CP v2

Tag: Rheinmetall

  • „Rheinmetall“ su italų „Argotec“ kelia satelitus į orbitą: tikslas – žvalgybiniai duomenys beveik realiu laiku

    Pirmasis palydovas jau orbitoje

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ kartu su Italijos kosmoso bendrove „Argotec“ pradėjo palydovų programą, orientuotą į žvalgybinių duomenų rinkimą. Pirmasis bendro projekto palydovas sėkmingai iškeltas į orbitą su „SpaceX“ nešėju „Falcon 9“.

    Programos kryptis aiški: ne tradicinis žemės paviršiaus kartografavimas, o operaciniams ir gynybos poreikiams skirta informacija. Tokie sprendimai Europoje vis dažniau siejami su pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    Nuo vaizdų prie sprendimų

    „Rheinmetall“ pabrėžia, kad naujoji kosminė iniciatyva turėtų suteikti nepriklausomų palydovinių pajėgumų nacionaliniam saugumui ir karinei situacijos stebėsenai. Esminis akcentas – gebėjimas aptikti antžeminius signalus, rodančius galimas oro grėsmes, ir užtikrinti ankstyvą perspėjimą.

    Surinkti situaciniai duomenys ir vaizdinė medžiaga turėtų būti apdorojami pasitelkiant DI, kad informacija galėtų būti greitai integruojama į nacionalines gynybos ir oro gynybos sistemas. Praktinis tikslas – kad sprendimų priėmėjai gautų apibendrintą, veiksmams parengtą informaciją, o ne vien pirminius duomenų srautus.

    „Duomenų iš kosmoso įtraukimas į esamas gynybos struktūras yra esminis žingsnis reaguojant į kintančią saugumo aplinką“, – sakė „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris.

    „Kartu su „Rheinmetall“ paverčiame kosminę technologiją vertingu operaciniu ištekliumi – keičdami duomenis į informaciją, kuri pasiekiama beveik realiu laiku“, – sakė „Argotec“ vadovas Davidas Avino.

    Plėtra numatyta iki konstelacijos

    Partneriai nurodo, kad programa suplanuota moduliniu principu: dabartinis palydovas laikomas technologine baze, skirta patikrinti sprendimų veikimą realiomis orbitos sąlygomis. Tokia praktika įprasta gynybos ir kosmoso projektuose, kai vėlesni finansavimo etapai priklauso nuo pirmųjų bandymų rezultatų.

    Ilgalaikis planas – palaipsniui plėsti kosminį segmentą iki platesnės palydovų konstelacijos. Skelbiama, kad kitas palydovo paleidimas numatytas 2028 metais.

    Ką žinoma apie „Argotec“

    Turine įsikūrusi „Argotec“ dirba su pažangiomis palydovinėmis sistemomis ir kosmoso infrastruktūra instituciniams, komerciniams, valdžios bei gynybos sektoriaus klientams. Bendrovė taip pat vysto vadinamąsias dvejopos paskirties technologijas, kurios pritaikomos tiek civiliniams, tiek gynybos scenarijams.

    Įmonė nurodo patirtį kuriant ir valdant mikropalydovus bei sprendimus, susijusius su duomenų apdorojimu arčiau šaltinio, taip pat analitika. Tokie pajėgumai tampa vis svarbesni, kai siekiama greičiau paversti orbitos sensorių duomenis į praktines įžvalgas saugumo institucijoms.

  • „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    Vokietija spartina gynybos stiprinimą, tačiau vien amunicijos ir raketų didinimo nebeužtenka. Vis daugiau dėmesio skiriama oro gynybai, dronams ir naujoms technologijoms, įskaitant kosmoso sprendimus bei robotiką.

    Apie tai interviu „Euronews“ kalbėjo „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris, pabrėžęs, kad raketų atsargos šalyje išlieka keliančios nerimą. Jo teigimu, gamybos plėtra susiduria su struktūriniais ribojimais, todėl vien politinių deklaracijų nepakanka.

    „Raketų taip greitai neprigaminsi, o didžiausi kamščiai yra raketų varikliai ir kovinės galvutės“, – sakė A. Pappergeris.

    Pasak jo, įtampos laikotarpis Europoje išryškino tai, ką seniai akcentuoja NATO ir Vokietijos institucijos: atsargų lygis ir tiekimo grandinės turi atitikti realų grėsmės mastą. Būtent todėl, anot vadovo, pramonė pradeda plataus masto investicijas, tačiau šios duos rezultatą ne iškart.

    Vienas iš prioritetų – trumpojo nuotolio oro gynyba, kurią Vokietija sieja ir su dronų, ir su sparnuotųjų raketų keliamomis rizikomis. „Rheinmetall“ vadovas teigė, kad „Skyranger“ sistemų serijinius pristatymus pagal sutartį planuojama pradėti 2027 metais, o dabartiniai vėlavimai esą minimalūs.

    „Pagal sutartį serijinius „Skyranger“ pristatymus turime pradėti 2027 metais, ir taip ir bus“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis aiškino, kad integruojant sistemą tenka atnaujinti kelias kritines dedamąsias: važiuoklę, radarus ir į bendrą platformą įjungiamas raketas. Kartu pabrėžiama, kad gamybos apimtys turėtų augti, o nuo kitų metų pabaigos įmonė tikisi pasiekti pajėgumą pagaminti iki 400 vienetų per metus.

    Kitas interviu akcentas – vadinamosios giluminio smūgio galimybės ir partnerystės, kurios turėtų pagreitinti tam tikrų ginkluotės tipų kūrimą. A. Pappergeris teigė, kad bendros įmonės su „Lockheed Martin“ ir „Destinus“ yra paskutinėje stadijoje prieš pasirašymą: viena kryptis apima artilerijos raketas, kita – sparnuotąsias raketas.

    Diskutuodamas apie pamokas iš karo Ukrainoje, „Rheinmetall“ vadovas pripažino, kad masiškai gaminami paprastesni sprendimai yra svarbūs, tačiau ne visur jie išsprendžia problemą. Jo teigimu, šiuolaikinė oro grėsmė kinta itin greitai, todėl daliai užduočių reikalingos pažangesnės, kelių pajėgumų sistemos.

    Gynybos pramonės plėtra, pasak vadovo, daro vis didesnį poveikį darbo rinkai. Jis nurodė, kad „Rheinmetall“ gynybos segmente dirba apie 34 000 žmonių, o įmonė auga maždaug po 10 000 darbuotojų per metus ir iki 2030 metų siekia 70 000.

    „Turime investicijų programą, kurios vertė per šešerius metus siekia 30 milijardų eurų“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis pateikė pavyzdžių, kaip per pastaruosius metus didintos gamybos apimtys: vidutinio kalibro šaudmenų gamyba augo iki 4 milijonų vienetų, artilerijos šaudmenų – iki 1,5 milijono, o tankų šaudmenų – iki 240 000. Vis dėlto vadovas pabrėžė, kad plėtrai reikalingas aiškus ir ilgalaikis užsakymų portfelis, kad pajėgumai būtų naudojami tvariai.

    Kalbėdamas apie ateities kryptis, „Rheinmetall“ vadovas išskyrė dvi sritis, kurios sparčiai didina reikšmę: robotiką ir kosmosą. Jo teigimu, įmonė Brėmene vysto humanoidinių robotų tyrimus, o kosmoso srityje investuoja į palydovų gamybą bei palydovinės informacijos apdorojimą ir ryšius.

    „Robotai ateis, tai visiškai aišku“, – sakė A. Pappergeris.

    Jo vertinimu, šiuolaikinėje karyboje išlieka būtinas skirtingų pajėgumų derinys: artilerija, šarvuota technika, įprastinė amunicija, dronai ir raketos. Pagrindinis klausimas, anot jo, yra proporcijos ir tai, kaip greitai valstybės sugebės prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių ir pramonės gamybos realybės.

  • Slapta siunta iš Vokietijos? Ukraina pirmą kartą parodė „Skyranger 35“ mūšyje

    Slapta siunta iš Vokietijos? Ukraina pirmą kartą parodė „Skyranger 35“ mūšyje

    Ukrainos kariuomenė pirmą kartą paviešino vaizdo medžiagą, kurioje matyti trumpojo nuotolio oro gynybos sistema „Skyranger 35“ – užfiksuotas jos darbas ir momentas, kai apšaudomas oro taikinys. Nors įrašas paskelbtas tik dabar, pagal matomas detales galima spręsti, kad jis galėjo būti nufilmuotas dar ankstyvą pavasarį.

    Vaizdo įraše kalbantis sistemos įgulos vadas, prisistatantis slapyvardžiu Timati, teigė, kad jo padalinys buvo tarp pirmųjų, gavusių „Skyranger 35“. Tai leidžia daryti prielaidą, jog tuo metu sistema jau buvo perduota ne vienai Ukrainos įgulai, o jos dislokavimas galėjo vykti etapais.

    Ukrainai skirta „Skyranger 35“ versija integruota į vikšrinę platformą, panaudojant tanko „Leopard 1“ važiuoklę. Toks sprendimas laikomas praktišku, nes leidžia suderinti vikšrinės technikos mobilumą ir apsaugą su modernia artilerine oro gynyba, kuri gali veikti arčiau fronto.

    „Skyranger 35“ sukurtas kaip mobilus trumpojo nuotolio oro gynybos sprendimas, skirtas dengti svarbius objektus ir manevruojančius padalinius nuo oro grėsmių. Sistema gali būti montuojama ant ratinių arba vikšrinių šasi, todėl konfigūracija pritaikoma pagal šalies poreikius ir turimą technikos parką.

    Pagrindinis ginklas – 35 milimetrų automatinė revolverinė patranka KDG 35/1000, naudojanti 35 x 228 milimetrų šaudmenis. Gamintojo pateikiamais duomenimis, nominalus šaudymo greitis siekia 1 000 šūvių per minutę, o efektyvus nuotolis gali būti iki 4 000 metrų, priklausomai nuo taikinio ir sąlygų.

    Didelė sistemos stiprybė – programuojami AHEAD tipo šaudmenys, skirti kovai su mažais ir greitais oro objektais. Tokiu atveju nebūtina tiesiogiai pataikyti į taikinį: šaudmens sprogimas nustatomas taip, kad ore susiformuotų skeveldrų debesis, didinantis tikimybę numušti, pavyzdžiui, mažus bepiločius orlaivius.

    Gamintojas „Rheinmetall“ pabrėžia, kad šiuolaikiniame kare trumpojo nuotolio oro gynyba tampa ypač svarbi dėl masiškai naudojamų dronų ir sparnuotųjų taikinių. Tokios sistemos dažnai vertinamos kaip būdas užpildyti spragą tarp nešiojamų oro gynybos priemonių ir brangesnių vidutinio ar ilgojo nuotolio kompleksų.

    „Skyranger 35“ naudoja integruotus jutiklius taikiniams aptikti ir sekti bei duomenims perduoti į ugnies valdymo sistemą. Techniniuose aprašymuose minimi 3D AESA stebėjimo radarai, Ku diapazono sekimo radarai ir optoelektroninė galvutė su televizine kamera, termovizoriumi ir lazeriniu tolimatčiu, užtikrinantys 360 laipsnių stebėseną.

    Svarbi detalė – tokia įranga leidžia stebėti ir sekti taikinius ne tik sustojus, bet ir judant, o tai aktualu fronto sąlygomis. Praktikoje tai reiškia didesnę išgyvenamumo tikimybę, nes oro gynybos vienetai gali greičiau keisti pozicijas ir sumažinti riziką tapti atsakomųjų smūgių taikiniu.

    Viešai skelbtos informacijos apie tikslų Ukrainai skirtų „Skyranger 35“ skaičių ar pristatymų grafiką nėra, tačiau žinoma, kad už gamybą ir integraciją atsakingos „Rheinmetall“ grupės įmonės. Finansavimo modeliai, kai gynybos projektai remiami Europos Sąjungos lėšomis ir iš įšaldyto Rusijos turto gaunamomis pajamomis, pastaruoju metu vis dažniau aptariami kaip vienas iš būdų užtikrinti ilgalaikį paramos tvarumą.

  • Lenkija meta rekordinius milijardus: kodėl Varšuva kuria didžiausią Europoje sausumos armiją

    Lenkija meta rekordinius milijardus: kodėl Varšuva kuria didžiausią Europoje sausumos armiją

    Tarptautinė žiniasklaida pastaraisiais mėnesiais vis dažniau Lenkiją vadina sparčiausiai Europoje kariuomenę plečiančia valstybe. „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad Varšuva pereina į naują etapą: ne tik perka ginkluotę dideliais mastais, bet ir kryptingai kelia gamybą į pačią Lenkiją bei regioną.

    Agentūros vertinimu, Lenkija siekia turėti didžiausią sausumos kariuomenę Europoje pagal karių skaičių. Skelbiama, kad Lenkijos ginkluotosiose pajėgose jau yra daugiau kaip 220 000 karių, o gynybai numatyta apie 53 mlrd. eurų, tai yra 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks finansavimo lygis išskirtinis Europos Sąjungoje ir atitinka bendrą NATO kryptį didinti gynybos pasirengimą, ypač po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Lenkija taip pat viešai deklaruoja tikslą artėti prie penkių proc. bendrojo vidaus produkto ribos iki 2035 metais, kurią svarsto dalis sąjungininkų.

    Pinigai keliauja į vietinę gamybą

    Keičiasi ir tai, kaip leidžiami gynybos biudžetai: didesnė dalis užsakymų nukreipiama vietos pramonei arba įmonėms, kurios gamybą kuria Lenkijoje. „Reuters“ nurodo, kad išlaidos pirkiniams iš vietinių tiekėjų bei regioninių partnerių nuo 2022 metų išaugo beveik keturis kartus.

    Vienas pagrindinių šio posūkio argumentų – tiekimo grandinių atsparumas. Patirtis Ukrainoje parodė, kad intensyvaus karo sąlygomis amunicijos atsargos gali sekti per kelis mėnesius, o tolimi tiekėjai ne visada pajėgia greitai didinti gamybos apimčių.

    „Jei nori parduoti Lenkijoje, turi čia investuoti, perduoti technologijas ir įgyvendinti bendrus projektus. Kuo daugiau gamyklų ir kompetencijų turime savo pusėje, tuo stipresnė mūsų gynyba“, – sakė valstybės turto viceministras Konradas Gołota.

    Partnerystės Europoje ir pirkimai JAV

    Lenkijos gynybos politika derina du tikslus: išlaikyti prieigą prie pažangiausios įrangos ir tuo pat metu užsitikrinti masinę gamybą arčiau namų. Todėl Varšuva toliau perka tokias sistemas kaip „Patriot“, „Abrams“ ir „F-35“, tačiau amuniciją, bepiločius ir kitą greitai suvartojamą įrangą siekia gaminti Lenkijoje ar kaimynystėje.

    Agentūra primena ir konkrečius regioninius sandorius: Čekijos CSG su Lenkijos Ginkluotės grupe pasirašė sutartis, kurių vertė viršija 250 mln. eurų, dėl 155 mm sviedinių komponentų ir kovos mašinų įrangos. Taip pat pranešama apie planus plėsti artilerijos amunicijos gamybą, o Vokietijos „Rheinmetall“ yra paskelbusi apie ketinimus kurti pilno profilio pajėgumus ir aptarnavimo centrą Lenkijoje.

    Ekspertai pažymi, kad ilgą laiką prioritetas buvo JAV tiekimas dėl NATO suderinamumo, tačiau dabar papildomai stiprinamas atsparumas globaliems sukrėtimams. Lenkija taip pat svarsto platesnį bendradarbiavimą su regiono partneriais, siekdama, kad kritiškai svarbios amunicijos ir atsarginių dalių srautas būtų užtikrintas bet kokiomis sąlygomis.

    Kodėl tai svarbu visai Europai

    „Reuters“ šiuos pokyčius vadina ženklu, kad Europoje keičiasi požiūris į gynybos pramonę: vien įsigyti techniką neužtenka, reikia pajėgumų ją prižiūrėti, remontuoti ir nuolat papildyti atsargas. Karas Ukrainoje atskleidė, kad Vakarų šalių gamybiniai pajėgumai ne visada atitinka realaus konflikto tempo reikalavimus.

    Lenkija, turinti ilgą sieną su Ukraina ir vertinanti Rusiją kaip esminę grėsmę, reaguoja ypač greitai. Pirmiausia buvo akcentuojami greiti pirkimai, o dabar vis labiau matoma strategija kurti gamybinį užnugarį, kuris leistų ilgiau išlaikyti kariuomenę pasirengusią ir mažiau priklausomą nuo išorinių tiekėjų.

  • Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Kas paskelbta ir kodėl svarbu?

    Vokietijos gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ kartu su JAV gamintoju „Lockheed Martin“ planuoja Europoje pradėti taktinės balistinės raketos ATACMS gamybą. Skelbiama, kad pirmieji europinės linijos gaminiai galėtų būti pristatyti nuo 2028 metų, o tarp galimų gavėjų minimos Lenkija, Ukraina ir kiti sąjungininkai.

    Šis sprendimas svarbus dėl karo Ukrainoje išaugusios amunicijos paklausos ir dėl to, kad europinės gamybos pajėgumai tampa vienu iš NATO atgrasymo elementų. Kuo daugiau gamybos grandinės persikelia arčiau potencialių naudotojų, tuo greičiau galima papildyti atsargas ir mažiau priklausyti nuo užjūrio logistikos.

    Memorandumas tarp „Rheinmetall“ ir „Lockheed Martin“ buvo pasirašytas NATO viršūnių susitikimo metu vykusioje gynybos pramonės diskusijų platformoje. Numatoma sukurti bendrą įmonę, kuri Europoje rūpintųsi ATACMS gamyba, integravimu ir tiekimu NATO bei partnerių ginkluotosioms pajėgoms.

    Kur bus gaminama ir koks terminas?

    Planuojama, kad gamybos infrastruktūra būtų įrengta „Rheinmetall“ padalinyje Unterliuse, Žemutinėje Saksonijoje. Tai reikštų vieną ambicingiausių bandymų perkelti reikšmingą amerikietiškų raketų gamybos dalį už JAV ribų naujausioje istorijoje.

    Įmonių vadovų viešai aptartame grafike minima 2027 metų pabaiga kaip gamybos paleidimo etapas, o realios pajamos ir pristatymai labiau tikėtini nuo 2028 metų. Taip pat skelbiama, kad raketinių variklių gamyklos komponentų tiekimas galėtų startuoti 2027 metų pradžioje.

    Sprendimas siejamas ir su tuo, kad JAV pramonė ruošiasi pereiti prie naujos kartos ginkluotės, kuri turėtų palaipsniui pakeisti ATACMS. Dėl šios priežasties dalis esamų pajėgumų gali būti reorganizuojama, o Europos linija taptų būdu stabilizuoti tiekimą sąjungininkams.

    Ką gali ATACMS ir kam jos naudojamos?

    ATACMS yra taktinė balistinė raketa, dažniausiai siejama su iki maždaug 300 kilometrų nuotoliu ir dideliu skrydžio greičiu. Ji suderinama su tokiomis sistemomis kaip HIMARS ir M270 MLRS, todėl gali būti integruojama į jau Europoje naudojamas platformas.

    Tokio tipo raketos paprastai skirtos aukštos vertės taikiniams, pavyzdžiui, logistikos mazgams, vadavietėms ar oro gynybos elementams, atakuoti. Karo Ukrainoje kontekste tolimojo nuotolio smūgių galimybės laikomos vienu iš veiksnių, galinčių keisti situaciją fronto užnugaryje.

    Europos gamyba būtų aktuali ir dėl bendro amunicijos trūkumo, kuris pastaraisiais metais tapo struktūrine problema daugelyje valstybių. NATO ir ES vis dažniau pabrėžia, kad vien užsakyti ginkluotę neužtenka, būtina turėti stabilias, ilgalaikes gamybos linijas ir žaliavų tiekimo grandines žemyne.

  • Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkijos kariuomenė ieško aktyvios apsaugos sistemų, vadinamųjų hard-kill, kurios galėtų tapti papildomu skydu tankams ir kitiems šarvuotiems kovos vienetams. Apie vykstančias rinkos konsultacijas pranešta remiantis Lenkijos gynybos ministerijos komunikacija.

    Tokios sistemos svarstomos diegti tankams M1A2 SEPv3 „Abrams“, K2 „Black Panther“, „Leopard 2“, taip pat pėstininkų kovos mašinoms Borsuk ir ratiniams šarvuočiams „Rosomak-L“. Esminis tikslas – sumažinti grėsmes nuo valdomų prieštankinių raketų, kumuliacinių šaudmenų ir sparčiai plintančių mažų dronų.

    Ukrainoje vykstantis karas parodė, kad net ir labai gerai šarvuota technika nėra apsaugota nuo pigesnių, masiškai naudojamų priemonių. Maži dronai, galintys numesti sprogmenis ar nukreipti artileriją, tapo viena didžiausių grėsmių šarvuotosioms pajėgoms.

    Kuo skiriasi soft-kill ir hard-kill

    Aktyvios apsaugos sistemos paprastai skirstomos į soft-kill ir hard-kill. Soft-kill sprendimai siekia suklaidinti ar sutrikdyti atakos priemones, pavyzdžiui, aptikus lazerinį taikymą ar raketos taikiklius laiku paleidžia dūmų uždangą ar trukdžius.

    Hard-kill veikia kitaip: ji aptinka grėsmę, ją seka ir fiziškai perima dar prieš smūgį į mašiną. Tokia apsauga projektuojama taip, kad per itin trumpą laiką numuštų artėjančią raketą ar šaudmenį, o dabar vis dažniau keliami reikalavimai veikti ir prieš mažus bepiločius orlaivius.

    Konsultacijose dalyvauja keturios bendrovės

    Lenkijos ginkluotės agentūra konsultacijose vertina rinkoje siūlomas technologijas pagal kelis kriterijus: sistemos efektyvumą, integravimo į konkrečias platformas galimybes, modernizavimo perspektyvą, saugą šalia esantiems kariams ir veikimą platesnėje pajėgų apsaugos architektūroje.

    Gynybos ministerija nurodo, kad konsultacijose dalyvauja „Elbit Systems Ltd.“, „Rafael Advanced Defense Systems Ltd.“, „Konsorcjum EuroTrophy“ ir „Rheinmetall Protection Systems“. Šios įmonės siejamos su plačiai aptariamais sprendimais, tokiais kaip „Iron Fist“, „Trophy“ ir „StrikeShield“.

    „Vertinamas ir Lenkijos gynybos pramonės potencialas bei galimybės dalyvauti kuriant, integruojant, gaminant, prižiūrint ir modernizuojant apsaugos sistemas“, – teigiama ministerijos pozicijoje.

    Kodėl klausimas tapo skubus

    Nors Lenkija sparčiai modernizuoja sausumos pajėgas ir yra sudariusi didelės apimties tankų įsigijimo sutartis, šiuo metu jos šarvuota technika neturi hard-kill klasės aktyvios apsaugos, kuri būtų standartinė visame parke. Dėl to didėja poreikis sprendimui, kurį būtų galima diegti skirtinguose modeliuose ir gauti per palyginti trumpą laiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad aktyvi apsauga gali lemti ne tik mašinos išlikimą, bet ir įgulos galimybę pasitraukti iš užpuolimo zonos. Šiuolaikinėje karyboje, kur grėsmės ateina ne tik nuo tankų ar artilerijos, bet ir iš oro, net ir maži sprendimai dažnai tampa kritiškai svarbūs.

    Lenkijos pusėje taip pat akcentuojama, kad sprendimas turėtų būti suderinamas su ilgalaikiais pajėgumais, o ne vien greitu pirkimu. Todėl kartu su technologijų paieška keliami ir reikalavimai dėl integracijos, aptarnavimo ir galimos vietinės pramonės įtraukties.

  • Ukrainoje aptiko naujo „Destinus“ sparnuotojo šaudmens „Ruta“ liekanas: ką tai keičia fronte

    Ukrainoje aptiko naujo „Destinus“ sparnuotojo šaudmens „Ruta“ liekanas: ką tai keičia fronte

    Ukrainoje pasirodė pirmieji viešai matomi įrodymai, kad mūšio lauke panaudotas naujas „Destinus“ sparnuotasis šaudmuo „Ruta Block 1“. Socialiniuose tinkluose išplatintose nuotraukose matyti liekanos, kurias ekspertai sieja su šio gaminio uodegos sekcija.

    Tokie vaizdai laikomi svarbiais, nes iki šiol apie „Ruta“ dažniau buvo kalbama kaip apie planuojamą ar tiekiamą priemonę, tačiau trūko patvirtinimų iš realaus panaudojimo. Gamintojas anksčiau teigė, kad Ukraina šiuos šaudmenis turi nuo 2024 metų.

    Kas žinoma apie „Ruta Block 1“

    „Ruta Block 1“ pristatomas kaip palyginti nebrangus sparnuotasis šaudmuo, skirtas smūgiams į stacionarius taikinius. Viešai nurodoma, kad jis gali gabenti apie 150 kilogramų kovinę dalį, o deklaruojamas nuotolis siekia apie 300 kilometrų.

    Skelbiama, kad šaudmuo paleidžiamas nuo sausumos platformos, startui naudojant papildomą greitintuvą. Skrydžiui jis naudoja inercinę ir palydovinę navigaciją, o maršrutas iš anksto suprogramuojamas taip, kad šaudmuo skristų žemai ir sektų reljefo ypatumus.

    Naujesnės versijos ir didesnės ambicijos

    „Destinus“ jau vysto ir kitas „Ruta“ šeimos versijas. Pristatytas „Block 2“ variantas siejamas su išaugusiu nuotoliu iki maždaug 700 kilometrų ir didesne kovine dalimi, o konstrukcija esą pritaikyta paleidimui iš specialaus konteinerio.

    Taip pat skelbiama, kad kuriamas „Block 3“ variantas, kuriam įvardijamas iki 2 000 kilometrų siekiantis nuotolis ir apie 250 kilogramų kovinė dalis, o bandymų pradžia minima 2027 metais. Prie projekto numatomas ir „Rheinmetall“ įsitraukimas, planuojant bendrą įmonę „Rheinmetall Destinus Strike Systems“ nuo 2026 metų antros pusės.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Gynybos analitikai pabrėžia, kad karo Ukrainoje patirtis paskatino pagreitintą naujų priemonių kūrimą, kur prioritetas teikiamas greitam įvedimui ir masiškumui. Staigus deklaruojamo nuotolio šuolis nuo 300 iki 2 000 kilometrų rodo ambiciją užpildyti Europos tolimojo nuotolio smūgių spragas.

    „Nors šios bendrovės produktai nepriskiriami aukščiausios klasės segmentui, jos sistemos siūlo Europos valstybėms patikimą sprendimą užpildyti nuotolio ir giliųjų smūgių spragas už prieinamą kainą“, – sakė Norvegijos gynybos koledžo vyresnysis darbuotojas Fabian Hoffman.

    Kitas akcentas – gamintojo deklaracija, kad sprendimai kuriami be JAV komponentų, kuriems taikomi eksporto ribojimai. Tai teoriškai galėtų supaprastinti pirkimus ir panaudojimo sąlygas, tačiau realias galimybes lems gamybos apimtys, bandymų rezultatai ir tiekimo grandinių atsparumas.

  • Vokietija meta iššūkį Muskui: kurs savo „Starlink“ su 1 200 palydovų ir karine žvalgyba

    Vokietija meta iššūkį Muskui: kurs savo „Starlink“ su 1 200 palydovų ir karine žvalgyba

    Vokietija rengiasi kurti nuosavą didelės apimties palydovinę infrastruktūrą, kuri turėtų sumažinti priklausomybę nuo komercinių ryšio tiekėjų ir sustiprinti Bundesvero gebėjimą veikti krizių bei karo metu. Pagal dabartinę koncepciją numatoma dviejų segmentų sistema, apjungianti ryšį ir žvalgybą.

    Pirmasis segmentas būtų karinio ryšio tinklas, kurį sudarytų apie 200 palydovų žemojoje Žemės orbitoje. Vokietijos žiniasklaida šį sprendimą apibūdina kaip Bundesverui skirtą „Starlink“ analogą, nes tokia architektūra užtikrina didesnį atsparumą sutrikimams ir greitesnį duomenų perdavimą.

    Antrasis segmentas, žinomas kaip SPOCK 2, galėtų apimti iki 1 000 palydovų, skirtų nuolatiniam mūšio lauko stebėjimui. Planuojama, kad konstelacija remsis pažangiais vaizdinimo sprendimais, įskaitant radarinius jutiklius, leidžiančius matyti situaciją ir tada, kai trukdo debesuotumas ar tamsa.

    Sprendimą spartinti tokio tipo pajėgumus stipriai paveikė karo Ukrainoje patirtys, kai palydovinis ryšys tapo kritiškai svarbus koordinuojant padalinius, perduodant žvalgybos informaciją ir valdant bepiločius orlaivius. Berlynas vis dažniau akcentuoja, kad strateginė komunikacija neturėtų priklausyti vien nuo privačių bendrovių sprendimų ar geopolitinių rizikų.

    Šiuo metu Bundesveras daugiausia remiasi keliais dideliais geostacionarios orbitos palydovais, veikiančiais maždaug 36 000 kilometrų aukštyje. Toks modelis turi privalumų dėl ilgaamžiškumo, tačiau yra labiau pažeidžiamas ir suteikia mažiau lankstumo, o signalo delsa paprastai didesnė nei žemojoje orbitoje veikiančiose sistemose.

    Žemojoje orbitoje esantys palydovai leidžia sumažinti delsą ir didinti tinklo patikimumą, nes ryšys gali būti perskirstomas tarp daugybės mazgų. Vis dėlto tai reiškia trumpesnį palydovų tarnavimo laiką ir būtinybę reguliariai papildyti konstelaciją, todėl ilgalaikės eksploatacijos kaštai tampa itin svarbia projekto dalimi.

    Dėl ryšio segmento įgyvendinimo varžosi konsorciumas, kuriame minimos „Airbus Defence and Space“, OHB ir „Rheinmetall“. Pastarajai dalyvavimas reikštų platesnį žingsnį į kosmoso technologijų sritį, greta tradiciškai dominuojančių sausumos ginkluotės ir amunicijos projektų.

    Vokietijoje viešai aptariama, kad karinių kosmoso pajėgumų plėtra gali kainuoti dešimtis milijardų eurų, o vien konstelacijos palaikymas ir nuolatinis atnaujinimas kasmet gali atsieiti apie 1 000 000 000 eurų ar daugiau. Toks mastas atspindi bendrą Europos kryptį investuoti į suverenius ryšio, žvalgybos ir atsparumo sprendimus, kurie tampa neatsiejami nuo šiuolaikinės gynybos planavimo.

  • NATO pradeda gaminti JAV ginklus Europoje: ką tai reiškia Rytų flango saugumui

    NATO pradeda gaminti JAV ginklus Europoje: ką tai reiškia Rytų flango saugumui

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Ankara vykusiame Aljanso gynybos pramonės forume paskelbė, kad Europa taps vieta, kur bus gaminamos ir aptarnaujamos dalis svarbiausių JAV ginkluotės sistemų. Šis sprendimas siejamas su poreikiu greičiau papildyti Aljanso atsargas ir sustiprinti atgrasymą, ypač rytiniame flange.

    Pagal planuojamas pramonines partnerystes Europoje turėtų atsirasti daugiau pajėgumų gaminti arba prižiūrėti tankus „Abrams“, raketas „ATACMS“ ir „AMRAAM“, nešiojamas oro gynybos sistemas „Stinger“, sklandančiąsias bombas „Small Diameter Bomb“ bei raketas „Barracuda-500M“. Tai turėtų trumpinti tiekimo grandines ir mažinti riziką, kad kritiniai komponentai užstrigs dėl logistikos ar gamybos eilių.

    „Jungtinės Valstijos ir kelios pirmaujančios JAV gynybos bendrovės susitarė su didžiausiais Europos partneriais, kad pagrindiniai pajėgumai būtų gaminami ar prižiūrimi čia, Europoje“, – sakė Markas Rutte.

    Vienas konkrečiausių žingsnių – „Lockheed Martin“ ir „Rheinmetall“ susitarimas, pagal kurį Vokietijoje pirmą kartą būtų pradėta raketų „ATACMS“ gamyba. Iki šiol ši gamyba vyko tik JAV, todėl europinė grandis galėtų tapti svarbiu veiksniu mažinant laukimo laiką ir užtikrinant stabilesnį tiekimą.

    Kartu JAV, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija ir Švedija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl specializuoto aptarnavimo centro Europoje, skirto raketoms „PAC-3“, naudojamoms oro gynybos sistemose „Patriot“. Tokie centrai praktikoje reiškia greitesnį remontą, daugiau parengties ir mažesnę priklausomybę nuo transatlantinių logistikos maršrutų krizės metu.

    NATO argumentuoja, kad ši kryptis būtina, nes vienai valstybei vis sunkiau vienai pačiai sukurti pakankamus gamybos mastus, o poreikis ypač auga oro gynybos ir tolimojo nuotolio amunicijos srityse. Pastaraisiais metais nemažą dalį atsargų sumažino parama Ukrainai, o pramonė daugelyje šalių vis dar didina pajėgumus po ilgalaikio taupymo laikotarpio.

    Forume taip pat pristatytos dvi iniciatyvos, kurios turėtų pagreitinti užsakymų ir inovacijų kelią iki gamybos. „NATO Engine“ numatoma kaip gamyklų ir pažangių gamybos pajėgumų tinklas, padedantis sujungti laisvus pajėgumus su Aljanso poreikiais, o „NATO Front Door for Industry“ – kaip vieninga prieiga įmonėms prie NATO užsakymų ir inovacijų programų, kuri pilnai turėtų veikti 2027 metais.

    Gynybos pramonės integracija su JAV technologijomis Europoje vertinama kaip platesnės tendencijos dalis: NATO siekia didinti gamybos mastą, standartizuoti tiekimą ir užtikrinti, kad kritinė amunicija bei oro gynybos komponentai būtų prieinami greičiau. Tai ypač aktualu rytiniam flange, kuriam svarbus ne tik pajėgų dislokavimas, bet ir reali galimybė ilgiau išlaikyti intensyvią gynybą.

  • Europos gynybos milžinė „KNDS“ ruošia IPO: vertė gali siekti iki 15 mlrd. eurų

    Europos gynybos milžinė „KNDS“ ruošia IPO: vertė gali siekti iki 15 mlrd. eurų

    Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pramonės grupė „KNDS“, gaminanti „Leopard“ ir „Leclerc“ tankus, paskelbė apie pirminio viešo akcijų siūlymo planus. Bendrovė siekia dvigubo akcijų įtraukimo į prekybą Paryžiuje ir Frankfurte artimiausiomis savaitėmis.

    Rinkoje skaičiuojama, kad IPO galėtų bendrovę įvertinti maždaug 12–15 mlrd. eurų. Toks dydis reikštų vieną didžiausių pastarųjų metų Europos gynybos sektoriaus listingų, atspindintį išaugusį investuotojų dėmesį šiai pramonei.

    IPO planai skelbiami Europai sparčiai didinant gynybos biudžetus ir atnaujinant sausumos pajėgumus, kurie ilgą laiką buvo menkinami po Šaltojo karo. Karo Ukrainoje patirtys ir augantys pajėgumų trūkumai paskatino šalis paspartinti amunicijos, šarvuotos technikos bei logistikos modernizavimą.

    Valstybių vaidmuo ir akcijų struktūra

    „KNDS“ vadovas Jean-Paul Alary nurodė, kad siūlymas tikimasi įgyvendinti per artimiausias savaites, o procesas įsibėgėja. Viešai skelbiama, kad akcijos pirmiausia būtų siūlomos instituciniams investuotojams, kurie aktyviausiai dalyvauja dideliuose gynybos sektoriaus sandoriuose.

    Numatoma, kad po sandorio Prancūzija ir Vokietija išlaikytų po 40 proc. akcijų, o apie 20 proc. paketas būtų išplatintas biržoje. Toks modelis leistų pritraukti kapitalo, kartu išlaikant valstybėms įtaką strategiškai svarbiame gamybos pajėgume.

    „Europa įžengė į naują gynybos ir saugumo erą, kai modernizacija ir atsargų atkūrimas vyksta ypač greitai“, – sakė Jean-Paul Alary.

    Kas yra „KNDS“ ir kodėl tai svarbu

    „KNDS“ susiformavo 2015 metais sujungus Vokietijos „Krauss-Maffei Wegmann“ ir Prancūzijos „Nexter“. Šis junginys iš esmės suvienijo du didelius Europos sausumos gynybos gamintojus į vieną grupę, turinčią stiprias pozicijas tankų, artilerijos ir kitų sausumos sistemų segmentuose.

    Rinkoms svarbu tai, kad biržoje atsirastų naujas didelis, grynai sausumos gynybos sistemoms orientuotas emitentas. Tai suteiktų investuotojams aiškesnį orientyrą vertinant užsakymų portfelį, gamybos apimtis ir pelningumą gynybos pramonėje, kur paklausą vis dažniau lemia ilgalaikės valstybinių pirkimų programos.

    Konkurencinis spaudimas „Rheinmetall“

    IPO sustiprintų „KNDS“ matomumą ir gali dar labiau paaštrinti konkurenciją su „Rheinmetall“, vienu didžiausių Europos amunicijos gamintojų ir svarbiu sausumos sistemų tiekėju. Analitikų akimis, „KNDS“ išėjimas į biržą sukurtų tiesioginį palyginamąjį etaloną, kuris gali paveikti sektoriaus vertinimus.

    Vokietijoje tuo pačiu stiprėja diskusijos dėl gynybos pirkimų koncentracijos ir konkurencijos stokos. Šalies Monopolijų komisija anksčiau yra įspėjusi, kad kelių tiekėjų dominavimas gali silpninti konkurenciją ir didinti kainas, todėl spaudimas skaidrinti pirkimų praktiką ateityje gali augti.

    Planuojama, kad užbaigus listingą „KNDS“ akcijomis būtų prekiaujama „Euronext Paris“ ir Frankfurto vertybinių popierių biržoje. Investuotojams tai būtų naujas būdas tiesiogiai dalyvauti Europos gynybos pramonės augime, kuris, tikėtina, išliks vienu svarbiausių žemyno prioritetų artimiausiais metais.