CP v2

Tag: Rheinmetall

  • Europos gynybos milžinė „KNDS“ ruošia IPO: vertė gali siekti iki 15 mlrd. eurų

    Europos gynybos milžinė „KNDS“ ruošia IPO: vertė gali siekti iki 15 mlrd. eurų

    Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pramonės grupė „KNDS“, gaminanti „Leopard“ ir „Leclerc“ tankus, paskelbė apie pirminio viešo akcijų siūlymo planus. Bendrovė siekia dvigubo akcijų įtraukimo į prekybą Paryžiuje ir Frankfurte artimiausiomis savaitėmis.

    Rinkoje skaičiuojama, kad IPO galėtų bendrovę įvertinti maždaug 12–15 mlrd. eurų. Toks dydis reikštų vieną didžiausių pastarųjų metų Europos gynybos sektoriaus listingų, atspindintį išaugusį investuotojų dėmesį šiai pramonei.

    IPO planai skelbiami Europai sparčiai didinant gynybos biudžetus ir atnaujinant sausumos pajėgumus, kurie ilgą laiką buvo menkinami po Šaltojo karo. Karo Ukrainoje patirtys ir augantys pajėgumų trūkumai paskatino šalis paspartinti amunicijos, šarvuotos technikos bei logistikos modernizavimą.

    Valstybių vaidmuo ir akcijų struktūra

    „KNDS“ vadovas Jean-Paul Alary nurodė, kad siūlymas tikimasi įgyvendinti per artimiausias savaites, o procesas įsibėgėja. Viešai skelbiama, kad akcijos pirmiausia būtų siūlomos instituciniams investuotojams, kurie aktyviausiai dalyvauja dideliuose gynybos sektoriaus sandoriuose.

    Numatoma, kad po sandorio Prancūzija ir Vokietija išlaikytų po 40 proc. akcijų, o apie 20 proc. paketas būtų išplatintas biržoje. Toks modelis leistų pritraukti kapitalo, kartu išlaikant valstybėms įtaką strategiškai svarbiame gamybos pajėgume.

    „Europa įžengė į naują gynybos ir saugumo erą, kai modernizacija ir atsargų atkūrimas vyksta ypač greitai“, – sakė Jean-Paul Alary.

    Kas yra „KNDS“ ir kodėl tai svarbu

    „KNDS“ susiformavo 2015 metais sujungus Vokietijos „Krauss-Maffei Wegmann“ ir Prancūzijos „Nexter“. Šis junginys iš esmės suvienijo du didelius Europos sausumos gynybos gamintojus į vieną grupę, turinčią stiprias pozicijas tankų, artilerijos ir kitų sausumos sistemų segmentuose.

    Rinkoms svarbu tai, kad biržoje atsirastų naujas didelis, grynai sausumos gynybos sistemoms orientuotas emitentas. Tai suteiktų investuotojams aiškesnį orientyrą vertinant užsakymų portfelį, gamybos apimtis ir pelningumą gynybos pramonėje, kur paklausą vis dažniau lemia ilgalaikės valstybinių pirkimų programos.

    Konkurencinis spaudimas „Rheinmetall“

    IPO sustiprintų „KNDS“ matomumą ir gali dar labiau paaštrinti konkurenciją su „Rheinmetall“, vienu didžiausių Europos amunicijos gamintojų ir svarbiu sausumos sistemų tiekėju. Analitikų akimis, „KNDS“ išėjimas į biržą sukurtų tiesioginį palyginamąjį etaloną, kuris gali paveikti sektoriaus vertinimus.

    Vokietijoje tuo pačiu stiprėja diskusijos dėl gynybos pirkimų koncentracijos ir konkurencijos stokos. Šalies Monopolijų komisija anksčiau yra įspėjusi, kad kelių tiekėjų dominavimas gali silpninti konkurenciją ir didinti kainas, todėl spaudimas skaidrinti pirkimų praktiką ateityje gali augti.

    Planuojama, kad užbaigus listingą „KNDS“ akcijomis būtų prekiaujama „Euronext Paris“ ir Frankfurto vertybinių popierių biržoje. Investuotojams tai būtų naujas būdas tiesiogiai dalyvauti Europos gynybos pramonės augime, kuris, tikėtina, išliks vienu svarbiausių žemyno prioritetų artimiausiais metais.

  • „Mercedes-Benz“ meta užuominą: automobilių milžinė svarsto žingsnį į gynybos sektorių Europoje

    „Mercedes-Benz“ meta užuominą: automobilių milžinė svarsto žingsnį į gynybos sektorių Europoje

    Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ pripažino neatmetanti galimybės ateityje prisidėti prie Europos gynybos pramonės. Įmonės vadovas Ola Källenius pabrėžė, kad dėl pasikeitusios saugumo situacijos žemyne gynybos pajėgumų stiprinimas tampa vis aktualesnis.

    Pasak jo, jei „Mercedes-Benz“ galėtų suvaidinti teigiamą vaidmenį, bendrovė būtų pasirengusi svarstyti paramą šiai krypčiai. Konkrečių planų vadovas neatskleidė, tačiau akcentavo, kad tokia veikla, jei ir atsirastų, būtų tik papildoma ir nedidelė, palyginti su pagrindiniu automobilių verslu.

    „Pasaulis tapo labiau nenuspėjamas, o Europai akivaizdžiai reikia stiprinti gynybos pajėgumus. Jei galime prisidėti teigiamai, būtume pasirengę tai daryti“, – sakė Ola Källenius.

    Gamyklos, darbuotojai ir persiorientavimas

    „Mercedes-Benz“ signalai nėra vieniši: Vokietijos automobilių sektoriui susiduriant su didėjančiu spaudimu, gynybos įmonės vis dažniau žvalgosi į automobilių gamyklas, kvalifikuotus darbuotojus ir pramoninę patirtį. Tai siejama su tuo, kad daliai gamyklų trūksta užsakymų, o gynybos pramonėje jų daugėja.

    Pavyzdžiui, „Volkswagen“ yra kalbėjusi apie galimą karinės paskirties transporto priemonių gamybą Osnabriuko gamykloje, kartu pabrėždama, kad ginklų ar tankų gamyba nėra numatoma. Tokie svarstymai atspindi platesnę tendenciją: ieškoma, kaip pramonės pajėgumus pritaikyti naujiems poreikiams, negriaunant branduolinės verslo dalies.

    Tuo pat metu „Rheinmetall“ yra minėjusi galimybę dalį su automobilių tiekimu susijusių padalinių pritaikyti gynybos gamybai. Įmonės vadovybė yra atkreipusi dėmesį, kad automobilių gamyklos tik iš dalies tinka karinei gamybai, o pertvarkymas gali kainuoti brangiai ir užtrukti.

    Kodėl automobilių sektorius spaudžiamas?

    Vokietijos automobilių pramonę slegia keli veiksniai: aukšti gamybos kaštai, neapibrėžta paklausa Europoje, auganti konkurencija iš Kinijos ir prekybos politikos rizikos. Dėl to gamintojai priversti mažinti išlaidas, peržiūrėti modelių portfelius ir investicijas.

    „Mercedes-Benz“ skelbė, kad 2025 metais pelnas smuko nuo 10,4 mlrd. eurų iki 5,3 mlrd. eurų, o pajamos mažėjo apie 9 proc. Ši dinamika kuria papildomą spaudimą ieškoti efektyvumo, geriau išnaudoti infrastruktūrą ir apsaugoti darbo vietas, nors sprendimai dažnai reiškia ir mažinimus.

    Gynybos pramonė auga, bet mastai skiriasi

    Gynybos sektorius Europoje pastaraisiais metais auga, nes valstybės didina išlaidas gynybai, ilgina užsakymų planavimą ir plečia gamybos pajėgumus. SIPRI duomenys rodo, kad didžiausių pasaulio ginklų gamintojų pajamos 2024 metais pasiekė rekordus, o tai sustiprino investuotojų ir pramonės susidomėjimą.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia masto skirtumą: net ir sparčiai auganti gynybos pramonė vargiai gali pilnai kompensuoti automobilių sektoriaus sulėtėjimą. Skaičiuojama, kad Vokietijos automobilių sektoriaus pajamos 2024 metais viršijo 540 mlrd. eurų, o penkios didžiausios šalies gynybos įmonės 2023 metais kartu sugeneravo kiek mažiau nei 30 mlrd. eurų.

    Ekspertai pažymi, kad realistiškiausias kelias yra ne staigus persiorientavimas, o dalinis pajėgumų pritaikymas, komponentų ir inžinerinių sprendimų tiekimas bei bendradarbiavimas su gynybos rangovais. Tokiu atveju automobilių gamintojai gali išnaudoti gamybos kokybės, tiekimo grandinių ir procesų valdymo kompetencijas, kartu išlaikydami pagrindinę veiklą.

  • „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    Vokietijos telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“ ir gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ paskelbė pradedančios kurti vadinamąjį dronų gynybos skydą, skirtą miestams ir kritinei infrastruktūrai. Bendrovės teigia, kad pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami įtartini dronų skrydžiai virš strateginių objektų, todėl auga poreikis greitai aptikti ir neutralizuoti grėsmes.

    Kuriamas sprendimas būtų orientuotas į kelis scenarijus: nuo neteisėtų skrydžių virš oro uostų ir uostų iki bandymų žvalgyti ar trikdyti energetikos, pramonės ir ryšių infrastruktūrą. Pasak „Rheinmetall“, dabartinė geopolitinė situacija didina sabotažo rizikas, o dronai tampa vienu paprasčiausių būdų patikrinti saugumo spragas.

    Kaip veiktų dronų „skydas“

    Bendrovės nurodo, kad sistema apimtų sensorių tinklą, galintį atpažinti dronus ir nustatyti jų buvimo vietą. Praktikoje tam būtų derinami skirtingi jutikliai, įskaitant vaizdo, garso, radijo dažnių ir radarų sprendimus, nes vieno metodo dažnai nepakanka sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Neutralizavimui būtų numatyti keli būdai, priklausomai nuo situacijos ir teisinio režimo: ryšio trikdymas, perėmėjai dronai, o tam tikrais atvejais ir kitos priemonės, pavyzdžiui, lazerinės technologijos prie jautrių pramoninių ar energetikos objektų. Tokios priemonės paprastai vertinamos itin atsargiai dėl saugos reikalavimų ir galimos žalos aplinkai, todėl jų taikymas dažniausiai ribojamas konkrečiais atvejais.

    Incidentų daugėja, o dronai keičiasi

    Vokietijos Federalinė kriminalinės policijos tarnyba (BKA) skelbia, kad per praėjusius metus šalyje užfiksuota daugiau kaip 1 000 įtartinų dronų skrydžių. Kaip yra viešai nurodęs BKA vadovas Holgeris Münchas, dažniausiai tai pastebima prie karinių teritorijų, oro uostų bei uostų infrastruktūros.

    Tuo pat metu keičiasi ir pati dronų valdymo logika. Jei anksčiau dauguma civilinių dronų buvo valdomi įprastais radijo pultais, vis dažniau naudojami sprendimai, kurie remiasi mobiliojo ryšio tinklais, todėl vien radijo dažnių stebėsena ne visuomet leidžia greitai identifikuoti operatorių ar valdymo kanalą.

    Ryšio tinklai kaip saugumo įrankis

    „Deutsche Telekom“ pabrėžia, kad į projektą atneša kompetencijas debesų kompiuterijos, ryšio, duomenų analizės ir tinklų srityse. Bendrovė jau buvo pasitelkta viešosios tvarkos institucijų, kai reikėjo aptikti ir lokalizuoti neleistinus dronų skrydžius per 2024 metų Europos futbolo čempionatą Vokietijoje, o sensorinį tinklą vysto nuo 2017 metų.

    Vienas iš krypčių, kurią bendrovė įvardija kaip vis svarbesnę, yra pasyvi dronų paieška, kai pati sistema neskleidžia signalų, o fiksuoja aplinkoje esančius ryšio pėdsakus. Taip pat kartu su Hamburge veikiančiu Helmut Schmidt universitetu, kuris yra Bundesvero universitetas, tiriama, ar patys mobiliojo ryšio tinklai galėtų padėti greičiau nustatyti dronų aktyvumą pagal neįprastus duomenų srauto modelius.

    „Rheinmetall“ tuo metu plečia civilinių objektų apsaugos kryptį ir akcentuoja individualiai pritaikomus sprendimus ten, kur sudėtinga radijo aplinka ar tanki infrastruktūra apsunkina aptikimą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra strateginių uostų teritorijos, kuriose dėl intensyvaus ryšio ir transporto srautų dronų paieška dažnai reikalauja kelių technologijų derinio.

  • „Rheinmetall“ ir „Deutsche Telekom“ kurs sistemas: tikslas – apsaugoti Vokietijos miestus nuo dronų

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ ir telekomunikacijų operatorius „Deutsche Telekom“ paskelbė pradedantys partnerystę, kurios tikslas – kurti integruotus sprendimus miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugai nuo dronų grėsmių. Bendrovės teigia sieksiančios sujungti oro gynybos, jutiklių, ryšių ir kibernetinio saugumo kompetencijas.

    Partnerystė pristatoma kaip atsakas į augantį neteisėtą bepiločių orlaivių naudojimą ir pasikartojančius sabotažo atvejus. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami incidentai, kai dronai pasirodo šalia oro uostų, uostų, energetikos objektų, masinių renginių ar karinės paskirties infrastruktūros.

    Kaip veikia antidronų sistemos?

    Tokios sistemos paprastai remiasi kelių sluoksnių logika: pirmiausia dronas aptinkamas jutikliais, tuomet identifikuojamas ir įvertinama rizika, o galiausiai pasirenkamas neutralizavimo būdas. Neutralizavimas gali reikšti ryšio slopinimą, navigacijos trikdymą, perėmimą arba fizinį numušimą, priklausomai nuo aplinkos ir teisinių ribojimų.

    „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris pabrėžė, kad efektyviai gynybai reikia derinti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus. Tai reiškia, kad vien aptikimo nepakanka: būtini tiek patikimi ryšiai, tiek priemonės, leidžiančios greitai ir tiksliai reaguoti realiomis miesto sąlygomis.

    „Efektyvi gynyba reikalauja sujungti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus“, – sakė Arminas Pappergeris.

    Ryšys, duomenys ir debesija

    „Deutsche Telekom“ į partnerystę atsineša ryšio infrastruktūros, duomenų analizės ir debesijos sprendimus, kurie svarbūs valdant didelius jutiklių srautus ir užtikrinant greitą informacijos perdavimą atsakingoms tarnyboms. Tokiose sistemose ryšio patikimumas ir atsparumas trikdymui yra kritinis veiksnys, ypač jei sprendimai diegiami tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Operatorius nurodo, kad panašias technologijas jau buvo pritaikęs bendradarbiaudamas su policija per 2024 metais Vokietijoje vykusį Europos futbolo čempionatą. Tuo metu prie stadionų buvo užfiksuota neatpažintų dronų, kurie vėliau buvo neutralizuoti, o tokie atvejai tapo papildomu signalu apie realias grėsmes masiniuose renginiuose.

    Kur tai gali būti panaudota?

    „Rheinmetall“ turi atskirą padalinį, kuriantis ir gaminantis oro gynybos bei dronų sistemas, todėl partnerystė orientuota ne tik į teorinius modelius, bet ir į praktinį diegimą. Koncernas skelbė, kad jau dalyvauja stiprinant Hamburgo komercinio ir karinio uosto apsaugą nuo galimų dronų atakų.

    Ekspertai pabrėžia, kad miestų apsaugos sprendimai turi derinti technologinį efektyvumą su saugumo ir privatumo reikalavimais: ypač kai naudojami sensoriai, vaizdo analizė, ryšio stebėsena ar automatizuotas grėsmių vertinimas. Todėl tikėtina, kad tokio tipo projektai bus kuriami glaudžiai derinant technines galimybes su teisėsaugos ir reguliuotojų nustatytomis taisyklėmis.