Tag: Retieji žemės elementai

  • ES smogė Kinijai per tiekimo grandines: naujas įrankis gali brangiai kainuoti verslui

    ES smogė Kinijai per tiekimo grandines: naujas įrankis gali brangiai kainuoti verslui

    Bruselis ruošia naują priemonę

    Europos Komisija gruodžio pradžioje ketina pristatyti naują instrumentą, kuris skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir mažinti strateginę priklausomybę nuo vienos šalies. Priemonė planuojama prieš pat ES vadovų susitikimą, kuriame bus aptariamas ekonominis saugumas.

    Nors dokumentuose Kinija tiesiogiai neminima, Briuselyje signalai aiškūs: instrumentas nukreiptas į riziką, kai tiekimas gali būti panaudotas kaip politinio spaudimo priemonė. Europos verslui tai reikštų pareigą kritiškiau vertinti tiekimo grandines ir geopolitines grėsmes.

    Kas laikoma rizika Europai?

    Komisija konsultacijose su verslu pabrėžė, kad dėmesys bus skiriamas atvejams, kai itin didelė priklausomybė nuo vienos tiekėjos valstybės kelia grėsmę tiekimo patikimumui, o kartu ir ES ekonominiam saugumui. Tokie sutrikimai ypač skausmingi sektoriams, kuriuose alternatyvų greitai rasti neįmanoma.

    Diskusijas kursto pastarųjų metų patirtys, kai dėl geopolitinių konfliktų išryškėjo kritinių žaliavų, lustų ir kitų komponentų pažeidžiamumas. Retieji žemės elementai, būtini žaliajai energetikai, gynybai ir skaitmenizacijai, laikomi vienu jautriausių taškų, nes jų gavyba ir perdirbimas pasaulyje yra stipriai koncentruoti.

    Kodėl verslas baiminasi kainų?

    Įmonės įspėja, kad priverstinis tiekėjų keitimas ar diversifikavimas dažnai didina savikainą, nes esami tiekėjai pasirenkami pagal kainos ir kokybės santykį. Verslo atstovai taip pat kelia klausimą, ar visos priklausomybės turėtų būti automatiškai laikomos problema.

    „Bendrovės jau dabar maksimaliai siekia efektyvios kaštų struktūros, o tiekėjus renkasi todėl, kad jų pasiūlymai geriausi pagal kainą ir našumą“, – sakė „BusinessEurope“ generalinės direktorės pavaduotoja Luisa Santos.

    Kita verslo baimė susijusi su tuo, kad kai kurioms prekėms realių alternatyvų tiesiog nėra. Kritinių žaliavų rinkose, ypač retųjų žemių, diversifikavimas trumpuoju laikotarpiu gali būti labiau teorinis tikslas, jei nauji gavybos ir perdirbimo pajėgumai nespės atsirasti.

    Komisaro žinutė: atsparumas turi kainą

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius viešai akcentavo, kad pramonė bus pirmoje linijoje, o verslo modeliuose turės atsirasti atsparumo kaina. Kitaip tariant, geopolitinė rizika ES institucijų akimis tampa tokia pat svarbi kaip valiutų svyravimai ar žaliavų kainų šuoliai.

    „Ekonominis saugumas yra bendra atsakomybė, o pramonė stovi pirmoje linijoje. Mes turime ją paremti, bet pramonė taip pat turi atlikti savo dalį“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Komisaras taip pat pabrėžė, kad tai reikš greitesnį ir strategišką diversifikavimą bei geopolitinių rizikų integravimą į kasdienius sprendimus. Tokia kryptis dera su platesne ES ekonominio saugumo politika, kuri apima investicijų patikrą, eksporto kontrolę ir kritinių technologijų apsaugą.

    Du scenarijai: nuo siauro iki plataus

    Kol kas neaišku, kuriems sektoriams instrumentas bus taikomas ir pagal kokius kriterijus. Ekspertai svarsto, kad švelnesnis variantas galėtų apsiriboti keliomis jautriausiomis sritimis, panašiai kaip energetikoje buvo skatinama mažinti priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    Griežtesnis, platesnės apimties variantas galėtų numatyti taisyklę, kad per didelis tam tikro produkto pirkimas iš vieno šaltinio būtų apmokestinamas tarifais. Tai sukurtų finansinį stimulą ieškoti kitų tiekėjų, bet kartu keltų kainas ir galėtų paliesti žaliąsias technologijas, gynybos pramonę bei skaitmeninę ekonomiką vienu metu.

    Tokia priemonė būtų kompromisas tarp rinkos logikos ir politinio tikslo mažinti pažeidžiamumą. Verslui tai reikštų daugiau planavimo, didesnes atsargas, daugiau tiekėjų auditų ir spartesnį gamybos perkėlimą ar tiekimo grandinių pertvarką, ypač ten, kur vienos šalies dominavimas tapo sistemine rizika.

  • Vokietija ir Japonija stiprina partnerystę: kritiniai mineralai, DI ir nauji naikintuvai GCAP

    Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Tokijuje sutarė stiprinti kritinių mineralų tiekimo grandines. Abu lyderiai pabrėžė, kad tai tiesiogiai susiję su ekonominiu saugumu ir pramonės atsparumu.

    Dėmesio centre atsidūrė žaliavos, be kurių sunku įsivaizduoti elektromobilių, puslaidininkių ir gynybos pramonės gamybą. Tokie susitarimai siejami su pastangomis mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir suvaldyti rizikas, kylančias dėl geopolitinių įtampų.

    Kritiniai mineralai ir tiekimo rizikos

    Retieji žemės elementai ir kiti kritiniai metalai reikalingi baterijoms, variklių magnetams, optikai bei įvairiai karinei įrangai. Pastaraisiais metais Europa ir Japonija vis aktyviau ieško alternatyvių tiekimo krypčių, nes eksporto ribojimai ar logistikos sutrikimai gali greitai paveikti kainas ir gamybos apimtis.

    Vokietijai tai ypač svarbu dėl didelės automobilių ir inžinerinės pramonės dalies ekonomikoje, o Japonijai – dėl aukštųjų technologijų sektoriaus masto. Šalių dialogas dėl tiekimo grandinių paprastai apima ne tik žaliavų pirkimą, bet ir perdirbimą, strategines atsargas bei bendras investicijas.

    DI dialogas ir pažangios technologijos

    Susitikime taip pat paskelbta apie naują aukšto lygio dialogo formatą dirbtinio intelekto srityje. Tokie formatai dažniausiai orientuojasi į standartus, saugumą, inovacijų skatinimą ir pramoninį pritaikymą, nes DI tampa konkurencingumo veiksniu tiek gamyboje, tiek gynyboje.

    Be DI, paminėtos ir kitos kryptys, kuriose numatoma glaudinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Tarp jų – branduolinė sintezė ir vandenilio technologijos, kurios laikomos potencialiais ilgalaikiais sprendimais energetikos transformacijai.

    Gynybos bendradarbiavimas ir GCAP naikintuvai

    Lyderiai pranešė ketinantys įvertinti bendradarbiavimo galimybes naikintuvų srityje, siejant tai su trijų šalių projektu Global Combat Air Program. Šį projektą vysto Japonija, Jungtinė Karalystė ir Italija, o tikslas – iki 2035 metais sukurti naujos kartos kovinį orlaivį.

    Friedrichas Merzas taip pat padėkojo Japonijai už paramą Ukrainai ir perspėjo, kad revizionistinės ambicijos kelia platesnes pasekmes tarptautinei tvarkai. Abi pusės pabrėžė, kad euroatlantinio ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionų saugumas yra glaudžiai susijęs.

    Šis vizitas buvo pirmasis Friedricho Merzo apsilankymas Japonijoje jam einant kanclerio pareigas. Kelionės Azijoje programoje taip pat numatyti sustojimai Singapūre ir Pietų Korėjoje, o tai rodo platesnį Berlyno dėmesį partnerystėms Indijos–Ramiojo vandenyno regione.

    „Sutarėme dar labiau sustiprinti strateginį bendradarbiavimą daugelyje sričių“, – sakė Sanae Takaichi.

  • Turėjo likti užrakintos amžiams: gyvybė dirvožemyje randa kelią radioaktyvioms atliekoms

    Turėjo likti užrakintos amžiams: gyvybė dirvožemyje randa kelią radioaktyvioms atliekoms

    Mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad net ir, atrodytų, stabiliai „užkonservuotos“ kasybos atliekos gali tapti judresnės dėl dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų. Jie gali prisidėti prie urano ir retųjų žemių elementų išlaisvinimo iš mineralų, o tai didina riziką, kad teršalai pasklis aplinkoje.

    Išvados paremtos stebėjimais Pietų Australijoje, Mount Painter regione, kur dešimtmečius gulėjo urano rūdų gavybos likučiai. Atliekos ilgą laiką buvo veikiamos natūralių dūlėjimo procesų, todėl tyrėjai išsamiai įvertino, kaip kinta jų cheminė sudėtis ir dalelių struktūra.

    Tyrimas parodė, kad viršutiniame atliekų sluoksnyje, maždaug iki 10 centimetrų gylio, aptikta daug nanodalelių, kuriose yra urano, retųjų žemių elementų ir geležies. Mokslininkai kelia prielaidą, kad tokių dalelių susidarymą ir stabilizavimą gali skatinti atliekose gyvenančių mikroorganizmų veikla.

    Kas čia pavojingiausia?

    Ilgą laiką buvo manyta, kad sausesnėse vietovėse pavojingi elementai dažniau lieka „užrakinti“ mineralų gardelėse ir todėl sunkiau migruoja. Šioje teritorijoje svarbūs fosfatiniai mineralai, galintys surišti uraną ir retųjų žemių elementus, tačiau biologiniai procesai gali pakeisti situaciją.

    Mikroorganizmai, veikdami mineralus, gali išskirti junginius, skatinančius anksčiau stabilių struktūrų tirpimą. Tuomet metalai pereina į smulkesnes formas, įskaitant koloidines ir nanodaleles, kurios lengviau pernešamos vandeniu ir gali nukeliauti toliau nei pats sąvartynas ar atliekų krūva.

    Reti lietūs, bet didelė grėsmė

    Tyrėjai nustatė, kad daugiausia uraną turinčių nanodalelių susidaro būtent prie paviršiaus, kur aptikta ir didesnė mikroorganizmų įvairovė. Toks sutapimas leidžia manyti, kad biologinis aktyvumas glaudžiai susijęs su mineralų transformacijomis ir teršalų „supakavimu“ į judresnes daleles.

    Ypatingą nerimą kelia tai, kad pusiau sausuose regionuose krituliai gali būti reti, bet staigūs ir intensyvūs. Per liūtis susidarantys paviršiniai srautai ir staigūs potvyniai gali išnešti smulkias daleles už atliekų teritorijos ribų, o kartu ir uraną ar kitus metalus į aplinkinį dirvožemį bei vandens telkinius.

    „Rezultatai rodo, kad biologiniai procesai gali paversti anksčiau gana stabiliais laikytus teršalus judresnėmis formomis, kurios lengviau pasklinda su vandeniu“, – teigiama tyrimo išvadose.

    Toks mechanizmas svarbus ne tik senoms kasybos atliekoms vertinti, bet ir planuojant ilgalaikį pavojingų atliekų izoliavimą. Praktikoje tai reiškia, kad rizikos vertinimuose turi būti atsižvelgiama ne vien į geologiją ir klimatą, bet ir į mikrobiologiją, kuri gali pakeisti teršalų elgseną net po daugelio metų.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: 5 svarbiausi klausimai prieš lemiamas Briuselio derybas

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: 5 svarbiausi klausimai prieš lemiamas Briuselio derybas

    Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai šią savaitę pasiekia itin svarbų etapą: Europos Komisija yra nustačiusi spalį kaip terminą, per kurį tikisi iš Pekino gauti apčiuopiamų sprendimų dėl prekybos disbalanso mažinimo. Į Pekiną aukšto lygio deryboms vyksta ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius, o netrukus po to Kinijos klausimas bus vienas pagrindinių ir ES lyderių darbotvarkėje.

    ES pareigūnai viešai pabrėžia, kad dabartinė padėtis tampa sunkiai tvari: Bendrija susiduria su itin dideliu prekybos deficitu su Kinija, o spartėjanti pigių importo prekių banga didina spaudimą Europos pramonės bazei. Šiame kontekste daugėja kalbų apie naujas apsaugos priemones ir griežtesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Ko ES tikisi iš derybų?

    Per pastarąsias savaites ES ir Kinijos pareigūnai derėjosi techniniu lygmeniu, tačiau dabar, pasak Briuselio, reikalingi politiniai sprendimai. Šefčovičiaus susitikimuose su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao siekiama susitarti dėl konkrečių įsipareigojimų, kurie realiai mažintų disbalansą ir pristabdytų Europos rinką užplūstančių žemų kainų prekių poveikį vietos gamintojams.

    Vienas jautriausių klausimų – galimi importo ribojimo mechanizmai pagal produktų grupes. Briuselis ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką, bet kartu išvengti atviro prekybos karo, kuris smogtų tiek eksportuotojams, tiek vartotojų kainoms ir investicijų klimatui.

    ES pusėje derybose svarbi ir tiekimo saugumo tema. Retieji žemės elementai, plačiai naudojami automobilių, gynybos, atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų sektoriuose, tebėra viena iš didžiausių Bendrijos priklausomybių nuo Kinijos, todėl Briuselis siekia didesnio aiškumo dėl jų eksporto stabilumo.

    Vokietijos posūkis ir Prancūzijos spaudimas

    Valstybių narių pozicija Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu kinta, o reikšmingiausias signalas – ryškėjantis Berlyno ir Paryžiaus suartėjimas. Jei anksčiau Vokietija atsargiau vertino griežtesnes priemones, dabar kartu su Prancūzija vis dažniau kalba apie būtinybę pilnai pasitelkti ES prekybos gynybos priemones ir kurti naujus instrumentus greitesniam atsakui.

    Diskusijose aptariamas ir modelis, kai Europos Komisija galėtų aktyvuoti naują priemonę, o ją sustabdyti būtų galima tik tada, jei tam neprieštarautų kvalifikuota dauguma. Tokia schema, ES sostinių vertinimu, leistų greičiau reaguoti į sistemines rizikas, tačiau kartu kelia klausimų dėl politinės kontrolės ir galimos eskalacijos.

    Ne visos šalys žengia tuo pačiu tempu: dalis valstybių narių, siekiančių pritraukti Kinijos investicijas, išlieka atsargesnės. Vis dėlto bendras tonas Briuselyje griežtėja, nes pramonės konkurencingumo tema vis dažniau siejama ir su ekonominio saugumo darbotvarke.

    Ar artėja platesnis prekybos konfliktas?

    Europos pramonės atstovai vis garsiau ragina imtis ryžtingų veiksmų, net jei tai didina atsakomųjų žingsnių riziką. Verslo organizacijos pabrėžia, kad priklausomybės nuo vienos tiekimo krypties mažinimas trumpuoju laikotarpiu gali kainuoti, tačiau neveikimas ilgainiui būtų brangesnis ir ekonomiškai, ir saugumo požiūriu.

    „Net jei priklausomybių mažinimas reiškia kaštus, neveikimas ilgalaikėje perspektyvoje kainuotų gerokai daugiau ir būtų neatsakingas saugumo politikos požiūriu“, – teigiama Vokietijos pramonės federacijos vertinime.

    Europos Komisija paraleliai ieško duomenų ir iš pačių įmonių: rengiamos konsultacijos dėl galimų priemonių, kurios padėtų diversifikuoti tiekimą tais atvejais, kai priklausomybė nuo vienos šalies tiekėjų kelia riziką. Tuo pačiu Briuselis tęsia tyrimus dėl galimai nesąžiningos prekybos praktikos, o tai kelia įtampą Pekinui.

    Kinija savo ruožtu pabrėžia, kad sprendimai turi atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir užtikrinti interesų pusiausvyrą. Toks tonas rodo, kad Pekinas sieks išlaikyti prieigą prie ES rinkos, tačiau nenori priemonių, kurios būtų suvokiamos kaip vienašališki apribojimai.

    „Kinijos pozicija nuosekli: bet koks sprendimas tarp Kinijos ir ES turi užtikrinti interesų pusiausvyrą, atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir abiejų pusių vidaus teisę“, – nurodė Kinijos atstovas.

    Artimiausios dienos bus testas, ar derybose įmanoma pasiekti kompromisą be eskalacijos. Jei konkrečių susitarimų nebus, Briuselyje vis dažniau svarstoma, kad kitas žingsnis gali būti platesnis priemonių paketas, kuris paliestų ne tik atskiras prekių grupes, bet ir pačią ES rinkos prieigos logiką.

  • Tyrimas atskleidė: JAV anglies pelenai slepia kritinius metalus – smūgis Kinijos monopolijui

    Tyrimas atskleidė: JAV anglies pelenai slepia kritinius metalus – smūgis Kinijos monopolijui

    JAV anglies deginimo atliekos gali tapti netikėtu retųjų žemių elementų šaltiniu ir sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, rodo 2024 metais paskelbtas Teksaso universiteto Ostine mokslininkų tyrimas. Skaičiuojama, kad elektrinių anglies pelenuose gali slypėti didelė dalis ekonomiškai išgaunamų kritinių metalų.

    Retųjų žemių elementai nėra visiškai reti, tačiau jų gavyba ir atskyrimas yra brangūs bei technologiškai sudėtingi. Šie 17 elementų būtini elektronikai, ryšių įrangai, aviacijai, automobilių pramonei, gynybai ir švarios energetikos technologijoms, todėl jų tiekimo grandinės laikomos strateginės reikšmės.

    Kinija pasaulyje išlieka dominuojanti tiek kasyboje, tiek ypač perdirbime, o tai didina tiekimo rizikas, kai geopolitinė įtampa ar eksporto ribojimai gali paveikti kainas ir prieinamumą. Dėl to JAV ir kitos šalys vis aktyviau ieško vietinių ar alternatyvių šaltinių, įskaitant antrines žaliavas ir atliekas.

    Kas slypi anglies pelenuose?

    Mokslininkai pabrėžia, kad anglies pelenai yra jau iškasta ir sukaupta medžiaga, todėl teorinis pranašumas akivaizdus: nereikia atverti naujų karjerų. Degimo metu sudegus anglies masei, likutinėje frakcijoje retųjų žemių elementų koncentracija gali būti kelis kartus didesnė nei pradinėje žaliavoje.

    Teksaso universiteto Ostine komanda apskaičiavo, kad JAV anglies pelenų sankaupose gali būti apie 11 milijonų tonų retųjų žemių elementų. Toks kiekis, anot tyrimo autorių, būtų daug kartų didesnis nei oficialiai nurodomos JAV vidaus atsargos, tačiau realus panaudojimas priklausys nuo to, kiek efektyviai ir švariai pavyks juos išgauti.

    Tyrime taip pat įvertinta, kad pelenuose esantys ištekliai, jei būtų išgaunami pramoniniu mastu, galėtų būti verti maždaug 90 milijardų eurų. Ši suma atspindi ekonomiškai pasiekiamą potencialą, bet ne garantuotą pelningumą, nes galutinę kainą lemia technologijos, energijos sąnaudos ir aplinkosaugos reikalavimai.

    Technologijų lenktynės ir rizikos

    Praktinė problema yra ne tik elementų išgavimas, bet ir jų išvalymas iki pramonei tinkamos kokybės, ypač vadinamųjų sunkiųjų retųjų žemių. Dėl to šalys siekia kurti visą grandinę nuo žaliavos iki oksidų ar metalų, nes vien kasyba be perdirbimo dažnai nepašalina priklausomybės.

    Australijoje Monash universiteto inžinieriai bando mažiau agresyvių cheminių tirpalų metodus ir pilotiniuose bandymuose skelbia pasiekę iki 90 proc. visų 17 retųjų žemių elementų atgavimą iš anglies pelenų. Tuo metu JAV Northeastern universiteto tyrėjai dirba su išankstinio apdorojimo sprendimais, kurie, kaip teigiama, gali reikšmingai padidinti tradicinių metodų našumą.

    Didžiausi iššūkiai išlieka aplinkosauga ir mastelio didinimas: naudojamos rūgštys, nuotekų tvarkymas, energijos poreikis, taip pat tai, kad pelenų sudėtis skiriasi pagal regioną ir degintą kurą. Be to, anglies pelenai yra pramoninės atliekos, todėl jų kasimas ir apdorojimas turi atitikti griežtus saugos ir taršos kontrolės standartus.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Retųjų žemių elementų paklausa auga dėl elektromobilių, vėjo energetikos, elektronikos ir gynybos pramonės, o tiekimo grandinių diversifikavimas tampa prioritetu ne tik JAV. Europos Sąjunga pastaraisiais metais stiprina kritinių žaliavų politiką, skatindama perdirbimą, naujus projektus ir alternatyvius šaltinius, todėl anglies pelenų ar kitų atliekų panaudojimo kryptis tampa aktuali ir europiniame kontekste.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienas tyrimas dar nereiškia greitos revoliucijos rinkoje, tačiau tendencija aiški: didėja dėmesys antrinėms žaliavoms, o kritinių metalų paieška vis dažniau persikelia iš kasyklų į atliekų aikšteles. Ar anglies pelenai taps patikimu retųjų žemių elementų šaltiniu, lems tai, ar technologijos pasieks ekonomiškai pagrįstą, energiškai efektyvų ir aplinkai saugų pramoninį mastą.

  • Saudo Arabija plečia kasybą: valstybės „Ma’aden“ taikosi į pasaulio gavybos lyderių trejetą

    Saudo Arabija, dešimtmečius rėmusi savo ekonomiką nafta, vis aktyviau stato antrąjį ramstį – kasybą. Karalystė siekia, kad iki 2030 metais šis sektorius taptų vienu svarbiausių pajamų ir investicijų šaltinių, o valstybės valdoma bendrovė „Ma’aden“ būtų matoma tarp didžiausių pasaulio gavybos įmonių.

    Šis posūkis yra platesnės Saudi Vision 2030 strategijos dalis, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo angliavandenilių. Ropa ir dujos artimiausiais metais vis tiek liks pagrindinis finansavimo šaltinis, tačiau uždirbti pinigai nukreipiami į pramonę, infrastruktūrą, energetikos projektus ir naujas technologijas.

    Po dykuma – milžiniškas mineralų potencialas

    Saudo Arabijos valdžia skelbia, kad šalyje identifikuotų mineralinių išteklių vertė siekia apie 2,3 trilijono eurų. Per pastarąjį dešimtmetį įverčiai augo dėl intensyvesnių geologinių tyrimų, naujų atradimų ir išaugusios kritinių metalų paklausos.

    Dalis šio potencialo siejama su vadinamąja Arabijos skydo zona šalies vakaruose, kur aptinkama aukso, vario, cinko, sidabro bei retųjų žemių elementų. Būtent šios žaliavos tampa vis svarbesnės energetikos pertvarkai, elektromobilumui, elektronikai ir gynybos pramonei.

    „Ma’aden“ ambicijos: nuo regiono lyderio iki pasaulinio čempiono

    Valstybinė „Ma’aden“ įkurta 1997 metais, tačiau didžiausias augimo etapas siejamas su Saudi Vision 2030 įsibėgėjimu. Bendrovė siekia ne tik plėsti gavybą, bet ir kurti didesnę pridėtinę vertę šalies viduje – nuo rūdos iki perdirbtų medžiagų ir komponentų.

    Viešai skelbiama, kad 2025 metais „Ma’aden“ uždirbo apie 1,8 milijardo eurų grynojo pelno, o pajamos viršijo 9,4 milijardo eurų. Tokie rezultatai stiprina valdžios siekį paversti bendrovę kasybos sektoriaus atitikmeniu tam, kuo „Saudi Aramco“ tapo naftos pramonei.

    Kodėl kritiniai metalai keičia žaidimo taisykles

    Saudo Arabija savo strategijoje akcentuoja kritinius metalus, kurių paklausa auga sparčiau nei tradicinių žaliavų. Varis būtinas elektros tinklams ir gamybai, litis ir kiti metalai reikalingi baterijoms, o retųjų žemių elementai – aukštosioms technologijoms bei gynybai.

    Papildomą impulsą suteikia geopolitinė aplinka: Europa ir JAV ieško tiekimo grandinių, mažiau priklausomų nuo vienos šalies dominavimo. Rijadas siekia pasinaudoti šia tendencija, pritraukti partnerius ir kapitalą, kartu plėsdamas perdirbimo pajėgumus vietoje.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis kasybos sektorius kelia riziką sukurti naują priklausomybę – tik jau nuo kitų žaliavų. Saudo Arabijos planas šią riziką mažinti grindžiamas ne vien eksportu, o platesnės pramonės grandinės kūrimu šalies viduje, kad didesnė vertė liktų nacionalinėje ekonomikoje.

  • Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija rengia naują reglamentą, kuriuo būtų sugriežtinta užsienio bendrovių prieiga prie Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkos. Projekte numatyta suteikti perkančiosioms organizacijoms aiškesnę teisę atmesti tiekėjus, jei kyla rizika dėl kišimosi, duomenų saugumo ar spaudimo iš trečiųjų šalių.

    Dokumentą planuojama pristatyti 2026 metų rugsėjį. Jis rengiamas didėjant geopolitinei įtampai ir ES institucijoms vis dažniau įvardijant, kad kritinių paslaugų duomenys ir tiekimo grandinės gali tapti išorės įtakos įrankiu.

    Kas keistųsi viešuosiuose pirkimuose

    Reglamento projekte pabrėžiama, kad pirkėjai turėtų imtis priemonių visame procese: nuo planavimo ir rinkos konsultacijų iki sutarties skyrimo ir vykdymo. Tikslas būtų užtikrinti ES saugumo ir viešosios tvarkos interesų apsaugą, ypač ten, kur pirkimai susiję su jautriais duomenimis ar infrastruktūra.

    Projekte numatyta, kad rizika gali kilti dėl tiekėjo nuosavybės, kontrolės ar finansavimo struktūros, jei ji sudaro prielaidas neteisėtai įtakai. Taip pat būtų vertinama, ar trečiosios šalies teisės aktai gali įpareigoti bendrovę atskleisti jautrią informaciją arba paveikti sutarties vykdymą.

    „Viešieji pirkėjai turi taikyti tinkamas priemones, kad būtų apsaugoti Sąjungos saugumo ir viešojo saugumo interesai“, – rašoma reglamento projekto formuluotėje.

    Europos preferencija – galima, bet ne privaloma

    Dokumente taip pat numatoma galimybė taikyti europinę preferenciją, kai konkurse būtų suteikiamas prioritetas Europos tiekėjams. Vis dėlto tai netaptų privaloma taisykle, o būtų papildoma priemonė, kurią šalys galėtų taikyti pagal konkretaus pirkimo rizikas.

    Numatomi sektoriai apimtų energetiką, vandens ūkį, transportą, pašto paslaugas, taip pat naftos ir dujų gavybą. Būtent šiose srityse sutartys dažnai siejamos su infrastruktūra, dideliais duomenų kiekiais ir strateginiu atsparumu.

    Kodėl akcentuojami duomenys ir priklausomybės

    Pastaraisiais metais ES vis dažniau kelia klausimą, kaip apsaugoti jautrius duomenis, kai paslaugas teikia tarptautinės technologijų bendrovės, o dalis jų veikia teisinėje aplinkoje, kur valstybės institucijos gali reikalauti prieigos prie informacijos. Toks scenarijus vertinamas kaip rizika sveikatos, gynybos, vidaus saugumo ir kitoms kritinėms sritims.

    Kai kurios ES valstybės jau ėmėsi praktinių sprendimų, mažindamos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų jautriuose projektuose. Tarp minimų pavyzdžių yra Prancūzijos sprendimai riboti „Microsoft“ vaidmenį sveikatos duomenų infrastruktūroje ir pakeisti „Palantir“ vietiniu tiekėju „ChapsVision“ tvarkant vidaus saugumo tarnybų jautrią informaciją.

    Lygiagrečiai ES šalys pastaraisiais metais kai kuriais atvejais atsisakė arba ribojo Kinijos telekomunikacijų įrangos tiekėjų dalyvavimą projektuose, kai kyla abejonių dėl nacionalinio saugumo. Tokie sprendimai dažniausiai argumentuojami rizika kritiniams tinklams ir galimybe trečiosioms šalims daryti įtaką infrastruktūrai.

    Reglamento projekte taip pat įvardijama būtinybė saugoti kritinę infrastruktūrą, tiekimo grandines, technologijas ir esmines paslaugas, stiprinti atsparumą fizinėms, kibernetinėms ir mišrioms grėsmėms. Akcentuojama ir priklausomybių nuo trečiųjų šalių tiekėjų mažinimo kryptis, ypač kai kalbama apie technologijas ir strategines žaliavas.

    ES požiūrį papildomai formuoja ir spaudimas dėl retųjų žemių elementų bei kitų žaliavų, kurios būtinos žaliajai transformacijai, elektronikai ir gynybos pramonei. Dėl ribotos pasiūlos ir didelės koncentracijos pasaulinėje rinkoje šios grandys laikomos potencialiai pažeidžiamomis, todėl viešieji pirkimai vis dažniau matomi kaip viena iš atsparumo politikos priemonių.

    Jei pasiūlymas būtų priimtas, perkančiosioms organizacijoms tektų daugiau atsakomybės pagrįstai įvertinti saugumo rizikas ir dokumentuoti sprendimus. Verslui tai reikštų griežtesnius reikalavimus skaidrumui, duomenų valdymui ir tiekimo grandinės kontrolei, ypač strateginiuose sektoriuose.

  • Trumpo ir Xi derybų užkulisiai: dvi technologijų temos, kurios gali pakeisti pasaulio rinkas

    Trumpo ir Xi derybų užkulisiai: dvi technologijų temos, kurios gali pakeisti pasaulio rinkas

    JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikime Pekine dėmesio centre atsidūrė ne tik geopolitika, bet ir dvi technologijų kryptys, galinčios nulemti derybų baigtį: kritiniai mineralai ir JAV bendrovių prieiga prie Kinijos rinkos. Į vizitą kartu vyko ir svarbūs technologijų sektoriaus vadovai, tarp jų „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas.

    Šis formatas siunčia signalą, kad ekonomika ir technologijos Vašingtonui yra vienas svarbiausių prioritetų. Pastaraisiais metais būtent puslaidininkių eksporto ribojimai, duomenų ir kibernetinio saugumo reikalavimai bei tiekimo grandinių rizikos tapo pagrindiniais JAV ir Kinijos santykių trinties taškais.

    Rinka ir lustų eksporto ribojimai

    Viena jautriausių temų yra prieiga prie Kinijos rinkos JAV technologijų įmonėms ir taisyklės, reguliuojančios pažangių lustų pardavimą. Kinija išlieka viena didžiausių pasaulio technologijų vartotojų rinkų, tačiau užsienio bendrovės čia susiduria su griežta reguliacine aplinka ir geopolitinėmis rizikomis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas „Nvidia“ pažangių lustų tiekimui, nes būtent jie yra kritinė infrastruktūra DI sistemoms mokyti ir diegti. JAV eksporto kontrolės mechanizmai šioje srityje yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo instrumentas, todėl bet koks sušvelninimas gali tapti politiškai jautrus JAV vidaus politikoje.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokioms bendrovėms kaip „Apple“ ar „Tesla“ svarbiausia gali būti ne vienkartinis proveržis, o labiau prognozuojamos taisyklės. Jų ryšiai su Kinija apima tiekimą, gamybą, vietos vartotojus, konkurenciją ir reguliuotojų sprendimus, todėl stabilumas joms dažnai svarbesnis už antraštes.

    Retieji žemės elementai ir kritiniai mineralai

    Antra tema, galinti tapti derybų svertu, yra kritiniai mineralai ir retieji žemės elementai, būtini elektromobiliams, baterijoms, vėjo jėgainėms, lazeriams, gynybos pramonei ir pažangiai elektronikai. Pagal Tarptautinės energetikos agentūros duomenis, 2024 metais Kinija sudarė apie 59 proc. pasaulinės retųjų žemių gavybos ir apie 91 proc. jų rafinavimo.

    Toks dominavimas reiškia, kad net ir turint alternatyvių telkinių kitose šalyse, didžiausia pridėtinė vertė bei kontrolė išlieka ten, kur vyksta perdirbimas ir rafinavimas. Dėl to eksporto kontrolės ar licencijavimo sprendimai gali tiesiogiai paveikti Vakarų pramonės gamybos tempus ir kainas.

    JAV ir sąjungininkai pastaraisiais metais intensyvino pastangas diversifikuoti kritinių mineralų tiekimą, tačiau naujų kasybos ir perdirbimo pajėgumų sukūrimas užtrunka. Todėl derybose Pekinas šią sritį gali naudoti kaip spaudimo priemonę, o Vašingtonas gali siekti patikimesnių ir labiau prognozuojamų tiekimo sąlygų.

    „Klausimas yra ne vien apie vieną kelionę ar vieną antraštę, o apie tai, kur link judės DI tiekimo grandinės ir kokie bus būsimi eksporto ribojimai“, – sakė technologijų rinkas stebintis analitikas Danas Ivesas.

    Kol kas viešai skelbiama, kad derybos tęsiamos ir apima platesnį klausimų paketą, įskaitant Taivano ir Irano temas bei prekybos santykius. Vis dėlto būtent technologijų sektoriaus sprendimai, susiję su lustais ir kritiniais mineralais, gali greičiausiai turėti tiesioginį poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms ir įmonių investiciniams planams.

  • Trumpo vizitas Kinijoje įžiebė naują krizę: lustai ir retieji metalai vėl ant stalo

    Trumpo vizitas Kinijoje įžiebė naują krizę: lustai ir retieji metalai vėl ant stalo

    Kas vyko Pekine

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Kinijoje į Pekiną sutraukė įtakingą JAV technologijų verslo delegaciją, tarp jų – „Nvidia“, „Tesla“, „Apple“ ir „Meta“ vadovus. Susitikimų fone skambėjo signalai apie Kinijos norą pritraukti užsienio kapitalą, tačiau realūs barjerai išlieka.

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas verslo atstovams akcentavo, kad šalis esą bus atviresnė JAV bendrovėms. Tuo pat metu abiejų pusių santykius ir toliau temdo strateginės technologijos bei tiekimo grandinių priklausomybės.

    Eksporto kontrolė: tema, kurią apeina

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras viešai pabrėžė, kad dvišaliuose susitikimuose nebuvo aptarinėjami lustų eksporto kontrolės klausimai. Tai jautru, nes pažangūs lustai ir jų tiekimas tapo vienu svarbiausių JAV ir Kinijos konkurencijos frontų.

    Rinkoje ir politikoje svarstoma, kad bet koks sprendimas, palengvinantis pažangių „Nvidia“ lustų pardavimus Kinijos įmonėms, galėtų sukelti audringą reakciją JAV Kongrese. Kita vertus, Kinija nuosekliai didina spaudimą investuoti į vietinę gamybą ir mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.

    „Nėra taip, kad Kinija automatiškai pirks JAV lustus – jie priima savo sprendimus ir stipriai remia vidaus gamybą“, – sakė Jamiesonas Greeras.

    Retieji elementai: svertas, kurio bijo visi

    Kitas kertinis klausimas – kritinės žaliavos ir retieji žemės elementai, kurių gavybos bei perdirbimo grandinėse dominuoja Kinija. Šios medžiagos yra būtinos puslaidininkiams, gynybos pramonei, elektromobiliams, vėjo jėgainėms ir pažangiai elektronikai.

    Pastaraisiais metais būtent retieji elementai tapo patogiu Kinijos svertu prekybos įtampoje, o tiekimo ribojimai ar licencijavimo griežtinimas gali greitai išbalansuoti kainas ir gamybos planus. JAV siekia diversifikuoti tiekimą, bet naujų kasybos ir perdirbimo pajėgumų sukūrimas paprastai trunka metus.

    Greeras teigė, kad tiekimas pastaruoju metu gerėja, tačiau kartais vėluoja, o susitarimų tęstinumas nėra garantuotas. Neapibrėžtumas rinkoms reiškia paprastą dalyką: kiekvienas politinis pareiškimas gali akimirksniu virsti rizika technologijų sektoriui.

    Platesnis kontekstas technologijų rinkai

    Ši kelionė vyksta laikotarpiu, kai pasaulis sparčiai didina investicijas į DI, duomenų centrus ir puslaidininkių infrastruktūrą, o valstybės vis aktyviau gina strategines tiekimo grandines. Dėl to technologijų bendrovės vienu metu turi laviruoti tarp augimo Kinijoje, reguliavimo JAV ir geopolitinės rizikos.

    Investuotojams tokie vizitai dažnai tampa lakmuso popierėliu: ar bus švelninamos įtampos, ar priešingai – bus sugriežtintos taisyklės dėl lustų, programinės įrangos ir kritinių mineralų. Kol kas viešai skambėjusi žinia aiški: durys žadamos atverti, tačiau svarbiausios temos lieka jautrios ir iki galo neišspręstos.

  • Trumpo ir Xi derybos Pekine: Europa stebi iš šalies ir baiminasi, kad bus palikta antrame plane

    Trumpo ir Xi derybos Pekine: Europa stebi iš šalies ir baiminasi, kad bus palikta antrame plane

    Europa tarp dviejų supervalstybių

    JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas Pekine Europoje vertinamas ne tik kaip dvišalis Vašingtono ir Pekino santykių epizodas. Briuselyje daug svarbiau, ar Europos Sąjunga netaps šalutine derybų auka, kai dėl prekybos, technologijų, energetikos ir saugumo sprendžia kiti.

    Europos diplomatai ir pramonės atstovai baiminasi scenarijaus, kuriame abi supervalstybės pasiekia taktinį susitarimą, o Europos interesai lieka nuošalyje. Tokia padėtis ypač pavojinga tuo metu, kai ES bando mažinti priklausomybes strategiškai svarbiose tiekimo grandinėse.

    Retieji žemės elementai ir pramonės rizika

    Didžiausias trumpalaikis nerimas siejamas su retųjų žemės elementų tiekimu, kuris yra kritiškas elektrinių automobilių, puslaidininkių, atsinaujinančios energetikos įrangos ir gynybos sistemų gamybai. Kinija išlieka dominuojanti šioje grandinėje, todėl eksportą ribojantys sprendimai greitai virsta pramonės išbandymu Europai.

    ES pareigūnai nuogąstauja, kad galimas JAV ir Kinijos susitarimas galėtų prioritetą suteikti amerikiečių prieigai prie Kinijos žaliavų. Tokiu atveju Europa rizikuotų likti labiau pažeidžiama dėl tiekimo sutrikimų, kvotų ar licencijavimo, o tai reikštų tiesioginį spaudimą gamybos apimtims ir kainoms.

    „Kinija, panašu, selektyviai išduoda eksporto licencijas ir išlaiko svertus tiekimo grandinėse, laikomose strategiškai jautriomis, ypač gynybos ar pažangių technologijų srityse“, – sakė konsultacijų bendrovės Arthur Little atstovas Ilya Epikhin.

    Vokietijos pramonė kartu su partneriais Azijoje jau investuoja į alternatyvias tiekimo grandines, tačiau visiškas priklausomybės sumažinimas išlieka ilgo laikotarpio užduotis. Rinkos analitikai pabrėžia, kad naujų telkinių, perdirbimo ir rafinavimo pajėgumų sukūrimas užtrunka, o Kinijos konkurencinį pranašumą palaiko mastas ir valstybės parama.

    Elektromobilių kainos ir „valdomos prekybos“ grėsmė

    Europos sostinėse aptariamas ir kitas nepalankus scenarijus: jei Vašingtonas su Pekinu sutaria dėl vadinamosios valdomos prekybos, ES gali likti priversta absorbuoti pasekmes. Viena jų būtų didesnis kiniškų prekių srautas į Europos rinką, ypač elektromobilių, baterijų ir kitų pramonės gaminių segmente.

    Šis spaudimas jau jaučiamas dėl kainų skirtumų: kiniški elektromobiliai dažnai pagaminami reikšmingai pigiau nei europietiški analogai. Kaip iliustracija, Kinijos kompaktiškas SUV MG4 kai kuriose rinkose kainuoja apie 30 000 eurų, kai panašaus segmento europietiški modeliai, tokie kaip Volkswagen ID.3, startuoja maždaug nuo 40 000 eurų.

    Analitikai neatmeta, kad Trumpo ir Xi derybos gali dar labiau išryškinti dvišalį formatą, kuriame ES balsas menkai girdimas. Tai didina riziką, kad sprendimai bus orientuoti į trumpalaikius politinius ir ekonominius laimėjimus, o ne į platesnį transatlantinį ar daugiašalį suderinamumą.

    „Realistiškai Trumpo ir Xi pokalbiai tampa labai dvišaliai. Ir vienas dalykas aiškus: Trumpas kalbės tik už save“, – sakė Vokietijos Marshallo fondo Indo Ramiojo vandenyno programos atstovas Jonas Parello-Plessner.

    Prie įtampos prisideda ir tai, kad Donaldas Trumpas signalizuoja apie galimus naujus muitus Kinijos prekėms, ieškodamas būdų pakeisti anksčiau teismų panaikintas priemones. Tuo pat metu Kinija vis dažniau demonstruoja, kad yra pasirengusi atsakyti atsakomosiomis priemonėmis, pasitelkdama savo ekonominius svertus.

    ES institucijos viešai kartoja, kad yra pasirengusios ginti Europos gamintojus ir darbo vietas, jei konkurencija bus vertinama kaip nesąžininga. Tačiau pats Pekino viršūnių susitikimas daugeliui Briuselyje primena nepatogią realybę: reikšminga Europos ekonominės ir pramoninės ateities dalis priklauso nuo dviejų didžiausių pasaulio galių sprendimų.