CP v2

Tag: Restruktūrizavimas

  • JSW turi naują prezidentą ir valdybą: įmonė restruktūrizuojama, kai didėja spaudimas dėl likvidumo

    JSW turi naują prezidentą ir valdybą: įmonė restruktūrizuojama, kai didėja spaudimas dėl likvidumo

    Lenkijos anglies ir koksavimo sektoriaus lyderė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pranešė, kad bendrovės stebėtojų taryba paskyrė naują valdybą. Prezidentu (vadovu) paskirtas Bogusławas Oleksy, o viceprezidentais – Tomaszas Gawlikas, Jolanta Gruszka ir Arturas Wojtkówas.

    Bendrovė nurodė, kad naujos kadencijos valdybos įgaliojimai įsigalios įvykus eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuriame bus tvirtinamos 2025 metų finansinės ataskaitos. Tą pačią dieną baigsis ankstesnės kadencijos valdybos narių mandatai.

    Paskyrimai ir laikini sprendimai

    JSW taip pat informavo, kad B. Oleksy laikinai pavesta eiti ir už ekonomikos sritį atsakingo viceprezidento pareigas. Šis sprendimas galios nuo akcininkų susirinkimo dienos iki tol, kol į šias pareigas bus paskirtas kitas asmuo.

    T. Gawlikas valdyboje bus atsakingas už plėtrą, J. Gruszka – už prekybą, o A. Wojtkówas – už darbą ir socialinę politiką. Dėl kitų detalių bendrovė žada pateikti papildomos informacijos atskirais pranešimais.

    Stebėtojų tarybos įtampa

    Personalo pokyčiai vyksta tuo metu, kai JSW viduje matyti nesutarimų dėl restruktūrizavimo krypties. Bendrovė pranešė, kad stebėtojų tarybos pirmininkas Andrzejus Karbownikas atsistatydino, kaip priežastį įvardijęs skirtingas nuomones dėl restruktūrizavimo būdo, priemonių ir tempo.

    „Atsistatydinimo priežastimi jis nurodė nuomonių skirtumus dėl restruktūrizavimo įgyvendinimo būdo, priemonių ir tempo“, – teigiama JSW pranešime.

    Restruktūrizavimas dėl likvidumo rizikos

    JSW restruktūrizavimo poreikį sieja su anksčiau įvardyta likvidumo praradimo rizika. Tarp aptariamų priemonių – planai skolintis iš Pramonės restruktūrizavimo agentūros, taip pat kaštų mažinimo sprendimai ir kai kurių aktyvų pardavimo galimybės.

    Skelbiama, kad bendrovė svarsto apie maždaug 200 000 000 eurų paskolą, kuri turėtų sustiprinti finansinį stabilumą. Kartu su profesinėmis sąjungomis anksčiau pasiektas susitarimas dėl darbo sąnaudų ribojimo, o efektyvinimo planas apima ir platesnę turto peržiūrą.

    Finansinis fonas išlieka sudėtingas: grupė už 2025 metus paskelbė apie reikšmingus nuostolius, o neigiami rodikliai atskleidžia, kad restruktūrizavimas taps vienu svarbiausių naujos valdybos uždavinių. Investuotojams tai signalas, kad artimiausiu metu sprendimai dėl finansavimo, sąnaudų ir turto gali turėti tiesioginę įtaką bendrovės vertei.

    JSW yra didžiausia koksavimo anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbiausių koksą plieno pramonei tiekiančių bendrovių regione. Ji vykdo gavybą keturiose kasyklose, o jos akcijomis prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

  • JSW stebėtojų tarybos pirmininkas atsistatydino: nesutarimai dėl restruktūrizavimo tempo ir priemonių

    Lenkijos kasybos grupėje JSW įvyko svarbus pokytis valdysenoje: stebėtojų tarybos pirmininkas Andrzej Karbownik pateikė atsistatydinimą. Bendrovė nurodė, kad sprendimą lėmė išsiskyrusios nuomonės dėl to, kaip, kokiais instrumentais ir kokiu tempu turėtų būti vykdomas įmonės restruktūrizavimas.

    JSW pastaruoju metu restruktūrizuojama dėl anksčiau vadovybės įvardytos rizikos prarasti finansinį likvidumą. Viena iš svarbiausių numatomų priemonių – planuojama paskola iš Lenkijos Pramonės plėtros agentūros, kurios dydis siekia apie 200 mln. eurų.

    „Kaip atsistatydinimo priežastį A. Karbownik nurodė nuomonių skirtumus dėl restruktūrizavimo būdo, priemonių ir tempo“, – pranešė JSW.

    A. Karbownik stebėtojų taryboje dirbo nuo 2025 metų gruodžio vidurio, o į šį organą buvo deleguotas Lenkijos valstybės turto ministro teikimu. Jo pasitraukimas signalizuoja apie vidinę įtampą, kai įmonė vienu metu turi mažinti sąnaudas ir užsitikrinti finansavimo šaltinius.

    Restruktūrizavimo priemonės ir fonas

    Be planuojamos paskolos, JSW jau anksčiau su profesinėmis sąjungomis sudarė susitarimą dėl darbo sąnaudų ribojimo. Taip pat minimi ir kiti restruktūrizavimo veiksmai, tarp jų – dalies turto pardavimas, siekiant sustiprinti pinigų srautus.

    Finansiniai rezultatai išryškina spaudimą, su kuriuo susiduria bendrovė. JSW grupė 2025 metais fiksavo apie 1,47 mlrd. eurų konsoliduotą grynąjį nuostolį ir apie 1,17 mlrd. eurų neigiamą EBITDA, nors gamybos apimtys išliko didelės.

    Pagal viešai skelbtus duomenis, 2025 metais JSW kasyklose buvo išgauta daugiau nei 13 mln. tonų anglies, o kokso gamyba siekė apie 3,2 mln. tonų. Tokie kiekiai rodo, kad iššūkiai pirmiausia susiję ne su apimtimi, o su rinkos sąlygomis, sąnaudų struktūra ir finansiniu tvarumu.

    Kas yra JSW ir kodėl tai svarbu?

    JSW yra didžiausia aukštos kokybės koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena iš reikšmingų kokso, naudojamo plieno gamyboje, tiekėjų. Bendrovė kasybą vykdo keturiose kasyklose: Borynia-Zofiówka, Budryk, Knurów-Szczygłowice ir Pniówek.

    Įmonė kotiruojama Varšuvos vertybinių popierių biržoje, todėl jos restruktūrizavimo sprendimai ir valdymo pokyčiai turi reikšmę ne tik darbuotojams bei tiekimo grandinėms, bet ir investuotojams. Atsistatydinimas stebėtojų tarybos viršuje šioje stadijoje gali reikšti, kad dėl pasirinkto gelbėjimo plano dar vyksta intensyvios diskusijos.

  • Pasirašyta speciali įstatymo pataisa: ARP galės skolinti JSW ir „Grupa Azoty“ likvidumui gelbėti

    Lenkijoje pasirašyta įstatymo pataisa, kuri išplečia Pramonės plėtros agentūros (ARP) galimybes teikti paskolas strateginę reikšmę turinčioms bendrovėms. Pagrindinis tikslas – sudaryti kelią finansiniam „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) ir „Grupa Azoty“ stabilizavimui, kai abiem įmonėms teko spręsti likvidumo ir skolų naštos klausimus.

    Pagal naują tvarką ARP paskolos galės būti skirtos įmonių reorganizacijai, orientuotai į sąnaudų mažinimą ar veiklos optimizavimą. Kartu įtvirtinta sąlyga, kad prieš suteikdama finansavimą agentūra turi įvertinti, ar paskolos gavėjas realiai pajėgus vykdyti įsipareigojimus ir grąžinti skolą pagal pateiktą veiklos atsigavimo planą.

    Kas galės gauti ARP paskolas?

    Įstatymo pataisoje apibrėžtas įmonių ratas, kuriam būtų atverta ARP finansavimo galimybė. Be kasybos sektoriaus bendrovių, taip pat įtrauktos įmonės, vykdančios kasyklų likvidavimo darbus, o taip pat bendrovės, laikomos svarbiomis nacionalinei ekonomikai ar konkretiems strateginiuose dokumentuose numatytiems sektoriams.

    Toks modelis leidžia valstybės valdomai agentūrai greičiau reaguoti į sisteminės reikšmės įmonių finansinius sutrikimus, tačiau kartu formaliai susieja pagalbą su reorganizacijos priemonėmis. Praktikoje tai reiškia, kad lėšos turi būti naudojamos pertvarkai, o ne vien trumpalaikiam „skylės užkaišymui“ ar kitų viešosios paramos mechanizmų dubliavimui.

    JSW ir „Grupa Azoty“ situacija

    JSW pastaraisiais mėnesiais viešai signalizavo apie riziką prarasti mokumą, jei nebus įgyvendintos anticiklinės priemonės ir kaštų mažinimas. Įmonė parengė pertvarkos planą, kuriame numatyta supaprastinti grupės struktūrą ir mažinti sąnaudas, o darbo kaštų tema tapo viena jautriausių derybų su darbuotojų atstovais.

    JSW likvidumą stiprino ir turto sandoriai: agentūra pasirašė susitarimą dėl dviejų JSW grupės bendrovių įsigijimo už daugiau nei 1 000 000 000 zlotų, tai yra maždaug 230 000 000 eurų. Šis žingsnis prisidėjo prie trumpalaikio pinigų srautų sustiprinimo, tačiau struktūrinės problemos, susijusios su sąnaudomis ir rinkos cikliškumu, išlieka esminiu iššūkiu.

    „Grupa Azoty“ tuo metu tęsia finansinės padėties gerinimo veiksmus, įskaitant derybas su finansų institucijomis dėl skolų restruktūrizavimo. Bendrovės rezultatus pastaruoju laikotarpiu smarkiai veikė žaliavų ir energijos kainų svyravimai, o trąšų sektoriui papildomą spaudimą kelia regioninė konkurencija bei reguliacinė aplinka, ypač susijusi su energetika ir emisijomis.

    Įstatymo pataisa turėtų įsigalioti kitą dieną po oficialaus paskelbimo. Tai reiškia, kad ARP teisinį pagrindą pradėti naujų paskolų procedūras gali įgyti greitai, tačiau realus finansavimo suteikimo tempas priklausys nuo pateikiamų atsigavimo planų kokybės ir agentūros vertinimo dėl įmonių gebėjimo grąžinti paskolas.

  • Belgijos pašto streikas tęsiasi jau 5 savaites: 16 mln vėluojančių laiškų ir 15 mln eurų nuostolis

    Belgijos pašto streikas tęsiasi jau 5 savaites: 16 mln vėluojančių laiškų ir 15 mln eurų nuostolis

    Streikas jau kainuoja milijonus

    Belgijoje valstybės pašto operatorių valdanti grupė „bpost“ skelbia, kad nuo kovo pabaigos besitęsiantis streikas jau atnešė apie 15 mln eurų nuostolį. Bendrovė šią sumą sieja su pelningumo rodikliu EBIT ir prarastomis pajamomis, kai dalis siuntų nukeliavo konkurentams.

    Įmonė taip pat perspėja, kad realus finansinis smūgis gali išryškėti vėliau. Pasak vadovybės, dalis streiko padarinių pilniau atsispindės antrojo 2026 metų ketvirčio rezultatuose, kai bus suskaičiuoti ilgalaikių vėlavimų kaštai.

    16 mln laiškų ir 700 tūkst. siuntų

    Per kelias savaites susikaupė didžiulė nepristatytų siuntų eilė. „bpost“ nurodo, kad pristatyti dar reikia apie 16 mln vėluojančių laiškų ir maždaug 700 000 siuntų, o situaciją paaštrino streikuojančių darbuotojų veiksmai, riboję patekimą į rūšiavimo centrus.

    Didžiausi trikdžiai fiksuoti Briuselyje ir Valonijoje, kur vėlavimai išliko ilgiausiai. Įmonė teigia, kad Flandrijoje darbas beveik grįžo į įprastas vėžes, o sostinėje bei Valonijoje operacijos taip pat atnaujintos, tačiau vėlavimai vis dar juntami.

    Kodėl sustojo paštas?

    Streikas kilo dėl „bpost“ restruktūrizavimo plano, kuriuo numatoma perkelti tūkstančius darbuotojų iš tradicinių laiškų maršrutų į siuntų pristatymą. Taip pat siūloma darbo pradžios laiką pastumti maždaug dviem valandomis, kad pajėgos labiau atitiktų augančius siuntų srautus.

    Profsąjungos kritikuoja planą, teigdamos, kad jis gali bloginti darbo sąlygas ir didinti nesaugumo jausmą dėl darbo vietų. Derybos su socialiniais partneriais, bendrovės teigimu, turėtų būti tęsiamos, nes iki šiol kompromiso rasti nepavyko.

    „bpost“ pripažįsta, kad streikas kainuoja ne tik prarastas siuntas, bet ir papildomas išlaidas: baudas už neįvykdytus įsipareigojimus bei resursus, reikalingus susikaupusioms siuntoms išskirstyti. Trikdžiai palietė ir oficialių dokumentų judėjimą, o tai daliai įmonių apsunkino kasdienes procedūras, pavyzdžiui, susijusias su leidimais dirbti.

    Bendrovė taip pat įspėja, kad pristatymų paspartinti nepavyks, o siuntų atsiėmimo iš rūšiavimo centrų savarankiškai galimybės nenumatytos. Dalis klientų susidūrė ir su tuo, kad siuntų sekimo informacija nebeveikia, nes įprasti sekimo terminai buvo viršyti, todėl bendrovė atsiprašė už patiriamus nepatogumus.

  • Grupa Azoty vadovybėje permainos: viceprezidentas traukiasi, restruktūrizacija dar derinama

    Lenkijos chemijos koncernas Grupa Azoty pranešė, kad iš valdybos ir viceprezidento pareigų traukiasi Mirosławas Ptasińskis. Bendrovė nurodė, kad jo atsistatydinimas įsigalios 2026 metų balandžio 30 dienos pabaigoje, tačiau sprendimo priežasčių neatskleidė.

    Apie vadovybės pokyčius pranešta tuo metu, kai grupė skelbia naujausius finansinius rezultatus ir tęsia derybas su finansuotojais. Rinka tokius signalus paprastai vertina kaip jautrius, nes vadovybės stabilumas svarbus įgyvendinant skolos ir veiklos pertvarkas.

    Dideli nuostoliai, bet EBITDA grįžo į pliusą

    Grupa Azoty 2025 metais patyrė daugiau kaip 1 100 000 000 eurų grynųjų nuostolių, kai metais anksčiau nuostoliai siekė apie 240 000 000 eurų. Tuo pačiu grupė fiksavo teigiamą EBITDA rezultatą – apie 74 000 000 eurų, kai 2024 metais jis buvo neigiamas ir sudarė maždaug 72 000 000 eurų.

    Bendrovės pajamos iš pardavimų per metus paaugo 0,7 proc., tačiau savikaina ir įsigytų prekių bei žaliavų kaštai didėjo 0,9 proc. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis apyvartai pelningumą ir toliau spaudė sąnaudų struktūra.

    Strategija iki 2030 metų peržiūrima

    Valstybės turto ministerija informavo, kad 2025 metų lapkritį patvirtinta Grupa Azoty strategija iki 2030 metų yra įgyvendinama, tačiau lygiagrečiai vyksta jos reorganizavimo darbai. Tarp priežasčių įvardijami pastarųjų mėnesių geopolitiniai pokyčiai ir išaugusios dujų kainos, kurios chemijos pramonėje yra kritinis veiksnys.

    Dujos daugeliui chemijos produktų yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbi žaliava, todėl kainų šuoliai tiesiogiai persiduoda gamybos kaštams. Dėl to strateginių planų koregavimas tokio tipo įmonėms dažnai tampa neišvengiamas, ypač kai kartu vyksta finansavimo pertvarkymas.

    Derybos su bankais dar nebaigtos

    Ministerija taip pat pabrėžė, kad situacija dar nėra stabilizuota derybose su bankais dėl susitarimo, susijusio su finansavimo restruktūrizavimu. Pasak institucijos, tai išlieka esminė sąlyga tolesniam Grupa Azoty veiklos užtikrinimui.

    Šiame kontekste viceprezidento pasitraukimas gali būti vertinamas kaip papildomas signalas investuotojams ir kreditoriams: pagrindiniai sprendimai dėl finansavimo ir strategijos krypties dar formuojami. Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys tikėtina koncentruosis į tai, ar pavyks pasiekti susitarimą su bankais ir kaip keisis grupės veiklos planas iki 2030 metų.

  • Grupa Azoty peržiūri 2030 metų strategiją: kainuojančios dujos ir įtampa regione verčia keistis

    Lenkijos chemijos koncernas Grupa Azoty, įgyvendindamas iki 2030 metų numatytą plėtros kryptį, lygiagrečiai rengia strategijos pertvarką. Apie tai parlamentinei pakomitečio posėdžio metu informavo Lenkijos valstybinio turto ministerijos atstovė, pabrėžusi sparčiai besikeičiančias rinkos sąlygas.

    Pagrindiniais pokyčių katalizatoriais įvardijami pastarųjų mėnesių geopolitiniai įvykiai, ypač įtampa Artimuosiuose Rytuose, ir dėl to padidėjęs neapibrėžtumas energetikos rinkose. Azotinių trąšų ir kitų chemijos produktų gamyboje gamtinės dujos yra esminė žaliava ir energijos šaltinis, todėl jų kainos tiesiogiai veikia įmonės savikainą bei konkurencingumą.

    Kas spaudžia verslą dabar?

    Grupa Azoty veiklai didžiausią įtaką daro energijos kainų svyravimai ir paklausos ciklai trąšų rinkoje. Kai dujų kainos išauga, trąšų gamintojams tenka mažinti gamybos apimtis, peržiūrėti produktų portfelį arba daugiau importuoti tarpinių žaliavų, kad sumažėtų sąnaudos.

    Ministerijos atstovė taip pat akcentavo, kad strategijos korekcijos atliekamos ne atsisakant tikslų, o siekiant prisitaikyti prie realių finansavimo ir rinkos galimybių. Pastaraisiais metais Europos trąšų sektorius patiria spaudimą dėl aukštų energijos kaštų, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir didėjančios konkurencijos iš regionų, kur energija pigesnė.

    Neužbaigtos derybos su bankais

    Vienas jautriausių klausimų išlieka derybos su bankais dėl susitarimo, susijusio su finansavimo restruktūrizavimu. Pasak ministerijos atstovės, šioje vietoje stabilumo dar nėra, o susitarimas laikomas kritiškai svarbiu tolesniam grupės veiklos užtikrinimui.

    Tokių derybų rezultatai paprastai lemia, kokiomis sąlygomis įmonė galės refinansuoti įsipareigojimus, išlaikyti apyvartinį kapitalą ir tęsti investicijas. Chemijos pramonėje tai ypač reikšminga, nes veikla yra kapitalui ir energijai imli, o rinkos ciklai gali greitai keisti pelningumo kreivę.

    Valstybės vaidmuo ir galimi scenarijai

    Valstybinio turto ministerija nurodė, kad, kaip savininko teises įgyvendinanti institucija, toliau vykdo veiksmus, skirtus stabilizuoti situaciją tiek korporatyvinio valdymo, tiek finansavimo sprendimų srityse. Tarp svarstomų krypčių minimos galimos papildomo finansavimo priemonės ar kapitalo stiprinimas, jei to prireiktų.

    Grupa Azoty atvejis atspindi platesnę Europos pramonės tendenciją, kai ilgalaikės strategijos koreguojamos dėl energetinio neapibrėžtumo ir geopolitinių rizikų. Artimiausiu laikotarpiu grupės prioritetais greičiausiai taps kaštų mažinimas, veiklos efektyvinimas ir finansinio stabilumo atkūrimas, kad 2030 metų planai išliktų įgyvendinami.

  • „JSW“ skaičiuoja 2025 metų nuostolį: minuse apie 1,5 mlrd. eurų ir planuojama parama

    „JSW“ skaičiuoja 2025 metų nuostolį: minuse apie 1,5 mlrd. eurų ir planuojama parama

    Lenkijos kasybos grupė „JSW“ pranešė apie preliminarius 2025 metų rezultatus: konsoliduotas grynasis nuostolis siekė apie 1,46 mlrd. eurų, o EBITDA buvo neigiama ir sudarė maždaug 1,16 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė, kad šie skaičiai yra pirminiai ir dar gali būti patikslinti.

    Tuo pačiu laikotarpiu „JSW“ pajamos, remiantis bendrovės pateiktais vertinimais, sudarė apie 2,2 mlrd. eurų. Galutiniai 2025 metų duomenys turėtų būti pateikti konsoliduotoje metinėje ataskaitoje, kurios publikavimą bendrovė yra numačiusi balandžio 30 dieną.

    Kas lėmė tokį rezultatą

    „JSW“ veiklos rezultatai glaudžiai priklauso nuo koksuojamosios anglies ir kokso kainų, taip pat nuo paklausos plieno pramonėje. Kai rinkoje krenta kainos arba silpnėja plieno gamintojų užsakymai, bendrovės pajamos ir maržos gali sparčiai mažėti, o fiksuoti kaštai išlieka aukšti.

    2025 metais grupė taip pat pateikė gamybos apimtis: bendra anglies gavyba siekė 13 mln. tonų, iš jų apie 11 mln. tonų sudarė koksuojamoji anglis, o energetinė anglis – 2 mln. tonų. Koksas, pagal preliminarius duomenis, sudarė apie 3,15 mln. tonų.

    Įtampa dėl paramos ir restruktūrizavimo

    Viešojoje erdvėje Lenkijoje pastaruoju metu daugėja diskusijų apie „JSW“ finansinį stabilumą ir galimus taupymo sprendimus, įskaitant restruktūrizavimo kryptis. Profesi­nės sąjungos yra įspėjusios, kad, jų vertinimu, neįgyvendinus anksčiau aptartų finansinės paramos priemonių, gali didėti socialinė įtampa bendrovėje.

    Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, komentuodamas situaciją, teigė, kad dialogas su socialiniais partneriais vyksta, o dalis paramos jau buvo suteikta per obligacijų mechanizmą. Ministras taip pat nurodė, kad visas pagalbos paketas, apie kurį kalbama, turėtų siekti apie 678 mln. eurų.

    „Vienas milijardas zlotų buvo perduotas per obligacijas, kurios pateko į ARP, o ARP už šiuos pinigus nupirko du „JSW“ turimus aktyvus. Tai leido bendrovei turėti lėšų atlyginimams“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Ministro teigimu, kitas numatomas žingsnis – teisės aktų pakeitimai, kurie sudarytų sąlygas Agencijai Rozwoju Przemysłu suteikti bendrovei lengvatinę paskolą. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad valstybė ieško priemonių amortizuoti trumpalaikius likvidumo ir investicijų poreikius, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo sąlygų ir „JSW“ gebėjimo stabilizuoti pinigų srautus.

  • Lenkijos vyriausybė patvirtino apsaugos priemones JSW: kas laukia darbuotojų ir biudžeto

    Lenkijos vyriausybė patvirtino apsaugos priemones JSW: kas laukia darbuotojų ir biudžeto

    Lenkijos Ministrų Taryba balandžio 28 dieną pritarė nutarimo projektui, kuriuo atveriamas kelias paramos programai koksinės akmens anglies kasybos sektoriui. Dokumentas numato, kad Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) galės taikyti darbuotojams įstatyme numatytas apsaugos priemones.

    Vyriausybės atstovas Adamas Szłapka po posėdžio teigė, kad sprendimo tikslas yra stabilizuoti padėtį bendrovėje ir sušvelninti galimus užimtumo pokyčius. Priemonės orientuotos į socialiai saugesnį restruktūrizavimo procesą, kai rinkos sąlygos prastėja, o sąnaudos išlieka didelės.

    „Siekiame įvesti JSW darbuotojams specialias apsaugos išmokas, kad padėtume žmonėms ir stabilizuotume situaciją įmonėje“, – sakė Adamas Szłapka.

    Pagal vyriausybės planą, įmonė galėtų naudotis tokiais instrumentais kaip kalnakasių atostogos, atostogos anglies mechaninio apdorojimo padalinių darbuotojams ir vienkartinės piniginės išeitinės išmokos. Programos įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026–2031 metais.

    Energetikos ministerijos skaičiavimai rodo, kad apsaugos programų kasybos sektoriui kaina valstybės biudžetui šiemet gali siekti apie 467 000 000 eurų. Iš jų JSW daliai preliminariai tektų maždaug 131 000 000 eurų, todėl sprendimas turi ir aiškią fiskalinę reikšmę.

    Anksčiau taip pat skelbta, kad pati JSW šių metų paramos poreikį vertino didesnį – apie 152 000 000 eurų. Skaičiuojama, kad 2026 metais kalnakasių ir pramoninių padalinių atostogomis galėtų pasinaudoti 5 639 darbuotojai, o vienkartines išeitines išmokas gautų apie 2 150 žmonių.

    Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai Europoje tęsiamos diskusijos dėl sunkiosios pramonės konkurencingumo, energijos kainų ir perėjimo prie mažiau taršios ekonomikos. Koksinė anglis tebėra svarbi plieno gamybai, tačiau sektorius susiduria su didėjančiu reguliaciniu spaudimu ir investicijų poreikiu, todėl socialinės apsaugos mechanizmai tampa vienu iš būdų mažinti restruktūrizavimo rizikas.