CP v2

Tag: Repelentai

  • Mokslininkai įspėja: vakare išgertas alus gali paversti jus tikru uodų magnetu

    Uodai žmones renkasi ne atsitiktinai: jų elgesį lemia iškvepiamas anglies dioksidas, kūno šiluma ir dešimtys cheminių junginių, kuriuos skleidžia oda. Naujesni tyrimai rodo, kad net tai, ką geriame vakare, gali pastebimai pakeisti mūsų kvapą ir padidinti įkandimų riziką.

    Uodams stipriausias signalas iš tolo yra anglies dioksidas, kurį iškvepiame. Priartėję jie vis labiau pasikliauja kvapo receptoriais, o galiausiai „sprendimą“ priima pagal odos temperatūrą ir drėgmę, todėl vieni žmonės atrodo gerokai patrauklesni nei kiti.

    Eksperimentuose, kuriuose vertinta, kokie odos kvapai labiausiai vilioja uodus, nustatyta, kad iš itin didelio žmogaus skleidžiamų junginių spektro išsiskiria palyginti nedidelė dalis. Tarp dažniausiai minimų medžiagų yra 1-okten-3-olis, susidarantis skaidantis odos riebalams ir kai kurių mokslininkų vadinamas „grybiniu alkoholiu“.

    Šis junginys uodams veikia kaip stiprus orientyras, o koncentracijos pokyčiai gali turėti neproporcingai didelį efektą. Dėl hormoninių ir fiziologinių pokyčių kai kurios grupės, pavyzdžiui, nėščiosios, neretai sulaukia daugiau įkandimų, nes uodai jautriai reaguoja į kvapo ir šilumos pokyčius.

    Atskiras dėmesys skiriamas alkoholiui, ypač alui. Tyrimuose fiksuota, kad po kelių bokalų uodų aktyvumas aplink žmogų gali didėti, o aiškinama tai ne vien kūno temperatūros ar kvėpavimo pokyčiais, bet ir pakitusiu odos kvapu bei prakaito sudėtimi.

    Praktikoje tai reiškia, kad šiltą vakarą lauke gėrimai gali tapti netikėtu rizikos veiksniu, jei jau ir taip esate linkę pritraukti uodus. Svarbiausia apsauga išlieka kompleksinė: tinkami repelentai, dengiantys drabužiai, tinkleliai ant langų ir uodų veisimosi vietų mažinimas šalia namų, ypač stovinčio vandens.

    Specialistai taip pat primena, kad uodų platinamų ligų rizika Europoje pastaraisiais metais aptariama vis dažniau dėl šiltėjančio klimato ir plintančių invazinių rūšių. Todėl paprasti įpročiai, tokie kaip atsargesnis alkoholio vartojimas lauke uodų sezono metu, gali padėti sumažinti įkandimų skaičių.

  • Mažeikių rajonas kompensuos prevencijos priemones nuo žvėrių žalos: paraiškos priimamos iki liepos 1 dienos

    Mažeikių rajono savivaldybė iki liepos 1 dienos kviečia teikti paraiškas medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių įgyvendinimo išlaidoms kompensuoti. Parama skirta tiems atvejams, kai gyventojai ar ūkiai iš anksto imasi priemonių apsaugoti pasėlius, želdinius, mišką ar ūkinius gyvūnus.

    Paraiškas gali teikti žemės sklypo savininkas, valdytojas arba naudotojas, jei sklype medžioklė nėra uždrausta. Savivaldybė pabrėžia, kad ši finansinė priemonė skirta prevencijai, o ne jau padarytos žalos atlyginimui.

    Kokios priemonės kompensuojamos?

    Kompensavimas taikomas įvairioms priemonėms, kurios mažina riziką, kad elniniai žvėrys, šernai ar bebrai padarys nuostolių. Pavyzdžiui, gali būti dengiamos repelentų įsigijimo ir želdinių apdorojimo išlaidos, taip pat tvorų, apsauginių juostų ar individualių medelių apsaugų įsigijimas ir įrengimas.

    Į kompensuojamų veiksmų sąrašą įtraukti ir sprendimai, gerinantys laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, kai įveisiami tam tikri medžiai ir krūmai, pavyzdžiui, miškinė obelis, paprastasis ąžuolas ar šermukšnis. Taip pat numatyti specialieji miško kirtimai ir darbai, skirti papildomam elninių žvėrių maitinimui šaltuoju laikotarpiu.

    Jei problema susijusi su bebrais, gali būti kompensuojami bebraviečių ardymo darbai. Ūkinių gyvūnų apsaugai numatytos priemonės, tokios kaip specialiosios tvoros ar elektriniai piemenys, jei jos įsigyjamos ir įrengiamos siekiant užkirsti kelią medžiojamųjų gyvūnų daromai žalai.

    Ką svarbu žinoti prieš teikiant paraišką?

    Savivaldybė nurodo, kad finansinė parama skiriama įgyvendinus prevencijos priemones, todėl pareiškėjams aktualu pasirūpinti dokumentais, kurie patvirtina patirtas išlaidas ir atliktus darbus. Išimtis dėl jau padarytos žalos atlyginimo netaikoma, todėl ši priemonė nėra skirta nuostoliams kompensuoti po įvykio.

    Taip pat pažymima, kad medžiotojų būreliai ir klubai nėra laikomi žemės sklypų savininkais, valdytojais ar naudotojais, todėl parama jiems negali būti skiriama. Dėl to paraiškas turėtų teikti tie asmenys ar organizacijos, kurie turi teisėtą ryšį su konkrečiu sklypu.

    Kur ir kaip pateikti dokumentus?

    Paraiškos su visais papildomais dokumentais priimamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priimamajame adresu Laižuvos g. 3, Mažeikiai, pirmame aukšte. Dokumentai registruojami pagal savivaldybėje taikomą gaunamų dokumentų registravimo tvarką.

    Dėl detalesnės informacijos gyventojai gali kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių. Savivaldybė ragina neatidėti kreipimosi paskutinei dienai, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

  • Erkių platinamos ligos Pakruojo rajone: Laimo atvejų daugėja, ką svarbu žinoti šį sezoną

    Erkių platinamos ligos Pakruojo rajone: Laimo atvejų daugėja, ką svarbu žinoti šį sezoną

    Pakruojo rajone 2026 metais fiksuojamas ankstyvas erkių platinamų ligų sezono suaktyvėjimas: iki gegužės pabaigos registruoti 9 Laimo ligos atvejai, iš jų 2 – vaikams. Palyginimui, per visus 2025 metus rajone nustatyti 46 Laimo ligos atvejai, o erkinio encefalito susirgimų tuomet nebuvo registruota.

    Laimo liga 2025 metais nustatyta įvairaus amžiaus gyventojams, o dalis užsikrėtusiųjų net nepastebėjo įsisiurbusios erkės – tokių atvejų buvo 13. Specialistai primena, kad tai įprasta situacija, nes erkės įkandimas gali būti nejuntamas, o ligos požymiai pasireiškia vėliau.

    Kur dažniausiai užsikrečiama?

    Duomenys rodo, kad rizika siejama ne tik su mišku. Gyventojai dažniausiai nurodė užsikrėtimo vietas savo sodybose (16 atvejų) ir miške (7 atvejai), tačiau atvejai fiksuoti ir prie upių, miesto teritorijoje bei parkuose.

    Dėl to profilaktika aktuali ir gyvenant mieste, ir turint sodybą ar sodą. Erkės aktyviausios šiltuoju metų laiku, o susirgimai dažniausiai registruojami gegužės–spalio mėnesiais, kai žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje.

    Kaip sumažinti riziką kieme ir gamtoje?

    Siekiant mažinti erkių gausą aplink namus, rekomenduojama reguliariai šienauti žolę kiemuose, soduose, pagrioviuose ir pamiškėse nuo ankstyvo pavasario. Patariama neauginti žolės aukštesnės nei 10 centimetrų, nes aukštesnėje augmenijoje erkėms lengviau išlikti ir pasiekti žmogų ar gyvūną.

    Einant į mišką ar aukštesnės žolės vietoves, verta rinktis šviesius drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes bei dėvėti šviesios spalvos galvos apdangalą. Taip lengviau pastebėti užropojusią erkę, o viršutinius drabužius rekomenduojama apipurkšti repelentais.

    Skiepai ir gydymas: kuo skiriasi encefalitas ir Laimo liga?

    Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktika yra skiepai. Šiuo metu nemokama vakcina skiriama 50–60 metų amžiaus gyventojams, dėl jos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Ilgiausią apsaugą suteikia trijų dozių schema: pirmosios dvi dozės paprastai įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečioji – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Vėliau reikalingos palaikomosios dozės, o pirmoji jų dažniausiai skiriama praėjus 3 metams po trečiosios dozės.

    Skiepų nuo Laimo ligos šiuo metu nėra, todėl ypač svarbi apsauga nuo erkių ir ankstyvas simptomų atpažinimas. Laimo liga gydoma antibiotikais, tačiau delsimas gali didinti komplikacijų riziką, todėl įtarus infekciją rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

  • Erkinis encefalitas ir Laimo liga: simptomai, rizika Lietuvoje ir svarbiausi apsaugos žingsniai

    Šiltuoju sezonu Lietuvoje smarkiai išauga erkių aktyvumas, o kartu ir rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu bei Laimo liga. Abi ligos plinta per erkės įkandimą, tačiau jų sukėlėjai skirtingi: erkinį encefalitą sukelia virusas, o Laimo ligą – bakterijos, todėl skiriasi ir profilaktika, ir gydymo galimybės.

    Erkinis encefalitas yra viena pavojingiausių erkių platinamų infekcijų, nes gali pažeisti centrinę nervų sistemą. Lietuva priskiriama didelės rizikos zonai, o sergamumas kai kuriose savivaldybėse yra vienas aukščiausių regione, todėl medikai nuolat primena apie skiepų svarbą.

    Erkinis encefalitas: kaip prasideda liga

    Erkinio encefalito inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Pirmoji fazė neretai primena gripą: pakyla temperatūra, vargina galvos ir raumenų skausmai, bendras silpnumas.

    Dalies žmonių savijauta trumpam pagerėja, tačiau tuomet gali prasidėti antroji fazė, kai infekcija paveikia nervų sistemą. Tokiais atvejais pasireiškia stiprūs galvos skausmai, sprando rigidiškumas, pykinimas, sąmonės sutrikimai, o sunkesnėmis formomis galimi ilgalaikiai neurologiniai padariniai.

    „Erkinis encefalitas yra liga, kurios galima išvengti, o patikimiausia priemonė – skiepai“, – sako visuomenės sveikatos specialistai.

    Kaip sumažinti erkinio encefalito riziką

    Pagrindinė erkinio encefalito prevencija yra vakcinacija, nes specifinio gydymo, kuris naikintų virusą, nėra. Skiepų kursas paprastai sudaromas iš kelių dozių, o vėliau reikalingos palaikomosios dozės, todėl verta iš anksto pasitikrinti savo skiepijimo istoriją.

    Kasdienė apsauga gamtoje taip pat svarbi: uždarus drabužius verta rinktis ne dėl patogumo, o dėl mažesnio erkės patekimo ant odos. Po buvimo miške, pievoje ar net aukštesnėje miesto parko žolėje rekomenduojama apžiūrėti kūną ir kuo greičiau pašalinti įsisiurbusias erkes.

    Laimo liga: ką būtina atpažinti laiku

    Laimo liga Lietuvoje registruojama kasmet, o tai dažniausia erkių platinama infekcija Europoje. Dažniausias ankstyvas požymis – migruojanti eritema: plintantis paraudimas, kuris gali pasirodyti po kelių dienų ar savaičių nuo įkandimo ir ne visada būna klasikinės „taikinio“ formos.

    Negydant Laimo liga gali progresuoti ir pažeisti nervų sistemą, sąnarius ar širdį, todėl įtartini simptomai po erkės įkandimo yra signalas nedelsti. Ankstyvoje stadijoje liga dažnai nustatoma kliniškai, įvertinus odos pokyčius ir aplinkybes, o išplitusioms formoms patvirtinti paprastai reikalingi laboratoriniai tyrimai.

    Skirtingai nei erkinio encefalito atveju, Laimo liga gydoma antibiotikais, o laiku pradėtas gydymas daugeliu atvejų leidžia išvengti komplikacijų. Taip pat svarbu žinoti, kad Laimo ligai šiuo metu nėra plačiai taikomos patvirtintos vakcinos žmonėms, nors vakcinų kūrimas ir klinikiniai tyrimai Europoje ir JAV tęsiasi.

    Praktinėje prevencijoje daug lemia elgsena: repelentai, tinkami drabužiai ir kruopšti kūno apžiūra po buvimo gamtoje. Laimo ligos rizika didėja, jei erkė prisitvirtinusi ilgą laiką, todėl ankstyvas jos pašalinimas yra vienas svarbiausių veiksmų.

  • Apsauga nuo erkių be chemijos: miškininkai pataria du paprastus būdus, kurie veikia

    Erkių sezonas įsibėgėja, o šiltesni pavasariai ir ilgesnis aktyvus laikotarpis reiškia, kad rizika gamtoje išlieka didelė ne tik miškuose, bet ir parkuose ar sodybose. Specialistai primena, kad erkės gali pernešti erkinį encefalitą ir Laimo ligą, todėl svarbiausia yra nuosekli prevencija.

    Miškininkai siūlo dvi paprastas, lengvai pritaikomas priemones, kurios gali padėti dar prieš erkei įsisiurbiant. Pirmoji – drabužių lipnus volelis pūkams rinkti: perbraukus juo kelnes, striukę ar kojinių zoną, ant lipnaus paviršiaus gali likti ropojančios erkės.

    Antras būdas – lipni juosta, kurią prieš išeinant galima apsukti aplink kulkšnis ir riešus tose vietose, kur baigiasi kelnių klešnės ir rankovės. Idėja paprasta: erkėms bandant patekti po drabužiais, jos prilimpa prie juostos, todėl sumažėja tikimybė, kad jos pasieks odą.

    Miškininkai pabrėžia, kad vien repelentais pasikliauti nereikėtų, nes tai gali sukurti klaidingą saugumo jausmą, ypač jei priemonė panaudota per mažai arba jos poveikis jau susilpnėjo. Patikimiausia praktika išlieka mechaninė apsauga: ilgos kelnės, marškiniai ilgomis rankovėmis ir galvos apdangalas, ypač einant per aukštą žolę ar krūmynus.

    Rekomenduojama rinktis šviesesnius drabužius ne dėl to, kad jie atbaido erkes, o todėl, kad ant jų lengviau pastebėti ropojančius parazitus. Erkės dažnai neįkanda iš karto – jos gali kurį laiką judėti drabužiais ir kūnu, ieškodamos vietos su plonesne oda.

    Dažniausiai erkės renkasi kelių ir alkūnių linkius, kirkšnis, sritis už ausų, galvos odą, taip pat tarpupirščius. Įkandimas neretai būna nepastebimas, nes erkės seilėse yra medžiagų, slopinančių skausmą, todėl po pasivaikščiojimo verta apžiūrėti kūną ir nusiprausti duše.

    Kaip saugiai ištraukti erkę

    Įsisiurbusią erkę geriausia šalinti kuo greičiau, naudojant pincetą arba specialų erkėms šalinti skirtą įrankį. Erkė suimama kuo arčiau odos ir traukiama tolygiai, vengiant sukinėjimo ar stipraus spaudimo, kad nepatektų daugiau seilių į žaizdą.

    Specialistai pataria netepti erkės riebalais, alkoholiu ar kitomis medžiagomis, nes tai gali padidinti infekcijos riziką. Ištraukus erkę, įkandimo vietą reikia dezinfekuoti, o kelias savaites stebėti savijautą ir odą: paraudimas, plintantis žiedu, karščiavimas ar sąnarių skausmai yra signalai kreiptis į medikus.

    Ką dar verta prisiminti šį sezoną

    Efektyviausia erkinio encefalito prevencija yra skiepai, o gamtoje svarbu derinti kelias priemones: tinkamus drabužius, kūno ir drabužių patikrą, taip pat atsargumą vietose, kur daug žolės ir lapijos. Net trumpas pasivaikščiojimas gali būti rizikingas, jei vėliau neapžiūrimi drabužiai ir oda.

    Grįžus namo verta persirengti, drabužius išpurtyti ar iškart skalbti, o augintinius apžiūrėti, nes erkės dažnai parnešamos į namus su šunų ar kačių kailiu. Paprasti įpročiai, tokie kaip lipnus volelis ar lipni juosta, gali tapti papildomu barjeru, ypač šeimoms su vaikais.

  • Kodėl uodai vienus puola dažniau: ką lemia kraujo grupė, iškvepiamas CO2 ir drabužių spalva

    Uodų įkandimai vieniems tampa beveik kasdieniu vasaros palydovu, o kiti, atrodo, išsisuka beveik neįkandami. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra vien sėkmė ar atsitiktinumas: uodų pateles, kurios kanda, traukia konkretūs žmogaus skleidžiami signalai.

    Uodams kraujas nėra pagrindinis maistas, tačiau jis reikalingas kiaušinėliams subrandinti, todėl kanda būtent patelės. Jų jutimai prisitaikę ieškoti šeimininko pagal kvapą, šilumą ir regimuosius kontrastus, ypač sutemus, kai daug žmonių leidžia laiką lauke.

    Vienas svarbiausių „švyturių“ uodams yra iškvepiamas anglies dioksidas. Kuo daugiau jo iškvepiama, tuo lengviau vabzdžiai aptinka žmogų, todėl dažniau pastebimi didesnės kūno masės asmenys arba tie, kurių metabolizmas intensyvesnis.

    Riziką padidina ir fizinis aktyvumas: judant didėja kvėpavimo dažnis, o kartu išsiskiria daugiau anglies dioksido. Be to, sportuojant ir prakaituojant odoje daugėja junginių, kuriuos uodai aptinka itin tiksliai, todėl bėgiojimas ar treniruotės vakare dažnai baigiasi daugiau įkandimų.

    Dar vienas veiksnys yra kūno šiluma. Uodai turi receptorius, leidžiančius aptikti šiltesnes vietas, todėl labiau vilioja pakilusi kūno temperatūra, pavyzdžiui, po fizinio krūvio ar karštą dieną, taip pat situacijos, kai žmogus natūraliai skleidžia daugiau šilumos.

    Reikšmės turi ir aprangos spalva. Sutemus uodai orientuojasi į kontrastus, todėl tamsūs drabužiai dažniau išsiskiria dangaus fone ir gali padidinti tikimybę būti pastebėtam, ypač jei tuo pačiu metu žmogus juda ir gausiau kvėpuoja.

    Klausimas apie kraujo grupę dažnai keliamas ne be pagrindo: tyrimai rodo, kad kai kurios uodų rūšys gali turėti preferencijų. Viename publikacijose aptariamame tyrime buvo pastebėta, kad uodų patelės dažniau rinkosi 0 (pirmą) kraujo grupę, tačiau tai nereiškia, kad kitos grupės yra „saugios“.

    Svarbu ir tai, kad uodų pasirinkimą lemia ne vien kraujo grupė, o visuma signalų: kvėpavimas, prakaitas, odos mikrobioma, šiluma ir aplinka. Kitaip tariant, net jei žmogaus kraujo grupė teoriškai mažiau patraukli, intensyvus sportas ar karštis gali „permušti“ šį efektą.

    Pastebima ir alkoholio įtaka: pavartojus alkoholio kai kuriems žmonėms suaktyvėja prakaitavimas, pakinta odos skleidžiami kvapai, o kūno paviršiaus temperatūra gali būti aukštesnė. Dėl šių priežasčių vakariniai pasisėdėjimai lauke neretai baigiasi didesniu įkandimų skaičiumi.

    Praktiškai riziką mažina paprasti sprendimai: aktyvesnį sportą planuoti dienos metu, o ne sutemus, kai uodai ypač suaktyvėja. Taip pat padeda uždaresni drabužiai, ilgos rankovės ir kelnės, ypač prie vandens telkinių ar miško pakraščių.

    Veiksmingi yra repelentai, ypač tie, kurių sudėtyje yra DEET, jei jie naudojami pagal instrukciją. Patalpose gali padėti ir ventiliatorius: uodams sunkiau skristi prieš oro srautą, todėl net paprastas oro judėjimas gali sumažinti jų aktyvumą šalia žmogaus.

  • Pasodinkite šiuos augalus sode: erkės jų kvapo nekenčia, bet vien to nepakanka apsaugai

    Pasodinkite šiuos augalus sode: erkės jų kvapo nekenčia, bet vien to nepakanka apsaugai

    Erkės vis dažniau aptinkamos ne tik miškuose ar pievose, bet ir prie namų esančiuose soduose, ypač ten, kur daug pavėsio, drėgmės ir aukštos žolės. Šiltuoju sezonu jų aktyvumas didėja, todėl gyventojai ieško paprastų būdų sumažinti riziką savo kieme. Vienas iš dažniausiai minimų sprendimų yra intensyviai kvepiančių augalų sodinimas.

    Specialistai pabrėžia, kad kai kurių augalų eteriniai aliejai ir stiprūs aromatai gali būti nemalonūs daliai vabzdžių ir nariuotakojų, todėl jie rečiau laikosi tokiose vietose. Vis dėlto tai nėra garantuota priemonė, nes erkės orientuojasi ne vien pagal kvapus, o jų paplitimą lemia ir mikroklimatas bei šeimininkų, pavyzdžiui, graužikų ar laukinių gyvūnų, judėjimas.

    Augalai, kurių kvapas gali atbaidyti

    Viena populiariausių pasirinkimų yra levandos, vertinamos dėl ryškaus aromato ir atsparumo karščiui. Jos dažnai sodinamos prie takų, terasų ar poilsio zonų, kur norisi sumažinti uodų ir kitų kenkėjų aktyvumą. Levandos taip pat nereikalauja sudėtingos priežiūros, jei parenkama saulėta vieta ir laidus dirvožemis.

    Kitas dažnai minimas augalas yra mėta, kurios kvapas daugeliui nariuotakojų būna dirginantis. Svarbu įvertinti, kad mėta sparčiai plinta ir gali užgožti kitus augalus, todėl praktiškiau ją auginti vazonuose arba aiškiai atskirtoje lysvėje. Taip lengviau kontroliuoti šaknų plitimą ir išlaikyti tvarkingą gėlyną.

    Dar vienas pasirinkimas yra katžolė, kuri išsiskiria intensyviu kvapu ir dažnai auginama dėl dekoratyvumo. Ji gali būti sodinama juostomis palei sklypo pakraščius ar prie poilsio erdvių, tačiau, kaip ir kiti kvapnūs augalai, ji turėtų būti vertinama kaip papildoma, o ne pagrindinė apsaugos priemonė. Kai kuriems žmonėms patrauklus ir rozmarinas, kuris tinka ir prieskoniams, ir auginimui vazonuose prie įėjimo ar terasos.

    Kodėl erkės renkasi kiemus?

    Erkėms palankiausios vietos yra drėgnos, užžėlusios ir menkai saulės apšviestos zonos. Aukšta žolė, tankūs krūmai, lapų sankaupos ir pavėsingi sklypo kampai suteikia joms slėptuves ir padeda išlaikyti drėgmę, kuri būtina išgyvenimui. Dėl to net ir pasodinus kvapnių augalų, apleistas kiemas išlieka patrauklus.

    Praktiškai veiksmingiausi veiksmai yra reguliarus vejos pjovimas, lapų ir žaliųjų atliekų pašalinimas bei krūmų praretinimas, kad daugiau vietų pasiektų saulė. Taip pat verta mažinti graužikų ir laukinių gyvūnų viliojimą, nes būtent jie dažnai atneša erkes į kiemo teritoriją. Tvarkinga, sausesnė ir labiau vėdinama aplinka paprastai tampa mažiau palanki parazitams.

    Vien augalų neužteks

    Net jei kieme kuriama mažiau patraukli aplinka, asmeninės apsaugos priemonės išlieka būtinos. Būnant aukštoje žolėje ar miškingose vietovėse rekomenduojama dėvėti kūną dengiančius drabužius ir naudoti repelentus, o grįžus namo apžiūrėti odą. Ypač svarbu patikrinti vietas, kur erkės dažniausiai prisitvirtina, ir neignoruoti įkandimo požymių.

    „Kvapnūs augalai gali padėti sumažinti erkių aktyvumą tam tikrose sodo vietose, tačiau jie nepakeičia nei kiemo priežiūros, nei asmeninės apsaugos“, – pabrėžia visuomenės sveikatos specialistai.

    Norint sumažinti riziką, geriausiai veikia kelių priemonių derinys: tvarkinga aplinka, protingai parinkti augalai ir atsakingas elgesys lauke. Toks požiūris padeda ne tik sode, bet ir planuojant išvykas į gamtą aktyviausiu erkių sezonu.

  • Afrikinės klajoklinės erkės aptiktos Lenkijoje: jos vejasi žmogų ir kelia naujų grėsmių

    Afrikinės klajoklinės erkės aptiktos Lenkijoje: jos vejasi žmogų ir kelia naujų grėsmių

    Afrikinėmis arba klajoklinėmis vadinamos Hyalomma genties erkės vis dažniau fiksuojamos Vidurio Europoje, įskaitant Lenkiją. Skirtingai nei Lietuvoje įprastos erkės, šios rūšys elgiasi aktyviai: jos ne tik laukia ant žolių, bet gali judėti paskui pasirinktą „taikinį“.

    Specialistai pabrėžia, kad Hyalomma išsiskiria dydžiu ir išvaizda. Neįsisiurbusi suaugusi erkė dažnai siekia apie 8 milimetrus, o prisisiurbusi patelė gali smarkiai padidėti. Atpažinti padeda ilgos, tvirtos kojos su šviesiomis juostomis.

    Didžiausias šių erkių išskirtinumas – jų „medžioklės“ taktika. Hyalomma turi geriau išvystytą regą, gali pastebėti žmogų ar stambų gyvūną iš kelių ar net keliolikos metrų, o tada kelių minučių bėgyje sekti ir įveikti reikšmingą atstumą.

    Lenkijoje parazitologai Hyalomma paplitimą sieja su šiltėjančiu klimatu ir gyvūnų migracija, ypač paukščiais, kurie perneša nimfas ir lervas. Suaugę individai dažniau randami ant arklių, šunų ar kitų gyvūnų, todėl stebėsena dažnai remiasi gyventojų pranešimais ir laboratoriniu patvirtinimu.

    Svarbu tai, kad Hyalomma paprastai nėra laikomos pagrindiniu Laimo ligos ar erkinio encefalito pernešėju, todėl grėsmės profilis skiriasi nuo įprastų Lietuvoje erkių. Didžiausias dėmesys skiriamas kitoms infekcijoms, kurias šios erkės gali platinti kai kuriuose regionuose.

    Viena pavojingiausių siejamų ligų yra Krymo-Kongo hemoraginė karštligė, kuri kai kuriose pasaulio vietose gali turėti sunkų klinikinį vaizdą. Vis dėlto iki šiol pranešimuose apie Lenkijoje rastas Hyalomma erkes dažniausiai pabrėžiama, kad šio viruso aptikimas vietiniuose mėginiuose nėra patvirtintas, todėl rizika vertinama kaip labai maža.

    Realesne grėsme laikomos riketsiozės, įskaitant dėmėtąsias karštliges, kurias sukelia Rickettsia genties bakterijos. Jos gali sukelti ūmią būklę su karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, o įkandimo vietoje neretai susiformuoja šašas ir gali atsirasti bėrimas.

    Medikai primena, kad po bet kokio erkės įkandimo svarbiausia stebėti savijautą ir odos pokyčius. Jei per kelias dienas ar savaites atsiranda karščiavimas, išplitęs bėrimas, neįprastas silpnumas ar greitai didėjantis paraudimas, būtina kreiptis į gydytoją ir pasakyti, kad erkė atrodė neįprastai didelė, su ilgomis dryžuotomis kojomis.

    Profilaktika išlieka panaši, tačiau verta įvertinti Hyalomma elgseną: jos gali aktyviai judėti žeme ir kopti drabužiais. Todėl rekomenduojama dėvėti šviesius, kūną dengiančius drabužius, o grįžus iš gamtos kruopščiai apžiūrėti batus, kelnių apačias, kojas ir augintinius.

    Renkantis repelentus, dažniausiai patikimiausiais laikomi sintetiniai preparatai su DEET arba ikaridinu, naudojami pagal instrukciją. Augintiniams svarbi veterinarinė apsauga ir apžiūra po pasivaikščiojimų, nes didelė dalis Hyalomma radinių Vidurio Europoje fiksuota būtent ant gyvūnų.

    Pastebėjus erkę, jos negalima traiškyti plikomis rankomis. Erkė turėtų būti ištraukta pincetu ar specialiu įrankiu, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tiesiai, o įkandimo vietą dezinfekuoti.

    Jei erkė atrodo neįprasta ir yra galimybė, ją verta išsaugoti identifikavimui: įdėti į sandarų indelį ar maišelį ir laikyti vėsiai, o prireikus parodyti specialistams. Tokie pranešimai padeda tiksliau suprasti, ar Hyalomma rūšys regione atsiranda atsitiktinai, ar jau formuojasi nuolatinės populiacijos.

  • Šis paprastas daiktas kuprinėje gali padėti išvengti erkės ir boreliozės: gydytojai primena taisykles

    Šis paprastas daiktas kuprinėje gali padėti išvengti erkės ir boreliozės: gydytojai primena taisykles

    Erkių sezonas kasmet prasideda anksti, o šylant klimatui jų aktyvumas dažnėja ir užsitęsia ilgiau. Nors nėra priemonės, kuri šimtaprocentiniu tikslumu apsaugotų nuo erkės įsisiurbimo, riziką galima reikšmingai sumažinti pasiruošus iš anksto.

    Vienas netikėtas, bet praktiškas triukas lauke – drabužių valymo lipni juosta su voleliu. Ją verta įsimesti į kuprinę einant į mišką, parką ar planuojant pikniką pievoje, nes erkės neretai pirmiausia patenka ant drabužių.

    Lipniu voleliu perbraukus per kelnių klešnes, rankoves ar kojinių sritį, galima greitai „surinkti“ ropojančias erkes dar prieš joms pasiekiant odą. Svarbu suprasti, kad tai nėra gydymo ar repelento pakaitalas, tačiau gali būti papildoma prevencinė priemonė.

    Kitas būdas, kurį žmonės kartais taiko žygiuose, – prie kelnių klešnių pritvirtinti platesnę lipnią juostą taip, kad ji sudarytų barjerą ropojančiai erkei. Erkės dažniausiai juda nuo žolės ar krūmų į viršų, todėl barjeras ties blauzdomis teoriškai gali sutrukdyti pasiekti odą.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Paplitęs mitas, kad erkės krenta nuo medžių, tačiau dažniausiai jos tyko žemai, žolėje, krūmuose ir paklotėje. Praktikoje tai reiškia, kad rizika kyla ne tik miške, bet ir miesto parkuose, pakelėse, soduose, net kiemuose, kur yra žolės ir drėgnesnių vietų.

    Dar vienas klaidingas įsitikinimas – kad erkės „puola“ tik šiltomis vasaros dienomis. Jų aktyvumas priklauso nuo oro sąlygų, o švelnesnės žiemos nereiškia, kad problema išnyksta: erkės gali išgyventi ir suaktyvėti, kai tik sąlygos tampa palankios.

    Ką daryti grįžus iš lauko?

    Efektyviausia rutina po pasivaikščiojimo – kuo greičiau apžiūrėti kūną ir drabužius. Ypatingą dėmesį verta skirti vietoms, kur oda plonesnė ir šilčiau: pakinkliams, kirkšnims, pažastims, už ausų, galvos odai.

    „Kuo greičiau pastebėsite erkę ir ją saugiai pašalinsite, tuo mažesnė tikimybė, kad bus perduotos infekcijos“, – pabrėžia medikai.

    Jei erkė įsisiurbė, ją reikėtų pašalinti kuo skubiau, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tolygiai, nesukiojant ir nespaudžiant pilvelio. Po pašalinimo įkandimo vietą verta dezinfekuoti, o kelias savaites stebėti savijautą ir odą.

    Kodėl tai svarbu dėl boreliozės?

    Erkės gali platinti įvairias ligas, o viena dažniausiai aptariamų yra Laimo liga, dar vadinama borelioze. Ankstyvas požymis gali būti plintantis odos paraudimas, tačiau ne visiems jis atsiranda, todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į bendrus simptomus, pavyzdžiui, karščiavimą, sąnarių skausmus ar neįprastą nuovargį.

    Specialistai primena, kad geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones: tinkamą aprangą, repelentus, kūno apžiūrą po buvimo gamtoje ir greitą erkės pašalinimą. Paprastas lipnus volelis ar juosta gali tapti papildomu žingsniu, ypač ilgesnių išvykų metu.

  • Trakų rajone iki birželio 30 dienos priimamos paraiškos žalos nuo laukinių gyvūnų prevencijai

    Trakų rajone iki birželio 30 dienos priimamos paraiškos žalos nuo laukinių gyvūnų prevencijai

    Trakų rajono savivaldybė kviečia žemės sklypų savininkus, valdytojus ir naudotojus teikti paraiškas finansinei paramai, skirtai medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijai. Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos.

    Parama numatyta tik tiems sklypams, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, o priemonės turi būti skirtos realiai rizikai mažinti: apsaugoti pasėlius, želdinius, miško jaunuolynus ar ūkinius gyvūnus. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra ne žalos fiksavimas po įvykio, o jos prevencija dar prieš prasidedant aktyviausiam sezonui.

    Finansavimas gali būti skiriamas repelentams ir jų naudojimo darbams, įvairioms aptvėrimo priemonėms, medelių individualioms apsaugoms, taip pat bebraviečių ardymui. Numatomos ir priemonės, susijusios su elninių žvėrių mitybos sąlygų gerinimu, pavyzdžiui, tam tikrų želdinių įveisimas ar darbai, skirti papildomam šėrimui žiemą.

    Atskira kryptis – vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams prevencija, kai finansuojamos apsaugos priemonės, tokios kaip specialios tvoros ar elektriniai piemenys. Tokios investicijos dažniausiai pasiteisina ūkiuose, kuriuose gyvuliai ganomi atvirose teritorijose, ypač jei šalia yra miškų masyvų ar fiksuojamas plėšrūnų aktyvumas.

    Pateiktas paraiškas vertins savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuri sprendžia dėl Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo. Sprendžiant dėl paramos paprastai svarbu, kad planuojama priemonė būtų pagrįsta, pritaikyta konkrečiai vietovei ir realiai mažintų žalos tikimybę.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad medžiotojų būreliai ir klubai nėra laikomi žemės sklypų savininkais, valdytojais ar naudotojais, todėl finansinė parama jiems neskiriama. Paraiškas reikia pateikti Trakų rajono savivaldybės administracijai, taip pat galima kreiptis ir elektroniniu būdu.

    Gyventojams rekomenduojama paraiškas pateikti nelaukiant termino pabaigos, ypač jei planuojami aptvėrimo ar įrengimo darbai, kuriems gali reikėti papildomų derinimų ir pasirengimo. Laiku įsidiegus prevencines priemones sumažėja ne tik tiesioginė žala, bet ir ilgalaikės išlaidos, susijusios su pasikartojančiais nuostoliais.