Tag: Restruktūrizavimas

  • „Volkswagen“ skelbia 5,8 mlrd. eurų nuostolį: kinų spaudimas verčia imtis drastiškų sprendimų

    „Volkswagen“ skelbia 5,8 mlrd. eurų nuostolį: kinų spaudimas verčia imtis drastiškų sprendimų

    Nuostoliai išaugo keliskart

    Didžiausias Europoje automobilių gamintojas „Volkswagen“ pranešė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį patyrė 5,8 mlrd. eurų nuostolį. Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu nuostolis siekė 1,1 mlrd. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad ketvirčio pardavimai smuko 6,3 proc. iki 75,3 mlrd. eurų. Rezultatus spaudė silpnesnė paklausa ir kainų konkurencija, ypač didžiausioje pasaulio automobilių rinkoje Kinijoje.

    Kinijos rinkoje – ypač aštri kova

    „Volkswagen“ ir kiti Europos gamintojai pastaraisiais metais susiduria su sparčiai augančiais Kinijos konkurentais, kurie agresyviai konkuruoja elektromobilių segmente. Rinkos dalį mažina ne tik kainodara, bet ir greitesnis naujų modelių ciklas bei pažangesnė programinė įranga automobiliuose.

    Gamintojams papildomą spaudimą kelia brangus perėjimas prie elektromobilių: reikalingos investicijos į baterijų tiekimo grandines, platformas ir gamyklų pertvarką. Tuo pat metu tradicinių modelių paklausa daugelyje rinkų svyruoja, o maržos mažėja.

    Planuojami dideli taupymo žingsniai

    Dešimties prekių ženklų grupė, kuriai priklauso „Audi“, „Seat“ ir „Skoda“, anksčiau perspėjo apie maždaug 10 mlrd. eurų metinio pelno smūgį. Pasak bendrovės, reikšmingą įtaką tam daro ir jos turimos „Porsche“ akcijų vertės pokyčiai, o „Porsche“ taip pat susiduria su iššūkiais Kinijoje.

    „Volkswagen“ planuoja iki 2030 metų visoje grupėje sumažinti apie 120 000 darbo vietų, siekdama mažinti sąnaudas. Bendrovė nurodė, kad restruktūrizavimas gali kainuoti apie 31 mlrd. eurų.

    „Svarbiausia dabar yra greitas ir nuoseklus įgyvendinimas. Negalime prarasti nė minutės ir turime veikti greitai bei ryžtingai“, – sakė bendrovės finansų vadovas Arno Antlitz.

    Analitikų vertinimu, „Volkswagen“ artimiausiais ketvirčiais teks spręsti dvi užduotis vienu metu: atkurti pelningumą tradicinių modelių linijoje ir pagreitinti konkurencingų elektromobilių bei programinės įrangos plėtrą. Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad kova vyksta ne tik dėl gamybos masto, bet ir dėl technologijų, kurios lemia vairuotojų patirtį ir automobilių atnaujinimus.

  • Trišalės derybos dėl angliakasybos: lapkričio 9 dieną aptars subsidijas, JSW ir anglies atsargas

    Lapkričio 9 dieną Katovicuose vyks Trišalės komandos dėl angliakasių socialinio saugumo posėdis. Susitikimas numatytas 11 valandą Silezijos vaivadijos administracijoje.

    Posėdyje ketinama aptarti akmens anglių gavybos sektoriaus padėtį po trijų 2026 metų ketvirčių. Taip pat darbotvarkėje numatytas valstybės pagalbos angliakasybai suderinimas su Europos Sąjungos taisyklėmis.

    Vienas svarbiausių klausimų bus vadinamoji notifikacija, kai Europos Komisija vertina, ar planuojamos paramos priemonės atitinka konkurencijos ir valstybės pagalbos reikalavimus. Be teigiamo sprendimo dalis mechanizmų gali strigti arba būti taikomi ribotai.

    Procesas suskaidytas į dvi dalis, nes skirtingos paramos priemonės vertinamos atskirai. Pirmoji dalis siejama su atnaujintais sprendimais, įtvirtintais angliakasybos veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose, galiojančiuose nuo 2026 metų pradžios.

    Antroji dalis apima mechanizmą, susijusį su pajėgumų mažinimu ir kompensacijomis už gavybos apimčių redukciją. Tam reikia papildomų skaičiavimų ir ankstesnių sprendimų peržiūros, todėl dokumentai dar rengiami.

    Posėdyje taip pat planuojama kalbėti apie bendrovės JSW situaciją, kuri įgyvendina restruktūrizavimo programą. Tokios įmonės būklė svarbi ne tik regiono užimtumui, bet ir visos tiekimo grandinės stabilumui.

    Kitas jautrus klausimas bus akmens anglių atsargos prieš šildymo sezoną. Energetinio saugumo kontekste atsargų lygis ir tiekimo grandinių patikimumas tradiciškai kelia diskusijų tarp valdžios, profsąjungų ir darbdavių.

    Sektoriaus finansinė padėtis išlieka sudėtinga: per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Lenkijos akmens anglių gavybos pramonė patyrė beveik 580 000 000 eurų grynąjį nuostolį. Per 2025 metus grynasis nuostolis viršijo 1 900 000 000 eurų.

    Mažėja ir užimtumas: nuo 2025 metų pabaigos iki 2026 metų rugpjūčio darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 9 400. Pokyčiams įtakos turėjo ir „Węglokoks Kraj“ likvidavimas nuo 2026 metų sausio 1 dienos.

    Tikėtina, kad derybose susidurs skirtingi interesai: socialinių garantijų užtikrinimas, biudžeto galimybės ir Europos Sąjungos reikalavimai dėl valstybės pagalbos. Dėl to posėdis Katovicuose gali tapti vienu svarbiausių šio rudens susitikimų angliakasybos darbotvarkėje.

  • PKP Cargo prašo daugiau laiko susitarimui su kreditoriais: siūloma terminus nukelti iki 2026 metų gruodžio

    Lenkijos geležinkelių krovinių vežėja PKP Cargo informavo, kad jos paskirtas administratorius kreipėsi į teisėją komisarą dėl darbų grafiko korekcijų, rengiant susitarimo su kreditoriais pasiūlymus. Prašoma peržiūrėti terminus, susijusius ir su kreditorių tarybos vaidmeniu, kad procesas atspindėtų pasikeitusią bendrovės situaciją.

    Pagal pateiktą informaciją, siekiama panaikinti arba nukelti 2026 metų spalio 15 dieną numatytą terminą, iki kada įgalioti kreditoriai galėjo teikti alternatyvius susitarimo pasiūlymus. Kartu būtų atitinkamai pakoreguotas terminas, kada kreditorių taryba turėtų pateikti savo nuomonę.

    Pagrindinė priežastis, kuri minima prašyme, yra pasikeitusios aplinkybės po to, kai bendrovei buvo panaikintas leidimas vykdyti savivaldį valdymą. Administratorius akcentuoja, kad perimant visą įmonės valdymo apimtį būtina iš naujo įvertinti tiek operacinę padėtį, tiek finansus, įskaitant anksčiau parengtus finansinius scenarijus.

    Kas keistųsi procese

    Administratorius pabrėžia, kad grafiko korekcija yra organizacinio pobūdžio ir neturėtų riboti kreditorių teisių, įskaitant teisę teikti savo pasiūlymus. Anot jo, susitarimo rengimas būtų tęsiamas, o nauji terminai būtų derinami prie realių bendrovės galimybių vykdyti būsimą susitarimą.

    Taip pat numatyta, kad iki 2026 metų gruodžio 4 dienos administratorius pateiktų pirminę informaciją apie įmonės valdymo perėmimo eigą ir skubiausius veiklos bei finansavimo poreikius. Išsamią PKP Cargo situacijos apžvalgą ir siūlymą dėl tolesnio darbų grafiko planuojama pateikti iki 2027 metų sausio 28 dienos.

    Bankų prašymas dėl termino pratęsimo

    Atskirai nurodoma, kad Europos investicijų bankas kartu su Bank Gospodarstwa Krajowego, PKO Bank Polski ir Bank Pekao pateikė prašymą pratęsti terminą, per kurį būtų galima pateikti susitarimo pasiūlymus, iki 2026 metų gruodžio 15 dienos. Paaiškinama, kad Europos investicijų bankas vienas pats tokių pasiūlymų teikti negali, tam reikalinga kreditorių grupė, atstovaujanti daugiau nei 30 proc. visų reikalavimų sumos.

    PKP Cargo administratoriaus vertinimu, prašomas pratęsimas būtų pagrįstas ir atitiktų tiek bendrovės, tiek kreditorių interesus, nes leistų sprendimus grįsti atnaujintais duomenimis apie realią finansinę padėtį ir įsipareigojimų vykdymo perspektyvas.

  • „Polska Grupa Górnicza“ finansų viceprezidentas atsistatydina: pareigas eis iki spalio 31 dienos

    Didžiausioje Lenkijos anglies bendrovėje „Polska Grupa Górnicza“ (PGG) – permainos vadovybėje. Bendrovė pranešė, kad už finansus atsakingas viceprezidentas Bartoszas Kępa pateikė atsistatydinimą ir pareigas eis iki spalio 31 dienos.

    PGG nurodė, kad sprendimą lėmė asmeninės priežastys. Kol bus atrinktas ir paskirtas naujas finansų viceprezidentas, jo funkcijas laikinai perims kiti valdybos nariai.

    Ką sako pats vadovas?

    Įmonės išplatintame pranešime B. Kępa pabrėžė, kad darbas PGG jam buvo reikšminga profesinė patirtis. Jis taip pat patikino, kad iki kadencijos pabaigos užtikrins sklandų darbų, informacijos ir dokumentų perdavimą.

    „Darbas „Polska Grupa Górnicza“ man buvo išskirtinė profesinė patirtis – sudėtinga ir reikalaujanti, bet suteikusi daug pasitenkinimo. Nuoširdžiai dėkoju visiems, su kuriais dirbau beveik dvejus su puse metų“, – sakė Bartoszas Kępa.

    Vadovybės kaita ir kontekstas

    B. Kępa finansų viceprezidentu dirbo nuo 2024 metų balandžio 1 dienos. Vėliau, po tuometinio vadovo Leszeko Pietraszeko pasitraukimo, jis buvo laikinai ėjęs PGG vadovo pareigas iki paskiriant naują prezidentą Łukasz Deja.

    PGG valdyboje taip pat dirba už gamybą atsakingas viceprezidentas Marekas Skuza ir restruktūrizavimo viceprezidentas Grzegorzas Wacławekas. Bendrovė nurodo, kad laikinas pareigų perskirstymas galios iki kol bus priimtas sprendimas dėl naujo finansų vadovo.

    PGG reikšmė anglies rinkai

    „Polska Grupa Górnicza“ laikoma didžiausia energetinės anglies gamintoja Lenkijoje ir viena svarbiausių šio sektoriaus žaidėjų Europos Sąjungoje. Įmonė valdo kelias kasyklas, o jos veikla yra glaudžiai susijusi su regiono energetikos ir pramonės politika.

    Bendrovė skelbė, kad praėjusių metų pabaigoje joje dirbo apie 35 000 žmonių. PGG planuose nurodoma, kad šiais metais darbuotojų skaičius turėtų mažėti dar 4 300, o tai atspindi platesnes anglies sektoriaus permainas ir restruktūrizavimo kryptį.

  • PKP Cargo be valdybos: generalinis direktorius ir visa vadovybė atsistatydino, pareigas perėmė stebėtojų taryba

    Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovę PKP Cargo supurtė netikėta rokiruotė: generalinis direktorius Zbigniewas Prusas ir kiti valdybos nariai Pawełas Miłekas bei Michałas Łotoszyńskis pateikė atsistatydinimo pareiškimus. Bendrovė nurodė, kad atsistatydinimai įsigalios 2026 metų spalio 1 dieną.

    Nuo 2026 metų spalio 2 dienos laikinai vadovauti bendrovei deleguota stebėtojų tarybos narė Monika Starecka. Ji generalinio direktoriaus funkcijas turėtų vykdyti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos, kol bus rasti ilgalaikiai sprendimai ir sutvarkyta valdymo struktūra.

    Kas nulėmė atsistatydinimus?

    PKP Cargo aiškina, kad vadovybės pasitraukimas tiesiogiai susijęs su teismo sprendimu atšaukti bendrovei leidimą savarankiškai valdyti įmonę restruktūrizavimo procedūros metu. Po šio sprendimo operacinį ir kasdienį valdymą perėmė sanacijos turto administratorius Pawełas Głodekas, veikiantis savo vardu bendrovės sąskaita.

    Bendrovė teigė, jog iki teismo sprendimo buvo imtasi visų įmanomų veiksmų susitarti su didžiausiais kreditoriais, tačiau dalies jų lūkesčiai esą buvo sunkiai suderinami su bendrovės interesu. Dėl užsitęsusių derybų ir nuolat koreguojamų pasiūlymų restruktūrizavimo procesas, pasak PKP Cargo, ilgėjo.

    Ar restruktūrizavimas sustos?

    PKP Cargo pabrėžė, kad personaliniai pokyčiai nekeičia restruktūrizavimo krypties ir neturėtų paveikti kasdienės veiklos. Bendrovė tikina tęsianti krovinių pervežimus, klientų aptarnavimą ir priemones, numatytas patvirtintame restruktūrizavimo plane.

    Taip pat tęsiami darbai dėl atsiskaitymo ir susitarimo su kreditoriais pasiūlymų, siekiant užbaigti sanacijos procesą. Bendrovė anksčiau informavo teikusi atnaujintus pasiūlymus, tačiau vėliau pateikė dar vieną koreguotą versiją, kuri turėjo atspindėti derybų su kreditoriais eigą.

    Prioritetas yra veiklos tęstinumas ir sklandus proceso užbaigimas, – akcentavo laikinoji vadovė Monika Starecka.

    „Glaudžiai bendradarbiausiu su administratoriumi ir stebėtojų taryba, kad būtų pasiektas susitarimas su kreditoriais, užbaigta sanacija ir sukurtas tvirtas pagrindas tolesnei PKP Cargo plėtrai“, – sakė Monika Starecka.

    Finansai ir darbuotojai: kontrastai po krizės

    PKP Cargo restruktūrizavimas vyksta platesniame spaudimo kontekste: bendrovė mažino darbuotojų skaičių ir koregavo kaštus, siekdama atkurti stabilumą. Per ankstesnius etapus buvo vykdomi kolektyviniai atleidimai, o darbuotojų skaičius mažėjo keliais tūkstančiais.

    Finansiniuose rezultatuose matyti dideli svyravimai: po itin nuostolingų metų bendrovė fiksavo grįžimą į pelną, tačiau tarpiniai rezultatai rodė, kad pelningumą vis dar stipriai veikia energijos ir degalų sąnaudos bei restruktūrizavimo kaštai. PKP Cargo atvejis tampa aiškiu signalu, kad geležinkelių krovinių rinka regione išlieka jautri tiek kainų šokams, tiek kreditorių spaudimui.

  • Ar PKP Cargo pelningumas realus dar šiemet: vadovybė mini atsigavimą ir ginčus su kreditoriais

    PKP Cargo tikslas – grįžti į pelną

    Lenkijos geležinkelių krovinių vežėja PKP Cargo teigia esanti kelyje į grynojo pelno rezultatą, kurį strategijoje sieja su 2026 metais. Bendrovės vadovybė pabrėžia, kad metų pradžioje rezultatams smogė trumpalaikiai veiksniai, tačiau vėliau situacija rinkoje pradėjo gerėti.

    Įmonė pastaraisiais ketvirčiais dirbo nuostolingai, tačiau tvirtina, kad krovinių srautai atsigauna, o auganti infrastruktūros investicijų apimtis skatina paklausą. Kartu PKP Cargo pripažįsta, jog derybos su kreditoriais dėl restruktūrizavimo sąlygų išlieka sudėtingos.

    Kas, bendrovės teigimu, pagerino situaciją?

    PKP Cargo atstovų teigimu, sausį ir vasarį krova sumažėjo dėl prastų oro sąlygų ir laikinų logistikos trikdžių, įskaitant ribotą darbą jūrų uostuose. Bendrovė taip pat mini, kad dalis lokomotyvų buvo naudojama geležinkelių linijoms valyti, kad būtų užtikrintas keleivinių traukinių eismas.

    Vėlesniais mėnesiais, pasak vadovybės, krovinių vežimai augo, o bendrovė didino rinkos dalį ir sparčiau plėtojo intermodalinius vežimus. Tai atitinka platesnę Europos tendenciją, kai vežėjai siekia diversifikuoti srautus ir mažinti priklausomybę nuo anglies segmentų, kurių paklausa ilgainiui silpnėja.

    „Manau, kad esame teisingame kelyje, tačiau metų pradžios mėnesiai buvo sudėtingi dėl oro sąlygų ir logistikos apribojimų“, – sakė PKP Cargo vadovybės atstovas Pawełas Miłekas.

    Nauji kontraktai ir investicijų kryptys

    Bendrovė nurodo, kad antrąjį 2026 metų pusmetį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Port Polska, taip pat sudarė naujų sutarčių su energetikos sektoriaus įmonėmis. Tokie kontraktai įmonei yra svarbūs siekiant stabilizuoti krovinių portfelį ir užsitikrinti planuojamas apimtis.

    Skelbiama, kad kelių sutarčių maksimali bendra vertė viršija 45 000 000 eurų, o kito paketo maksimali vertė siekia apie 27 000 000 eurų. Sumos perskaičiuotos į eurus, taikant apytikrį 1 zlotas ir 0,23 euro santykį, kad įverčiai būtų aiškiai palyginami.

    PKP Cargo taip pat kalba apie kelių metų horizontą modernizuojant riedmenis ir kuriant sprendimus, susijusius su sunkiosios technikos transportavimu. Tokios iniciatyvos, pasak įmonės, reikalauja ilgesnio pasirengimo, nes būtinos investicijos į gamybos linijas, infrastruktūrą ir sertifikavimą.

    Kreditoriai spaudžia dėl sąlygų

    Vienu svarbiausių klausimų išlieka susitarimas su kreditoriais dėl atnaujintų restruktūrizavimo pasiūlymų. PKP Cargo teigia, kad dalis kreditorių linkę pritarti, tačiau kiti kelia papildomus reikalavimus, kurie, bendrovės nuomone, gali apsunkinti procesą.

    Įmonė taip pat planuoja akcijų emisiją, kuri turėtų padėti pritraukti lėšų įsipareigojimams vykdyti. Vadovybė pabrėžia, kad investuotojams itin svarbu aiškiai matyti galutinį teisinį susitarimo statusą ir realistišką įmonės gebėjimą generuoti pinigų srautus po restruktūrizavimo.

    „Vadovybės užduotis nėra pasiūlyti kreditoriams maksimaliai įmanomą sumą. Užduotis yra pateikti tokią sumą, kurią bendrovė iš tiesų galės sumokėti, išlaikydama veiklos tęstinumą“, – sakė Pawełas Miłekas.

    Bendrovės patvirtintoje restruktūrizavimo strategijoje numatyta, kad grynojo rezultato pelningumas turėtų būti atkurtas 2026 metais, o iki 2031 metų siekiama pasiekti apie 350 000 000 eurų EBITDA. Dokumente taip pat numatomas pajamų struktūros pokytis: mažesnė anglies krovinių dalis ir didesnė intermodalinių vežimų svarba.

  • „PKP Cargo“ neatitraukia ieškinio valstybei: siekia apie 340 mln eurų dėl vadinamosios anglies direktyvos

    Byla dėl 2022 metų sprendimo

    Restruktūrizuojamos Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovės „PKP Cargo“ sanavimo administratorius kreipėsi į Varšuvos apygardos teismą, prašydamas atnaujinti anksčiau sustabdytą procesą dėl žalos atlyginimo iš valstybės.

    Ginčas susijęs su vadinamąja anglies direktyva – 2022 metais priimtu sprendimu, kuriuo bendrovei buvo nurodyta gabenti iš užsienio pirktą anglį, skirtą energetikos sektoriui. „PKP Cargo“ teigia patyrusi nuostolių vykdydama šį nurodymą.

    Kokia suma ir kodėl procesas atnaujinamas

    Bendrovė ieškiniu iš Lenkijos valstybės iždo reikalauja 1,522 mlrd. zlotų, tai yra apie 340 mln. eurų. Įmonė pabrėžia, kad žalos atlyginimas siejamas būtent su sprendimo įgyvendinimo finansinėmis pasekmėmis.

    Prašymas atnaujinti bylą pateiktas dėl procedūrinių priežasčių – pasibaigus terminui, kiek laiko teismas apskritai gali laikyti procesą sustabdytą. „PKP Cargo“ nurodo, kad tai nereiškia atsitraukimo nuo derybų ir neatmeta taikaus susitarimo galimybės.

    Valstybė taip pat kreipėsi į teismą

    Analogišką prašymą teismui pateikė ir Lenkijos generalinė prokuratūra, todėl abi pusės formaliai siekia, kad byla vėl judėtų procesine tvarka.

    Primintina, kad teismas buvo sustabdęs nagrinėjimą šių metų kovo mėnesį, kai abi šalys svarstė galimybę ginčą išspręsti be ilgo teisminio proceso. Iki šiol viešai neskelbiama, ar derybose pavyko priartėti prie kompromiso.

    Ši byla atkreipia dėmesį į platesnį klausimą, kaip valstybės krizinių situacijų sprendimai, ypač energetikos srityje, persikelia į verslo balansus ir vėliau gali virsti daugiamečiais ginčais. Tokie ieškiniai dažnai remiasi argumentu, kad viešojo intereso sprendimai neturėtų neproporcingai perkelti finansinės naštos vienai įmonei.

  • Kreditoriai pritarė „PKP Cargotabor“ restruktūrizavimo planui: bendrovė ruošiasi pradėti skolų grąžinimą

    „PKP Cargotabor“ restruktūrizavimo procese žengtas svarbus žingsnis: kreditoriai pritarė siūlomam susitarimui, o tai atveria kelią pradėti skolų grąžinimą. Bendrovė pranešė, kad už planą balsavo 250 iš 271 balso teisę turėjusio kreditoriaus, pateikusio galiojantį balsą.

    Kapitalo išraiška susitarimui pritarta 97,32 proc., o bendra balsavime dalyvavusių reikalavimų suma siekė apie 35 000 000 eurų. Toliau laukia teisinės procedūros, po kurių planas galės būti įgyvendinamas praktiškai.

    Pasak bendrovės, dabar turi būti įvertinti balsavimo rezultatai ir parengtas teisėjo komisaro sprendimas dėl susitarimo priėmimo fakto. Vėliau dokumentai bus perduoti restruktūrizavimo teismui, kuris spręs dėl susitarimo patvirtinimo.

    „Kreditorių sprendimas – tai stiprus teigiamas signalas restruktūrizavimo procese“, – sakė „PKP Cargotabor“ vadovas Marcin Butryn.

    Sanavimo procedūra „PKP Cargotabor“ atžvilgiu vykdoma nuo 2024 metų rugsėjo. Jos tikslas – stabilizuoti veiklą sudėtingoje finansinėje situacijoje, išlaikant operacijų tęstinumą ir kartu pertvarkant įsipareigojimus, veiklos procesus bei organizacinę struktūrą.

    2024 metų gruodį sudarant kreditorių reikalavimų sąrašą, bendrovė nurodė turėjusi beveik 780 kreditorių, o įsipareigojimų suma viršijo 55 000 000 eurų. Tokia apimtis rodo, kad susitarimo mechanizmas turėjo apimti labai skirtingas interesų grupes ir skolų pobūdį.

    „Restruktūrizavimo procesas įžengė į lemiamą, baigiamąją fazę, o iki šiol atlikti darbai leidžia su atsargiu optimizmu žiūrėti į artimiausius mėnesius“, – sakė Paweł Miłek, atsakingas už restruktūrizavimą „PKP Cargo“ grupėje.

    Bendrovė pabrėžia, kad susitarimo pasiūlymai buvo parengti kreditorius suskirsčius į šešias grupes pagal reikalavimų pobūdį ir dydį. Atskirai išskirtos viešosios teisės prievolės, lizingo sutartimis grindžiami įsipareigojimai, taip pat mažos, vidutinės ir didžiausios vertės reikalavimai bei su bendrove glaudžiai susiję subjektai.

    Skirtingoms grupėms numatytos nevienodos grąžinimo sąlygos: kai kur planuojamas pilnas pagrindinės skolos ir priedų padengimas, kitur – pagrindinės skolos grąžinimas nurašant priedus, o daliai kreditorių gali būti taikomas dalinis grąžinimas vienkartiniu mokėjimu arba dalimis. Taip pat numatytas mechanizmas, leidžiantis didinti išmokų lygį, jei bendrovės finansiniai rezultatai bus geresni nei planuota.

    „Priimti sprendimai paremti realiomis bendrovės galimybėmis: siekiame kuo didesnio atsiskaitymo su kreditoriais, bet kartu turime išlaikyti gebėjimą dirbti ir generuoti lėšas susitarimui vykdyti“, – sakė „PKP Cargotabor“ valdybos narė Katarzyna Iskra.

    Anot bendrovės, reikšminga tai, kad dalis kreditorių net ir sanavimo metu nenutraukė bendradarbiavimo: toliau tiekia prekes ir teikia paslaugas. Tai interpretuojama kaip ženklas, jog įmonė išsaugojo ekonominę vertę ir gali išlikti patikimu verslo partneriu, jei susitarimas bus sklandžiai įgyvendintas.

  • „Volkswagen“ savininkai reikalauja skubių sprendimų: įmonė artėja prie istorinio lūžio

    „Volkswagen“ savininkai reikalauja skubių sprendimų: įmonė artėja prie istorinio lūžio

    Akcininkų žinutė: delsti nebegalima

    Didžiausias „Volkswagen“ akcininkas „Porsche SE“ paragino Vokietijos automobilių gamintoją nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų, kad bendrovė neprarastų konkurencingumo. Pasak „Porsche SE“, tai gali virsti vienu didžiausių pokyčių per visą „Volkswagen“ istoriją.

    „Porsche SE“ priminė, kad per holdingą kontroliuojančios Porsche ir Piëch šeimos valdo reikšmingą „Volkswagen“ akcijų paketą. Tai reiškia, kad spaudimas pertvarkai ateina iš paties įmonės savininkų branduolio.

    „„Volkswagen“ grupė atsidūrė istoriniame kryžkelėje. Sprendimai, kuriuos ji priims dabar, nulems jos ateitį“, – sakė „Porsche SE“ valdybos pirmininkas Hansas Dieteris Pötschas.

    Jo teigimu, kritiškai svarbu sprendimus priimti kuo greičiau, nes delsimas tik didina problemas. Akcininkai pabrėžia, kad artimiausiu metu prioritetas turi būti aiškūs verslo ir ekonominiai sprendimai.

    Kur matoma pagrindinė problema?

    „Porsche SE“ įvardijo kelias kryptis, kuriose, jų manymu, būtina veikti nedelsiant: mažinti perteklinius pajėgumus, stiprinti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo greitį bei reikšmingai mažinti sąnaudas. Tokios priemonės dažniausiai reiškia ir struktūrinius pokyčius gamyboje bei administracijoje.

    Viešai skambantys signalai rodo, kad pertvarkos laikotarpiu bendrovė gali labiau koncentruotis į pelningumą ir veiklos efektyvumą. Tai atspindi platesnę Europos automobilių pramonės tendenciją, kai gamintojai peržiūri gamybos geografiją ir modelių portfelį, siekdami išlaikyti maržas.

    „Konkurencingumas yra tikslas. Siekiant jo turi būti svarstomas kiekvienas variantas, kitaip „Volkswagen“ rizikuoja visam laikui prarasti pozicijas“, – sakė „Porsche SE“ valdybos narys, už finansus ir IT atsakingas dr. Johannesas Lattweinas.

    Konkurencija ir tarifai spaudžia visą sektorių

    „Volkswagen“ spaudimą didina auganti Kinijos gamintojų konkurencija, ypač elektromobilių segmente. Tokie prekių ženklai kaip BYD, „Geely“ ir SAIC plečia pasiūlą ne tik Kinijoje, bet ir už jos ribų, o kainos bei modelių atnaujinimo tempas verčia tradicinius gamintojus reaguoti greičiau.

    Prie konkurencinio spaudimo prisideda ir tarifų poveikis bei su prekybos politika susijusios rizikos, kurios gali kainuoti milijardus eurų per tiekimo grandines, importą ir eksporto planus. Tai verčia gamintojus ieškoti, kur galima mažinti kaštus ir didinti gamyklų pajėgumų panaudojimą.

    Darbo vietos ir gamyklos – po didinamuoju stiklu

    „Volkswagen“ jau yra patvirtinusi, kad svarsto galimybę mažinti iki 100 000 darbo vietų, siekdama reaguoti į prastėjančius pelningumo rodiklius. Tai yra dvigubai daugiau, nei anksčiau buvo komunikuota viešai, todėl rinkoje tokia žinutė vertinama kaip ženklas apie gilesnes struktūrines problemas.

    Finansų rinkos reakcija kol kas mišri: įmonės akcijos trumpuoju laikotarpiu fiksavo nedidelį augimą, tačiau per metus jų vertė buvo reikšmingai smukusi. Investuotojams svarbiausia, ar „Volkswagen“ sugebės suderinti kaštų mažinimą, technologinę transformaciją ir konkurencingą kainodarą.

  • „Diageo“ skelbia 870 mln. eurų karpymus: naujas vadovas perrašo planus iki 2029 metų

    „Diageo“ skelbia 870 mln. eurų karpymus: naujas vadovas perrašo planus iki 2029 metų

    Pasaulio stipriųjų gėrimų rinkos lyderė „Diageo“ pristatė apie 870 mln. eurų vertės kaštų mažinimo ir pertvarkos programą. Jos tikslas – sustabdyti lėtėjantį augimą ir prisitaikyti prie silpnesnės paklausos prognozių artimiausiais metais.

    Įmonei vadovauti neseniai pradėjęs generalinis direktorius Dave’as Lewisas kartu paskelbė ir kuklesnius augimo lūkesčius. „Diageo“ dabar tikisi žemo vienženklio organinio grynųjų pardavimų augimo iki 2029 finansinių metų, kai anksčiau siekė 5–7 proc.

    Rinkos dalyviai šiuos veiksmus vertina kaip bandymą iš esmės „perkrauti“ veiklos modelį po laikotarpio, kai pardavimai daugelyje rinkų stagnavo. „Diageo“ portfelyje yra tokie prekių ženklai kaip „Johnnie Walker“, „Guinness“ ir „Smirnoff“.

    Kol kas tikslus darbuotojų skaičius, kurį palies pertvarka, neįvardijamas, nes dalyje regionų dar vyksta konsultacijos. Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad tokio masto planas turės apčiuopiamą poveikį komandai ir organizacijos struktūrai.

    Didžiausi pokyčiai numatomi administracinėse ir užkulisinėse funkcijose visame pasaulyje, ypač ten, kur dubliuojasi procesai nacionaliniu, regioniniu ir globaliu lygmenimis. Taip pat ketinama mažinti išlaidas pajėgumams, kurie buvo sukurti tikintis spartesnio augimo, tačiau jis neįvyko.

    Planuojama, kad sutaupymai bus pasiekti per trejus metus. „Diageo“ taip pat nurodė, kad didžioji dalis su programa susijusių kaštų jau buvo patirta, todėl likę sprendimai bus orientuoti į struktūrinius pokyčius ir veiklos efektyvinimą.

    Kas keičiasi gėrimų rinkoje?

    Pasaulinė alkoholinių gėrimų rinka pastaraisiais metais susiduria su keliais vienu metu veikiančiais veiksniais. Po pandemijos pasikeitė vartojimo įpročiai: dalis pirkėjų dažniau renkasi vartoti namuose, mažina išlaidas pramogoms, o kiti vis dažniau ieško mažesnio stiprumo alternatyvų.

    Paklausą spaudžia ir ilgiau užsitęsęs pragyvenimo kaštų augimas kai kuriuose regionuose, dėl kurio vartotojai atsargiau perka brangesnius prekių ženklus. Kartu stiprėja sveikatingumo tendencijos, ypač jaunesnių pirkėjų grupėse, kur auga mažo alkoholio kiekio ir nealkoholinių gėrimų segmentas.

    Konkurentų spaudimas ir taupymo banga

    „Diageo“ sprendimas nėra išskirtinis viso sektoriaus kontekste. Pastaruoju metu kaštų mažinimo ir efektyvumo didinimo priemones skelbė ir kiti didieji rinkos žaidėjai, siekdami apsaugoti pelningumą, kai pardavimų augimas tampa sunkiau prognozuojamas.

    Naujajam vadovui Dave’ui Lewisui kaštų karpymo reputacija jau pažįstama iš ankstesnių darbų. Šį kartą jis akcentuoja, kad tikslas yra ne vien trumpalaikė finansinė disciplina, bet ir ilgalaikis verslo modelio pritaikymas prie naujos paklausos realybės.

    „Tokio masto pertvarka reikšmingai paveiks kolegas ir pakeis mūsų kaštų struktūrą“, – sakė Dave’as Lewisas.