimų aplinkos ir susirašinėjimo programėlės – veikia pagal savo logiką. Joje svarbus dėmesio išlaikymas, matomumas, statusas, o tai daliai jaunų žmonių gali tapti destruktyvia motyvacija.

    Uždarose grupėse taisyklės gali būti dar griežtesnės, o turinys – radikalesnis. Ekspertas mini reiškinį, siejamą su terminu „Com“ (nuo angliško „community“) – tai stipriai ekstremistinio pobūdžio bendruomenės, kurios gali sietis ir su šantažu bei kibernetiniais nusikaltimais.

    Algoritmų vaidmuo, anot pašnekovo, čia itin reikšmingas. Platformos linkusios „pastiprinti“ sensacingą, normų ribas laužantį turinį, nes jis pritraukia dėmesį – o žala jaunam žmogui tampa tarsi šalutiniu monetizacijos mechanizmo efektu.

    Šis procesas kartais apibūdinamas kaip „triušio urvas“: žmogus, pradėjęs nuo visai neutralių interesų, gali būti nuosekliai nuvedamas prie vis toksiškesnių ir ekstremalesnių įrašų, o galiausiai – į erdves, kuriose moderavimas silpnas arba jo visai nėra.

    Įspėjamieji ženklai: į ką atkreipti dėmesį

    Ekspertas pabrėžia, kad radikalizacija – etapinis procesas net tada, kai jis užtrunka vos kelias savaites. Vienas pirmųjų dažnai minimų signalų – staigus jauno žmogaus traukimasis iš socialinių ryšių, atsiribojimas nuo artimųjų ar draugų.

    Dar vienas įspėjamasis ženklas – augantis susižavėjimas smurtu, teroro išpuoliais ar žmonėmis, įvykdžiusiais žmogžudystes. Tai gali reikštis piešiniuose, simboliuose, užrašuose ar pasakojimuose apie kruvinus įvykius, taip pat fantazijomis apie kerštą konkrečiam asmeniui.

    Jo teigimu, nerimą turėtų kelti ir staigus domėjimasis ginklais ar sprogmenimis. Taip pat – ryškūs aprangos pokyčiai, pavyzdžiui, kūno slėpimas, kuris kai kuriais atvejais gali būti susijęs su bandymu paslėpti savęs žalojimo žymes.

    Kai kuriais atvejais, pasak jo, pasitaiko ir ant kūno atsirandančių ženklų, signalizuojančių priklausymą grupei. Svarbiausia tuomet suprasti kontekstą – ar tai individualus elgesys, ar dalyvavimo tinkle, kuriame to tikimasi, elementas.

    Dezinformacija po tragedijų ir visuomenės reakcijos

    Kalbėdamas apie reakcijas po tragiškų įvykių, dr. K. Ciesiołkiewiczius atkreipia dėmesį į visuomenės polinkį „užpildyti žinių spragas“ nepatvirtintomis istorijomis. Tokiose situacijose plinta klastotės, DI sugeneruotos medžiagos ir spėlionės apie motyvus.

    Jo vertinimu, tai ypač pavojinga tada, kai socialiniuose tinkluose bandoma „iš akies“ analizuoti įtariamojo profilį ar praeitį, o išvados pateikiamos kaip faktai. Ekspertas kartoja: kol nėra aiškių tyrimo duomenų, svarbu laikytis patikrintos informacijos ir neskubėti su etiketėmis.

    Jis taip pat mini, kad uždarose ir toksiškose bendruomenėse gali atsirasti ir veiksmai, nukreipti prieš šeimą: pavyzdžiui, klaidingi pranešimai tarnyboms ar kiti bandymai sukelti institucijų intervencijas. Dar vienas signalas – siuntos ar daiktai, kurių kilmės tėvai ar globėjai nežino.

    Pasak eksperto, ypač nerimą kelia ne pavieniai epizodai, o kelių skirtingų ženklų sankaupa. Būtent tokiu atveju reikėtų reaguoti greičiau ir ieškoti pagalbos – mokykloje, bendruomenėje ar institucijose, atsakingose už vaikų saugumą.

    Diskusija apie amžiaus ribojimus socialiniuose tinkluose

    Interviu metu aptariama ir vieša diskusija Lenkijoje bei Europoje apie galimus ribojimus nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais – pavyzdžiui, iki 15 metų. Eksperto manymu, kryptis gali būti teisinga, tačiau vien draudimo nepakanka.

    Jo teigimu, esminė dalis – reali ir veiksminga vartotojų amžiaus patikra, kuri taptų platformų, o ne vien šeimų ar mokyklų atsakomybe. Skaitmeninė erdvė, pasak jo, turėtų būti saugi ne tik vaikams, bet ir 15, 18 ar 24 metų jauniems žmonėms.

    Ekspertas taip pat akcentuoja principą „safety by design“ – kai interneto paslaugos kuriamos iš anksto numatant naudotojų saugumo poreikius, ypač jautriausiose grupėse. Kartu jis ragina stiprinti ugdymą apie dezinformaciją, manipuliaciją ir kritinį mąstymą – ir ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

    Jo vertinimu, mokykla gali tapti vieta, kur tokios temos aptariamos dialogo forma, įtraukiant pačius jaunuolius. Tačiau vieno universalaus sprendimo nėra – svarbu aiškiai nustatyti normas ir nuosekliai užtikrinti, kad jos veiktų praktikoje.

  • „Disney+“ ruošia naujovę kaip „Netflix“: pradėjo DI asistento testus ir aiškėja, kaip veiks

    „Disney+“ ruošia naujovę kaip „Netflix“: pradėjo DI asistento testus ir aiškėja, kaip veiks

    „Disney+“ pradėjo testuoti dirbtiniu intelektu paremtą asistentą, kuris turėtų palengvinti filmų ir serialų paiešką bei pateikti tikslesnes rekomendacijas. Tokie sprendimai jau kurį laiką bandomi ir kitose platformose, todėl transliavimo rinkoje ryškėja nauja konkurencijos kryptis.

    Testuojamas asistentas leidžia ieškoti turinio natūralia kalba, o ne vien pagal pavadinimą ar konkrečius raktinius žodžius. Vartotojas gali įrašyti užklausą klaviatūra arba pasinaudoti balso komandomis, o sistema pasiūlo labiausiai atitinkančius rezultatus.

    Funkcija kol kas veikia beta režimu ir prieinama tik ribotai vartotojų grupei uždaroje pilotinėje programoje. Asistentas turėtų būti integruotas programėlėse televizoriams ir telefonams, o pasiūlymai pateikiami matomoje sąsajos dalyje, kad nereikėtų ilgai naršyti kataloge.

    Rekomendacijos formuojamos remiantis peržiūrų istorija ir vartotojo užklausomis, todėl platforma tikisi geriau „pagauti“ žiūrovo nuotaiką ir ketinimą. Praktikoje tai reiškia, kad vietoj bendrų kategorijų siūlymų bus bandoma pateikti konkretesnius pasirinkimus, atitinkančius žanrą, tempą ar net panašius personažų tipus.

    Rinkoje tai laikoma svarbiu pokyčiu, nes transliavimo paslaugos vis dažniau susiduria ne su turinio trūkumu, o su pasirinkimo pertekliumi. DI asistentai žada sumažinti laiką, kurį vartotojai praleidžia ieškodami, ir taip didinti įsitraukimą, tačiau kartu kelia klausimų dėl privatumo bei to, kiek giliai analizuojami žiūrėjimo įpročiai.

    Kol kas „Disney+“ neįvardija, kada DI asistentas bus pasiūlytas visiems, nes pirma siekiama surinkti atsiliepimus ir patobulinti veikimą. Panašius bandymus tęsia ir „Netflix“, todėl galima tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais rekomendacijų ir paieškos patirtis srautinėse platformose keisis sparčiausiai per pastaruosius kelerius metus.

  • „Youtube“ paleidžia DI kuriamą naujienų srautą: ką jis keičia ir kodėl dalis vartotojų piktinasi

    „Youtube“ paleidžia DI kuriamą naujienų srautą: ką jis keičia ir kodėl dalis vartotojų piktinasi

    „Youtube“ pradėjo diegti naują funkciją „Your Custom Feed“, kuri leidžia susikurti atskirą, DI sugeneruotą vaizdo įrašų srautą pagal vartotojo aprašytą poreikį. Idėja paprasta: vietoj įprasto naršymo ar paieškos įvedate, ko norite, o platforma sukuria teminį feedą.

    Šiuo metu funkcija diegiama ribotai: ji pirmiausia pasiekiama daliai vartotojų JAV, kurie yra įjungę peržiūrų ir paieškos istoriją bei naudoja „Youtube“ anglų kalba. Tai rodo, kad naujovė remiasi personalizavimo duomenimis, o be jų veiktų gerokai prasčiau.

    Įjungus funkciją, pagrindiniame puslapyje atsiranda atskiras mygtukas, atveriantis laukelį užklausai. „Youtube“ pateikia ir pavyzdines kryptis, pavyzdžiui, mokytis naujo įgūdžio, rasti treniruočių vaizdo įrašų, meditacijos turinio ar hobių idėjų.

    Sukurtas srautas galioja 30 dienų ir gali būti prisegtas šalia įprasto rekomendacijų srauto, kad būtų galima greitai persijungti. Vis dėlto vienu metu leidžiama turėti tik vieną tokį srautą, nors pačią užklausą galima redaguoti, jei keičiasi poreikis.

    Dalis vartotojų ir apžvalgininkų į naujovę žiūri skeptiškai, nes panašų rezultatą jau dabar galima pasiekti per paiešką ir filtrus. Kritikai pabrėžia, kad „Youtube“ iš esmės suteikia naują sąsają tam, kas jau seniai egzistuoja, tik dabar tai pateikiama kaip DI patirtis.

    Kita vertus, tokia funkcija gali turėti aiškią praktinę naudą tiems, kurie nori greito perjungimo tarp skirtingų interesų. Pavyzdžiui, vartotojas gali norėti atskiro srauto vietos naujienoms ar konkrečiai temai, kuri įprastame feede skęsta tarp muzikos, pramogų ar senų įpročių suformuotų rekomendacijų.

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę „Google“ kryptį integruoti DI į paiešką ir turinio atranką, mažinant ribą tarp paieškos ir rekomendacijų. Platformoms tai leidžia išlaikyti vartotoją aplinkoje ilgiau, tačiau kartu kelia klausimų dėl skaidrumo: kodėl parenkami būtent tokie vaizdo įrašai ir kiek vartotojas realiai kontroliuoja rezultatus.

    Ne mažiau svarbi ir duomenų tema: kadangi funkcija diegiama tik įjungus istoriją, vartotojai turi pasirinkti tarp patogumo ir didesnio sekimo. Praktikoje tai reiškia, kad norint „protingesnio“ srauto, dažnai tenka atverti daugiau elgsenos duomenų personalizavimui.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad „Youtube“ plės funkcijos prieinamumą, o pats formatas gali tapti dar vienu žingsniu link DI paremtos paieškos, kur užklausos formuluojamos natūralia kalba. Tuomet esminis klausimas bus ne tai, ar srautas patogus, o ar vartotojui suteikiama pakankamai kontrolės ir aiškumo, kaip veikia turinio atranka.

  • „Netflix“ keičia programėlę: vertikalūs klipai ir naujas būdas rasti ką žiūrėti

    „Netflix“ keičia programėlę: vertikalūs klipai ir naujas būdas rasti ką žiūrėti

    „Netflix“ pradėjo diegti atnaujintą programėlę išmaniesiems telefonams, kurią bendrovė pristato kaip atsaką į pasikeitusius žiūrovų įpročius. Vis daugiau turinio vartojama mobiliai, trumpais prisėdimais ir judant, todėl platformos ieško greitesnių būdų padėti atrasti filmus bei serialus.

    Ryškiausia naujovė – atskira vertikalių vaizdo įrašų skiltis, kuri kai kuriose rinkose vadinama Klipais. Joje rodomi trumpi fragmentai iš platformoje esančių filmų, serialų ar laidų, pritaikyti telefono ekranui ir skirti greitam naršymui.

    „Norėjome palengvinti turinio atradimą, o ne tiesiog priversti žmones programėlėje praleisti daugiau laiko“, – sakė „Netflix“ atstovai.

    Vertikalių klipų srautas bus personalizuojamas pagal žiūrėjimo istoriją ir vartotojo veiksmus, todėl pasiūlymai turėtų tiksliau atitikti skonį. Tokia kryptis atliepia bendrą rinkos tendenciją: trumpo formato vaizdo įrašai tapo vienu svarbiausių būdų greitai „užkabinti“ dėmesį ir paskatinti pereiti prie ilgesnio turinio.

    Kartu su klipais „Netflix“ žada funkcijas, kurios turėtų padėti iš karto paversti atradimą veiksmu, pavyzdžiui, greitai įsijungti pasirinktą turinį ar jį pasižymėti vėlesnei peržiūrai. Bendrovė taip pat užsimena, kad laikui bėgant šioje skiltyje gali atsirasti daugiau skirtingų formatų, įskaitant temines kolekcijas ir kitas programos rubrikas.

    Atnaujinimas diegiamas etapais ir pirmiausia pasiekia pasirinktas rinkas, o vėliau bus plečiamas toliau. „Netflix“ nurodo, kad pilnas išplėtimas į visas šalis, kur veikia platforma, gali užtrukti kelis mėnesius, todėl dalis vartotojų naują dizainą ir funkcijas pamatys vėliau.

    Šis žingsnis tęsia pastarųjų metų kryptį, kai „Netflix“ pertvarkė ir televizoriams skirtą programėlę, didindama rekomendacijų matomumą ir supaprastindama naršymą. Platformoms kovojant dėl dėmesio, vis svarbesni tampa patogūs atradimo įrankiai, o ne vien turinio biblioteka.

  • „Google“ YouTube diegia DI pokalbių langą: štai kaip jis parinks vaizdo įrašus ir kam jau veikia

    „Google“ YouTube diegia DI pokalbių langą: štai kaip jis parinks vaizdo įrašus ir kam jau veikia

    YouTube pradėjo bandyti naują eksperimentinę funkciją, paremtą dirbtiniu intelektu: platformoje atsirado pokalbių langas, kuris leidžia ieškoti vaizdo įrašų tarsi bendraujant. Idėja panaši į pokalbio tipo paiešką, kai vartotojas ne tik suveda raktinius žodžius, bet ir klausia pilnais sakiniais.

    Funkcija sukurta tam, kad būtų lengviau greitai rasti dominančius vaizdo įrašus, ypač kai tema sudėtingesnė arba reikia tikslesnio atsakymo. Vietoj ilgo naršymo po rekomendacijas, vartotojas gali paklausti, ką žiūrėti, o sistema pateikia trumpą tekstinę įžvalgą ir susijusių vaizdo įrašų pasiūlymus.

    Kaip veikia naujas langas?

    Norint pasinaudoti bandymu, YouTube sąsajoje pateikiamas mygtukas, panašus į kvietimą užduoti klausimą. Paspaudus jį, atsidaro pokalbių langas su keliomis siūlomomis užklausomis, o vėliau galima įrašyti savo klausimą.

    Atsakymai pateikiami tekstu, o žemiau rodomi vaizdo įrašai, susieti su tema. Tokiu būdu DI ne tik pasiūlo, ką žiūrėti, bet ir padeda greičiau susiaurinti paiešką, kai vartotojas pats dar tiksliai nežino, ko ieško.

    Kam funkcija prieinama dabar?

    Kol kas tai riboto masto eksperimentas: jis paleistas tik vienoje rinkoje. Juo gali naudotis tik YouTube Premium prenumeratoriai Jungtinėse Valstijose, kurie funkciją įsijungia per youtube.com/new, taip pat būtina būti sulaukus 18 metų.

    „Kol kas nežinoma, ar ši funkcija bus greitai išplėsta į kitas šalis, nes pirmiausia bus renkami bandytojų atsiliepimai ir vertinama, kaip sprendimas pasiteisina“, – teigiama apie bandomojo etapo logiką.

    Kodėl tai svarbu YouTube paieškai?

    Toks pokalbio tipo paieškos modelis atspindi platesnę tendenciją, kai paieška vis labiau primena konsultaciją, o ne nuorodų sąrašą. YouTube atveju tai gali keisti ir rekomendacijų logiką: vartotojai gali aktyviau nurodyti, ko nori, o ne vien pasikliauti automatiniu srautu.

    Vis dėlto, kaip ir kitų DI funkcijų atveju, galutinė plėtra priklausys nuo bandymo rezultatų, tikslumo ir naudotojų pasitenkinimo. Jei eksperimentas pasiteisins, tikėtina, kad funkcija ilgainiui pasieks daugiau rinkų ir platesnę auditoriją.