Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai šią savaitę pasiekia itin svarbų etapą: Europos Komisija yra nustačiusi spalį kaip terminą, per kurį tikisi iš Pekino gauti apčiuopiamų sprendimų dėl prekybos disbalanso mažinimo. Į Pekiną aukšto lygio deryboms vyksta ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius, o netrukus po to Kinijos klausimas bus vienas pagrindinių ir ES lyderių darbotvarkėje.
ES pareigūnai viešai pabrėžia, kad dabartinė padėtis tampa sunkiai tvari: Bendrija susiduria su itin dideliu prekybos deficitu su Kinija, o spartėjanti pigių importo prekių banga didina spaudimą Europos pramonės bazei. Šiame kontekste daugėja kalbų apie naujas apsaugos priemones ir griežtesnius prekybos gynybos instrumentus.
Ko ES tikisi iš derybų?
Per pastarąsias savaites ES ir Kinijos pareigūnai derėjosi techniniu lygmeniu, tačiau dabar, pasak Briuselio, reikalingi politiniai sprendimai. Šefčovičiaus susitikimuose su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao siekiama susitarti dėl konkrečių įsipareigojimų, kurie realiai mažintų disbalansą ir pristabdytų Europos rinką užplūstančių žemų kainų prekių poveikį vietos gamintojams.
Vienas jautriausių klausimų – galimi importo ribojimo mechanizmai pagal produktų grupes. Briuselis ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką, bet kartu išvengti atviro prekybos karo, kuris smogtų tiek eksportuotojams, tiek vartotojų kainoms ir investicijų klimatui.
ES pusėje derybose svarbi ir tiekimo saugumo tema. Retieji žemės elementai, plačiai naudojami automobilių, gynybos, atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų sektoriuose, tebėra viena iš didžiausių Bendrijos priklausomybių nuo Kinijos, todėl Briuselis siekia didesnio aiškumo dėl jų eksporto stabilumo.
Vokietijos posūkis ir Prancūzijos spaudimas
Valstybių narių pozicija Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu kinta, o reikšmingiausias signalas – ryškėjantis Berlyno ir Paryžiaus suartėjimas. Jei anksčiau Vokietija atsargiau vertino griežtesnes priemones, dabar kartu su Prancūzija vis dažniau kalba apie būtinybę pilnai pasitelkti ES prekybos gynybos priemones ir kurti naujus instrumentus greitesniam atsakui.
Diskusijose aptariamas ir modelis, kai Europos Komisija galėtų aktyvuoti naują priemonę, o ją sustabdyti būtų galima tik tada, jei tam neprieštarautų kvalifikuota dauguma. Tokia schema, ES sostinių vertinimu, leistų greičiau reaguoti į sistemines rizikas, tačiau kartu kelia klausimų dėl politinės kontrolės ir galimos eskalacijos.
Ne visos šalys žengia tuo pačiu tempu: dalis valstybių narių, siekiančių pritraukti Kinijos investicijas, išlieka atsargesnės. Vis dėlto bendras tonas Briuselyje griežtėja, nes pramonės konkurencingumo tema vis dažniau siejama ir su ekonominio saugumo darbotvarke.
Ar artėja platesnis prekybos konfliktas?
Europos pramonės atstovai vis garsiau ragina imtis ryžtingų veiksmų, net jei tai didina atsakomųjų žingsnių riziką. Verslo organizacijos pabrėžia, kad priklausomybės nuo vienos tiekimo krypties mažinimas trumpuoju laikotarpiu gali kainuoti, tačiau neveikimas ilgainiui būtų brangesnis ir ekonomiškai, ir saugumo požiūriu.
„Net jei priklausomybių mažinimas reiškia kaštus, neveikimas ilgalaikėje perspektyvoje kainuotų gerokai daugiau ir būtų neatsakingas saugumo politikos požiūriu“, – teigiama Vokietijos pramonės federacijos vertinime.
Europos Komisija paraleliai ieško duomenų ir iš pačių įmonių: rengiamos konsultacijos dėl galimų priemonių, kurios padėtų diversifikuoti tiekimą tais atvejais, kai priklausomybė nuo vienos šalies tiekėjų kelia riziką. Tuo pačiu Briuselis tęsia tyrimus dėl galimai nesąžiningos prekybos praktikos, o tai kelia įtampą Pekinui.
Kinija savo ruožtu pabrėžia, kad sprendimai turi atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir užtikrinti interesų pusiausvyrą. Toks tonas rodo, kad Pekinas sieks išlaikyti prieigą prie ES rinkos, tačiau nenori priemonių, kurios būtų suvokiamos kaip vienašališki apribojimai.
„Kinijos pozicija nuosekli: bet koks sprendimas tarp Kinijos ir ES turi užtikrinti interesų pusiausvyrą, atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir abiejų pusių vidaus teisę“, – nurodė Kinijos atstovas.
Artimiausios dienos bus testas, ar derybose įmanoma pasiekti kompromisą be eskalacijos. Jei konkrečių susitarimų nebus, Briuselyje vis dažniau svarstoma, kad kitas žingsnis gali būti platesnis priemonių paketas, kuris paliestų ne tik atskiras prekių grupes, bet ir pačią ES rinkos prieigos logiką.
Leave a Reply