CP v2

Tag: Rheinmetall

  • Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Kas paskelbta ir kodėl svarbu?

    Vokietijos gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ kartu su JAV gamintoju „Lockheed Martin“ planuoja Europoje pradėti taktinės balistinės raketos ATACMS gamybą. Skelbiama, kad pirmieji europinės linijos gaminiai galėtų būti pristatyti nuo 2028 metų, o tarp galimų gavėjų minimos Lenkija, Ukraina ir kiti sąjungininkai.

    Šis sprendimas svarbus dėl karo Ukrainoje išaugusios amunicijos paklausos ir dėl to, kad europinės gamybos pajėgumai tampa vienu iš NATO atgrasymo elementų. Kuo daugiau gamybos grandinės persikelia arčiau potencialių naudotojų, tuo greičiau galima papildyti atsargas ir mažiau priklausyti nuo užjūrio logistikos.

    Memorandumas tarp „Rheinmetall“ ir „Lockheed Martin“ buvo pasirašytas NATO viršūnių susitikimo metu vykusioje gynybos pramonės diskusijų platformoje. Numatoma sukurti bendrą įmonę, kuri Europoje rūpintųsi ATACMS gamyba, integravimu ir tiekimu NATO bei partnerių ginkluotosioms pajėgoms.

    Kur bus gaminama ir koks terminas?

    Planuojama, kad gamybos infrastruktūra būtų įrengta „Rheinmetall“ padalinyje Unterliuse, Žemutinėje Saksonijoje. Tai reikštų vieną ambicingiausių bandymų perkelti reikšmingą amerikietiškų raketų gamybos dalį už JAV ribų naujausioje istorijoje.

    Įmonių vadovų viešai aptartame grafike minima 2027 metų pabaiga kaip gamybos paleidimo etapas, o realios pajamos ir pristatymai labiau tikėtini nuo 2028 metų. Taip pat skelbiama, kad raketinių variklių gamyklos komponentų tiekimas galėtų startuoti 2027 metų pradžioje.

    Sprendimas siejamas ir su tuo, kad JAV pramonė ruošiasi pereiti prie naujos kartos ginkluotės, kuri turėtų palaipsniui pakeisti ATACMS. Dėl šios priežasties dalis esamų pajėgumų gali būti reorganizuojama, o Europos linija taptų būdu stabilizuoti tiekimą sąjungininkams.

    Ką gali ATACMS ir kam jos naudojamos?

    ATACMS yra taktinė balistinė raketa, dažniausiai siejama su iki maždaug 300 kilometrų nuotoliu ir dideliu skrydžio greičiu. Ji suderinama su tokiomis sistemomis kaip HIMARS ir M270 MLRS, todėl gali būti integruojama į jau Europoje naudojamas platformas.

    Tokio tipo raketos paprastai skirtos aukštos vertės taikiniams, pavyzdžiui, logistikos mazgams, vadavietėms ar oro gynybos elementams, atakuoti. Karo Ukrainoje kontekste tolimojo nuotolio smūgių galimybės laikomos vienu iš veiksnių, galinčių keisti situaciją fronto užnugaryje.

    Europos gamyba būtų aktuali ir dėl bendro amunicijos trūkumo, kuris pastaraisiais metais tapo struktūrine problema daugelyje valstybių. NATO ir ES vis dažniau pabrėžia, kad vien užsakyti ginkluotę neužtenka, būtina turėti stabilias, ilgalaikes gamybos linijas ir žaliavų tiekimo grandines žemyne.

  • Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkijos kariuomenė ieško aktyvios apsaugos sistemų, vadinamųjų hard-kill, kurios galėtų tapti papildomu skydu tankams ir kitiems šarvuotiems kovos vienetams. Apie vykstančias rinkos konsultacijas pranešta remiantis Lenkijos gynybos ministerijos komunikacija.

    Tokios sistemos svarstomos diegti tankams M1A2 SEPv3 „Abrams“, K2 „Black Panther“, „Leopard 2“, taip pat pėstininkų kovos mašinoms Borsuk ir ratiniams šarvuočiams „Rosomak-L“. Esminis tikslas – sumažinti grėsmes nuo valdomų prieštankinių raketų, kumuliacinių šaudmenų ir sparčiai plintančių mažų dronų.

    Ukrainoje vykstantis karas parodė, kad net ir labai gerai šarvuota technika nėra apsaugota nuo pigesnių, masiškai naudojamų priemonių. Maži dronai, galintys numesti sprogmenis ar nukreipti artileriją, tapo viena didžiausių grėsmių šarvuotosioms pajėgoms.

    Kuo skiriasi soft-kill ir hard-kill

    Aktyvios apsaugos sistemos paprastai skirstomos į soft-kill ir hard-kill. Soft-kill sprendimai siekia suklaidinti ar sutrikdyti atakos priemones, pavyzdžiui, aptikus lazerinį taikymą ar raketos taikiklius laiku paleidžia dūmų uždangą ar trukdžius.

    Hard-kill veikia kitaip: ji aptinka grėsmę, ją seka ir fiziškai perima dar prieš smūgį į mašiną. Tokia apsauga projektuojama taip, kad per itin trumpą laiką numuštų artėjančią raketą ar šaudmenį, o dabar vis dažniau keliami reikalavimai veikti ir prieš mažus bepiločius orlaivius.

    Konsultacijose dalyvauja keturios bendrovės

    Lenkijos ginkluotės agentūra konsultacijose vertina rinkoje siūlomas technologijas pagal kelis kriterijus: sistemos efektyvumą, integravimo į konkrečias platformas galimybes, modernizavimo perspektyvą, saugą šalia esantiems kariams ir veikimą platesnėje pajėgų apsaugos architektūroje.

    Gynybos ministerija nurodo, kad konsultacijose dalyvauja „Elbit Systems Ltd.“, „Rafael Advanced Defense Systems Ltd.“, „Konsorcjum EuroTrophy“ ir „Rheinmetall Protection Systems“. Šios įmonės siejamos su plačiai aptariamais sprendimais, tokiais kaip „Iron Fist“, „Trophy“ ir „StrikeShield“.

    „Vertinamas ir Lenkijos gynybos pramonės potencialas bei galimybės dalyvauti kuriant, integruojant, gaminant, prižiūrint ir modernizuojant apsaugos sistemas“, – teigiama ministerijos pozicijoje.

    Kodėl klausimas tapo skubus

    Nors Lenkija sparčiai modernizuoja sausumos pajėgas ir yra sudariusi didelės apimties tankų įsigijimo sutartis, šiuo metu jos šarvuota technika neturi hard-kill klasės aktyvios apsaugos, kuri būtų standartinė visame parke. Dėl to didėja poreikis sprendimui, kurį būtų galima diegti skirtinguose modeliuose ir gauti per palyginti trumpą laiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad aktyvi apsauga gali lemti ne tik mašinos išlikimą, bet ir įgulos galimybę pasitraukti iš užpuolimo zonos. Šiuolaikinėje karyboje, kur grėsmės ateina ne tik nuo tankų ar artilerijos, bet ir iš oro, net ir maži sprendimai dažnai tampa kritiškai svarbūs.

    Lenkijos pusėje taip pat akcentuojama, kad sprendimas turėtų būti suderinamas su ilgalaikiais pajėgumais, o ne vien greitu pirkimu. Todėl kartu su technologijų paieška keliami ir reikalavimai dėl integracijos, aptarnavimo ir galimos vietinės pramonės įtraukties.

  • Ukrainoje aptiko naujo „Destinus“ sparnuotojo šaudmens „Ruta“ liekanas: ką tai keičia fronte

    Ukrainoje aptiko naujo „Destinus“ sparnuotojo šaudmens „Ruta“ liekanas: ką tai keičia fronte

    Ukrainoje pasirodė pirmieji viešai matomi įrodymai, kad mūšio lauke panaudotas naujas „Destinus“ sparnuotasis šaudmuo „Ruta Block 1“. Socialiniuose tinkluose išplatintose nuotraukose matyti liekanos, kurias ekspertai sieja su šio gaminio uodegos sekcija.

    Tokie vaizdai laikomi svarbiais, nes iki šiol apie „Ruta“ dažniau buvo kalbama kaip apie planuojamą ar tiekiamą priemonę, tačiau trūko patvirtinimų iš realaus panaudojimo. Gamintojas anksčiau teigė, kad Ukraina šiuos šaudmenis turi nuo 2024 metų.

    Kas žinoma apie „Ruta Block 1“

    „Ruta Block 1“ pristatomas kaip palyginti nebrangus sparnuotasis šaudmuo, skirtas smūgiams į stacionarius taikinius. Viešai nurodoma, kad jis gali gabenti apie 150 kilogramų kovinę dalį, o deklaruojamas nuotolis siekia apie 300 kilometrų.

    Skelbiama, kad šaudmuo paleidžiamas nuo sausumos platformos, startui naudojant papildomą greitintuvą. Skrydžiui jis naudoja inercinę ir palydovinę navigaciją, o maršrutas iš anksto suprogramuojamas taip, kad šaudmuo skristų žemai ir sektų reljefo ypatumus.

    Naujesnės versijos ir didesnės ambicijos

    „Destinus“ jau vysto ir kitas „Ruta“ šeimos versijas. Pristatytas „Block 2“ variantas siejamas su išaugusiu nuotoliu iki maždaug 700 kilometrų ir didesne kovine dalimi, o konstrukcija esą pritaikyta paleidimui iš specialaus konteinerio.

    Taip pat skelbiama, kad kuriamas „Block 3“ variantas, kuriam įvardijamas iki 2 000 kilometrų siekiantis nuotolis ir apie 250 kilogramų kovinė dalis, o bandymų pradžia minima 2027 metais. Prie projekto numatomas ir „Rheinmetall“ įsitraukimas, planuojant bendrą įmonę „Rheinmetall Destinus Strike Systems“ nuo 2026 metų antros pusės.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Gynybos analitikai pabrėžia, kad karo Ukrainoje patirtis paskatino pagreitintą naujų priemonių kūrimą, kur prioritetas teikiamas greitam įvedimui ir masiškumui. Staigus deklaruojamo nuotolio šuolis nuo 300 iki 2 000 kilometrų rodo ambiciją užpildyti Europos tolimojo nuotolio smūgių spragas.

    „Nors šios bendrovės produktai nepriskiriami aukščiausios klasės segmentui, jos sistemos siūlo Europos valstybėms patikimą sprendimą užpildyti nuotolio ir giliųjų smūgių spragas už prieinamą kainą“, – sakė Norvegijos gynybos koledžo vyresnysis darbuotojas Fabian Hoffman.

    Kitas akcentas – gamintojo deklaracija, kad sprendimai kuriami be JAV komponentų, kuriems taikomi eksporto ribojimai. Tai teoriškai galėtų supaprastinti pirkimus ir panaudojimo sąlygas, tačiau realias galimybes lems gamybos apimtys, bandymų rezultatai ir tiekimo grandinių atsparumas.

  • Vokietija meta iššūkį Muskui: kurs savo „Starlink“ su 1 200 palydovų ir karine žvalgyba

    Vokietija meta iššūkį Muskui: kurs savo „Starlink“ su 1 200 palydovų ir karine žvalgyba

    Vokietija rengiasi kurti nuosavą didelės apimties palydovinę infrastruktūrą, kuri turėtų sumažinti priklausomybę nuo komercinių ryšio tiekėjų ir sustiprinti Bundesvero gebėjimą veikti krizių bei karo metu. Pagal dabartinę koncepciją numatoma dviejų segmentų sistema, apjungianti ryšį ir žvalgybą.

    Pirmasis segmentas būtų karinio ryšio tinklas, kurį sudarytų apie 200 palydovų žemojoje Žemės orbitoje. Vokietijos žiniasklaida šį sprendimą apibūdina kaip Bundesverui skirtą „Starlink“ analogą, nes tokia architektūra užtikrina didesnį atsparumą sutrikimams ir greitesnį duomenų perdavimą.

    Antrasis segmentas, žinomas kaip SPOCK 2, galėtų apimti iki 1 000 palydovų, skirtų nuolatiniam mūšio lauko stebėjimui. Planuojama, kad konstelacija remsis pažangiais vaizdinimo sprendimais, įskaitant radarinius jutiklius, leidžiančius matyti situaciją ir tada, kai trukdo debesuotumas ar tamsa.

    Sprendimą spartinti tokio tipo pajėgumus stipriai paveikė karo Ukrainoje patirtys, kai palydovinis ryšys tapo kritiškai svarbus koordinuojant padalinius, perduodant žvalgybos informaciją ir valdant bepiločius orlaivius. Berlynas vis dažniau akcentuoja, kad strateginė komunikacija neturėtų priklausyti vien nuo privačių bendrovių sprendimų ar geopolitinių rizikų.

    Šiuo metu Bundesveras daugiausia remiasi keliais dideliais geostacionarios orbitos palydovais, veikiančiais maždaug 36 000 kilometrų aukštyje. Toks modelis turi privalumų dėl ilgaamžiškumo, tačiau yra labiau pažeidžiamas ir suteikia mažiau lankstumo, o signalo delsa paprastai didesnė nei žemojoje orbitoje veikiančiose sistemose.

    Žemojoje orbitoje esantys palydovai leidžia sumažinti delsą ir didinti tinklo patikimumą, nes ryšys gali būti perskirstomas tarp daugybės mazgų. Vis dėlto tai reiškia trumpesnį palydovų tarnavimo laiką ir būtinybę reguliariai papildyti konstelaciją, todėl ilgalaikės eksploatacijos kaštai tampa itin svarbia projekto dalimi.

    Dėl ryšio segmento įgyvendinimo varžosi konsorciumas, kuriame minimos „Airbus Defence and Space“, OHB ir „Rheinmetall“. Pastarajai dalyvavimas reikštų platesnį žingsnį į kosmoso technologijų sritį, greta tradiciškai dominuojančių sausumos ginkluotės ir amunicijos projektų.

    Vokietijoje viešai aptariama, kad karinių kosmoso pajėgumų plėtra gali kainuoti dešimtis milijardų eurų, o vien konstelacijos palaikymas ir nuolatinis atnaujinimas kasmet gali atsieiti apie 1 000 000 000 eurų ar daugiau. Toks mastas atspindi bendrą Europos kryptį investuoti į suverenius ryšio, žvalgybos ir atsparumo sprendimus, kurie tampa neatsiejami nuo šiuolaikinės gynybos planavimo.

  • NATO pradeda gaminti JAV ginklus Europoje: ką tai reiškia Rytų flango saugumui

    NATO pradeda gaminti JAV ginklus Europoje: ką tai reiškia Rytų flango saugumui

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Ankara vykusiame Aljanso gynybos pramonės forume paskelbė, kad Europa taps vieta, kur bus gaminamos ir aptarnaujamos dalis svarbiausių JAV ginkluotės sistemų. Šis sprendimas siejamas su poreikiu greičiau papildyti Aljanso atsargas ir sustiprinti atgrasymą, ypač rytiniame flange.

    Pagal planuojamas pramonines partnerystes Europoje turėtų atsirasti daugiau pajėgumų gaminti arba prižiūrėti tankus „Abrams“, raketas „ATACMS“ ir „AMRAAM“, nešiojamas oro gynybos sistemas „Stinger“, sklandančiąsias bombas „Small Diameter Bomb“ bei raketas „Barracuda-500M“. Tai turėtų trumpinti tiekimo grandines ir mažinti riziką, kad kritiniai komponentai užstrigs dėl logistikos ar gamybos eilių.

    „Jungtinės Valstijos ir kelios pirmaujančios JAV gynybos bendrovės susitarė su didžiausiais Europos partneriais, kad pagrindiniai pajėgumai būtų gaminami ar prižiūrimi čia, Europoje“, – sakė Markas Rutte.

    Vienas konkrečiausių žingsnių – „Lockheed Martin“ ir „Rheinmetall“ susitarimas, pagal kurį Vokietijoje pirmą kartą būtų pradėta raketų „ATACMS“ gamyba. Iki šiol ši gamyba vyko tik JAV, todėl europinė grandis galėtų tapti svarbiu veiksniu mažinant laukimo laiką ir užtikrinant stabilesnį tiekimą.

    Kartu JAV, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija ir Švedija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl specializuoto aptarnavimo centro Europoje, skirto raketoms „PAC-3“, naudojamoms oro gynybos sistemose „Patriot“. Tokie centrai praktikoje reiškia greitesnį remontą, daugiau parengties ir mažesnę priklausomybę nuo transatlantinių logistikos maršrutų krizės metu.

    NATO argumentuoja, kad ši kryptis būtina, nes vienai valstybei vis sunkiau vienai pačiai sukurti pakankamus gamybos mastus, o poreikis ypač auga oro gynybos ir tolimojo nuotolio amunicijos srityse. Pastaraisiais metais nemažą dalį atsargų sumažino parama Ukrainai, o pramonė daugelyje šalių vis dar didina pajėgumus po ilgalaikio taupymo laikotarpio.

    Forume taip pat pristatytos dvi iniciatyvos, kurios turėtų pagreitinti užsakymų ir inovacijų kelią iki gamybos. „NATO Engine“ numatoma kaip gamyklų ir pažangių gamybos pajėgumų tinklas, padedantis sujungti laisvus pajėgumus su Aljanso poreikiais, o „NATO Front Door for Industry“ – kaip vieninga prieiga įmonėms prie NATO užsakymų ir inovacijų programų, kuri pilnai turėtų veikti 2027 metais.

    Gynybos pramonės integracija su JAV technologijomis Europoje vertinama kaip platesnės tendencijos dalis: NATO siekia didinti gamybos mastą, standartizuoti tiekimą ir užtikrinti, kad kritinė amunicija bei oro gynybos komponentai būtų prieinami greičiau. Tai ypač aktualu rytiniam flange, kuriam svarbus ne tik pajėgų dislokavimas, bet ir reali galimybė ilgiau išlaikyti intensyvią gynybą.

  • Europos gynybos milžinė „KNDS“ ruošia IPO: vertė gali siekti iki 15 mlrd. eurų

    Europos gynybos milžinė „KNDS“ ruošia IPO: vertė gali siekti iki 15 mlrd. eurų

    Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pramonės grupė „KNDS“, gaminanti „Leopard“ ir „Leclerc“ tankus, paskelbė apie pirminio viešo akcijų siūlymo planus. Bendrovė siekia dvigubo akcijų įtraukimo į prekybą Paryžiuje ir Frankfurte artimiausiomis savaitėmis.

    Rinkoje skaičiuojama, kad IPO galėtų bendrovę įvertinti maždaug 12–15 mlrd. eurų. Toks dydis reikštų vieną didžiausių pastarųjų metų Europos gynybos sektoriaus listingų, atspindintį išaugusį investuotojų dėmesį šiai pramonei.

    IPO planai skelbiami Europai sparčiai didinant gynybos biudžetus ir atnaujinant sausumos pajėgumus, kurie ilgą laiką buvo menkinami po Šaltojo karo. Karo Ukrainoje patirtys ir augantys pajėgumų trūkumai paskatino šalis paspartinti amunicijos, šarvuotos technikos bei logistikos modernizavimą.

    Valstybių vaidmuo ir akcijų struktūra

    „KNDS“ vadovas Jean-Paul Alary nurodė, kad siūlymas tikimasi įgyvendinti per artimiausias savaites, o procesas įsibėgėja. Viešai skelbiama, kad akcijos pirmiausia būtų siūlomos instituciniams investuotojams, kurie aktyviausiai dalyvauja dideliuose gynybos sektoriaus sandoriuose.

    Numatoma, kad po sandorio Prancūzija ir Vokietija išlaikytų po 40 proc. akcijų, o apie 20 proc. paketas būtų išplatintas biržoje. Toks modelis leistų pritraukti kapitalo, kartu išlaikant valstybėms įtaką strategiškai svarbiame gamybos pajėgume.

    „Europa įžengė į naują gynybos ir saugumo erą, kai modernizacija ir atsargų atkūrimas vyksta ypač greitai“, – sakė Jean-Paul Alary.

    Kas yra „KNDS“ ir kodėl tai svarbu

    „KNDS“ susiformavo 2015 metais sujungus Vokietijos „Krauss-Maffei Wegmann“ ir Prancūzijos „Nexter“. Šis junginys iš esmės suvienijo du didelius Europos sausumos gynybos gamintojus į vieną grupę, turinčią stiprias pozicijas tankų, artilerijos ir kitų sausumos sistemų segmentuose.

    Rinkoms svarbu tai, kad biržoje atsirastų naujas didelis, grynai sausumos gynybos sistemoms orientuotas emitentas. Tai suteiktų investuotojams aiškesnį orientyrą vertinant užsakymų portfelį, gamybos apimtis ir pelningumą gynybos pramonėje, kur paklausą vis dažniau lemia ilgalaikės valstybinių pirkimų programos.

    Konkurencinis spaudimas „Rheinmetall“

    IPO sustiprintų „KNDS“ matomumą ir gali dar labiau paaštrinti konkurenciją su „Rheinmetall“, vienu didžiausių Europos amunicijos gamintojų ir svarbiu sausumos sistemų tiekėju. Analitikų akimis, „KNDS“ išėjimas į biržą sukurtų tiesioginį palyginamąjį etaloną, kuris gali paveikti sektoriaus vertinimus.

    Vokietijoje tuo pačiu stiprėja diskusijos dėl gynybos pirkimų koncentracijos ir konkurencijos stokos. Šalies Monopolijų komisija anksčiau yra įspėjusi, kad kelių tiekėjų dominavimas gali silpninti konkurenciją ir didinti kainas, todėl spaudimas skaidrinti pirkimų praktiką ateityje gali augti.

    Planuojama, kad užbaigus listingą „KNDS“ akcijomis būtų prekiaujama „Euronext Paris“ ir Frankfurto vertybinių popierių biržoje. Investuotojams tai būtų naujas būdas tiesiogiai dalyvauti Europos gynybos pramonės augime, kuris, tikėtina, išliks vienu svarbiausių žemyno prioritetų artimiausiais metais.

  • „Mercedes-Benz“ meta užuominą: automobilių milžinė svarsto žingsnį į gynybos sektorių Europoje

    „Mercedes-Benz“ meta užuominą: automobilių milžinė svarsto žingsnį į gynybos sektorių Europoje

    Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ pripažino neatmetanti galimybės ateityje prisidėti prie Europos gynybos pramonės. Įmonės vadovas Ola Källenius pabrėžė, kad dėl pasikeitusios saugumo situacijos žemyne gynybos pajėgumų stiprinimas tampa vis aktualesnis.

    Pasak jo, jei „Mercedes-Benz“ galėtų suvaidinti teigiamą vaidmenį, bendrovė būtų pasirengusi svarstyti paramą šiai krypčiai. Konkrečių planų vadovas neatskleidė, tačiau akcentavo, kad tokia veikla, jei ir atsirastų, būtų tik papildoma ir nedidelė, palyginti su pagrindiniu automobilių verslu.

    „Pasaulis tapo labiau nenuspėjamas, o Europai akivaizdžiai reikia stiprinti gynybos pajėgumus. Jei galime prisidėti teigiamai, būtume pasirengę tai daryti“, – sakė Ola Källenius.

    Gamyklos, darbuotojai ir persiorientavimas

    „Mercedes-Benz“ signalai nėra vieniši: Vokietijos automobilių sektoriui susiduriant su didėjančiu spaudimu, gynybos įmonės vis dažniau žvalgosi į automobilių gamyklas, kvalifikuotus darbuotojus ir pramoninę patirtį. Tai siejama su tuo, kad daliai gamyklų trūksta užsakymų, o gynybos pramonėje jų daugėja.

    Pavyzdžiui, „Volkswagen“ yra kalbėjusi apie galimą karinės paskirties transporto priemonių gamybą Osnabriuko gamykloje, kartu pabrėždama, kad ginklų ar tankų gamyba nėra numatoma. Tokie svarstymai atspindi platesnę tendenciją: ieškoma, kaip pramonės pajėgumus pritaikyti naujiems poreikiams, negriaunant branduolinės verslo dalies.

    Tuo pat metu „Rheinmetall“ yra minėjusi galimybę dalį su automobilių tiekimu susijusių padalinių pritaikyti gynybos gamybai. Įmonės vadovybė yra atkreipusi dėmesį, kad automobilių gamyklos tik iš dalies tinka karinei gamybai, o pertvarkymas gali kainuoti brangiai ir užtrukti.

    Kodėl automobilių sektorius spaudžiamas?

    Vokietijos automobilių pramonę slegia keli veiksniai: aukšti gamybos kaštai, neapibrėžta paklausa Europoje, auganti konkurencija iš Kinijos ir prekybos politikos rizikos. Dėl to gamintojai priversti mažinti išlaidas, peržiūrėti modelių portfelius ir investicijas.

    „Mercedes-Benz“ skelbė, kad 2025 metais pelnas smuko nuo 10,4 mlrd. eurų iki 5,3 mlrd. eurų, o pajamos mažėjo apie 9 proc. Ši dinamika kuria papildomą spaudimą ieškoti efektyvumo, geriau išnaudoti infrastruktūrą ir apsaugoti darbo vietas, nors sprendimai dažnai reiškia ir mažinimus.

    Gynybos pramonė auga, bet mastai skiriasi

    Gynybos sektorius Europoje pastaraisiais metais auga, nes valstybės didina išlaidas gynybai, ilgina užsakymų planavimą ir plečia gamybos pajėgumus. SIPRI duomenys rodo, kad didžiausių pasaulio ginklų gamintojų pajamos 2024 metais pasiekė rekordus, o tai sustiprino investuotojų ir pramonės susidomėjimą.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia masto skirtumą: net ir sparčiai auganti gynybos pramonė vargiai gali pilnai kompensuoti automobilių sektoriaus sulėtėjimą. Skaičiuojama, kad Vokietijos automobilių sektoriaus pajamos 2024 metais viršijo 540 mlrd. eurų, o penkios didžiausios šalies gynybos įmonės 2023 metais kartu sugeneravo kiek mažiau nei 30 mlrd. eurų.

    Ekspertai pažymi, kad realistiškiausias kelias yra ne staigus persiorientavimas, o dalinis pajėgumų pritaikymas, komponentų ir inžinerinių sprendimų tiekimas bei bendradarbiavimas su gynybos rangovais. Tokiu atveju automobilių gamintojai gali išnaudoti gamybos kokybės, tiekimo grandinių ir procesų valdymo kompetencijas, kartu išlaikydami pagrindinę veiklą.

  • „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    Vokietijos telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“ ir gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ paskelbė pradedančios kurti vadinamąjį dronų gynybos skydą, skirtą miestams ir kritinei infrastruktūrai. Bendrovės teigia, kad pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami įtartini dronų skrydžiai virš strateginių objektų, todėl auga poreikis greitai aptikti ir neutralizuoti grėsmes.

    Kuriamas sprendimas būtų orientuotas į kelis scenarijus: nuo neteisėtų skrydžių virš oro uostų ir uostų iki bandymų žvalgyti ar trikdyti energetikos, pramonės ir ryšių infrastruktūrą. Pasak „Rheinmetall“, dabartinė geopolitinė situacija didina sabotažo rizikas, o dronai tampa vienu paprasčiausių būdų patikrinti saugumo spragas.

    Kaip veiktų dronų „skydas“

    Bendrovės nurodo, kad sistema apimtų sensorių tinklą, galintį atpažinti dronus ir nustatyti jų buvimo vietą. Praktikoje tam būtų derinami skirtingi jutikliai, įskaitant vaizdo, garso, radijo dažnių ir radarų sprendimus, nes vieno metodo dažnai nepakanka sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Neutralizavimui būtų numatyti keli būdai, priklausomai nuo situacijos ir teisinio režimo: ryšio trikdymas, perėmėjai dronai, o tam tikrais atvejais ir kitos priemonės, pavyzdžiui, lazerinės technologijos prie jautrių pramoninių ar energetikos objektų. Tokios priemonės paprastai vertinamos itin atsargiai dėl saugos reikalavimų ir galimos žalos aplinkai, todėl jų taikymas dažniausiai ribojamas konkrečiais atvejais.

    Incidentų daugėja, o dronai keičiasi

    Vokietijos Federalinė kriminalinės policijos tarnyba (BKA) skelbia, kad per praėjusius metus šalyje užfiksuota daugiau kaip 1 000 įtartinų dronų skrydžių. Kaip yra viešai nurodęs BKA vadovas Holgeris Münchas, dažniausiai tai pastebima prie karinių teritorijų, oro uostų bei uostų infrastruktūros.

    Tuo pat metu keičiasi ir pati dronų valdymo logika. Jei anksčiau dauguma civilinių dronų buvo valdomi įprastais radijo pultais, vis dažniau naudojami sprendimai, kurie remiasi mobiliojo ryšio tinklais, todėl vien radijo dažnių stebėsena ne visuomet leidžia greitai identifikuoti operatorių ar valdymo kanalą.

    Ryšio tinklai kaip saugumo įrankis

    „Deutsche Telekom“ pabrėžia, kad į projektą atneša kompetencijas debesų kompiuterijos, ryšio, duomenų analizės ir tinklų srityse. Bendrovė jau buvo pasitelkta viešosios tvarkos institucijų, kai reikėjo aptikti ir lokalizuoti neleistinus dronų skrydžius per 2024 metų Europos futbolo čempionatą Vokietijoje, o sensorinį tinklą vysto nuo 2017 metų.

    Vienas iš krypčių, kurią bendrovė įvardija kaip vis svarbesnę, yra pasyvi dronų paieška, kai pati sistema neskleidžia signalų, o fiksuoja aplinkoje esančius ryšio pėdsakus. Taip pat kartu su Hamburge veikiančiu Helmut Schmidt universitetu, kuris yra Bundesvero universitetas, tiriama, ar patys mobiliojo ryšio tinklai galėtų padėti greičiau nustatyti dronų aktyvumą pagal neįprastus duomenų srauto modelius.

    „Rheinmetall“ tuo metu plečia civilinių objektų apsaugos kryptį ir akcentuoja individualiai pritaikomus sprendimus ten, kur sudėtinga radijo aplinka ar tanki infrastruktūra apsunkina aptikimą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra strateginių uostų teritorijos, kuriose dėl intensyvaus ryšio ir transporto srautų dronų paieška dažnai reikalauja kelių technologijų derinio.

  • „Rheinmetall“ ir „Deutsche Telekom“ kurs sistemas: tikslas – apsaugoti Vokietijos miestus nuo dronų

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ ir telekomunikacijų operatorius „Deutsche Telekom“ paskelbė pradedantys partnerystę, kurios tikslas – kurti integruotus sprendimus miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugai nuo dronų grėsmių. Bendrovės teigia sieksiančios sujungti oro gynybos, jutiklių, ryšių ir kibernetinio saugumo kompetencijas.

    Partnerystė pristatoma kaip atsakas į augantį neteisėtą bepiločių orlaivių naudojimą ir pasikartojančius sabotažo atvejus. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami incidentai, kai dronai pasirodo šalia oro uostų, uostų, energetikos objektų, masinių renginių ar karinės paskirties infrastruktūros.

    Kaip veikia antidronų sistemos?

    Tokios sistemos paprastai remiasi kelių sluoksnių logika: pirmiausia dronas aptinkamas jutikliais, tuomet identifikuojamas ir įvertinama rizika, o galiausiai pasirenkamas neutralizavimo būdas. Neutralizavimas gali reikšti ryšio slopinimą, navigacijos trikdymą, perėmimą arba fizinį numušimą, priklausomai nuo aplinkos ir teisinių ribojimų.

    „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris pabrėžė, kad efektyviai gynybai reikia derinti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus. Tai reiškia, kad vien aptikimo nepakanka: būtini tiek patikimi ryšiai, tiek priemonės, leidžiančios greitai ir tiksliai reaguoti realiomis miesto sąlygomis.

    „Efektyvi gynyba reikalauja sujungti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus“, – sakė Arminas Pappergeris.

    Ryšys, duomenys ir debesija

    „Deutsche Telekom“ į partnerystę atsineša ryšio infrastruktūros, duomenų analizės ir debesijos sprendimus, kurie svarbūs valdant didelius jutiklių srautus ir užtikrinant greitą informacijos perdavimą atsakingoms tarnyboms. Tokiose sistemose ryšio patikimumas ir atsparumas trikdymui yra kritinis veiksnys, ypač jei sprendimai diegiami tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Operatorius nurodo, kad panašias technologijas jau buvo pritaikęs bendradarbiaudamas su policija per 2024 metais Vokietijoje vykusį Europos futbolo čempionatą. Tuo metu prie stadionų buvo užfiksuota neatpažintų dronų, kurie vėliau buvo neutralizuoti, o tokie atvejai tapo papildomu signalu apie realias grėsmes masiniuose renginiuose.

    Kur tai gali būti panaudota?

    „Rheinmetall“ turi atskirą padalinį, kuriantis ir gaminantis oro gynybos bei dronų sistemas, todėl partnerystė orientuota ne tik į teorinius modelius, bet ir į praktinį diegimą. Koncernas skelbė, kad jau dalyvauja stiprinant Hamburgo komercinio ir karinio uosto apsaugą nuo galimų dronų atakų.

    Ekspertai pabrėžia, kad miestų apsaugos sprendimai turi derinti technologinį efektyvumą su saugumo ir privatumo reikalavimais: ypač kai naudojami sensoriai, vaizdo analizė, ryšio stebėsena ar automatizuotas grėsmių vertinimas. Todėl tikėtina, kad tokio tipo projektai bus kuriami glaudžiai derinant technines galimybes su teisėsaugos ir reguliuotojų nustatytomis taisyklėmis.