CP v2

Tag: Restruktūrizavimas

  • Grupa Azoty peržiūri 2030 metų strategiją: kainuojančios dujos ir įtampa regione verčia keistis

    Lenkijos chemijos koncernas Grupa Azoty, įgyvendindamas iki 2030 metų numatytą plėtros kryptį, lygiagrečiai rengia strategijos pertvarką. Apie tai parlamentinei pakomitečio posėdžio metu informavo Lenkijos valstybinio turto ministerijos atstovė, pabrėžusi sparčiai besikeičiančias rinkos sąlygas.

    Pagrindiniais pokyčių katalizatoriais įvardijami pastarųjų mėnesių geopolitiniai įvykiai, ypač įtampa Artimuosiuose Rytuose, ir dėl to padidėjęs neapibrėžtumas energetikos rinkose. Azotinių trąšų ir kitų chemijos produktų gamyboje gamtinės dujos yra esminė žaliava ir energijos šaltinis, todėl jų kainos tiesiogiai veikia įmonės savikainą bei konkurencingumą.

    Kas spaudžia verslą dabar?

    Grupa Azoty veiklai didžiausią įtaką daro energijos kainų svyravimai ir paklausos ciklai trąšų rinkoje. Kai dujų kainos išauga, trąšų gamintojams tenka mažinti gamybos apimtis, peržiūrėti produktų portfelį arba daugiau importuoti tarpinių žaliavų, kad sumažėtų sąnaudos.

    Ministerijos atstovė taip pat akcentavo, kad strategijos korekcijos atliekamos ne atsisakant tikslų, o siekiant prisitaikyti prie realių finansavimo ir rinkos galimybių. Pastaraisiais metais Europos trąšų sektorius patiria spaudimą dėl aukštų energijos kaštų, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir didėjančios konkurencijos iš regionų, kur energija pigesnė.

    Neužbaigtos derybos su bankais

    Vienas jautriausių klausimų išlieka derybos su bankais dėl susitarimo, susijusio su finansavimo restruktūrizavimu. Pasak ministerijos atstovės, šioje vietoje stabilumo dar nėra, o susitarimas laikomas kritiškai svarbiu tolesniam grupės veiklos užtikrinimui.

    Tokių derybų rezultatai paprastai lemia, kokiomis sąlygomis įmonė galės refinansuoti įsipareigojimus, išlaikyti apyvartinį kapitalą ir tęsti investicijas. Chemijos pramonėje tai ypač reikšminga, nes veikla yra kapitalui ir energijai imli, o rinkos ciklai gali greitai keisti pelningumo kreivę.

    Valstybės vaidmuo ir galimi scenarijai

    Valstybinio turto ministerija nurodė, kad, kaip savininko teises įgyvendinanti institucija, toliau vykdo veiksmus, skirtus stabilizuoti situaciją tiek korporatyvinio valdymo, tiek finansavimo sprendimų srityse. Tarp svarstomų krypčių minimos galimos papildomo finansavimo priemonės ar kapitalo stiprinimas, jei to prireiktų.

    Grupa Azoty atvejis atspindi platesnę Europos pramonės tendenciją, kai ilgalaikės strategijos koreguojamos dėl energetinio neapibrėžtumo ir geopolitinių rizikų. Artimiausiu laikotarpiu grupės prioritetais greičiausiai taps kaštų mažinimas, veiklos efektyvinimas ir finansinio stabilumo atkūrimas, kad 2030 metų planai išliktų įgyvendinami.

  • „JSW“ skaičiuoja 2025 metų nuostolį: minuse apie 1,5 mlrd. eurų ir planuojama parama

    „JSW“ skaičiuoja 2025 metų nuostolį: minuse apie 1,5 mlrd. eurų ir planuojama parama

    Lenkijos kasybos grupė „JSW“ pranešė apie preliminarius 2025 metų rezultatus: konsoliduotas grynasis nuostolis siekė apie 1,46 mlrd. eurų, o EBITDA buvo neigiama ir sudarė maždaug 1,16 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė, kad šie skaičiai yra pirminiai ir dar gali būti patikslinti.

    Tuo pačiu laikotarpiu „JSW“ pajamos, remiantis bendrovės pateiktais vertinimais, sudarė apie 2,2 mlrd. eurų. Galutiniai 2025 metų duomenys turėtų būti pateikti konsoliduotoje metinėje ataskaitoje, kurios publikavimą bendrovė yra numačiusi balandžio 30 dieną.

    Kas lėmė tokį rezultatą

    „JSW“ veiklos rezultatai glaudžiai priklauso nuo koksuojamosios anglies ir kokso kainų, taip pat nuo paklausos plieno pramonėje. Kai rinkoje krenta kainos arba silpnėja plieno gamintojų užsakymai, bendrovės pajamos ir maržos gali sparčiai mažėti, o fiksuoti kaštai išlieka aukšti.

    2025 metais grupė taip pat pateikė gamybos apimtis: bendra anglies gavyba siekė 13 mln. tonų, iš jų apie 11 mln. tonų sudarė koksuojamoji anglis, o energetinė anglis – 2 mln. tonų. Koksas, pagal preliminarius duomenis, sudarė apie 3,15 mln. tonų.

    Įtampa dėl paramos ir restruktūrizavimo

    Viešojoje erdvėje Lenkijoje pastaruoju metu daugėja diskusijų apie „JSW“ finansinį stabilumą ir galimus taupymo sprendimus, įskaitant restruktūrizavimo kryptis. Profesi­nės sąjungos yra įspėjusios, kad, jų vertinimu, neįgyvendinus anksčiau aptartų finansinės paramos priemonių, gali didėti socialinė įtampa bendrovėje.

    Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, komentuodamas situaciją, teigė, kad dialogas su socialiniais partneriais vyksta, o dalis paramos jau buvo suteikta per obligacijų mechanizmą. Ministras taip pat nurodė, kad visas pagalbos paketas, apie kurį kalbama, turėtų siekti apie 678 mln. eurų.

    „Vienas milijardas zlotų buvo perduotas per obligacijas, kurios pateko į ARP, o ARP už šiuos pinigus nupirko du „JSW“ turimus aktyvus. Tai leido bendrovei turėti lėšų atlyginimams“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Ministro teigimu, kitas numatomas žingsnis – teisės aktų pakeitimai, kurie sudarytų sąlygas Agencijai Rozwoju Przemysłu suteikti bendrovei lengvatinę paskolą. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad valstybė ieško priemonių amortizuoti trumpalaikius likvidumo ir investicijų poreikius, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo sąlygų ir „JSW“ gebėjimo stabilizuoti pinigų srautus.

  • Lenkijos vyriausybė patvirtino apsaugos priemones JSW: kas laukia darbuotojų ir biudžeto

    Lenkijos vyriausybė patvirtino apsaugos priemones JSW: kas laukia darbuotojų ir biudžeto

    Lenkijos Ministrų Taryba balandžio 28 dieną pritarė nutarimo projektui, kuriuo atveriamas kelias paramos programai koksinės akmens anglies kasybos sektoriui. Dokumentas numato, kad Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) galės taikyti darbuotojams įstatyme numatytas apsaugos priemones.

    Vyriausybės atstovas Adamas Szłapka po posėdžio teigė, kad sprendimo tikslas yra stabilizuoti padėtį bendrovėje ir sušvelninti galimus užimtumo pokyčius. Priemonės orientuotos į socialiai saugesnį restruktūrizavimo procesą, kai rinkos sąlygos prastėja, o sąnaudos išlieka didelės.

    „Siekiame įvesti JSW darbuotojams specialias apsaugos išmokas, kad padėtume žmonėms ir stabilizuotume situaciją įmonėje“, – sakė Adamas Szłapka.

    Pagal vyriausybės planą, įmonė galėtų naudotis tokiais instrumentais kaip kalnakasių atostogos, atostogos anglies mechaninio apdorojimo padalinių darbuotojams ir vienkartinės piniginės išeitinės išmokos. Programos įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026–2031 metais.

    Energetikos ministerijos skaičiavimai rodo, kad apsaugos programų kasybos sektoriui kaina valstybės biudžetui šiemet gali siekti apie 467 000 000 eurų. Iš jų JSW daliai preliminariai tektų maždaug 131 000 000 eurų, todėl sprendimas turi ir aiškią fiskalinę reikšmę.

    Anksčiau taip pat skelbta, kad pati JSW šių metų paramos poreikį vertino didesnį – apie 152 000 000 eurų. Skaičiuojama, kad 2026 metais kalnakasių ir pramoninių padalinių atostogomis galėtų pasinaudoti 5 639 darbuotojai, o vienkartines išeitines išmokas gautų apie 2 150 žmonių.

    Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai Europoje tęsiamos diskusijos dėl sunkiosios pramonės konkurencingumo, energijos kainų ir perėjimo prie mažiau taršios ekonomikos. Koksinė anglis tebėra svarbi plieno gamybai, tačiau sektorius susiduria su didėjančiu reguliaciniu spaudimu ir investicijų poreikiu, todėl socialinės apsaugos mechanizmai tampa vienu iš būdų mažinti restruktūrizavimo rizikas.