CP v2

Tag: Repelentai

  • Užtenka kelių mėtų lašų prie lango: paprastas triukas, kuris padeda atbaidyti uodus be chemijos

    Užtenka kelių mėtų lašų prie lango: paprastas triukas, kuris padeda atbaidyti uodus be chemijos

    Šylant orams, uodai į namus dažniausiai patenka per pravirus langus ir balkono duris, todėl žmonės ieško būdų apsisaugoti be stiprių cheminių priemonių. Vienas paprasčiausių triukų paremtas kvapais, kurie uodams yra nemalonūs, o namuose pritaikomi per kelias minutes.

    Praktiškas sprendimas yra nedidelė lipni veltinė pagalvėlė, kuri paprastai naudojama baldų kojelėms apsaugoti. Ji patogi tuo, kad turi klijų sluoksnį, sugeria skystį ir gali būti priklijuojama prie lango rėmo, palangės krašto ar šalia esančios sienos.

    Ant tokios pagalvėlės užlašinami keli lašai eterinio aliejaus. Dažniausiai pasirenkamas pipirmėčių, eukaliptų arba levandų kvapas, nes šie aromatai dažnai minimi kaip galintys sumažinti uodų aktyvumą patalpose, ypač kai kvapas sklinda ties vieta, pro kurią vabzdžiai patenka į vidų.

    Pagalvėlę verta klijuoti kuo arčiau lango tarpo ar rėmo kampo, kur dažniausiai atsiranda mikroplyšiai, o vėdinant kvapas geriau pasklinda į išorę. Jei norisi, ją galima paslėpti už užuolaidos, tačiau svarbu, kad ji nebūtų visiškai uždengta storu audiniu, nes tada aromatas silpsta.

    Specialistai pabrėžia, kad eteriniai aliejai gali veikti kaip trumpalaikė atbaidymo priemonė, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo koncentracijos, oro judėjimo ir uodų rūšies. Kvapas taip pat greičiau išsivėdina, jei patalpoje dažnai atidaromi langai, todėl lašus gali tekti atnaujinti kas kelias valandas ar kasdien.

    „Eterinių aliejų kvapai kai kuriomis sąlygomis gali sumažinti uodų aktyvumą patalpose, tačiau tai nėra pilnavertis pakaitalas patikrintoms apsaugos priemonėms, ypač jei rizika didesnė“, – teigiama apžvalginiuose moksliniuose darbuose apie augalinių repelentų poveikį.

    Norint geresnio rezultato, toks kvapų triukas dažniausiai veikia kaip papildoma apsauga kartu su tinkleliais nuo vabzdžių, tvarkingomis sandarinimo gumomis ir įpročiu nepalikti atvirų vandens sankaupų balkone ar kieme. Būtent stovintis vanduo yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl uodų greitai padaugėja šalia namų.

    Saugumo sumetimais eterinius aliejus reikėtų naudoti saikingai ir netepti jų tiesiai ant odos neatskiedus, o kvapų nenaudoti šalia kūdikių lovelių. Jei namuose yra katė ar šuo, verta įsitikinti, kad gyvūnas nepasieks pagalvėlės ir jos nenulaižys.

    Šis metodas nebrangus ir lengvai pritaikomas, tačiau svarbiausia suprasti jo ribas. Jei uodų labai daug, kvapas gali tik sumažinti jų aktyvumą prie lango, o patikimiausią barjerą vis tiek sukuria fizinė apsauga, pavyzdžiui, tinkleliai.

  • Erkė įsisiurbė į odą? Štai ką privalote padaryti tuoj pat, kad sumažintumėte riziką

    Erkė įsisiurbė į odą? Štai ką privalote padaryti tuoj pat, kad sumažintumėte riziką

    Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje paprastai suintensyvėja pavasarį, tačiau dėl švelnesnių žiemų įsisiurbimų fiksuojama ir ne sezono metu. Erkė įkandimo metu dažnai nejaučiama, todėl svarbiausia po buvimo gamtoje kuo greičiau apžiūrėti odą ir veikti nedelsiant.

    Erkės gali pernešti kelias žmogui pavojingas infekcijas, dažniausiai minimos Laimo liga ir erkinis encefalitas. Laimo ligą sukelia bakterijos, o erkinį encefalitą virusas, todėl šių ligų prevencija ir gydymas skiriasi: nuo encefalito gali padėti skiepai, o Laimo liga skiepų neturi.

    Grįžus iš miško, parko ar sodo, verta nusiprausti po dušu ir kruopščiai apžiūrėti visą kūną. Dažniausiai erkės įsisiurbia pažastyse, kirkšnyse, kelių linkiuose, už ausų, sprande ir ties plaukų linija, todėl šias vietas svarbu patikrinti ypač atidžiai.

    Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją reikėtų pašalinti kuo greičiau, nes kuo ilgiau ji būna prisitvirtinusi, tuo didesnė dalies infekcijų perdavimo tikimybė. Jei turite, patogiausia naudoti specialų erkių išėmimo įrankį, tačiau tinka ir aštri, dezinfekuota pinceto pora.

    Erkę suimkite kuo arčiau odos ir traukite staigiu, tvirtu judesiu į viršų, nespausdami pilvelio. Ištraukę įkandimo vietą dezinfekuokite, o vėliau įsitikinkite, kad erkė pašalinta visa, nes likusios dalys gali sukelti vietinį uždegimą.

    Svarbu nedaryti kelių klaidų: erkės netepkite aliejumi, kremu ar alkoholiu, nespauskite ir nedeginkite. Tokie veiksmai gali padidinti dirginimą ir apsunkinti saugų pašalinimą, o kai kuriais atvejais padidinti nepageidaujamų reakcijų riziką.

    Po įkandimo kelias savaites stebėkite savijautą ir odą: jei atsiranda plečiantis paraudimas, karščiavimas, galvos skausmas, raumenų ar sąnarių skausmai, silpnumas ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Net jei iškart jaučiatės gerai, simptomai gali pasireikšti vėliau, todėl budrumas po erkės įsisiurbimo yra būtinas.

    Siekiant sumažinti įsisiurbimų tikimybę, rekomenduojama rinktis uždarus drabužius, šviesesnes spalvas, naudoti repelentus ir po kiekvieno pasivaikščiojimo gamtoje atlikti apžiūrą. Erkinio encefalito prevencijai svarbiausia priemonė yra skiepai, ypač žmonėms, kurie dažnai būna gamtoje ar dirba lauke.

  • Jei turite šią kraujo grupę, erkės jus renkasi dažniau: ką rodo mokslas ir kaip saugotis

    Šylant orams Lietuvoje suaktyvėja erkės, o jų įkandimai kasmet sukelia šimtus rimtų infekcijų atvejų. Nors dažniausiai pabrėžiama apranga, repelentai ir elgesys gamtoje, kai kurie tyrimai rodo, kad įtakos gali turėti ir žmogaus kraujo grupė.

    Čekijoje atliktame laboratoriniame eksperimente buvo vertinama, ar erkės gali dažniau krypti prie tam tikros kraujo grupės. Rezultatai parodė, kad dažniausiai jos rinkosi A (antrąją) kraujo grupę, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra taisyklė, jog kitų grupių žmonių erkės nekanda.

    Tyrimo metu ant vienodo atstumo paviršiaus buvo patalpinti skirtingų kraujo grupių kraujo lašai, o erkė stebėta, prie kurio mėginio ji juda. Bandymas buvo kartojamas 100 kartų, o dažniausias pasirinkimas teko A (antrajai) grupei, kai tuo metu mažiausiai patraukli pasirodė B (trečioji) grupė.

    Kodėl tai dar nereiškia diagnozės

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad laboratorinės sąlygos neatspindi realios situacijos gamtoje, kur erkės orientuojasi į kur kas daugiau signalų. Pagrindiniai jų „taikiniai“ yra iškvepiamas anglies dioksidas, kūno šiluma, odos drėgmė ir individualus žmogaus kvapas.

    Tyrėjai kelia prielaidą, kad kraujo grupė gali būti susijusi su tam tikrais biocheminiais skirtumais, pavyzdžiui, odos išskiriamų medžiagų profiliu ar ant odos gyvenančių mikroorganizmų sudėtimi. Vis dėlto aiškaus mechanizmo, kodėl erkės galėtų preferuoti vieną grupę, kol kas nėra patvirtinta tiek, kad tai būtų galima taikyti kaip patikimą rizikos vertinimo priemonę.

    Didžiausia rizika slypi infekcijose

    Nepriklausomai nuo kraujo grupės, didžiausias pavojus kyla dėl erkių platinamų ligų, ypač erkinio encefalito ir Laimo ligos. Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, nuo kurios patikimiausiai apsaugo skiepai, o Laimo liga gydoma antibiotikais, tačiau ankstyvas atpažinimas yra labai svarbus.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir vienoje šeimoje ar draugų grupėje po to paties pasivaikščiojimo vienas žmogus gali rasti kelias erkes, o kitas nė vienos. Tokie skirtumai dažniau aiškinami elgesiu, drabužiais, buvimo vieta ir individualiais kvapais, o ne vien kraujo grupe.

    Kaip sumažinti įkandimo tikimybę

    Medikai pataria gamtoje rinktis šviesius, uždarus drabužius, kelnes sukišti į kojines, o po buvimo lauke kruopščiai apžiūrėti kūną, ypač pažastis, kirkšnis, sprandą ir už ausų. Taip pat svarbu naudoti repelentus ir jų poveikį atnaujinti pagal gamintojo nurodymus.

    Jei erkė įsisiurbė, ją rekomenduojama pašalinti kuo greičiau, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tolygiai, nespaudžiant pilvelio. Po įkandimo vietą verta stebėti kelias savaites, o atsiradus plintančiam paraudimui, karščiavimui, galvos ar raumenų skausmams, reikėtų kreiptis į gydytoją.