CP v2

Tag: Revolut

  • „Yapily“ vadovas apie atvirosios bankininkystės konsolidaciją: renkamės likti nuošalyje ir augti

    „Yapily“ vadovas apie atvirosios bankininkystės konsolidaciją: renkamės likti nuošalyje ir augti

    JK atvirosios bankininkystės infrastruktūros bendrovės „Yapily“ vadovas Stefano Vaccino sako, kad įmonė šiuo metu nesiruošia aktyviai dalyvauti rinkos konsolidacijoje. Pasak jo, „Yapily“ prioritetas yra organinis ir tvarus augimas, o ne įsigijimai ar susijungimai.

    Šie komentarai pasirodė paskelbus naujausius finansinius rezultatus, kurie rodo ryškų įmonės šuolį 2025 metais. „Yapily“ kuria technologinę infrastruktūrą, leidžiančią verslams, gavus vartotojo sutikimą, pasiekti banko sąskaitų duomenis ir inicijuoti mokėjimus per atvirosios bankininkystės sąsajas.

    2025 metais bendrovės apyvarta per metus išaugo nuo maždaug 7 900 000 eurų iki maždaug 19 700 000 eurų. Tuo pat metu „Yapily“ iš nuostolio perėjo į pelną: po maždaug 19 100 000 eurų nuostolio ankstesniais metais užfiksuotas maždaug 420 000 eurų pelnas.

    Vadovas geresnius rezultatus sieja su efektyvia sąnaudų kontrole ir didesnėmis pajamomis iš esamų klientų. Tarp įvardytų bendrovių, su kuriomis dirba „Yapily“, minimos Revolut, Intuit, Adyen ir „Google“.

    Pasak S. Vaccino, įmonė sąmoningai neskubėjo į naujus finansavimo etapus, nes norėjo įrodyti, kad atviroji bankininkystė gali būti pelningas ir ilgalaikis verslas. 2025 metų pabaigoje „Yapily“ dirbo 102 darbuotojai, o tai, vadovo teigimu, atspindi kryptį išlaikyti kompaktišką komandą ir aiškiai pamatuojamus prioritetus.

    Nors įmonė neatmeta galimybės ateityje pritraukti papildomą kapitalą, toks sprendimas būtų siejamas su poreikiu greitinti atvirosios bankininkystės plėtrą. „Yapily“ paskutinis finansavimo etapas buvo 2021 metais, kai bendrovė pritraukė apie 47 000 000 eurų.

    Rinkoje tuo metu ryškėja priešinga tendencija: sandorių daugėja, o dalis žaidėjų jungiasi siekdami masto, platesnio produktų krepšelio ar tvirtesnių pozicijų skirtingose Europos rinkose. S. Vaccino prognozuoja, kad konsolidacijos procesas gali intensyvėti, tačiau „Yapily“ ketina išlaikyti pasirinktą strategiją.

    Vadovo teigimu, artimiausi keleri metai atvirosios bankininkystės sektoriui bus ypač reikšmingi dėl naujų technologinių ir reguliacinių pokyčių. Jis išskiria 2027 ir 2028 metus kaip laikotarpį, kai rinka gali sparčiau persigrupuoti, o nauji mokėjimų scenarijai taps labiau kasdieniai e. prekyboje.

    Viena iš krypčių yra komerciniai kintamos sumos periodiniai mokėjimai, kurie leidžia vartotojams suteikti leidimą įmonei reguliariai nuskaityti kintančias sumas iš banko sąskaitos. Tokie sprendimai laikomi svarbiais, nes gali tapti alternatyva daliai kortelėmis paremtų periodinių atsiskaitymų, ypač ten, kur verslams aktualūs kaštai ir mokėjimo patvirtinimo kontrolė.

    Kita kryptis yra ES rengiamas Finansinių duomenų prieigos reglamentavimas, kuris turėtų išplėsti duomenų dalijimosi logiką už tradicinės atvirosios bankininkystės ribų. Rinkos dalyviai tikisi, kad aiškesnės taisyklės ir standartizacija gali paskatinti naujų paslaugų kūrimą, tačiau kartu padidins konkurenciją tarp infrastruktūros tiekėjų.

    Šiame kontekste „Yapily“ teigia investuojanti į produktų vystymą ir inžinerines kompetencijas, kad būtų pasirengusi būsimam paklausos augimui. Įmonė pabrėžia, kad šiuo etapu jai svarbiausia ne sandoriai, o stabilus klientų bazės plėtimas ir tvari finansinė disciplina.

    „Šiuo metu labiau norime likti nuošalyje ir sutelkti dėmesį į organinį bei tvarų augimą“, – sakė Stefano Vaccino.

  • „Revolut“ IPO drama: svarsto debiutą ir Niujorke, ir Londone – kas laimės šį kartą?

    „Revolut“ IPO drama: svarsto debiutą ir Niujorke, ir Londone – kas laimės šį kartą?

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ svarsto galimybę akcijas viešai siūlyti dviem kryptimis iš karto – tiek Niujorke, tiek Londone. Tokį scenarijų, kaip skelbiama, aptaria įmonės vadovas ir įkūrėjas Nikas Storonskis, taip patvirtindamas anksčiau rinkoje sklandžiusius signalus.

    Idėja – dvigubas kotiravimas Londono vertybinių popierių biržoje ir „Nasdaq“ – leistų „Revolut“ išlaikyti ryšį su Jungtine Karalyste, bet kartu pasinaudoti gilesne JAV kapitalo rinka. Pastaroji finansiškai dažnai patrauklesnė augančioms technologijų įmonėms dėl didesnio investuotojų rato ir likvidumo.

    Kodėl traukia JAV rinka

    Pasak viešai cituojamų N. Storonskio komentarų, JAV birža vilioja platesne investuotojų baze: nuo institucinių fondų iki smulkiųjų investuotojų, o konkurencija dėl akcijų paprastai didesnė. Tai gali reikšti palankesnį įvertinimą ir lengvesnį kapitalo pritraukimą ateities plėtrai.

    Šios pastabos iš dalies žymi tonų pokytį. Anksčiau „Revolut“ vadovas kritiškai vertino Londono rinką dėl mažesnio likvidumo, taip pat dėl Jungtinėje Karalystėje taikomo 0,5 proc. žyminio mokesčio už akcijų pirkimą, kuris investuotojams didina sandorio kaštus.

    Įvertinimas jau milžiniškas

    „Revolut“ pastaraisiais mėnesiais viešai minima kaip viena brangiausiai įvertintų privačių Europos finansinių technologijų įmonių. Skelbiama, kad per antrinį akcijų pardavimą 2026 metų liepą bendrovė buvo įvertinta maždaug 100 mlrd. eurų, kai 2026 metų lapkritį vertė siekė apie 65 mlrd. eurų.

    Jei bendrovė į biržą žengtų su panašiu įvertinimu, ji akimirksniu taptų viena didžiausių listinguojamų įmonių Jungtinėje Karalystėje. Tai būtų rimtas impulsas Londono biržai, kuri pastaraisiais metais susiduria su naujų įtraukimų trūkumu ir įmonių migracija į JAV rinkas.

    Kada gali įvykti IPO

    Konkreti IPO data kol kas neįvardijama. Viešai buvo minėta orientacija į maždaug dvejų metų laikotarpį, tačiau pabrėžiama, kad viskas priklausys nuo rinkos sąlygų ir investuotojų apetito technologijų sektoriui.

    Pastaruoju metu „Revolut“ stiprina reguliacinį pagrindą, kuris svarbus prieš viešą akcijų platinimą. Skelbiama, kad įmonė gavo pilną banko licenciją Jungtinėje Karalystėje, taip pat licenciją Prancūzijoje, o JAV – sąlyginį pritarimą nacionalinio banko chartijai, be to, pranešė apie paraišką licencijai Šveicarijoje.

    Kol kas neatskleidžiama, kur būtų pirminė biržos aikštelė ir ar abu kotiravimai vyktų tuo pačiu metu. Vis dėlto dvigubo kotiravimo kryptis rodo, kad „Revolut“ siekia suderinti prestižą Europoje su JAV kapitalo rinka, kuri dažnai diktuoja palankesnes sąlygas sparčiai augančioms fintech bendrovėms.

  • „Revolut“ taikosi į „Nasdaq“ per 2 metus: po 100 mlrd. eurų įvertinimo ruošiama IPO

    Skaitmeninių finansų bendrovė „Revolut“ planuoja per artimiausius dvejus metus surengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) ir siekia listinguotis JAV technologijų bendrovių biržoje „Nasdaq“. Kartu svarstomas ir antrinis kotiravimas Londone, taip išplečiant prieigą prie tarptautinių investuotojų.

    Pastarasis antrinis akcijų sandoris, kai dalį akcijų pardavė esami akcininkai, „Revolut“ įvertino maždaug 100 mlrd. eurų. Tokiu atveju lėšos paprastai tenka parduodantiems akcininkams, o ne pačiai įmonei, tačiau sandoris dažnai laikomas svarbiu signalu ruošiantis IPO.

    Kodėl JAV rinka vilioja

    Sprendimą orientuotis į JAV dažniausiai lemia didesnė investuotojų bazė, didesnis likvidumas ir aukštesni vertinimo kartelės lūkesčiai sparčiai augančioms finansų technologijų bendrovėms. JAV biržose aktyviau veikia instituciniai investuotojai, dideli fondai ir plati mažmeninių investuotojų auditorija.

    „JAV rinka yra didesnė ir suteikia geresnę prieigą prie institucinių investuotojų ir didelės individualių investuotojų bazės“, – sakė „Revolut“ vadovas Nik Storonsky.

    Jei IPO būtų įgyvendintas, tai taptų vienu didžiausių Europos fintech sektoriaus žingsnių į JAV kapitalo rinkas per pastaruosius metus. Po 2022–2023 metais atvėsusios technologijų akcijų paklausos, 2024–2026 metais rinkose vėl matomas atsargus IPO aktyvumo atsigavimas, tačiau investuotojai kur kas griežčiau vertina pelningumą, rizikų valdymą ir reguliacinę atitiktį.

    Licencijos ir plėtra skirtingose šalyse

    „Revolut“ pastaraisiais metais nuosekliai juda nuo vien tik skaitmeninės programėlės link labiau klasikinio banko modelio, kuriame svarbų vaidmenį atlieka licencijos, kapitalo reikalavimai ir priežiūros institucijų lūkesčiai. Bendrovė nurodo turinti reikalingus leidimus ir licencijas keliose pagrindinėse rinkose, o dalyje šalių procedūros vis dar tęsiasi.

    Lietuvos ir regiono kontekste svarbu tai, kad Lenkija bendrovei įvardijama kaip viena didžiausių rinkų, o klientų skaičius čia siekia apie 5,5 mln. Visos grupės mastu „Revolut“ skelbia turinti daugiau kaip 80 mln. klientų ir siekia auginti šį skaičių iki 100 mln., o tai tiesiogiai didina pajamų potencialą ir investuotojų dėmesį prieš IPO.

    Ko tikėtis toliau

    Artimiausiu laikotarpiu esminiai klausimai bus susiję su pasirinkta IPO struktūra, tiksliu laiko grafiku ir tuo, kokius finansinius rodiklius „Revolut“ pateiks investuotojams. Taip pat svarbu, kaip bendrovė valdys reguliacines rizikas skirtingose jurisdikcijose ir ar pavyks išlaikyti augimą nepabloginant paslaugų kokybės bei saugumo.

    Rinkos dalyviai paprastai atidžiai stebi ir tai, ar prieš IPO nevyksta papildomi antriniai akcijų pardavimai bei kaip jie koreguoja įmonės įvertinimą. Tokie sandoriai dažnai atskleidžia realią paklausą, tačiau kartu gali signalizuoti ir ankstyvų investuotojų norą fiksuoti pelną prieš viešą listinguotę.

  • Finansų startuolis „Quartz“ startuoja JK: pritraukė apie 3,2 mln. eurų ir kuria asmeninį DI bankininką

    Finansų startuolis „Quartz“ startuoja JK: pritraukė apie 3,2 mln. eurų ir kuria asmeninį DI bankininką

    Londone įsikūręs finansų startuolis „Quartz“ pradeda veiklą Jungtinėje Karalystėje ir pranešė pritraukęs apie 3,2 mln. eurų ikisėklinio etapo investiciją. Finansavimui vadovavo „Daphni“, taip pat prisidėjo „Outward VC“, „K Fund“ ir keli verslo angelai.

    Bendrovė kuria asmeninių finansų platformą, kuri vienoje programėlėje sujungia vartotojo finansinį vaizdą ir pateikia personalizuotas įžvalgas. „Quartz“ teigia taikanti į nišą tarp tradicinio turto valdymo, kuris dažniausiai kainuoja brangiai, ir standartizuotų produktų, kurie siūlo mažai individualios pagalbos.

    Kaip veiks platforma

    „Quartz“ yra užregistruota Jungtinės Karalystės Finansų elgesio priežiūros institucijoje kaip sąskaitų informacijos paslaugų teikėja. Toks statusas leidžia, gavus vartotojo sutikimą, matyti ir agreguoti duomenis iš skirtingų finansinių įstaigų bei produktų.

    Į vieną programėlę vartotojai galės sukelti įvairius finansinius produktus, įskaitant pensijas, taupymą ir investicijas. Bendrovė teigia tai daranti per savo sukurtas integracijas, kurios pateikia konsoliduotą visų aktyvų vaizdą.

    Asistentas „Charlie“ ir personalizuotos įžvalgos

    Platformos centre numatytas DI paremtas asistentas „Charlie“, kuris analizuos vartotojo finansinę situaciją ir rinkos pokyčius. Tikslas yra ne tik pateikti suvestines, bet ir paaiškinti, kas konkrečiam žmogui svarbu jo portfelyje bei kas gali turėti įtakos ateities sprendimams.

    Vartotojai galės užduoti klausimus apie savo finansus ir investicijas, o asistentas pateiks atsakymus bei pasiūlys kryptis, kurias verta įvertinti. Tokia prieiga atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai finansų sektorius stengiasi personalizavimą padaryti prieinamesnį, tačiau kartu privalo laikytis griežtų reguliacinių ir duomenų apsaugos reikalavimų.

    „Nedideli skirtumai, kaip veikia jūsų pinigai, ilgainiui virsta milžiniškais skirtumais, kaip klostosi gyvenimas, ir tai neturėtų būti prieinama tik mažai žmonių grupei“, – sakė „Quartz“ bendraįkūrėjas ir vadovas André Silva.

    Komanda, testavimas ir plėtra

    „Quartz“ įkūrė buvęs „Revolut“ pasaulinės plėtros vadovas André Silva ir buvęs „N26“ investicinių produktų vystymo vadovas Mateus Mesquita Alves. Bendrovė nurodo subūrusi apie 10 žmonių komandą, dirbančią Londone, Barselonoje ir Porte.

    Platforma testuojama nuo 2026 metų pirmojo ketvirčio, o per programėlę šiuo metu sekama daugiau nei 11,7 mln. eurų narių turto. Po starto Jungtinėje Karalystėje bendrovė pradeda priimti vartotojus iš laukiančiųjų sąrašo etapais ir kvietimų principu.

    Programėlę jau galima rasti „App Store“ ir „Google Play“, o prieiga naujiems nariams bus plečiama palaipsniui. „Quartz“ signalizuoja, kad artimiausias fokusas bus augimas kontroliuojant paslaugos kokybę ir atitiktį reguliavimui, nes personalizuotos finansinės įžvalgos yra jautri sritis tiek vartotojų pasitikėjimo, tiek priežiūros požiūriu.

  • Įsilaužėliai šantažuoja „Revolut“: nutekinta apie 700 klientų duomenų, reikalauja 2,6 mln.

    Įsilaužėliai šantažuoja „Revolut“: nutekinta apie 700 klientų duomenų, reikalauja 2,6 mln.

    Italijos Reggio Calabria prokuratūra pradėjo tyrimą dėl kibernetinės atakos, susijusios su Londone įkurta finansinių paslaugų bendrove „Revolut“. Tyrimas pradėtas po pranešimų, kad nusikaltėliai, pasinaudoję kompromituota institucine el. pašto paskyra, išviliojo jautrius klientų duomenis ir dabar įmonę šantažuoja.

    Kaip skelbiama, duomenų buvo prašoma per pažeistą Reggio Calabria prefektūros institucinio pašto kanalą, o tai tyrimą nukreipė ir į viešojo sektoriaus sistemų saugumo klausimus. „Revolut“ patvirtino, kad paveikti maždaug 680 Europos klientų duomenys, tačiau klientų lėšos, pasak įmonės, nebuvo paliestos.

    Nusikaltėliai viešai pateikė išpirkos reikalavimą, kuris, anot tyrimą aptariančių šaltinių, siekia 2,6 mln. eurų. Jei suma nebūtų sumokėta per 24 valandas, jie grasina parduoti pavogtą informaciją kitoms nusikalstamoms grupuotėms.

    Kas galėjo nutekėti

    Skelbiama, kad tarp nutekėjusių dokumentų gali būti pasų duomenys, vairuotojo pažymėjimų informacija, kiti tapatybę patvirtinantys dokumentai ir nuotraukos. Nusikaltėliai teigia turintys didelės apimties archyvą, siekiantį 147 gigabaitus, nors šių teiginių apimtis ir autentiškumas dar turi būti patikrinti tyrimo metu.

    Tokio pobūdžio nutekėjimai paprastai didina tapatybės vagysčių riziką, nes dokumentų duomenys gali būti panaudoti socialinei inžinerijai, neteisėtam paskyrų perėmimui ar sukčiavimui finansų sektoriuje. Specialistai pabrėžia, kad net jei lėšos tiesiogiai nebuvo pavogtos, nutekinti dokumentai gali tapti ilgalaike grėsme.

    Tyrimas ir institucijų reakcija

    Byla domina ir Nacionalinę antimafijos ir kovos su terorizmu direkciją, nes incidentas siejamas su valstybės institucijos naudojamu kanalu. Italijos policijos kibernetinių nusikaltimų padalinys operaciją apibūdina kaip sudėtingą, galimai trukusią mėnesius, o tyrėjai dar aiškinasi, ar pažeidimas įvyko prefektūros lygmeniu, ar galėjo būti susijęs su Vidaus reikalų ministerijos infrastruktūra.

    Taip pat tikrinama, ar institucinis el. pašto adresas buvo tiesiogiai užvaldytas, ar galėjo būti klonuotas, pasinaudojant panašiais domenais ar peradresavimo schemomis. Šis skirtumas svarbus, nes jis leidžia nustatyti, ar buvo pažeistos vidinės sistemos, ar nusikaltėliai pasinaudojo apgaulės metodais ir procesų spragomis.

    Į situaciją įsitraukė ir Italijos duomenų apsaugos institucija, pradėjusi patikrinimus dėl galimų saugumo spragų bei paragindama duomenų apsaugos pareigūnus skubiai peržiūrėti procedūras. Pranešama, kad Italijos priežiūros institucija susisiekė ir su Lietuvos partneriais, nes „Revolut“ registruota Lietuvoje, siekiant keistis informacija ir koordinuoti veiksmus.

    Ką tai reiškia klientams

    Tokiais atvejais ekspertai rekomenduoja išlikti ypač budriems dėl sukčiavimo bandymų, kurie dažnai suaktyvėja po duomenų nutekėjimų. Praktikoje tai gali reikšti apgaulingus skambučius, laiškus ar žinutes, kuriose sukčiai, remdamiesi nutekėjusiais duomenimis, mėgina įtikinti žmogų atskleisti prisijungimus ar patvirtinti mokėjimus.

    Jei klientas įtaria, kad jo duomenys galėjo patekti į nusikaltėlių rankas, verta nedelsiant peržiūrėti paskyrų saugumo nustatymus, sustiprinti autentifikavimą ir atidžiai stebėti pranešimus apie prisijungimus bei mokėjimus. Tyrimas turėtų atsakyti, kaip tiksliai buvo išvilioti duomenys ir ar incidentas palietė daugiau institucijų ar sistemų.

  • „Revolut“ skaičiuoja: laikant 10 000 eurų banke europiečiai kasmet praranda šimtus

    „Revolut“ skaičiuoja: laikant 10 000 eurų banke europiečiai kasmet praranda šimtus

    Šimtai eurų prarandamos perkamosios galios

    Europos gyventojai, laikantys santaupas mažai palūkanų duodančiuose indėliuose, kasmet tyliai praranda dalį perkamosios galios. „Revolut“ skelbiamas Europos turto mažėjimo indeksas rodo, kad vidutiniškai už kiekvienus 10 000 eurų banke dėl infliacijos poveikio prarandama apie 294 eurus.

    Tyrimas remiasi 20 007 suaugusiųjų apklausa 20 Europos Sąjungos valstybių ir oficialiais duomenimis apie indėlių palūkanas bei infliaciją. Skaičiuojama, kad šiose šalyse apie 6,3 trilijono eurų laikoma likvidžiuose, mažai uždirbančiuose indėliuose.

    Kai palūkanos atsilieka nuo infliacijos

    „Revolut“ duomenimis, 12-oje iš 20 analizuotų rinkų vidutinės vienų metų indėlių palūkanos nepasiveja infliacijos. Visos imties vidurkis siekia 2,76 proc. palūkanų, kai infliacija sudaro 2,94 proc., todėl reali grąža išlieka neigiama net ir fiksuojant pinigus indėliui.

    Tai reiškia, kad net konservatyviai taupantys gyventojai, formaliai gaudami palūkanas, realiai už tuos pačius pinigus gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Toks efektas ypač juntamas, kai dalis lėšų ilgą laiką laikoma einamosiose sąskaitose, kurios dažnai apskritai nemoka palūkanų.

    Ne tik infliacija: brangiausia kainuoja neveiklumas

    Indėlių nuvertėjimas nėra vienintelė problema: tyrime pabrėžiamas ir alternatyviųjų kaštų aspektas, kai pinigai neinvestuojami. „Revolut“ skaičiuoja, kad lyginant su „MSCI Europe“ biržoje prekiaujamo fondo vidutine 10 metų metine grąža, siekusia 9,06 proc., namų ūkiai per metus vidutiniškai negauna apie 638 eurų grąžos nuo kiekvienų 10 000 eurų, jei lieka tik grynųjų ar indėlių režime.

    Šį skirtumą pritaikius 6,3 trilijono eurų sumai, susidaro apie 422 milijardų eurų per metus potencialas, kuris, anot tyrimo, nepasiekia Europos įmonių kaip investicinis kapitalas. Vis dėlto toks palyginimas išlieka teorinis, nes investicijų grąža nėra garantuota, o rinkų svyravimai gali būti reikšmingi.

    Kodėl gyventojai nesikeičia ir nepradeda investuoti

    Tyrimas nurodo kelias pagrindines priežastis, kodėl žmonės lieka prie įprastų bankinių sprendimų. Du trečdaliai apklaustųjų teigia niekada nekeičę banko dėl geresnių palūkanų: dalis tiesiog pasitiki savo banku, daliai skirtumas atrodo per mažas, o kiti nežino, kur ieškoti palankesnių sąlygų.

    Be to, beveik pusė apklaustųjų netiksliai vertina savo grąžą įvertinus infliaciją, o dalis gyventojų apskritai nėra įsisąmoninę, kad infliacija mažina grynųjų vertę. Prie neveiklumo prisideda ir paslaugų susiskaidymas: daugiau nei pusė naudojasi keliomis finansinėmis programėlėmis, o nemaža dalis teigia, kad tai trukdo pradėti investuoti.

    „Priverstinis įtraukimas neišsprendžia tikrųjų neveiklumo priežasčių: suvokiamos rizikos ir žinių trūkumo“, – sakė „Revolut“ turto ir prekybos padalinio vadovas Rolandas Juteika.

    Jis teigė, kad mažesnės įėjimo sumos gali padėti įveikti psichologinį barjerą, tačiau svarbu vertinti ir interesų konfliktą: „Revolut“ pati siūlo investavimo produktus, todėl yra suinteresuota, kad daugiau gyventojų rinktųsi investavimą vietoje indėlių. Bendrovė taip pat skelbia, kad aktyvių mažmeninių investuotojų skaičius jos platformoje Europos Sąjungoje augo 56 proc. per metus.

    Ryškūs skirtumai tarp regionų

    Apžvalgoje išskiriami trys regioniniai paveikslai. Vidurio ir Rytų Europoje fiksuojami didžiausi skirtumai tarp infliacijos ir indėlių palūkanų, o tarp įvardytų pavyzdžių minimos Bulgarija, Slovakija ir Lietuva, kur atotrūkis siekia atitinkamai apie 2,3, 1,7 ir 1,3 procentinio punkto.

    Tuo pat metu būtent šiame regione, anot tyrimo, didesnė dalis žmonių yra linkę pradėti investuoti mažomis sumomis. Vakarų ir Pietų Europoje, priešingai, sukaupta daugiau neveiksnių santaupų, o didžiausios sumos siejamos su Vokietija ir Prancūzija.

    Europos Komisijos tikslas – nukreipti santaupas į investicijas

    Tyrimo išvados pasirodė tuo metu, kai Briuselis aktyviai kalba apie būtinybę mobilizuoti privačias santaupas Europos ekonomikos konkurencingumui. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra akcentavusi, kad Europos Sąjungoje netrūksta nei technologijų, nei santaupų, tačiau trūksta gebėjimo sparčiai auginti vietos įmones.

    „Europa turi santaupų, bet, deja, jos guli nenaudojamos“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisija mini apie 10 trilijonų eurų namų ūkių santaupų bankų sąskaitose visoje Europos Sąjungoje, o „Revolut“ skaičiavimas apima 6,3 trilijono eurų likvidžių indėlių tik 20 tirtų valstybių. Skaičiai skiriasi dėl apimties ir metodikos, tačiau žinutė ta pati: dalis santaupų, valdžios vertinimu, galėtų būti efektyviau nukreipta į kapitalo rinkas.

    Europos Komisija šį tikslą sieja su Santaupų ir investicijų sąjungos kryptimi, kuri orientuota į paskatas ir finansų rinkų infrastruktūros stiprinimą, o ne į gyventojų indėlių perėmimą. Kartu diskusiją lydi kritika, kad didėjant bendram investicijų poreikiui gali stiprėti politinis spaudimas formuoti gyventojų finansinius sprendimus ir perkelti daugiau priežiūros į ES lygmenį.

  • „Revolut“ patvirtino duomenų nutekėjimą: sukčiai gavo klientų dokumentų kopijas ir kontaktus

    Kas įvyko ir kokie duomenys atskleisti?

    Finansinių paslaugų platforma „Revolut“ informavo apie incidentą, kai, gavusi apgaulingą užklausą, pati perdavė dalies klientų duomenis sukčiams. Sukčius apsimetė valstybinės institucijos atstovu ir pateikė prašymą iš adreso, panašaus į realios agentūros domeną, todėl užklausa iš pradžių atrodė patikima.

    Incidentas, pasak bendrovės, palietė ribotą klientų skaičių. „Revolut“ nurodė, kad pačios sistemos ir klientų lėšos nebuvo pažeistos, tačiau dalis informacijos vis dėlto pateko į nusikaltėlių rankas.

    Perduotų duomenų apimtis buvo reikšminga: tarp jų minimi vardas ir pavardė, gimimo data, profesija, korespondencijos adresas, el. pašto adresas ir telefono numeris. Be to, sukčiai gavo ir tapatybės dokumentų kopijas, pavyzdžiui, pasų arba vairuotojo pažymėjimų, taip pat klientų pateiktas nuotraukas, darytas tapatybei patvirtinti.

    Kaip reagavo „Revolut“ ir ką daro institucijos?

    Nustačiusi pažeidimą, bendrovė teigia užblokavusi kanalą, per kurį buvo siunčiami apgaulingi prašymai, ir informavusi susijusią instituciją. Taip pat pranešta teisėsaugai, duomenų apsaugos priežiūros institucijoms ir finansų rinkos reguliuotojams.

    Tokie atvejai paprastai priskiriami tikslinėms socialinės inžinerijos atakoms, kai nusikaltėliai siekia priversti organizaciją atskleisti duomenis, o ne įsilaužti į sistemas. Ekspertai pabrėžia, kad net ir brandžiose įmonėse viena sėkminga apgaulė gali suveikti, jei procesai nepritaikyti labai tikroviškoms apsimetinėjimo schemoms.

    Ką tai reiškia klientams?

    Kadangi nutekėjo kontaktiniai ir tapatybės duomenys, klientams išauga rizika sulaukti tikslingų sukčiavimo bandymų: apgaulingų skambučių, žinučių ar el. laiškų, kuriuose panaudojama reali asmeninė informacija. Ypač jautrus aspektas yra dokumentų kopijos ir tapatybės patvirtinimo nuotraukos, kurios gali būti naudojamos bandant prisistatyti kitu asmeniu.

    Tokiose situacijose dažniausiai rekomenduojama itin atsargiai vertinti prašymus pateikti prisijungimo kodus, patvirtinimo žinutes ar mokėjimų autorizacijas. Jei kyla įtarimų, saugiausia pačiam inicijuoti kontaktą su paslaugos teikėju per oficialų programėlės kanalą, o ne atsakyti į gautą žinutę ar skambutį.

  • „Revolut“ pradeda EURR stabiliųjų monetų plėtrą: startas Danijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje

    „Revolut“ pradeda EURR stabiliųjų monetų plėtrą: startas Danijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ pradeda etapais diegti eurui pririštą stabiliąją monetą EURR, kuri pirmiausia bus prieinama tinkamiems klientams Danijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje. Bendrovė šį žingsnį pristato kaip startą platesnei strategijai, apimančiai ir kitomis valiutomis paremtus skaitmeninius žetonus.

    EURR siekiama išlaikyti vieno euro vertę, o pati stabiliųjų monetų idėja paremta rezervais, laikomais pas emitentą. „Revolut“ nurodo, kad EURR išleidžia Bridge Building S.A., o rezervų valdymas ir atitiktis turėtų būti derinami prie Europos Sąjungos kriptoturto reguliavimo, įtvirtinto MiCA reglamente.

    MiCA Europos Sąjungoje nustato aiškesnes taisykles su kriptoturtu susijusioms paslaugoms ir stabiliųjų monetų leidimui, todėl rinkos dalyviai vis dažniau skuba siūlyti produktus, kuriuos lengviau integruoti į kasdienius mokėjimus ir atsiskaitymus. Toks reguliavimo fonas didina tikimybę, kad stabiliųjų monetų pasiūla ir konkurencija Europoje artimiausiu metu augs.

    Pagal bendrovės planus, EURR bus integruota į „Revolut“ mažmeninės bankininkystės programėlę, kad vartotojai galėtų patogiai keisti eurus į žetoną ir atvirkščiai. Taip pat numatoma, kad žetonas veiks keliose blokų grandinėse ir bus suderinamas su išorinėmis kriptovaliutų piniginėmis.

    „EURR sujungia milijonus „Revolut“ klientų su grandinėje veikiančiais finansais ir suteikia galimybę eurais pasiekti kriptoturto ekosistemą greičiau bei paprasčiau“, – sakė „Revolut“ kriptovaliutų padalinio vadovas Emilis Urmanšinas.

    Pirmasis etapas trijose šalyse laikomas pasirengimu platesnei plėtrai Europos ekonominėje erdvėje vėliau šiais metais. Kartu „Revolut“ signalizuoja, kad stabiliosios monetos gali tapti nuoseklia jos produktų krepšelio dalimi greta kitų kriptoturto paslaugų.

    Pastaraisiais mėnesiais „Revolut“ ir toliau plečia kriptovaliutų kryptį, integruodama ją į pagrindinę platformą bei susiedama su atskiromis paslaugomis, tokiomis kaip „Revolut X“. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas pasiūlyti „vienoje programėlėje“ veikiantį finansų modelį, kuriame tradiciniai pinigai ir kriptoturtas egzistuoja greta, o vartotojui mažiau svarbu, kokia technologija vyksta „po variklio dangčiu“.

    Analitikų akimis, esminiai klausimai, nuo kurių priklausys tokių sprendimų sėkmė, yra skaidrus rezervų valdymas, technologinis patikimumas, aiškios išpirkimo taisyklės ir priežiūros institucijų požiūris. Didėjant pasiūlai, vartotojai greičiausiai daugiau dėmesio skirs ne vien patogumui, bet ir tam, kas konkrečiai yra emitentas bei kokios realios garantijos užtikrina žetono pririšimą prie euro.

  • Revolut kuria DI tyrimų padalinį ir pristato PRAGMA: vienas modelis sukčiavimui, kreditui ir aptarnavimui

    Revolut kuria DI tyrimų padalinį ir pristato PRAGMA: vienas modelis sukčiavimui, kreditui ir aptarnavimui

    Skaitmeninis bankas Revolut paskelbė įkuriantis naują padalinį, skirtą dirbtinio intelekto tyrimams finansinių paslaugų srityje. Bendrovė teigia sieksianti kuo didesnę DI kūrimo grandinės dalį vystyti savo viduje, o ne remtis trečiųjų šalių sprendimais.

    Naujasis padalinys pavadintas Revolut Research. Pasak įmonės, jis taps centru, kuris koordinuos nuosavus DI ir mašininio mokymosi projektus bei bendradarbiaus su akademinėmis ir technologijų institucijomis.

    Vienas pagrindinis modelis finansams

    Revolut nurodo sukūrusi nuosavą DI modelį, pritaikytą plačiam finansų laukui. Įmonė tvirtina, kad dalis finansų sektoriaus žaidėjų dažniau naudoja paruoštus įrankius arba kuria atskirus modelius skirtingoms sritims, pavyzdžiui, sukčiavimo prevencijai ar klientų aptarnavimui.

    Bendrovės teigimu, jos modelis PRAGMA „mokosi“ iš visos kliento kelionės duomenų ir sukuria vieną DI pagrindą, kurį galima panaudoti sukčiavimo aptikimui, kredito sprendimams, produktų rekomendacijoms ir klientų aptarnavimui.

    Testų rezultatai ir partnerystė

    Revolut skelbia, kad PRAGMA kuriamas bendradarbiaujant su „Nvidia“. Anot įmonės, ankstyvi bandymai parodė 65 papildomus atpažintus sukčiavimo atvejus, 2,3 karto didesnį tikslumą vertinant kredito neįvykdymo riziką ir 41 proc. daugiau produktų rekomendacijų.

    Įmonė taip pat akcentuoja masto efektą: teigiama, kad Revolut aptarnauja apie 80 mln. klientų, o per platformą vykdomi milijardai tarptautinių operacijų, todėl realiu laiku susidaro labai įvairių finansinių elgsenų duomenų rinkiniai.

    „Didėjant duomenų rinkiniui, modeliai eksponentiškai gerėja aptikdami sukčiavimą, vertindami riziką ir prognozuodami naudotojų poreikius, taip sukurdami nuosavą intelekto pranašumą, kurį tradiciškai struktūruotiems bankams sunku pasivyti“, – teigia Revolut.

    „Norint lyderiauti išmanaus bankininkystės ateityje, negalima remtis trečiųjų šalių brėžiniais. Įkūrėme Revolut Research, kad įtvirtintume principą kurti, o ne tik prijungti. Treniruodami pagrindinius modelius su mūsų pasauliniais veiklos duomenimis, suteikiame inžinierių komandoms neregėtą variklį greičiau diegti išmanesnes funkcijas, mažinti sisteminę trintį ir pasiūlyti klientams saugesnę, iš esmės geresnę finansinę patirtį“, – sako Revolut DI padalinio vadovas Pavel Nesterov.

    Tokios iniciatyvos rodo augančią konkurenciją dėl nuosavų DI sprendimų finansų sektoriuje, kur ypač svarbūs duomenų saugos, modelių patikimumo ir reguliacinių reikalavimų klausimai. Jei Revolut pavyks realiai sujungti skirtingas funkcijas į vieną pagrindinį modelį, tai gali pagreitinti produktų kūrimą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

  • „Revolut“ veržiasi į oro uostus: Kopenhagoje 2027 metais žada didžiausią Šengeno poilsio zoną

    „Revolut“ veržiasi į oro uostus: Kopenhagoje 2027 metais žada didžiausią Šengeno poilsio zoną

    „Revolut“ ruošia naują žingsnį

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ planuoja žengti į oro uostų poilsio erdvių rinką ir 2027 metais atidaryti pirmąją savo poilsio zoną Kopenhagos oro uoste. Skelbiama, kad ji turėtų tapti didžiausia bendro naudojimo poilsio erdve Šengeno zonoje.

    Projektas pristatomas kaip platesnės strategijos dalis: „Revolut“ ketina per artimiausius metus kurti premium poilsio zonų tinklą svarbiausiose savo rinkose. Tokiu būdu finansinių paslaugų platforma siekia išplėsti keliautojams skirtų naudų spektrą ir pereiti nuo vien skaitmeninių paslaugų prie fizinės patirties.

    Kas valdys poilsio zoną?

    Nors konkrečios prieigos sąlygos kortelių turėtojams dar nepaskelbtos, žinoma, kad poilsio zoną valdys Plaza Premium Group. Tai viena didžiausių oro uostų poilsio erdvių operatorių pasaulyje, dirbanti su įvairiais oro uostais ir avialinijomis.

    Partnerystė signalizuoja, kad „Revolut“ siekia remtis patyrusiu operatoriumi, o ne kurti visą infrastruktūrą nuo nulio. Tokia praktika rinkoje įprasta, nes oro uostų poilsio zonoms taikomi griežti saugumo, srautų valdymo ir paslaugų kokybės reikalavimai.

    „Visi sutinka, kad oro uostų poilsio zonos dažnai nuvilia. Norime savo dizaino požiūrį perkelti į realų pasaulį ir sukurti drąsų, gražų sprendimą“, – sakė „Revolut“ produktų ir naujų iniciatyvų vadovas Hadi Nasrallah.

    „Kopenhaga tam tinka idealiai: miestas turi panašų charakterį ir yra svarbi augimo rinka Šiaurės šalyse. Sieksime nustatyti naują oro uostų svetingumo standartą Europoje“, – pridūrė jis.

    Ką keliautojams jau siūlo „Revolut“?

    „Revolut“ savo mėnesiniuose planuose jau turi paslaugų, orientuotų į keliones: valiutos keitimą, draudimus ir papildomas naudas. Pavyzdžiui, ultra planas kainuoja 55 eurus per mėnesį ir apima eSIM su 3 GB globalių duomenų bei deklaruojamą neribotą prieigą prie oro uostų poilsio zonų.

    Į šį planą taip pat įtraukiamas tarptautinis sveikatos draudimas, automobilio nuomos franšizės draudimas, taip pat apsauga vėluojant skrydžiui ar dingus bei sugadinus bagažą. Tuo metu visuose planuose galima kaupti RevPoints, kuriuos „Revolut“ leidžia perkelti į dalį lojalumo programų.

    Konkurencija keliautojų piniginėse

    Keliautojams skirtų finansinių paslaugų rinka Europoje intensyviai konkuruojama: vartotojai renkasi sprendimus, kurie mažina valiutos keitimo ir atsiskaitymų užsienyje kaštus, o kartu siūlo draudimą ar kitas kelionines privilegijas. Dėl to vis dažniau varžomasi ne vien kainodara, bet ir papildomomis patirtimis, tokiomis kaip poilsio zonos oro uostuose.

    Tarp alternatyvų dažnai minimi „Bunq“, „Wise“, „N26“ ir „Starling“, taip pat siūlantys kelių valiutų sąskaitas bei kelionėms pritaikytus planus. „Revolut“ ėjimas į fizinių poilsio zonų segmentą gali tapti bandymu išsiskirti rinkoje, kur finansinės funkcijos vis labiau panašėja, o lojalumas užsitarnaujamas per pridėtinę vertę keliaujant.